Category: Sveikata

  • Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2027–2028 metų kadencijai. Valstybei, nepriklausomybę atkūrusiai 1991 metais, tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas ir retas Centrinės Azijos matomumo momentas globalioje darbotvarkėje.

    Balsavime dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno grupės vietos Kirgizija įveikė Filipinus ir užsitikrino vieną iš dešimties nenuolatinių vietų 15 narių taryboje. Pastarąjį dešimtmetį iš regiono šį mandatą buvo gavęs Kazachstanas, dirbęs 2017–2018 metų kadencijoje.

    Ką suteikia vieta taryboje

    Nenuolatiniai nariai taryboje dirba dvejus metus ir dalyvauja sprendžiant svarbiausius tarptautinės taikos ir saugumo klausimus. Nors veto teisę turi tik penkios nuolatinės narės, nenuolatiniai nariai formuoja darbotvarkę, inicijuoja diskusijas ir derasi dėl rezoliucijų formuluočių.

    Dabartinę tarybos struktūrą po Antrojo pasaulinio karo suformavo Jungtinių Tautų chartija, o nuolatinių narių veto teisė iki šiol kelia diskusijas dėl sprendimų priėmimo greičio ir politinio balanso. Todėl kiekvienas naujas nenuolatinis narys dažnai siekia išnaudoti mandatą didesniam savo regiono prioritetų matomumui.

    Reformos klausimas ir regiono argumentai

    Kirgizijos užsienio reikalų ministras Žeenbekas Kulubajevas šią savaitę ragino atnaujinti tarybos sudėtį ir didinti nuolatinių narių atstovavimą iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Panašias pozicijas ne kartą yra išsakę ir kiti Centrinės Azijos valstybių atstovai, argumentuodami, kad dabartinis modelis nebeatitinka geopolitinės realybės.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis, kurios neapsiriboja tradiciniais kariniais konfliktais. Į darbotvarkę vis dažniau patenka klimato rizikos, maisto ir energetinio saugumo klausimai bei tarptautinės teisės pažeidimai.

    „Nė viena valstybė negali viena pati suvaldyti šiandienos grėsmių, todėl daugiašalė diplomatija yra kritiškai svarbi“, – sakė Žeenbekas Kulubajevas.

    Kas dar išrinkti ir kada pradės darbą

    Per tą patį balsavimą buvo užpildytos penkios nenuolatinių narių vietos: po vieną Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų grupėms bei dvi vietos Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei. Be Kirgizijos, mandatą gavo Zimbabvė, Trinidadas ir Tobagas, Portugalija ir Austrija.

    Naujai išrinktos šalys pareigas pradės eiti 2027 metų sausio 1 dieną, pakeisdamos Pakistaną, Somalį, Graikiją, Daniją ir Panamą. Kirgizijai tai bus proga ne tik prisidėti prie tarptautinių sprendimų, bet ir nuosekliai kelti kalnų bei sausumos valstybėms aktualius saugumo ir vystymosi iššūkius.

  • JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    Jungtinė Karalystė ir Prancūzija susitarė iki 2026 metų spalio 1 dienos pratęsti vadinamąjį vienas įeina, vienas išeina migrantų grąžinimo susitarimą. Tai trečiadienį Prancūzijos parlamente pranešė už Europą atsakingas ministras delegatas Benjaminas Haddadas.

    Ši schema, dar vadinama „Operation Hillmore“, įsigaliojo 2025 metų rugsėjį ir yra skirta mažinti nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal ją Jungtinė Karalystė gali dalį mažomis valtimis atvykusių migrantų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinti į Prancūziją.

    Mainais Jungtinė Karalystė priima tokį pat skaičių prieglobsčio prašytojų iš Prancūzijos, kurių apsaugos poreikis vertinamas kaip tikėtinas. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie turi šeimos ar kitų ryšių Jungtinėje Karalystėje.

    Skaičiai rodo ribotą poveikį

    Benjaminas Haddadas nurodė, kad iki 2026 metų gegužės 1 dienos pagal schemą į Prancūziją buvo grąžinti 606 žmonės, o 588 asmenys teisėtai perkelti į Jungtinę Karalystę. Tai leidžia įvertinti realų mechanizmo mastą praėjus keliems mėnesiams nuo jo starto.

    Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos mažomis valtimis atvyko 16 910 žmonių. Iš jų, pagal viešai skelbiamą statistiką, grąžinta apie 3,5 proc. atvykusiųjų.

    Tokie rodikliai kelia klausimų, kiek ši priemonė iš tiesų veikia kaip atgrasymas, nors Londono tikslas buvo smogti žmonių kontrabandos tinklams. Be to, balandžio duomenys dar nebuvo paskelbti, todėl bendra dinamika gali kisti, tačiau iki šiol tendencija išlieka panaši.

    Politinis spaudimas nemažėja

    Prancūzijos šiaurės pakrantė jau daugelį metų yra vienas pagrindinių išvykimo taškų tiems, kurie siekia pasiekti Jungtinę Karalystę. Migrantai neretai sumoka tūkstančius eurų už vietą perpildytose pripučiamose valtyse, o kelionė per vieną intensyviausių laivybos kelių pasaulyje laikoma itin pavojinga.

