Category: Sveikata

Telefonų, kompiuterių ir LED lempų ekranai kasdien lydi milijonus žmonių, o kartu didėja ir dėmesys vienai jų skleidžiamos šviesos daliai – mėlynajai šviesai. Ji priklauso matomos šviesos spektrui ir yra arti ultravioletinės spinduliuotės, todėl pasižymi trumpesniu bangos ilgiu ir didesne energija nei, pavyzdžiui, raudonoji šviesa.

Svarbu suprasti, kad mėlyna šviesa nėra dirbtinis reiškinys: didžiausias jos šaltinis yra saulė. Rizikos diskusija išryškėjo tada, kai pasikeitė įpročiai – daug laiko pradėjome leisti arti ekranų, o namuose ir biuruose įsitvirtino LED apšvietimas. Nors atskiras įrenginys paprastai neprilygsta dienos šviesai, reikšmę įgauna ekspozicijos trukmė ir atstumas iki šaltinio.

Kas vyksta organizme?

Mėlynos šviesos poveikis neapsiriboja vien pojūčiu akyse. Tyrimuose aprašoma, kad jos bangos gali prasiskverbti į audinius ir sukelti biologines reakcijas, susijusias su molekulėmis, kurios sugeria šviesą, pavyzdžiui, melaninu ar hemoglobinu.

Viena dažniausiai minimų grandžių – reaktyviųjų deguonies formų susidarymas. Nedideliais kiekiais jos dalyvauja ląstelių signalizacijoje, tačiau perteklius siejamas su oksidaciniu stresu, kuris gali prisidėti prie ląstelių pažeidimų ir spartesnio audinių senėjimo procesų.

Oda, akys ir miegas

Ilga ir intensyvi ekspozicija ekrano šviesai siejama su pokyčiais odoje, ypač dėl oksidacinio streso. Literatūroje aptariama, kad tai gali silpninti struktūras, susijusias su odos stangrumu, ir didinti uždegiminių reakcijų tikimybę, ypač jautresniems žmonėms.

Kitas dažnai aptariamas aspektas – pigmentacijos pokyčiai. Tyrimuose nurodoma, kad mėlyna šviesa gali paveikti melanocitų veiklą, o tai kai kuriems žmonėms siejama su didesne ilgalaikių dėmių ir patamsėjimų rizika, ypač esant tamsesnei odai.

Akims didžiausia kasdienė problema neretai būna ne pati šviesa, o ilgas žiūrėjimas iš arti. Susikaupę į ekraną žmonės rečiau mirksi, greičiau garuoja ašarų plėvelė, todėl gali pasireikšti sausumas, perštėjimas, smėlio jausmas, paraudimas, o vėliau ir skaitmeninis akių nuovargis, lydimas neryškaus matymo ar galvos skausmų.

Ryškiausias mėlynos šviesos poveikis nervų sistemai siejamas su paros ritmo reguliacija. Vakare mėlyna šviesa gali slopinti melatonino gamybą, todėl užmigimas užsitęsia, miegas gali tapti paviršutiniškesnis, o poilsio kokybė prastėja. Ilgainiui prastas miegas didina dirglumo, dėmesio išlaikymo sunkumų ir prastesnės savijautos riziką.

Kodėl dieną ji gali būti naudinga?

Ne visa mėlyna šviesa yra blogis: natūrali dienos šviesa padeda palaikyti budrumą, dėmesį ir sveiką biologinį ritmą. Problemų dažniau kyla tada, kai jos daug vakare arba naktį, ypač jei ekranai naudojami prieš pat miegą ir tai tampa įpročiu.

Specialistai pabrėžia, kad visiškai išvengti mėlynos šviesos neįmanoma ir nereikia, tačiau realią naudą duoda įpročių korekcijos. Paprasčiausi žingsniai – mažiau ryškumo vakare, pertraukos dirbant ekranuose ir ekrano atsitraukimas nuo veido, ypač vaikams, kurių regos sistema dar vystosi.

Šaltiniai:

– https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jocd.15576

– https://apcz.umk.pl/ZC/article/view/60466

– https://doi.org/10.20883/medical.e1283

Jungtinės Karalystės parlamentas patvirtino vadinamąjį kartų tabako ribojimo modelį, kuriuo tabako gaminių pardavimas visam laikui uždaromas tiems, kurie gimė 2009 metų sausio 1 dieną ar vėliau. Tai reiškia, kad šiai kartai legali galimybė pirkti tabaką neatsiras net sulaukus pilnametystės.

Pagal naująją logiką minimalus amžius tabako gaminiams kasmet didės po vienerius metus, todėl jaunesnės kohortos bus nuosekliai „išstumiamos“ iš legalaus tabako rinkos. Vyriausybė šį žingsnį pristato kaip ilgalaikę priemonę, skirtą mažinti priklausomybių ciklą ir paspartinti perėjimą prie mažesnio rūkymo paplitimo.

Naujame reguliavime numatyti ir papildomi ribojimai, susiję su garinimu, ypač vietose, kuriose yra vaikų. Tarp akcentuojamų priemonių minimi draudimai garinti automobiliuose, kai juose yra vaikų, taip pat ribojimai žaidimų aikštelėse ir prie mokyklų, siekiant sumažinti pasyvios ekspozicijos riziką ir nikotino produktų normalizavimą paauglių aplinkoje.

Ką rodo tyrimai apie poveikį?

Priemonės šalininkai pabrėžia, kad tokios politikos nauda atsiskleidžia palaipsniui ir stiprėja ilgainiui, kai mažėja naujų rūkalių srautai. Notingamo universiteto tyrėjų vertinimu, iki 2075 metų ši politika galėtų sukurti apie 88 000 papildomų sveiko gyvenimo metų, palyginti su scenarijumi, kai naujas įstatymas nebūtų priimtas.

