CP v2

Category: Sveikata

  • Ataskaita perspėja: 2026 metų pasaulio futbolo čempionate karštis gali paveikti žaidėjus ir sirgalius

    Ataskaita perspėja: 2026 metų pasaulio futbolo čempionate karštis gali paveikti žaidėjus ir sirgalius

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas pirmą kartą nuo 1994 metų vyks Šiaurės Amerikoje, tačiau mokslininkai įspėja, kad šįkart rimtu iššūkiu gali tapti karštis. Nauja analizė teigia, jog dėl dažnėjančių karščio bangų didėja rizika tiek žaidėjų sveikatai, tiek rungtynių kokybei.

    Ataskaitą parengę „World Weather Attribution“ (WWA) ekspertai nurodo, kad kai kuriose čempionato vietose ekstremalaus karščio tikimybė, palyginti su 1994 metais, išaugo maždaug dvigubai. Turnyras vyks 16 miestų JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o dideli atstumai reiškia, kad komandos per trumpą laiką gali atsidurti labai skirtingomis klimato sąlygomis.

    Kaip vertinama karščio rizika?

    Ataskaitoje daug dėmesio skiriama WBGT rodikliui, kuris vertina ne tik oro temperatūrą, bet ir drėgmę, vėjo greitį bei saulės spinduliuotę. Šis matas dažnai naudojamas sporte, nes geriau atspindi, kaip karštis veikia žmogaus kūną intensyvaus fizinio krūvio metu.

    WWA skaičiavimu, maždaug ketvirtadalyje čempionato rungtynių WBGT gali viršyti 26 laipsnius, o tai siejama su vidutine ar didele šilumos streso rizika. Esant tokioms sąlygoms didėja dehidratacijos, perkaitimo ir šilumos smūgio pavojus, o taip pat gali pastebimai kristi žaidėjų darbingumas.

    FIFA priemonės ir kritika

    FIFA yra pristačiusi karščio ligų prevencijos ir valdymo darbo grupę bei numatė privalomas trijų minučių vandens pertraukėles kiekvieno kėlinio viduryje. Tai praktiškai suskaido rungtynes į ketvirčius, tačiau dalis sporto medicinos ir klimato ekspertų abejoja, ar toks laikas pakankamas realiam atvėsimui.

    „Trijų minučių pertraukėlės dažnai yra per trumpos, kad reikšmingai pagerintų rehidrataciją ir kūno atvėsinimą“, – teigiama ekspertų laiške, kuriame raginama peržiūrėti šilumos valdymo taisykles.

    Dar vienas nesutarimų taškas yra ribos, kada rungtynės turėtų būti atidedamos. Futbolininkų profesinė organizacija FIFPRO kaip nesaugią įvardija situaciją, kai sąlygos atitinka apie 28 laipsnių karštį, o FIFA atidėjimą sieja su gerokai aukštesniais WBGT rodikliais.

    Kuriuose miestuose rizika didžiausia?

    Ataskaitoje išskiriami stadionai, kuriuose rungtynės numatytos po atviru dangumi ir nėra oro kondicionavimo. Tarp minimų vietų yra MetLife stadionas Niujorko regione, kuriame planuojamas finalas, taip pat Majamio stadionas, kur, pasak analizės, 26 laipsnių WBGT viršijimas yra beveik neišvengiamas.

    Didesnė rizika įžvelgiama ir miestuose, kuriuose vasarą dažni karščio ir drėgmės deriniai. Pavyzdžiui, Dalase, Teksase, tikimybė viršyti 28 laipsnius WBGT vertinama kaip itin didelė, todėl pavojus gali kilti ne tik stadione, bet ir sirgalių zonose ar fanų festivaliuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad karštis ypač pavojingas vyresniems žmonėms ir turintiems lėtinių ligų, todėl organizatoriams teks galvoti ne tik apie sportininkų, bet ir apie šimtų tūkstančių žiūrovų saugumą. Ataskaitos autoriai taip pat akcentuoja, kad vien prisitaikymo priemonės gali būti nepakankamos, jei šiltėjimo tendencijos tęsis.

  • Tyrimas: daržovės nėštumo metu gali formuoti vaiko skonį iki trejų metų – ką parodė testas

    Tyrimas: daržovės nėštumo metu gali formuoti vaiko skonį iki trejų metų – ką parodė testas

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad daržovių skoniai, su kuriais vaisius susiduria dar nėštumo metu, gali būti atpažįstami ir po kelerių metų. Mokslininkai teigia, kad tai gali padėti paaiškinti, kodėl vieniems vaikams daržovės priimtinesnės nei kitiems.

    Tyrimą atlikę Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Nyderlandų universitetų mokslininkai siekė patikrinti, ar vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu susiformuoja ilgalaikė skonio ar kvapo atmintis. Jie pabrėžia, kad ankstesni darbai jau buvo parodę: vaisius gali „ragauti“ mamos mitybos niuansus per vaisiaus vandenis.