    Jungtinėje Karalystėje ši tema išlieka vienu jautriausių politinių klausimų ministro pirmininko Keiro Starmerio Vyriausybei. Nuo 2024 metų liepos pareigas einanti valdžia susiduria su augančiu spaudimu mažinti atvykimų skaičių, o griežtesnę migracijos darbotvarkę siūlančios politinės jėgos išlaiko aukštą dėmesį apklausose.

    Naujos priemonės ir jų rizikos

    Londonas pastaraisiais mėnesiais pristatė ir platesnį paketą per Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama trumpinti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojai gali likti šalyje, ir greitinti asmenų grąžinimą į saugiomis laikomas kilmės valstybes. Valdžios argumentas paprastas: kuo trumpesnė ir aiškesnė procedūra, tuo mažiau paskatų rinktis neteisėtus kelius.

    Tačiau praktikoje tokios priemonės paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: realių grąžinimų pajėgumų, tarptautinių susitarimų, teisinio proceso trukmės ir galimybių bendradarbiauti su kilmės šalimis. Dėl to net ir griežtinant tvarką, greito lūžio pasiekti sudėtinga, ypač jei kontrabandininkų tinklai prisitaiko prie naujų taisyklių.

    Pratęstas susitarimas su Prancūzija rodo, kad abi šalys renkasi tęstinumo kelią ir išlaiko mainų principą kaip vieną pagrindinių instrumentų. Vis dėlto iki šiol skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad schemos poveikis bendram atvykimų srautui tebėra ribotas ir priklausys nuo to, kaip aktyviai ji bus taikoma artėjant rudeniui.

  • Madridas prieš popiežiaus vizitą: evangelikų bažnyčių bumas Ispanijoje ir jį skatinantys veiksniai

    Madridas prieš popiežiaus vizitą: evangelikų bažnyčių bumas Ispanijoje ir jį skatinantys veiksniai

    Evangelikų augimas Ispanijoje

    Madrido rūmuose Palacio Vistalegre vykęs Festival of Hope trumpam priminė koncertą: minia dainavo, kėlė rankas ir stebėjo renginį nuo tribūnų. Į sceną žengė evangelikų pamokslininkas Franklinas Grahamas, vadovaujantis Billy Graham Evangelistic Association ir JAV politikoje laikomas artimu Donaldo Trumpo aplinkai.

    Organizatoriai skelbė, kad pirmąją dieną susirinko 12 600 žmonių, o dar apie 2 000 liko už durų dėl vietos stokos. Vėliau asociacija nurodė, kad per savaitgalį renginyje apsilankė 18 700 dalyvių.

    „Ispanijai reikia vilties, o ta viltis yra Jėzuje Kristuje“, – sakė Franklinas Grahamas.

    Renginys buvo planuotas daugiau kaip 18 mėnesių, o jam pasirengti, organizatorių teigimu, prisidėjo apie 840 skirtingų evangelikų denominacijų bendruomenių Madrido regione. Taip pat nurodyta, kad prieš renginį vykusiose mokymų ir evangelizacijos veiklose dalyvavo beveik 9 800 žmonių.

    Skaičiai rodo aiškią kryptį

    Evangelikų bendruomenių matomumas Ispanijoje pastaraisiais metais akivaizdžiai auga, o tai patvirtina ir registruojamų maldos namų statistika. Remiantis Ispanijos Religinio pliuralizmo observatorijos duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje buvo registruoti 4 763 evangelikų maldos namai.

    Šis skaičius didesnis nei prieš metus fiksuoti 4 455, o dar ryškiau atsiskleidžia ilgalaikė dinamika: 2011 metais buvo skaičiuojami 2 944 evangelikų maldos namai. Tai rodo ne vien momentinį šuolį, o nuoseklų, daugiau nei dešimtmetį trunkantį augimą.

    Regioniniu pjūviu išsiskiria Katalonija, kur sutelkta 1 010 evangelikų bendruomenių, antroje vietoje – Madridas su 855, po jo Andalūzija su 744 ir Valensijos regionas su 510. Tuo pat metu katalikų bažnyčia išlieka dominuojanti pagal infrastruktūrą: registruojami 22 922 katalikų maldos namai.

    Vis dėlto evangelikų centrai sudaro reikšmingą dalį visų ne katalikiškų denominacijų religinių erdvių, o jų plėtra vis dažniau pastebima ne tik parapijų lygmeniu. Evangelikų organizacijos teigia, kad tikinčiųjų bendruomenė gali siekti apie 1,5 milijono, nors oficialių, tiksliai palyginamų statistinių duomenų apie praktiką ir priklausymą nėra.

    Kodėl evangelikų bažnyčios auga?