To paties tyrimo prognozėse nurodoma, kad 12–30 metų amžiaus grupėje rūkymo paplitimas galėtų nukristi žemiau 5 proc. jau 2040-ųjų pabaigoje, tai yra gerokai anksčiau nei tikėtasi be kartų ribojimo modelio. Tokie skaičiavimai remiasi prielaida, kad apribojimai mažins rūkymo pradėjimą, o ne tik skatins metimą.

Europos kryptis griežtėja

Jungtinės Karalystės sprendimas dera su pastarųjų metų bendra Europos kryptimi, kai valstybės vis aktyviau griežtina tabako ir nikotino produktų prieinamumą, ypač jaunimui. Dalis šalių jau ėmėsi atskirų priemonių, reaguodamos į vienkartinių elektroninių cigarečių populiarėjimą ir jų poveikį tiek visuomenės sveikatai, tiek aplinkai.

Pavyzdžiui, Belgija ir Latvija 2025 metų sausį uždraudė vienkartinių elektroninių cigarečių prekybą, argumentuodamos jų patrauklumu jauniems vartotojams ir atliekų problema. Tuo metu Ispanija ir Prancūzija pastaraisiais metais pristatė naujus ribojimus, orientuotus į rūkymą lauko viešosiose erdvėse.

Europos Komisija savo ruožtu siekia vadinamosios kartos be tabako iki 2040 metų, kai rūkymo paplitimas turėtų sumažėti iki mažiau nei 5 proc. Tokie tikslai atspindi ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kryptį, nes rūkymas išlieka viena didžiausių išvengiamų mirties ir ligų priežasčių pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tabako vartojimas kasmet lemia daugiau nei 7 milijonus mirčių. Dėl to daugelis šalių vis dažniau derina klasikines priemones, tokias kaip akcizai, reklamos ribojimai ir nerūkymo zonos, su naujesniais sprendimais, nukreiptais į konkrečias amžiaus grupes ir naujų nikotino produktų reguliavimą.

Jungtinės Karalystės pasirinktas kartų draudimo modelis gali tapti precedentu kitoms valstybėms, tačiau kartu kels ir praktinių klausimų dėl įgyvendinimo, kontrolės bei galimos nelegalios prekybos rizikų. Vis dėlto pagrindinė žinia aiški: šalis siekia, kad tabakas ilgainiui taptų nebe norma, o vis retesne išimtimi.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/health/2026/04/22/uk-passes-landmark-anti-tobacco-bill-to-create-a-smoke-free-generation

– https://tobaccocontrol.bmj.com/content/early/2026/01/29/tc-2025-059669

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/tobacco

Didžiausia pasaulyje prezervatyvų gamintoja, Malaizijos bendrovė „Karex“, perspėja, kad dėl karo Irane sukeltų logistikos trikdžių ir brangstančių žaliavų produkcijos kainos gali augti 20–30 proc. Pasak įmonės, spaudimas didėja tiek dėl gabenimo vėlavimų, tiek dėl pabrangusių gamybos medžiagų.

„Karex“ vadovas Goh Miah Kiat naujienų agentūrai Reuters teigė, kad klientų sandėliai seka, nes pristatymai vėluoja, o transporto kaštai išaugę. Tai, anot jo, didina paklausą trumpuoju laikotarpiu ir kartu verčia peržiūrėti kainodarą.

„Situacija tikrai labai trapi, kainos yra didelės. Dabar neturime kitos išeities, kaip tik perkelti kaštus klientams“, – sakė Goh Miah Kiat.

„Karex“ per metus pagamina daugiau nei 5 mlrd. prezervatyvų ir eksportuoja į daugiau nei 130 šalių. Bendrovė tiekia produkciją dideliems prekių ženklams, tarp jų Durex ir Trojan, taip pat Jungtinės Karalystės Nacionalinei sveikatos tarnybai bei tarptautinėms sveikatos organizacijoms.

Kur stringa tiekimo grandinės?

Bendrovė nurodo, kad dalis siuntų į Europą ir Jungtines Valstijas dabar keliauja beveik du mėnesius, o kai kurie kroviniai įstringa laivuose, kurie negali pasiekti galutinių uostų. Dėl to tiekėjai ir pirkėjai priversti planuoti didesnes atsargas, o tai dar labiau kelia logistikos kainas.

Gamybą veikia ir brangstančios žaliavos: natūralus lateksas, taip pat sintetinė guma, nitrilas ar poliuretanas, naudojami nelateksiniuose gaminiuose. „Karex“ atkreipia dėmesį, kad pabrango ir pakuotėms reikalingos medžiagos bei lubrikantų komponentai, įskaitant aliuminio foliją ir silikoninę alyvą.

Pramonėje pabrėžiama, kad dalis šių medžiagų yra susijusios su naftos chemijos produktais, o jų tiekimo srautai jautrūs transporto koridorių sutrikimams. Konflikto poveikis krovinių judėjimui per strategiškai svarbius maršrutus, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, didina riziką tiek žaliavoms, tiek galutinei produkcijai.

