CP v2

Category: Sveikata

  • Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Balandžio mėnesį Bulgarijoje parlamento rinkimus triuškinamai laimėjęs Rumenas Radevas ketvirtadienį paskirtas naujuoju šalies ministru pirmininku. Jo pergalė laikoma retu stabilumo ženklu Balkanų valstybei, kuri per pastaruosius penkerius metus išgyveno aštuonis rinkimus.

    62 metų buvęs naikintuvo pilotas į rinkimus ėjo su ryškia antikorupcine darbotvarke ir pažadu pertvarkyti, jo teigimu, oligarchinį valstybės valdymo modelį. Dėl kandidatavimo jis šiemet atsistatydino iš prezidento pareigų.

    Radevas taip pat laikomas griežtu Europos Sąjungos kritiku, kampanijoje akcentavusiu poreikį labiau ginti nacionalinius interesus. Viena jautriausių jo programos dalių – pažadas atnaujinti dialogą su Rusija, kai didžioji dalis ES valstybių laikosi griežtesnės laikysenos.

    „Bulgariai savo balsu patvirtino norą turėti stabilias institucijas ir ginti laisvę, demokratiją bei teisingumą“, – sakė Rumenas Radevas, gavęs mandatą formuoti Vyriausybę iš prezidentės Ilianos Iotovos.

    Pirmi darbai: biudžetas ir infliacija

    Naujasis premjeras ketvirtadienį pristatė ir ministrų kabineto sudėtį. Artimiausias politinis testas – parlamento balsavimas dėl Vyriausybės patvirtinimo, numatytas penktadienį.

    Radevo komanda paveldi kelis skubius klausimus: 2026 metų biudžeto parengimą, spartėjančią infliaciją ir ilgai stringančią teismų sistemos reformą. Pastaroji Bulgarijoje dažnai įvardijama kaip kertinė sąlyga, norint sustiprinti valstybės institucijų atsparumą korupcijai.

    ES pinigai – su sąlygomis

    Vienas pragmatiškiausių iššūkių – susigrąžinti pasitikėjimą reformomis, nuo kurių priklauso ir europinis finansavimas. Skelbiama, kad Bulgarija turi įgyvendinti antikorupcinius ir institucinius pokyčius, kad galėtų atlaisvinti beveik 400 000 000 eurų Europos Sąjungos lėšų.

    Šalies politinį foną jau kelerius metus formuoja protestų bangos ir nuolat byrėjusios koalicijos. Po 2021 metais kilusių antikorupcinių demonstracijų krizė gilėjo, o Bulgarija tarptautiniuose reitinguose išlieka viena prasčiausiai vertinamų ES narių pagal korupcijos suvokimą.

    Paskutiniai rinkimai tapo istoriniu lūžiu ir dėl kito fakto: tai pirmas kartas nuo 1997 metų, kai viena politinė jėga Bulgarijoje gavo aiškią parlamento daugumą. Radevo šalininkai tai vadina proga pagaliau užbaigti politinio nestabilumo ciklą, o oponentai įspėja, kad naujo kurso kaina gali būti įtampa santykiuose su ES partneriais.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.

  • JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    Teismas: padėjo užsienio žvalgybai

    Jungtinė Karalystė pareiškė iškviesianti Kinijos ambasadorių po to, kai Londono teismas nuteisė du Jungtinės Karalystės ir Kinijos pilietybę turinčius vyrus dėl veiklos, siejamos su Honkongo disidentų sekimu.

    Bylą nagrinėjęs Old Bailey teismas pripažino kaltę 38 metų Peterį Wai ir 65 metų Billą Yueną dėl pagalbos užsienio žvalgybos tarnybai, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo teisės aktais.

    Prisiekusieji daugiau kaip parą tarėsi, tačiau dėl papildomų kaltinimų, susijusių su užsienio kišimusi, bendro sprendimo nepriėmė. Prokuratūra nurodė nesieksianti pakartotinio teismo proceso dėl šių epizodų.

    Taikiniai – opozicija ir politikai

    Teisme skelbta, kad P. Wai veikė B. Yueno nurodymu, o pastarasis dirbo vadovaujančias pareigas Honkongo ekonomikos ir prekybos biure Londone, kuris atstovauja Honkongo valdžios interesams Jungtinėje Karalystėje.