    Kaip vyko eksperimentas

    Nėščiosios buvo suskirstytos į dvi grupes: vienai duotos kapsulės su lapinių kopūstų milteliais, kitai – su morkų milteliais. Vėliau, 32 ir 36 nėštumo savaitę, ultragarsu buvo fiksuojamos vaisių veido išraiškos po šių skonių poveikio.

    Mokslininkai vėliau stebėjo vaikus ir gimus – maždaug trijų savaičių amžiaus. Naujausiame etape dalis vaikų pakartotinai vertinti sulaukus trejų metų, siekiant palyginti ankstyvas reakcijas su vėlesnėmis.

    Trejų metų vaikams po nosimi laikyti vatos tamponėliai, pamirkyti morkų arba lapinių kopūstų milteliuose. Reakcijos buvo filmuojamos ir koduojamos pagal veido išraiškas, kurias tyrėjai apibūdino kaip panašias į juoką arba verkimą.

    Ką parodė rezultatai

    Tyrėjų vertinimu, vaikai, kurie dar prieš gimimą buvo „supažindinti“ su morkomis, trejų metų amžiaus į morkų kvapą reagavo palankiau, o į lapinių kopūstų kvapą – neigiamiau. Panaši tendencija fiksuota ir kitoje grupėje: su lapiniais kopūstais nėštumo metu susidūrę vaikai palankiau reagavo į jų kvapą nei į morkas.

    Pasak mokslininkų, tokie duomenys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad maisto pasirinkimai gali pradėti formuotis dar iki gimimo. Tai nereiškia, kad vėliau vaiko mitybos įpročiai nekinta, tačiau ankstyvos patirtys gali suteikti pradinį „skonio rėmą“.

    „Iš šių duomenų galime daryti prielaidą, kad tam tikro skonio patyrimas vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukurti ilgalaikę skonio ar kvapo atmintį ir formuoti vaiko maisto pasirinkimus praėjus keleriems metams po gimimo“, – sakė tyrimo autorė, Durhamo universiteto psichologė Nadja Reissland.

    Kodėl tai svarbu ir kokie ribojimai

    Praktinė reikšmė paprasta: jei daržovės vaikui atrodo „pažįstamos“, jas gali būti lengviau įtraukti į racioną, ypač kai tėvai susiduria su įprastu ikimokyklinukų išrankumu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vieno produkto vartojimas nėštumo metu nėra stebuklinga strategija, o vaiko mitybą lemia ir aplinka, ir įpročiai šeimoje.

    Komanda akcentuoja ir ribojimus: tyrimo imtis buvo nedidelė, todėl rezultatus reikia vertinti atsargiai. Taip pat dar neaišku, ar tokia ankstyva „pažintis“ su skoniu vėliau lemia realų suvalgomo daržovių kiekio padidėjimą, ir kokią dalį gali sudaryti genetiniai veiksniai.

    Tyrimas Do Human Fetuses Form Long-Lasting Chemosensory Memories? publikuotas žurnale Developmental Psychobiology. Autoriai teigia, kad ateities darbai turėtų apimti didesnes grupes ir platesnį skonių spektrą, kad būtų galima tiksliau įvertinti ilgalaikį poveikį vaikų mitybai.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    JAV gydytojas Stephenas Kornfeldas, kruizinėje kelionėje padėjęs slaugyti susirgusius keleivius per hantaviruso protrūkį, gali palikti griežto režimo izoliacijos palatą Nebraskoje. Jis buvo izoliuotas po to, kai laive paimto nosies tepinėlio tyrimo rezultatai buvo neaiškūs.

    Pasak JAV pareigūnų, Kornfeldas buvo vienas iš 16 amerikiečių, po evakuacijos atgabentų į Nebraskos universiteto medicinos centrą. Čia jis atsidūrė specialiame Biologinės izoliacijos skyriuje, skirtame ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų stebėsenai ir gydymui.

    Kas nutiko gydytojui?

    Kaip aiškino medikai, laive atliktas tyrimas buvo tirtas du kartus Nyderlanduose, tačiau gauti rezultatai išsiskyrė: vienas buvo neigiamas, kitas teigiamas. Dėl to nuspręsta atlikti papildomus tyrimus jau Jungtinėse Valstijose ir laikinai taikyti izoliaciją.

    Trečiadienį ligoninės atstovė spaudai Kayla Thomas pranešė, kad gydytojas bus perkeltas stebėsenai į Nacionalinį karantino skyrių, kuriame jau yra kiti 15 amerikiečių. Tai reiškia, kad griežčiausios izoliacijos jam nebereikia, tačiau sveikatos būklė ir toliau bus vertinama.

    „Jaučiuosi puikiai, šimtu procentų“, – CNN vaizdo interviu sakė Stephenas Kornfeldas.

    Jis teigė, kad izoliacijos sąlygos priminė įprastą, patogų ligoninės kambarį, nors vienatvė esą buvo keisčiausia patirties dalis. Gydytojas pasakojo, kad medikai reguliariai užeidavo, o su artimaisiais jis nuolat bendravo telefonu.

    Kiek atvejų siejama su protrūkiu?