Rinka spaudžiama ir kitų veiksnių

Prezervatyvų rinka pastaraisiais metais susidūrė ir su papildomu spaudimu dėl tarptautinės paramos bei viešųjų pirkimų pokyčių. Straipsnyje minima, kad JAV tarptautinės plėtros agentūros USAID veiklos nutraukimas prisidėjo prie kontraceptinių priemonių trūkumo dalyje šalių, ypač Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Remiantis Jungtinių Tautų ŽIV ir AIDS programos UNAIDS duomenimis, Nigerijoje vyriškų prezervatyvų distribucija nuo 2024 metų gruodžio iki 2025 metų kovo sumažėjo 55 proc. Tokie svyravimai, ekspertų vertinimu, kelia riziką lytiškai plintančių infekcijų prevencijai ir ilgina tiekimo sutrikimų pasekmes sveikatos sistemoms.

„Karex“ teigia, kad artimiausiems mėnesiams atsargų dar turi, tačiau kartu ieško būdų didinti gamybos apimtis, kad atlieptų augančią paklausą. Kainų perspektyva, bendrovės vertinimu, priklausys nuo to, kiek ilgai truks logistikos ir žaliavų tiekimo sutrikimai.

Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje prezervatyvų kaina paprastai susideda ne tik iš gamybos savikainos, bet ir iš pakuotės, sertifikavimo, sandėliavimo bei transporto kaštų. Todėl ilgėjant pristatymo laikams ir didėjant krovinių draudimo bei gabenimo kainoms, galutinis pabrangimas vartotojams gali tapti neišvengiamas.

Įmonė nurodė, kad situaciją toliau vertins, o sprendimai dėl kainų bus priimami atsižvelgiant į realius pristatymo terminus ir žaliavų kainas. Tokiu metu, kai pasaulinės tiekimo grandinės išlieka jautrios geopolitiniams sukrėtimams, net ir kasdienės prekės vis dažniau tampa tarptautinės logistikos barometrų dalimi.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/health/2026/04/22/worlds-largest-condom-maker-warns-prices-could-rise-as-the-iran-war-impacts-supply-chains

– https://www.reuters.com/

– https://www.unaids.org/en/resources/documents

Ilgas sėdėjimas tapo viena dažniausių šiuolaikinio gyvenimo ypatybių, o jo poveikis sveikatai vis aiškiau siejamas su ankstyvesne mirtimi ir lėtinėmis ligomis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas gerina savijautą, mažina ligų riziką ir siejamas su ilgesne gyvenimo trukme.

PSO rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo arba 75 minutes intensyvaus aktyvumo, taip pat bent du kartus atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Vis dėlto dalis žmonių šių gairių nepasiekia, o didelė dienos dalis praeina sėdint.

Kodėl sėdėjimas tampa problema?

Fizinis neaktyvumas reiškia, kad nepasiekiamos minimalios aktyvumo rekomendacijos, tačiau tai nereiškia visiško nejudrumo. Žmonės gali vaikščioti ar atlikti buities darbus, bet vengti intensyvesnio krūvio ir kartu turėti daug sėdimos veiklos.

Sėdima veikla apima sėdėjimą, gulėjimą ar ilgą stovėjimą beveik nejudant, tačiau daugiausia laiko paprastai praleidžiama sėdint. Tyrimai rodo, kad suaugusieji dažnai nurodo sėdintys apie 6 valandas per dieną, o objektyvūs matavimai kai kuriais atvejais leidžia įtarti, kad realus laikas gali priartėti prie 10 valandų.

PSO fizinį neaktyvumą įvardija kaip vieną svarbiausių koreguojamų mirties rizikos veiksnių. Mokslininkai taip pat yra skaičiavę, kad didesnis visuomenės aktyvumas reikšmingai sumažintų ankstyvų mirčių skaičių, todėl sėdėjimo klausimas nėra vien gyvenimo būdo detalė.

Kas vyksta organizme sėdint?

Ilgai sėdint sulėtėja medžiagų apykaita, nes energijos poreikis tampa mažas. Dėl to organizmas prasčiau „tvarkosi“ su riebalais kraujyje, o ilgainiui tai gali neigiamai veikti gliukozės ir insulino apykaitą.

Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad ilgas nejudrumas siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika, silpnėjančiais raumenimis, venų varikoze ir giliųjų venų trombozės tikimybe. Ilgalaikės stebėsenos tyrimai taip pat susieja didesnį sėdėjimą su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų, demencijos ir ankstyvesnės mirties rizika.

„Būti fiziškai aktyviam yra geriau, nei nebūti aktyviam, net jei tenka daug sėdėti, tačiau rizika priklauso ir nuo aktyvumo lygio, ir nuo sėdėjimo trukmės“, – aiškina sveikatos mokslų profesorius Scott Lear.

Tyrimuose, kuriuos bendraautoriavo S. Lear, nustatyta, kad didesnis sėdėjimo laikas siejosi su didesne ankstyvos mirties rizika, o nepakankamai aktyviems žmonėms ši sąsaja buvo ryškesnė. Kitaip tariant, sportas padeda, bet visiškai „nenubraukia“ ilgo sėdėjimo poveikio, ypač jei judėjimo apskritai per mažai.

Paprastas būdas sumažinti žalą

Pastaraisiais metais išpopuliarėjo stovimi stalai, tačiau vien stovėjimas ne visada išsprendžia problemą. Tyrimai rodo, kad ilgai stovint nejudant metabolinis poveikis gali būti panašus kaip sėdint, be to, didėja raumenų nuovargis ir venų problemų rizika.

Efektyviausia strategija yra ne pakeisti sėdėjimą stovėjimu, o įterpti judėjimą. Tyrimų duomenimis, pakeitus 30 minučių sėdėjimo fiziniu judesiu, ankstyvos mirties rizika tarp daug sėdinčių žmonių sumažėjo maždaug 2 proc.

