Category: Sveikata

  • Lenkas nėrė į 338 metrų gylį ir 9 valandas kilo į paviršių: pasiektas pasaulio rekordas

    Iš Krokuvos kilęs naras Bartłomiej Pitala Šiaurės Makedonijoje pasiekė oficialų pasaulio rekordą, Vrelo urve nusileidęs iki 338 metrų gylio. Didžiausiu išbandymu tapo ne pati gelmė, o grįžimas į paviršių, kuriam dėl privalomos dekompresijos prireikė apie 9 valandų.

    Rekordas Vrelo urve

    Ekstremalus nėrimas vyko Vrelo urve Šiaurės Makedonijoje, kuris laikomas vienu sudėtingiausių povandeninių urvų regione. 338 metrų gylis kelis kartus viršija įprastas rekreacinio nardymo ribas, todėl tokiuose projektuose būtinas komandos darbas, tikslus planas ir speciali įranga.

    Tokio lygio urvinis nardymas paprastai remiasi etapiniu judėjimu, atsarginėmis dujų tiekimo sistemomis ir saugumo procedūromis, kad bet kokia techninė klaida nevirstų nelaime. Nardytojo pasirengimas čia matuojamas ne savaitėmis, o metais, o rizikos valdymas tampa svarbesnis už patį rekordą.

    Kodėl iškilimas truko 9 valandas?

    Pasiekus tokį gylį, pavojingiausia dalis prasideda kylant: organizme dėl slėgio prisotintos inertinės dujos privalo pasišalinti palaipsniui. Tam reikalingi ilgi sustojimai skirtinguose gyliuose, kad būtų sumažinta dekompresinės ligos, paralyžiaus ar net mirties rizika.

    „Turi būti pasiruošęs, kad nardymas tiek truks ir to neįmanoma pagreitinti. Net kai jau esu kelių metrų gylyje ir matau viršuje saulę ar žmones krante, vis tiek privalau likti vandenyje iki pabaigos, kitaip gresia paralyžius, mirtis ir sunkūs sužalojimai“, – sakė Bartłomiej Pitala.

    Naras pabrėžė, kad dekompresijos režimo neįmanoma „sutrumpinti“ valios pastangomis, todėl discipliną lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir psichologinis atsparumas. Tokiuose nėrimuose ypač svarbu iš anksto numatyti scenarijus, kaip elgtis sutrikus orientacijai, apšvietimui ar dujų tiekimui.

    Kas traukia į neatrastas gelmes

    Pitala teigė, kad pagrindinis motyvas jam buvo smalsumas ir noras pažinti neatrastas urvų erdves. Vrelo garsėja itin skaidriu vandeniu, todėl, anot naro, matomumą dažnai riboja ne drumzlės, o naudojamų žibintų galia.

    Pastaraisiais metais urvinis nardymas vis labiau siejamas ne tik su sportu, bet ir su tyrimais, kai tiksliai kartografuojamos požeminės sistemos, fiksuojami geologiniai dariniai ir unikalios ekosistemos. Vis dėlto tokie rekordai primena, kad kiekvienas metras gilyn didina kainą klaidai, o sauga išlieka svarbiausia šio sporto taisyklė.

  • Ar lapkričio 1 dieną restoranai dirba? Štai kada miestuose pavyks pavalgyti

    Visų Šventųjų dieną daugelis po kapinių lankymo planuoja pietus mieste, tačiau iš anksto nerimauja, ar restoranai ir kavinės bus atviros. Skirtingai nei dalis parduotuvių, maitinimo įstaigoms šventinę dieną dažniausiai netaikomi tokie griežti ribojimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad nemaža dalis restoranų, kavinių ir greitojo maisto vietų lapkričio 1 dieną dirba, tačiau neretai trumpesniu grafiku. Dažniausiai keičiasi ryto valandos, o pikas persikelia į popietę, kai žmonės grįžta iš kapinių.

    Didžiausia tikimybė rasti atviras vietas paprastai yra didžiuosiuose miestuose ir prie pagrindinių srautų: miesto centruose, šalia ligoninių, autobusų ir geležinkelio stočių, degalinėse, taip pat prekybos centruose veikiančiuose restoranų kiemeliuose. Mažesniuose miesteliuose ir arčiau kapinių esančios kavinės neretai dirba būtent tą dieną, bet jų darbo laikas gali būti labai nevienodas.

