CP v2

Category: Sveikata

  • Protinių dantų drama: kada „aštuntuką“ būtina šalinti, o kada galima palikti?

    Protinių dantų drama: kada „aštuntuką“ būtina šalinti, o kada galima palikti?

    Protiniai dantys, dar vadinami aštuntukais, dažniausiai pradeda dygti vėlyvoje paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, maždaug 17–25 metų amžiuje. Problema ta, kad žandikaulyje jiems neretai pritrūksta vietos, todėl dantis gali įstrigti kaule, išdygti tik iš dalies arba augti netaisyklingu kampu.

    Tokie atvejai gali ilgai nesukelti jokių pojūčių, tačiau laikui bėgant didėja komplikacijų rizika. Kai dantis spaudžia šalia esantį krūminį, sunkiau prižiūrėti burnos higieną, o aplink dalinai išdygusį dantį lengviau kaupiasi apnašos ir bakterijos.

    Dažniausi signalai, kad aštuntuką verta įvertinti nedelsiant, yra pasikartojantis skausmas, dantenų tinimas, blogas kvapas iš burnos, sunkesnis išsižiojimas ar maudimas ryjant. Uždegimas aplink dalinai išdygusį protinį dantį gali plisti į aplinkinius audinius, o negydomas kartais komplikuojasi pūliniu.

    „Dantis gali būti visai pasislėpęs kaule, išdygęs tik iš dalies arba augti taip, kad stumia kitus dantis, ir tuomet didėja uždegimų bei kitų komplikacijų tikimybė“, – aiškina burnos chirurgas.

    Sprendimas šalinti ar stebėti priklauso nuo konkrečios situacijos, o ne nuo vien tik amžiaus ar to, kad tai protinis dantis. Dažniau šalinimas svarstomas, kai dantis yra neišdygęs arba dygsta netaisyklingai, kartojasi uždegimai, atsiranda ėduonis, pažeidžiamas gretimas dantis, formuojasi cista arba aštuntukas trukdo ortodontiniam gydymui.

    Prieš procedūrą gydytojas paprastai įvertina padėtį rentgeno tyrimu, dažniausiai panoramine nuotrauka. Ji leidžia matyti, kaip dantis įsitaisęs kaulo atžvilgiu, ar nėra rizikos struktūroms, taip pat padeda suplanuoti šalinimo taktiką ir gijimo eigą.

    Įstrigusio protinio danties šalinimas paprastai atliekamas taikant vietinę nejautrą. Procedūros metu gydytojas gali atkelti danteną, prireikus pašalinti nedidelį kiekį kaulo, o dantį saugiai išimti, kartais jį padalijant į kelias dalis.

    „Dėl nuskausminimo pats šalinimas neturėtų skaudėti, o pojūčiai dažniausiai prilygsta kitoms įprastoms odontologinėms procedūroms“, – sako burnos chirurgas.

    Pati procedūra dažniausiai trunka apie 15–30 minučių, tačiau sudėtingesniais atvejais gali užsitęsti iki maždaug valandos. Trukmę lemia danties padėtis, įstrigimo laipsnis ir tai, ar reikia papildomų veiksmų, kad dantis būtų pašalintas saugiai.

    Po šalinimo dažnai uždedami tirpstantys siūlai, kurie per kelias savaites pasišalina savaime. Pirmosiomis dienomis įprasti simptomai yra nedidelis tinimas, maudimas, jautrumas ir sunkesnis platus išsižiojimas, tačiau šie požymiai paprastai palaipsniui silpnėja.

    Gijimą labiausiai lemia režimo laikymasis: pirmomis paromis rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, karšto maisto ir gėrimų, nerūkyti, o burną skalauti tik taip, kaip nurodo gydytojas. Jei skausmas staiga stiprėja, atsiranda blogas skonis, kyla temperatūra ar tinimas didėja, būtina kreiptis pakartotinai, nes tai gali rodyti komplikaciją.

    Nors dalis įstrigusių aštuntukų ilgai nesukelia bėdų, odontologai pabrėžia, kad ankstesnė konsultacija padeda išvengti skubios situacijos, kai uždegimas prasideda netikėtai. Jaunesniems pacientams audiniai dažnai gyja greičiau, todėl laiku įvertinus rizikas galima ramiau suplanuoti gydymą.

  • Kai anginos skausmas praeina, prasideda pavojus: į kokias komplikacijas būtina reaguoti

    Kai anginos skausmas praeina, prasideda pavojus: į kokias komplikacijas būtina reaguoti

    Angina dažnai atrodo kaip trumpalaikis gerklės skausmas ir karščiavimas, tačiau daliai žmonių tikrieji rūpesčiai gali prasidėti jau tada, kai savijauta ima gerėti. Didžiausia rizika siejama su bakterine angina, kurią dažniausiai sukelia A grupės streptokokas Streptococcus pyogenes.

