Category: Sveikata

  • Tuskas ir Nawrockis Nacionalinio saugumo taryboje paspaudė rankas – dėmesys nukrypo į santykius

    Antradienį Varšuvoje, Prezidento rūmuose, prasidėjo Lenkijos Nacionalinio saugumo tarybos posėdis, kurio pradžioje premjeras Donaldas Tuskas ir prezidentas Karolis Nawrockis viešai paspaudė vienas kitam ranką.

    Šis gestas neliko nepastebėtas, nes abiejų politikų santykiai vertinami kaip įtempti, o posėdžio pradžia buvo transliuojama internetu, todėl pasisveikinimą galėjo matyti ir visuomenė.

    Posėdį sušaukė prezidentas Karolis Nawrockis, o pagrindinė darbotvarkės tema – aktualūs Lenkijos saugumo klausimai. Tarp jų – bendra saugumo situacija šalyje ir diskusijos dėl nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje.

    Taip pat aptariama situacija, susijusi su Lenkijos Konstituciniu Tribunolu, apie kurią pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje vėl kalbama itin intensyviai.

    Kas dalyvavo posėdyje

    Posėdyje dalyvavo aukščiausi šalies pareigūnai: užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, taip pat parlamento vadovybė ir politinių klubų bei frakcijų lyderiai.

    Tarp dalyvių buvo ir valdančiosios koalicijos atstovai, ir opozicijos politikai – tarp jų Jarosławas Kaczyńskis, Mariuszas Błaszczakas, Zbigniewas Konwińskis, Krzysztofas Bosakas, Adrianas Zandbergas bei kiti.

    Į posėdį atvyko ir saugumo institucijų bei kariuomenės vadovybė – tarp jų Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas gen. Wiesławas Kukuła, taip pat už vidaus saugumą atsakingi Vyriausybės nariai.

    Rankos paspaudimas buvo prognozuotas iš anksto

    Dar prieš susitikimą viešai buvo teigiama, kad prezidentas ir premjeras ketina pasisveikinti rankos paspaudimu. Taip ir įvyko – posėdžio pradžioje, kameros akivaizdoje, abu politikai paspaudė rankas.

    Nors pats gestas formaliai yra įprasta protokolo dalis, šįkart jis sulaukė didesnio dėmesio dėl politinės įtampos ir dėl to, kad visuomenė stebėjo, kaip vyks pirmasis kontaktas posėdžio pradžioje.

  • Lenkija planuoja įrašinėti visus skambučius mokesčių inspekcijai: keistųsi ir aptarnavimo tvarka

    Lenkijos Finansų ministerija rengia pakeitimus, pagal kuriuos visi telefoniniai pokalbiai su Krajowa Administracja Skarbowa (KAS) galėtų būti įrašinėjami. Tokia nuostata įrašyta į planuojamos įstatymo dėl KAS pataisų projektą.

    Kaip rašoma „SE“ apžvalgoje, ministerijos planas apima ne tik skambučių įrašymą, bet ir platesnę mokesčių administravimo pertvarką. Tarp tikslų – greitesnis aptarnavimas ir daugiau skaitmeninių paslaugų.

    Numatoma, kad įrašai ir užfiksuotos pastabos leistų sukaupti vientisą gyventojo kontaktų su mokesčių administratoriumi istoriją. Tai reikštų, kad kitą kartą kreipiantis į instituciją pareigūnas galėtų matyti ankstesnio skambučio kontekstą ir greičiau suprasti problemą.

    Ministerija tokius pokyčius sieja su paslaugų kokybės gerinimu ir procesų modernizavimu – panašiai kaip tai daroma bankuose ar didelėse klientų aptarnavimo sistemose. Vis dėlto projektas dar ankstyvoje stadijoje, todėl jo galutinė forma gali keistis.