    Planuojant pietus svarbiausia patikrinti konkrečios vietos šventinį grafiką, nes jis gali skirtis nuo įprasto savaitgalio ar darbo dienos. Jei norisi ramesnio apsilankymo su šeima, verta rezervuoti staliuką iš anksto, nes popietę populiariuose restoranuose gali susidaryti eilės.

    Jei prioritetas yra greitas ir patogus sprendimas, verta numatyti alternatyvą: užsukti į vietas, kurios tradiciškai dirba kasdien, arba rinktis maistą išsinešimui. Taip lengviau išvengti situacijos, kai atvykus paaiškėja, kad virtuvė jau nebepriima užsakymų arba įstaiga dirba tik iki ankstyvo vakaro.

  • Mbappe pajuokavo apie memą su Mao, o įsižeidė Kinija: nutrauktos sutartys ir stabdomos transliacijos

    Prancūzijos futbolo žvaigždė Kylianas Mbappe atsidūrė nemaloniame skandale po komentaro apie internete paplitusį memą, kuriame jo veidas buvo sugretintas su Mao Dzedungu. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip nevykęs pokštas apie socialinių tinklų kultūrą, tačiau Kinijoje tema pasirodė itin jautri ir greitai peraugo į reputacinę krizę.

    Kinijos socialiniuose tinkluose išplitęs įrašas sulaukė kritikos, o dalis vietos verslų ėmė trauktis iš komercinių projektų su futbolininku. Situacija parodė, kaip greitai sportininkų pasisakymai, net pasakyti pramoginiame formate, gali tapti geopolitinių ir verslo sprendimų katalizatoriumi.

    Kaip kilo skandalas?

    Skandalo ištakos siejamos su pokalbio įrašu, kuriame Mbappe kalbėjo apie internete kuriamus juokelius jo tema. Tarp pavyzdžių jis paminėjo vaizdą, kuriame jo veidas buvo uždėtas ant Mao atvaizdo, ir būtent ši detalė Kinijoje sukėlė didžiausią pasipiktinimą.

    Kontekstas Kinijoje ypač svarbus: istorinės figūros, simboliai ir jų interpretacijos dažnai vertinami ne kaip humoro objektas, o kaip politinis ar kultūrinis pareiškimas. Dėl to net ir neutraliai nuskambėjęs komentaras daliai auditorijos gali būti suprastas kaip nepagarba.

    Verslo ir transliacijų pasekmės

    Po kilusios reakcijos dalis Kinijos įmonių, kaip skelbiama, nutraukė arba pristabdė bendradarbiavimą su Mbappe, o reklaminė medžiaga su jo atvaizdu kai kur buvo pradėta šalinti. Sportininkams tai ypač skausminga, nes Kinijos rinka laikoma viena svarbiausių tarptautinei reklamai ir prekės ženklo plėtrai.

    Skandalas palietė ir futbolo transliacijas: viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie sustabdytas ispanų „LaLiga“ rungtynių transliacijas Kinijoje. Tokie sprendimai dažnai signalizuoja ne vien apie vieno žmogaus vertinimą, bet ir apie platesnę komunikacijos kontrolę bei jautrumą turiniui.

    Atsiprašymas ir „Real Madrid“ reakcija

    Augant kritikai Mbappe paviešino atsiprašymą ir pripažino, kad komentaras galėjo būti suprastas kaip įžeidžiantis. Tokiais atvejais sporto pasaulyje įprasta siekti kuo greičiau užgesinti konfliktą, nes reputacinė žala gali persikelti ir į partnerių, ir į klubo interesus.

    Į situaciją sureagavo ir „Real Madrid“, pateikęs savo poziciją viešame pareiškime. Klubams, ypač turintiems didelę auditoriją Azijoje, tokie incidentai tampa ne tik komunikacijos, bet ir komercinės rizikos valdymo klausimu.

    „Atsiprašau, jei mano žodžiai buvo suprasti kaip nepagarbūs kinų žmonėms ir kinų bendruomenėms visame pasaulyje“, – sakė Kylianas Mbappe.

    Nors socialiniuose tinkluose pasirodė spėlionių apie galimą Prancūzijos politinių lyderių įsitraukimą, patikimų patvirtinimų tokioms versijoms šiuo metu trūksta. Tačiau pats atvejis dar kartą priminė, kad globalios žvaigždės veikia skirtingų kultūrinių normų lauke, kur vienas sakinys gali turėti labai skirtingas pasekmes.

