CP v2

Category: Sveikata

  • Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Reguliarus lankymasis muziejuose, bibliotekose ar parodose gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas. Mokslininkai pastebėjo, kad kultūrinė veikla bent kartą per savaitę siejosi su palankesniais biologinio amžiaus rodikliais.

    Tyrimą atlikę University College London (UCL) mokslininkai analizavo daugiau nei 3 500 suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vertinimui pasitelkti keli vadinamieji epigenetiniai laikrodžiai, kurie pagal DNR metilinimo ir kitus biologinius ženklus leidžia apytikriai įvertinti, kaip greitai sensta organizmas.

    Kaip matuotas biologinis amžius

    Skirtingi epigenetiniai laikrodžiai fiksuoja nevienodus senėjimo aspektus, todėl tyrėjai lygino net kelis modelius. Vienas jų, DunedinPACE, vertina būtent senėjimo tempą, o ne tik biologinio amžiaus „tašką“ konkrečiu metu.

    Pagal šį rodiklį, žmonėms, kurie kultūrinėje ar meninėje veikloje dalyvavo kartą per savaitę, senėjimo tempas buvo apie 4 proc. lėtesnis nei tų, kurie tokia veikla užsiėmė rečiau nei tris kartus per metus. Kas mėnesį užfiksuotas įsitraukimas siejosi su maždaug 3 proc. lėtesniu tempu.

    Kitas naudojamas įrankis, PhenoAge, lygina chronologinį amžių su tuo, ką „sako“ bendri sveikatos rodikliai. Tyrime nurodoma, kad reguliariai su menu ar kultūra bent kartą per savaitę susiduriantys žmonės pagal šį rodiklį vidutiniškai atrodė maždaug vieneriais metais „jaunesni“.

    Kokia veikla siejosi su geresniais rodikliais

    Į kultūrinę ir meninę veiklą pateko įvairūs užsiėmimai: muziejų ir bibliotekų lankymas, parodos, rankdarbiai, tapyba, dainavimas, šokiai ar kitos kūrybinės praktikos. Tyrėjai taip pat pastebėjo tendenciją, kad didesnė veiklų įvairovė dažniau siejosi su palankesniais senėjimo ženklais.

    Ryškiausi ryšiai fiksuoti tarp vidutinio amžiaus suaugusiųjų, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, jog būtent muziejus „sustabdo“ senėjimą. Tokiuose stebėjimo tyrimuose svarbūs ir kiti veiksniai: sveikatos būklė, išsilavinimas, pajamos, socialinis aktyvumas, mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kodėl menas gali veikti organizmą

    UCL tyrėjai aiškina, kad meninės ir kultūrinės patirtys gali mažinti stresą, stiprinti socialinius ryšius ir skatinti protinę veiklą, o tai siejama su geresniais ilgalaikės sveikatos rodikliais. Kitos studijos sveikatos kontekste dažnai mini ir mažesnį uždegiminius procesus atspindinčių žymenų lygį bei širdies ir kraujagyslių rizikos mažėjimą, nors mechanizmai gali skirtis.

    „Mūsų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, kad įsitraukimas į meną ir kultūrą siejasi su lėtesniu biologinio senėjimo tempu“, – sakė UCL epidemiologė Feifei Bu.

    „Šie rezultatai rodo, kad menas gali turėti poveikį sveikatai biologiniu lygmeniu ir turėtų būti vertinamas kaip sveikatą stiprinantis elgesys panašiai kaip fizinis aktyvumas“, – teigė UCL tyrimo autorė Daisy Fancourt.

    Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vis dažniau kalbama apie vadinamąjį socialinį išrašymą, kai vietoje ar greta vaistų rekomenduojamos bendruomeninės veiklos. Ankstesnės iniciatyvos Kanadoje, kai pacientams būdavo suteikiamas nemokamas patekimas į muziejus, šį kartą gavo papildomą mokslinį kontekstą, nors praktinei medicinai dar reikalingi platesni ir ilgalaikiai tyrimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kultūrinės veiklos nereikėtų suprasti kaip fizinio aktyvumo pakaitalo. Vis dėlto daugeliui žmonių tai gali būti realistiškas, prieinamas būdas papildyti sveikatai palankų gyvenimo būdą, ypač kai judėjimas ribotas ar motyvacija sportui mažesnė.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Innovation in Aging“.

  • Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Vos keturių savaičių mitybos pokyčiai vyresniame amžiuje gali pastebimai pagerinti su senėjimu siejamus organizmo rodiklius ir sumažinti vadinamąjį biologinį amžių, rodo naujas Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimas. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai dar nereiškia ilgesnės gyvenimo trukmės, o efektui patvirtinti reikalingi ilgesni stebėjimai.

    Biologinis amžius skiriasi nuo kalendorinio, nes atspindi kūno būklę pagal fiziologinius rodiklius, o ne pagal metus nuo gimimo. Jį gali veikti paveldimumas, aplinkos veiksniai, fizinis aktyvumas, miegas ir mityba, todėl kai kurie žmonės ląstelių ir medžiagų apykaitos lygmeniu atrodo „jaunesni“ už savo pasą.