    Skambučių įrašymas ir kontaktų „istorija“

    Įstatymo pataisų idėja – sukurti aiškų teisinį pagrindą, kad pokalbiai su KAS darbuotojais būtų registruojami, o po kontaktų būtų rengiamos pastabos. Tokia praktika, pasak planą pristatančių institucijų, turėtų padėti išvengti situacijų, kai žmogui vėl tenka aiškinti tą pačią problemą nuo pradžių.

    Numatoma, kad sukaupta informacija sudarytų visą ankstesnių kreipimųsi istoriją. Tai būtų naudinga tiek pačiam mokesčių administratoriui, tiek gyventojui, kai sprendžiami pasikartojantys ar ilgesnių procedūrų reikalaujantys klausimai.

    „Nepririštas“ aptarnavimas pagal gyvenamąją vietą

    Kita svarbi planuojama kryptis – vadinamasis „odmiejscowintas“ aptarnavimo modelis. Paprastai tariant, tai reikštų mažiau „siuntinėjimo“ tarp skirtingų įstaigų ir mažesnę priklausomybę nuo to, kur gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą.

    Planas numato, kad įgaliotas pareigūnas iš bet kurios Lenkijos vietos galėtų pasiekti mokesčių mokėtojo duomenis ir padėti tvarkyti reikalus. Ministerija tikisi, kad tai trumpintų eiles ir spartintų formalumų atlikimą.

    Daugiau funkcijų e. paslaugoms

    Kartu numatoma toliau plėtoti e-Urzęd Skarbowy – skaitmeninę mokesčių sistemą. Tarp planų – naujos funkcijos, pavyzdžiui, galimybė suteikti įgaliojimus kitam asmeniui naudotis paskyra.

    Tai būtų aktualu verslui: įmonės ar individualiai dirbantys asmenys galėtų nuotoliniu būdu įgalioti buhalteriją ar apskaitos paslaugų teikėją tvarkyti jų mokesčių reikalus, nebesiremiant popieriniais dokumentais ar vizitais į įstaigą.

    Šiuo metu įstatymo pakeitimų projektas yra ankstyvoje svarstymo stadijoje Vyriausybės darbų sąraše. Tai reiškia, kad konkrečios nuostatos – tiek dėl įrašymo apimties, tiek dėl praktinio įgyvendinimo – dar gali būti koreguojamos.

  • Prasidėjo RSV sezonas: pirmieji simptomai ir kam infekcija pavojingiausia

    RSV (respiracinis sincitinis virusas) – vienas dažniausių virusų, sukeliančių kvėpavimo takų infekcijas. Juo gali užsikrėsti įvairaus amžiaus žmonės, o persirgus imunitetas nėra ilgalaikis, todėl infekcija gali kartotis.

    Lenkijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 2023 metais šalyje užregistruota apie 12 tūkst. RSV atvejų, 2024 metais – jau apie 41,6 tūkst., o 2025 metais – daugiau nei 94 tūkst. užsikrėtimų.

    Svarbu įvertinti, kad tai – tik registruoti atvejai. Ne visi sergantys pasidaro RSV testą, o lengvesnės infekcijos neretai praeina be vizito pas gydytoją, todėl realus skaičius gali būti didesnis.

    RSV sezonas Lenkijoje paprastai tęsiasi nuo spalio ar lapkričio iki gegužės, o daugiausia susirgimų fiksuojama žiemą. Dėl to rudenį verta prisiminti profilaktikos taisykles ir būti atidesniems, bendraujant su žmonėmis, kuriems komplikacijų rizika didžiausia.

    Kaip plinta RSV ir kada pasireiškia simptomai

    RSV dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu ir per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Užsikrėsti galima kalbantis, kosint ar čiaudint, taip pat palietus užterštą paviršių ir vėliau – burną, nosį ar akis.

    Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo dviejų iki aštuonių dienų. Užsikrėtęs žmogus gali platinti virusą dar iki tol, kol pats aiškiai pajus, kad serga.