  • Donaldas Tuskas perspėja dėl Lenkijos kelio į polexitą: 2027-aisiais – referendumo įžanga?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad 2027 metais vyksiantys parlamento rinkimai gali tapti lūžio tašku šalies narystei Europos Sąjungoje. Pasak jo, politinė kryptis po šių rinkimų lemtų, ar Lenkija išliks ES branduolyje, ar priartės prie pasitraukimo scenarijaus.

    D. Tuskas teigė, jog 2027 metų rinkimai galėtų tapti įžanga į referendumą dėl Lenkijos ateities ES. Jis pabrėžė, kad sprendimo kaina būtų ypač didelė, nes kalba eitų ne tik apie politinį kursą, bet ir apie šalies saugumą, ekonomiką bei įtaką Europoje.

    „Statymas yra aukštas ir fundamentalus“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjero pasisakymas nuskambėjo kaip atsakas į opozicinės partijos PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio žodžius apie galimas kietas derybas su Briuseliu. Pastaraisiais metais Lenkijos ir ES santykiuose daug įtampos kėlė teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo ir ES teisės viršenybės klausimai.

    ES institucijos anksčiau yra siejusios dalies finansavimo skyrimą su reformomis, užtikrinančiomis teismų sistemos nepriklausomumą, o tai Lenkijoje tapo ilgalaikių politinių ginčų tema. Tokiose diskusijose retorika apie suverenumą ir Briuselio spaudimą neretai virsta vidaus politikos įrankiu, ypač prieš rinkimus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasitraukimo iš ES tema Lenkijoje periodiškai iškyla kaip politinis signalas rinkėjams, tačiau realūs ekonominiai ir saugumo argumentai dažnai veikia prieš tokį scenarijų. Lenkija yra viena didžiausių ES vidaus rinkos dalyvių regione, o narystė siejama ir su investicijomis, ir su laisvu judėjimu, ir su politiniu svoriu sprendžiant bendrus Europos klausimus.

    Nors premjeras kalbėjo apie galimą referendumą kaip politinio proceso tęsinį, jo žinutė pirmiausia nukreipta į rinkėjų mobilizavimą ir aiškų pasirinkimą dėl valstybės krypties. Iki 2027 metų Lenkijos vidaus politikoje tikėtina tęsis aštrios diskusijos apie santykius su ES, ypač teisės viršenybės, migracijos ir bendrų saugumo sprendimų srityse.

  • Kapadokijoje sugriuvo uolų darinys: per liūtis žuvo 2 žmonės, sužeista dar keli – kas žinoma?

    Turistų pamėgtoje Turkijos Kapadokijoje, Göreme atvirojo muziejaus komplekse, po intensyvių liūčių sugriuvo dalis uolų darinio. Vietos tarnybos pranešė apie du žuvusiuosius ir kelis sužeistuosius, teritorijoje kurį laiką vyko gelbėjimo darbai.

    Nelaimė įvyko prie įėjimo į Göreme atvirąjį muziejų, kai sugriuvo vienas iš vadinamųjų fėjų kaminų formacijų. Tai vienas labiausiai atpažįstamų Kapadokijos simbolių, pritraukiantis didelius turistų srautus.

    Vietos pareigūnai nurodė, kad griūtį sukėlė stiprūs krituliai, po kurių uolienos tapo nestabilios. Į įvykio vietą buvo iškviestos gelbėjimo komandos, policija ir kitos tarnybos, situaciją vietoje vertino Nevšehiro provincijos vadovas Hüseyin Kök.

    Kas žinoma apie nukentėjusius

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvo du žmonės, o sužeistųjų skaičius siekė kelis asmenis, minėta ir apie penkis sužeistuosius. Nukentėjusiųjų pilietybė viešai nebuvo patikslinta, todėl kol kas neaišku, ar tarp jų yra užsieniečių.

    Po tokių incidentų turistinėse vietose paprastai įvertinamas šlaitų stabilumas ir laikinai ribojamas priėjimas prie pavojingų atkarpų. Kapadokijoje uolų griūtys dažniausiai siejamos su staigiais krituliais ir erozija, ypač ten, kur natūralios formacijos yra intensyviai lankomos.