    Prokurorų teigimu, rinkta informacija apie Honkongo disidentus ir prodemokratinius aktyvistus, kurie po politinių suvaržymų Honkonge persikėlė į Jungtinę Karalystę. Ypatingas dėmesys, kaip teigta, buvo skiriamas ir politikams, tarp jų konservatoriui Iainui Duncanui Smithui.

    Byloje minėtos įvairios informacijos rinkimo priemonės: stebėjimas, klaidinantys veiksmai ir bandymai identifikuoti tikslinius asmenis. Vienu iš epizodų įvardytas bandymas fiksuoti Londone gyvenantį Honkongo aktyvistą ir kampanijos organizatorių Nathaną Law.

    Grėsmės ir užkardyta operacija

    Teismas taip pat išgirdo, kad B. Yueno telefone rasti pranešimai rodė, jog N. Law stebėjimas galėjo būti pradėtas dar 2021 metais. Bylos medžiagoje minėta, kad Honkongo valdžia buvo paskelbusi maždaug 120 000 eurų dydžio atlygį už informaciją, kuri padėtų nustatyti kelis Jungtinėje Karalystėje esančius aktyvistus.

    Vienas liudytojas teisme teigė, kad P. Wai jam grasino areštu po konflikto su Honkongo diplomatu Londone. Šie parodymai buvo pateikti kaip bendro spaudimo ir bauginimo konteksto dalis.

    Anot tyrėjų, vyrų veikla išaiškėjo policijai užkardžius tariamą planą pagrobti buvusią Honkongo gyventoją iš jos buto Jorkšyre 2024 metų gegužę. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

    P. Wai, anksčiau dirbęs Jungtinės Karalystės pasienio tarnyboje, taip pat pripažintas kaltu dėl tarnybinio nusižengimo. Teisme skelbta, kad jis tikrino Vidaus reikalų ministerijos sistemas ieškodamas asmenų, kuriais domėjosi Honkongo institucijos.

    Abu vyrai po nuosprendžio palikti suimti iki bausmės paskelbimo. Galutinė bausmės skyrimo data, kaip nurodyta, turėtų būti nustatyta gegužės 15 dieną.

  • Kodėl iš tiesų nemirštame nuo senatvės: gydytojai įvardijo ligą, kuri dažniausiai „užbaigia“

    Kodėl iš tiesų nemirštame nuo senatvės: gydytojai įvardijo ligą, kuri dažniausiai „užbaigia“

    Kasdienėje kalboje dažnai sakoma, kad žmogus „mirė nuo senatvės“, tačiau medicinoje tokia formuluotė nėra laikoma konkrečia mirties priežastimi. Mirties liudijime gydytojas privalo nurodyti aiškų mechanizmą ir ligą ar būklių grandinę, kuri tiesiogiai lėmė mirtį.

    Praktikoje dažniausiai kartojasi tos pačios diagnozių grupės. Pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, insultą ir lėtinį širdies nepakankamumą, o jų našta ypač didėja vyresniame amžiuje.

    Kokios ligos dažniausiai lemia mirtį?

    Po širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai minimi onkologiniai susirgimai ir kvėpavimo sistemos ligos. Senstant organizmui, net ir palyginti nedidelės infekcijos gali baigtis sunkiomis komplikacijomis, nes mažėja fiziologinės atsargos ir silpnėja imuninės sistemos atsakas.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir neurodegeneracinėms ligoms, ypač demencijai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad demencija yra tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o su ja gyvenančių žmonių skaičius globaliai auga ir prognozuojama, kad iki 2050 metų jis gali viršyti 130 milijonų.

    Kodėl demencija dažnai „nematoma“ statistikoje?

    Demencija ne visada įrašoma kaip tiesioginė mirties priežastis, nes dažnai mirtį sukelia paskutinė komplikacija. Tai gali būti aspiracinė pneumonija, sepsis, kvėpavimo nepakankamumas ar komplikacijos dėl ilgo nejudrumo.