    Analitikų ir pačių bendruomenių vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių – migracija iš Lotynų Amerikos. Ispanija pastaraisiais metais fiksuoja gyventojų skaičiaus rekordus, o augimą daugiausia lemia užsienyje gimusių gyventojų atvykimas, ypač didėjant kolumbiečių ir venesueliečių bendruomenėms.

    Daugelis atvykstančiųjų atkeliauja iš šalių, kur evangelikų ir sekmininkų judėjimai yra plačiai paplitę, todėl religinė praktika natūraliai persikelia į naują gyvenamąją vietą. Tokioms bendruomenėms bažnyčia dažnai tampa ne tik tikėjimo erdve, bet ir kasdienio palaikymo infrastruktūra.

    Migrantams tai gali reikšti pirmąjį socialinį tinklą: pažintis, pagalbą ieškant darbo, emocinį ir praktinį palaikymą, bendruomeniškumo jausmą. Dėl to evangelikų bažnyčios dažnai veikia kaip integracijos „vartai“, ypač tiems, kurie atvyksta be artimųjų ar iš anksto susikurto socialinio rato.

    Auganti įtaka matoma ir viešojoje erdvėje: dalis bendruomenių investuoja į transliacijas, muziką, audiovizualinę produkciją, aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose. Toks formatas leidžia pasiekti auditorijas, kurios tradicinių religinių praktikų vengia, bet yra atviros bendruomeniniams renginiams ir asmeninių istorijų pasakojimui.

    Šie masiniai evangelikų renginiai Madride vyko dienomis prieš popiežiaus Leono XIV vizitą Ispanijoje, todėl kontrastas tarp tradicinio katalikiško identiteto ir kintančio religinio žemėlapio tapo dar labiau pastebimas. Nors katalikybė išlieka daugumos religija, evangelikų bendruomenės šiuo metu patiria vieną sparčiausių augimo tempų šalyje.

  • Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Albanijoje trečią dieną protestuojama dėl su Trumpo šeima siejamo kurorto: kas kelia įtampą

    Kas vyksta Tiranoje

    Albanijos sostinėje Tiranoje trečią dieną iš eilės tęsiasi protestai prieš didelį pakrantės turizmo projektą, siejamą su Jaredo Kushnerio ir Ivankos Trump interesais. Demonstrantai teigia, kad planuojamos statybos kelia riziką saugomoms teritorijoms ir skaidriam sprendimų priėmimui.

    Į gatves išėję žmonės kritikuoja ir premjerą Edi Ramą, kurio vadovaujama vyriausybė projektą pristato kaip svarbų šalies ekonomikai. Protestuose matomi simboliai, primenantys vietos biologinę įvairovę, ypač migruojančius paukščius.

    Kurortas gamtos rezervate

    Projektas apima dvi dalis: plėtrą Nartos lagūnos apylinkėse ir mažesnį kurortą negyvenamoje Sazano saloje. Nartos lagūna laikoma laukinės gamtos teritorija, o aplinkosaugininkai pabrėžia jos reikšmę migruojančių paukščių maršrutams Adrijos pakrantėje.

    Planuojama statyti viešbučius, apartamentus, vilas ir prieplauką, o tai, kritikų vertinimu, gali pakeisti pakrantės ekosistemą ir riboti visuomenės prieigą. Pastarosiomis savaitėmis teritorijoje pasirodė sunkioji technika, pradėti parengiamieji darbai, įrengtos aptvarų atkarpos.

    „Saugomos buveinės gali būti negrįžtamai sunaikintos, jei darbai bus tęsiami dabartiniu tempu“, – sako vienos vietos aplinkosaugos iniciatyvos atstovai.

    Investicijos, tyrimai ir politinis fonas

    Vyriausybė teigia, kad projektas padėtų Albanijai įsitvirtinti aukštesnės klasės turizmo rinkoje ir sustiprintų ekonominį augimą. Premjeras Edi Rama viešai pabrėžė, kad tai esą viena didžiausių investicinių iniciatyvų, galinti siekti apie 4 milijardus eurų.

    Tuo pat metu Albanijos antikorupcinė institucija patvirtino pradėjusi su projektu susijusį tyrimą, tačiau detalių kol kas nepateikia. Taip pat skelbiama apie ginčus dėl žemės nuosavybės ir privatizavimo aplinkybių, o tokie teisiniai konfliktai regione nėra reti.

    „Nėra jokios galimybės, kad ši investicija bus sustabdyta, kol aš esu čia“, – sakė Edi Rama.

    Įtampą dar labiau padidino viešojoje erdvėje pasirodę vaizdai, kuriuose matyti, kaip protesto vietoje aktyvistas tempiamas privataus saugumo darbuotojo. Kritikai tai vadina signalų rinkiniu, rodytu, kad interesų konfliktai ir saugumo priemonių naudojimas tampa politinės kovos dalimi.

    Ši situacija lyginama su anksčiau regione aptarinėtais ambicingais nekilnojamojo turto projektais, kuriuos stabdė teisiniai procesai ir politiniai skandalai. Albanijos atveju sprendimas dėl projekto tęstinumo gali tapti testu, kiek šalies institucijos pajėgios suderinti investicijų pritraukimą, aplinkosaugą ir skaidrumą.

  • Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Naujas Statuto projektas

    Ispanijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Sveikatos sistemos darbuotojų pagrindinio statuto projektą, nors dalis medikų organizacijų ir profesinių sąjungų toliau ragina protestuoti. Dokumentas, pristatytas po Ministrų tarybos posėdžio, dar turės pereiti svarstymą ir balsavimą Kongrese.

    Reforma siekiama atnaujinti taisykles, kurios daugeliui viešojo sektoriaus sveikatos darbuotojų Ispanijoje iš esmės nebuvo peržiūrėtos apie du dešimtmečius. Vyriausybė teigia, kad pokyčiai reikalingi tam, kad būtų aiškiau reglamentuotas darbo laikas, budėjimai ir karjeros keliai sistemoje, kurioje ilgą laiką akcentuojamas personalo trūkumas.

    Kas keistųsi dėl darbo laiko?

    Pagal pristatytą projektą numatoma mažinti maksimalų savaitės darbo laiką iki 45 valandų. Tai pateikiama kaip bandymas priartinti taisykles prie šiuolaikinių darbo organizavimo standartų, tačiau kritikai pabrėžia, kad reali kasdienė praktika ypač ligoninėse dažnai priklauso nuo budėjimų apimties ir personalo skaičiaus.

    Projektas taip pat nustato budėjimų ribą – iki 17 valandų „efektyvaus darbo“ per budėjimą, kas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėta 24 valandų praktika, atrodytų kaip reikšmingas pokytis. Vis dėlto tekste palikta išimtis, leidžianti viršyti ribas, jei, institucijų vertinimu, kitaip nepavyksta užtikrinti paslaugų tęstinumo.

    Ko reikalauja medikai?

    Dalies profesinių organizacijų teigimu, reforma neatsako į svarbiausius medikų keliamus klausimus. Tarp reikalavimų minimas aiškesnis budėjimų pripažinimas socialinio draudimo įmokų skaičiavime, kompensacijos už naktinį darbą arba poilsio dienos po kelių pamainų iš eilės.

    Taip pat keliama idėja įtvirtinti atskirą aukštesnę profesinę kategoriją gydytojams, nustatyti 35 valandų darbo savaitės principą įprastoms darbo dienoms ir aiškiai apibrėžti, kad viršvalandžiai būtų savanoriški bei apmokami. Diskusijose skamba ir pasiūlymai dėl savanoriško ankstyvo pasitraukimo iš darbo mechanizmo bei draudimo priverstinai perkelti darbuotojus.

    „Dalis prašymų nebepriklauso Sveikatos ministerijos kompetencijai – darbo užmokestį, etatus ir daug darbo sąlygų nustato autonominiai regionai“, – sakė Ispanijos ministrė Elma Saíz.

    Kritikuojančios organizacijos paskelbė apie naują nacionalinę demonstraciją birželio 15 dieną prie Sveikatos ministerijos. Vyriausybės pusė akcentuoja, kad projektui pritaria didžiosios profesinių sąjungų struktūros, tačiau oponentai teigia nematantys esminių garantijų, kurios realiai sumažintų perdegimą ir perteklinį darbo krūvį.

  • Zelenskis perspėja apie galimą didelę Rusijos oro ataką šiąnakt: akcentuoja „Patriot“ trūkumą

    Zelenskis perspėja apie galimą didelę Rusijos oro ataką šiąnakt: akcentuoja „Patriot“ trūkumą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą perspėjo, kad pagal žvalgybos duomenis Rusija gali surengti dar vieną plataus masto raketų ir dronų ataką jau šiąnakt. Jo teigimu, šalis dar atsigauna po ankstesnio smūgių ciklo, per kurį, Ukrainos institucijų vertinimu, žuvo mažiausiai 22 žmonės.

    V. Zelenskis paragino gyventojus ypač atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus ir, jiems pasigirdus, nedelsti slėptis. Kartu jis dar kartą kreipėsi į Vakarų partnerius, ragindamas didinti paramą ir griežtinti sankcijas, kad Rusijai būtų sunkiau tęsti karą.

    „Iš žvalgybos tarnybų žinome, kad dar viena didelė ataka gali įvykti ir šiąnakt“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas atkreipė dėmesį, kad net ir Rusijos gaminami ginklai, jo teigimu, priklauso nuo importuojamų komponentų, todėl sankcijų apėjimo schemos turi realią įtaką karo tęstinumui. Jis pateikė skaičius, kiek įvairių komponentų, pasak jo, reikia skirtingoms ginklų sistemoms: „Kalibr“ raketoms, „Iskander“ balistinėms raketoms ir atakos dronams.

    V. Zelenskio vertinimu, būtent sankcijų apėjimas leidžia Maskvai išlaikyti ginklų gamybos apimtis ir planuoti naujas atakas. Jis tvirtino, kad tarptautinių ribojimų spragų uždarymas yra tiesiogiai susijęs su civilių saugumu ir fronto situacija.