    Infekcijos pradžia dažnai primena paprastą peršalimą, todėl vien pagal savijautą patikimai atskirti RSV nuo gripo ar kitų virusų sunku. Simptomai paprastai stiprėja palaipsniui.

    Pirmieji požymiai ir kada reikia skubios pagalbos

    Dažniausiai RSV pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų simptomais, tačiau daliai žmonių infekcija gali progresuoti iki bronchiolito ar plaučių uždegimo.

    Ypač atidūs turėtų būti kūdikių tėvai: mažiausiems vaikams RSV gali pasireikšti ne tik sloga ir kosuliu, bet ir dirglumu, silpnumu, nenoru valgyti, pakitusiu kvėpavimu. Labai mažiems kūdikiams gali pasitaikyti ir apnėjų – trumpų kvėpavimo sustojimų.

    Pavojingi signalai – padažnėjęs ar apsunkintas kvėpavimas, įtraukiami tarpai tarp šonkaulių įkvepiant, pamėlusios lūpos, apnėjos, ryškūs maitinimo sunkumai. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicinos pagalba, o esant stipriems kvėpavimo sutrikimams ar pamėlynavimui patariama nedelsiant skambinti numeriu 999.

    Kam RSV kelia didžiausią riziką ir kokia apsauga galima

    Nors RSV gali užklupti bet ką, sunkių komplikacijų rizika skirtingose grupėse nevienoda. Daugiausia rizikuoja kūdikiai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, taip pat neišnešioti naujagimiai.

    Didesnė rizika nurodoma ir vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Tarp labiau pažeidžiamų – sergantieji širdies ir plaučių ligomis (įskaitant LOPL, astmą, širdies nepakankamumą), taip pat žmonės, turintys cukrinį diabetą ar lėtinę inkstų ligą.

    Vienas iš būdų mažinti sunkaus RSV eigos riziką – skiepai. Lenkijoje yra preparatų suaugusiesiems ir vakcina, kuri gali būti skiriama nėščiajai, kad apsauginiai antikūnai būtų perduoti kūdikiui.

    Nėščiųjų skiepijimas, kaip nurodoma, galimas tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės, o optimaliu laikotarpiu dažniausiai laikoma 32–36 savaitė – taip kūdikis apsaugomas pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais. Tekste pažymima, kad vakcina Lenkijoje nemokama nėščiosioms ir 65 metų bei vyresniems žmonėms, o 60–64 metų amžiaus grupei taikoma 50 proc. kompensacija.

    Skiepai nepakeičia kasdienės profilaktikos: infekcijų sezono metu svarbu reguliariai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti artimo kontakto su sergančiais, prisidengti burną kosint ar čiaudint. Jei vargina sloga, kosulys ar karščiavimas, rekomenduojama riboti kontaktą su kūdikiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Specifinio antivirusinio gydymo, kuris būtų taikomas rutiniškai visais RSV atvejais, paprastai nėra. Daugeliu lengvų atvejų pakanka poilsio, skysčių ir simptomų lengvinimo, o sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, įskaitant deguonies terapiją ir lašinę rehidrataciją.

  • Reguliarus judėjimas mažina hipertenzijos ir insulto riziką: svarbu ne tik sportas, bet ir mažiau sėdėti

    Fizinis aktyvumas gali pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki infarkto ar insulto. Kardiologai pabrėžia, kad nauda pasiekiama ne tik sportuojant intensyviai: svarbiausia – judėti reguliariai.

    Kaip rašoma Lenkijoje cituojamame tekste, daug žmonių kraujospūdį matuojasi tik tada, kai pasijunta blogai, nors tyrimai rodo, kad jį sekti turėtų visi. Problemą ypač išryškina duomenys apie hipertenzijos paplitimą – ji nustatoma net ir jauniems suaugusiesiems.

    Sporto kardiologas prof. Łukasz Małek atkreipia dėmesį, kad kartojamas fizinis krūvis ilgainiui „išmoko“ širdį dirbti efektyviau: ramybės būsenoje ji dažnai plaka rečiau, o kraujagyslės lengviau plečiasi. Dėl to gali būti paprasčiau mažinti kraujospūdį.