    Kuo ypatingi fėjų kaminai

    Fėjų kaminai yra iš vulkaninio tufo ir kitų nuogulinių sluoksnių susiformavusios kolonos, kurias tūkstantmečius veikė vėjas ir vanduo. Kai kurios jų siekia iki kelių dešimčių metrų aukštį, o Kapadokijos kraštovaizdis laikomas vienu unikaliausių regione.

    Göreme atvirasis muziejus garsėja uolose iškaltomis bažnyčiomis, koplyčiomis ir vienuolynais, dekoruotais freskomis. Dėl trapaus tufo uolynų stabilumas stipriai priklauso nuo oro sąlygų, todėl po liūčių rizika lokaliai padidėja, ypač stačiuose šlaituose ir prie takų.

  • Prekybos bumas prieš Visų šventųjų: kiek dirbs parduotuvės spalio 31 dieną ir kas bus lapkričio 1-ąją?

    Artėjant Visų šventųjų dienai pirkėjai tradiciškai skuba apsirūpinti žvakėmis, gėlėmis ir maistu, todėl spalio 31 dieną daugelyje vietų tikimasi didesnių srautų. Prekybininkai tokiais laikotarpiais dažnai prailgina darbo laiką, kad pirkėjai spėtų pasiruošti laisvadieniui. Vis dėlto konkretus grafikas skiriasi, todėl verta pasitikrinti pasirinktos parduotuvės informaciją.

    Praktikoje tai reiškia, kad spalio 31 dieną dalis prekybos tinklų gali dirbti ilgiau nei įprastą šeštadienį, ypač ten, kur srautus didina artimiausios kapinės ar prekybos centrai. Daugiausia pirkėjų paprastai susirenka po darbo valandų, todėl didesnės eilės tikėtinos vakare.

    Kaip dirbs parduotuvės spalio 31 dieną?

    Dažniausiai ilginamos ne visų parduotuvių valandos, o tik dalies, todėl svarbu nepasikliauti bendra taisykle. Prekybos tinklai grafikus skelbia savo svetainėse, programėlėse ir prie įėjimo, o atskirose vietose jis gali būti koreguojamas pagal klientų srautą.

    Jei planuojate didesnį apsipirkimą, verta atkreipti dėmesį, kad vėlyvą vakarą gali būti mažesnis prekių pasirinkimas, ypač šviežių kepinių, gėlių ar kapinėms skirtų prekių. Tuo metu dažniau pasitaiko ir laikini pokyčiai savitarnos kasų ar skyrių darbo organizavime.

    Kas bus lapkričio 1-ąją?

    Lapkričio 1 dieną, per Visų šventųjų dieną, galioja šventinė tvarka, todėl dalis prekybos vietų gali būti uždarytos arba dirbti ribotai, priklausomai nuo šalies reglamentavimo ir konkretaus verslo formato. Didžiausi prekybos centrai ir dauguma parduotuvių įprastai šventinėmis dienomis nedirba, todėl pasiruošimas iš anksto padeda išvengti netikėtumų.

    Jei vis dėlto prireiktų būtiniausių prekių, dažniausiai realiausios alternatyvos būna degalinės, kai kurios vaistinės, prekybos vietos transporto mazguose ar nedidelės parduotuvės, veikiančios pagal leidžiamas išimtis. Tiksliausia informacija paprastai pateikiama pačių prekybininkų kanaluose.

    Kaip apsipirkti be streso?

    Patikimiausia strategija prieš Visų šventųjų dieną yra apsipirkimą atidėti ne paskutinei valandai ir, jei įmanoma, rinktis rytą. Tuomet lengviau rasti vietą automobiliui, mažesnės eilės, o lentynose daugiau populiariausių prekių.

    Kapinėms skirtas prekes dažnai apsimoka įsigyti iš anksto, nes paskutinę dieną šalia kapinių kainos neretai būna didesnės. Taip pat verta turėti trumpą sąrašą, kad skubant nepritrūktų smulkmenų, kurių prireikia būtent šventinį rytą.

  • Šeši požymiai, kuriuos lengva supainioti su astma: taip prasideda plaučių fibrozė

    Plaučių fibrozė – tai būklė, kai plaučių audinyje formuojasi randiniai pakitimai, dėl kurių plaučiai standėja ir prastėja deguonies patekimas į kraują. Dėl to žmogus gali jausti dusulį, greičiau pavargti, o simptomai neretai ilgai atrodo panašūs į kitas, dažnesnes ligas.