    Smūgių mastas ir didžiausia grėsmė

    Ukrainos duomenimis, birželio 2 dienos naktį Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau nei 70 raketų ir apie 650 dronų, o dieną atakos tęsėsi dar maždaug 100 dronų. Ukrainos oro gynyba dalį taikinių numušė, tačiau didžiausią pavojų, kaip pabrėžiama, kelia balistinės raketos.

    V. Zelenskis pripažino, kad dabartinis oro gynybos priemonių tiekimo lygis neleidžia perimti reikšmingos dalies raketų, ypač balistinių. Tokie pareiškimai skamba Rusijai didinant spaudimą iš oro ir bandant alinti Ukrainos infrastruktūrą bei miestus.

    Kodėl „Patriot“ tampa kritiniu veiksniu

    Ukrainos vadovas dar kartą akcentavo „Patriot“ sistemų svarbą, nes jos laikomos viena iš nedaugelio priemonių, galinčių efektyviai kovoti su balistinių raketų grėsme. Šios sistemos yra ypač paklausios ir kituose regionuose, todėl jų atsargų ir perėmimo raketų prieinamumas tampa ribojančiu veiksniu.

    Tekste pabrėžiama, kad perėmimo raketų atsargos yra jautrios dėl intensyvaus naudojimo kituose konfliktuose, o gamybos tempai nėra tokie, kad greitai kompensuotų sunaudojimą. V. Zelenskis taip pat yra nurodęs, jog mėnesinė gamyba, jo vertinimu, siekia apie 60–65 raketas geriausiu atveju, o vien per pastarąsias 10 dienų Rusija paleido per 60 balistinių raketų į Ukrainą.

  • Vėjas apgadino menininko JR instaliaciją ant Pont-Neuf: atidarymas Paryžiuje atidedamas

    Vėjas apgadino menininko JR instaliaciją ant Pont-Neuf: atidarymas Paryžiuje atidedamas

    Kas nutiko ant Pont-Neuf

    Paryžiaus Pont-Neuf, laikomas seniausiu miesto tiltu, šią savaitę tapo ne įprasto eismo, o šiuolaikinio meno naujienų centru. Stiprus vėjas ir smarki liūtis apgadino menininko JR instaliaciją „La Caverne du Pont-Neuf“, todėl planuotas atidarymas atidedamas.

    Organizatoriai nurodo, kad sprendimas priimtas likus vos kelioms dienoms iki numatytos inauguracijos. Tiksli nauja atidarymo data dar neįvardijama, nes pirmiausia laukiama techninės apžiūros išvadų.

    Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti praplėšta drobė, pro kurią atsiveria pripučiama konstrukcijos dalis. Partneriai pabrėžia, kad galutinė žalos apimtis bus aiški tik atlikus būklės įvertinimą.

    „Nuspręsta atidarymą perkelti į laiką po birželio 6 dienos, o nauja data bus nustatyta įvertinus techninės apžiūros išvadas“, – teigiama bendrame Atelier JR, Christo ir Jeanne-Claude fondo bei Amicale des Ponts de Paris pranešime.

    Duoklė istoriniam projektui

    JR sumanymas tiesiogiai siejamas su 1985 metais įvykusiu projektu, kai menininkai Christo ir Jeanne-Claude laikinai apgaubė Pont-Neuf audiniu. Šis įvykis laikomas viena ryškiausių laikinojo meno intervencijų Paryžiaus viešosiose erdvėse.

    Kaip ir istorinis tilto apgaubimas, dabartinė instaliacija finansuojama privačiomis lėšomis, be viešojo finansavimo, nurodo projekto komanda. Planuota, kad kūrinys bus lankomas nemokamai, visą parą, iki birželio 28 dienos.

    Pažadas įtraukti pojūčius

    „La Caverne du Pont-Neuf“ sumanyta kaip didelio mastelio optinė iliuzija, primenanti uolėtą reljefą, kuri turėjo pakeisti įprastą tilto vaizdą ir sukelti skirtingų reakcijų. Organizatoriai akcentuoja, kad tai turėjo būti ne tik vizualinis, bet ir sensorinis potyris.

    Numatyta, kad instaliaciją lydės garso takelis, kurį sukūrė buvęs grupės Daft Punk narys Thomas Bangalter. Taip pat suplanuota kvapų dalis, prie kurios dirbo parfumerijos namai „Odore Scola“, siekiant sustiprinti pasakojimą ir emocinį įspūdį.

    Projekto komanda artimiausiu metu žada pristatyti tolesnius žingsnius ir paaiškinti, ar instaliacija bus taisoma vietoje, ar reikės didesnių konstrukcinių pakeitimų. Kol vyksta vertinimas, visuomenei tenka laukti, kada Pont-Neuf vėl taps scena planuotai meno patirčiai.

