CP v2

Category: Sveikata

  • PCOS keičia pavadinimą po dešimtmečių painiavos: kodėl gydytojai nori PMOS ir ką tai pakeis?

    PCOS keičia pavadinimą po dešimtmečių painiavos: kodėl gydytojai nori PMOS ir ką tai pakeis?

    Kas keičiasi ir kodėl

    Vienas dažniausių hormoninių sutrikimų pasaulyje, iki šiol plačiai žinomas kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), siūloma pervadinti į poliedokrininį metabolinį kiaušidžių sindromą (PMOS). Tarptautinis ekspertų konsorciumas teigia, kad senasis pavadinimas yra netikslus, klaidinantis ir prisideda prie neteisingų lūkesčių dėl ligos esmės.

    Naujas terminas pristatytas Europos endokrinologijos kongrese Prahoje, po ilgamečio gydytojų, mokslininkų, pacientų ir organizacijų darbo. Pasak iniciatorių, dabartinis pavadinimas per siaurai sutelkia dėmesį į vieną organą ir neatspindi to, kad sutrikimas veikia kelias organizmo sistemas.

    „Terminas PCOS jau seniai pripažįstamas netiksliu ir potencialiai žalingu, nes neatskleidžia daugiaplanių endokrininių ir metabolinių mechanizmų“, – teigiama iniciatyvos autorių pozicijoje.

    Klaidingas cistų akcentas

    Vienas svarbiausių pokyčių yra raidės C, reiškiančios cistines struktūras, atsisakymas. Dalis pacientų ir net specialistų iki šiol klaidingai mano, kad tai didelės cistos, kurios gali plyšti ar reikalauti operacijos, nors realybėje dažnai kalbama apie daug mažų, augimą sustabdžiusių folikulų.

    Istoriškai sindromas siejamas su 1935 metais aprašytais atvejais, kai chirurgai pastebėjo padidėjusias kiaušides ir daugybę smulkių cistoms panašių darinių. Vėliau paaiškėjo, kad šie požymiai nėra nei universalūs, nei specifiniai, o daliai pacienčių ultragarsu jie apskritai nenustatomi.

    „Dėmesys vien kiaušidėms kai kuriais atvejais reiškė, kad moterų metaboliniai simptomai, psichologinis distresas ir odos problemos ilgai likdavo nuošalyje“, – yra sakiusi viena iš iniciatyvoje dalyvaujančių gydytojų.

    Ne tik vaisingumo tema

    PMOS šalininkai pabrėžia, kad sutrikimas nėra vien reprodukcinės sveikatos problema. Nors nereguliarios mėnesinės, ovuliacijos sutrikimai, aknė ar padidėjęs plaukuotumas yra dažni simptomai, nemažai pacienčių susiduria ir su ilgalaikiais metaboliniais bei psichologiniais iššūkiais.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad šis sutrikimas paliečia maždaug 170 000 000 žmonių pasaulyje, o iki 70 proc. atvejų gali likti nediagnozuoti. Iniciatoriai įtaria, kad prie vėlyvos diagnostikos prisideda ir pats pavadinimas, kuris formuoja neteisingą ligos suvokimą.

    Kodėl atsirado žodis metabolinis

    Į naują pavadinimą įtrauktas žodis metabolinis turi atkreipti dėmesį į dažną ryšį su atsparumu insulinui ir su tuo susijusiomis rizikomis. Medicininėje literatūroje dažnai minima, kad didelė dalis pacienčių turi insulino rezistencijos požymių, o ilgainiui didėja 2 tipo diabeto, nutukimo ir suriebėjusių kepenų ligos tikimybė.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad gydymas nėra vienodas visoms. Klinikinėje praktikoje taikomi gyvenimo būdo pokyčiai, hormonų terapija, simptominius požymius mažinantys sprendimai, o kai kuriais atvejais skiriami ir medikamentai, naudojami metaboliniams rodikliams gerinti.

    Kas bus toliau

    Konsorciumas numato pereinamąjį laikotarpį, kai abu terminai bus vartojami greta, o pagrindinis tikslas yra švietimas ir tarptautinis susitarimas dėl vieningos terminijos. Kitas žingsnis būtų ligos pavadinimo atnaujinimas tarptautinėse klasifikacijose, kurias naudoja sveikatos sistemos daugelyje šalių.

    Ekspertai viliasi, kad tikslesnis pavadinimas padės greičiau atpažinti sutrikimą, nuosekliau vertinti metabolines rizikas ir sumažinti dezinformaciją, su kuria pacientės susiduria tiek diagnostikos, tiek gydymo etapuose. Praktikoje tai galėtų reikšti aiškesnius tyrimų prioritetus ir labiau į pacientą orientuotą ilgalaikę priežiūrą.