    Fibroziniai pakitimai gali vystytis sergant įvairiomis intersticinėmis plaučių ligomis, esant autoimuninėms būklėms ar po ilgalaikio kontakto su kenksmingomis dulkėmis ir aerozoliais. Kartais net ir atlikus išsamius tyrimus priežasties nustatyti nepavyksta – tuomet diagnozuojama idiopatinė plaučių fibrozė.

    Vienas didžiausių iššūkių – atpažinti ligą anksti, kai simptomai dar nėra ryškūs ir progresuoja pamažu. Specialistai pabrėžia, kad užsitęsę kvėpavimo sutrikimai, ypač vyresniame amžiuje, turėtų būti vertinami rimtai, nes vėluojant gali sparčiau mažėti plaučių funkcija.

    Šeši simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

    Vienas dažniausių ankstyvų požymių yra sausas, dirginantis kosulys, trunkantis kelias savaites ar ilgiau. Jis dažnai nebūna lydimas gausių skreplių, todėl gali priminti alerginį kosulį arba užsitęsusį kosulį po infekcijos.

    Kitas svarbus signalas – didėjantis dusulys: iš pradžių jis pasireiškia tik lipant laiptais ar greičiau einant, bet laikui bėgant gali varginti ir atliekant paprastus kasdienius darbus. Jei tolerancija fiziniam krūviui akivaizdžiai mažėja, verta nelaukti, kol simptomai taps nuolatiniai.

    Trečias požymis – nuolatinis, nepraeinantis nuovargis ir bendras silpnumas, net kai fizinis krūvis nėra didelis. Tai gali būti susiję su prastesne dujų apykaita plaučiuose, kai organizmas gauna mažiau deguonies.

    Ketvirtas galimas simptomas – nepaaiškinamas svorio kritimas, ypač jei jis derinasi su dusuliu ir silpnumu. Pažengus ligai kvėpavimas gali reikalauti daugiau energijos, o prasta savijauta neretai mažina apetitą, tačiau bet kokiu atveju priežastį turi įvertinti gydytojas.

    Penktas, pavojingas ženklas – pamėlusios ar pilkšvos lūpos, galinčios rodyti ryškų deguonies trūkumą. Staiga atsiradus pamėlynavimui, ypač jei kartu stiprėja dusulys, reikalinga skubi medicinos pagalba.

    Šeštas požymis – pakitę pirštų galai ir nagų forma, vadinamoji būgno lazdelių fenomeno išvaizda. Jis pasireiškia ne visiems, tačiau kartu su lėtiniu kosuliu ar dusuliu turėtų paskatinti kreiptis dėl ištyrimo.

    Kodėl tai painiojama su astma ar LOPL?

    Plaučių fibrozės simptomai gali priminti astmą, nes pasireiškia kosuliu, dusuliu, kartais girdimu švokštimu. Skirtumas tas, kad astmai dažniau būdingi priepuoliai ir kintantis simptomų intensyvumas, o plaučių fibrozei – lėtas, nuoseklus fizinio pajėgumo blogėjimas.

    Kita dažna painiava – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kai taip pat vargina dusulys ir kosulys, dažnai su atsikosėjimu. LOPL atveju pagrindinė problema yra oro srauto apribojimas kvėpavimo takuose, o plaučių fibrozėje – audinio standėjimas ir sutrikusi dujų apykaita.

    Dusulys ir nuovargis gali būti susiję ir su širdies nepakankamumu, ypač jei vargina patinimai, blogėja savijauta gulint. Taip pat panašius pojūčius kartais sukelia prasta fizinė forma, antsvoris ar ilgalaikis nejudrumas, todėl savidiagnostika gali klaidinti.

    Kaip nustatoma diagnozė ir gydoma?

    Jei kosulys tęsiasi ilgai, dusulys stiprėja arba atsiranda neaiškus silpnumas ir svorio kritimas, pirmasis žingsnis – šeimos gydytojo konsultacija. Įvertinęs nusiskundimus ir atlikęs pradinius tyrimus, gydytojas gali nukreipti pas pulmonologą.