    Tyrime analizuoti vyresnių suaugusiųjų, kurių amžius siekė 65–75 metus, duomenys iš atsitiktinių imčių klinikinio bandymo, kuriame visiems dalyviams keturias savaites buvo tiekiamas paruoštas maistas. Dalyviai buvo priskirti vienai iš keturių dietų, kurios skyrėsi baltymų šaltiniais bei riebalų ir angliavandenių santykiu.

    Visose dietose baltymai sudarė 14 proc. energinės vertės, tačiau dalyje jų baltymų kilmė buvo mišri, o kitose didžioji dalis baltymų buvo gaunama iš augalinių šaltinių. Papildomai kiekviena kryptis buvo derinama arba su didesniu riebalų ir mažesniu angliavandenių kiekiu, arba atvirkščiai.

    Kaip buvo vertinamas biologinis amžius

    Mokslininkai biologinį amžių vertino pagal 20 biomarkerių, tarp jų kraujospūdį bei kraujo rodiklius, susijusius su medžiagų apykaita ir uždegimu. Skaičiavimams taikytas Klemeros ir Doubalo metodas, kuris leidžia iš kelių rodiklių suformuoti bendrą biologinio amžiaus įvertį.

    Rezultatai parodė, kad viena iš dietų, kuri buvo artimiausia dalyvių įprastai mitybai iki tyrimo, reikšmingo pokyčio nesukėlė. Tuo metu kitos trys mitybos strategijos buvo siejamos su biologinio amžiaus mažėjimu, nors dalies rezultatų statistinis patikimumas skyrėsi.

    „Dar per anksti tvirtinti, kad konkretūs mitybos pokyčiai prailgins gyvenimą, tačiau matome ankstyvą signalą, kad net ir vyresniame amžiuje mityba gali greitai pagerinti su senėjimu siejamus rodiklius“, – sakė tyrimo autorė Caitlin Andrews.

    Ką tai reiškia praktiškai

    Tyrėjai pabrėžia, kad keturių savaičių laikotarpis yra per trumpas išvadai apie ilgalaikę naudą ar apsaugą nuo su amžiumi susijusių ligų. Neaišku ir tai, kiek ilgai išlieka užfiksuoti pokyčiai, kai žmonės grįžta prie įprastos mitybos, todėl reikalingi ilgesnės trukmės tyrimai su didesnėmis imtimis.

    „Norint įvertinti, ar mitybos pokyčiai keičia su amžiumi susijusių ligų riziką, būtini ilgesni tyrimai“, – sakė Sidnėjaus universiteto mokslininkas Alistair Senior.

    Nors tyrimas neatsako į klausimą, kuri konkreti dieta yra „geriausia“ visiems, jis sustiprina bendrą kryptį, kurią pabrėžia ir tarptautinės mitybos rekomendacijos: mitybos kokybė, pakankamas skaidulų kiekis, augalinės kilmės produktų dalis ir subalansuotas energijos suvartojimas dažniausiai siejami su palankesniais širdies, medžiagų apykaitos ir uždegimo rodikliais. Būtent šie veiksniai dažnai įtraukiami į biologinio amžiaus skaičiavimus, todėl trumpalaikiai pokyčiai laboratoriniuose rodikliuose gali pasimatyti gana greitai.

    Kur slypi didžiausi ribojimai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad biologinio amžiaus skaičiavimai priklauso nuo pasirinkto metodo ir naudojamų rodiklių, todėl skirtingi „laikrodžiai“ gali rodyti neidentiškus rezultatus. Be to, klinikiniuose bandymuose, kai dalyviams tiekiamas paruoštas maistas, pokyčiai gali būti didesni nei kasdienybėje, kur laikytis režimo sudėtingiau.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad kitas žingsnis yra patikrinti, ar panašūs rezultatai kartojasi kitose populiacijose, ir ar ankstyvi biomarkerių pokyčiai prognozuoja realias baigtis, tokias kaip mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ar funkcinio silpnumo rizika. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Aging Cell“.

  • Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Ebolos protrūkį patvirtino Afrikos CDC

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad Kongo Demokratinės Respublikos atokioje Iturio provincijoje nustatytas naujas Ebolos protrūkis. Iki šiol fiksuoti 246 įtariami atvejai ir 65 mirtys, o dalis susirgimų dar tikslinama laboratorijose.

    Institucijos duomenimis, iš 20 ištirtų mėginių 13 atvejų nustatyti Ebolos viruso požymiai. Tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų atvejų registruotos keturios mirtys, o pranešimų apie įtariamus susirgimus gauta ir iš Bunios, Iturio administracinio centro.

    Kas žinoma apie virusą ir atmainą

    Ebola plinta per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, vėmalus ar spermą, todėl didžiausia rizika kyla artimo kontakto metu. Liga reta, bet sunki, o be greitos izoliacijos, saugios slaugos ir infekcijų kontrolės priemonių protrūkiai gali plisti sparčiai.

    Kol kas tiksli atmaina dar nustatinėjama, tačiau pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad tai nėra Zairo atmaina, laikoma viena pavojingiausių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo papildomų laboratorinių tyrimų.