  • Šokiruojantis tyrimas: PFAS „amžinieji chemikalai“ aptikti beveik visų žmonių kraujyje

    Šokiruojantis tyrimas: PFAS „amžinieji chemikalai“ aptikti beveik visų žmonių kraujyje

    PFAS pėdsakai – beveik kiekviename mėginyje

    JAV atliktas didelės apimties tyrimas parodė, kad vadinamieji amžinieji chemikalai PFAS aptinkami beveik visų tirtų žmonių kraujyje. Iš 10 566 serumo ir plazmos mėginių šios medžiagos buvo nustatytos 98,8 proc. atvejų.

    Tyrimo duomenys gauti iš toksikologinių tyrimų laboratorijai NMS Labs Pensilvanijoje pateiktų mėginių, kuriuose buvo ieškoma dažniausiai tiriamų PFAS junginių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai realaus gyvenimo pjūvis, rodantis, jog PFAS poveikis dažniausiai nėra pavienis.

    Kodėl jie vadinami amžinaisiais

    PFAS yra plati žmogaus sukurtų perfluoralkilinių ir polifluoralkilinių medžiagų grupė, kuri dėl labai atsparių cheminių ryšių aplinkoje skyla itin lėtai. Dėl šios priežasties jos gali kauptis vandenyje, dirvožemyje, maisto grandinėje ir žmogaus organizme.

    Šios medžiagos dešimtmečiais naudotos įvairiose pramonės šakose, nes suteikia gaminiams atsparumą riebalams, vandeniui ir karščiui. PFAS gali būti siejamos su nepridegančiomis dangomis, dalimi tekstilės ir baldų apdorojimo sprendimų, tam tikromis pakuotėmis, putomis gaisrams gesinti ir kitais produktais.

    Dažniausiai aptinkami – ir beveik visada kartu

    Tyrėjai nustatė, kad vien tik vienas PFAS junginys aptiktas vos 0,18 proc. mėginių, o didžioji dalis mėginių turėjo kelių PFAS mišinį. Tokia „kokteilio“ situacija, mokslininkų teigimu, yra esminė vertinant galimą poveikį sveikatai.

    Vienas dažniausių junginių buvo PFHxS, aptiktas 97,9 proc. mėginių. Šis junginys siejamas su potencialiu poveikiu kepenims ir imuninei sistemai, todėl dalyje valstybių jo naudojimas ribojamas, tačiau dėl ilgo išlikimo aplinkoje ankstesnė tarša gali išlikti dar ilgai.

    „Šis didelis duomenų rinkinys parodo realią situaciją, kaip keli PFAS dažnai pasitaiko kartu žmonių organizme“, – sakė toksikologė Laura Labay.

    „Vertinant biologinį poveikį būtina analizuoti cheminių medžiagų mišinius, nes galimos suminės, sustiprinančios ar viena kitą slopinančios sąveikos“, – teigiama tyrimo autorių išvadose.

    Ką svarbu žinoti apie riziką ir ribas

    Tyrimas fiksavo ne PFAS koncentracijas, o aptikimo faktą, tad jis neatsako į klausimą, kokie lygiai konkrečiam žmogui yra pavojingi. Be to, tyrėjai daugiausia rėmėsi 13 dažniausiai tiriamų PFAS junginių panelėmis, todėl bendras PFAS „krūvis“ gali būti didesnis.

    Mokslinėje literatūroje PFAS siejami su įvairiais galimais sveikatos sutrikimais, tačiau ne visais atvejais yra aiškiai įrodytas priežastinis ryšys. Dalis įrodymų ateina iš stebėjimo tyrimų, taip pat ląstelių ir gyvūnų modelių, o vertinant žmonių sveikatą daug lemia poveikio trukmė, dozė ir konkrečių junginių mišinys.

    Reguliuotojai pastaraisiais metais vis aktyviau griežtina reikalavimus PFAS naudojimui ir taršos kontrolei, o mokslas ieško efektyvesnių šalinimo technologijų. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka tai, kad PFAS jau yra plačiai paplitę, o jų pakeitimas saugesnėmis alternatyvomis reikalauja laiko ir patikimų duomenų.

  • Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Pirmasis Europos politinės bendrijos susitikimas Pietų Kaukaze parodė, kaip plečiasi Europos kontūrai ne tik geografine, bet ir politine bei strategine prasme. Renginio pasirinkta vieta ir dalyvių spektras atspindi siekį telkti platesnį demokratinių valstybių ratą už Europos Sąjungos ribų.

    Susitikimas Armėnijoje vyko augant pasauliniam nestabilumui ir ryškėjant naujiems ekonominiams bei saugumo iššūkiams. Vienas jautriausių klausimų Europai išlieka prekybos įtampa su Jungtinėmis Valstijomis, ypač dėl grasinimų didinti muitus europiniams automobiliams.

    Kodėl kalbama apie globalią Europą?

    Didėjant konkurencijai tarp didžiųjų valstybių, Europa vis dažniau pristatoma kaip erdvė, su kuria kiti nori sietis, derinti interesus ar bent jau laikytis arčiau. Nuo Kanados ir Jungtinės Karalystės iki Islandijos bei Balkanų šalys ieško naujų formatų, kurie leistų stiprinti ekonominius ryšius ir politinį saugumą.