    Apžiūros metu gydytojas, klausydamas plaučių, kartais girdi smulkius traškesius įkvėpimo pabaigoje, o pulso oksimetrija padeda įvertinti kraujo įsotinimą deguonimi. Plaučių funkcijai nustatyti atliekama spirometrija ir kiti kvėpavimo funkcijos tyrimai.

    Vienu svarbiausių tyrimų laikoma didelės skiriamosios gebos kompiuterinė tomografija, leidžianti įvertinti fibrozinių pakitimų pobūdį ir išplitimą. Prireikus atliekami ir papildomi tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus dėl autoimuninių ligų ar kitų galimų priežasčių.

    Plaučių fibrozė paprastai laikoma negrįžtama, tačiau gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą ir palengvinti simptomus. Idiopatinės plaučių fibrozės atvejais taikomi antifibroziniai vaistai, pavyzdžiui, pirfenidonas ir nintedanibas, kurie gali lėtinti plaučių funkcijos blogėjimą.

    Jei fibrozė susijusi su konkrečia priežastimi, svarbu ją pašalinti arba kontroliuoti, pavyzdžiui, nutraukti kenksmingą ekspoziciją ar koreguoti gydymą, sukėlusį plaučių pažeidimą. Kai kuriems pacientams, priklausomai nuo ligos tipo, gali būti skiriamas priešuždegiminis ar imunitetą slopinantis gydymas.

    Esant deguonies trūkumui gali būti taikoma deguonies terapija, o kasdieniam pajėgumui gerinti svarbi kvėpavimo reabilitacija. Pažengusiais atvejais, kruopščiai įvertinus būklę, gali būti svarstoma plaučių transplantacija.

    Ligos paplitimą įvertinti sudėtinga, nes fibrozė gali lydėti skirtingas diagnozes, tačiau idiopatinė plaučių fibrozė laikoma reta ir dažniau nustatoma vyresniame amžiuje. Vertinimai rodo, kad Lenkijoje su šia diagnoze gali gyventi apie 6 000 žmonių, o kasmet nustatoma dar apie 1 800–2 000 naujų atvejų.

    Tarptautiniu mastu IPF paplitimas dažniausiai nurodomas kaip keliolika atvejų 100 000 gyventojų, o kai kuriuose vertinimuose minimi ir didesni skaičiai, priklausomai nuo šalių diagnostikos praktikos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas ir kryptingas ištyrimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių siekiant laiku pradėti gydymą.

  • Mokslininkai įspėja: kūnas nesensta tolygiai – du amžiaus tarpsniai, kai pokyčiai šoka

    Raukšlės, žili plaukai ar prastesnė fizinė forma dažnai atrodo kaip pagrindiniai senėjimo ženklai. Tačiau organizme vykstantys pokyčiai ne visada juda tuo pačiu tempu kaip kalendorinis amžius, o skirtingi organai gali senti labai nevienodai.

    Žurnale Nature Aging paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad daugelyje audinių senėjimas dažniau primena ne lėtą nuolydį, o etapais vykstančius šuolius. Tyrėjai išskyrė du laikotarpius, kai dalyje organų struktūriniai pokyčiai pastebimai suintensyvėja, dažniausiai apie ketvirtą ir šeštą gyvenimo dešimtmečius.

    DI padėjo „pamatyti“ audinių pokyčius

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Sanju Sinhos, analizavo 25 306 po mirties paimtus audinių mėginius iš 970 žmonių, kurių amžius siekė nuo 21 iki 70 metų. Iš viso vertinta 40 audinių tipų, siekiant suprasti, kur ir kada pokyčiai ryškėja labiausiai.

    Analizei pasitelkta sistema PathStAR, kuri naudoja dirbtinis intelektas mikroskopiniams audinių struktūros pokyčiams įvertinti. Skirtingai nei įprasti biologinio amžiaus modeliai, ši metodika orientuota ne į amžiaus „atspėjimą“, o į tai, kada konkrečiuose audiniuose didėja senėjimui būdingų požymių intensyvumas.

    Autoriai aprašė kelis senėjimo scenarijus, tačiau dažniausias buvo dvifazis modelis, kai spartesni pokyčiai pasireiškia dviem bangomis. Toks raštas nustatytas devyniuose iš 14 audinių, įtrauktų į galutinį palyginimą.