Jei 30 minučių judėjimo iškart įterpti nepavyksta, ekspertai siūlo mažinti nenutrūkstamo sėdėjimo atkarpas. Praktinis patarimas paprastas: kas 20–30 minučių atsistoti ir apie 2 minutes pajudėti, pavyzdžiui, lengvai paeiti, atlikti kelis pritūpimus ar kitą trumpą aktyvumą.

Tokios trumpos pertraukos padeda palaikyti aktyvesnę medžiagų apykaitą ir geriau kontroliuoti gliukozės bei insulino svyravimus. Kasdienybėje tai galima palengvinti nustatant telefone priminimus, einant telefonu vaikštant ar renkantis trumpus pasitarimus judant.

Galiausiai specialistai pabrėžia, kad sėdėjimo visiškai išvengti nereikia ir dažnai neįmanoma, tačiau organizmui svarbiausia reguliarus judėjimas ir sėdėjimo „išskaidymas“. Net maži įpročiai, kartojami kasdien, gali tapti reikšmingu pokyčiu ilgalaikėje sveikatos perspektyvoje.

Šaltiniai:

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

– https://www.who.int/publications/i/item/9789240015128

– https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2734709

– https://academic.oup.com/eurheartj/article/44/44/3909/7283017

– https://jamanetwork.com/journals/jamacardiology/fullarticle/2792949

– https://diabetesjournals.org/care/article/35/5/976/30026/Breaking-Up-Prolonged-Sitting-Reduces

Autizmo spektro sąvoka jau kelis dešimtmečius yra pagrindas diagnostikoje, švietime ir viešose diskusijose. Ją 9-ajame dešimtmetyje išpopuliarino psichiatrė Lorna Wing, siekusi pabrėžti, kad autizmo patirtys ir pagalbos poreikiai yra labai įvairūs.

Vis dėlto vis daugiau tyrimų ir pačių autistiškų mokslininkų darbų kelia klausimą, ar dabartinis spektro aiškinimas nepersiaurina realybės. Kritika dažniausiai nukreipta į tai, kad autizmas vis dar pernelyg dažnai apibrėžiamas kaip komunikacijos sutrikimas, o ne kaip skirtinga raidos ir patirties visuma.

Šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje diagnozė dažniausiai grindžiama specialistų stebėjimu ir standartizuotais vertinimo kriterijais. Dėl to autistiškų žmonių pasakojimai apie savo patirtį neretai laikomi mažiau patikimais arba sunkiau „pamatuojamais“, nors būtent jie gali paaiškinti kasdienius poreikius ir sunkumus.

Kai norma tampa vienintele tiesa

Tyrėjai vis dažniau mini neuronormatyvumo problemą, kai „normaliu“ laikomas vienas bendravimo ir elgesio modelis. Tokia nuostata ypač sustiprėja vertinant kalbą: dažnai daroma prielaida, kad pilnavertė komunikacija privalo būti žodinė, nuosekli ir atitikti socialines taisykles.

Tokiu atveju skirtingi bendravimo būdai gali būti automatiškai laikomi nesuprantamais arba beprasmiškais. Tai sukuria riziką, kad autistiški žmonės bus vertinami kaip mažiau patikimi savo gyvenimo ekspertai, o sprendimai dėl pagalbos bus priimami neatsižvelgiant į jų pačių patirtį.

Komunikacija yra daugiau nei kalbėjimas

Mokslinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiama, kad autistiški žmonės gali komunikuoti prasmingai įvairiais būdais, kurie ne visada atpažįstami kaip komunikacija. Tai gali būti intensyvus įsitraukimas į konkrečius interesus, per kuriuos kuriamas ryšys, tapatybė ir socialinis bendravimas.

Taip pat dažnai minimi pasikartojantys judesiai ar garsai, vadinami stimingu, bei echolalija, kai kartojami žodžiai ar frazės. Šios raiškos formos gali signalizuoti nusiraminimą, stresą, džiaugsmą, dėmesio sutelkimą ar poreikį reguliuoti pojūčius, todėl jos nėra vien „simptomai“.

Vis plačiau pripažįstama, kad dalis žmogaus patirties sunkiai telpa į žodžius, o emocijos yra neatsiejamos nuo mąstymo ir sprendimų priėmimo. Tai reiškia, kad vertinant autizmo patirtį svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kas pasakoma, bet ir į tai, kaip žmogus išreiškia savijautą, saugumo poreikį ar ryšio siekį.

Nuo diagnozės prie įsiklausymo

Diagnozė išlieka svarbi, nes ji dažnai atveria kelią paslaugoms, pritaikymams mokykloje ar darbe ir specializuotai pagalbai. Tačiau tyrėjai siūlo keisti akcentą: vietoje klausimo, kas žmoguje „ne taip“, dažniau klausti, kaip geriau jį suprasti ir į ką verta atkreipti dėmesį kasdienėse situacijose.

Praktikoje tai reikštų daugiau erdvės alternatyviems bendravimo būdams, sensorinių poreikių supratimui ir aplinkos pritaikymams. Mokyklose tai galėtų padėti tiksliau atpažinti kliūtis mokymuisi, o socialinėje politikoje – kurti veiksmingesnes paramos, įtraukties ir užimtumo priemones.

Platesnis komunikacijos supratimas gali būti naudingas ne tik autistiškiems žmonėms. Daugelis patirčių, ypač susijusių su emocijomis, stresu ar perdegimu, nėra lengvai apibūdinamos žodžiais, todėl jautresnė aplinka ir lankstesnės sąveikos formos gali pagerinti gerovę platesnei visuomenės daliai.

