CP v2

Category: Sveikata

  • Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai įspėja: šis vyresnių žmonių įprotis gali išduoti ligas

    Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai įspėja: šis vyresnių žmonių įprotis gali išduoti ligas

    Dienos miegas daugeliui atrodo nekaltas būdas atgauti jėgas, o trumpas pogulis išties gali pagerinti budrumą ir savijautą. Vis dėlto naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad vyresniame amžiuje tam tikri snaudimo įpročiai gali būti ne tik nuovargio, bet ir sveikatos problemų signalas.

    Tyrime, publikuotame JAMA Network Open, analizuota, kaip su mirtingumo rizika siejasi objektyviai išmatuoti snaudimo modeliai. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog snaudimas sukelia blogas baigtis, tačiau ryšys pakankamai aiškus, kad įpročius verta vertinti kaip galimą ankstyvą įspėjimą.

    Ką parodė objektyvūs matavimai

    Mokslininkai rėmėsi Rush universiteto atminties ir senėjimo projekto duomenimis, kuris stebi vyresnius nei 55 metų žmones ir jų sveikatą bei pažintines funkcijas. Nuo 2005 metų dalyvių kasdienė veikla ir poilsis buvo fiksuojami riešo aktyvumo matuokliais, todėl snaudimai vertinti ne pagal pačių žmonių prisiminimus, o pagal realius įrašus.

    Iš viso į analizę įtraukti 1 338 asmenys, o dalyvių snaudimo įpročiai vertinti vidutiniškai apie 10 dienų laikotarpiu. Vėliau tyrėjai žiūrėjo, kaip šie modeliai siejosi su bendru mirtingumu per maždaug 19 metų stebėseną.

    Rezultatai parodė, kad ilgesnis ir dažnesnis snaudimas dieną siejosi su didesne mirtingumo rizika. Skaičiuojama, jog kiekviena papildoma snaudimo valanda per dieną buvo susijusi su maždaug 13 proc. didesne rizika, o kiekvienas papildomas nusnūdimas per dieną – su maždaug 7 proc. didesne rizika.

    Kodėl svarbus paros metas

    Tyrimas rodo ir dar vieną svarbų niuansą: reikšmę gali turėti tai, kada žmogus snaudžia. Tie, kurie dažniau miegojo ryte, turėjo apie 30 proc. didesnę riziką nei tie, kurie linkę nusnūsti ankstyvą popietę.

    Šie skirtumai nebūtinai reiškia, kad ryto pogulis pats savaime kenkia. Tikėtina, kad rytais užklumpantis mieguistumas gali atspindėti prastesnę naktinio miego kokybę, sutrikusį cirkadinį ritmą ar sveikatos būklę, kuri alina organizmą.

    „Svarbu pabrėžti, kad čia matome koreliaciją, o ne priežastinį ryšį“, – sakė miego mokslininkė Chenlu Gao.

    „Perteklinis snaudimas greičiausiai rodo gretutines ligas, lėtines būkles, miego sutrikimus arba cirkadinio ritmo išsiderinimą“, – teigė ji.

    Ką tai reiškia vyresniems žmonėms

    Ankstesni tyrimai irgi siejo dažną snaudimą su įvairiomis būklėmis, įskaitant širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius bei neurodegeneracinius procesus, tačiau dažnai rėmėsi savarankiškai pateikiama informacija. Naujojo darbo stiprybė ta, kad snaudimo trukmė, dažnis ir paros metas vertinti objektyviai, todėl sumažėja atminties klaidų ir subjektyvaus vertinimo.

    Tyrėjai siūlo snaudimo modelius vertinti kaip potencialiai naudingą, lengvai sekamą rodiklį, ypač kai vis plačiau naudojami dėvimieji įrenginiai. Praktikoje tai gali reikšti paprastą taisyklę: jei žmogus staiga pradeda snausti dažniau, ilgiau ar ypač rytais, verta pasitikrinti dėl miego apnėjos, širdies nepakankamumo, depresijos, infekcijų, vaistų poveikio ar kitų lėtinių būklių.

    Specialistai taip pat primena, kad trumpas, planuotas pogulis ankstyvą popietę daugeliui žmonių gali būti naudingas, tačiau nuolatinis mieguistumas dieną nėra norma. Jeigu dienos miegas tampa būtinybe, trukdo naktiniam miegui arba pasikeičia staiga, tai gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.

  • Malonūs prisiminimai dingsta ne dėl amžiaus: mokslininkė paaiškino stebėtinai paprastą priežastį

    Malonūs prisiminimai dingsta ne dėl amžiaus: mokslininkė paaiškino stebėtinai paprastą priežastį

    Kodėl prisiminimai išblunka?

    Ne vienas yra patyręs situaciją, kai artimas žmogus pasakoja apie jaukią bendrą akimirką, o jūs jos tiesiog neprisimenate. Tai dažnai priverčia sunerimti: gal atmintis silpsta, gal galva perpildyta informacijos, o gal smegenys tiesiog nebeturi vietos naujiems prisiminimams.