    Pažengusia demencija sergantiems žmonėms dažnai sutrinka rijimas, didėja užspringimo ir maisto ar skysčių patekimo į kvėpavimo takus rizika. Prisideda ir bendras silpnumas, mažesnis judrumas, prastesnė mityba bei didesnis jautrumas infekcijoms.

    Ką atskleidžia skrodimai ir kelių ligų derinys?

    Mokslinėje literatūroje ir klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad net žmonėms, kurie iki pat mirties atrodė palyginti sveiki, skrodimai neretai atskleidžia anksčiau nediagnozuotas rimtas ligas. Tai ypač svarbu vertinant tikrąją būklių grandinę, atvedusią iki mirties.

    Vyresniame amžiuje labai dažna daugialigystė, kai žmogus vienu metu serga keliomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, diabetu ir demencija. Toks derinys didina komplikacijų riziką ir reiškia, kad net „lengvesnė“ infekcija gali sukelti greitą būklės blogėjimą.

    Todėl specialistai pabrėžia, kad pats amžius nėra liga. Dažniausiai mirtį lemia konkrečios ligos ir jų komplikacijos, o žodžiai „nuo senatvės“ dažniau apibūdina bendrą organizmo silpnėjimą, o ne tikrą medicininę priežastį.

  • Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė dažnai laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad kaulų tankio mažėjimas gali paliesti ir jaunesnius. Ankstyvoje stadijoje ji paprastai nesukelia aiškių simptomų, todėl ilgai lieka nepastebėta, kol įvyksta lūžis po, atrodytų, menkos traumos.

    Pirmuoju pavojaus signalu neretai tampa kaulo lūžis krentant iš savo ūgio ar net atliekant įprastą veiklą. Vėliau gali atsirasti nugaros skausmai, ypač krūtinės ir juosmens srityse, mažėti ūgis, ryškėti kūno laikysenos pokyčiai, susiję su slankstelių mikrolūžiais.

    Apie tai, kaip netikėtai gali paaiškėti ši diagnozė, viešai pasakojo dietistė Katarzyna Błażejewska-Stuhr. Ji teigė, kad po dviejų lūžių per palyginti trumpą laiką gydytojas ortopedas atkreipė dėmesį į galimą kaulų trapumą ir rekomendavo papildomus tyrimus.

    „Nukritau ant šaligatvio, paslydau ir susilaužiau raktikaulį, jis subyrėjo į mažus gabalėlius, todėl prireikė operacijos ir tvirtinimo plokštele su varžtais“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Ji nurodė, kad osteoporozės diagnozę išgirdo būdama 38 metų, o tai jai buvo netikėta. Medikai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu įvertinti ne tik traumos mechanizmą, bet ir tai, ar lūžis neįvyko dėl sumažėjusio kaulų mineralinio tankio.

    Osteoporozės priežastys dažniausiai yra daugialypės. Kaulų masė natūraliai mažėja su amžiumi, o moterims riziką reikšmingai padidina menopauzė ir su ja susijęs estrogenų sumažėjimas, nes šie hormonai svarbūs kaulų apsaugai.

    Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriami kalcio ir vitamino D trūkumas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Didesnę tikimybę susidurti su kaulų trapumu turi ir žmonės, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad osteoporozė gali būti ir antrinė, kai kaulų tankis mažėja dėl kitų būklių ar gydymo. Ypač svarbu įvertinti ilgalaikį tam tikrų vaistų vartojimą, pavyzdžiui, gliukokortikosteroidų, kurie gali neigiamai veikti kaulinį audinį.

    Nors didžiausia rizikos grupė išlieka vyresnio amžiaus žmonės ir moterys po menopauzės, osteoporozė nėra vien senjorų problema. Ji pasitaiko ir vyrams, ir jaunesniems asmenims, ypač jei yra hormonų sutrikimų, nepakankama mityba, valgymo sutrikimų, ilgalaikis nejudrumas ar intensyvus krūvis be tinkamo atsistatymo.

    Sunkiausios osteoporozės pasekmės siejamos su lūžiais, ypač šlaunikaulio kaklo, kurie vyresniems pacientams dažnai reiškia ilgą reabilitaciją, komplikacijų riziką ir ženkliai prastesnę gyvenimo kokybę. Dėl to profilaktika ir ankstyvas nustatymas laikomi kritiškai svarbiais.

