CP v2

Category: Sveikata

  • Londonas sutraukė tūkstantines eitynes: 4 000 pareigūnų, dronai ir 31 sulaikymas

    Londonas sutraukė tūkstantines eitynes: 4 000 pareigūnų, dronai ir 31 sulaikymas

    Didelė policijos operacija Londone

    Šeštadienį Londone sutelktos gausios Metropoliteno policijos pajėgos, miestui prižiūrint dvi priešingas demonstracijas ir tuo pat metu vykstant FA taurės finalui. Policija teigė, kad tikslas buvo užkirsti kelią susidūrimams ir užtikrinti viešąją tvarką intensyviausiose centrinėse zonose.

    Operacijoje dalyvavo apie 4 000 pareigūnų, taip pat panaudoti policijos žirgai, tarnybiniai šunys, dronai ir sraigtasparniai. Pareigūnai iš anksto įspėjo, kad budriai stebės galimus atskilusių grupių bandymus susitikti maršrutų susikirtimo taškuose.

    Dvi priešingos demonstracijos

    Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Tommy Robinsono inicijuotame renginyje, o dar keli tūkstančiai susirinko į pro palestiniečius orientuotą mitingą, skirtą Nakbos dienai paminėti. Nakba siejama su 1948 metais vykusiais masiniais palestiniečių iškeldinimais, kurie, istorikų vertinimu, palietė apie 700 000 žmonių.

    Vienas iš renginių prasidėjo Vakarų Londone ir baigėsi kalbomis netoli Pikadilio, o miesto centre tuo pat metu vyko ir antifašistinė eisena. Metropoliteno policija nurodė įvedusi sąlygas dėl maršrutų bei laikų, kad skirtingų grupių dalyviai kuo mažiau susidurtų akis į akį.

    Areštai, kaštai ir politinis fonas

    Iki popietės policija pranešė sulaikiusi 31 asmenį dėl įvairių pažeidimų, tačiau pabrėžė, kad abu mitingai iš esmės vyko be didesnių incidentų. Pareigūnai taip pat akcentavo, kad masinių renginių dinamika gali pasikeisti staiga, ypač jei į minias įsilieja mažesnės, agresyviau nusiteikusios grupės.

    Operacijos sąnaudos įvertintos maždaug 5 100 000 eurų, o policija deklaravo taikysianti nulinės tolerancijos principą smurtui, neapykantos kurstymui ir tvarkos pažeidimams. Pranešta, kad šį kartą organizatoriams numatyta didesnė teisinė atsakomybė už tai, kad pakviesti kalbėtojai nepažeistų neapykantos kalbos draudimų.

    Situacija vyko įkaitus politinėms nuotaikoms Jungtinėje Karalystėje, kur pastaruoju metu matomas didesnis radikalių pažiūrų jėgų aktyvumas. Policija papildomai įspėjo, kad futbolo sirgalių srautai dėl FA taurės finalo gali didinti riziką, todėl pajėgos buvo planuojamos taip, kad galėtų reaguoti keliuose miesto taškuose vienu metu.

    „Tie, kurie siekia kelti chaosą mūsų gatvėse, gąsdinti ar grasinti žmonėms, susidurs su visa įstatymo galia“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer.

    Vyriausybė taip pat pranešė uždraudusi atvykti į šalį daliai užsienio piliečių, kuriuos vertino kaip galinčius kurstyti neapykantą ar smurtą. Pasak pareigūnų, tokie sprendimai siejami su pastangomis sumažinti provokacijų riziką ir išlaikyti protestus teisėtų, taikių susirinkimų rėmuose.

  • Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Šiaurės Italijos Modenos miesto centre automobilis įvažiavo į pėsčiuosius ir sužeidė mažiausiai aštuonis žmones, keturių jų būklė įvardijama kaip sunki. Apie tai Italijos žiniasklaidai pranešė Modenos meras Massimo Mezzetti, o vairuotojas buvo sulaikytas.

    Pasak mero, dalis nukentėjusiųjų patyrė itin rimtas traumas, o vienai moteriai, prispaustai prie parduotuvės vitrinos, gali prireikti abiejų kojų amputacijos. Du sunkiai sužeisti asmenys išgabenti į Maggiore ligoninę Bolonijoje, dar du – į Modenos ligoninę.

    Sulaikytas vairuotojas – 31 metų Italijos pilietis, kilęs iš Maroko, gyvenantis Modenos provincijoje, anksčiau neteistas. Teisėsauga aiškinasi, ar jis galėjo būti apsvaigęs nuo medžiagų, ar veiksmai buvo tyčiniai.

    Pirminiai liudininkų pasakojimai rodo, kad automobilis nukrypo į šaligatvį, kliudė dviratį, o vėliau trenkėsi į moterį ir nuslydo į parduotuvės vitriną. Meras teigė, kad žmonės taip pat pranešė matę vairuotojo rankoje ginklą, tačiau jis, anot turimos informacijos, nespėjo nieko subadyti.