    Tokioje aplinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar Europos Sąjunga gali tapti savarankišku geopolitiniu žaidėju, o ne tik reaguoti į kitų sprendimus. Diskusijose pabrėžiama, kad tam gali prireikti gilesnės integracijos, spartesnio sprendimų priėmimo ir didesnių investicijų į gynybą bei pramonės konkurencingumą.

    Europarlamentarų ginčas dėl krypties

    Šias temas laidoje The Ring aptarė du Europos Parlamento nariai: vokietis Damian Boeselager (Volt), dirbantis su žaliųjų frakcija, ir austras Helmut Brandstätter iš Renew. Abu kalbėjo apie glaudesnio koordinavimo poreikį, kad Europa galėtų stiprinti demokratinį atsparumą tiek savo viduje, tiek kaimynystėje.

    Diskusijoje akcentuota, kad geopolitiniai pokyčiai verčia Europą vienu metu spręsti kelias užduotis: didinti karinį pasirengimą, mažinti priklausomybes kritinėse tiekimo grandinėse ir kurti patikimesnius prekybos susitarimus. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs, kai protekcionizmas grįžta į svarbiausių partnerių darbotvarkę.

    Kanados signalas ir Armėnijos pasirinkimai

    Europos politinės bendrijos susitikime dalyvavusi Kanada tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip keičiasi partnerystės. Kanados ministras pirmininkas Mark Carney delegatams perdavė žinią, kad šalis sieks naujo prekybos ir diplomatinių ryšių tinklo, kai dalis prieigos prie JAV rinkos tampa mažiau patikima.

    „Esu pasiryžęs kurti naują prekybos ir diplomatinių aljansų tinklą, nes dalis JAV rinkų tampa mažiau prieinama“, – sakė Mark Carney.

    Carney dalyvavimas kartu buvo ir politinis signalas paremti Armėniją, kuri pastaraisiais metais siekia stiprinti demokratines reformas ir atsargiai tolsta nuo Rusijos įtakos. Tai įgauna papildomo svorio tuo metu, kai Vakarų laikysena Rusijos oponentų, įskaitant Ukrainą, atžvilgiu ne visada yra vienodai aiški.

    Nors Kanados diplomatai atmetė prielaidas, kad Otava galėtų siekti Europos Sąjungos narystės, abu europarlamentarai tokią idėją vertino palankiai kaip politinę viziją. Vis dėlto praktikoje tai reikštų precedento neturintį sprendimą ir reikalautų politinės valios bei teisinio kelio, kuriam šiandien nėra aiškaus mandato.

    Laidą The Ring veda Stefanas Grobe, ją prodiusavo Luis Albertos ir Amaia Echevarria, redagavo Vassilis Glynos. Diskusija atskleidžia, kad klausimas dėl globalios Europos šiandien yra ne tiek šūkis, kiek bandymas rasti veiksmingą atsaką į kintančią pasaulio tvarką.

  • Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Kas nutiko kruiziniame laive?

    Po mirtino hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius mokslininkai skubina darbus, ieškodami vakcinos ir geresnių apsaugos priemonių. Protrūkį sukėlė Andų virusas, priklausantis hantavirusų grupei, o sveikatos pareigūnai pabrėžia, kad specifinio gydymo ar patvirtintos vakcinos kol kas nėra.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, mirė 3 žmonės. Organizacija teigė nematanti požymių, kad po keleivių evakuacijos būtų prasidėjęs platesnis protrūkis už laivo ribų.

    Kodėl hantavirusai kelia nerimą?

    Hantavirusai yra zoonoziniai virusai, dažniausiai plintantys nuo graužikų per jų išskyras, o žmonės užsikrečia įkvėpę užterštų dalelių. Kai kurios atmainos gali sukelti sunkias ligos formas, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą arba inkstų pažeidimus, todėl ankstyvas medicininis įvertinimas ir palaikomasis gydymas gali būti lemiami.

    Šis protrūkis atkreipė dėmesį į tai, kad retos, bet pavojingos infekcijos ilgą laiką lieka paraštėse, kol neįvyksta ryškus incidentas. Vis dėlto ekspertai ragina vengti automatinių paralelių su 2020 metais prasidėjusia COVID-19 pandemija, nes hantavirusai paprastai neplinta taip lengvai.

    Kokia vakcina kuriama ir kuo ji išskirtinė?

    Jungtinės Karalystės Bato universiteto tyrėjai jau anksčiau kūrė mRNR vakciną prieš kitą hantavirusų grupės atmainą, vadinamą Hantaano virusu. Komanda teigia, kad naujas antigenas laboratoriniuose bandymuose su gyvūnais sukėlė stiprų imuninį atsaką, tačiau tai dar nėra įrodymas, kad vakcina veiks žmonėms.

    Vienas svarbiausių projekto akcentų yra siekis sukurti termiškai stabilesnę mRNR vakciną. Praktinė problema ta, kad daliai mRNR vakcinų reikalingas itin šaltas laikymas, o tai apsunkina logistiką ir didina kaštus, ypač regionuose, kur šaldymo grandinė nepatikima.