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gegužės 13 dieną su protrūkiu kruiziniame laive siejama 11 atvejų: 8 iš jų patvirtinti, dar vienas tebelaikomas neaiškiu ir tiriamas papildomai. Organizacija taip pat nurodė, kad tarp keleivių ar įgulos užfiksuotos 3 mirtys.

    Per incidentą iš laivo evakuota daugiau kaip 120 keleivių ir įgulos narių, jie išgabenti į skirtingas šalis karantinui ir stebėsenai. Du su protrūkiu siejami amerikiečiai papildomai stebimi specializuotame infekcinių ligų skyriuje Emory universiteto ligoninėje Atlantoje.

    Ką rekomenduoja PSO?

    PSO rekomenduoja 42 dienų karantiną namuose arba specialioje įstaigoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Organizacija pabrėžia, kad dėl viruso inkubacinio laikotarpio ir plitimo sąlygų laive gali būti nustatyta daugiau atvejų.

    Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia. Keleiviai ir įgulos nariai, grįžę į savo šalis, toliau stebimi nacionalinių sveikatos institucijų.

    Tarptautinę evakuacijos ir karantino operaciją Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez ir PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas apibūdino kaip sėkmingą. Pasak PSO, įtariami ir patvirtinti atvejai buvo izoliuoti, o tai padėjo sumažinti tolesnio plitimo riziką.

  • Rafa Nadal atidarė muziejų Maljorkoje: kodėl jis atsiribojo nuo Real Madrid prezidento rinkimų

    Rafa Nadal atidarė muziejų Maljorkoje: kodėl jis atsiribojo nuo Real Madrid prezidento rinkimų

    Teniso legenda Rafa Nadal Manakore, Maljorkoje, atidarė naują muziejų, skirtą jo sportinei karjerai ir asmeninei istorijai. Atidarymo ceremonijoje sportininkas muziejų pavadino vienu ypatingiausių savo gyvenimo projektų ir pabrėžė, kad tai ne tik trofėjų ekspozicija, bet ir pasakojimas apie kelią iki viršūnės.

    Muziejus įkurtas Rafa Nadal akademijos teritorijoje ir lankytojams siūlo interaktyvią, patirtimi paremtą kelionę. Ekspozicija išdėstyta per du aukštus, o maršrutas pradedamas audiovizualiniu tuneliu, kuriame atskleidžiama Nadalo vaikystė, pirmosios treniruotės ir formavęsi tikslai.

    Kas laukia muziejuje?

    Ekspozicijoje rodomi svarbiausi titulai, asmeniniai daiktai ir karjerą žymintys suvenyrai, leidžiantys pamatyti ne tik čempioną, bet ir žmogų už rezultatų. Dalis erdvių sukurta taip, kad lankytojai galėtų praktiškai išbandyti profesionalaus sporto iššūkius ir suprasti, kokių fizinių bei psichologinių resursų reikalauja aukščiausias lygis.

    Tarp teminių zonų išskiriama erdvė, skirta Nadalo dominavimui grunte, taip pat zona, pasakojanti apie jo karjeros pradžią. Muziejuje įrengta ir sporto legendų erdvė, kurioje pristatomi kitų garsiausių atletų autentiški daiktai, suformavę Nadalo požiūrį į sportą ir konkurenciją.

    Kodėl prabilo apie Real Madrid?

    Atidarymo dieną žiniasklaida Nadalą klausė ir apie Real Madrid prezidento rinkimus, nes viešojoje erdvėje buvo pasirodę spėlionių dėl jo galimų ryšių su Enrique Riquelme kandidatūra. Nadalas aiškiai pabrėžė, kad tokiose diskusijose nedalyvauja ir nenori būti siejamas su jokiais politiniais klubų procesais.

    „Norėjau užkirsti kelią spekuliacijoms. Suprantu, kodėl tokios kalbos atsiranda, bet aš tame nedalyvauju“, – sakė Rafa Nadal.

    Tuo pačiu jis akcentavo pagarbą dabartiniam klubo prezidentui Florentino Pérezui, pažymėdamas jo indėlį per daugelį metų. Apie galimą Riquelme vaidmenį ar programą Nadalas teigė neturintis pakankamai informacijos, todėl vertinimų vengė.

    Sporto legenda po karjeros

    Nadalas profesionalų tenisą baigė prieš dvejus metus, o pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria projektams, susijusiems su sporto palikimu, ugdymu ir infrastruktūra. Tokie muziejai ir patirtinės erdvės pastaraisiais metais tampa ryškia tendencija: sporto žvaigždės vis dažniau kuria ne tik ekspozicijas, bet ir edukacinius centrus, kurie veikia kaip turizmo traukos taškai bei asmeninio prekės ženklo tęstinumas.

    Muziejaus atidarymas Maljorkoje šią kryptį tik sustiprina: tai projektas, jungiantis sporto istoriją, interaktyvią pramogą ir akademijos veiklą. Pats Nadalas pabrėžė, kad jam svarbiausia buvo sukurti vietą, kurioje lankytojai galėtų suprasti, kaip gimsta pergalės, ir ką iš tiesų reiškia ilgametė disciplina.

  • Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas valstybinio vizito metu Astanoje su Kazachstano vadovu Kasymu-Žomartu Tokajevu pasirašė Deklaraciją dėl amžinos draugystės ir išplėstinės strateginės partnerystės. Dokumentas žymi platesnį bendradarbiavimą gynybos, energetikos, transporto ir skaitmeninių paslaugų srityse.

    Šalys taip pat iškėlė ambicingą dvišalės prekybos tikslą – pasiekti 13 mlrd. eurų apyvartą. Tai būtų beveik tris kartus daugiau nei dabartinis lygis, kurį Astanai ir Ankarai pavyko auginti pastaraisiais metais.

    13 mlrd. eurų tikslas

    Kazachstano ir Turkijos lyderiai pabrėžė, kad prekybos augimą turėtų užtikrinti konkretūs įsipareigojimai ir projektai, o ne vien politinės deklaracijos. Pasak Kazachstano pusės, dvišalė prekyba per metus augo beveik 9 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad Kazachstane veikia apie 4 000 Turkijos kapitalo įmonių, o Turkija yra tarp penkių svarbiausių šalies prekybos partnerių. Ankara savo ruožtu pabrėžė, kad spartesniam augimui būtinas suderintas veiksmų planas ir aktyvesnis verslo dalyvavimas.

    Investicijos, logistika ir energetika

    Turkijos investicijos Kazachstane vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, o Kazachstano investicijos Turkijoje – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Kazachstano Vyriausybės atstovai nurodė, kad įgyvendinta 100 investicinių projektų už beveik 3,5 mlrd. eurų, dar apie 50 projektų už panašią sumą yra vykdomi.

    Transporto srityje akcentuotas Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Kazachstanas siekia didinti krovinių srautus ir kviečia Turkijos investuotojus aktyviau įsitraukti per Aktau ir Kuryko uostus.

    Energetikoje Kazachstanas pranešė esantis atviras Turkijos naftos ir dujų bendrovėms, taip pat kvietė Turkijos įmones dalyvauti kasybos ir perdirbimo projektuose, įskaitant su ličio gamyba susijusias iniciatyvas. Šios kryptys dera su platesnėmis regiono pastangomis diversifikuoti tiekimo grandines ir žaliavų perdirbimą.

    Skaitmeninė darbotvarkė ir turkų valstybių formatas

    Skaitmeninėje srityje aptartas bendradarbiavimas tarp finansinių ir elektroninės prekybos ekosistemų, o tai Astanai svarbu siekiant pritraukti daugiau kapitalo ir modernizuoti paslaugas. Tokie projektai paprastai orientuoti į mokėjimų infrastruktūrą, logistiką ir tarpvalstybinę prekybą internetu.

    Vizitas įvyko artėjant neformaliam Turkų valstybių organizacijos lyderių susitikimui Turkistane, kurio tema – dirbtinis intelektas ir skaitmeninė plėtra. Platesniame kontekste Centrinės Azijos šalys stiprina ryšius su įvairiais partneriais, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo tradicinių maršrutų ir prisitaikyti prie pasikeitusios regioninės saugumo ir prekybos aplinkos.

    „Turkija yra auksinis tiltas, jungiantis Europą ir Aziją, o Ankaros įtaka tarptautinėje arenoje nuosekliai auga“, – sakė Kasym-Žomartas Tokajevas.

    „Kad pasiektume 13 mlrd. eurų tikslą, svarbu nuosekliai įgyvendinti sutartą veiksmų planą“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoğanas.

  • Vėžį aptiks be kolonoskopijos? Ženevos mokslininkų testas išmatose pasiekė 90 proc.

    Vėžį aptiks be kolonoskopijos? Ženevos mokslininkų testas išmatose pasiekė 90 proc.

    Žarnyno mikrobiota, tai yra virškinamajame trakte gyvenančių mikroorganizmų visuma, seniai siejama ne tik su virškinimu, bet ir su imuninės sistemos veikla, uždegimu bei kai kurių ligų rizika. Sergant storosios žarnos vėžiu, daliai pacientų nustatomi būdingi bakterijų sudėties pokyčiai, tačiau ilgą laiką tai buvo sunku pritaikyti diagnostikai dėl didelio mikrobiotos kintamumo.

    2025 metais Ženevos universiteto komanda žurnale „Cell Host & Microbe“ paskelbė tyrimą, kuriame pasiūlė tikslesnį požiūrį: analizuoti ne vien bakterijų rūšis, o jų porūšius. Tai svarbu, nes tos pačios rūšies skirtingi porūšiai gali turėti nevienodą poveikį organizmui ir skirtingai sietis su ligos procesais.

    Remdamiesi porūšių katalogu, mokslininkai mikrobiotos duomenis susiejo su klinikine informacija ir pasitelkė mašininį mokymąsi. Praktinis tikslas buvo sukurti modelį, kuris, ištyręs išmatų mėginį, įvertintų, ar bakterijų „parašas“ panašus į stebimą sergant storosios žarnos vėžiu.