    „Atsižvelgiant į intensyvų gyventojų judėjimą tarp paveiktų teritorijų ir kaimyninių šalių, būtina skubi regioninė koordinacija“, – sakė Afrikos CDC vadovas Jeanas Kaseya.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo

    Ituris yra Rytų Kongo regione, kuriam būdingi prasti keliai ir sudėtinga logistika, o iki sostinės Kinšasos yra daugiau nei 1 000 kilometrų. Afrikos CDC įspėja, kad plitimą gali skatinti aktyvus gyventojų judėjimas, su kasyba susijęs mobilumas Mongvalyje, nesaugumas paveiktose vietovėse ir kontaktų atsekimo spragos.

    Agentūra teigia telkianti skubų aukšto lygio koordinavimo susitikimą su Kongo, Ugandos ir Pietų Sudano sveikatos institucijomis bei partneriais. Dėmesys numatomas stebėsenai, laboratorinei paramai, infekcijų prevencijai ir kontrolei, rizikos komunikacijai, saugiems ir oriems laidojimams bei išteklių mobilizavimui.

    Gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie simptomus, vengti tiesioginio kontakto su įtariamais atvejais ir laikytis nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijų. Protrūkių valdyme itin svarbios ir bendruomenių pastangos mažinti rizikingą kontaktą bei bendradarbiauti su medikų komandomis.

    Ilga protrūkių istorija ir saugumo fonas

    Tai jau 17-asis Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1976 metų, kai liga pirmą kartą identifikuota šalyje. 2018–2020 metais Rytų Konge Ebolos protrūkis nusinešė daugiau nei 1 000 gyvybių, o 2014–2016 metais Vakarų Afrikoje per epidemiją mirė daugiau nei 11 000 žmonių.

    Naujas protrūkis fiksuojamas sudėtingame saugumo kontekste: rytinėje šalies dalyje veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o kai kuriose teritorijose tai apsunkina tiek medikų patekimą, tiek vakcinų ir įrangos tiekimą. Ankstesnių protrūkių metu Pasaulio sveikatos organizacija taip pat buvo susidūrusi su ribota prieiga ir finansavimo trūkumu, dėl ko pagalbos tempas lėtėjo.

  • PSO įspėja dėl nikotino pagalvėlių: agresyvi reklama taikosi į jaunimą ir didina priklausomybės riziką

    PSO įspėja dėl nikotino pagalvėlių: agresyvi reklama taikosi į jaunimą ir didina priklausomybės riziką

    PSO: rinka auga sparčiau už taisykles

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje ataskaitoje perspėja, kad nikotino pagalvėlės vis aktyviau reklamuojamos paaugliams ir jauniems žmonėms. Anot PSO, ši tendencija didina priklausomybės riziką ir gali paskatinti nikotino vartojimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad nikotino pagalvėlių rinka plečiasi itin sparčiai, o nacionalinis reguliavimas daugelyje šalių nespėja prisitaikyti. Dėl to produktai dažnai patenka į teisines spragas ir būna reguliuojami silpniau nei kiti su tabaku susiję gaminiai.

    Kas yra nikotino pagalvėlės?

    Nikotino pagalvėlės yra iš anksto dozuotos, burnoje laikomos pagalvėlės, skirtos nikotinui įsisavinti per burnos gleivinę. Jos paprastai turi nikotino, kuris gali būti sintetinis arba išgautas iš tabako, taip pat įvairių priedų, tokių kaip celiuliozė, kvapiosios medžiagos, saldikliai ir šarmingumą didinantys komponentai.

    PSO vertinimu, dėl sudėties ir vartojimo būdo šie gaminiai gali sukelti stiprią priklausomybę, ypač žmonėms, kurie anksčiau nikotino nevartojo. Organizacija ragina vertinti nikotino pagalvėles kaip dalį platesnės nikotino produktų ekosistemos, kurioje veikia panašūs priklausomybės formavimo mechanizmai.

    „Nikotino pagalvėlių vartojimas plinta sparčiai, o reguliavimas nespėja su tuo žingsniuoti“, – sakė PSO iniciatyvos be tabako padalinio vadovas Vinayakas Prasadas.

    Remiantis ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, pasauliniai nikotino pagalvėlių mažmeniniai pardavimai 2024 metais pasiekė 23 462 000 000 vienetų. Tai yra 50,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    PSO nurodo, kad 2025 metais pasaulinė nikotino pagalvėlių rinka buvo įvertinta maždaug 6 milijardais eurų. Didžiausia pardavimų dalis teko Šiaurės Amerikai, ypač Jungtinėms Valstijoms, kur sukaupta apie 79 proc. pajamų.

    Kodėl jaunimas tampa pagrindiniu taikiniu?

    Ataskaitoje teigiama, kad, nors nikotino pagalvėles vartoja įvairaus amžiaus žmonės, vaikai ir paaugliai yra labiausiai pažeidžiami. PSO akcentuoja ir biologinį jautrumą nikotinui, ir didesnį imlumą rinkodaros poveikiui.