    Pasak mokslininkų, taikoma technologija, vadinama ensilikacija, gali padėti vakciną transportuoti aukštesnėje temperatūroje. Komanda teigia jau pasiekusi, kad preparatą būtų galima perkelti iš itin žemos temperatūros laikymo į įprasto šaldytuvo, maždaug 2–8 laipsnių, režimą, o ateityje tikimasi priartėti ir prie gabenimo kambario temperatūroje.

    „Tai visiškai naujas antigenas, ir jis rodo labai gerą imunogeniškumą prieš Hantaano ligas, todėl tikimės, kad jis taps tinkamu pagrindu būsimai vakcinai“, – sakė Bato universiteto chemikė Asel Sartbajeva.

    Ar tai padės ir prieš Andų virusą?

    Didžiausias praktinis klausimas po protrūkio laive yra tai, ar kuriama Hantaano virusui skirta vakcinos platforma galėtų būti pritaikyta ir Andų virusui. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas to nežino, nes būtini tiksliniai bandymai, kurie parodytų, ar sukurtas antigenas suteikia kryžminę apsaugą.

    2024 metais Jungtinės Karalystės vyriausybė su tyrėjais pasirašė sutartį, kuria siekiama sukurti tai, kas galėtų tapti pirmąja pasaulyje termiškai stabilesne mRNR vakcina prieš Hantaano virusą. Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji rezultatai nereiškia greito sprendimo dabartinei situacijai, nes iki realaus vakcinos prieinamumo paprastai reikalingi ilgi klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai vertinimai.

    Mokslininkai taip pat ragina vertinti riziką proporcingai: protrūkis įvyko izoliuotoje aplinkoje, kur natūraliai lengviau taikyti ribojimus ir stebėseną. Vis dėlto jis priminė, kad naujai iškylantys virusai gali sukelti staigias krizes, o pasirengimas, vakcinų platformos ir logistika tampa ne mažiau svarbūs nei pati technologija.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Protrūkis laive ir skirtingos priemonės

    Po hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius Europos Sąjungos šalys Briuselyje ėmėsi derinti bendrą reagavimą, kad informacija ir veiksmai tarp valstybių narių nesiskirtų. Pagrindinis tikslas – suderinti, kaip Šengeno erdvėje taikyti izoliacijos ir stebėsenos protokolus, kai užkrato atvejai persikelia per sienas.

    Keleiviai jau perkelti į savo šalis, kur jiems taikomos nacionalinės taisyklės, tačiau praktika skiriasi: dalis žmonių izoliuojami gydymo įstaigose, kitiems nurodyta saviizoliacija namuose. Toks nevienodumas, anot pareigūnų, apsunkina rizikos vertinimą ir komunikaciją, ypač kai keliautojai grįžta į skirtingas sveikatos sistemas.

    WHO rekomendacijos ir ES koordinavimas

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja griežtą 42 dienų stebėseną namuose arba karantino vietoje, skaičiuojant nuo gegužės 10 dienos. Vis dėlto pabrėžiama, kad šalys gali prisitaikyti rekomendacijas prie savo konteksto, todėl ES lygmeniu ieškoma bendro vardiklio, kuris užtikrintų palyginamą saugumo lygį.

    Reaguodamos į incidentą, ES institucijos aktyvavo bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant ES civilinės saugos mechanizmą, kuris krizėse padeda koordinuoti pagalbą, transportą ir logistiką. Kai kuriais atvejais organizuoti evakuaciniai skrydžiai, o operacijų centru įvardytas Tenerifės pietinis oro uostas.

    Kuo hantavirusas skiriasi nuo COVID-19?

    Ekspertai ragina neskubėti lyginti šio protrūkio su COVID-19, nes hantavirusas plinta kitaip ir turi kitą ligos eigą. Vertinant riziką visuomenei, akcentuojama, kad tai nėra naujos pandemijos pradžia, o lokalus protrūkis, susietas su konkrečia aplinka laive ir artimais kontaktais.

    „Tai nėra SARS-CoV-2 ir tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove.

    Pasak specialistų, hantaviruso perdavimas paprastai siejamas su artimu, intensyviu kontaktu, o ne su plačiu plitimu kaip respiratorinių virusų atveju. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas tiksliai identifikuotiems kontaktams, stebėsenai ir greitam simptomų atpažinimui.

    Ką tiria ECDC ir kas toliau?

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras toliau aiškinasi, kaip tiksliai įvyko užsikrėtimai ir kokia buvo pradinė grandis. Preliminari hipotezė – pirmasis atvejis galėjo būti susijęs su kelione Argentinoje prieš įlipant į laivą, o vėliau virusas plito tarp dalies keleivių jau laive.