    Vyriausybė seka situaciją

    Italijos vyriausybė, remiantis parlamento šaltiniais, atidžiai stebi įvykius Modenoje. Skelbiama, kad ministrė pirmininkė Giorgia Meloni palaiko ryšį su vidaus reikalų ministru Matteo Piantedosi ir už šalies saugumą atsakingais pareigūnais, kad gautų naujausią informaciją apie apklausą ir tyrimo eigą.

    „Tai, kas šiandien įvyko Modenoje, yra itin rimta. Reiškiu solidarumą sužeistiesiems ir jų artimiesiems, dėkoju žmonėms, kurie įsikišo, ir pareigūnams už veiksmus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Modenos meras padėkojo gyventojams, kurie, jo žodžiais, parodė drąsą ir pilietiškumą, ir pabrėžė, kad svarbiausia dabar yra nustatyti tikrąsias įvykio priežastis. Kol kas pareigūnai nekomentuoja, ar incidentas laikomas tyčine ataka, ar nelaimingu atsitikimu, tačiau pabrėžia, kad vertinamos visos versijos.

  • 2–4 puodeliai kavos per dieną: mitai griūva, o gydytojai įspėja, kada ji tampa problema

    2–4 puodeliai kavos per dieną: mitai griūva, o gydytojai įspėja, kada ji tampa problema

    Kava ilgus metus lydima mito, kad ji visada kelia kraujospūdį ir kenkia širdžiai. Iš tiesų išgėrus stiprios kavos kraujospūdis gali trumpam šoktelėti, ypač retai kavą geriant ar kofeinui jautriems žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad kasdienė kava automatiškai didina ilgalaikę hipertenzijos riziką.

    Pastarųjų metų stebimieji tyrimai ir jų apžvalgos dažnai rodo, kad reguliariai kavą geriančių žmonių organizmas dalinai prisitaiko prie kofeino. Dėl to saikingas vartojimas, dažniausiai įvardijamas kaip 2–4 puodeliai per dieną, daugeliui suaugusiųjų nebūtinai siejamas su didesne aukšto kraujospūdžio rizika.

    Svarbu suprasti, kad kava nėra vien kofeinas. Joje yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių junginių, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to mokslininkai vis dažniau vertina kavą kaip mitybos dalį, o ne vien stimuliuojantį įprotį.

    Kai kuriose analizėse reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne 2 tipo cukrinio diabeto rizika ir palankesne gliukozės apykaita. Vis dėlto didelę reikšmę turi tai, kas dedama į puodelį: kava su dideliais cukraus kiekiais, sirupais ar riebiomis putomis sveikatai prilygsta desertui, o ne neutraliam gėrimui.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir galimam kavos ryšiui su kepenų sveikata. Mokslinėje literatūroje aptariamos sąsajos tarp reguliaraus kavos vartojimo ir mažesnės kepenų fibrozės rizikos, taip pat galimai palankesnių rodiklių žmonėms, turintiems nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą. Tai nėra gydymas, bet gali būti vienas iš gyvenimo būdo elementų.

    Visgi kava tinka ne visiems ir ne visada. Žmonėms, kurių kraujospūdis prastai kontroliuojamas, kurie jaučia širdies permušimus, turi nerimo sutrikimų, gastroezofaginį refliuksą ar ryškų jautrumą kofeinui, verta stebėti savijautą ir kavos kiekį aptarti su gydytoju.

    Dažnai įvardijama, kad sveikiems suaugusiesiems saugi bendra kofeino riba gali siekti iki 400 miligramų per dieną, tačiau tolerancija labai individuali. Vienam žmogui trys kavos puodeliai gali nesukelti jokių nusiskundimų, kitam ir vienas puodelis gali lemti nerimą, rankų drebėjimą ar prastą miegą.

    Nėštumo metu rekomendacijos griežtesnės: dažniausiai nurodoma neviršyti 200 miligramų kofeino per dieną iš visų šaltinių, ne tik kavos. Kofeino yra ir arbatoje, energiniuose gėrimuose, kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose bei šokolade, todėl bendras kiekis gali susidėti nepastebimai.

    Kavos rūšis taip pat turi reikšmės, bet ne visada taip, kaip įprasta manyti. Tirpioji kava nėra automatiškai prastesnė ar bevertė, tai tiesiog kitaip apdorota kava, kurios sudėtis ir skonis gali skirtis. O kavos be kofeino pasirinkimas gali būti praktiškas tiems, kurie mėgsta skonį, bet jautriai reaguoja į stimuliuojantį poveikį.

  • Užgultos sinusų ertmės vargina? Šie namų būdai dažnai veikia geriau nei inhaliacijos

    Užgultos sinusų ertmės vargina? Šie namų būdai dažnai veikia geriau nei inhaliacijos

    Užgulta nosis ir užgultos sinusų ertmės dažnai painiojamos, tačiau tai ne tas pats. Sloga dažniausiai reiškia suaktyvėjusią nosies gleivinę, kuri dėl virusų, alergijų ar šalčio ima gaminti daugiau sekreto. Sinusų atveju problema dažniau susijusi su užsiblokavusiomis angomis, todėl gleivės nebesidrenažuoja.

