Category: Sveikata

  • Ispanija švelnina hantaviruso kontaktų izoliaciją: neigiami testai leis 14 dienų būti namuose

    Ispanija švelnina hantaviruso kontaktų izoliaciją: neigiami testai leis 14 dienų būti namuose

    Ispanijos visuomenės sveikatos institucijos atnaujino priemones dėl hantaviruso protrūkio, siejamo su kruiziniu laivu MV Hondius. Nuo šiol daliai identifikuotų kontaktų, kurie neturi simptomų ir kurių PGR testai yra neigiami, bus leidžiama paskutines 14 dienų iš 42 dienų izoliacijos praleisti namuose.

    Sprendimas taikomas tik tiems, kurie gali užtikrinti realias izoliacijos sąlygas ir laikytis sveikatos saugos reikalavimų. Šiuo laikotarpiu numatyta kasdienė stebėsena, kurią vykdys visuomenės sveikatos specialistai, vertindami savijautą ir galimus simptomus.

    Kaip keičiasi karantino tvarka

    Naujas protokolas numato, kad pirmosios 28 izoliacijos dienos kontaktams bus praleidžiamos ligoninėje. Perkėlimas į namus po šio laikotarpio galimas tik atlikus tyrimus ir įsitikinus, kad žmogus išlieka be simptomų bei neplatina infekcijos.

    Pervežimą į namus numatoma organizuoti medicininiu transportu, vengiant viešojo transporto. Protokole akcentuojama, kad tiek kontaktas, tiek vairuotojas turi dėvėti FFP2 respiratorius ir ypač atidžiai laikytis rankų higienos.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas patvirtintas teigiamas atvejis toliau gydomas ir izoliuojamas aukšto lygio izoliacijos ir gydymo padalinyje iki klinikinio pasveikimo. Toks sprendimas įprastai taikomas, kai reikia maksimaliai sumažinti perdavimo riziką ir užtikrinti griežtą infekcijų kontrolę.

    PSO: patvirtinti 12 atvejų

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino dar vieną su MV Hondius siejamą hantaviruso atvejį Nyderlanduose. Pasak organizacijos, teigiamas testas nustatytas įgulos nariui, kuris išlaipintas Tenerifėje, vėliau pargabentas į Nyderlandus ir nuo to laiko laikėsi izoliacijos.

    PSO duomenimis, bendras su šiuo protrūkiu siejamų infekcijų skaičius pasiekė 12, o mirčių skaičius išlieka trys. Organizacija nurodo, kad naujų mirčių nebuvo registruota apie 20 dienų, o visos trys mirtys įvyko iki gegužės 2 dienos.

    „Raginame paveiktas šalis iki karantino pabaigos toliau atidžiai stebėti visus keleivius“, – sakė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO taip pat atkreipia dėmesį, kad stebimų galimų kontaktų mastas išlieka didelis: minima daugiau nei 600 potencialių kontaktų apie 30 šalių. Organizacija pažymi, kad dalis didesnės rizikos kontaktų dar gali būti nenustatyti, todėl epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

    Ką svarbu žinoti apie hantavirusą

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis, o kai kuriais atvejais siejami su sunkiais kvėpavimo ar inkstų pažeidimais. Dėl galimo ilgesnio inkubacinio laikotarpio ir sudėtingo kontaktų atsekimo kai kuriose situacijose taikomas ilgesnis, 42 dienų, stebėjimo ir izoliacijos laikotarpis.

    Švelninant izoliacijos sąlygas, Ispanijos sprendimas remiasi principu, kad rizika sumažėja, kai žmogus išlieka be simptomų ir pakartotiniai tyrimai nerodo infekcijos. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net ir namų izoliacija turi būti reali, o taisyklių nesilaikymas gali didinti užkrato išplitimo tikimybę.

    Kol epidemiologinis tyrimas tęsiamas, sveikatos institucijos ragina žmones, turėjusius ryšį su galimai paveiktais keleiviais ar įgulos nariais, stebėti sveikatą ir nedelsiant kreiptis į medikus atsiradus karščiavimui, dusuliui ar kitiems ūmiems simptomams. Tuo pačiu pabrėžiama, kad savavališkas judėjimas ir kontaktai izoliacijos metu išlieka viena didžiausių protrūkių valdymo rizikų.

  • Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas yra priartėję prie susitarimo, kuris galėtų užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Interviu telefonu JAV televizijai CBS jis sakė, kad derybos esą juda į priekį, tačiau kartu perspėjo apie griežtas pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

    Apie galimą proveržį kalba ir regiono pareigūnai bei diplomatiniai šaltiniai, kurie viešai neįvardijami. Jų teigimu, svarstomas Pakistano parengtas memorandumo projektas, o galutinis sprendimas dėl jo galėtų paaiškėti per artimiausias 48 valandas, kai abi pusės peržiūrės tekstą.

    Kas siūloma ir kas lieka už borto

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei valstybinei televizijai aiškino, kad projektas vertinamas kaip pagrindų susitarimas, kuris atvertų kelią tolesnėms deryboms. Pasak jo, būtų siekiama per 30–60 dienų suderinti detales ir pereiti prie galutinio susitarimo.

    Baghaei taip pat nurodė, kad tarp aptariamų klausimų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos dalis. Kartu jis pabrėžė, kad branduoliniai klausimai į šį etapą neįtraukiami, nes Teheranas pirmiausia siekia sustabdyti karo veiksmus.

    „Šiame etape mūsų dėmesys sutelktas į karo pabaigą visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – sakė Esmailas Baghaei.

    JAV pozicija: spaudimas ir raudonos linijos

    Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, būdamas Indijoje, žurnalistams teigė, kad derybose esą padaryta tam tikra pažanga ir artimiausiomis dienomis gali paaiškėti daugiau. Jis pakartojo Vašingtono poziciją, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad laikinai atideda karinį smūgį Iranui dėl vykstančių rimtų derybų ir sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose prašymų. Vis dėlto jo retorikoje kartu išlieka ir grasinimas, kad nesėkmės atveju Iranui grėstų itin skaudūs padariniai.

    Pakistano vaidmuo ir rizikos rinkoms

    Šaltinių teigimu, tarpininkavimo pastangos siejamos su Pakistanu: jo kariuomenės vadas Asimas Muniras Teherane susitiko su aukštais Irano pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi ir prezidentą Masoudą Pezeshkianą. Teigiama, kad Islamabadui svarbu grąžinti šalis prie tiesioginių pokalbių, tačiau kol kas neaišku, ar pavyks suderinti principinius reikalavimus.

    Karas ir su juo susiję trikdžiai Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu jautriausių veiksnių pasaulio ekonomikai, nes bet koks laivybos ribojimas tiesiogiai veikia energijos išteklių kainas ir tiekimo grandines. Dėl to rinkos atidžiai stebi ne tik pareiškimus, bet ir realius sprendimus, ar bus sustabdytos atakos ir atnaujintas stabilus komercinis judėjimas regione.

  • Afrikinės klajoklinės erkės aptiktos Lenkijoje: jos vejasi žmogų ir kelia naujų grėsmių

    Afrikinės klajoklinės erkės aptiktos Lenkijoje: jos vejasi žmogų ir kelia naujų grėsmių

    Afrikinėmis arba klajoklinėmis vadinamos Hyalomma genties erkės vis dažniau fiksuojamos Vidurio Europoje, įskaitant Lenkiją. Skirtingai nei Lietuvoje įprastos erkės, šios rūšys elgiasi aktyviai: jos ne tik laukia ant žolių, bet gali judėti paskui pasirinktą „taikinį“.

    Specialistai pabrėžia, kad Hyalomma išsiskiria dydžiu ir išvaizda. Neįsisiurbusi suaugusi erkė dažnai siekia apie 8 milimetrus, o prisisiurbusi patelė gali smarkiai padidėti. Atpažinti padeda ilgos, tvirtos kojos su šviesiomis juostomis.

    Didžiausias šių erkių išskirtinumas – jų „medžioklės“ taktika. Hyalomma turi geriau išvystytą regą, gali pastebėti žmogų ar stambų gyvūną iš kelių ar net keliolikos metrų, o tada kelių minučių bėgyje sekti ir įveikti reikšmingą atstumą.