    Du žmonės, vienas Prancūzijoje ir vienas Ispanijoje, karantino laikotarpiu patyrė simptomus ir yra gydomi ligoninėje. ECDC nurodo, kad visi europiečiai, buvę laive, identifikuoti ir įtraukti į stebėseną, o šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog tai būtų naujas virusas ar nauja atmaina.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad sveikatos grėsmės sienų nepaiso, todėl vienoda komunikacija, greitas duomenų apsikeitimas ir suderintos taisyklės Šengeno erdvėje tampa esminiu atsaku į panašias situacijas. Kartu tai laikoma dar vienu priminimu, kad po pandemijos sustiprintos parengties priemonės turi veikti praktikoje, o ne likti vien dokumentuose.

  • Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Paryžiaus ligoninėje gydoma prancūzė, užsikrėtusi hantavirusu per protrūkį kruiziniame laive, yra kritinės būklės. Gydytojai nurodo, kad pacientės būklę komplikavo sunkus kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, todėl prireikė dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, gegužės 12 dieną buvo registruota 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o 3 žmonės mirė. Visi atvejai siejami su laivo keleiviais ar įgulos nariais, todėl pagrindinis dėmesys sutelktas į kontaktų nustatymą ir stebėseną skirtingose šalyse.

    Kas žinoma apie pacientų būklę?

    Paryžiaus Bichat ligoninės infekcinių ligų specialistas Xavier Lescure teigė, kad prancūzei pasireiškė sunki ligos forma, sukėlusi gyvybei pavojingus plaučių ir širdies sutrikimus. Dėl to taikomas gyvybę palaikantis gydymas, kai kraujas prisotinamas deguonimi per dirbtinius plaučius ir grąžinamas į organizmą.

    Gydytojų vertinimu, tokia priemonė skirta sumažinti apkrovą plaučiams ir širdžiai bei suteikti laiko organizmui atsigauti. Klinikinėje praktikoje tai laikoma intensyviausiu palaikomojo gydymo etapu, kai specifinio antivirusinio gydymo galimybės yra ribotos.

    „Tai paskutinė palaikomojo gydymo pakopa, kai siekiame laimėti laiko, kad plaučiai ir širdis galėtų atsistatyti“, – sakė Xavier Lescure.

    Tuo pat metu pranešta apie Ispanijos keleivį, kuriam Madride atliktas testas taip pat buvo teigiamas. Ispanijos sveikatos institucijos nurodė, kad pacientui pasireiškė nedidelis karščiavimas ir lengvi kvėpavimo takų simptomai, o būklė vertinama kaip stabili.

    Kodėl taikoma 42 dienų izoliacija?

    PSO rekomenduoja visiems kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams 42 dienas būti stebimiems ir laikytis izoliacijos namuose arba specialioje vietoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Toks terminas siejamas su ilgesniu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kurių hantavirusų atveju gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

    Organizacija pabrėžia, kad dėl uždaros laivo aplinkos ir intensyvių tarpusavio kontaktų gali išryškėti daugiau atvejų, kurie šiuo metu dar nėra diagnozuoti. Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad situacija peraugtų į platesnį protrūkį už šio incidento ribų.

    „Šiuo metu nematome ženklų, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia“, – teigė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad situacija šalyje yra kontroliuojama, tačiau akcentavo poreikį koordinuoti veiksmus Europos mastu. Tokia koordinacija svarbi, nes keleiviai grįžo į skirtingas valstybes, o stebėsena ir testavimas priklauso nuo nacionalinių sveikatos sistemų veiksmų.

    Kaip plinta hantavirusas ir kas rizikuoja?

    Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami kontaktuojant su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Užsikrėtimo rizika didėja valant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, kuriose galėjo būti graužikų, taip pat dirbant ūkyje, miškuose ar būnant vietovėse, kuriose graužikų gausu.

    Žmogaus perdavimas žmogui laikomas retu ir paprastai aprašomas tik tam tikrų hantavirusų atvejais, dažniausiai artimo kontakto aplinkoje. PSO ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad užkrečiamumas paprastai siejamas su simptomine ligos faze, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita izoliacija išlieka svarbiausios priemonės.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad esant karščiavimui, kvėpavimo sutrikimams, stipriam silpnumui ar sparčiai blogėjančiai būklei po galimo kontakto su užkrėsta aplinka, reikia nedelsti ir kreiptis į medikus. Kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams rekomenduojama laikytis nacionalinių institucijų nurodymų dėl stebėsenos, testavimo ir izoliacijos.

  • Prie Bordo sustabdytas kruizinis laivas: 1 700 keleivių izoliuoti dėl įtariamo gastroenterito

    Prie Bordo sustabdytas kruizinis laivas: 1 700 keleivių izoliuoti dėl įtariamo gastroenterito

    Laive – mirtis ir dešimtys susirgusių

    Prancūzijoje, prie Bordo uosto, trečiadienį laive buvo sulaikyta apie 1 700 žmonių, kai kruiziniame laive „Ambition“ užfiksuotas galimas gastroenterito protrūkis. Vietos žiniasklaida skelbė, kad vienas keleivis mirė, o dar kelioms dešimtims pasireiškė ūmiai virškinimo infekcijai būdingi simptomai.