    Neuromokslas tokią intuiciją pataiso: smegenys neveikia kaip talpa, kuri kada nors prisipildo iki kraštų. Kur kas tiksliau būtų sakyti, kad jos nuolat atsirenka, ką įsiminti, o ką praleisti, todėl dalis įvykių taip ir netampa tvirtais prisiminimais.

    Atmintis priklauso nuo dėmesio

    Kasdien mus pasiekia milžiniški informacijos srautai: vaizdai, garsai, pokalbiai, sprendimai ir užduotys. Jeigu smegenys bandytų viską įrašyti pažodžiui, sistema greitai „užstrigtų“, todėl veikia filtras, kurio pirmoji stotelė yra dėmesys.

    Jei tuo metu mintys sukasi apie planus, laiką, darbų sąrašą ar kelionės logistiką, patirtis užfiksuojama silpniau. Tokiu atveju prisiminimas dažnai ne tiek „dingsta“, kiek apskritai nebūna iki galo susiformavęs.

    Kodėl du žmonės prisimena skirtingai?

    Net ir tada, kai įvykis įsimenamas, atmintis nėra nekintamas įrašas. Kaskart prisimindami mes rekonstruojame patirtį iš detalių nuotrupų, ankstesnių žinių ir lūkesčių, todėl pasakojimas ilgainiui gali kisti.

    Jei vienas žmogus tą patį įvykį dažnai prisimena, aptaria, perpasakoja ar susieja su kitomis patirtimis, jo prisiminimas tampa ryškesnis ir lengviau pasiekiamas. Kito žmogaus prisiminimas, jei jis retai „aktyvuojamas“, gali išblukti ir tapti sunkiai atgaunamas.

    „Atmintis nėra pasyvus gyvenimo įrašymas – smegenys nuolat pasirenka, ką išlaikyti, o ką paleisti“, – sakė Bristolio universiteto anatomijos profesorė Michelle Spear.

    Ne vietos trūkumas, o per didelis krūvis

    Jaustis tarsi galva pilna dažniau reiškia ne tai, kad baigėsi atminties „sandėlis“, o tai, kad pasiekėte apdorojimo ribas. Dėmesys yra ribotas, o dar labiau ribota yra darbinė atmintis, kuri leidžia vienu metu „laikyti“ kelias aktyvias mintis.

    Kai darbinė atmintis perkrauta, naujai informacijai sunkiau įsitvirtinti, o vėliau ją sunkiau prisiminti. Tai primena situaciją, kai atsidarę per daug naršyklės skirtukų pradedame viską valdyti prasčiau, nors niekas dar nėra galutinai prarasta.

    Svarbi detalė ta, kad malonios akimirkos dažniausiai geriau išlieka, jei tuo metu sąmoningai sustojame, atkreipiame dėmesį į aplinką, emociją ir detales. O vėliau jas sustiprina kartojimas: trumpas užrašas, nuotrauka, pokalbis ar tiesiog sąmoningas prisiminimas po kelių dienų.

    Jeigu kažko neprisimenate, tai nebūtinai signalas apie rimtesnes problemas. Dažnai tai rodo, kad tuo metu dėmesys buvo kitur arba prisiminimas nebuvo pakankamai sustiprintas, todėl dabar jį tiesiog sunkiau pasiekti.

  • Tyrimas: nėštumo stresas veikia vaiko smegenis, tačiau ankstyvi adaptaciniai įgūdžiai gali sušvelninti

    Tyrimas: nėštumo stresas veikia vaiko smegenis, tačiau ankstyvi adaptaciniai įgūdžiai gali sušvelninti

    Naujas žurnale Developmental Neuroscience publikuotas tyrimas rodo, kad nėštumo metu patiriamas stresas gali būti susijęs su vaiko smegenų raidos pokyčiais, tačiau ankstyvoje vaikystėje ugdomi adaptaciniai įgūdžiai gali padėti šį poveikį sušvelninti. Mokslininkai pabrėžia, kad tai ankstyvi duomenys, tačiau jie papildo vis gausėjančius įrodymus apie prenatalinės aplinkos svarbą.

    Tyrimą atliko Niujorko miesto universiteto Graduate Center ir Queens College komanda, o kaip natūralios nelaimės sukelto prenatalinio streso modelį pasirinko 2012 metais JAV kilusią audrą Superstorm Sandy. Tyrėjai lygino vaikus, kurie nėštumo metu buvo veikiami su audra susijusio streso, su vaikais, kurie tokios ekspozicijos nepatyrė.

    Pilotiniame tyrime dalyvavo 11 vaikų, patyrusių prenatalinį stresą, ir 23 vaikai kontrolinėje grupėje. Nuo 2 iki 6 metų amžiaus buvo periodiškai vertinami kasdieniai įgūdžiai, tokie kaip komunikacija, savitvarka ir socialinis elgesys, dažnai vadinami adaptaciniais įgūdžiais.