    PSO pateikia pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus išaugo vartojimas tarp jaunų amžiaus grupių. Jungtinėse Valstijose 13–20 metų paauglių ir 21–27 metų jaunų suaugusiųjų grupėse vartojimas 2022–2025 metais, kaip nurodoma ataskaitoje, beveik keturgubėjo.

    Jungtinėje Karalystėje vartojimo augimas taip pat labiausiai koncentruojasi tarp jaunimo: 16–24 metų grupėje nikotino pagalvėlių vartojimas padidėjo nuo 0,7 proc. 2022 metų sausį iki 4,0 proc. 2025 metų kovą.

    „Skubi, koordinuota ir nuosekli veikla yra būtina, kad apsaugotume dabartines ir būsimas kartas nuo nikotino priklausomybės“, – teigiama PSO ataskaitoje.

    Kaip vieną svarbiausių veiksnių PSO įvardija agresyvią reklamą skaitmeninėje erdvėje. Ataskaitoje minimos kampanijos socialiniuose tinkluose, influenceriai ir žinutės apie „diskretišką“ vartojimą, kurias, organizacijos vertinimu, lengviau paslėpti nuo tėvų ar mokytojų.

    Dar vienas traukos elementas yra platus skonių pasirinkimas: saldūs, vaisiniai, mėtų, saldainių ar kramtomosios gumos tipo skoniai. PSO teigimu, tokia pasiūla ypač patraukli vaikams ir gali skatinti eksperimentavimą bei įprotį, kuris vėliau pereina į nuolatinį vartojimą.

    Kokius ribojimus siūlo PSO?

    PSO ragina šalis, kuriose nikotino pagalvėlės parduodamos, įtvirtinti griežtesnes ir vienodas taisykles visiems tokio tipo gaminiams, nepriklausomai nuo nikotino kilmės. Tarp siūlomų priemonių minimi skonių ribojimai, reklamos ir rėmimo draudimai bei aiškūs ženklinimo reikalavimai.

    Taip pat siūloma stiprinti nepilnamečių apsaugą: taikyti minimalų amžių, užtikrinti patikimą amžiaus patikrą ir riboti nuotolinę prekybą. PSO vertinimu, vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad dalis pardavimų persikelia į internetą, kur kontrolė dažnai silpnesnė.

    Organizacija pabrėžia, kad reguliavimo tikslas nėra vien formalus apribojimų įvedimas, bet ir realus produkto patrauklumo mažinimas jaunimui. PSO teigimu, kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti nikotiną, tuo didesnė tikimybė, kad priklausomybė išliks ilgai ir turės poveikį sveikatai.

  • Pompėjoje aptiktas Vezuvijaus aukos gipsinis atspaudas: įkalčiai atskleidė, kad jis buvo gydytojas

    Pompėjoje aptiktas Vezuvijaus aukos gipsinis atspaudas: įkalčiai atskleidė, kad jis buvo gydytojas

    Pompėjos archeologiniame parke Italijoje mokslininkai, iš naujo peržiūrėję seniau iškastą medžiagą, nustatė, kad vienas 79 metais per Vezuvijaus išsiveržimą žuvusių žmonių greičiausiai buvo gydytojas. Šią išvadą leido padaryti gipsiniame žmogaus atspaude aptikta dėžutė su įrankiais, atitinkančiais to meto medicinos rinkinį.

    Atrastas atspaudas siejamas su vadinamąja Bėglių daržo vieta, kur 1961 metais vykdytų tyrimų metu buvo rasta 14 žmonių liekanas atkartojančių gipsinių formų. Manoma, kad jie žuvo nuo piroklastinio srauto ar karštų pelenų debesies, bandydami palikti miestą per Porta Nocera kryptį.

    Kaip nustatyta profesija?

    Esminis lūžis įvyko ištyrus nedidelę dėžutę, kuri buvo pasislėpusi gipse ir todėl ilgą laiką liko nepastebėta. Naujų tyrimų metu Pompėjos parko saugyklose aptikta, kad be dėžutės atspaude buvo ir audinio maišelis su bronzinėmis bei sidabrinėmis monetomis, o taip pat keli smulkūs metaliniai instrumentai.

    Turinys buvo tiriamas rentgeno ir kompiuterinės tomografijos metodais, kad objektai nebūtų pažeisti. Tyrėjai pranešė, kad dėžutėje aptikta plokštelė, kuri galėjo būti naudojama medžiagoms ruošti, ir įrankiai, interpretuojami kaip chirurginiai ar procedūroms skirti instrumentai.

    DI ir 3D rekonstrukcijos

    Pasak Pompėjos archeologinio parko, tyrime pasitelktos pažangios vaizdinimo technologijos, įskaitant kompiuterinės tomografijos duomenų analizę, kurią palengvino DI sprendimai, ir 3D rekonstrukcijas. Tai leido ne tik inventorizuoti dėžutės turinį, bet ir suprasti jos konstrukciją, įskaitant sudėtingesnį užrakinimo mechanizmą su dantytu ratuku.

    Tokie neardomieji metodai tampa vis svarbesni archeologijoje, nes leidžia tirti trapius radinius ir gipsinius atspaudus nepažeidžiant jų struktūros. Pompėjoje, kur gipsiniai atspaudai yra ir moksliniai, ir memorialiniai objektai, tai ypač aktualu.