    Skelbiama, kad toks metodas aptiko apie 90 proc. storosios žarnos vėžio atvejų, o tai priartėja prie kolonoskopijos jautrumo, dažnai nurodomo apie 94 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad išmatų testas jau dabar gali pakeisti endoskopinį tyrimą, nes kolonoskopija leidžia apžiūrėti žarnyną, paimti biopsijas ir neretai iškart pašalinti polipus.

    Realistiškesnis scenarijus yra platesnės apimties patikra: pirmiausia atliekamas neinvazinis testas, o tik gavus įtartiną rezultatą žmogus nukreipiamas kolonoskopijai. Toks modelis galėtų sumažinti sveikatos sistemos apkrovą ir paskatinti tikrintis tuos, kurie dėl baimės ar nepatogumo tyrimą atidėlioja.

    Ženevos tyrimas įsilieja į platesnę kryptį, kur mikrobiomas vertinamas kaip kliniškai perspektyvus biomarkeris. 2025 metais žurnale „Nature Medicine“ paskelbtoje didelės apimties analizėje, apėmusioje 3 741 išmatų metagenomą iš 18 kohortų, teigiama, kad vien metagenominiais duomenimis paremti modeliai gali patikimai atskirti sergančiųjų ir sveikųjų mėginius.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena didžiausių onkologijos problemų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais užregistruota apie 1,9 mln. naujų atvejų ir daugiau nei 900 000 mirčių, todėl ankstyvas nustatymas yra esminis veiksnys, galintis lemti gydymo sėkmę.

    Gydytojai primena, kad ankstyvos stadijos dažnai nesukelia aiškių simptomų, todėl dėmesio verta nepaaiškinama mažakraujystė, kraujas išmatose, užsitęsę tuštinimosi įpročių pokyčiai, pilvo skausmai, neplanuotas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Tokius požymius svarbu įvertinti mediciniškai, o ne nurašyti stresui ar mitybai.

    Mokslininkams dar reikia klinikinių tyrimų, kad būtų aišku, kuriuose ligos etapuose testas veikia geriausiai ir ar jis patikimai aptinka ikivėžinius pakitimus. Jei šie metodai bus patvirtinti, išmatų mėginys ateityje gali tapti informatyvesniu patikros įrankiu ir padėti vėžį nustatyti anksčiau, kai gydymo galimybės yra geriausios.

  • Kava kasdien: vieniems padeda širdžiai, kitiems kelia spaudimą – gydytojai paaiškina, kam saugotis

    Kava kasdien: vieniems padeda širdžiai, kitiems kelia spaudimą – gydytojai paaiškina, kam saugotis

    Kava daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau kartu ir dažnų mitų šaltinis. Vienas populiariausių įsitikinimų – kad kava visada kelia kraujospūdį ir automatiškai kenkia širdžiai. Iš tiesų po stiprios kavos puodelio kraujospūdis gali trumpam padidėti, ypač retai kavą geriantiems ar jautresniems kofeinui žmonėms.

    Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad reguliariai kavą vartojančių žmonių organizmas dalinai prisitaiko prie kofeino poveikio. Dėl to saikingas vartojimas, dažniausiai siejamas su 2–4 puodeliais per dieną, nebūtinai didina hipertenzijos riziką, o kai kuriose apžvalgose net siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais.

    „Kavos poveikis nėra vienodas visiems – svarbu įvertinti savo sveikatą, toleranciją kofeinui ir bendrą gyvenimo būdą“, – pabrėžia gydytojai.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad atsargiau kavą reikėtų vartoti žmonėms, kurių kraujospūdis nėra sureguliuotas, kurie jaučia širdies permušimus, turi nerimo sutrikimų, refliuksą arba ryškų jautrumą kofeinui. Tokiais atvejais verta stebėti, kaip organizmas reaguoja, ir aptarti saugų kiekį su sveikatos priežiūros specialistu.

    Dažnai manoma, kad kava vertinga tik dėl kofeino, tačiau joje yra ir kitų bioaktyvių medžiagų, ypač polifenolių. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl kava vis dažniau vertinama ne vien kaip stimuliuojantis gėrimas, bet ir kaip tam tikras kasdienės mitybos elementas.

    Mokslinėse apžvalgose reguliarus kavos vartojimas neretai siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika ir palankesne gliukozės apykaita. Tačiau svarbi detalė – dauguma galimų naudų aptariamos kalbant apie juodą kavą arba kavą su nedideliu pieno kiekiu, o ne apie gėrimus su gausiu cukraus, sirupų ar riebių priedų kiekiu.

    Atskiras dėmesys skiriamas kavos ryšiui su kepenų sveikata. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti siejamas su mažesne kepenų fibrozės rizika, o kai kuriems žmonėms, sergantiems nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, kava gali būti vienas iš palankesnio gyvenimo būdo elementų. Tai nereiškia, kad kava pakeičia gydymą, tačiau ji gali papildyti kitus įpročius, tokius kaip mitybos korekcija ir alkoholio ribojimas.