  • Kriptovaliutų priklausomybė plinta nepastebimai: specialistai įspėja, kad tai primena lošimus

    Kriptovaliutų priklausomybė plinta nepastebimai: specialistai įspėja, kad tai primena lošimus

    Kai investavimas virsta priklausomybe

    Kriptovaliutų prekyba daliai žmonių nustojo būti investavimas ir ėmė panašėti į elgesio priklausomybę, kurios požymiai labai artimi lošimo sutrikimui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad problema dažnai lieka nematoma, nes nuolatinis „rinkos sekimas“ visuomenėje neretai palaikomas ambicingumu.

    Riziką didina tai, kad kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, septynias dienas per savaitę, o vartotojų įsitraukimą skatina nuolatiniai kainų svyravimai ir momentiniai pranešimai. Toks derinys ypač pavojingas žmonėms, turintiems polinkį į impulsyvumą, nerimą ar anksčiau patirtų priklausomybių.

    Kaip atpažinti rizikingą elgesį?

    Škotijoje veikiančio priklausomybių gydymo centro „Castle Craig“ atstovas Jamie Gilesas pabrėžia, kad vertinti reikia ne patį turtą, o elgesį. Jo teigimu, kriptovaliutos savaime nėra problema, kaip ir alkoholis savaime nėra priklausomybės sinonimas.

    Pagrindinis signalas – kontrolės praradimas: žmogus vis dažniau grįžta prie prekybos, didina statymus ar riziką, vejasi praradimus, nesėkmingai bando sustoti ir tęsia nepaisydamas akivaizdžios žalos finansams, santykiams ar savijautai. Dažnai atsiranda slėpimas, melavimas artimiesiems, emocinės būsenos priklausomybė nuo kainų ir nuolatinis „atsilošimo“ motyvas.

    „Apie probleminį investavimą kalbame pagal elgesį, o ne pagal patį instrumentą. Esmė – kai žmogus praranda kontrolę, vejasi nuostolius ir tęsia net matydamas žalą“, – sakė J. Gilesas.

    Ar tai pripažinta mediciniškai?

    Tarptautinėse diagnostikos klasifikacijose atskiros „kriptovaliutų priklausomybės“ diagnozės kol kas nėra. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad formalaus pavadinimo nebuvimas nereiškia, jog realaus sutrikimo nėra, ypač kai elgesio modeliai sutampa su jau aprašytomis priklausomybėmis.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamas ryšys tarp aktyvios kriptovaliutų prekybos ir probleminio lošimo bruožų, tokių kaip rizikos tolerancijos augimas, nuostolių vaikymasis ir impulsyvūs sprendimai. Praktikoje gydymo įstaigos tokį elgesį dažnai vertina per lošimo sutrikimo ir kitų elgesio priklausomybių prizmę, taikydamos panašius pagalbos principus.

    Kas patenka į didžiausią riziką?

    Pasak J. Gileso, dažniausiai pagalbos prireikia jaunesniems vyrams, nors problema nėra vien šios grupės. Tipinis scenarijus – jaunas specialistas, patiriantis įtampą darbe, ieškantis greito finansinio sprendimo arba adrenalino, o prekybą ilgainiui pradedantis naudoti ir kaip pabėgimą nuo streso.

    Skirtumas nuo priklausomybių, kurios greitai tampa matomos aplinkiniams, yra tas, kad kompulsyvi prekyba gali atrodyti kaip produktyvumas. Kai žmogus nuolat „dirba su rinka“, aplinka kartais net skatina tokį elgesį, nepastebėdama, kad jis jau griauna miegą, emocinę pusiausvyrą ir finansinį stabilumą.

    Psichologinės ir finansinės pasekmės

    Specialistai sieja rizikingą prekybą su nerimu, depresijos simptomais, miego sutrikimais ir lėtiniu stresu. Staigūs kainų kritimai gali sukelti aštrias krizes, o dideli nuostoliai kai kuriais atvejais susiję ir su savižudybės minčių rizika.

    Kriptovaliutų rinka išsiskiria tuo, kad nuostoliai gali ištikti greitai, o „atsilošimo“ impulsas pastūmėja į dar rizikingesnius sprendimus. Tai sukuria uždarą ratą, kai psichologinė įtampa skatina prekiauti, o prekybos rezultatai dar labiau didina įtampą.

    Reguliavimo spragos ir reklamos spaudimas

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliutų reklama ir rėmimo sutartys vis dažniau perima lošimų industrijai būdingus modelius: garsenybių rekomendacijas, greito praturtėjimo pažadus ir praleistos progos baimę. Tai ypač paveiku jaunai auditorijai, kuriai finansinė rizika dažnai atrodo abstrakti.

    Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucija FCA pastaraisiais metais griežtino kriptoturto reklamos taisykles, ribojo neautorizuotas reklamas ir akcentavo vartotojų apsaugą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad reguliavimas ne visada spėja paskui technologijas, o priklausomybę skatinantys dizaino sprendimai lieka platformų rankose.

    Ką daryti, jei atpažįstate požymius?