    Judėjimas taip pat gerina gliukozės panaudojimą raumenyse, teigiamai veikia riebalų apykaitą ir padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį. Tai svarbu, nes padidėjęs kraujospūdis dažnai „eina kartu“ su nutukimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais, įskaitant 2 tipo diabetą.

    Kodėl svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažiau sėdėti

    Profesorius pabrėžia, kad ilgas sėdėjimas ir mažas aktyvumas yra susiję, tačiau sėdimas gyvenimo būdas laikomas ir atskiru rizikos veiksniu. Kitaip tariant, galima sportuoti, bet vis tiek didelę dienos dalį praleisti nejudant – ir tai nebus palanku širdžiai.

    Dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti sėdėjimo laiką ir, kiek įmanoma, jį keisti net ir nedidelio intensyvumo veikla. Tekste pažymima, kad vis dar didelė dalis žmonių nesirenka jokio judėjimo – nei pasivaikščiojimų, nei važiavimo dviračiu, nei pratimų.

    Koks krūvis naudingiausias širdžiai

    Pasak prof. Ł. Małeko, širdis gerai reaguoja į reguliarų dinaminį krūvį, kai dirba didelės raumenų grupės, o judesys yra tolygus ir pasikartojantis. Tai gali būti, pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Svarbi žinia tiems, kurie iki šiol mažai judėjo: nebūtina bėgioti ar sportuoti „iki išsekimo“, kad pagerėtų kraujotakos sistemos būklė. Dažniausiai siūloma pradėti nuo vidutinio intensyvumo krūvio ir palaipsniui ilginti trukmę.

    Praktišku tikslu įvardijama 30 minučių aktyvumo penkias dienas per savaitę. Geresnės fizinės formos žmonės dalį šio krūvio gali pakeisti intensyvesne veikla, o prie aerobinio judėjimo verta pridėti ir raumenų stiprinimo pratimus bent du kartus per savaitę.

    Mišinys ir rutina: kas padeda išlaikyti įprotį

    Tekste akcentuojama, kad geriausia derinti skirtingas aktyvumo formas – taip treniruotės mažiau monotoniškos, o pasirinkus mėgstamas veiklas paprasčiau išlaikyti naują rutiną ilgesnį laiką.

    Dar viena svarbi mintis – pradžia gali būti labai paprasta. Net keliolika minučių aktyvumo per dieną laikoma geru startu, kuris ilgainiui gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • Serialo „SOR“ 4 serija: medikai kovoja dėl influencerės gyvybės po plastinės operacijos komplikacijų

    Lenkų medicininiame seriale „SOR“ ketvirtoje serijoje gydytojams teks kova dėl influencerės gyvybės – moteriai pasireikš rimtos komplikacijos po plastinės operacijos.

    Kaip skelbia Telewizja Polska, serialas kuriamas kartu su „Prime Video“, o TV žiūrovams rodomas kartą per savaitę. 4 serijos transliacija numatyta antradienį, lapkričio 10 dieną.

    Ši drama vyksta tame pačiame televiziniame pasaulyje, kurį dalis žiūrovų gali prisiminti iš kitų Lenkijoje populiarių medicininių projektų. Pirmoji serija, nurodoma, pritraukė beveik 1,2 mln. žiūrovų.

    Be skubios pagalbos istorijų, seriale ryškėja ir personalo santykiai: emocijos bei konfliktai tarp darbuotojų, pasak siužeto aprašymo, ima peržengti profesinės konkurencijos ribas.

    Kas vyks 4 serijoje

    Pagrindinis medicininis atvejis – influencerė, kurios būklė po grožio procedūros komplikacijų tampa kritinė, todėl priėmimo skyriaus komanda grumsis dėl jos išgyvenimo.