    Kaip nustatoma ir gydoma?

    Osteoporozė dažniausiai patvirtinama įvertinus kaulų mineralinį tankį, o pagrindinis tyrimas tam yra densitometrija. Ji padeda ne tik nustatyti kaulų būklę, bet ir stebėti, ar taikomas gydymas veiksmingas.

    Gydymas paprastai apima gyvenimo būdo korekcijas, kalcio ir vitamino D užtikrinimą bei kritimų prevenciją. Fizinė veikla, ypač jėgos ir pusiausvyros pratimai, gali padėti stiprinti kaulus ir mažinti traumų tikimybę.

    Prireikus taikomas ir medikamentinis gydymas, kuriuo siekiama sulėtinti kaulų masės netekimą arba skatinti kaulo atsinaujinimą. Klinikinėje praktikoje naudojamos kelios vaistų grupės, o konkretus pasirinkimas priklauso nuo lūžių rizikos ir individualių paciento veiksnių.

    Mityba ir kasdieniai įpročiai

    Profilaktikoje svarbi visavertė mityba, užtikrinanti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Katarzyna Błażejewska-Stuhr yra minėjusi, kad dalį reikalingo kalcio galima surinkti su maistu, o kasdieniai pasirinkimai turi realią įtaką kaulų būklei.

    „Sauja riešutų kasdien yra svarbi ne tik dėl kalcio, bet ir dėl kitų sveikatai naudingų veiksnių“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Specialistai pabrėžia, kad vien papildai problemos neišsprendžia, jei kartu išlieka rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nejudrus gyvenimo būdas. Jei pasikartoja lūžiai po nedidelių traumų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar specialistais dėl išsamesnio ištyrimo.

  • Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali būti svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naujas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus moterų kaulų būklė gali skirtis priklausomai nuo to, ką jos dažniau pila į puodelį.

    Osteoporozė ypač dažna vyresnėms nei 50 metų moterims, o po menopauzės rizika didėja dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Kai kaulinis audinys greičiau irimo nei atsikuria, kaulai tampa trapesni, o lūžiai gyja sunkiau.

    Australijos Flinderso universiteto visuomenės sveikatos tyrėjai analizavo apie 9 700 Jungtinių Valstijų moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Per maždaug 10 metų laikotarpį kelis kartus buvo vertinami jų įpročiai, o kaulų mineralinis tankis matuotas klubo srityje ir šlaunikaulio kaklelyje.

    Arbata siejama su didesniu kaulų tankiu

    Tyrimo duomenimis, reguliariai arbatą geriančių moterų klubo kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek, bet statistiškai reikšmingai didesnis nei tų, kurios arbatos beveik negėrė. Nors skirtumai nedideli, populiacijos mastu jie gali reikšti mažiau lūžių.

    Tyrėjai galimą poveikį sieja su arbatoje esančiais junginiais, pavyzdžiui, katechinais. Jie laboratoriniuose ir ankstesniuose mitybos tyrimuose siejami su procesais, galinčiais palaikyti kaulinį audinį formuojančių ląstelių veiklą.

    „Net nedideli kaulų tankio pagerėjimai didelėse grupėse gali virsti mažesniu lūžių skaičiumi“, – sakė epidemiologas Enwu Liu.

    Įdomu tai, kad arbatos vartojimo sąsajos su geresniais rodikliais buvo ryškesnės moterims, turinčioms nutukimą. Vis dėlto tai nereiškia priežastinio ryšio, o veikti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, bendra mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kava: rizika didėja esant labai dideliam kiekiui

    Kavos rezultatai buvo nevienareikšmiai. Tyrime didesnis nei penkių puodelių kavos per dieną vartojimas siejosi su mažesniu kaulų mineraliniu tankiu, o tai dera su ankstesniais duomenimis, kad kofeinas gali nepalankiai veikti kalcio pasisavinimą.

    Be to, bet koks kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu šlaunikaulio mineraliniu tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tyrėjai pabrėžia, kad kartu vartojamų medžiagų poveikis gali stiprėti, todėl svarbu vertinti ne vieną įprotį atskirai.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad reikia atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie rodo, kad saikinga arbata gali būti paprastas būdas prisidėti prie kaulų sveikatos, o labai dideli kavos kiekiai gali būti nepalankūs, ypač vartojant alkoholį“, – teigė Enwu Liu.