    Kodėl šis radinys reikšmingas?

    Tyrėjų teigimu, įrankių rinkinys suteikia retą galimybę pažvelgti į kasdienę profesinę praktiką Romos laikų mieste. Jei hipotezė pasitvirtins, tai būtų vienas aiškiausių atvejų, kai Pompėjos katastrofos auka identifikuojama ne tik pagal biologinius požymius ar vietą, bet ir pagal su savimi turėtus darbo įrankius.

    Parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis pabrėžė, kad šis žmogus, sprendžiant iš radinių, bėgdamas nešėsi tai, kas galėjo padėti pradėti gyvenimą iš naujo kitur, arba suteikti pagalbą kitiems. Jis taip pat akcentavo, kad atradimas primena apie gydytojo profesijos tęstinumą ir atsakomybę per tūkstantmečius.

    „Jau prieš du tūkstančius metų buvo žmonių, kurie gydytojais buvo ne tik darbo valandomis, bet visada, net bėgdami nuo išsiveržimo, kurį nutraukė viską užliejęs piroklastinis debesis“, – sakė Gabrielis Zuchtriegelis.

    „Jis nešėsi įrankius, kad galėtų iš naujo kurti gyvenimą kitur ir galbūt padėti kitiems. Šį, atrodytų, nedidelį, bet svarbų atradimą skiriame visiems, kurie ir šiandien šią profesiją atlieka su didele atsakomybe ir tarnyste bendruomenei“, – teigė Gabrielis Zuchtriegelis.

  • Vengrijoje tiriama, ar šimtai kelių neužteršti asbestu: nustatyta per 300 galimų vietų

    Vengrijoje tiriama, ar šimtai kelių neužteršti asbestu: nustatyta per 300 galimų vietų

    Vakarų Vengrijoje pradėtas tyrimas dėl galimo asbesto keliuose: matavimai ir mėginių analizė rodo, kad daugiau nei 300 vietų galėjo būti padengtos skaldos mišiniu, kuriame yra natūralaus asbesto. Dalis teritorijų, anot vietos pareigūnų, galėjo būti veikiamos dulkėtumo ne vienerius metus, nes skalda įvežta vykstant statyboms ir kelių tvarkymo darbams.

    Vienas iš minimų taškų yra Oladi plynaukštė – priemiestinė Szombathely dalis, kurioje vyksta statybos. Vietos bendruomenės dėmesį patraukė įtarimai, kad prieš 8–10 metų į teritoriją galėjo būti atgabenti akmenys iš Austrijos kasyklų, o kartu su jais į aplinką pateko ir asbesto skaidulų turinčių priemaišų.

    Kas pavojinga ir kada?

    Geologas, buvęs Eötvös Loránd universiteto mineralogijos padalinio vadovas Tamás Weiszburg pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne nuo pačios uolienos, o nuo į orą pakylančių mikroskopinių skaidulų. Jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir, priklausomai nuo poveikio intensyvumo bei trukmės, ilgainiui didinti sunkių ligų tikimybę.

    „Pavojinga yra forma: tai labai plona skaidula, galinti apeiti organizmo apsaugos mechanizmus ir būti stiprus kancerogenas“, – sakė T. Weiszburg.

    „Ji su oro srautu gali nusileisti iki bronchų ir neišsivalyti, o dėl ilgio ją sunku pašalinti fagocitams, todėl gali prasidėti nuolatinis uždegimas, kuris laikui bėgant gali virsti vėžiu“, – sakė jis.

    Specialistas akcentuoja, kad asbesto sukelti navikai ar kitos ligos dažnai vystosi lėtai, o pasekmės gali pasireikšti po dešimtmečių. Dėl to, net ir nesant akivaizdžių simptomų, svarbus ilgalaikis aplinkos stebėjimas ir aiškūs darbų saugos reikalavimai.

    Kada rizika sumažėja?

    Anot geologo, dalis kelių realios grėsmės gyventojams gali nekelti, jei kelio pagrindas yra tinkamai užsandarintas arba uždengtas asfaltu, taip sumažinant dulkių sklaidą. Problema kyla tuomet, kai asbesto turinti skalda paliekama atvira ir dulkės gali būti pakeliamos transporto, vėjo ar statybos darbų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir užsandarinti ruožai gali tapti rizikos šaltiniu, jei vėliau kelias ar pagrindas būtų ardomas. Tokiais atvejais būtina iš anksto patikrinti kelio konstrukciją, o darbuotojams užtikrinti tinkamas asmens apsaugos priemones, dulkių kontrolę ir saugų užterštų medžiagų tvarkymą.

    Valdžia žada sprendimus

    Szombathely rajone apsilankęs aplinkos ministras László Gajdos patvirtino, kad situacija gali paliesti tris apskritis. Pasak jo, šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kur konkrečiai buvo išvežta skalda iš Austrijos kasyklų, iš kurių kelios jau yra uždarytos.