    Tuo pat metu Piotras jaunam futbolininkui nustatys pavojingą, gyvybei grėsmingą širdies ydą.

    Serijoje bus ir socialinė linija: Vojtušis padės žmogui, išgyvenančiam benamystės krizę, susigrąžinti orumą.

    Lygiagrečiai aštrės ir vidinės įtampos tarp kolegų – tarpusavio nesutarimai, kaip teigiama, virs ne vien profesine, bet ir asmeniška kova.

    Kiek serijų turi „SOR“ ir kada rodomas finalas

    Visą sezoną sudaro 12 serijų – jos jau prieinamos „Prime Video“ abonentams.

    Žiūrintys tradicinę televiziją naujas serijas gali sekti kiekvieną antradienį per TVP. Nurodoma, kad finalas eteryje turėtų pasirodyti sausio 5 dieną.

    Aktoriai ir kūrėjai

    Pagrindinius vaidmenis seriale kuria Sebastianas Dela ir Sonia Mietielica, o kartu pasirodo ir daugiau gerai žinomų Lenkijos aktorių.

    Tarp jų minimi Katarzyna Grabowska, Andrzejus Grabowskis, Maciejus Bisiorek, Maurycy Popiel, Zbigniewas Suszyńskis, Bartoszas Waga, Dominika Kluźniak, Patrycja Franczak, Mary Pawłowska ir Piotras Nowakas.

    Tekste taip pat nurodoma, kad režisūrą kūrė Sara Bustamante-Drozdek ir Sylwia Rosak.

  • „Šokiai su žvaigždėmis“: Darios Sytos sceninis įvaizdis įaudrino žiūrovus, dalis teigia – „per daug“

    Lenkijos „Šokiai su žvaigždėmis“ laida žiūrovams ilgam įstrigs dėl Darios Sytos pasirodymo ir sceninio įvaizdžio, kuris sukėlė audringas reakcijas.

    D. Syta – šokėja ir žinomo tinklininko Igoro Grobelny žmona. Būtent jos išvaizda ir judesiai šį kartą tapo viena labiausiai aptarinėjamų vakaro temų, rašo portalas „Super Express“.

    Tekste pabrėžiama, kad daliai publikos šokėjos pasirinkta apranga atrodė itin atvira – net pasigirdo komentarų, jog ji parodė „šiek tiek per daug“.

    Vis dėlto akcentuojama, kad gero skonio ribos, vertinant pasirodymą, nebuvo peržengtos, o pati D. Syta ir toliau lieka tarp dalyvių, kurie tęs kovą projekte.

    Šį sezoną D. Syta varžosi ne viena iš sporto pasaulio atėjusių žmonų: laidose pasirodo ir Julia Suryś, 2026 metais ištekėjusi už futbolininko Marcino Stromeckio.

    Abiejų moterų pasirodymai bei įvaizdžiai naujausiame epizode sulaukė daug dėmesio – aprašyme teigiama, kad jos pristatė ne tik šokį, bet ir ryškiai kūną pabrėžusias, sensualias aprangas.

    Po lapkričio 1 dieną rodytos laidos aišku, kad kitame epizode D. Syta vėl pasirodys ant parketo – ji iš projekto nepasitraukė. Laidoje liko ir J. Suryś.

    Šiame sezone D. Syta šoka su Jasperu Sołtysiewicziumi, o J. Suryś – su Piotru Gumulcu.

    Kovoje dėl „Krištolinio kamuolio“ tekste taip pat minimos ir kitos poros: Marta „Mandaryna“ Wiśniewska ir Krystianas Rzymkiewiczius, Helena Englert ir Romanas Osadchi, Dominikas Rupińskis ir Estelle Françoi bei Izabela Kuna ir Michałas Bartkiewiczius.