    Ką verta prisiminti dėl osteoporozės prevencijos

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kaulų sveikatos pagrindas išlieka pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, taip pat judėjimas ir jėgos pratimai, mažinantys lūžių riziką. Gėrimų pasirinkimas gali būti tik viena dėlionės dalis, o ne vienintelis sprendimas.

    Taip pat svarbu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo baltosios rasės moterys, todėl rezultatai ne visuomet gali tiksliai atspindėti kitų populiacijų situaciją. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nutrients“.

  • Mokslininkai rado užuominą, kodėl išsėtine skleroze moterys serga dažniau: svarbūs baltymai

    Mokslininkai rado užuominą, kodėl išsėtine skleroze moterys serga dažniau: svarbūs baltymai

    Pasaulyje išsėtine skleroze, įvairių vertinimų duomenimis, gyvena apie 2 900 000 žmonių, o maždaug trys ketvirtadaliai jų yra moterys. Naujas JAV Kolorado universiteto Anschutz medicinos miestelio mokslininkų darbas siūlo vieną iš galimų paaiškinimų, susijusį su baltymų pokyčiais smegenų ir nugaros smegenų skystyje.

    Tyrėjai analizavo smegenų skystį, kuris supa centrinę nervų sistemą ir jautriai atspindi joje vykstančius uždegiminius bei degeneracinius procesus. Lyginant trijų moterų, sergančių išsėtine skleroze, mėginius su trijų panašaus amžiaus moterų be šios ligos mėginiais, nustatyta daugiau kaip 100 baltymų, kurių kiekiai skyrėsi.

    Konkrečiai, dalis baltymų buvo ryškiai padidėję, o dalis sumažėję: identifikuoti 72 baltymai, kurių kiekis sergančiųjų grupėje buvo didesnis, ir 46, kurių buvo mažiau. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad imtis labai maža, todėl rezultatai laikomi preliminariais ir pirmiausia skirti hipotezėms formuoti bei tikrinti didesniuose tyrimuose.

    Kas išryškėjo smegenų skystyje

    Tarp padidėjusių baltymų tyrėjai išskyrė tuos, kurie siejami su imuninės sistemos aktyvumu, įskaitant uždegiminius procesus smegenyse. Tuo pat metu dalis sumažėjusių baltymų buvo siejami su neuronų funkcijomis ir procesais, svarbiais nervinių ląstelių atsinaujinimui bei audinių atsistatymui, todėl tai gali sietis su ligos progresavimu.

    Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja mieliną, apsauginį nervinių skaidulų dangalą. Pažeidus mieliną, sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o simptomai gali apimti regos sutrikimus, galūnių tirpimą, koordinacijos problemas, nuovargį ir kitus neurologinius požymius.

    „Nustatę specifinius baltymų pokyčius skystyje, supančiame smegenis ir nugaros smegenis, geriau suprantame, kaip išsėtinė sklerozė progresuoja, ypač moterims“, – sakė endokrinologė Kimberley Bruce.

    Galimas hormonų vaidmuo

    Autoriai taip pat kelia prielaidą, kad rizikos skirtumai gali būti susiję su hormonais, ypač 30–40 metų amžiaus grupėje, kai moterims diagnozė nustatoma dažniau nei vyrams. Šiame gyvenimo tarpsnyje daliai moterų būdingi nėštumai, menstruacijų ciklo svyravimai ir kiti hormonų pusiausvyros pokyčiai, galintys veikti imuninį atsaką.

    Vienas iš baltymų, kurio kiekis smegenų skystyje tyrime buvo padidėjęs, buvo lytinius hormonus surišantis globulinas. Šis baltymas siejamas su estrogeno ir testosterono biologiniu prieinamumu, o hormonai, kaip žinoma, gali moduliuoti imuninės sistemos veiklą, įskaitant uždegiminius procesus centrinėje nervų sistemoje.

    „Kad geriau ir asmeniškiau padėtume pacientams, ateityje reikės skirtingų gydymo strategijų, nukreiptų į įvairius rizikos veiksnius“, – sakė Kimberley Bruce.