    Kai sinusų angos patinsta ir užsidaro, sekretas ima kauptis, tirštėti, atsiranda spaudimas veide ar kaktoje, kartais skauda viršutinių dantų sritį. Dėl to vien tik „garų procedūros“ ne visada duoda laukiamą rezultatą, ypač jei vyrauja patinimas, o ne tirštos gleivės. Tokiais atvejais dažnai reikia kelių priemonių derinio.

    Kada inhaliacijos padeda, o kada ne

    Šilti garai gali laikinai palengvinti būklę, kai sekretas tirštas ir norisi jį „suminkštinti“. Drėgmė trumpam sudrėkina gleivinę ir gali palengvinti kvėpavimą, ypač ankstyvoje peršalimo stadijoje. Visgi, jei sinusų angos užvertos dėl ryškaus patinimo, garai dažnai veikia tik trumpai arba visai nepadeda.

    Gydytojai paprastai pabrėžia, kad ilgalaikis palengvėjimas labiau susijęs su gleivinės būklės gerinimu ir sekreto nutekėjimo atkūrimu. Todėl namuose svarbu ne tik „pakvėpuoti garais“, bet ir pasirūpinti patalpų mikroklimatu, skysčiais bei režimu. Kuo gleivės skystesnės, tuo lengviau organizmui jas pašalinti.

    Kvėpavimas, oras ir šiluma

    Kvėpavimo ritmas gali turėti įtakos pojūčiui, kiek „užspausta“ nosis, nors tai nepakeičia gydymo, kai yra infekcija ar alergija. Lėtas įkvėpimas per nosį ir ilgesnis iškvėpimas gali padėti trumpam sumažinti gleivinės paburkimą. Svarbu kvėpuoti ramiai, be staigių, paviršinių įkvėpimų.

    Ne mažiau svarbus ir oras namuose. Per sausas oras sausina gleivinę, tirština sekretą ir apsunkina jo nutekėjimą, o tvankios, prastai vėdinamos patalpos gali dar labiau didinti diskomfortą. Dažnas vėdinimas, neperšildytas kambarys ir pakankama drėgmė neretai veikia geriau nei trumpa procedūra.

    Šilti ar vėsūs kompresai kai kuriems žmonėms suteikia apčiuopiamą palengvėjimą. Šiluma gali atpalaiduoti audinius ir sumažinti įtampos pojūtį veide, o vėsa kartais padeda, kai vyrauja pulsuojantis maudimas ir uždegiminis paburkimas. Svarbiausia vengti kraštutinumų ir rinktis temperatūrą pagal savijautą.

    Dušas, judėjimas ir kasdieniai įpročiai

    Šiltas dušas neretai veikia kaip natūrali, švelni „drėgmės procedūra“. Garai, drėgmė ir šiluma padeda sudrėkinti gleivinę, o kelių minučių rutina kartais suteikia daugiau naudos nei skubota inhaliacija. Kai kuriems žmonėms padeda ir švelnūs temperatūros pokyčiai, tačiau be ekstremalių kontrastų.

    Lengvas judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar ramus tempimas, gali suaktyvinti kraujotaką ir sumažinti sąstingio pojūtį. Taip pat gali padėti švelnus veido masažas nosies, antakių ir skruostų srityse, jei jis nesukelia skausmo. Tai nėra stebuklingas gydymas, bet daliai žmonių palengvina sekreto judėjimą.

    Dažnai nuvertinamas, bet svarbus veiksnys yra skysčiai. Pakankamas vandens kiekis padeda išlaikyti sekretą skystesnį, todėl jis lengviau pasišalina, o gleivinė mažiau dirginama. Jei organizmui trūksta skysčių, gleivės tampa klampios ir „užsilaiko“ ilgiau.

    Kai kurie renkasi aštresnius produktus, pavyzdžiui, česnaką, imbierą ar krienus, nes jie trumpam sustiprina nosies sekreciją ir sukelia intensyvų, atkemšantį pojūtį. Vis dėlto tai tinka ne visiems, ypač jei dirginamas skrandis ar yra jautri gleivinė. Jei savijauta blogėja, geriau šių priemonių atsisakyti.

    Namų būdai gali padėti, tačiau yra situacijų, kai geriau nedelsti. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, skausmas stiprėja, pakyla temperatūra, atsiranda ryškiai geltonos ar žalios išskyros, sutrinka regėjimas ar ištinsta veidas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti komplikacijas ar kitą priežastį, kuriai būtina medicininė pagalba.

  • Akių dugno tyrimas gali išduoti daugiau nei regėjimą: taip atpažįstami diabetas ir hipertenzija

    Akių dugno tyrimas gali išduoti daugiau nei regėjimą: taip atpažįstami diabetas ir hipertenzija

    Akių dugno apžiūra dažnai siejama su regėjimo problemomis, tačiau gydytojai pabrėžia, kad tai vienas vertingiausių trumpų tyrimų, galinčių parodyti ir viso organizmo būklę. Tinklainės kraujagyslės ir regos nervas yra vieni nedaugelio audinių, kuriuos galima įvertinti tiesiogiai, be pjūvio ar sudėtingų procedūrų.