  • Helena Englert „Taniec su žvaigždėmis“ gavo 40 balų, bet džiaugsmą aptemdė nesėkmė su šydu

    Helena Englert zachwyca swoimi występami w programie „Taniec z Gwiazdami”. W minioną niedzielę śpiewająca aktorka po raz pierwszy wywalczyła upragnione czterdzieści punktów, ale najwyższe oceny nie przyniosły jej pełnej satysfakcji. Na przeszkodzie stanął welon, w który zaplątała się na parkiecie, co skutecznie zepsuło jej radość z pokazu.

    Rywalizacja w dziewiętnastej odsłonie show „Taniec z Gwiazdami” wkracza w kluczowy etap. W dziewiątym odcinku gośćmi specjalnymi były Jolanta Kwaśniewska oraz Irena Santor i to za sprawą ich decyzji w półfinale zameldowali się wszyscy uczestnicy. Na czele sędziowskiej tabeli znalazła się Helena Englert, której walc wiedeński w duecie z Romanem Osadchiy został nagrodzony przez jurorów maksymalną pulą punktów. Choć pierwsza w karierze „czterdziestka” była spełnieniem marzeń gwiazdy, towarzyszyły jej mieszane uczucia wywołane niespodziewanymi problemami z welonem.

    Helena Englert i wpadka z welonem w programie „Taniec z Gwiazdami”

    Nieprzewidziane sytuacje to stały element programu „Taniec z Gwiazdami”. W obecnej edycji doświadczyła tego chociażby Julia Wieniawa, która zgubiła spódnicę podczas wspólnych pląsów z Iwoną Pavlović, a także Mandaryna, którą w odpowiednim momencie zdołał zasłonić partnerujący jej Krystian Rzymkiewicz. Z kolei Helena Englert musiała zmierzyć się z niesfornym rekwizytem w postaci białego welonu, w który oboje z tancerzem niefortunnie się zaplątali. Duet wykazał się jednak ogromnym opanowaniem i z zimną krwią dokończył choreografię, nie dając po sobie niczego poznać. W rozmowie z Eską para przyznała, że sytuacja kosztowała ich mnóstwo nerwów, a od bolesnego upadku na parkiet dzieliły ich ułamki sekund.

    Helena Englert i Roman Osadchiy komentują groźną sytuację na parkiecie

    Historyczny występ nagrodzony czterdziestoma punktami wiązał się ze sporymi nerwami. Kiedy Roman Osadchiy ściągał welon z głowy odgrywającej rolę panny młodej Heleny Englert, zupełnie nie przypuszczał, że ten element garderoby przysporzy im aż takich kłopotów. Kamery zarejestrowały moment, w którym obydwoje tancerze nagle wkręcili się w leżącą na podłodze tkaninę.

    Ogromny strach towarzyszył w tamtej chwili także partnerującemu aktorce Romanowi. Tancerz obawiał się, że przez przypadek zahaczył o suknię swojej towarzyszki i za moment zupełnie ją rozbierze.

    Trudności sprawiło im także piórko, które wykorzystywali jako rekwizyt podczas prezentowania tańca góralskiego.

  • Boguckis įspėja: ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo – kova dėl T. Tusko vyriausybės kontrolės

    Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis tvirtina, kad politinė įtampa dėl Konstitucinio Tribunolo peržengė asmeninių ambicijų ribas ir tapo klausimu, nuo kurio priklausys demokratijos ateitis šalyje.

    Pasak jo, ginčas dėl Tribunolo vadovybės nėra vien kova dėl postų – esą sprendžiasi, ar Donaldo Tusko vyriausybė bus prižiūrima nepriklausomų institucijų. Tokia pozicija viešai pristatyta Lenkijoje pastarosiomis dienomis kilus ažiotažui dėl pokyčių Tribunole.

    Boguckis situaciją vadina precedento neturinčia ir perspėja, kad nuo penktadienio vykstantys įvykiai, jo vertinimu, gali kelti grėsmę konstitucinei tvarkai. Jis ragina ginčo nesupaprastinti iki asmenvardžių ar partijų konkurencijos.