    Tyrėjai akcentuoja, kad tokie baltymų „parašai“ ateityje galėtų padėti kurti tikslesnius ligos aktyvumo stebėsenos žymenis ir vertinti terapijų poveikį. Vis dėlto, kol kas būtina šiuos radinius patikrinti didesnėse, įvairesnėse grupėse ir įvertinti, kaip baltymų pokyčiai siejasi su ligos stadija, simptomais bei gydymu.

  • Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Kruizinis laivas – tarsi laikinas miestas

    Kruizai reklamuojami kaip atostogos ant vandens, tačiau visuomenės sveikatos požiūriu tai yra ypač palanki terpė infekcijoms plisti. Kelioms dienoms ar savaitėms tūkstančiai žmonių gyvena toje pačioje, glaudžiai sujungtoje aplinkoje.

    Laive yra restoranai, teatrai, liftai, koridoriai, sporto ir poilsio zonos, o didelė dalis veiklų vyksta uždarose patalpose. Kai infekcija patenka į vidų, ji gali greitai judėti tais pačiais maršrutais, kuriais juda keleiviai ir įgula.

    Kas labiausiai didina protrūkių riziką?

    Didžiausia problema yra nuolatinis artimas kontaktas ir bendri paviršiai: turėklai, liftų mygtukai, savitarnos zonos, bendri tualetai. Ypač greitai plinta žarnyno infekcijos, nes užtenka mažo užterštumo, kad virusas pasiektų kitus žmones per rankas ar maistą.

    Norovirusas yra viena dažniausiai su kruizais siejamų infekcijų, nes jis lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui ir gali išlikti ant paviršių. Savitarnos bufetai, bendri įrankiai ir didelis žmonių srautas sudaro sąlygas užkratui plisti net tada, kai sergantis dar nejaučia ryškių simptomų.

    Riziką didina ir tai, kad įgula gyvena bei dirba toje pačioje erdvėje, neretai dalijasi patalpomis, o tai palengvina infekcijos judėjimą tarp keleivių ir personalo. Kai kuriais atvejais protrūkį suvaldyti sudėtinga vien dėl to, kad laive nuolat vyksta masinis judėjimas ir renginiai.

    Oras, vanduo ir pažeidžiamos grupės

    Kvėpavimo takų virusams palankios vietos yra uždaros, žmonių perpildytos erdvės, kuriose ilgai būnama kartu, pavyzdžiui, restoranai ir pramogų salės. Ventiliacijos kokybė, šviežio oro tiekimas ir filtravimo sprendimai turi didelę reikšmę, nes prastas vėdinimas didina užkrato koncentraciją patalpose.

    Kitas rizikos tipas susijęs ne su tiesioginiu plitimu, o su vandens sistemomis. Legioneliozė gali plisti įkvėpus smulkių vandens lašelių iš užterštų sistemų, pavyzdžiui, dušų ar sūkurinių vonių, todėl kruizuose svarbi nuolatinė vandens sistemų priežiūra ir dezinfekcija.

    Protrūkių pasekmės dažniau būna sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms ir keleiviams, turintiems lėtinių ligų. Net iš pažiūros paprasta žarnyno infekcija gali baigtis dehidratacija, o kvėpavimo takų infekcijos atvejais padidėja komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybė.

    „Kruizinis laivas patogus keleiviui, bet infekcijai tai taip pat idealios sąlygos: tie patys valgiai, tas pats oras, tie patys paviršiai ir tas pats vanduo“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas.

    Kaip sumažinti riziką keliaujant?

    Specialistai pataria pasiruošti dar prieš kelionę: pasitikrinti, ar kruizų organizatorius turi aiškias susirgimų registravimo, valymo ir izoliavimo taisykles. Taip pat svarbu įsivertinti savo sveikatos būklę ir, jei priklausote rizikos grupėms, pasitarti su šeimos gydytoju.

    Laive efektyviausia priemonė nuo žarnyno infekcijų yra rankų plovimas muilu ir vandeniu, nes vien dezinfekantas ne visada pakeičia kruopštų plovimą. Pajutus simptomus rekomenduojama kuo anksčiau pranešti laivo medicinos tarnybai ir vengti bufetų bei perpildytų erdvių, kad užkratas neplistų toliau.