    Virusinės gerklės infekcijos daugeliu atvejų praeina savaime ir rečiau sukelia ilgalaikių pasekmių. Vis dėlto bakterinės kilmės angina gali komplikuotis, jei infekcija plinta už tonzilių ribų arba jei organizmo imuninė reakcija po persirgtos ligos sukelia uždegiminius procesus kituose organuose.

    Gydytojai komplikacijas paprastai skirsto į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Ankstyvosios dažniau atsiranda per kelias dienas ar maždaug savaitę nuo ligos pradžios, o vėlyvosios gali išryškėti po kelių savaičių, kai gerklės skausmas jau seniai būna praėjęs.

    Ankstyvosios komplikacijos

    Ankstyvosios komplikacijos dažniausiai reiškia, kad uždegimas iš tonzilių išplito į gretimus audinius. Tokiais atvejais gali formuotis pūliniai apie tonziles, ryklėje ar kaklo srityje, sustiprėti vienpusis skausmas, atsirasti sunkumas ryti, pasunkėti burnos atvėrimas.

    Ypatingo dėmesio reikalauja situacijos, kai skausmas didėja nepaisant gydymo, atsiranda stiprus vienpusis gerklės skausmas, plinta į ausį, juntamas žandikaulio sustingimas ar darosi sunku ryti seiles. Tokie požymiai gali rodyti vietines pūlines komplikacijas, kurios kartais reikalauja skubios apžiūros ir papildomo gydymo.

    Vėlyvosios komplikacijos

    Vėlyvosios komplikacijos siejamos ne tiek su pačios bakterijos buvimu, kiek su imuninės sistemos reakcija po persirgtos streptokokinės infekcijos. Būtent todėl simptomai gali pasirodyti tada, kai žmogus jau mano, kad pasveiko.

    Po bakterinės anginos gali atsirasti širdies, sąnarių ar inkstų pažeidimo požymių, pavyzdžiui, sąnarių skausmai, dusulys, širdies plakimo pojūtis, tinimai, pakilęs kraujospūdis ar pakitimai šlapime. Šie simptomai nėra specifiniai vien anginai, tačiau jų ignoruoti po nesenos streptokokinės infekcijos nereikėtų.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Budrumą turėtų sukelti grįžtantis karščiavimas po gydymo, prastėjanti savijauta arba ilgiau nei savaitę trunkantys simptomai. Taip pat svarbu nedelsti, jei gerklės skausmas tampa ryškiai vienpusis, stiprėja ryjant, atsiranda žandikaulio sustingimas ar sunku kvėpuoti.

    Komplikacijų riziką didina per vėlai pradėtas gydymas ir netaisyklingai vartojami antibiotikai, kai vaistas geriamas nereguliariai arba nutraukiamas vos pagerėjus. Jei angina yra bakterinė, tinkamai parinktas antibiotikas ir pilnas gydymo kursas reikšmingai sumažina vėlyvųjų pasekmių tikimybę.

    Gydymo laikotarpiu svarbu ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir neskubėti grįžti prie įprasto krūvio. Jei kyla abejonių dėl ligos kilmės ar atsiranda naujų simptomų, saugiausia sprendimą priimti kartu su šeimos gydytoju.

  • Nukritote po 40-ies? Mokslininkai įspėja: tai gali būti ankstyvas demencijos signalas

    Nukritote po 40-ies? Mokslininkai įspėja: tai gali būti ankstyvas demencijos signalas

    Vienas nugriuvimas po 40 metų amžiaus gali būti siejamas su didesne demencijos rizika ateityje, rodo didelės apimties mokslinė apžvalga. Tyrėjai pabrėžia, kad pats kritimas nebūtinai sukelia demenciją, tačiau gali būti ankstyvas įspėjimas, kad organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

    Analizėje apibendrinti 7 tyrimų duomenys, iš viso apėmę daugiau nei 2,9 milijono 40 metų ir vyresnių žmonių, kurie tyrimų pradžioje demencijos neturėjo. Palyginus grupes nustatyta, kad po vieno kritimo demencijos rizika buvo apie 20 proc. didesnė, o patyrusiems kelis kritimus ji didėjo iki maždaug 74 proc.

    Ką rodo skaičiai ir ką jie reiškia

    Keturiuose tyrimuose, kuriuose vertintas vėlesnis demencijos dažnis, maždaug 11,6 proc. žmonių, turėjusių kritimų istoriją, vėliau sulaukė demencijos diagnozės. Tarp neturėjusių kritimų istorijos demencija išsivystė rečiau, apie 7,7 proc. atvejų.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tai yra ryšys, o ne įrodymas apie priežastį. Kitaip tariant, kritimai gali būti ir pasekmė ankstyvų neurologinių pokyčių, kurie dar nepasireiškė aiškiais atminties ar mąstymo sutrikimais.