    Pirmas žingsnis – pripažinti, kad problema gali būti ne „blogas periodas rinkoje“, o elgesio modelis, kuris kartojasi. Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, ar prekyba tapo kasdieniu poreikiu, ar ji pradėjo kelti konfliktus šeimoje, ar slėpimas ir skolų augimas tapo norma.

    Jei kyla įtarimų dėl priklausomybės, vertingiausia kreiptis į psichikos sveikatos specialistą ar priklausomybių konsultantą. Artimiesiems patariama derinti empatiją su aiškiomis ribomis, nes vien moralizavimas ar kontrolė retai padeda, o gydymas dažniausiai reikalauja ir emocinės, ir praktinės paramos.

    „Vien problemos atpažinimas jau yra pusė darbo, nes priklausomybę dažnai lydi neigimas. Tai gydoma būklė, o ne moralinis trūkumas“, – sakė J. Gilesas.

  • Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

    Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

    Ką siūlo naujas tyrimas?

    Mokslininkai skelbia, kad paprastas kraujo tyrimas ateityje gali padėti anksčiau nustatyti, kam gresia Alzheimerio liga, dar gerokai iki aiškių simptomų. Naujo darbo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie galutinę diagnozę, o apie rizikos signalą, kurį reikėtų vertinti kartu su kitais duomenimis.

    Tyrimas publikuotas medicinos žurnale „The Lancet“ ir jį atliko Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) komanda. Jie ieškojo sąsajų tarp Alzheimerio ligai būdingų baltymų kraujyje ir subtilių mąstymo bei atminties pokyčių vidutiniame amžiuje.

    Kokie biomarkeriai tirti?

    Tyrėjai analizavo 1 350 suaugusiųjų, kurių amžius buvo 53–69 metai, kraujo mėginius. Dėmesys sutelktas į du Alzheimerio ligos „parašus“: amiloidą ir tau, kurie siejami su ligai būdingais pakitimais smegenyse.

    Apie 6 proc. dalyvių nustatyti padidėję abiejų baltymų rodikliai. Nors šie žmonės tuo metu neturėjo demencijos, jie vidutiniškai prasčiau atliko užduotis, kuriose svarbus informacijos apdorojimo greitis, dėmesio perjungimas ir vykdomosios funkcijos, pavyzdžiui, planavimas ar organizavimas.

    Ką parodė stebėjimas po penkerių metų?

    Dalyvius pakartotinai įvertinus maždaug po penkerių metų, asmenys su aukštesniais amiloido ir tau rodikliais dažniau patyrė spartesnį žodinės atminties ir apdorojimo greičio prastėjimą. Autoriai tai interpretuoja kaip požymį, kad kraujo biomarkeriai gali atspindėti ankstyvus, dar labai nežymius kognityvinius pokyčius.

    Vis dėlto tokie rezultatai nereiškia, kad kiekvienas žmogus su padidėjusiais biomarkeriais neišvengiamai susirgs Alzheimerio liga. Rizika yra tikimybinė, o demenciją gali sukelti ir kitos ligos bei smegenų pažeidimai.

    „Šio tipo testas gali būti klaidingai suprastas taip: jei turiu šių baltymų, vadinasi, sergu Alzheimerio liga. Tai nėra tai, ką sakome“, – sakė Edinburgo universiteto profesorė Tara Spires-Jones.

    „Tai suteikia signalą apie tai, kas vyksta, bet tai tik nedidelė viso paveikslo dalis. Vien tik šis testas nėra diagnozė“, – pridūrė ji.

    Kodėl kraujo testai kelia tiek vilčių?

    Šiandien demencijos diagnostikoje naudojami vaizdiniai tyrimai, įskaitant magnetinio rezonanso tomografiją, taip pat kiti specializuoti metodai, kurie ne visada lengvai prieinami ir gali kainuoti brangiai. Dėl to daliai pacientų tikslesnė diagnozė nustatoma vėlai, kai simptomai jau ryškūs, o smegenų pokyčiai pažengę.

    Kraujo tyrimai teoriškai galėtų tapti pigesniu ir paprastesniu būdu atrinkti žmones detalesniems ištyrimams arba greičiau nukreipti pas specialistus. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad masinei patikrai tokie testai dar nėra parengti, nes būtina aiškiai apibrėžti, kaip interpretuoti rezultatus ir kokių veiksmų imtis gavus „padidintos rizikos“ atsakymą.

    Ką galima keisti jau dabar?

    Ankstyvesnis rizikos įvertinimas būtų svarbus ir dėl to, kad dalis demencijos rizikos veiksnių yra keičiami. Tarp jų dažniausiai minimi fizinis pasyvumas, rūkymas, depresija, prasta širdies ir kraujagyslių sveikata bei mažas kognityvinis aktyvumas.

    Tyrimo autoriai remiasi platesne moksline literatūra, kuri rodo, kad reikšmingą demencijos atvejų dalį teoriškai būtų galima atitolinti arba išvengti koreguojant minėtus rizikos veiksnius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2021 metais demencija pasaulyje sirgo apie 57 mln. žmonių, o kasmet užfiksuojama beveik 10 mln. naujų atvejų.