    Vaikams sulaukus 8 metų, daliai jų buvo atlikti smegenų vaizdinimo tyrimai ir užduotys, susijusios su emocijų atpažinimu, pavyzdžiui, veido išraiškų interpretavimu. Tokios užduotys aktyvina emocijų apdorojime dalyvaujančius smegenų tinklus, įskaitant limbinę sistemą.

    Kaip adaptaciniai įgūdžiai keičia vaizdą?

    Rezultatai parodė nuoseklų ryšį: vaikai, kurių prenatalinis laikotarpis buvo pažymėtas didesniu stresu, vidutiniškai rodė tendenciją turėti silpnesnius adaptacinius įgūdžius ir mažesnį aktyvumą kai kuriose su emocijomis susijusiose smegenų srityse. Tačiau esminis skirtumas atsirado įvertinus, kokius adaptacinius įgūdžius vaikai buvo įgiję ankstyvoje vaikystėje.

    Vaikų, kurie patyrė prenatalinį stresą, bet anksti išsiugdė stipresnius adaptacinius įgūdžius, smegenų aktyvumo rodikliai buvo artimesni kontrolinės grupės vaikams. Kitaip tariant, ankstyvi kasdieniai įgūdžiai šiame tyrime siejosi su didesniu smegenų atsparumu vėlesniame amžiuje.

    „Iš neurovaizdinimo perspektyvos šie rezultatai išryškina nepaprastą smegenų gebėjimą būti atsparioms“, – sakė CUNY ASRC Neurovaizdinimo branduolio direktorė Duke Shereen.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad mažesni adaptaciniai įgūdžiai buvo susiję su mažesniu aktyvumu srityse, kurios svarbios emocijų reguliavimui, sensorinės informacijos apdorojimui ir atminties formavimui. Nors tokie ryšiai dar nereiškia priežasties ir pasekmės, jie padeda geriau suprasti galimus mechanizmus.

    Kodėl tai svarbu klimato kaitos kontekste?

    Mokslininkų teigimu, klimato kaitos fone dažnėjant ekstremaliems reiškiniams, daugiau nėščiųjų gali atsidurti ilgalaikio streso sąlygomis, o tai kelia papildomų visuomenės sveikatos klausimų. Tokiose situacijose ypač svarbios tampa ankstyvosios pagalbos priemonės, kurios yra realiai pritaikomos šeimoms kasdienybėje.

    Autoriai akcentuoja, kad tyrimas yra nedidelės apimties, todėl išvadoms būtini didesni ir įvairesni tyrimai, kurie patvirtintų ryšius bei leistų tiksliau įvertinti, kokios intervencijos veiksmingiausios. Vis dėlto gauti duomenys palaiko idėją, kad ankstyvas savarankiškumo, bendravimo ir savitvarkos įgūdžių stiprinimas gali būti svarbus ne tik elgesiui, bet ir smegenų sveikatos atsparumui.

  • 2 valandų maratono riba pagaliau įveikta: kas lėmė proveržį Londone ir ką keičia technologijos?

    2 valandų maratono riba pagaliau įveikta: kas lėmė proveržį Londone ir ką keičia technologijos?

    Londono maratone įvyko lūžis, kurio lengvosios atletikos pasaulis laukė dešimtmečius: oficialiose varžybose pirmą kartą užfiksuoti rezultatai greitesni nei 2 valandos. Iki šiol tokia riba buvo pasiekta tik kontroliuojamomis, rekordams neprilyginamomis sąlygomis.

    Į istoriją įėjo kenijietis Sabastianas Sawe ir etiopas Yomifas Kejelcha, 42,195 kilometro distanciją įveikę atitinkamai per 1:59:30 ir 1:59:41. Abu laikai pasiekti varžybose, todėl laikomi esminiu etalonų pokyčiu elitiniame bėgime.

    Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai vien dviejų išskirtinių sportininkų diena, tačiau ekspertai pabrėžia visą veiksnių grandinę. Maratono rekordai paprastai nėra vien talento ar sėkmės rezultatas, o susideda iš pasirengimo, taktikos, oro ir technologijų.

    Kas nulėmė rekordinius laikus?

    Patys atletai po finišo akcentavo varžybų atmosferą ir taktinį aspektą. Sawe teigė, kad didžiulis palaikymas mieste ir bėgimas šalia Kejelchos padėjo išlaikyti tempą bei priimti teisingus sprendimus kritinėse atkarpose.

    Svarbūs buvo ir išoriniai parametrai: Londone fiksuota maždaug 10–15 laipsnių šiluma ir palyginti nedidelis vėjas. Tokios sąlygos laikomos artimomis optimalioms maratonui, kai organizmas efektyviau reguliuoja temperatūrą ir mažiau eikvoja energijos.