    Trys galimi paaiškinimai

    Pirmasis mechanizmas susijęs su traumomis, ypač galvos. Žinoma, kad galvos smegenų sukrėtimai ir kitos galvos traumos gali didinti vėlesnių pažintinių sutrikimų riziką, todėl kritimas su rimtesniu sužeidimu gali tapti papildomu rizikos veiksniu.

    Antrasis paaiškinimas vadinamas bendra priežastimi: neurodegeneraciniai procesai gali prasidėti gerokai anksčiau nei oficiali demencijos diagnozė, o pusiausvyros, reakcijos ir dėmesio pokyčiai didina griuvimų tikimybę. Tokiu atveju kritimai būtų ne priežastis, o ankstyvas simptomas.

    Trečias scenarijus susijęs su užburtu ratu. Po kritimo dalis žmonių ima bijoti judėti, mažina fizinį aktyvumą ir socialinius kontaktus, o būtent jie laikomi svarbiais veiksniais, padedančiais lėtinti pažintinių funkcijų silpnėjimą.

    Kada verta sunerimti ir ką daryti

    Tyrėjai ragina gydytojus atidžiau stebėti vidutinio amžiaus ir vyresnius pacientus, kurie krenta pakartotinai, ypač jei kritimai ima kartotis be akivaizdžios priežasties. Tokiais atvejais gali būti tikslinga įvertinti ne tik traumų riziką, bet ir bendrą neurologinę bei pažintinę būklę.

    „Gydytojai turėtų išlikti ypač budrūs dėl pažintinių funkcijų silpnėjimo žmonėms, kurie vidutiniame ar vyresniame amžiuje patiria pasikartojančius kritimus“, – teigiama tyrėjų išvadose.

    Praktikoje tai gali reikšti kelis paprastus žingsnius: kritimų aplinkybių aptarimą, regos ir klausos patikrą, vaistų peržiūrą, pusiausvyros ir eisenos įvertinimą, o prireikus ir pažintinių funkcijų testus. Specialistai taip pat pabrėžia, kad kritimų prevencija, jėgos ir pusiausvyros treniruotės bei saugesnė namų aplinka svarbios ne tik kaulų ar traumų prevencijai, bet ir bendrai sveikatai.

    Nors dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų tiksliau atskirta, kas šiame ryšyje yra priežastis, o kas ankstyvas požymis, bendras signalas aiškus: pasikartojantys kritimai po 40-ies nėra smulkmena. Tai proga laiku įvertinti sveikatą ir, jei reikia, imtis priemonių, kurios gali padėti anksčiau pastebėti rizikas.

  • Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Ilgą laiką raumenys buvo laikomi tik mechanine jėga, leidžiančia judėti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad raumeninis audinys veikia ir kaip endokrininis organas, galintis daryti įtaką beveik visoms organizmo sistemoms.

    Susitraukus raumeniui į kraują išskiriamos šimtai signalinių molekulių, vadinamų miokinais. Jie veikia panašiai kaip hormonai: perduoda žinutes smegenims, kepenims, riebaliniam audiniui, kaulams ir imuninei sistemai.

    Dėl šių atradimų medicinoje įsitvirtino idėja, kad fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas, bet ir būtinas. Vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad ilgalaikis nejudrumas turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas sveikatos rizikos veiksnys.

    Kas vyksta, kai judame?

    Miokinų veikimas nėra vienodas: jų poveikis priklauso nuo krūvio intensyvumo, trukmės ir žmogaus fizinio pasirengimo. Vienas plačiausiai tiriamų miokinų yra interleukinas 6, kurio kiekis ištvermės ar didelio intensyvumo krūvio metu gali šoktelėti dešimtimis kartų.

    Kiti dažnai minimi junginiai yra irisinas, siejamas su riebalų apykaitos reguliavimu, ir BDNF baltymas, svarbus nervų sistemos plastiškumui. Be miokinų, fizinis krūvis skatina ir kitų organų išskiriamas medžiagas, vadinamas egzerkinais, kurios prisideda prie kompleksinio poveikio sveikatai.

    Imunitetas, uždegimas ir ligų rizika

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad dalis miokinų dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje. Jie gali skatinti tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą ir prisidėti prie efektyvesnės imuninės priežiūros.

    Taip pat dažnai pabrėžiama įtaka lėtiniam sisteminiam uždegimui, kuris laikomas vienu metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų variklių. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos ir koronarinės širdies ligos rizika.