    Saugumo ribos priklauso nuo individualios tolerancijos, tačiau sveikiems suaugusiesiems dažnai nurodoma iki 400 miligramų kofeino per dieną kaip orientacinė riba. Vienam žmogui keli puodeliai gali nesukelti jokių simptomų, o kitam net vienas puodelis gali pasireikšti nerimu, rankų drebėjimu ar miego sutrikimais, ypač jei kava geriama vėliau dieną.

    Nėštumo laikotarpiu rekomendacijos griežtesnės: dažnai minimas iki 200 miligramų kofeino per dieną limitas iš visų šaltinių, įskaitant arbatą, kolą, energinius gėrimus ir šokoladą. Nėščiosioms kofeinas skaidomas lėčiau ir gali pereiti placentą, todėl jo kiekį patariama kontroliuoti atidžiau.

    Kalbant apie kavos rūšis, daugiausia tyrimų turi malta ir filtruota kava, tačiau tirpi kava savaime nėra „prastesnė“ vien dėl to, kad yra labiau apdorota. Tuo tarpu kava be kofeino gali būti praktiškas pasirinkimas žmonėms, kurie mėgsta kavos skonį, bet prastai toleruoja stimuliuojantį poveikį, nes dalis galimų naudų siejama ne tik su kofeinu, bet ir su kitais kavos junginiais.

  • Valgote kiaušinius kelis kartus per savaitę? Tyrimai sieja tai su mažesne Alzheimerio rizika

    Valgote kiaušinius kelis kartus per savaitę? Tyrimai sieja tai su mažesne Alzheimerio rizika

    Nuo seno kiaušiniai kelia diskusijų dėl cholesterolio, tačiau naujesni tyrimai vis dažniau krypsta į kitą temą – galimą ryšį su smegenų sveikata. Alzheimerio liga vystosi metų metus, todėl mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai laikomi svarbia prevencijos dalimi.

    Kalifornijos Loma Linda universiteto visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai analizavo 39 498 žmonių duomenis, o mitybos įpročius susiejo su JAV „Medicare“ medicininiais įrašais. Dalyviai buvo stebėti vidutiniškai 15,3 metų, per šį laiką Alzheimerio liga diagnozuota 2 858 asmenims.

    Tyrime pastebėta, kad, palyginti su kiaušinių nevartojusiais arba vartojusiais labai retai, 1–3 kartai per mėnesį siejosi su 17 proc. mažesne Alzheimerio rizika. Vartojant 2–4 kiaušinius per savaitę skirtumas siekė 20 proc., o valgant 5 ar daugiau kartų per savaitę – 27 proc.

    Svarbu tai, kad vertintas ne tik kiaušinis lėkštėje, bet ir kiaušiniai, esantys kituose produktuose, pavyzdžiui, kepiniuose ar paruoštuose patiekaluose. Tai leidžia plačiau įvertinti bendrą racioną, o ne vien konkretaus pusryčių patiekalo pasirinkimą.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai stebimasis tyrimas, rodantis sąsają, bet neįrodantis priežastinio ryšio. Kiaušinius dažniau valgantys žmonės gali skirtis ir kitais įpročiais, tokiais kaip fizinis aktyvumas, rūkymas, miego kokybė ar bendras mitybos balansas.

    Kodėl kiaušiniai atsidūrė dėmesio centre?

    Dažniausiai minimas paaiškinimas – cholinas, svarbi maistinė medžiaga, reikalinga normaliai nervų sistemos ir smegenų veiklai. Cholinas dalyvauja acetilcholino, neuromediatoriaus, susijusio su atmintimi ir dėmesiu, gamyboje, taip pat svarbus ląstelių membranų struktūrai.

    Kiaušinio trynys yra vienas praktiškiausių cholino šaltinių kasdienėje mityboje. Kiaušiniuose taip pat yra liuteino ir zeaksantino, kurie geriausiai žinomi dėl reikšmės regėjimui, tačiau tiriami ir dėl galimo vaidmens kognityvinėse funkcijose bei apsaugoje nuo oksidacinio streso.

    Be to, kiaušiniai suteikia visavertį baltymą, dalį B grupės vitaminų, vitamino D bei fosfolipidų, o priklausomai nuo vištų lesalo, gali būti ir nedideli omega-3 riebalų rūgščių kiekiai. Šis derinys siejamas su sotumu ir tuo, kad žmogus lengviau laikosi subalansuoto raciono.

    Ką rodo kiti tyrimai?

    Panašūs signalai matyti ir kituose darbuose. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių stebėjimo tyrime, publikuotame „The Journal of Nutrition“, bent vienas kiaušinis per savaitę buvo siejamas su mažesne Alzheimerio tipo demencijos rizika, o dalis ryšio aiškinta cholino vartojimu.