    „Manau, šį klausimą ministerijos turi aptarti tarpusavyje ir greitai priimti sprendimą, todėl pirmadienį teiksiu jį Vyriausybei“, – sakė L. Gajdos.

    Vietos valdžia teigia jau ėmusi skubių priemonių dulkėtumui mažinti: ribojamas transporto greitis, kai kur teritorijos periodiškai laistomos. Visgi specialistai pabrėžia, kad laikinos priemonės nepakeičia ilgalaikio sprendimo – aiškaus užterštų vietų žemėlapio, nuoseklios mėginių programos ir skaidrių taisyklių, kaip tokias medžiagas naudoti ar šalinti.

    Ši istorija atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą: pasak T. Weiszburg, Europoje trūksta prevencinių taisyklių, nukreiptų būtent į natūralų asbestą, kuris gali pasitaikyti kai kuriuose karjeruose ar kasyklose. Dėl to rizika gali kilti ne iš tyčinio aplinkos teršimo, o iš geologinės realybės ir nepakankamo išankstinio tikrinimo, kai statyboms ar keliams naudojama skalda perkama ir vežama dideliais kiekiais.

    Kol tyrimas tęsiasi, didžiausias dėmesys skiriamas trims labiausiai minimoms teritorijoms ir miestams: Szombathely, Sopron bei Kőszeg. Pareigūnai ir ekspertai siekia nustatyti, kur ir kokiais kiekiais galėjo būti panaudota asbesto priemaišų turinti skalda, bei kokių papildomų sveikatos ir darbų saugos priemonių reikės artimiausiu metu.

  • Izraelis ir Libanas pratęsė paliaubas 45 dienoms: JAV rengia derybas dėl ilgalaikio susitarimo

    Izraelis ir Libanas pratęsė paliaubas 45 dienoms: JAV rengia derybas dėl ilgalaikio susitarimo

    Izraelis ir Libanas sutarė dar 45 dienoms pratęsti balandžio 16 dieną įsigaliojusias paliaubas. Apie tai pranešė JAV Valstybės departamentas, pabrėždamas, kad sprendimas priimtas tarpininkaujant ir tęsiantis įtampai pasienyje.

    Paliaubos, kurios jau buvo pratęstos anksčiau, turėjo baigtis artimiausiomis dienomis, tačiau Vašingtonas siekia išlaikyti derybų langą atvirą. Nors oficialiai skelbiama, kad ugnies nutraukimas galioja, pranešama apie naujus smurto protrūkius ir atskirus smūgius regione.

    „Balandžio 16 dieną paskelbtas karo veiksmų nutraukimas bus pratęstas 45 dienoms, kad būtų galima pasiekti daugiau pažangos“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Tommy Pigott.

    Derybos Vašingtone ir karinis kanalas

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad birželio 2 ir 3 dienomis planuojamos derybos, kurių tikslas – ilgalaikis politinis susitarimas. Lygiagrečiai numatomas ir karinis dialogas: Pentagonas gegužės 29 dieną ketina sušaukti šalių karines delegacijas.

    Tokie dviejų lygių susitikimai dažnai naudojami siekiant vienu metu spręsti politinius įsipareigojimus ir praktinius saugumo mechanizmus. Diplomatinėje praktikoje tai gali reikšti darbą dėl aiškesnių taisyklių pasienyje, incidentų prevencijos ir informacijos apsikeitimo kanalų, kad būtų sumažinta netyčinės eskalacijos rizika.

    Kas lieka už derybų stalo?

    Valstybės departamentas akcentuoja siekį pasiekti „ilgalaikę taiką“, abipusį suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimą bei realų saugumą bendroje sienoje. Tačiau situaciją apsunkina tai, kad vienas svarbiausių konflikto veiksnių – „Hezbollah“ – tiesiogiai derybose Vašingtone nedalyvauja.

    Izraelis teigia tęsiantis smūgius prieš „Hezbollah“ taikinius, argumentuodamas, kad ši grupuotė išlieka pagrindiniu grėsmių šaltiniu. Toks scenarijus paliaubas daro trapiomis: net jei politinis dialogas juda į priekį, bet kokie incidentai pasienyje gali greitai sugrąžinti platesnės konfrontacijos riziką.

    Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar 45 dienų pratęsimas taps žingsniu link tvaresnio susitarimo, ar tik laikinu stabdžiu, kol abi pusės išlaiko karinius svertus. Derybų sėkmė priklausys ne tik nuo Vašingtono tarpininkavimo, bet ir nuo realių saugumo garantijų įgyvendinimo vietoje.

  • Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Izraelio kariuomenė: Gazos miesto smūgiu taikytasi į „Hamas“ karinio sparno vadą Izz al-Din al-Haddad

    Ką skelbia Izraelis

    Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė surengusi aviacijos smūgį Gazos mieste, kurio taikiniu, jos teigimu, buvo „Hamas“ karinio sparno vadas Izz al-Din al-Haddad. Izraelio institucijos iš karto nepateikė nepriklausomai patvirtintos informacijos, ar smūgis pasiekė tikslą.