    Šio metodo pradžia siejama su XIX amžiaus viduriu, kai vokiečių gydytojas Hermannas von Helmholtzas sukūrė pirmąjį oftalmoskopą. Tuomet, dar iki elektros lemputės paplitimo, buvo naudojama žvakės šviesa ir optinių lęšių sistema, leidusi pirmą kartą gyvam pacientui pamatyti akies dugną.

    Ilgainiui technologijos sparčiai tobulėjo: atsirado ryškesni šviesos šaltiniai, didesnės raiškos optika, o šiuolaikinėse klinikose plačiai taikomos skaitmeninės akių dugno kameros ir optinė koherentinė tomografija. Dėl to akių gydytojai gali ne tik įvertinti būklę, bet ir tiksliai palyginti pokyčius laikui bėgant.

    Ką galima pamatyti akies dugne?

    Akies dugno vaizde matomos tinklainės kraujagyslės padeda įtarti ar stebėti arterinę hipertenziją, nes padidėjęs kraujospūdis ilgainiui keičia kraujagyslių sieneles. Tokie požymiai svarbūs ne tik akims: jie siejami su didesne insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Ne mažiau reikšminga ir diabetinė retinopatija, kai dėl ilgalaikio padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje pažeidžiamos smulkios tinklainės kraujagyslės. Ankstyvos stadijos gali nesukelti jokių simptomų, todėl profilaktinė apžiūra dažnai leidžia laiku pradėti gydymą ir sumažinti regėjimo praradimo riziką.

    Akių dugno apžiūra naudinga ir neurologijoje: regos nervo disko paburkimas gali rodyti padidėjusį intrakranijinį spaudimą. Tam tikri regos nervo ar tinklainės pokyčiai gali būti vertingi vertinant uždegiminius ar demielinizacinius procesus, įskaitant išsėtinę sklerozę, nors galutinė diagnozė visada remiasi platesniais tyrimais.

    Kada rekomenduojama pasitikrinti?

    Gydytojai akies dugno tyrimą atlieka ne tik pablogėjus regėjimui, atsiradus blyksniams, „muselėms“ ar šešėliams regėjimo lauke. Jis dažnai skiriamas ir tada, kai vargina užsitęsę galvos skausmai, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar kyla įtarimų dėl sisteminių ligų.

    Profilaktikos taktika priklauso nuo amžiaus ir rizikos veiksnių, tačiau praktikoje dažnai vadovaujamasi nuostata, kad iki 40 metų verta tikrintis periodiškai, vėliau intervalai trumpėja, o po 50 metų apžiūra neretai rekomenduojama kasmet. Sergant diabetu ar esant nustatytai hipertenzijai, kontrolės dažnis paprastai būna didesnis ir parenkamas individualiai.

    Kaip vyksta tyrimas ir ką svarbu žinoti?

    Akies dugnas gali būti vertinamas keliais būdais, o pasirinkimas priklauso nuo to, ar reikia greitos apžiūros, ar detalaus tinklainės ir regos nervo sluoksnių įvertinimo. Dažnai naudojami akių lašai, plečiantys vyzdžius, nes taip gydytojas mato platesnį vaizdą ir gali tiksliau įvertinti periferines zonas.

    Po vyzdžius plečiančių lašų kelias valandas gali būti neryšku, padidėja jautrumas šviesai, todėl praverčia akiniai nuo saulės. Taip pat rekomenduojama iš anksto suplanuoti grįžimą namo, nes iki visiško poveikio išnykimo vairuoti nereikėtų.

    Pats tyrimas dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, tačiau, jei lašinami lašai, vizitas pailgėja dėl laukimo, kol jie suveiks. Procedūra laikoma saugia, o ryškesni nusiskundimai, tokie kaip stiprus paraudimas, skausmas ar neįprastos išskyros, yra priežastis nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

  • Vos 15 minučių prieš miegą: šis įprotis nuramina protą ir gali pastebimai pagerinti miegą

    Vos 15 minučių prieš miegą: šis įprotis nuramina protą ir gali pastebimai pagerinti miegą

    Vos 15–20 minučių vakare galima praleisti labai skirtingai: slenkant socialinius tinklus arba atsiverčiant knygą. Abu pasirinkimai trumpi, tačiau jų poveikis vakaro savijautai ir užmigimui dažnai būna priešingas. Knyga paprastai neperkrauna, o padeda pereiti į ramesnį dienos ritmą.

    Vakarais organizmas natūraliai lėtėja, o nervų sistema turėtų persijungti į poilsio ir atsistatymo režimą. Tačiau ryški ekranų šviesa, greiti vaizdų pokyčiai ir nuolatiniai pranešimai gali palaikyti budrumą ilgiau, nei norėtume. Tuo tarpu skaitymas dažniau veikia kaip stabdis: kvėpavimas tampa ramesnis, dėmesys susitelkia į vieną siužetą, o minčių triukšmas mažėja.