    Tačiau didžiausia intriga, pasak analitikų, slypi ne vien ore ar psichologijoje. Vis garsiau kalbama, kad šiuolaikiniame maratone vis didesnę dalį rezultato lemia technologijos, ypač bėgimo bateliai.

    Supersportbačiai ir nelygi nauda

    Varžybų analizė atkreipė dėmesį į tai, kad keli lyderiai finišavo avėdami tos pačios rėmėjos, „Adidas“, naujausios kartos batelius. Minima, kad vienas iš modelių sveria apie 97 gramus, o tai elitiniame bėgime reiškia mažesnę energijos kainą kiekviename žingsnyje.

    Mokslinėje literatūroje „supersportbačiai“ siejami su geresne bėgimo ekonomija dėl standžių anglies pluošto plokštelių ir energiją grąžinančių putų. Tyrimuose minima, kad bėgimo ekonomija kai kuriais atvejais gali pagerėti daugiau nei 6 proc., tačiau efektas nėra vienodas visiems.

    Pasak sporto mokslo ekspertų, čia ir kyla platesnis klausimas: ką iš tikrųjų matuojame, kai krenta rekordai. Jei prieiga prie pažangiausios įrangos tampa lemiamu faktoriumi, rezultatas pradeda atspindėti ne tik sportininko fiziologiją ir pasirengimą, bet ir jį supančią sistemą.

    „Jei technologijos prieinamumas ima lemti baigtį labiau nei fiziologija, pasirengimas ir talentas, tuomet mes testuojame ne tik atletą, bet ir sistemą aplink jį“, – sakė Yannis Pitsiladis.

    Ar maratonas dar greitės?

    Pačių sportininkų komentaruose taip pat skamba inovacijų reikšmė. Sawe pabrėžė komandinio darbo užkulisiuose svarbą ir tai, kad naujovės padeda peržengti ribas, kurios anksčiau atrodė nepasiekiamos.

    Kita vertus, Londono trasa tradiciškai nelaikoma pačia greičiausia, lyginant su kai kuriais kitais didžiaisiais maratonais. Dėl to natūraliai kyla spėjimas, kad sezonui nesibaigus panašūs laikai gali būti pakartoti ar net pagerinti kitose varžybose.

    Todėl pagrindinė diskusija jau krypsta ne vien į klausimą, kaip greitai žmogus gali bėgti. Vis dažniau klausiama, kokia dalis to greičio bus „žmogiška“, o kokia priklausys nuo technologinės pažangos ir jos prieinamumo elitui.

  • Netanyahu: „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra grėsmė – Izraelis plečia smūgius Libane

    Netanyahu: „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra grėsmė – Izraelis plečia smūgius Libane

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu balandžio 27 dieną pareiškė, kad „Hezbollah“ raketos ir bepiločiai orlaiviai išlieka viena pagrindinių grėsmių, todėl Izraelis, jo teigimu, privalo išlaikyti karinį spaudimą. Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Izraelio kariuomenė pranešė plečianti smūgius Libane, nors formaliai galioja paliaubos.

    Pasak B. Netanyahu, didžiausią riziką kelia 122 milimetrų raketos ir dronai, todėl atsakas esą turi apimti ir operacinius veiksmus, ir technologinius sprendimus. Izraelio pusė akcentuoja, kad paliaubų sąlygos palieka teisę veikti prieš planuojamas, neišvengiamas arba jau vykdomas atakas.

    Libano prezidentas Josephas Aounas tuo pat metu sakė, kad tiesioginės derybos su Izraeliu yra būdas užbaigti Izraelio ir „Hezbollah“ karą. Jis viešai kritikavo tuos, kurie, jo žodžiais, įtraukė Libaną į konfliktą dėl išorinių interesų, ir pabrėžė siekį nutraukti karo būseną.

    „Aš siekiu užbaigti karo būklę su Izraeliu ir nepriimsiu žeminančio susitarimo“, – sakė Josephas Aounas.

    „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas atmetė tiesioginių derybų idėją, pavadinęs ją sunkia klaida ir ragindamas valdžią atsitraukti. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas savo ruožtu perspėjo, kad derybų atmetimas gali turėti itin skaudžių pasekmių Libanui.

    Remiantis viešai skelbta informacija, pastarosiomis savaitėmis Vašingtone vyko JAV tarpininkaujami kontaktai, kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs 10 dienų paliaubas, prasidėjusias balandžio 17 dieną, o vėliau pranešta apie jų pratęsimą dar trims savaitėms.

    Vis dėlto fronte įtampa išlieka. Libano valstybinė žiniasklaida pranešė apie Izraelio aviacijos smūgius keliuose pietų miestuose, artilerijos apšaudymą ir griovimo operacijas atskirose vietovėse, o „Hezbollah“ skelbė surengusi kelias atakas prieš Izraelio pajėgas pietuose.