    Smegenys, medžiagų apykaita ir kaulai

    Ryšys tarp raumenų ir smegenų neretai apibūdinamas kaip raumenų ir smegenų ašis. Tyrimai rodo, kad tokie signalai kaip BDNF ir irisinas siejami su geresne pažinimo funkcija, emocine savijauta ir mažesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe vyresniame amžiuje.

    Metaboliniu požiūriu raumenys veikia kaip svarbus gliukozės panaudojimo ir riebalų mobilizavimo centras. Fizinio krūvio metu didėja raumenų gebėjimas pasisavinti gliukozę, gerėja jautrumas insulinui, o riebalinis audinys aktyviau atiduoda energijos atsargas.

    Judėjimas svarbus ir kaulams: mechaninė apkrova kartu su raumenų išskiriamais signalais prisideda prie kaulinio audinio atsinaujinimo. Dėl to jėgos pratimai ir reguliarus aktyvumas laikomi reikšminga osteoporozės prevencijos dalimi, ypač vyresniame amžiuje.

    Mokslininkai taip pat analizuoja sąsajas tarp nejudraus gyvenimo būdo ir didesnės kai kurių vėžio formų rizikos. Nors mechanizmai sudėtingi, dalis tyrimų sieja fizinio krūvio metu suaktyvėjantį imuninį atsaką ir signalines medžiagas su mažesne navikinių procesų tikimybe.

    Šiandien aiškėja, kad kiekvienas raumens susitraukimas yra ne tik judesys, bet ir biologinis signalas visam kūnui. Todėl net nedidelis, bet reguliarus aktyvumas laikomas investicija į širdį, smegenis, imunitetą ir medžiagų apykaitą.

  • Įprastas vaistas nuo spaudimo gali tapti ginklu prieš mirtiną „superbakteriją“: ką rado mokslininkai

    Įprastas vaistas nuo spaudimo gali tapti ginklu prieš mirtiną „superbakteriją“: ką rado mokslininkai

    Naujas tyrimas rodo, kad plačiai skiriamas vaistas nuo padidėjusio kraujospūdžio gali padėti kovoti su meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku (MRSA) – viena sunkiausiai gydomų infekcijų sukėlėjų. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas tai nėra patvirtintas gydymas žmonėms, tačiau laboratoriniai ir gyvūnų modelių rezultatai atrodo daug žadantys.

    Tyrimą atliko Houston Methodist tyrimų instituto komanda JAV, o rezultatai publikuoti žurnale Nature Communications. Pasak autorių, kandidatu tapo kandesartano cileksetilis – vaistas, daugelį metų naudojamas arterinei hipertenzijai ir širdies nepakankamumui gydyti.

    Kaip veikia prieš MRSA?

    Tyrėjai nustatė, kad kandesartano cileksetilis gali pažeisti MRSA ląstelės membraną. Membrana bakterijai yra gyvybiškai svarbi: ji palaiko struktūrą ir reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelę bei iš jos.

    Vaizdinimo ir kompiuterinių modeliavimų duomenys rodo, kad vaistas prisitvirtina prie membranos, ją ardo ir suformuoja pažeidimus, per kuriuos ima „tekėti“ ląstelės turinys. Tokie membranos taikiniai laikomi perspektyviais, nes bakterijoms sudėtingiau greitai prisitaikyti prie šio tipo poveikio nei prie kai kurių įprastų antibiotikų mechanizmų.

    „Manau, kad kandesartano cileksetilis yra vienas įdomiausių kandidatų, kuriuos esame radę“, – sakė tyrimo vyresnysis autorius, infekcinių ligų specialistas Eleftherios Mylokanis.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    MRSA gali sukelti odos, plaučių ar kraujo infekcijas, o gydymas dažnai komplikuojasi dėl atsparumo antibiotikams. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad MRSA tebėra reikšminga visuomenės sveikatos problema, ypač ligoninėse ir slaugos įstaigose.

    Plačiau žiūrint, antimikrobinis atsparumas siejamas su milijonais mirčių pasaulyje, o Pasaulio sveikatos organizacija šią grėsmę įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Viena iš priežasčių, kodėl naujų antibiotikų kuriama per mažai, – sudėtingas ir brangus jų vystymas bei ribotas komercinis patrauklumas.

    Ką parodė bandymai ir kas laukia toliau?

    Komanda teigia, kad vaistas veikė ne tik įprastas MRSA formas, bet ir vadinamąsias persistuojančias bakterijas, kurios gali išlikti organizme „miego“ būsenoje ir vėliau sukelti infekcijos atsinaujinimą. Tai viena priežasčių, kodėl kai kurie pacientai patiria užsitęsusią ar pasikartojančią ligos eigą.