    „Hamas“ viešai nedavė greito patvirtinimo dėl Izz al-Din al-Haddad likimo, todėl pranešimai kol kas išlieka vienašališki. Tokiais atvejais galutinės detalės dažnai paaiškėja tik po kelių valandų ar dienų, kai pasirodo papildomi įrodymai ir pareiškimai.

    „Vadovaudamiesi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir gynybos ministro Yisraelio Katz nurodymais, kariuomenė Gazos Ruože sudavė smūgį, nukreiptą į Izz al-Din al-Haddad“, – sakė Izraelio gynybos ministerija.

    Izraelio pusė al-Haddad sieja su 2023 metų spalio 7 dienos išpuoliais ir teigia, kad jis yra vienas pagrindinių „Hamas“ karinės struktūros organizatorių. Šie kaltinimai nuolat kartojami Izraelio pareiškimuose, tačiau dalis detalių, susijusių su konkrečiais sprendimų priėmėjais, viešai patikrinamos tik ribotai.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei smūgis būtų patvirtintas kaip sėkmingas, tai reikštų bandymą pakeisti „Hamas“ karinio vadovavimo grandinę, kuri, Izraelio vertinimu, koordinuoja operacijas Gazos Ruože. Tokie taikymosi veiksmai paprastai daro įtaką ne tik karinėms galimybėms, bet ir deryboms dėl paliaubų bei įkaitų klausimo.

    Izraelio gynybos ministerija taip pat siejo al-Haddad su įkaitų laikymu ir išpuolių koordinavimu, teigdama, kad jis prisidėjo prie sprendimų, kurie apsunkino susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto, kol nėra nepriklausomo patvirtinimo, dalis šių teiginių lieka oficialios pozicijos rėmuose.

    „Jis yra atsakingas už tūkstančių Izraelio civilių ir karių žūtį, pagrobimus ir sužalojimus“, – sakoma Izraelio pareiškime.

    Ko laukti toliau

    Po tokių pranešimų dėmesys paprastai krypsta į kelis klausimus: ar „Hamas“ patvirtins smūgio rezultatą, ar bus fiksuojamos papildomos operacijos Gazos mieste, ir kaip tai paveiks paliaubų procesus. Ne mažiau svarbu, ar bus pateikta daugiau duomenų apie smūgio aplinkybes ir galimą žalą civiliams, nes tai nuolat kelia tarptautinį rezonansą.

    Artimiausiomis dienomis situaciją gali aiškinti papildomi Izraelio kariuomenės pranešimai, „Hamas“ reakcija bei tarptautinių organizacijų vertinimai. Kol kas aišku viena: informacinė erdvė šiuo klausimu išlieka fragmentiška, o faktų patikrinimas priklauso nuo vėlesnių patvirtinimų.

  • Tyli kaulų liga paliečia 40 proc. suaugusiųjų: gydytojai įspėja, ką būtina pasitikrinti

    Tyli kaulų liga paliečia 40 proc. suaugusiųjų: gydytojai įspėja, ką būtina pasitikrinti

    Kas yra osteopenija ir kodėl ji pavojinga?

    Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, laikomas ankstyvu signalu, kad kaulai silpnėja ir didėja lūžių rizika. Įvairių tyrimų duomenimis, ši būklė gali būti nustatoma maždaug 40 proc. suaugusiųjų, ypač vyresniame amžiuje.

    Didžiausia problema ta, kad osteopenija dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir vystosi lėtai. Neretai apie ją sužinoma tik patyrus lūžį arba atlikus kaulų tankio tyrimą dėl amžiaus, menopauzės ar kitų rizikos veiksnių.

    Kada kaulai pradeda silpti?

    Kaulas yra gyvas audinys, kuris nuolat atsinaujina: senas kaulas ardomas, o naujas formuojamas. Jaunystėje šie procesai paprastai būna apylygiai, tačiau maždaug nuo 25–35 metų kaulų masė pasiekia piką, o vėliau netekimas pamažu ima viršyti susidarymą.

    Su amžiumi kaulų tankis mažėja greičiau, o moterims rizika ryškiai išauga po menopauzės, kai sumažėja estrogenų. Medicinos literatūroje nurodoma, kad apie pusė vyresnių nei 50 metų moterų per gyvenimą patiria vadinamąjį trapumo lūžį, kai kaulas lūžta po nedidelės traumos.

    Riziką didina ne tik amžius

    Kaulų silpnėjimą spartina rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšmės turi ir mityba: nepakankamas kalcio kiekis bei vitamino D stoka silpnina kaulų struktūrą, nes vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai, ypač ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat ligos, kurios trikdo hormonų pusiausvyrą ar maistinių medžiagų pasisavinimą. Dėl to gydytojai dažnai pabrėžia, kad vien amžius nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar žmogui verta išsitirti.

    Kaip nustatoma osteopenija ir ką daryti?

    Kaulų mineralinis tankis dažniausiai vertinamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, leidžiantis įvertinti kaulų stiprumą. Rezultatai pateikiami kaip T rodiklis: nuo minus 1,0 iki minus 2,5 paprastai apibūdinama osteopenija, o mažiau nei minus 2,5 – osteoporozė.