    Regiono sveikatos institucijos pranešė, kad iki maždaug 50 keleivių patyrė simptomus, atitinkančius ūmią virškinamojo trakto infekciją. Susirgusieji buvo nedelsiant apžiūrėti laivo gydytojo ir izoliuoti savo kajutėse.

    „Atsižvelgiant į gastroenterito tipo ligų užkrečiamumą ir laukiant tyrimų rezultatų, nuspręsta sustabdyti keleivių ir įgulos išlaipinimą“, – nurodė vietos sveikatos tarnybos.

    Tiriamos priežastys ir ribojamas išlaipinimas

    Nouvelle-Aquitaine regiono sveikatos agentūra informavo, kad į laivą išsiųsta medikų komanda, kuri įvertina situaciją vietoje. Tuo pat metu Bordo universiteto ligoninės infekcinių ligų specialistai renka mėginius, kad nustatytų tikslią susirgimų priežastį.

    Pasak pareigūnų, pirminiai tyrimai neatitiko noroviruso protrūkio požymių, tačiau papildomi testai tęsiami. Taip pat neatmetama ir apsinuodijimo maistu versija, nes panašius simptomus gali sukelti skirtingi patogenai ar netinkamai laikomi produktai.

    „Nėra pagrindo sieti šio protrūkio su hantaviruso atvejais, fiksuotais laive MV Hondius“, – pabrėžė Prancūzijos sveikatos institucijos.

    Kodėl kruizuose tokie protrūkiai plinta greičiau

    Gastroenteritas kruiziniuose laivuose nėra retenybė, nors bendrame kelionių skaičiuje tokie incidentai sudaro nedidelę dalį. Uždara aplinka, didelis žmonių tankis ir intensyvus bendrų erdvių naudojimas sudaro palankias sąlygas virusams ir bakterijoms plisti nuo žmogaus žmogui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didesnę riziką sukuria ir maitinimo organizavimas, ypač švediško stalo principu. Dažnai liečiami bendri paviršiai, rankenos ir bendri įrankiai gali tapti infekcijos perdavimo grandimi, jei higiena nesilaikoma pakankamai griežtai.

    Laivas „Ambition“, priklausantis bendrovei „Ambassador Cruise Line“, gegužės 6 dieną išplaukė iš Šetlando salų, stojo Belfaste ir Liverpulyje, o vėliau pasiekė Bordo, iš kur turėjo vykti į Ispaniją. Pareigūnai teigė, kad susirgimų pikas fiksuotas pirmadienį, kai laivas buvo sustojęs Bresto uoste.

  • Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras ketina Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiųsti laišką, kuriame išdėstys savo Vyriausybės poziciją dėl sąlygų, siejamų su Vengrijai įšaldytų Europos Sąjungos lėšų atlaisvinimu. Pasak jo, dalis reikalavimų yra politiškai jautrūs, todėl Budapeštas neketina aklai įgyvendinti visų Briuselio lūkesčių.

    Premjeras apie tai kalbėjo po pirmojo naujosios Vyriausybės kabineto posėdžio. Jis kartoja, kad sieks susigrąžinti apie 17 mlrd. eurų paramos, kuri buvo sustabdyta ankstesnės Viktoro Orbáno Vyriausybės laikotarpiu, Europos Komisijai keliant abejonių dėl korupcijos rizikų ir teisinės valstybės principų laikymosi.

    Dalis pinigų gali „sudegti“

    Magyaras pabrėžė, kad svarbi dalis įšaldytos sumos susijusi su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Jo teigimu, maždaug 10 mlrd. eurų šios programos lėšų yra rizikoje, nes nepanaudotos jos gali nebepriklausyti Vengrijai, jei iki nustatytų terminų nebus pasiektas susitarimas ir nepajudės įgyvendinimas.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau taiko sąlygiškumo principą, kai finansavimas siejamas su aiškiais įsipareigojimais dėl teisės viršenybės, viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvios kovos su sukčiavimu. Vengrijos atvejis tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip Briuselis gali riboti pinigų srautus, kai valstybė narė, Europos Komisijos vertinimu, nepašalina sisteminių rizikų.

    Kokios sąlygos kelia didžiausią ginčą?

    Premjeras nurodė, kad dalis kliūčių yra techninės ir susijusios su konkrečių projektų architektūra. Jis minėjo Vengrijos plėtros banko kapitalizavimo klausimą, specialios projektų įmonės kūrimą ir tai, kaip suplanuoti transporto bei geležinkelių investicijas, kad jos atitiktų Europos Komisijos reikalavimus.

    Taip pat, pasak jo, rengiami planai nuomos būsto projektams ir energijos efektyvumo programoms. Magyaras teigė, kad šalis peržiūri ankstesnės Vyriausybės parengtą nacionalinę plėtros programą ir ketina ją pateikti Europos Komisijai iki gegužės pabaigos.