„Jei norime realiai suprasti autizmą, turime žiūrėti plačiau nei į šnekamąją kalbą ir pripažinti, kad prasminga raiška gali būti labai skirtinga“, – teigia autistiški komunikacijos ir švietimo tyrėjai.

Ši kryptis vis dažniau siejama su neuroįvairovės požiūriu, kuriame autizmas vertinamas ne vien kaip deficitas, o kaip skirtingas neurologinis funkcionavimas su savomis stiprybėmis ir iššūkiais. Mokslininkų teigimu, plečiant tai, kas laikoma įrodymais ir kas laikomas patikimu savo patirties pasakotoju, galima kurti tikslesnes ir humaniškesnes pagalbos sistemas.

Šaltiniai:

– https://www.cambridge.org/core/journals/bjpsych-bulletin/article/lorna-wing-obe-md-frcpsych-formerly-psychiatrist-and-physician-social-psychiatry-unit-institute-of-psychiatry-kings-college-london-cofounder-of-the-uk-national-autistic-society/53ACB6F4525853548E057B6A9123BB12

– https://www.autism.org.uk/advice-and-guidance/what-is-autism

– https://theconversation.com/why-understanding-autism-means-looking-beyond-spoken-language-two-autistic-researchers-of-communication-explain-278633

– https://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/13623613231195795

Mialginis encefalomielitas, dar vadinamas lėtinio nuovargio sindromu (ME/CFS), gali iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimą: nuo darbingumo ir socialinių ryšių iki finansinio stabilumo. Nauja apžvalga, parengta Ajovos valstijos universiteto mokslininkų, išanalizavo 505 mirusių žmonių atminimo įrašus ir išskyrė pasikartojančias patirtis, su kuriomis susiduria sergantieji.

Tyrėjai rėmėsi viešai prieinamais artimųjų ir draugų tekstais, skelbtais National Chronic Fatigue and Immune Dysfunction Syndrome Foundation atminimo puslapyje. Analizės tikslas buvo geriau suprasti, kaip liga formuoja kasdienybę ir kokiame kontekste žmonės praranda gyvenimo kokybę, net jei mirties priežastis ne visada būna tiesiogiai susijusi su ME/CFS.

Keturios temos, kurios kartojasi

Mokslininkai išskyrė keturias pagrindines temas: sisteminę nepriežiūrą ir institucijų negebėjimą padėti, klinikinę nepriežiūrą, socialinę atskirtį ir asmeninę naštą. Įrašuose dažnai kartojosi mintis, kad liga buvo nuvertinama, o pagalbos paieškos priminė kovą su biurokratija.

Artimieji rašė apie finansinį spaudimą, sudėtingas draudimo išmokas ir sunkumus siekiant oficialaus neįgalumo statuso. Taip pat minėta, kad dėl riboto funkcionalumo žmonės netenka darbo, o kartu praranda ir dalį socialinių garantijų.

Kai simptomai nurašomi, o ryšiai trūkinėja

Ne mažiau ryški tema buvo socialinis atsiskyrimas: nutrūkusios draugystės, mažėjantis artimųjų ratas, menkesnis supratimas šeimoje. Įrašuose kartojosi nusivylimas dėl to, kad pacientai nesulaukia kompetentingos medicininės pagalbos, o simptomai kartais laikomi perdėtais ar psichologiniais.

„Vieni dalijosi viltimi ir prisiminimais apie progresą, kurio mirusieji siekė, kiti rašė apie skausmą, netektį ir pyktį sistemoms, kurios, jų manymu, prisidėjo prie patirties ir neretai mirties“, – rašė autoriai Zoe Sirotiak ir Hailey Amro.

Pastaraisiais metais ME/CFS vis dažniau vertinamas kaip biologinė liga, nors vieno visuotinai priimto diagnostinio testo iki šiol nėra. Mokslinėje literatūroje aptariami objektyvūs pokyčiai, susiję su nervų sistema ir organizmo atsako į krūvį sutrikimais, tačiau klinikinėje praktikoje pacientų kelias iki diagnozės neretai išlieka ilgas.

Psichikos sveikatos rizika ir pagalbos svarba

Apžvalgoje pabrėžta, kad ilgalaikė negalia, skausmas, izoliacija ir beviltiškumo jausmas gali didinti savižudybės riziką. Atminimo įrašuose buvo aprašomos aplinkybės, kuriose, artimųjų teigimu, prie sprendimo pasitraukti iš gyvenimo prisidėjo prasta savijauta, prarastas savarankiškumas ir patirtas atstūmimas.

„Dideli iššūkiai, su kuriais susiduria žmonės, sergantys ME/CFS, gali turėti įtakos savižudybės rizikai, ir mūsų analizė patvirtina šią išvadą“, – rašė Z. Sirotiak ir H. Amro.

Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į disproporciją tarp ligos naštos ir mokslinių tyrimų masto. Ekspertų vertinimu, vien JAV reikėtų daug kartų didesnio finansavimo, kad tyrimai atitiktų realų sergančiųjų skaičių ir poveikį visuomenei, ypač augant ilgalaikio nuovargio būklių aktualumui po COVID-19 pandemijos.

Tyrimo autoriai akcentuoja, kad atminimo įrašų analizė nėra klinikinė statistika, tačiau ji suteikia retą galimybę išgirsti pacientų ir jų šeimų balsą. Pasak jų, tokios istorijos padeda aiškiau suprasti, kur stringa sveikatos priežiūra, socialinė parama ir visuomenės supratimas, o kartu leidžia tiksliau formuluoti, kokių pokyčių labiausiai reikia.