    Gydymas ir prevencija paprastai pradedami nuo rizikos mažinimo: daugiau svorį apkraunančios veiklos, jėgos pratimų ir pusiausvyros lavinimo, nes kritimai yra viena dažniausių lūžių priežasčių. Taip pat svarbu koreguoti mitybą, užtikrinti pakankamą kalcio kiekį, o vitamino D vartojimą aptarti su šeimos gydytoju, ypač tamsiuoju metų laiku.

    Ne visiems, kuriems nustatoma osteopenija, iš karto reikalingi vaistai. Sprendimas dažnai grindžiamas bendra lūžių rizika per artimiausius 10 metų, atsižvelgiant į amžių, kaulų tankį, ankstesnius lūžius, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius, o didelės rizikos atvejais gali būti skiriamas specifinis gydymas kaulų irimui lėtinti.

    Specialistai pabrėžia, kad osteopenija nėra nuosprendis: anksti nustačius pokyčius ir nuosekliai keičiant įpročius, kaulų netekimą dažnai įmanoma sulėtinti, o kai kuriais atvejais – ir pagerinti rodiklius. Dėl to kaulų sveikata vis dažniau vertinama kaip ilgalaikė strategija, apimanti judėjimą, mitybą, žalingų įpročių atsisakymą ir laiku atliekamus tyrimus.

  • Lieknėjimo injekcijos keičia kūną, bet štai kas smogia labiausiai: stigma gali būti žiauresnė

    Lieknėjimo injekcijos keičia kūną, bet štai kas smogia labiausiai: stigma gali būti žiauresnė

    Kas paaiškėjo naujame tyrime

    GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip „Wegovy“ ar „Ozempic“, padeda mažinti svorį, tačiau kartu gali atnešti ir mažiau aptariamą kainą – socialinę stigmą. Naujas tyrimas rodo, kad žmonės, numetę svorio su šiais vaistais, neretai vertinami griežčiau nei tie, kurie sulieknėjo keisdami mitybą ir didindami fizinį aktyvumą.

    Tyrimą atlikę Rice universiteto, Mayo klinikos ir Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai apklausė 1 313 JAV suaugusiųjų. Dalyviai skaitė trumpus išgalvoto 38 metų žmogaus aprašymus ir vertino jo savybes, atsižvelgdami į pasirinktą svorio mažinimo būdą ir rezultatų išlaikymą.

    Tyrėjai nustatė, kad GLP-1 vaistais svorį mažinę veikėjai buvo laikomi tingesniais, mažiau disciplinuotais ir mažiau sveikais. Be to, žmonės teigė turintys mažiau noro su jais bendrauti, palyginti su tais, kurie svorį mažino dieta ir sportu.

    Paradoksas: kartais vertina blogiau nei nelieknėjusius

    Labiausiai tyrėjus nustebino vadinamasis paradoksas: kai kuriais atvejais GLP-1 vartotojai buvo vertinami net griežčiau nei tie, kurie išvis nebuvo numetę svorio. Vertinant neigiamas savybes, GLP-1 vartotojai ir nelieknėję veikėjai atrodė panašiai, tačiau GLP-1 vartotojams rečiau priskirtos teigiamos savybės, įskaitant nuoširdumą ir dosnumą.

    Antroje eksperimento dalyje vertinta situacija, kai numestas svoris grįžta. Čia skirtumų tarp „vaistų“ ir „dietos bei sporto“ grupių buvo mažiau: priaugti atgal svorio abiem atvejais vertinta panašiai neigiamai, palyginti su tais, kurie sugebėjo rezultatą išlaikyti.

    „Tikėjomės, kad tam tikra stigma bus, bet nustebino jos mastas“, – sakė socialinės psichologijos tyrėja Erin Standen.

    Kodėl tai svarbu sveikatai ir gydymui

    GLP-1 vaistai skirti ne tik estetikai: jie naudojami nutukimo ir antsvorio gydymui, o daliai pacientų taip pat padeda valdyti 2 tipo cukrinį diabetą. Vis dėlto mokslinėje literatūroje plačiai aptariama problema, kad nutraukus gydymą svoris dažnai greitai sugrįžta, todėl ilgalaikė strategija paprastai apima ir gyvenimo būdo pokyčius, ir medikų priežiūrą.

    Tyrėjų teigimu, socialinis vertinimas gali tapti realia kliūtimi gydymui: baimė būti pasmerktam mažina tikimybę pradėti vartoti vaistus, tęsti kursą ar atvirai kalbėtis su gydytoju. Tai ypač aktualu dabar, kai GLP-1 preparatai sparčiai populiarėja, o viešojoje erdvėje vis dar gajus stereotipas, kad tai esą lengvas kelias.

    Mokslininkai pabrėžia, kad pats tyrimas turi ribojimų, nes dalyviai vertino išgalvotus aprašymus, o ne realius pažįstamus žmones. Vis dėlto rezultatai atskleidžia, kaip giliai įsišaknijusios nuostatos apie svorį ir asmeninę atsakomybę, ir kodėl visuomenės sveikatos komunikacijoje svarbu mažinti gėdinimą, o ne jį stiprinti.

    Tyrimas publikuotas žurnale International Journal of Obesity.