    Konflikto foną dar labiau apsunkina ginčai Libano viduje dėl „Hezbollah“ vaidmens ir ginkluotės. Aounas teigia, kad derybos neturėtų būti laikomos išdavyste, o tikrasis Libano interesas yra stabilumas ir karo rizikos mažinimas, tačiau „Hezbollah“ šią kryptį kritikuoja kaip nuolaidžiavimą.

    Izraelio kariuomenė taip pat yra paskelbusi apie veikimą vadinamojoje „geltonojoje linijoje“ – maždaug 10 kilometrų gylio ruože Libano teritorijoje palei sieną, į kurį civiliams buvo patarta negrįžti. Libano institucijos skelbė, kad nuo kovos veiksmų pradžios kovo 2 dieną žuvo 2 521 žmogus.

    Diplomatinės pastangos kol kas neduoda tvaraus lūžio, o abi pusės toliau bando primesti savo taisykles dėl paliaubų interpretacijos. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo JAV tarpininkavimo efektyvumo ir nuo to, ar Libano politinei vadovybei pavyks sutarti dėl vienos derybinės linijos.

  • Išpuolis per Baltųjų rūmų korespondentų vakarienę: vyrui pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo į Trumpą

    Išpuolis per Baltųjų rūmų korespondentų vakarienę: vyrui pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo į Trumpą

    Kas nutiko Vašingtone?

    JAV federaliniai prokurorai pareiškė kaltinimus vyrui, kuris, pareigūnų teigimu, bandė įsiveržti į Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienę ir sukėlė chaotišką incidentą, per kurį nuaidėjo šūviai. Renginio metu prezidentas Donaldas Trumpas buvo skubiai palydėtas nuo scenos, o svečiai slėpėsi po stalais.

    Įtariamasis Cole Tomas Allen, 31 metų vyras iš Toranso (Kalifornija), buvo sulaikytas po šeštadienio vakarą įvykusio šaudymo. Pirmadienį jis stojo prieš teismą Vašingtone, tačiau kaltės nepripažino ir oficialaus pareiškimo dėl kaltinimų nepateikė.

    Kaltinimai ir tyrimo kryptis

    Byloje jam inkriminuojamas pasikėsinimas nužudyti prezidentą, taip pat neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimas tarp valstijų bei šūvio paleidimas vykdant smurtinį nusikaltimą. Tyrimą koordinuoja federalinės institucijos, o incidento aplinkybės vertinamos kaip grėsmė valstybės vadovui ir renginio saugumui.

    Pasak pareigūnų, per susišaudymą nukentėjo pareigūnas, vilkėjęs kulkų nepraleidžiančią liemenę: kulka pataikė į liemenę, o sužeistasis, kaip teigiama, turėtų pasveikti. Ši detalė tyrėjams svarbi vertinant šūvių trajektoriją ir galimą tiesioginę grėsmę aplinkiniams.

    Ką žinoma apie įtariamąjį?

    Teisme C. T. Allen sėdėjo šalia valstybės skiriamų gynėjų ir vilkėjo mėlyną kalėjimo uniformą. Jį atstovauja federalinių gynėjų tarnyba, o byla nagrinėjama federaliniame teisme Vašingtone.

    Laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas Todd Blanche nurodė, kad įtariamasis, kaip manoma, traukiniu keliavo iš Kalifornijos į Čikagą, o vėliau į Vašingtoną. Pareigūnų teigimu, jis buvo apsistojęs viešbutyje, kuriame vyko iškilminga vakarienė, nepaisant įprastai griežtų tokio renginio saugumo priemonių.

    Prokurorai kol kas viešai neatskleidė galimo motyvo, tačiau tyrėjai analizuoja rašytinius įtariamojo pareiškimus, socialinių tinklų įrašų pėdsaką ir artimųjų apklausas. Associated Press skelbia, kad viena iš žinučių, kuri, kaip įtariama, buvo išsiųsta šeimos nariams likus kelioms minutėms iki išpuolio, tyrėjams tapo svarbia vertinant įtariamojo nusiteikimą ir galimus ketinimus.

    Remiantis viešai prieinama informacija, C. T. Allen yra dirbęs korepetitoriumi ir domėjosi vaizdo žaidimų kūrimu. Tyrėjai vertina jo socialinių tinklų profilius ir darbo istoriją, siekdami nustatyti, ar buvo požymių, galėjusių įspėti apie galimą smurtinį veiksmą.

    Tolesniame procese teisėsauga turės pagrįsti, ar įtariamojo veiksmai atitiko pasikėsinimo į prezidentą sudėtį, o teismas spręs dėl kardomųjų priemonių ir bylos nagrinėjimo eigos. Kol kas pareigūnai pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o dalis detalių neviešinama dėl saugumo ir įrodymų rinkimo.

  • Trumpas ragina ABC atleisti Jimmy Kimmelą: ginčas dėl Melanios juoko fone po išpuolio Vašingtone

    Trumpas ragina ABC atleisti Jimmy Kimmelą: ginčas dėl Melanios juoko fone po išpuolio Vašingtone

    Reakcija po monologo

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paragino televizijos tinklą ABC atsisveikinti su vakaro laidų vedėju Jimmy Kimmelu. Kritika kilo dėl Kimmelo monologo, kuriame jis juokais palygino pirmąją ponią Melanią Trump su „laukiama našle“.