    Šie pareiškimai svarbūs ir tuo, kad Lenkijoje Konstitucinis Tribunolas laikomas viena pagrindinių grandžių, galinčių vertinti valdžios sprendimus. Todėl bet kokia ilgiau trunkanti krizė dėl jo veikimo ar vadovavimo gali turėti pasekmių visam valstybės valdymui.

    Konfliktas TK: daugiau nei postų dalybos

    Kalbėdamas apie įvykius Konstituciniame Tribunole, Boguckis pabrėžė, kad konfliktas neturėtų būti vertinamas kaip paprastas ginčas dėl pareigybių. Jo teigimu, čia kalbama apie pamatinius valstybės veikimo principus.

    Jis taip pat akcentavo, kad politinės įtampos kontekste itin svarbu, ar išliks mechanizmai, leidžiantys nepriklausomai kontroliuoti vykdomąją valdžią.

    Įspėjimas dėl „nekontroliuojamos valdžios“

    Prezidento kanceliarijos vadovas viešai dėstė scenarijų, kad silpnėjant nepriklausomai kontrolei valdžia gali pernelyg koncentruotis premjero ir ministrų rankose. Būtent taip jis aiškino, kodėl, jo manymu, šis ginčas yra esminis.

    Boguckis tokį rizikos vertinimą sieja su Donaldo Tusko vyriausybės veikimu – jo teigimu, be veiksmingos priežiūros institucijų sprendimai galėtų likti be realios kontrolės.

    Kas įvyko nuo penktadienio?

    Ginčas paaštrėjo po penktadienį paskelbtos informacijos apie sprendimą padaryti pertrauką Bogdano Święczkowskio ir Bartłomieja Sochańskio funkcijų vykdyme.

    Po to Tribunolo vadovavimą perėmė Anna Korwin-Piotrowska. Ankstesnė TK vadovybė ir prezidento stovyklos atstovai suabejojo tokių veiksmų teisiniu pagrindu.

    Kol teisinis ginčas lieka neišspręstas, skirtingos pusės skirtingai aiškina, kas ir kokiais pagrindais šiuo metu turi teisę vadovauti Konstituciniam Tribunolui.

  • Helovino saldainiuose Konstancine rado metalo „adatas“: mama ragina tėvus tikrinti laimikį

    Helovino vakarą saldainių rinkimas vienai šeimai Konstancine (Mozūrijos vaivadija) galėjo baigtis tragedija: į vaikų parsineštus šokoladinius saldainius buvo įspausti aštrūs metalo gabalėliai, primenantys adatas.

    Apie radinį prabilo vietos gyventoja Aleksandra, socialiniuose tinkluose pasidalijusi nuotraukomis. Jos įrašas sukėlė didelį atgarsį ir pasklido plačiai.

    Pasak moters, pavojus paaiškėjo tik kitą dieną, kai suaugusieji nusprendė peržiūrėti vaikų surinktus skanėstus. Tuomet šokoladiniuose gaminiuose pastebėta plonų metalo fragmentų, panašių į vielą ar adatas.

    Šeima atkreipė dėmesį, kad metalo detalės buvo paslėptos taip, jog plika akimi jų galima ir nepamatyti. Tai reiškia, kad grėsmė būtų išryškėjusi tik labai kruopščiai tikrinant saldainius arba juos įkandus.

    Metalo gabalėliai šokolade – reali trauma

    Moteris neslepia sukrėtimo dėl to, kas galėjo nutikti, jei vaikas būtų suvalgęs tokį saldainį. Aštrus objektas galėjo sužeisti burnos ertmę – pradurti gomurį, dantenas ar liežuvį ir sukelti stiprų kraujavimą.

    Ji pabrėžia, kad tokie sužeidimai vaikams būtų itin skausmingi, o pasekmės galėtų būti rimtos.