    Kol kas ekspertai ragina kraujo biomarkerių testus vertinti kaip sparčiai tobulėjančią kryptį, kuri gali pakeisti ankstyvą Alzheimerio ligos rizikos vertinimą, bet dar reikalauja papildomų tyrimų, aiškių gairių ir atsakingo pritaikymo klinikinėje praktikoje.

  • Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Asilai kaip terapijos dalis

    Rytinėje Paryžiaus dalyje esančiame Ville-Evrard ligoninės komplekse psichikos sveikatos pacientų terapijoje vis dažniau pasitelkiami asilai. Čia veikiantis gyvūnų asistuojamos terapijos padalinys laikomas išskirtiniu Prancūzijoje, o pacientai sako, kad tokios sesijos padeda nusiraminti ir lengviau ištverti gydymo rutiną.

    Programoje dalyvauja penki asilai, su kuriais pacientai mokosi užmegzti ryšį per paprastus, bet struktūruotus veiksmus: vedžiojimą, kanopų priežiūrą, šėrimą ir kontaktą po užsiėmimų. Ligoninė pabrėžia, kad tai nėra pramoga, o apgalvota intervencija greta įprasto psichiatrijos gydymo.

    Kaip vyksta užsiėmimai?

    Užsiėmimų metu pacientai su darbuotojų priežiūra vedžioja asilus po ligoninės teritoriją, atlieka priežiūros darbus ir palaipsniui prisiima atsakomybę už konkretų gyvūną. Ilgainiui siekiama, kad žmogus turėtų nuolatinį „porininką“: pažįstamas asilas mažina įtampą ir padeda lengviau įsitraukti.

    Viena iš programos dalyvių Nathalie sako, kad kontaktas su gyvūnu veikia panašiai kaip raminamieji vaistai, tik be „atsiribojimo“ jausmo.

    „Kai išgeri vaistus, kurie padeda atsipalaiduoti, poveikis labai panašus. Aš tai vadinčiau gyvūnų medicina: palengvėja ir nustoji galvoti apie visa kita“, – sakė Nathalie.

    Slaugytoja Audrey Seffar pasakoja, kad pradžioje pacientė nedrįso išlipti iš specialaus vežimėlio, tačiau nuosekliai dirbant su gyvūnu situacija keitėsi. Pasak jos, asilas tampa tarpininku, kuris padeda žengti mažus, bet svarbius žingsnius.

    „Po truputį, su padrąsinimu, ji tai padarė. Gyvūnas čia yra mediatorius, ir šiandien ji jau galėjo išlipti iš vežimėlio ir stovėti šalia savo asilo“, – sakė Audrey Seffar.

    Kodėl pasirinkti būtent asilai

    Programos iniciatoriai teigia, kad asilai išsiskiria ramiu temperamentu, socialumu ir gebėjimu „sulaikyti“ žmogaus emocijas, nereikalaujant daug žodinio bendravimo. Dėl to jie ypač tinkami pacientams, kuriems sunku dalyvauti grupinėse veiklose, palaikyti pokalbį ar reguliuoti nerimą.

    François Hadey, prisidedantis prie gyvūnų paruošimo terapijai, sako, kad asilams reikia kantraus, nuoseklaus darbo, tačiau jų reakcijos į žmogų būna labai aiškios. Jo teigimu, dalis gyvūnų į ligoninę atkeliauja iš prieglaudų, patyrę nepriežiūrą, todėl ir jų istorijos pacientams neretai tampa atpažįstamos.

    „Asilas yra labai protingas: jis greitai supranta, bet jam reikia aiškinti lėtai. Jie ramūs, paprastai artimi žmonėms, o įsitraukę į šias sąveikas labai gerai užmezga ryšį su pacientais. Jie tarsi emocijų kempinės“, – sakė François Hadey.

    Specialistai pabrėžia, kad gyvūnų asistuojama terapija neturi pakeisti gydytojo ar vaistų, tačiau gali padėti ten, kur vien medikamentai ne visada atkuria motyvaciją. Psichiatrijoje tai ypač aktualu pacientams, vartojantiems antipsichozinius vaistus ar raminamuosius, kurie kai kuriems žmonėms sumažina energiją ir norą veikti.

    Pasak programos kūrėjų, rūpinimasis gyvūnu veikia „veidrodžio principu“: mokantis šerti ir prižiūrėti asilą, lengviau grįžti prie savęs priežiūros įpročių. Ligoninėje taip pat pasitelkiami ir kiti gyvūnai, o mažesni kartais atnešami į palatas tiems, kurie negali išeiti į lauką.

    Ville-Evrard komanda siekia, kad tokios praktikos būtų plačiau pripažįstamos ir moksliškai įvertintos. Nors kasdienė patirtis ir pacientų liudijimai rodo naudą, specialistai pabrėžia, kad reikalingi nuoseklūs tyrimai, kurie padėtų aiškiau įvardyti, kam ir kokiomis sąlygomis gyvūnų asistuojama terapija veiksmingiausia.