    Trumpo įrašas socialiniuose tinkluose pasirodė pirmadienį, praėjus kelioms dienoms po šaudymo incidento Vašingtone per iškilmingą vakarienę, kurioje dalyvavo prezidentas. Prezidentas teigė, kad tokie juokai esą peržengia ribas ir ragino ABC bei „Disney“ imtis veiksmų.

    Administracijos atstovai nurodė, kad įtariamasis bandė įsiveržti į renginį su šautuvu, o pirminiais vertinimais galėjo taikytis į Trumpą ir kitus jo aplinkos pareigūnus. Vašingtono teisme įtariamajam pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti prezidentą.

    Melanios Trumpos kritika

    Prie prezidento kritikos prisidėjo ir pirmoji ponia Melania Trump, pareiškusi, kad jos šeimą paliečiantys juokai nėra komedija. Ji tvirtino, jog tokia retorika, jos vertinimu, tik gilina politinę įtampą JAV.

    „Monologas apie mano šeimą nėra komedija, jo žodžiai ėsdina ir gilina politinę ligą Amerikoje“, – sakė Melania Trump.

    Ji taip pat ragino ABC vadovybę aiškiai apsibrėžti ribas ir nebetoleruoti turinio, kuris, jos manymu, skaldo visuomenę. Kimmelas, kaip vienas ryškiausių JAV vėlyvo vakaro laidų veidų, ilgą laiką buvo aktyvus politinės satyros lauke, o jo pasisakymai neretai sulaukia audringų reakcijų.

    Laisvo žodžio ribų klausimas

    Ši istorija atgaivino platesnę diskusiją apie konstituciškai saugomą saviraišką, politinę satyrą ir transliuotojų atsakomybę. JAV vėlyvo vakaro laidos tradiciškai remiasi kandžia politine ironija, tačiau tokiais atvejais, kai šalia atsiranda realaus smurto kontekstas, ribų klausimas tampa dar jautresnis.

    Kimmelo monologas, dėl kurio kilo ginčas, buvo pasakytas dar prieš šaudymo incidentą, tačiau Trumpo ir jo aplinkos kritikai teigia, kad viešas tonas šalyje apskritai tampa vis agresyvesnis. Savo ruožtu dešiniųjų pažiūrų komentatoriai kaltina oponentus prisidedant prie radikalizacijos, o diskusija persikelia į žiniasklaidos ir platformų moderavimo lygmenį.

    Kol kas nėra oficialiai paskelbta, kad ABC būtų priėmusi sprendimą dėl Kimmelo ateities tinkle. Tačiau viešas prezidento spaudimas transliuotojui ir įvykio sąsajos su politiniu smurtu, tikėtina, dar kurį laiką išlaikys šią temą JAV politinės ir žiniasklaidos darbotvarkėje.

  • Ukraina kviečiasi Izraelio ambasadorių: į Haifą plaukia laivas su įtariamai pavogtais grūdais

    Ukraina kviečiasi Izraelio ambasadorių: į Haifą plaukia laivas su įtariamai pavogtais grūdais

    Ukrainos ir Izraelio santykiuose kyla nauja įtampa: Kyjivas pareiškė kviečiantis Izraelio ambasadorių pasiaiškinti dėl krovininio laivo, kuris, kaip įtariama, gabena iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtus grūdus ir juda Haifos uosto link.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad ambasadoriui bus įteikta protesto nota ir paprašyta imtis veiksmų, jog krovinys nebūtų priimtas. Pasak ministro, neteisėta prekyba pavogtais ukrainietiškais grūdais esą neturi griauti draugiškų dvišalių santykių.

    „Sunku suprasti, kodėl Izraelis tinkamai nesureagavo į teisėtą Ukrainos prašymą dėl ankstesnio laivo, atgabenusio pavogtas prekes į Haifą“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras viešai atkirto, kad, jo teigimu, įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimus, kol kas nepateikta. Jis taip pat paragino Ukrainą diplomatinių klausimų nespręsti per socialinius tinklus ir žiniasklaidą.

    „Klausimas bus ištirtas. Izraelis yra valstybė, kuri laikosi teisės viršenybės, o teisėsauga yra nepriklausoma. Visos institucijos veiks pagal įstatymą“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Laivas ir krovinys: ką teigia Ukraina

    Ukrainos pareigūnai tvirtina stebintys Panamos vėliava plaukiojantį laivą „Panormitis“, kuris, jūrų eismo stebėjimo duomenimis, pasiekė vandenis netoli Haifos. Kyjivas perspėja, kad leidimas iškrauti krovinį gali turėti rimtų diplomatinių pasekmių.