    Mamos raginimas tėvams po Helovino

    Aleksandra kreipėsi į kitus tėvus ir globėjus, ragindama atidžiai patikrinti vaikų surinktus saldainius. Taip pat ji prašo apie panašius atvejus informuoti atsakingas tarnybas.

    Įspėjimas socialiniuose tinkluose buvo aktyviai persiųstas kitų vartotojų, kurie ragino nenumoti ranka į galimus pavojus po „saldainis arba pokštas“ pramogos.

  • Jaroslave kunigo nužudymu įtariamas Ihoras M. sulaukė 5 kaltinimų, gresia iki gyvos galvos

    Lenkijos Jaroslavo mieste kunigo nužudymu įtariamam 31 metų Ukrainos piliečiui Ihorui M. prokuratūra pakeitė kaltinimų formuluotę – vietoje vieno epizodo jam dabar inkriminuojamos penkios atskiros nusikalstamos veikos.

    Kaip nurodė Przemyślės apygardos prokuratūros atstovė, tai techninis ir teisinis sprendimas: anksčiau viename kaltinime buvo apjungtas nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti keturis kitus asmenis, o dabar kiekvienas nukentėjęs asmuo išskirtas atskiru kaltinimu.

    Prokuratūra teigia, kad įtariamasis veikė su atnaujinamu ketinimu, todėl jam pateikti penki kaltinimai nusikaltimais prieš gyvybę. Dėl to Ihorui M. gresia bendra bausmė iki gyvos galvos.

    Įtariamasis ir toliau laikomas suimtas, tačiau – dėl sveikatos būklės – sustiprinto saugumo psichiatrijos ligoninėje.

    Kas įvyko Jaroslave

    Užpuolimas benediktinių vienuolyne Jaroslave įvyko rugsėjo 24 dieną. Pasak tyrėjų, vyras peiliu sudavė daug dūrių kunigui Stanislawui Zbojnowicziui – šis nuo sužalojimų mirė.

    Taip pat, prokuratūros duomenimis, jis bandė atimti gyvybę dar keturiems asmenims: Krzysztofui G., kunigui Markui Pieńkowskiui, kunigui Adrianui Mantykiewicziui ir Ewai S. Nukentėjusieji patyrė sunkių, gyvybei pavojingų sužalojimų.

    Įtariamąjį policijos pareigūnai sulaikė lauke, priešais bažnyčios pastatą.

    Įtariamojo apklausa ir sveikatos būklė

    Spalio 7 dieną Ihoras M. buvo apklaustas: jis prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau atsisakė duoti paaiškinimus ir atsakinėti į klausimus.

    Tyrimo metu ekspertai jam nustatė ūmius įvairialypius psichozinius sutrikimus. Dėl to procesiniai veiksmai su įtariamuoju kurį laiką buvo apsunkinti – ankstesnės ekspertų išvados rodė, kad vyras nepalaikė logiško kontakto.

    Prokuratūra pabrėžia, kad iki šiol ekspertų vertinimas buvo susijęs su galimybe dalyvauti procesiniuose veiksmuose, o ne su įtariamojo pakaltinamumu nusikaltimo metu. Pakaltinamumo klausimas bus sprendžiamas vėlesniame tyrimo etape.

    Ką dar aiškinasi tyrėjai

    Vertinant Ihoro M. būklę užpuolimo metu, reikšminga turėtų būti medicininė dokumentacija apie jo sveikatą ir galimą psichiatrinį gydymą. Prokuratūra dėl šių dokumentų kreipėsi į Ukrainą teisinės pagalbos tvarka.

    Taip pat prašoma apklausti įtariamojo motiną kaip liudytoją ir pateikti informaciją apie galimą jo teistumą Ukrainoje. Prokuratūros teigimu, Lenkijoje Ihoras M. anksčiau nebuvo teistas.

    Kraujo tyrimai dėl psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio, anot pareigūnų, buvo neigiami. Prokuratūra nurodo apie tolesnius tyrimo rezultatus informuosianti vėliau.