„Jos tėvas buvo cituojamas sakantis, kad dukra gyveno su nepakeliamu ir nesiliaujančiu skausmu, ir nors jam nebuvo lengva netekti vienintelio vaiko, jis pridūrė: yra dalykų, kurie šiame pasaulyje blogesni už mirtį“, – rašoma apžvalgoje pateikiant vieną iš šeimų liudijimų.

Jeigu ši tema jums sukėlė nerimą ar jums reikia pagalbos, svarbu kreiptis į artimuosius, šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistus. Skubios pagalbos atveju Lietuvoje galima skambinti telefonu 112.

Šaltiniai:

– https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0343374

– https://www.nice.org.uk/guidance/ng206

– https://www.cdc.gov/me-cfs/index.html

– https://www.ninds.nih.gov/health-information/disorders/myalgic-encephalomyelitis-chronic-fatigue-syndrome-me-cfs

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/suicide

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius balandžio 22 dieną pristatė pirmąją šalies istorijoje Bundesvero karinės strategijos gairių versiją. Dokumentas apibrėžia, kaip Vokietija ketina pertvarkyti kariuomenę, kad ji būtų greitesnė, technologiškai pažangesnė ir geriau pasirengusi atgrasymui.

Ministro teigimu, pagrindinis lūžis susijęs su Rusijos plataus masto karu prieš Ukrainą ir sparčiai kintančia karybos praktika. Berlynas vertina, kad grėsmių aplinka per pastaruosius metus tapo sunkiau prognozuojama, todėl planavimas turi būti lankstesnis ir greičiau atnaujinamas.

„Mūsų tikslas aiškus: ir toliau stiprinsime Bundesvero operacinį pasirengimą, ir darysime tai greitai“, – sakė B. Pistorius.

Nuo skaičių prie pajėgumų

Naujoji strategija akcentuoja posūkį nuo fiksuotų pajėgų dydžio tikslų prie realių gebėjimų, kuriuos kariuomenė gali suteikti NATO ir nacionalinei gynybai. Vietoj diskusijų, kiek konkrečiai tankų ar lėktuvų reikės po 10 ar 20 metų, prioritetu tampa pasiekiamas efektas mūšio lauke.

Šį požiūrį sustiprino ir Bundesvero inspektorius generolas Carstenas Breueris, pabrėžęs, kad vertinama bus tai, kokį poveikį pajėgos gali sukurti. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio oro gynybai, ilgojo nuotolio smūgiams ir moderniai, duomenimis grįstai karybai.

Dokumente taip pat įtvirtinama, kad naujos technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, ateityje turės didesnį svorį planuojant operacijas, žvalgybą ir sprendimų priėmimą. Tai atspindi platesnę NATO ir Europos gynybos politikos tendenciją sparčiau pereiti prie tinklaveikos ir skaitmeninių gebėjimų.

Tolimojo smūgio ambicijos

Vienas ryškiausių strategijos akcentų yra vadinamasis giluminis smūgis, galimybė taikliai smogti taikiniams toli už fronto linijos. Tokie smūgiai būtų skirti priešo logistikai, vadavietėms ir kritinei infrastruktūrai, siekiant anksti sutrikdyti jo veiksmus ir sumažinti spaudimą savoms pajėgoms.

Šiuo metu Bundesvero galimybės šioje srityje laikomos ribotomis, o dažniausiai minimas pavyzdys yra sparnuotoji raketa „Taurus“, kurios nuotolis viršija 500 kilometrų. Strategijoje numatoma šias galimybes plėsti, kad Vokietija galėtų smogti tiksliau ir didesniais atstumais.

Kaip vienas iš ateities pavyzdžių įvardijamas planas įsigyti JASSM-ER raketų, kurias būtų galima naudoti su Vokietijos įsigyjamais naikintuvais F-35. Skelbiama, kad tokio tipo ginkluotė galėtų praplėsti veikimo nuotolį iki maždaug 1 000 kilometrų.

Kas bus slepiama ir kodėl?

Pasak B. Pistoriaus, dalis strategijos detalių sąmoningai nebus viešinama, nes konkrečios situacijų schemos ir dislokavimo planai suteiktų potencialiems priešininkams per daug informacijos. Tai atitinka įprastą praktiką, kai viešuose strateginiuose dokumentuose apibrėžiami principai ir prioritetai, bet ne operaciniai scenarijai.

Tuo pat metu Berlynas planuoja didelę Bundesvero plėtrą, apimančią aktyvius karius ir rezervą. Strategijoje įvardijamas tikslas siekti 460 000 žmonių bendro pajėgumo, o operacinį pasirengimą sparčiai didinti iki 2029 metų.

Rezervas ir mažiau biurokratijos

Rezervistams numatomas gerokai svarbesnis vaidmuo, jie įvardijami kaip lygiavertė gynybos sistemos dalis, o ne tik atsarginis resursas. Krizės atveju Vokietija mato save kaip logistinį Europos mazgą, kuriam reikės saugoti infrastruktūrą, tiekimo grandines ir sąjungininkų pajėgų judėjimą.

Kartu planuojama supaprastinti valdymą ir mažinti biurokratiją, diegiant skaitmeninius procesus ir peržiūrint ataskaitų teikimo reikalavimus. Ministro teigimu, strategija bus nuolat atnaujinama, nes grėsmės ir technologijos keičiasi greičiau nei tradiciniai planavimo ciklai.

„Šios strategijos yra gyvi dokumentai“, – sakė B. Pistorius.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/speed-and-deterrence-germanys-defence-minister-unveils-first-ever-military-strategy

Libane nuo savaitgalį per pasalą patirtų sužalojimų mirė antras Prancūzijos karys, tarnavęs Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje UNIFIL. Apie tai trečiadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kaltę dėl išpuolio siejęs su Irano remiama grupuote „Hezbollah“.