    Reguliarus skaitymas prieš miegą veikia ir kaip aiškus signalas smegenims, kad diena artėja prie pabaigos. Miegui ypač svarbus pastovumas: panašus laikas, panašūs veiksmai ir kuo mažiau netikėtų dirgiklių. Kai kas vakarą kartojamas tas pats ritualas, organizmui lengviau atpažinti, kad metas nurimti.

    Dar viena praktinė nauda yra emocinis atokvėpis po įtemptos dienos. Ne visos užduotys būna užbaigtos, pokalbiai išspręsti, o mintys sustabdytos, todėl atsigulus jos gali suktis ratu. Knyga nukreipia dėmesį į kitą pasaulį ir padeda sukurti saugesnę distanciją nuo dienos rūpesčių, ne bėgant nuo jų, o laikinai juos atidedant.

    Smegenys mėgsta istorijas, nes per pasakojimus lengviau struktūruoti patirtį ir prasmę. Skaitant įsitraukiama į siužetą, veikėjų sprendimus ir emocijas, tačiau tai nevirsta asmeniniu stresu. Dėl to toks poilsis tampa aktyvus, bet kartu raminantis, o ne varginantis.

    Kaip šį įprotį išlaikyti lengviau?

    Didžiausia klaida yra paversti skaitymą dar vienu punktu darbų sąraše. Vakare dažniau pavyksta laikytis įpročių, nes nebespaudžia rytinis skubėjimas, todėl verta rinktis tai, kas teikia malonumą. Padeda ir paprastas principas: geriau mažiau, bet kasdien.

    15–20 minučių gali atrodyti nereikšminga, bet per metus tai virsta dideliu kiekiu perskaitytų puslapių. Ilgainiui plečiasi žodynas, gerėja dėmesio išlaikymas, atsiranda daugiau vidinės ramybės prieš miegą. Šio pokyčio dažnai nepastebime iš karto, tačiau jis kaupiasi, kaip ir bet kuris nuoseklus įprotis.

  • Cukrus ne vienintelis kaltininkas: šie kasdieniai produktai tyliai kursto uždegimą

    Cukrus ne vienintelis kaltininkas: šie kasdieniai produktai tyliai kursto uždegimą

    Kas yra lėtinis uždegimas?

    Lėtinis, vadinamasis žemo laipsnio uždegimas dažnai vystosi nepastebimai ir ilgainiui siejamas su didesne 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei kepenų suriebėjimo rizika. Jį gali palaikyti ne viena konkreti „bloga“ medžiaga, o bendras mitybos ir gyvenimo būdo paveikslas.

    Didelę reikšmę turi tai, kaip dažnai renkamės greitai įsisavinamus angliavandenius, kiek suvalgome skaidulų ir kiek kasdien gauname daržovių, ankštinių bei žuvies. Taip pat svarbūs miego, streso ir fizinio aktyvumo veiksniai, kurie uždegiminius procesus gali stiprinti arba slopinti.

    Ne tik cukrus: dažni „uždegimo“ skatintojai

    Pridėtinis cukrus ir saldinti gėrimai dažnai minimi kaip vieni ryškiausių mitybos rizikos veiksnių, ypač kai jie vartojami kasdien. Tokie produktai didina energijos perteklių, skatina riebalinio audinio, ypač pilvinio, kaupimąsi, o šis audinys yra aktyvus ir gali didinti uždegiminių medžiagų gamybą.

    Ypatingas dėmesys skiriamas gėrimams ir užkandžiams, saldintiems fruktozės sirupais, nes skystos kalorijos greitai suvartojamos, silpnai suteikia sotumo jausmą ir palengvina persivalgymą. Ilgainiui tai gali atsispindėti prastesniu gliukozės valdymu ir didesniu uždegiminių žymenų lygiu.

    Uždegimą gali palaikyti ir rafinuoti angliavandeniai, kai kasdienėje mityboje vyrauja balta duona, šviesūs makaronai, baltieji ryžiai, saldūs pusryčių dribsniai ar bandelės. Perdirbimo metu šie produktai netenka dalies skaidulų, vitaminų ir mineralų, todėl dažniau sukelia staigius gliukozės ir insulino šuolius.

    Skaidulų stoka svarbi ne tik sotumui, bet ir žarnyno mikrobiotai, kuri dalyvauja imuninės sistemos reguliavime. Kai mityboje mažai skaidulų, o daug itin perdirbtų produktų, dažniau minimi nepalankūs pokyčiai žarnyne ir silpnesnė metabolinė pusiausvyra.

    Alkoholis, mėsa ir gaminimo būdas

    Alkoholis taip pat siejamas su uždegimo stiprėjimu, ypač kai vartojamas reguliariai ir didesniais kiekiais. Jis gali didinti oksidacinį stresą, trikdyti imuninės sistemos veiklą ir neigiamai veikti žarnyno barjero funkciją, dėl ko organizmas jautriau reaguoja į dirgiklius.