    „Rytoj išsiųsiu išsamų laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame aprašysiu, kur galime būti lankstūs, o kur negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Specialūs mokesčiai: Briuselio prašymas ir Budapešto atsisakymas

    Viena jautriausių temų, kurią įvardijo Magyaras, yra Europos Komisijos lūkestis palaipsniui atsisakyti dalies specialių sektorinių mokesčių. Vengrija pastaraisiais metais taikė papildomus mokesčius kai kuriems sektoriams, įskaitant bankus ir energetikos bendroves, o Europos Komisija tokius sprendimus ne kartą kritikavo kaip galinčius iškreipti rinką ir mažinti investicinį patrauklumą.

    Magyaras pripažino, kad toks pokytis teoriškai galėtų būti naudingas ekonomikai, tačiau pabrėžė biudžeto realybę. Jis aiškino, kad dabartinėje fiskalinėje situacijoje Vengrijos Vyriausybė neįsipareigos greitai atsisakyti šių mokesčių, net jei tai yra viena iš sąlygų, aptariamų derybose.

    „Europos Komisija tikisi, kad Vyriausybė palaipsniui atsisakys kai kurių specialių mokesčių, tačiau dabartinėje biudžeto situacijoje to įsipareigoti negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Premjeras kartu teigė esąs įsitikinęs, kad kompromisas bus rastas, nors dalį „raudonųjų linijų“ jis aiškiai nubrėš dar prieš prasidedant intensyviausioms deryboms. Jo teigimu, laiške bus įvardyta, kur Vengrija gali nusileisti, o kur kompromisas, Vyriausybės vertinimu, būtų žalingas šalies ekonomikai ir gyventojams.

    Taip pat patvirtinta, kad kitą savaitę į Budapeštą atvyks aukšto lygio Europos Komisijos delegacija penkių dienų derybų raundui dėl įšaldytų lėšų. Šis vizitas, tikėtina, taps vienu svarbiausių etapų sprendžiant, ar Vengrija artimiausiais mėnesiais realiai pasieks finansavimo atlaisvinimą.

  • Beveik 1 mlrd. žmonių kamuojanti miego apnėja vis dar pražiūrima: pavojingi signalai

    Beveik 1 mlrd. žmonių kamuojanti miego apnėja vis dar pražiūrima: pavojingi signalai

    Profilaktiniai sveikatos patikrinimai dažniausiai sukasi apie mitybą, fizinį aktyvumą ir emocinę savijautą, tačiau vienas esminių sveikatos ramsčių neretai lieka nuošalyje – miegas. Medikai primena, kad nuolatinis neišsimiegojimas ir knarkimas nėra tik nemalonus įprotis, o kartais – rimtos ligos ženklas.

    Viena dažniausiai pražiūrimų būklių – obstrukcinė miego apnėja, kai miegant kvėpavimo takai daug kartų trumpam užsiveria. Skaičiuojama, kad pasaulyje ji gali paveikti beveik 1 milijardą žmonių, o atvejų daugėja dėl senėjančios visuomenės ir augančio antsvorio paplitimo.

    Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia ne tik knarkimu: būdingi trumpi kvėpavimo sustojimai, prabudimai, ryto galvos skausmai, nuovargis, mieguistumas dieną ir dėmesio sutrikimai. Nors žmogus dažnai neprisimena prabudimų, organizmas patiria nuolatinį stresą dėl deguonies trūkumo.

    Kodėl tai pavojinga ne tik miegui

    Kartotiniai kvėpavimo sutrikimai gali įvykti dešimtis ar net daugiau nei 100 kartų per valandą, o epizodai dažnai trunka apie 20 sekundžių. Dėl to svyruoja deguonies kiekis kraujyje, didėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, o ilgainiui auga širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Negydoma miego apnėja siejama su arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu ir insulto rizika. Taip pat daugėja duomenų apie sąsajas su pažintinių funkcijų blogėjimu ir demencijos rizika, o kasdienybėje tai gali reikšti prastesnę gyvenimo kokybę ir didesnę eismo įvykių tikimybę.

    Stereotipas, kad miego apnėja būdinga tik vyresniems nutukusiems vyrams, klaidina. Specialistai pabrėžia, kad simptomai ir rizika gali būti įvairūs, todėl dalis pacientų, ypač moterys, lieka nediagnozuotos, kai skundai priskiriami nemigai, stresui ar depresijai.

    Naujos diagnostikos ir gydymo kryptys

    Diagnostika pastaraisiais metais tapo prieinamesnė: vis dažniau taikomi namuose atliekami miego tyrimai, o riziką padeda įvertinti šeimos gydytojo klausimynai ir klinikinis įvertinimas. Vis dėlto vien tik piršto pulsoksimetrija ne visada užtikrina vienodą tikslumą skirtingoms žmonių grupėms, todėl svarbus kompleksinis ištyrimas.

    Standartinis gydymas išlieka CPAP terapija, kai miegant per kaukę tiekiamas pastovus oro srautas ir neleidžiama kvėpavimo takams subliūkšti. Tačiau daliai pacientų kaukė kelia diskomfortą, todėl alternatyvomis gali tapti burnos įtvarai apatiniam žandikauliui pastumti, padėties terapija, raumenų treniruotės ar kai kuriais atvejais implantuojami nervų stimuliacijos įrenginiai.