    Žurnalistinių tyrimų duomenimis, laive gali būti daugiau kaip 6 200 tonų kviečių ir 19 000 tonų miežių. Skelbiama, kad krovinys galėjo būti suformuotas per perkrovimus iš kitų laivų ir išgabentas per Rusijos Krasnodaro krašte esantį Kaukazo uostą.

    Ukrainos tyrėjai taip pat sieja dalį krovinių su okupuotu Berdjansku Azovo jūros pakrantėje. Tokios schemos, Ukrainos vertinimu, leidžia maskuoti kilmę ir tęsti eksportą, kuris, Kyjivo teigimu, finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą.

    Ankstesnis atvejis Haifoje

    Ši istorija nėra pirmoji. Ukrainos užsienio reikalų ministerija anksčiau viešai skelbė įspėjusi Izraelio institucijas dėl laivo „Abinsk“ krovinio, kurį Kyjivas laikė galimai pavogtais ukrainietiškais kviečiais iš laikinai okupuotų teritorijų.

    Ukrainos pusė tuomet pabrėžė importo operacijų su tokia produkcija nepriimtinumą, tačiau, anot ministerijos, krovinys vis tiek buvo iškrautas Haifoje balandžio 12–14 dienomis. Izraelio žiniasklaidoje pasirodė tyrimų, kad per metus į šalį galėjo patekti ne viena panašios kilmės siunta.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai

    Ukraina yra viena svarbiausių grūdų eksportuotojų Europoje, o žemės ūkio produkcija išlieka reikšmingu ekonomikos pajamų šaltiniu. Dėl Rusijos plataus masto invazijos logistika ir eksporto maršrutai tapo itin jautrūs, o okupuotų teritorijų produkcijos „įteisinimas“ tarptautinėje rinkoje Kyjivui yra strateginė problema.

    Ukrainos pareigūnai ne kartą teigė, kad nuo 2022 metų iš okupuotų teritorijų galėjo būti pagrobti milijonai tonų grūdų. Kyjivas siekia, kad trečiosios šalys, uostai ir importuotojai taikytų griežtesnį kilmės patikrinimą ir reaguotų į įspėjimus, kai kyla įtarimų dėl krovinių.

    Diplomatinis ginčas dėl Haifos uosto vyksta platesniame, atsargių Ukrainos ir Izraelio santykių kontekste. Izraelis iki šiol vengė tiesioginės karinės paramos Ukrainai, bandydamas išlaikyti pusiausvyrą regione, tačiau pastaruoju metu abi pusės viešai signalizuoja norą stiprinti ryšius, ypač kalbant apie grėsmes, susijusias su Iranu.

  • Mokslininkai įvardijo įprotį, siejamą su 11–15 proc. ilgesne gyvenimo trukme: svarbu emocijos

    Gyvenimo trukmę lemia ne vien genetika, mityba ar laiku atliekami sveikatos patikrinimai. Vis daugiau tyrimų rodo, kad didelę reikšmę turi ir emocinė savijauta, ypač optimizmas bei gebėjimas suvaldyti pyktį ir lėtinį stresą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad emocijos nėra vien psichologinis fonas, jos gali veikti elgesį ir fiziologinius procesus. Optimistiškesni žmonės dažniau laikosi sveikesnių kasdienių įpročių, o tai ilgainiui siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių būklių rizika.

    Vienas dažniausiai cituojamų modernių darbų, publikuotas 2019 metais, parodė, kad optimistai vidutiniškai gyvena apie 11–15 proc. ilgiau nei pesimistai. Kituose didelės apimties stebėjimuose optimistiškesnis požiūris buvo susietas su didesne tikimybe sulaukti 90 metų.

    Pyktis ir stresas aktyvina organizmo reakciją, susijusią su streso hormonais, tokiais kaip adrenalinas ir kortizolis. Trumpi pykčio protrūkiai gali laikinai pabloginti kraujotakos sistemos rodiklius, o nuolatinis stresas ilgainiui didina bendrą „apkrovą“ širdžiai ir kraujagyslėms.

    Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama, kad lėtinis stresas siejamas su didesne antro tipo diabeto, insulto ir širdies ligų rizika. Dėl to gebėjimas laiku „neįsisukti“ į pykčio spiralę gali tapti praktišku kasdieniu įrankiu, turinčiu ilgalaikių pasekmių sveikatai.

    „Net trumpi pykčio epizodai gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, o lėtinis stresas ilgainiui didina rimtų ligų riziką“, – teigiama publikacijoje apie tyrimų apžvalgą.

    Aiškinant, kodėl stresas gali trumpinti gyvenimą, neretai minimos telomeros, chromosomų galuose esantys „apsauginiai dangteliai“. Senstant telomeros trumpėja, o joms per daug sutrumpėjus ląstelėms sunkiau atsinaujinti ir normaliai dalytis.