Pirmasis per ataką žuvo štabo seržantas Florian Montorio, o „Hezbollah“ dėl incidento viešai atsakomybę neigė. Prancūzijos pareigūnai teigia, kad kariai buvo užpulti vykdydami įprastą užduotį pietų Libane, netoli vadinamosios Mėlynosios linijos.

„Kapralas Anicet Girardin… pargabentas vakar iš Libano, kur buvo sunkiai sužeistas „Hezbollah“ kovotojų, šįryt mirė nuo patirtų sužalojimų“, – rašė Emmanuelis Macronas.

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministrė Catherine Vautrin nurodė, kad A. Girardin priklausė specializuotam kinologų padaliniui. Pasak jos, kariai vykdė užduotį išvalyti maršrutą, kuris, įtariama, buvo užminuotas savadarbiu sprogstamuoju įtaisu.

Ministrės teigimu, kariai buvo apšaudyti iš arti, iš pasalų veikusių ir pasislėpusių užpuolikų, o A. Girardin bandė padėti sužeistam skyriaus vadui. Ji pabrėžė, kad taikdariai veikė sudėtingomis sąlygomis ir pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems.

Kas yra UNIFIL ir kodėl įtampa didėja

UNIFIL buvo įkurta 1978 metais, jos mandatas apima situacijos pietų Libane stebėjimą ir pastangas mažinti įtampą tarp Libano ir Izraelio. Misijoje paprastai tarnauja per 10 000 taikdarių iš maždaug 50 valstybių, kurie patruliuoja palei Jungtinių Tautų nustatytą Mėlynąją liniją.

Pastaraisiais metais UNIFIL veikla vis dažniau atsiduria regioninės eskalacijos kryžkelėje, kai pasienyje didėja incidentų rizika, o taikdariai tampa lengvu taikiniu. JT ir valstybių, siunčiančių karius, pareigūnai nuolat ragina visas puses užtikrinti misijos saugumą ir laikytis tarptautinės teisės.

Prancūzijos reakcija ir platesnis kontekstas

E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzijos kariai UNIFIL gretose „drąsiai ir ryžtingai“ tarnauja taikai Libane. Prancūzija yra viena svarbiausių misijos dalyvių, todėl netektys turi ir politinį svorį Paryžiui, ypač augant diskusijoms dėl tarptautinių misijų saugumo.

Pranešama, kad tai jau trečias Prancūzijos karys, žuvęs nuo platesnio masto įtampos Artimuosiuose Rytuose pradžios, po F. Montorio ir dar vieno kario, kuris, kaip skelbta, praėjusį mėnesį žuvo per Irano drono ataką Irako Kurdistano regione. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kaip ir E. Macronas, viešai siejo savaitgalio išpuolį prieš UNIFIL su „Hezbollah“.

Tuo pat metu tarptautinėje arenoje tęsiasi debatai dėl UNIFIL ateities: skelbta, kad JT Saugumo Taryba vienbalsiai pritarė sprendimui misiją nutraukti 2026 metų pabaigoje, atliepdama Jungtinių Valstijų ir Izraelio poziciją. Tai didina spaudimą artimiausiais mėnesiais aiškiau apibrėžti, kaip bus užtikrinamas saugumas prie Libano ir Izraelio sienos.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/second-french-peacekeeper-dies-after-ambush-blamed-on-hezbollah-macron-says

– https://unifil.unmissions.org/about

Burokėlių raugas, seniai pažįstamas iš tradicinės virtuvės, pastaraisiais metais vėl sulaukia dėmesio kaip fermentuotas gėrimas, siejamas su žarnyno mikrobiotos palaikymu. Mitybos specialistai primena, kad tai nėra vaistas, tačiau saikingai vartojamas jis gali būti vertinga raciono dalis.

Burokėlių raugas yra natūraliai fermentuotas burokėlių sūrymas, paprastai gaminamas iš burokėlių, vandens ir druskos. Skoniui dažnai pridedama česnako ar prieskonių, tačiau esmė išlieka ta pati: fermentacija, kurią lemia pieno rūgšties bakterijos.

Fermentacijos metu burokėliuose esantys cukrūs virsta pieno rūgštimi, todėl gėrimas įgauna rūgštumą ir būdingą aromatą. Procesas paprastai trunka nuo kelių dienų iki maždaug dviejų savaičių, o trukmę labiausiai lemia temperatūra ir higiena.

Kuo jis vertingas kasdienėje mityboje?

Didžiausias burokėlių raugo privalumas siejamas su fermentuotais produktais apskritai: juose gali būti gyvų mikroorganizmų, galinčių prisidėti prie žarnyno mikrobiotos įvairovės. Būtent žarnynas laikomas svarbia imuninei sistemai reikšminga grandimi, todėl fermentuoti produktai dažnai minimi kaip pagalbinė mitybos kryptis.

Dalį maistinių medžiagų gėrimas perima iš burokėlių: tai gali būti folatai (vitaminas B9) ir mineralai, tokie kaip kalis ar magnis. Vis dėlto jų kiekiai priklauso nuo recepto ir fermentacijos sąlygų, todėl raugas turėtų papildyti, o ne pakeisti subalansuotą mitybą.

Burokėliuose taip pat yra biologiškai aktyvių junginių, įskaitant betalainus, kurie siejami su antioksidacinėmis savybėmis. Dažnai minimas ir betainas, kurio poveikis tyrinėjamas kepenų funkcijos ir homocisteino apykaitos kontekste, tačiau praktinė nauda kasdieniam vartojimui labai priklauso nuo bendros mitybos ir sveikatos būklės.