    Nauja tendencija – didesnis dėmesys svorio mažinimui kaip reikšmingai gydymo daliai, nes antsvoris yra vienas svarbiausių obstrukcinės miego apnėjos rizikos veiksnių. Jungtinėse Valstijose reguliuotojai patvirtino tirzepatidą obstrukcinei miego apnėjai gydyti, kai liga siejama su padidėjusia kūno mase, o ekspertai tikisi, kad tai paskatins platesnes diskusijas apie kompleksinį gydymą.

    Ką daryti pajutus simptomus?

    Specialistai pataria nedelsti, jei pasikartoja garsus knarkimas, rytais vargina galvos skausmai, o dieną jaučiamas nuolatinis mieguistumas ar dėmesio stoka. Svarbu paminėti ir naktinius požymius, pavyzdžiui, prabudimus dusulio jausmu, dažną šlapinimąsi ar nemigą.

    Šeimos gydytojo konsultacija dažnai tampa greičiausiu keliu į ištyrimą, o laiku pradėtas gydymas sumažina ilgalaikių komplikacijų riziką. Miego apnėja nėra vien apie prastesnį poilsį – tai būklė, galinti tyliai didinti širdies, kraujagyslių ir smegenų pažeidimų tikimybę.

  • Mokslininkai nustebino: smegenys gali gimti ne tuščios, o jau „pilnos“ – kas vyksta vėliau?

    Mokslininkai nustebino: smegenys gali gimti ne tuščios, o jau „pilnos“ – kas vyksta vėliau?

    Smegenys nuo pradžių ne „tuščias lapas“?

    Naujas tyrimas su pelėmis rodo, kad smegenys ankstyvame amžiuje gali turėti itin tankų, netvarkingą ryšių tinklą, kuris vėliau „sutvarkomas“. Tai meta iššūkį paplitusiai minčiai, kad nerviniai tinklai paprastai tik pamažu auga ir tankėja.

    Tyrimas buvo sutelktas į hipokampą – smegenų sritį, svarbią erdvinei atminčiai ir trumpalaikių prisiminimų perkėlimui į ilgalaikius. Mokslininkai analizavo vieną pagrindinių hipokampo grandinių, susijusių su atminties formavimu.

    Tankūs ryšiai, kurie vėliau „apkarpomi“

    Austrijos mokslo ir technologijų instituto neurobiologai nustatė, kad jauniausių pelių hipokampe ryšiai tarp CA3 piramidinių neuronų iš pradžių būna labai gausūs ir iš pažiūros atsitiktiniai. Vystantis smegenims, šis tinklas darosi tikslesnis, labiau organizuotas, o dalis jungčių pašalinama.

    „Šis atradimas buvo gana netikėtas“, – sakė neurobiologas Peteris Jonas.

    „Intuityviai tikėtumėmės, kad tinklas laikui bėgant auga ir tankėja, tačiau čia matome priešingą procesą: jis prasideda pilnas, o vėliau tampa aptakesnis ir optimizuotas“, – teigė jis.

    Kodėl smegenys taip vystosi?

    Autoriai aiškina, kad itin tankus pradinis „pagrindas“ gali padėti greičiau sukurti efektyvias grandines mokantis. Jei ryšių pradžioje būtų mažai, nutolusiems neuronams tektų ilgiau „surasti“ vieniems kitus, o tai galėtų lėtinti augančių smegenų gebėjimą greitai apdoroti informaciją.

    Tyrėjai pabrėžia, kad hipokampas turi sudėtingą užduotį susieti signalus iš skirtingų pojūčių sistemų ir paversti juos nuosekliais prisiminimais. Tokiai integracijai gali būti naudinga pradžioje gausi jungčių „perteklių“ turinti struktūra, kuri vėliau atrankiai apkarpoma.

    Kaip buvo tiriama ir ką tai reiškia žmonėms?

    Mokslininkai matavo elektrinį aktyvumą ir kitus ląstelinius procesus keliais pelių raidos etapais: iškart po gimimo, maždaug 7–8 dieną, paauglystėje maždaug 18–25 dieną ir suaugus apie 45–50 dieną. Šie duomenys parodė kryptingą perėjimą nuo tankaus, mažiau tvarkingo tinklo prie labiau struktūruoto.

    Kol kas neaišku, kiek šie rezultatai tiesiogiai pritaikomi žmogaus smegenims, nes skiriasi raidos trukmė ir sudėtingumas. Vis dėlto pats principas atitinka plačiau žinomą neurovystymosi idėją, kad ankstyvame amžiuje ryšiai formuojasi gausiai, o vėliau dalis jų pašalinama, paliekant efektyviausius kelius.

    Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“ ir papildo diskusiją apie tai, kaip ankstyvoji smegenų architektūra gali lemti mokymosi greitį, atminties formavimąsi ir nervinių tinklų specializaciją.