    Taip pat pastebėta, kad derinant kandesartano cileksetilį su tam tikrais antibiotikais, pavyzdžiui, gentamicinu, poveikis gali stiprėti net ir mažesnėmis dozėmis. Gyvūnų modeliuose fiksuotas sumažėjęs bakterijų kiekis, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra įrodymas, jog metodas bus saugus ir veiksmingas žmonėms.

    Tyrėjai dabar siekia sukurti panašius junginius, chemiškai modifikuodami kandesartano cileksetilį, kad būtų gauti dar efektyvesni ir galimai mažiau pašalinių reiškinių turintys variantai. Kitas esminis žingsnis – klinikiniai tyrimai su žmonėmis, kuriems reikės tiek reguliacinių procedūrų, tiek farmacijos partnerių.

    Gydytojai primena, kad savarankiškai keisti ar vartoti receptinius vaistus dėl „antibakterinio“ poveikio negalima. Hipertenzijai skirti preparatai gali turėti kontraindikacijų ir sąveikų, o antibiotikų vartojimas be indikacijų didina atsparumo riziką.

  • Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos būklių, tačiau jos diagnozė iki šiol daugiausia remiasi žmogaus pasakojamais simptomais ir klinikiniu įvertinimu. Dėl to daliai pacientų, ypač turinčių gretutinių ligų, depresijos požymiai gali būti nepastebėti arba priskiriami kitiems sveikatos sutrikimams.

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad tam tikri depresijos požymiai gali atsispindėti kraujo rodikliuose. Tyrėjai ieškojo sąsajų tarp depresijos simptomų ir biologinio senėjimo žymenų imuninėse ląstelėse, o rezultatai leidžia kalbėti apie ateityje galinčius atsirasti tikslesnius, objektyvesnius vertinimo metodus.

    Ką parodė tyrimas?

    Mokslininkai išanalizavo 261 moters, gyvenančios su ŽIV, ir 179 moterų be šio viruso kraujo mėginius bei anketomis įvertino neseniai patirtus depresijos simptomus. ŽIV turinčios moterys pasirinktos neatsitiktinai, nes ši grupė, remiantis ankstesniais tyrimais, su depresija susiduria gerokai dažniau nei bendra populiacija.

    Vertinant kraujo biomarkerius, statistiškai reikšmingiausia sąsaja nustatyta tarp monocitų biologinio senėjimo ir vadinamųjų nesomatinių depresijos simptomų. Tai tokie požymiai kaip beviltiškumo jausmas, motyvacijos stoka ar atsitraukimas nuo anksčiau malonių veiklų, o ne fiziniai simptomai, pavyzdžiui, nuovargis.

    „Žmonės, gyvenantys su ŽIV, neretai patiria fizinių simptomų, pavyzdžiui, nuovargį, todėl jie gali būti siejami su lėtine liga, o ne su depresija“, – sakė tyrimo autorė Nicole Beaulieu Perez.

    „Mūsų rezultatai parodė priešingą kryptį: pasirinktas matas labiau siejosi su nuotaikos ir kognityviniais simptomais, o ne su somatiniais“, – pridūrė ji.

    Kas yra monocitų epigenetinis laikrodis?

    Tyrime naudotas metodas, vadinamas MonoDNAmAge, priklauso vadinamųjų epigenetinių laikrodžių grupei. Tokie metodai bando įvertinti biologinį amžių pagal DNR metilinimo žymes, kurios atspindi, kaip organizmas sensta ne pagal gimtadienius, o pagal susikaupusį biologinį krūvį.

    Šiuo atveju dėmesys sutelktas į monocitus, imuninės sistemos ląsteles, dalyvaujančias uždegiminiuose procesuose. Tyrėjai pabrėžė, kad ląstelių tipo specifinis vertinimas gali būti tikslesnis nei bendresni epigenetiniai laikrodžiai, nes skirtingos ląstelės į stresą, ligas ir uždegimą reaguoja nevienodai.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Tyrimas dar nereiškia, kad depresijai jau sukurtas patikimas kraujo tyrimas. Ne visi depresijos simptomai buvo susiję su biologinio senėjimo rodikliais, todėl vieno biomarkerio nepakanka diagnozei ir jis negalėtų pakeisti klinikinio įvertinimo.