    Daug diskusijų kelia raudona ir perdirbta mėsa, ypač kai ji dažnai vartojama vietoje žuvies ar augalinių baltymų. Kepant, skrudinant ar grilinant aukštoje temperatūroje susidarančios medžiagos gali didinti oksidacinį stresą, o reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne kai kurių lėtinių ligų rizika.

    Svarbus ir pats gaminimo būdas: dažnas gruzdinimas ar kepimas dideliame riebalų kiekyje paprastai padidina patiekalo kaloringumą ir metabolinę apkrovą. Be to, jei mityboje vyrauja riebalai su daug omega-6, o omega-3 šaltinių trūksta, gali būti sunkiau išlaikyti palankią uždegimo procesų pusiausvyrą.

    Praktikoje specialistai dažniau siūlo ne „uždrausti“ vieną produktą, o keisti bendrą racioną: daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų, alyvuogių aliejaus ir žuvies, o saldintus gėrimus, itin perdirbtus užkandžius, alkoholį ir perdirbtą mėsą vartoti rečiau. Tokie pokyčiai dažnai dera su vadinamaisiais Viduržemio jūros mitybos principais, kurių nauda širdžiai ir metabolinei sveikatai plačiai aptariama mokslinėje literatūroje.

  • Mokslininkai atskleidė, kas lemia persileidimus: rizika gali susiformuoti dar prieš moters gimimą

    Mokslininkai atskleidė, kas lemia persileidimus: rizika gali susiformuoti dar prieš moters gimimą

    Persileidimai išlieka viena dažniausių nėštumo komplikacijų visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad apie 15 proc. patvirtintų nėštumų baigiasi persileidimu, tačiau realus skaičius gali būti didesnis, nes dalis nėštumų nutrūksta dar moteriai nespėjus sužinoti, kad laukiasi.

    Naujas plataus masto tyrimas pateikė svarbių įžvalgų, kodėl daliai žmonių rizika patirti nėštumo netektį yra didesnė. Mokslininkai susitelkė į aneuploidiją, kai ląstelėje yra per daug arba per mažai chromosomų, ir tai laikoma viena dažniausių ankstyvo nėštumo nutrūkimo priežasčių.

    Medicinos praktikoje seniai žinoma, kad chromosomų paklaidos dažniau kyla kiaušialąstėje, o jų tikimybė didėja su moters amžiumi. Vis dėlto vien amžius nepaaiškina, kodėl panašaus amžiaus moterų patirtys taip skiriasi, todėl vis daugiau dėmesio skiriama genetiniam fonui ir biologiniams procesams, kurie prasideda labai anksti.

    Tyrėjai išanalizavo beveik 140 000 pagalbinio apvaisinimo embrionų genetinius duomenis ir klinikinius priešimplantacinio genetinio tyrimo rezultatus. Iš viso vertinti 139 416 embrionai, gauti iš 22 850 biologinių tėvų porų, ir identifikuota 92 485 aneuploidinės chromosomos 41 480 embrionų.

    „Šis darbas pateikia iki šiol aiškiausius įrodymus, kokiais molekuliniais keliais žmonėms atsiranda skirtinga chromosomų klaidų rizika“, – sakė Johns Hopkins universiteto kompiuterinės biologijos mokslininkas Rajivas McCoy.

    Mokslininkų teigimu, tokio tipo ryšiams aptikti būtini itin dideli duomenų kiekiai, nes evoliuciškai dažniau paplinta tik nedidelį poveikį turinčios genetinės variacijos. Būtent didelė imtis leido tiksliau įvertinti sąsajas tarp motinos DNR variantų ir didesnės tikimybės, kad embrionas turės chromosomų skaičiaus paklaidų.

    Kas vyksta dar vaisiaus vystymosi metu

    Vienas svarbiausių tyrimo akcentų yra tai, kada iš tiesų prasideda kritiniai procesai. Moterų mejozė, t. y. kiaušialąsčių formavimosi procesas, startuoja dar vaisiaus vystymosi metu, kai chromosomos suporuojamos ir vyksta rekombinacija, o vėliau šis procesas sustoja ilgiems metams.

    Mejozei atsinaujinus suaugus, prieš ovuliaciją ir apvaisinimą, ankstesnių etapų „kokybė“ gali turėti lemiamos reikšmės. Tyrėjų hipotezė tokia, kad dalis paveldėtų genetinių variantų gali lemti, jog per ilgą pertrauką chromosomų ryšiai tampa mažiau stabilūs, o tai padidina neteisingo chromosomų išsiskyrimo riziką.

    Genai, siejami su didesne rizika

    Stipriausios sąsajos nustatytos genuose, kurie valdo chromosomų suporavimą, rekombinaciją ir jų sujungimą mejozės metu. Tyrime išskirtas geno SMC1B variantas, siejamas su mažesniu persikryžiavimų skaičiumi ir didesne motinos mejozinės aneuploidijos tikimybe.