    Australijoje atliktoje vyresnių nei 70 metų žmonių analizėje kiaušinių vartojimas nuo 1 iki 6 kartų per savaitę siejosi su mažesne bendro mirtingumo ir su širdies bei kraujagyslių ligomis susijusio mirtingumo rizika. Vis dėlto ir šiuo atveju kalbama apie asociacijas, o ne tiesioginį įrodymą, kad būtent kiaušiniai lemia rezultatą.

    Kiek kiaušinių – protinga riba?

    Pastaraisiais metais mitybos rekomendacijose daugiau dėmesio skiriama ne vien cholesterolio kiekiui maiste, o bendrai riebalų kokybei, ypač sočiųjų ir transriebalų ribojimui. Dėl to kiaušiniai daugeliui žmonių gali būti priimtina subalansuotos mitybos dalis, jei bendras racionas yra kokybiškas.

    Didelę reikšmę turi tai, su kuo kiaušiniai valgomi ir kaip paruošiami. Kiaušinis su daržovėmis ir pilno grūdo produktais yra visai kitas pasirinkimas nei kiaušinienė su daug sviesto, šonine ir balta duona, nes skiriasi sočiųjų riebalų ir druskos kiekiai.

    Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinį diabetą, reikšmingai padidėjusį MTL cholesterolį ar kitų metabolinių sutrikimų, kiaušinių kiekį verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Praktikoje dažniausiai akcentuojamas saikingumas ir mitybos įvairovė, o ne vieno produkto sureikšminimas.

    Kiaušiniai nėra stebuklinga priemonė nuo Alzheimerio, tačiau tyrimai leidžia manyti, kad jie gali būti viena iš smegenims palankios mitybos dalių. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia išlieka visuma: pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, lėtinių ligų kontrolė ir nuosekliai kokybiškas racionas.

  • Mirtinas hantavirusas plinta tarp žmonių: kodėl ekspertai ramina, kad tai nebus kitas COVID

    Mirtinas hantavirusas plinta tarp žmonių: kodėl ekspertai ramina, kad tai nebus kitas COVID

    Europos visuomenės sveikatos institucijos tiria su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamą Andų hantaviruso protrūkį. Iki gegužės 11 dienos pranešta apie devynis atvejus, iš jų septyni patvirtinti ir du tikėtini, taip pat fiksuotos trys mirtys.

    Situacija neišvengiamai priminė ankstyvąsias COVID-19 pamokas, kai infekcijos laivuose išplisdavo į bendruomenes. Vis dėlto epidemiologai pabrėžia, kad Andų virusas, nors ir pavojingas, neturi savybių, būdingų pandemijoms.

    Kuo Andų virusas išskirtinis

    Hantavirusai dažniausiai plinta iš graužikų žmonėms, kai įkvepiamos dalelės, užterštos pelių ar žiurkių šlapimu, išmatomis arba seilėmis. Dauguma šios grupės virusų tarp žmonių neplinta, tačiau Andų virusas laikomas reta išimtimi.

    Tarpžmogiškas perdavimas fiksuojamas nedažnai ir paprastai siejamas su artimu, ilgalaikiu kontaktu, pavyzdžiui, šeimoje ar slaugant sergantį asmenį. Didžiausia rizika kyla uždarose, prastai vėdinamose erdvėse, kur žmonės daug laiko praleidžia labai arti vieni kitų.

    Kodėl tai nepanašu į COVID

    Skirtumas nuo SARS-CoV-2 yra esminis: COVID-19 sukėlėjas efektyviai plinta oru ir dažnai perduodamas dar iki aiškių simptomų. Andų virusui, remiantis iki šiol sukauptais duomenimis, paprastai reikia artimo kontakto, o plitimas dažniausiai susijęs su jau simptominiais atvejais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pandemijai neužtenka vien didelio mirtingumo, lemiamas veiksnys yra plitimo lengvumas. Dėl to Andų viruso protrūkiai paprastai būna riboti, o viešosios sveikatos priemonės, tokios kaip stebėsena ir izoliacija, gali būti veiksmingos.

    Simptomai, stebėjimo laikotarpis ir gydymas

    Ankstyvieji simptomai dažnai primena kitas infekcijas: karščiavimą, galvos ir raumenų skausmus, pykinimą, nuovargį. Daliai pacientų liga gali progresuoti į hantavirusinį plaučių sindromą, kai staigiai sunkėja kvėpavimas ir prireikia intensyvios pagalbos.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žmonėms, galėjusiems turėti kontaktą su Andų virusu, stebėti simptomus iki 42 dienų po paskutinio galimo poveikio. Toks laikotarpis atspindi galimą inkubacijos ribą, tačiau tai nereiškia, kad asmuo visą laiką yra užkrečiamas.

    Specifinio antivirusinio vaisto ar licencijuotos vakcinos nuo Andų viruso šiuo metu nėra, todėl gydymas daugiausia yra palaikomasis. Protrūkio metu plačiai taikomi laboratoriniai tyrimai, įskaitant PGR ir serologinius testus, tačiau ankstyvas neigiamas atsakymas ne visada galutinai atmeta infekciją.