    Vis dėlto kryptis svarbi: objektyvūs biologiniai rodikliai galėtų padėti anksčiau pastebėti depresiją, ypač kai simptomai persidengia su lėtinių ligų požymiais. Anot tyrėjų, ilgalaikis tikslas būtų suderinti subjektyvią savijautą su biologiniais matavimais ir taip priartėti prie tikslesnės, individualizuotos psichikos sveikatos priežiūros.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale The Journals of Gerontology: Series A, o autoriai akcentuoja, kad reikalingi didesni ir įvairesnių grupių tyrimai. Tik tuomet būtų galima įvertinti, ar panašūs dėsningumai kartojasi skirtingo amžiaus žmonėms, vyrams ir kitoms rizikos grupėms bei ar biomarkeriai iš tiesų gali prisidėti prie ankstyvesnės diagnostikos.

  • Mokslininkai ištyrė 1 250 000 kraujo ląstelių: atsakymas, kodėl moterys dažniau serga

    Mokslininkai ištyrė 1 250 000 kraujo ląstelių: atsakymas, kodėl moterys dažniau serga

    Kas paaiškėjo iš 1 250 000 ląstelių

    Autoimuninės ligos atsiranda tada, kai imuninė sistema per klaidą puola paties žmogaus audinius. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad tokios būklės kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar išsėtinė sklerozė dažniau diagnozuojamos moterims, o priežastys ilgai buvo aiškinamos tik bendrai.

    Australijos Garvan medicinos tyrimų instituto komanda išanalizavo daugiau nei 1 250 000 kraujo imuninių ląstelių ir aptiko per 1 000 genetinių „jungiklių“, kurie skirtingai veikia priklausomai nuo lyties. Tyrėjai pabrėžia, kad tai leidžia tiksliau suprasti, kodėl moterų imuninė sistema dažniau „perdega“ į uždegiminį režimą.

    Kuo skiriasi vyrų ir moterų imuninės ląstelės

    Tyrime dalyvavo 982 žmonės: 564 moterys ir 418 vyrų. Iš jų kraujo mėginių buvo tiriamos periferinio kraujo mononuklearinės ląstelės, tai yra įvairių tipų baltieji kraujo kūneliai, cirkuliuojantys kraujyje ir atliekantys esminį vaidmenį imunitete.

    Pasitelkus vienos ląstelės RNR sekoskaitą, buvo vertinama ne vidutinė, o kiekvienos ląstelės genų aktyvumo „nuotrauka“. Tokia metodika leidžia pamatyti subtilius skirtumus, kurių anksčiau nepavykdavo užfiksuoti tiriant mišrius ląstelių mėginius.

    Analizė parodė, kad vyrų kraujyje dažniau aptinkama moncitų, kurie laikomi vienais pirmųjų reagavimo į infekciją dalyvių. Jų genetiniai signalai labiau siejosi su audinių priežiūra, atstatymu ir bazinėmis apsauginėmis funkcijomis.

    Tuo metu moterų imuninėje sistemoje nustatyta daugiau B ir T limfocitų, susijusių su labiau prisitaikančiu, „specializuotu“ imunitetu. Tyrėjų interpretacija tokia: šios ląstelės dažniau būna parengties būsenoje, todėl greičiau sukelia uždegiminį atsaką.

    Kodėl tai didina autoimuninių ligų riziką

    Aukštesnė parengtis gali būti pranašumas kovojant su virusais ir kitais patogenais, tačiau turi biologinę kainą. Kai uždegiminiai keliai aktyvuojami lengviau, didėja tikimybė, kad imuninė sistema suklys ir atakuos sveikus audinius.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad imuninę sistemą būtina tirti atsižvelgiant į lytį“, – sakė skaičiuojamosios biologijos specialistė Seyhan Yazar iš Garvan medicinos tyrimų instituto.

    „Nors žinome, kad vyrų ir moterų imunitetas skiriasi, daug tyrimų šiuos skirtumus vis dar ignoruoja, o tai gali riboti ligų supratimą ir iškreipti gydymo pasirinkimus“, – pridūrė ji.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad dalis genetinių „jungiklių“ nėra susiję vien su X ar Y chromosomomis. Reikšmingų skirtumų rasta ir autosomose, tai yra abiem lytims bendrose chromosomose, todėl mechanizmas gali būti platesnis nei vien lytinės chromosomos.

    Siekiant sustiprinti sąsają su autoimunine rizika, išskirti du moterims būdingi aktyvesni genetiniai „jungikliai“ prie genų, siejamų su sistemine raudonąja vilklige. Tokie radiniai padeda susieti populiacinius stebėjimus su konkrečiais biologiniais procesais ląstelės lygiu.

    „Nustačius, kad moterims būdingi genai yra ryškiai susitelkę uždegiminiuose keliuose, turime dar vieną biologinį paaiškinimą, kodėl moterims lengviau įvyksta klaidingas savų audinių puolimas“, – sakė bioinformatikė Sara Ballouz iš Naujojo Pietų Velso universiteto.