    Nors kruizų bendrovės per pastaruosius metus sustiprino higienos protokolus ir reagavimo į protrūkius procedūras, pati kruizo struktūra išlieka iššūkis. Dėl to visuomenės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad atsakomybė tenka ir organizatoriams, ir keleiviams, ypač ankstyvai atpažįstant ligos požymius.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: judėjimas gali įjungti smegenų valymo mechanizmą

    Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: judėjimas gali įjungti smegenų valymo mechanizmą

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kūno judėjimas gali suaktyvinti mechanizmą, padedantį smegenims judinti ir „praplauti“ skysčius. Mokslininkai teigia, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl fizinis aktyvumas siejamas su geresne smegenų sveikata.

    Tyrimą atlikę Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) tyrėjai eksperimentavo su pelėmis ir naudojo kompiuterinius modelius. Jie nustatė, kad pilvo raumenų susitraukimai gali sukelti slėgio pokyčius, kurie per venų tinklą perduodami link nugaros smegenų ir galiausiai veikia smegenų padėtį kaukolėje.

    Kas vyksta judant?

    Stebėdami peles bėgimo takelyje, mokslininkai fiksavo, kad smegenys pasislenka iškart po pilvo raumenų įsitempimo, kuris įvyksta prieš žingsnį. Papildomai jie patikrino, kad būtent spaudimas pilvo srityje yra svarbus šio efekto šaltinis.

    „Mūsų tyrimas paaiškina, kaip vien judėjimas gali būti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegenų sveikatą“, – sakė neuro mokslininkas Patrickas Drew.

    Naudodami mikrokompiuterinę tomografiją tyrėjai sudarė venų tinklo, jungiančio pilvo ertmę, stuburo kanalą ir galvos sritį, žemėlapį. Ši sistema, jų vertinimu, gali veikti tarsi hidraulinis siurblys, sukeliantis labai mažus, bet reikšmingus slėgio ir skysčių judėjimo pokyčius.

    Ryšys su smegenų skysčiu

    Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad net subtilūs smegenų poslinkiai gali paveikti galvos ir nugaros smegenų skysčio tekėjimą. Šis skystis laikomas svarbiu pašalinant medžiagų apykaitos atliekas, kurios gali kauptis budrumo metu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad miego metu skysčių judėjimo kryptys ir režimai gali skirtis, o tyrimas pateikia vieną galimą paaiškinimą, kodėl budrumo metu skysčių apykaita gali būti susieta su judėjimu. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tiesioginių išvadų apie žmones dar daryti negalima.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Nors tyrimas atliktas su pelėmis, jo rezultatai papildo augantį įrodymų lauką, kad net nedidelis, bet reguliarus judėjimas gali turėti neurologinės naudos. Tyrėjų teigimu, pilvo raumenys įsijungia daugelyje kasdienių veiklų, nuo ėjimo iki atsistojimo ar pasilenkimo.

    Tyrimas publikuotas žurnale Nature Neuroscience, o mokslininkai ragina tęsti darbus su žmonėmis, kad būtų tiksliau įvertinta, kaip judėjimo sukelti slėgio pokyčiai veikia smegenų skysčių apytaką ir ilgalaikę smegenų sveikatą.

  • Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Belgijoje medikams pavyko tai, kas iki šiol buvo laikoma tik teorine galimybe: suaugusiam vyrui aptikta gyvybingų spermatozoidų, susiformavusių iš vaikystėje paimto ir užšaldyto sėklidės audinio. Tai pirmasis toks aprašytas atvejis, galintis iš esmės pakeisti vaisingumo išsaugojimo galimybes berniukams, kuriems taikomas gonadotoksinis gydymas.

    Chemoterapija ir spindulinė terapija kasmet išgelbsti daugybę vaikų gyvybių, tačiau kartu gali negrįžtamai pažeisti lytines ląsteles formuojančius audinius. Medicinos literatūroje nurodoma, kad reikšminga dalis vyrų, vaikystėje patyrusių tokį gydymą, po brendimo gali susidurti su azoospermija, kai ejakuliate nėra spermatozoidų.