Kada gali netikti ir kaip vartoti saugiai?

Nors raugas laikomas natūraliu produktu, jis tinka ne visiems. Dėl rūgštumo atsargumo turėtų laikytis žmonės, kuriems pasireiškia refliuksas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas ar jautresnė virškinimo sistema, nes gėrimas gali sustiprinti nemalonius pojūčius.

Taip pat svarbus druskos kiekis: raugas gaminamas su druska, todėl asmenims, kuriems reikia riboti natrį, ar turintiems inkstų ligų, jis gali būti ne pats tinkamiausias pasirinkimas. Jei yra polinkis į šlapimo akmenligę, ypač svarbu pasitarti su gydytoju, nes burokėliai turi oksalatų, kurie kai kuriems žmonėms gali būti aktualūs.

Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti savijautą, nes į fermentuotus produktus organizmas gali reaguoti skirtingai. Praktikoje neretai minimos 50–200 ml paros porcijos, tačiau geriausia taisyklė yra saikingumas ir individualus toleravimas.

Pirktinis ar naminis: ką verta žinoti?

Burokėlių raugo galima rasti prekyboje, neretai siūlomi nepasterizuoti variantai, kuriuose teoriškai gali išlikti daugiau gyvų kultūrų. Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį į sudėtį, druskos kiekį, laikymo sąlygas ir galiojimą, nes fermentuoti gėrimai yra jautrūs temperatūrai.

Naminis raugas daugeliui patrauklus dėl paprastos sudėties, tačiau čia itin svarbi švara ir tinkamos sąlygos, kad fermentacija vyktų saugiai. Jei kyla abejonių dėl kvapo, pelėsio ar skonio pokyčių, tokio produkto vartoti nereikėtų.

Ekspertai pabrėžia, kad fermentuoti produktai gali būti naudinga mitybos dalis, bet jie nepakeičia gydymo ir nėra greitas sprendimas sveikatos problemoms. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, prieš reguliariai vartojant raugą verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

Šaltiniai:

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet

– https://www.nhs.uk/live-well/eat-well/food-types/probiotics/

– https://ods.od.nih.gov/factsheets/Folate-HealthProfessional/

– https://ods.od.nih.gov/factsheets/Probiotics-HealthProfessional/

Miegant daugelis intuityviai pasirenka patogiausią pozą, tačiau kartais kyla abejonių, ar tam tikra kūno padėtis nepakenks širdžiai. Ypač dažnai kartojamas įsitikinimas, kad miegas ant kairiojo šono gali būti pavojingas, ypač žmonėms, turintiems širdies nepakankamumą.

Kardiologas Renato Apolito pabrėžia, kad patikimų mokslinių įrodymų, jog miegas ant kairiojo šono savaime didintų širdies ligų riziką, nėra. Naktį žmonės vis tiek keičia pozas, todėl retai visą miegą išbūna vienoje padėtyje, o organizmas dažniausiai pats „pasirenka“ komfortiškiausią variantą.

Kas miegant svarbiau už pozą?

Specialistai akcentuoja, kad didesnę reikšmę širdies ir kraujagyslių sveikatai turi miego kokybė ir pakankama jo trukmė. Gilaus miego ir REM fazės metu organizmas reguliuoja streso hormonų balansą, mažėja uždegiminiai procesai, o tai siejama su palankesniais širdies sveikatos rodikliais.

Kur kas svarbiau, ar pasirinkta poza netrikdo kvėpavimo ir nesukelia įtampos kūnui. Pavyzdžiui, miegas ant pilvo kai kuriems žmonėms gali didinti kaklo ir nugaros raumenų apkrovą, o dėl nepatogios galvos padėties gali prastėti poilsio kokybė.

Dažnai nepastebima grėsmė – miego apnėja

Viena stipriausių miego ir širdies sveikatos sąsajų – obstrukcinė miego apnėja, kai miegant kartojasi kvėpavimo pauzės. Šis sutrikimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir didesne širdies ritmo sutrikimų rizika, įskaitant prieširdžių virpėjimą.

Miego apnėja dažniau pasitaiko turint antsvorio ar specifinį kūno sudėjimą, tačiau ji gali pasireikšti ir normalų svorį turintiems žmonėms. Įtarti ją verta, jei kamuoja garsus knarkimas, dusimo epizodai miegant, rytinis galvos skausmas, ryškus mieguistumas dieną ar sunkiai kontroliuojamas kraujospūdis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei atsiranda apnėjai būdingų simptomų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar miego medicinos specialistą dėl ištyrimo. Diagnostika dažniausiai nėra sudėtinga, o parinktas gydymas gali reikšmingai pagerinti miego kokybę ir sumažinti širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.

Bendroji rekomendacija suaugusiesiems išlieka ta pati: siekti 7–9 valandų miego per parą ir rinktis pozą, kurioje kvėpuoti lengva ir kūnas atsipalaiduoja. Jei gretutinės ligos ar diskomfortas verčia abejoti, tinkamiausią padėtį verta aptarti su gydytoju.

Apibendrinant, vien miegas ant kairiojo šono paprastai nelaikomas pagrindiniu rizikos veiksniu širdžiai. Daug didesnę reikšmę turi miego kokybė, kvėpavimo sutrikimai miegant ir laiku pastebimi simptomai.

Šaltiniai:

– https://www.heart.org/en/healthy-living/healthy-lifestyle/sleep

– https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24443-obstructive-sleep-apnea-osa

– https://www.nhlbi.nih.gov/health/sleep-apnea