    „Kita šio skirtumo pusė ta, kad vyrų imuninės ląstelės paprastai mažiau parengtos uždegimui, todėl vyrai dažniau būna imlesni infekcijoms ir kai kuriems vėžiniams susirgimams, nesusijusiems su reprodukcine sistema“, – pridūrė ji.

    Ką tai keičia gydyme ir tyrimuose

    Autorių teigimu, šie duomenys svarbūs kuriant tikslesnę, individualizuotą mediciną, kai gydymas parenkamas ne tik pagal diagnozę, bet ir pagal paciento biologines ypatybes. Praktikoje tai gali reikšti tikslingesnį uždegimo slopinimą ir geresnį vaistų pritaikymą skirtingoms pacientų grupėms.

    „Jei norime išnaudoti precizinės medicinos potencialą, privalome suprasti fundamentalius biologinius kintamuosius“, – sakė statistinės genetikos specialistas Joseph Powell iš Garvan medicinos tyrimų instituto.

    „Gydymas turi būti taikomas ne tik ligai, bet ir tam, kaip paciento imuninė sistema veikia baziniu genetiniu lygiu“, – teigė jis.

    Tyrimas publikuotas žurnale The American Journal of Human Genetics. Mokslininkai pabrėžia, kad tolesni darbai turėtų tikslinti, kaip šie genetiniai skirtumai sąveikauja su hormonais, amžiumi, infekcijomis ir kitais rizikos veiksniais, lemiančiais autoimuninių ligų pradžią bei eigą.

  • Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol pranešė per koordinuotą tarptautinę operaciją konfiskavusi 6,42 mln. dozių suklastotų ir neregistruotų vaistų, kurių vertė siekia apie 13,1 mln. eurų. Veiksmai vienu metu vyko 90 šalių, o taikiniu tapo nelegali prekyba internetu ir neformalios tiekimo grandinės.

    Pasak Interpolo, tarp sulaikytų produktų buvo vaistai erekcijos sutrikimams gydyti, raminamieji, skausmą malšinantys preparatai, antibiotikai bei metimo rūkyti priemonės. Tokie siuntiniai dažnai platinami per internetines prekyvietes, socialinius tinklus ar uždaras grupes, kur pirkėjus vilioja mažesnė kaina ir greitas pristatymas.

    Interpol generalinis sekretorius Valdecy Urquiza pabrėžė, kad suklastoti vaistai nėra vien finansinis sukčiavimas, o tiesioginė grėsmė sveikatai.

    „Per internetines prekyvietes ir neformalias tiekimo grandines nusikaltėliai išnaudoja priežiūros spragas, taikosi į žmones, ieškančius greito ar pigesnio gydymo. Pasekmės gali būti labai sunkios ar net mirtinos“, – sakė Valdecy Urquiza.

    Daugiausia dozių, kaip nurodo Interpol, per operaciją perimta Jungtinėje Karalystėje, antroje vietoje atsidūrė Kolumbija, trečioje – Australija. Jungtinės Karalystės vaistų ir sveikatos produktų reguliavimo institucijos atstovas Andy Morlingas teigė, kad konfiskacijų mastas rodo išliekantį poreikį vaistams, įsigyjamiems už reguliuojamos tiekimo grandinės ribų.

    Operacijos metu pareigūnai taip pat nustatė daugiau nei 5 000 su nusikalstama veikla siejamų interneto svetainių, socialinių tinklų puslapių, kanalų ir automatizuotų paskyrų, kurios reklamavo ir pardavinėjo nelegalius preparatus. Tai atspindi tendenciją, kai prekyba persikelia į greitai kuriamus ir trumpai veikiančius kanalus, o reklama taikosi į konkrečias auditorijas.

    Klastotės prisidengia alternatyviu gydymu

    Interpol atkreipė dėmesį į ryškų nelegalių antiparazitinių vaistų augimą. Šie preparatai skirti parazitų sukeltoms infekcijoms gydyti, tačiau vis dažniau internete jie pristatomi kaip alternatyva onkologinių ligų gydymui, nors sveikatos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad tokiems teiginiams trūksta mokslinių įrodymų.

    Pasak agentūros, tokie produktai neretai ženklinami kaip maisto papildai, o pirkėjams siūlomi kaip vadinamieji vėžio gydymo rinkiniai. Toks pateikimas palengvina prieigą ir padeda apeiti griežtesnę vaistų prekybos kontrolę.

    Auganti paklausa gyvenimo būdo vaistams

    Operacija parodė, kad išlieka didelė paklausa preparatams, siejamiems su išvaizda, sportiniais rezultatais ar greitais pokyčiais. Interpol duomenimis, dažniausiai konfiskuotas produktas buvo anaboliniai steroidai, o jų paklausą agentūra sieja su kultūrizmo ir sporto bendruomenėmis.