    Aprašytame klinikiniame atvejyje pacientas vaikystėje sirgo pjautuvine anemija ir prieš gydymą šeima sutiko, kad dalis audinio būtų paimta ateičiai. 2008 metais, pacientui esant maždaug 10 metų, vienas sėklidės audinio mėginys buvo pašalintas ir užšaldytas, siekiant išsaugoti galimą vaisingumą vėlesniame gyvenime.

    2022 metais suaugęs vyras į Briuselio vaisingumo centrą grįžo norėdamas susilaukti vaikų, tačiau tyrimai parodė, kad jo likusioje sėklidėje gyvybingų spermatozoidų nėra. Tuomet buvo nuspręsta panaudoti vaikystėje išsaugotą audinį ir atlikti jo persodinimą, tikintis atkurti spermatozoidų gamybą.

    Kaip veikė procedūra

    2025 metais, vykstant klinikiniam tyrimui, chirurgai persodino kelis užšaldyto audinio fragmentus į sėklidę ir kapšelio poodį. Po maždaug metų dalis persodintų fragmentų pradėjo gaminti subrendusius ir judrius spermatozoidus, o tai laikoma esminiu biologinio veiksmingumo įrodymu.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia svarbią detalę: spermatozoidai aptikti tik tose vietose, kuriose buvo persodinti audinio fragmentai, ir jos nėra sujungtos su sėkliniu lataku. Tai reiškia, kad spermatozoidai greičiausiai nepatenka į ejakuliatą, todėl natūralus pastojimas šiuo atveju gali būti mažai tikėtinas.

    Jei pacientas sieks biologinės tėvystės, realiausia kryptis būtų pagalbinio apvaisinimo metodai, kai spermatozoidai panaudojami laboratorijoje. Tokiose situacijose praktikoje dažniausiai taikomos procedūros, leidžiančios apvaisinti kiaušialąstę net ir esant labai mažam spermatozoidų kiekiui.

    Kodėl tai svarbu berniukams

    Suaugusiems vyrams prieš chemoterapiją dažnai siūloma spermos kriokonservacija, tačiau berniukams iki brendimo ši galimybė netinka, nes jie dar negamina brandžių spermatozoidų. Vis dėlto sėklidėse jau yra spermatogoninių kamieninių ląstelių, kurios vėliau gali tapti spermatozoidais, todėl audinio užšaldymas vertinamas kaip potenciali ateities išeitis.

    Briuselio universitetinė ligoninė dar 2002 metais pradėjo taikyti nesubrendusių sėklidės audinių užšaldymą vaisingumui išsaugoti, o per pastaruosius metus ši praktika paplito ir kituose centruose. Mokslininkai nurodo, kad visame pasaulyje tokia kriokonservacija jau pritaikyta daugiau nei 3 000 berniukų, daugiausia kaip investicija į būsimus mokslo ir klinikinių sprendimų proveržius.

    Kokie klausimai dar lieka

    Šis atvejis kol kas pateiktas kaip ankstyvas klinikinis pranešimas, todėl jo išvados dar turi būti patvirtintos nepriklausomų ekspertų vertinimu ir didesnių tyrimų duomenimis. Mokslininkams svarbu atsakyti, kiek ilgai persodinti fragmentai išliks aktyvūs, nes gyvūnų tyrimuose yra duomenų, kad jų „gyvavimo“ trukmė gali būti ribota.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra saugumas ir galimi rezultatai vaikams, jei būtų naudojami tokiu būdu gauti spermatozoidai. Klinikiniai protokolai paprastai numato ilgalaikę stebėseną, vertinant embrionų vystymąsi, nėštumo eigą ir vėlesnius sveikatos rodiklius, kad būtų užtikrinta, jog technologija ne tik veikia, bet ir yra saugi.

    Vis dėlto pats faktas, kad po užšaldymo, atšildymo ir persodinimo audinys sugebėjo atkurti spermatozoidų gamybą, medicinoje laikomas reikšmingu žingsniu. Tai suteikia realios vilties tiems vaikystėje gydytiems pacientams, kuriems iki šiol praktiškai nebuvo galimybių išsaugoti biologinio vaisingumo.