    Analizė taip pat parodė ryšius su kitais genais, svarbiais rekombinacijai ir chromosomų sanglaudai. Mokslininkai pabrėžia, kad šie biologiniai mechanizmai gerai žinomi ir iš tyrimų su modeliniais organizmais, todėl žmonėms nustatytos sąsajos atrodo biologiškai pagrįstos.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad paveldimi skirtumai šiuose mejozės procesuose prisideda prie natūralių aneuploidijos ir nėštumo netekčių rizikos skirtumų tarp žmonių“, – sakė Rajivas McCoy.

    Ką tai keičia vaisingumo medicinoje

    Nors tokie atradimai atveria kelią tikslesniam biologinių priežasčių supratimui, individualios rizikos prognozavimas išlieka sudėtingas. Nėštumo baigtį veikia ne tik genetika, bet ir motinos amžius, sveikatos būklė, hormoniniai veiksniai, aplinkos poveikis, gyvenimo būdas bei kiti, dar ne iki galo ištirti mechanizmai.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad rezultatai gali būti svarbūs ilgalaikėje perspektyvoje, kuriant naujas diagnostikos ir gydymo kryptis reprodukcinėje medicinoje. Kartu pabrėžiama, kad ateityje svarbu daugiau dėmesio skirti ne tik motinos, bet ir tėvo genetiniams veiksniams bei jų sąveikai.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nature“.

  • Mokslininkai nustebo: dvi kalbos gali keisti demencijos riziką, ypač vyrams

    Mokslininkai nustebo: dvi kalbos gali keisti demencijos riziką, ypač vyrams

    Kodėl vienų žmonių atmintis senstant išlieka aštresnė, o kitų pradeda silpti? Naujas Kanadoje atliktas tyrimas rodo, kad čia gali susidurti ne vienas veiksnys: kalbų mokėjimas, žodinė atmintis ir lytiniai hormonai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad visuomenė sparčiai sensta, todėl auga ir pažinimo sutrikimų našta. 2021 metais Kanadoje kas aštuntas gyventojas buvo 70 metų ar vyresnis, o 1 700 000 žmonių buvo sulaukę 80 metų ir daugiau.

    Ką ištyrė ir ką rado?

    Tyrime analizuoti 505 vyresnio amžiaus žmonių duomenys: 335 dalyviams buvo nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas, o 170 sirgo Alzheimerio liga. Duomenys paimti iš COMPASS-ND kohortos, kuri priklauso Kanados neurodegeneracijos ir senėjimo konsorciumui.

    Naudodami šią bazę mokslininkai vertino, kaip kartu veikia trys dalykai: dvikalbystė, žodinė atmintis ir lytinių hormonų lygiai. Buvo stebimi ne tik kognityviniai testai, bet ir smegenų struktūros rodikliai bei kraujo žymenys, siejami su Alzheimerio liga.

    Tyrėjai kiekvienam dalyviui sudarė atsparumo indeksą, į jį įtraukdami dvikalbystės lygį, žodinės atminties rezultatus, lytinius hormonus, amžių, išsilavinimą ir migracijos patirtį. Kiekvienas indekso didėjimas buvo siejamas su mažesniais demencijai būdingos patologijos šansais.

    Netikėta išvada apie vyrus

    Įprastai manoma, kad dvikalbystė gali būti vienas iš pažinimą saugančių veiksnių, nes kasdienis perjungimas tarp kalbų treniruoja vykdomąsias funkcijas ir dėmesio kontrolę. Tačiau tyrime matyti, kad poveikis gali priklausyti ir nuo biologinių veiksnių.

    Paaiškėjo, kad moterys vidutiniškai demonstravo geresnę žodinę atmintį, o tai sutampa su ankstesniais moksliniais stebėjimais. Vis dėlto labiausiai nustebino tai, kad didesnis apsauginis dvikalbystės efektas ryškiau pasimatė vyrams, o ne moterims.

    „Tikėjomės, kad dvi kalbas mokančios moterys turės didžiausią apsaugą, tačiau rezultatai parodė didesnį atsparumą vyrams“, – sakė tyrimo autoriai, apibendrindami pagrindinę išvadą.

    Galimas mechanizmas ir kodėl tai svarbu

    Viena iš svarstomų hipotezių sieja rezultatą su aromatizacija, kai testosteronas organizme verčiamas estradioliu. Tyrėjų teigimu, žmonėms, turintiems lengvą pažinimo sutrikimą, tam tikri estradiolio lygiai kartu su dvikalbystės patirtimi galėjo veikti sinergiškai ir padėti geriau išlaikyti žodinę atmintį.