    Kita sparčiai auganti sritis – suklastoti svorio mažinimo GLP-1 grupės vaistai, kurie internete gali būti siūlomi už kelis eurus. Interpol perspėja, kad dalyje tokių produktų aptinkama sibutramino, Europos Sąjungoje uždraustos medžiagos dėl padidėjusios širdies smūgio ir insulto rizikos.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika perkant vaistus iš nelegalių šaltinių yra nežinoma sudėtis, neteisingos dozės, užterštumas ar visiškas veikliosios medžiagos nebuvimas. Institucijos ragina vaistus įsigyti tik iš legalių vaistinių ir patikrintų tiekėjų, o kilus įtarimams dėl įsigytų preparatų kreiptis į atsakingas priežiūros tarnybas.

  • PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino penkis su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamus hantaviruso atvejus ir perspėjo, kad jų dar gali paaiškėti. Tai siejama su ilgu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kuriais atvejais gali trukti iki šešių savaičių.

    PSO atstovė, infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove pabrėžė, kad šios situacijos nereikėtų lyginti su ankstyvąja COVID-19 pandemijos faze. Pasak jos, hantavirusai plinta kitaip nei koronavirusai, todėl masinio plitimo scenarijus vertinamas kaip mažiau tikėtinas.

    „Noriu pasakyti labai aiškiai: tai nėra SARS-CoV-2. Tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Maria Van Kerkhove.

    Europos institucijos taip pat kartoja, kad šiuo metu rizika visuomenei išlieka nedidelė. Europos Komisijos atstovė Eva Hrncirova teigė, jog pagal turimus duomenis bendras pavojus Europoje vertinamas kaip žemas, nors situacija stebima dėl galimų naujų atvejų.

    Kas nutiko laive „MV Hondius“?

    Pranešama, kad laive, plaukiojančiame su Nyderlandų vėliava, nuo hantaviruso mirė trys keleiviai, o dar keli žmonės susirgo. Laivas buvo įstrigęs prie Žaliojo Kyšulio krantų, o jame tuo metu buvo beveik 150 žmonių.

    „MV Hondius“ išplaukė iš Argentinos balandžio 1 dieną, o maršrute buvo numatyti sustojimai Antarktidoje, Folklando salose ir kitose vietose. Dėl protrūkio kelionės planai buvo koreguojami, o dalis keleivių ir pacientų pradėti evakuoti.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus skelbė, kad trys pacientai su įtariamais atvejais buvo evakuoti ir gabenti į Nyderlandus. Tuo pat metu pareigūnai aiškinasi, ar galėjo būti itin retas perdavimas nuo žmogaus žmogui.

    Karantinas ir keleivių paieška

    Nyderlandų pareigūnai nurodė, kad po pirmosios mirties laive apie 40 keleivių išsilaipino Šv. Elenos saloje. Kur tiksliai vėliau išvyko visi išlaipinti keleiviai, oficialiai neskelbiama, tačiau skirtingos šalys ėmėsi kontaktų atsekimo.

    Ispanijos institucijos pranešė, kad 14 laive buvusių Ispanijos piliečių bus perkelti į Tenerifę, o vėliau į Madridą. Ten planuojamas iki 45 dienų karantinas specializuotame izoliacijos skyriuje Hospital Central de la Defensa Gómez Ulla ligoninėje.

    Ši aukšto lygio izoliacijos infrastruktūra Ispanijoje buvo sustiprinta po 2014 metų Ebolos protrūkio, o vėliau naudota ir pandemijos pradžioje, kai buvo organizuojami medicininiai pervežimai iš Uhano. Ilgesnis stebėjimo laikotarpis siejamas su tuo, kad simptomai gali pasireikšti ne iš karto.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių nuo išdžiūvusių graužikų išmatų ar šlapimo, todėl rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose.

    Medicinos institucijos išskiria du sunkiausius klinikinius scenarijus: hantavirusinį plaučių sindromą, galintį sukelti ūmų kvėpavimo nepakankamumą, ir hemoraginę karštligę su inkstų sindromu, kuri pažeidžia inkstus. Ankstyvi simptomai gali priminti gripą, todėl svarbi greita diagnostika ir epidemiologinis vertinimas.

    PSO ir Europos institucijos pabrėžia, kad šiuo metu situacija vertinama kaip lokali, tačiau dėl galimų pavėluotai pasireiškiančių atvejų stiprinamas stebėjimas. Keleiviams ir su laivu kontaktavusiems asmenims rekomenduojama laikytis sveikatos priežiūros institucijų nurodymų ir pranešti apie bet kokius simptomus.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.