    Ryšys su reprodukcine sistema

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių rezultatų susijęs su reprodukcine sistema. Kiaušidėse fiksuoti du aiškūs spartesnių pokyčių periodai: pirmasis dažniausiai 35–40 metų amžiuje, kai pradeda ryškiau mažėti vaisingumas, o antrasis apie 55–60 metus, siejamas su menopauzės laikotarpiu.

    Panašūs dviejų bangų pokyčiai pastebėti ir audiniuose, tiesiogiai nesusijusiuose su vaisingumu, pavyzdžiui, stemplėje, skrandyje bei žarnyne. Vyrams dvifazis raštas nustatytas ir prostatoje bei sėklidėse.

    Tyrėjai kelia prielaidą, kad reprodukcinės sistemos pokyčiai gali būti susiję su kitų organų senėjimo dinamika, tačiau pabrėžia, jog tai dar nėra priežastinis įrodymas. Tokiai hipotezei patvirtinti reikės papildomų, ypač ilgalaikių, tyrimų.

    Kodėl vieni organai sensta greičiau?

    Tyrime išryškėjo, kad kai kurie audiniai „įsibėgėja“ anksčiau už kitus. Pavyzdžiui, arterijos pateko tarp tų audinių, kuriuose spartesni senėjimo požymiai pasirodo palyginti anksti, maždaug 30–39 metų amžiuje; mėginiuose matyti ir su ateroskleroze siejami pakitimai, įskaitant apnašų formavimąsi.

    Kita vertus, kai kurie audiniai ilgą laiką išlieka stabilesni. Tyrėjai nurodo, kad gimdos ir makšties audiniuose ryškesni struktūros pokyčiai dažniau matomi tik apie menopauzės laikotarpį.

    Šie skirtumai sustiprina idėją, kad „vieno biologinio amžiaus“ sąvoka ne visada tiksliai apibūdina organizmą. Viena organų sistema gali rodyti pažangesnius pokyčius, kai kita tuo pat metu išlieka santykinai mažiau pakitusi.

    Galimu senėjimo procesų „suderinimo“ mechanizmu laikomi hormonai, nes jie veikia daugelį audinių visame kūne. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad virškinamajame trakte yra, pavyzdžiui, estrogenų receptorių, todėl su amžiumi kintanti hormonų pusiausvyra gali turėti platesnį poveikį nei vien reprodukcinėms funkcijoms.

    Taip pat nurodoma, kad spartesnių pokyčių laikotarpiais dažnėja su uždegimu siejami požymiai, silpnėja energijos gamybos procesai ir ląstelių priežiūros sistemos, atsakingos už pažeidimų taisymą bei funkcijų kontrolę. Tokie mechanizmai siejami ir su didėjančia kai kurių ligų rizika amžėjant, nors tai nereiškia, kad kiekvienas struktūrinis pokytis automatiškai virsta liga.

    Mokslininkai pabrėžia ir tyrimo ribotumus: mėginiai paimti po mirties, o audinių būklei galėjo turėti įtakos ankstesnės ligos, mirties priežastys bei individualūs veiksniai. Be to, žmonės nebuvo stebėti ilgą laiką, todėl rezultatai labiau atskleidžia bendras tendencijas, o ne vieno žmogaus senėjimo trajektoriją.

    Vis dėlto toks „audinių žemėlapis“ laikomas svarbiu žingsniu siekiant tikslesnės prevencijos ir personalizuotų intervencijų, orientuotų į konkrečius organus. Autorių teigimu, ateityje tai gali padėti geriau parinkti laiką, kada tam tikros sistemos yra jautriausios pokyčiams, nors praktiški sprendimai dar priklausys nuo tolesnių tyrimų.

  • Mėgstate užkąsti vėlai? Tyrimas rodo 20–30 proc. didesnę kepenų ligų riziką

    Vėlyvas užkandžiavimas vakare ar net jau atsigulus į lovą gali būti susijęs su didesne kepenų ligų rizika, rodo nauja analizė, apėmusi beveik 200 000 žmonių duomenis. Mokslininkai pabrėžia, kad tai yra ryšys, bet ne įrodytas priežasties ir pasekmės mechanizmas.

    Tyrėjai vertino, ar valgymo laikas siejasi su metaboliniais kepenų sutrikimais, įskaitant metabolinę riebalinę kepenų ligą ir cirozę. Rezultatai parodė, kad žmonėms, kurie nurodė valgantys po vakarienės arba jau atsigulę, rizika buvo didesnė.