    Šie rezultatai nereiškia, kad dvikalbystė garantuoja apsaugą nuo demencijos ar kad hormonai yra vienintelis atsakymas. Tačiau jie sustiprina mintį, jog demencijos rizika ir atsparumas nėra paaiškinami vien socialiniais arba vien biologiniais veiksniais, o jų sąveika gali būti lemiama.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į diagnostikos niuansus: žodinė atmintis klinikoje dažnai naudojama kaip bendros kognityvinės būklės atspindys, todėl lyčių skirtumai gali turėti įtakos tam, kaip anksti pastebimi pokyčiai. Dėl to raginama taikyti platesnius vertinimo metodus ir gilinti tyrimus apie hormonų vaidmenį senstančių žmonių smegenų sveikatai.

  • Mokslininkai nustatė: šis įprotis nuo darbo streso saugo labiau nei sportas

    Mokslininkai nustatė: šis įprotis nuo darbo streso saugo labiau nei sportas

    Ilgalaikis stresas darbe dažnai „gydomas“ universaliais patarimais: daugiau judėti, sveikiau valgyti, geriau išsimiegoti ir mažinti žalingus įpročius. Tačiau naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad ne visi sveiki įpročiai vienodai apsaugo nuo lėtinio darbo streso poveikio sveikatai.

    Tyrėjai analizavo 2 871 Kanados darbuotojo duomenis, kauptus 10 metų nacionalinėje apklausoje. Buvo vertinama, ar penki elgsenos veiksniai už darbo ribų gali susilpninti ryšį tarp patiriamo darbo streso ir bendros sveikatos: mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė, alkoholio vartojimas ir rūkymas.

    Rezultatai parodė netolygų vaizdą: kai kurie įpročiai iš tiesų veikė kaip savotiškas „skydas“ nuo streso, o kiti buvo naudingi bendrai savijautai, bet nebūtinai mažino būtent streso darbe žalą. Ryškiausiai išsiskyrė miego kokybė.

    Miegas išsiskyrė labiausiai

    Tyrimo duomenimis, geresnė miego kokybė stipriausiai „amortizavo“ ilgalaikio darbo streso sąsajas su prastesne sveikata. Mokslininkai aiškina, kad kokybiškas miegas padeda atkurti organizmo išteklius, palaikyti dėmesį ir emocijų reguliavimą, o tai svarbu kasdien susiduriant su įtampa.

    Mityba taip pat turėjo reikšmingą apsauginį poveikį, nors ir silpnesnį nei miegas. Tyrėjų vertinimu, subalansuotas maistas gali prisidėti prie geresnių psichologinių ir fizinių rezervų, reikalingų ištverti ilgai trunkantį krūvį.

    Tuo metu fizinis aktyvumas, nors ir siejamas su geresne bendra sveikata, šiame tyrime neparodė tokio pat aiškaus streso darbe „slopinimo“ efekto, kai visi penki veiksniai buvo vertinami kartu. Tai nereiškia, kad judėjimas nereikalingas, tačiau jis ne visada veikia kaip tiesioginė apsauga nuo lėtinio profesinio streso padarinių.

    Alkoholis ir rūkymas: rezultatai reikalauja atsargumo

    Vertinant alkoholio vartojimą, išryškėjo netikėta statistinė sąsaja: tarp mažiau alkoholio vartojančių žmonių darbo stresas buvo stipriau susijęs su prastesne bendra sveikata nei tarp tų, kurie gėrė dažniau. Patys autoriai pabrėžia, kad tai negali būti interpretuojama kaip įrodymas, jog alkoholis saugo nuo streso.

    Priešingai, dažniau alkoholį vartoję žmonės apskritai pranešė apie prastesnę sveikatą. Tyrėjai neatmeta, kad tokius rezultatus galėjo lemti neįvertinti veiksniai, pavyzdžiui, ankstesnės sveikatos problemos, skirtingi streso įveikos modeliai ar net netiesinė priklausomybė tarp vartojimo dažnio ir savijautos.

    Rūkymas šiame kontekste vertintas kaip vienas iš elgsenos rodiklių, galinčių būti susijęs su blogesne bendra sveikata. Vis dėlto pagrindinė tyrimo žinutė buvo ne apie vieną konkretų žalingą įprotį, o apie tai, kas realiai padeda atsilaikyti prieš ilgalaikį darbo krūvį.

    Sveiki įpročiai nepakeis darbo sąlygų

    Tyrėjai akcentuoja, kad individuali savipriežiūra neturėtų tapti pasiteisinimu prastai darbo organizacijai. Kokybiškas miegas ar geresnė mityba gali padėti, kai stresas užsitęsia, tačiau jie nepanaikina pagrindinių problemų, tokių kaip per didelis darbo krūvis, nenuspėjami grafikai ar nuolatinė komunikacija po darbo valandų.

    Autorių teigimu, atsakomybė kurti sveikesnę darbo aplinką tenka organizacijoms ir vadovams: svarbu mažinti darbinių žinučių srautą po darbo, užtikrinti realias pertraukas, gerinti planavimą ir sudaryti sąlygas darbuotojų atsigavimui. O darbuotojams pagrindinė praktinė išvada paprasta: kai stresas didelis, verta ypač rimtai žiūrėti į miego kokybę ir mitybą.