    Mokslininkai pabrėžia, kad greita genetinės sekos analizė ir duomenų apsikeitimas padeda sparčiau patvirtinti atvejus bei atsekti užsikrėtimo grandines. Tai leidžia tiksliau nustatyti, kam reikalinga izoliacija ar sustiprinta medicininė stebėsena, ir mažina tikimybę, kad židinys išsiplės.

  • Vitaminas B12 ir vėžys: ką rodo nauji tyrimai ir kodėl megadozės gali būti klaida

    Vitaminas B12 ir vėžys: ką rodo nauji tyrimai ir kodėl megadozės gali būti klaida

    Vitaminas B12, dar vadinamas kobalaminu, yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemos veiklai ir DNR sintezei. Dėl šių funkcijų jis dažnai siejamas su bendra sveikata, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas ir jo ryšys su onkologinėmis ligomis.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema daugeliui žmonių išlieka ne perteklius, o stoka. Vis dėlto mokslinėje literatūroje daugėja duomenų, jog labai didelis B12 kiekis kraujyje arba ilgalaikis didelių dozių vartojimas papildais gali būti susijęs su nepalankiomis baigtimis, nors tai nebūtinai reiškia priežastinį ryšį.

    Kur gauname B12 ir kam jo pritrūksta

    Natūraliai B12 daugiausia yra gyvūninės kilmės maiste: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, piene ir sūryje. Dalies produktų, pavyzdžiui, kai kurių pusryčių dribsnių ar duonos, sudėtis gali būti papildyta B12, todėl tai tampa svarbiu šaltiniu žmonėms, ribojantiems gyvūninį maistą.

    Dauguma, valgantys įvairų maistą, rekomenduojamą kiekį gauna su dieta. Didesnė B12 stokos rizika siejama su veganiška mityba, vyresniu amžiumi ir tam tikromis virškinamojo trakto būklėmis, kai sutrinka įsisavinimas, todėl kai kuriais atvejais prireikia papildų ar gydytojo paskirtos terapijos.

    Kodėl kalbama apie vėžio riziką

    B12 dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose, nes padeda organizmui tiksliai kopijuoti ir taisyti DNR. Kai B12 trūksta, DNR kopijavimas gali tapti mažiau tikslus, o ilgainiui tai teoriškai didina mutacijų tikimybę, todėl deficitas vertinamas rimtai.

    Tuo pat metu dalis tyrimų kelia klausimą, ar „daugiau“ visada reiškia „geriau“. Kai kuriuose stebėjimo ir atvejo kontrolės tyrimuose aptinkamas vadinamasis U formos ryšys: tiek per mažas, tiek per didelis B12 suvartojimas siejamas su didesne kai kurių vėžio formų rizika, tačiau tokie duomenys neįrodo, kad būtent B12 sukelia ligą.

    Ilgalaikių didelių dozių B grupės vitaminų papildų tyrimų apžvalgos apskritai nerodo aiškaus apsauginio poveikio nei vėžio dažniui, nei mirtingumui. Kai kuriais atvejais fiksuoti signalai apie galimą didesnę riziką tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, tarp rūkančiųjų, bet mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra galutinis atsakymas.

    Aukštas B12 kraujyje gali būti ženklas

    Gydytojai jau seniau pastebėjo, kad daliai onkologinių pacientų nustatomas neįprastai aukštas B12 kiekis kraujyje. Vis daugiau darbų daro išvadą, jog dažnai tai gali būti ne priežastis, o ligą lydintis reiškinys, kai padidėję rodikliai atsiranda dėl organizme vykstančių pokyčių.

    Aiškinama, kad tam įtakos gali turėti kepenų funkcijos sutrikimai, nes kepenyse kaupiamos B12 atsargos, o ligos metu jų apykaita gali kisti. Taip pat aptariamas mechanizmas, kai pakinta B12 prisijungiančių baltymų kiekis kraujyje, todėl tyrimas rodo didesnes reikšmes, nors tai ne visada reiškia, kad audiniai B12 realiai „gauna daugiau“.

    Praktinė žinutė paprasta: jei B12 rodiklis kraujyje nuolat aukštas ir žmogus nevartoja papildų, tai neturėtų būti ignoruojama. Tokiu atveju gydytojas paprastai vertina bendrą situaciją, galimas kepenų, kraujo ar kitas ligas ir sprendžia, ar reikia papildomų tyrimų.

    Daugumai žmonių B12, gaunamas su įprastu maistu, nėra problema, nes iš maisto perdozuoti sudėtinga. Didesnė rizika siejama su savarankiškai vartojamomis megadozėmis ilgą laiką, ypač kai nėra aiškios medicininės indikacijos.

    Specialistai rekomenduoja B12 papildus vartoti tada, kai jų tikrai reikia, pavyzdžiui, esant patvirtintam trūkumui ar įsisavinimo sutrikimams. O jei kyla klausimų dėl dozės ar tyrimų rodiklių, saugiausia strategija yra individuali gydytojo konsultacija, o ne principas „kuo daugiau, tuo geriau“.