    Tyrimai rodo sąsajas tarp lėtinio streso ir spartesnio telomerų trumpėjimo, todėl emocinė įtampa laikoma vienu iš veiksnių, galinčių pagreitinti biologinį senėjimą. Kai kurios streso mažinimo praktikos, pavyzdžiui, meditacija, moksliniuose darbuose siejamos su palankesniais telomerų rodikliais.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad vadinamasis „garo nuleidimas“ agresyviais veiksmais dažnai neduoda norimo efekto. Labiau pasiteisina ramesnės strategijos, tokios kaip lėtas kvėpavimas, dėmesio sutelkimas į kūno pojūčius, joga ar kitos reguliarios atsipalaidavimo praktikos.

  • Žuvų taukai ir smegenys: naujas tyrimas rodo, kada omega-3 (EPA) gali trukdyti atsistatyti po traumų

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas kelia klausimų dėl įprasto įsitikinimo, kad žuvų taukai visada naudingi smegenims. Tyrėjai nustatė, kad viena omega-3 riebalų rūgštis, eikozapentaeno rūgštis (EPA), tam tikromis sąlygomis gali silpninti smegenų gebėjimą atsistatyti po pasikartojančių lengvų galvos traumų.

    Tyrimas atliktas su modeliais, kurie leido įvertinti ryšį tarp mitybos papildų, smegenų kraujagyslių būklės ir gijimo procesų. Mokslininkai analizavo tiek gyvūnų duomenis, tiek žmogaus smegenų mikrokraujagyslių endotelio ląsteles, kurios yra svarbi barjero tarp kraujotakos ir smegenų dalis.

    Kuo skiriasi DHA ir EPA?

    Mokslininkai pabrėžia, kad ne visos omega-3 riebalų rūgštys organizme elgiasi vienodai. Dokozaheksaeno rūgštis (DHA) yra gerai žinoma kaip svarbi nervinių ląstelių membranų sudedamoji dalis, todėl dažnai siejama su smegenų struktūra ir funkcija.

    EPA, pasak tyrėjų, į smegenų struktūras įsijungia mažiau, o jos poveikis labiau priklauso nuo konteksto ir biologinių sąlygų. Būtent dėl to skirtingos omega-3 formos gali duoti nevienodus rezultatus, ypač kai organizmas patiria papildomą stresą, pavyzdžiui, po traumų.

    Ką parodė bandymai su traumų modeliais?

    Tyrėjai aiškinosi, kaip ilgalaikis žuvų taukų vartojimas veikia smegenų reakciją į pasikartojančius lengvus smūgius į galvą. Dėmesys sutelktas į signalus, kurie susiję su smulkiųjų kraujagyslių stabilumu, jų atsistatymu ir gijimo procesais po pažeidimo.

    Žmogaus smegenų mikrokraujagyslių endotelio ląstelių tyrimuose EPA, bet ne DHA, buvo siejama su prastesniais atsistatymo rodikliais. Tai atitiko ir rezultatus, gautus gyvūnų modeliuose, kuriuose vertinta smegenų kraujagyslių būklė po pakartotinių traumų.

    Kokios galimos pasekmės smegenų sveikatai?

    Remiantis tyrimo išvadomis, EPA gali silpninti kraujagyslių stabilumą ir trikdyti signalus, susijusius su audinių gijimu. Taip pat fiksuoti požymiai, kad gali didėti su pažintiniais sutrikimais siejamų baltymų kaupimosi rizika, nors tai dar nereiškia tiesioginio poveikio visiems žmonėms.

    Gyvūnų tyrimuose ilgalaikis žuvų taukų vartojimas buvo siejamas su prastesniais neurologiniais rodikliais ir silpnesniais erdvinio mokymosi rezultatais. Tyrėjai taip pat aprašė pokyčius smegenų žievėje, kurie gali rodyti pakitusias kraujagyslių palaikymo ir atstatymo programas.

    Ar tai reiškia, kad žuvų taukų reikėtų atsisakyti?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šių rezultatų nereikėtų interpretuoti kaip universalaus įspėjimo nevartoti žuvų taukų. Išvados labiau rodo, kad papildų poveikis gali priklausyti nuo žmogaus būklės, vartojimo trukmės ir konkretaus biologinio konteksto, pavyzdžiui, pasikartojančių lengvų galvos traumų istorijos.

    „Mūsų duomenys rodo, kad biologijoje viskas priklauso nuo konteksto. Turime suprasti, kaip šie papildai veikia organizme laikui bėgant, o ne daryti prielaidą, kad tas pats efektas tinka visiems“, – sakė tyrimo vadovas.

    Praktiškai tai reiškia, kad žmonėms, kurie patiria pasikartojančias galvos traumas, pavyzdžiui, kontaktinio sporto atstovams, gali būti verta su gydytoju aptarti omega-3 papildų sudėtį ir poreikį. Kol kas tyrimas labiau atveria kryptį tolimesniems darbams, nei pateikia galutinį atsakymą, kam ir kokiomis dozėmis žuvų taukai yra geriausias pasirinkimas.