    Skaičiuojama, kad vėlai valgantys asmenys turėjo apie 20–30 proc. didesnę tikimybę susidurti su minėtais kepenų sutrikimais, palyginti su tais, kurie vėlai nevalgė. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas vėlyvas užkandis savaime sukelia kepenų pažeidimą.

    Tyrimo autoriai dėmesį kreipia į cirkadinį ritmą, vadinamą biologiniu laikrodžiu, kuris reguliuoja daugelį organizmo procesų. Kepenų veikla taip pat kinta per parą, todėl maistas naktį, kai organizmas labiau pasirengęs poilsiui, gali būti apdorojamas mažiau efektyviai.

    „Organizmas gali prasčiau tvarkytis su maistu tuo metu, kai biologinis laikrodis yra nukreiptas į poilsį“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių Andrew McHill.

    Ankstesni darbai siejo naktinį valgymą su prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais, didesne nutukimo ir 2 tipo diabeto rizika, o šie veiksniai glaudžiai susiję ir su riebaline kepenų liga. Gyvūnų modeliuose taip pat pastebėta, kad nesutapimas tarp valgymo ir miego laiko gali ypač neigiamai veikti kepenis.

    Metabolinė riebalinė kepenų liga yra būklė, kai kepenų ląstelėse kaupiasi riebalai, dažnai kartu pasireiškiant atsparumui insulinui, padidėjusiam kraujospūdžiui ar cholesterolio pokyčiams. Daliai žmonių liga progresuoja, o viena pavojingiausių pažengusios eigos baigčių yra cirozė, kai normali kepenų struktūra pakeičiama randiniu audiniu.

    „Norime suprasti, ar vien valgymo laiko pakeitimas galėtų padėti kepenų sveikatai net nekeičiant dietos sudėties“, – sakė hepatologas Robert Wilechansky.

    Ekspertai primena, kad iš tokių duomenų negalima daryti išvados, jog vėlyvas valgymas tiesiogiai sukelia kepenų ligas, nes įtakos gali turėti ir kiti gyvenimo būdo veiksniai. Tačiau praktiniu požiūriu dažniausiai rekomenduojama paskutinį dienos valgymą planuoti anksčiau, vengti gausių patiekalų prieš miegą ir stengtis laikytis reguliaraus režimo.

  • 18-mečio Piotro kūnas rastas Vysloje: atmetus savižudybę, šeima laukia lemiamų kamerų įrašų

    Lenkijoje iš Vyslos upės ištrauktas 18-mečio Piotro G. kūnas. Vaikinas dingo spalio 10 dieną, o palaikai rasti spalio 27 dieną, kai paieškose dalyvavę ugniagesiai atliko žvalgybą upėje. Tyrimą vykdo policija ir prokuratūra, aiškindamosi tikslias jaunuolio mirties aplinkybes.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, pirminė tyrimo kryptis savižudybės versiją linksta atmesti. Tai reiškia, kad pareigūnai ieško kitų galimų paaiškinimų, įskaitant nelaimingo atsitikimo scenarijų, taip pat vertina, ar galėjo būti trečiųjų asmenų įsikišimas.

    Šeima tikisi, kad atsakymus padės rasti vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga. Artimieji įsitikinę, jog įrašai gali užfiksuoti paskutines vaikino judėjimo kryptis ir aplinkybes prieš jam dingstant, o tai leistų atkurti tikslesnę įvykių chronologiją.

    Tokiose bylose svarbiausia tampa laiko linija: kada ir kur jaunuolis buvo matytas paskutinį kartą, kaip judėjo, su kuo bendravo ir ar nebuvo ženklų, rodančių galimą pavojų. Tyrėjai paprastai lygina liudytojų parodymus su skaitmeniniais duomenimis, įskaitant stebėjimo kamerų įrašus, telefonų ryšio informaciją ir kitus galimus pėdsakus.

    Teisėsaugos institucijos dažniausiai laukia ir teismo medicinos ekspertų išvadų, kurios gali patikslinti mirties priežastį bei laiką. Kol nėra galutinių išvadų, pareigūnai paprastai vengia kategoriškų pareiškimų, tačiau artimiesiems esminė išlieka aiški žinia: kas tiksliai nutiko ir ar buvo įmanoma tragedijos išvengti.