    Lenkijoje parazitologai Hyalomma paplitimą sieja su šiltėjančiu klimatu ir gyvūnų migracija, ypač paukščiais, kurie perneša nimfas ir lervas. Suaugę individai dažniau randami ant arklių, šunų ar kitų gyvūnų, todėl stebėsena dažnai remiasi gyventojų pranešimais ir laboratoriniu patvirtinimu.

    Svarbu tai, kad Hyalomma paprastai nėra laikomos pagrindiniu Laimo ligos ar erkinio encefalito pernešėju, todėl grėsmės profilis skiriasi nuo įprastų Lietuvoje erkių. Didžiausias dėmesys skiriamas kitoms infekcijoms, kurias šios erkės gali platinti kai kuriuose regionuose.

    Viena pavojingiausių siejamų ligų yra Krymo-Kongo hemoraginė karštligė, kuri kai kuriose pasaulio vietose gali turėti sunkų klinikinį vaizdą. Vis dėlto iki šiol pranešimuose apie Lenkijoje rastas Hyalomma erkes dažniausiai pabrėžiama, kad šio viruso aptikimas vietiniuose mėginiuose nėra patvirtintas, todėl rizika vertinama kaip labai maža.

    Realesne grėsme laikomos riketsiozės, įskaitant dėmėtąsias karštliges, kurias sukelia Rickettsia genties bakterijos. Jos gali sukelti ūmią būklę su karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o įkandimo vietoje neretai susiformuoja šašas ir gali atsirasti bėrimas.

    Medikai primena, kad po bet kokio erkės įkandimo svarbiausia stebėti savijautą ir odos pokyčius. Jei per kelias dienas ar savaites atsiranda karščiavimas, išplitęs bėrimas, neįprastas silpnumas ar greitai didėjantis paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kad erkė atrodė neįprastai didelė, su ilgomis dryžuotomis kojomis.

    Profilaktika išlieka panaši, tačiau verta įvertinti Hyalomma elgseną: jos gali aktyviai judėti žeme ir kopti drabužiais. Todėl rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną dengiančius drabužius, o grįžus iš gamtos kruopščiai apžiūrėti batus, kelnių apačias, kojas ir augintinius.

    Renkantis repelentus, dažniausiai patikimiausiais laikomi sintetiniai preparatai su DEET arba ikaridinu, naudojami pagal instrukciją. Augintiniams svarbi veterinarinė apsauga ir apžiūra po pasivaikščiojimų, nes didelė dalis Hyalomma radinių Vidurio Europoje fiksuota būtent ant gyvūnų.

    Pastebėjus erkę, jos negalima traiškyti plikomis rankomis. Erkė turėtų būti ištraukta pincetu ar specialiu įrankiu, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tiesiai, o įkandimo vietą dezinfekuoti.

    Jei erkė atrodo neįprasta ir yra galimybė, ją verta išsaugoti identifikavimui: įdėti į sandarų indelį ar maišelį ir laikyti vėsiai, o prireikus parodyti specialistams. Tokie pranešimai padeda tiksliau suprasti, ar Hyalomma rūšys regione atsiranda atsitiktinai, ar jau formuojasi nuolatinės populiacijos.

  • Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Dar visai neseniai virškinimo bėdos ir nuotaikos sutrikimai dažnai buvo laikomi dviem nesusijusiomis problemomis. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad juos sieja vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis – sudėtingas ryšys tarp virškinamojo trakto, nervų sistemos ir imuniteto.

    Ši komunikacija vyksta per klajoklį nervą, streso hormonus, uždegiminius signalus ir žarnyno mikrobiotą. Dėl to organizmo reakcija į stresą ar uždegimą gali atsispindėti ne tik pilvo simptomais, bet ir nerimu, prastesniu miegu, nuovargiu bei nuotaikos kritimu.

    Kas yra žarnyno ir smegenų ašis?

    Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, kurie dalyvauja virškinime, vitaminų sintezėje ir imuninėje gynyboje. Jie taip pat gamina medžiagas, galinčias veikti nervų sistemą, o jų disbalansas siejamas su padidėjusiu organizmo jautrumu stresui.

    Svarbi ir serotonino tema: didelė dalis šios medžiagos pirmtakų bei reguliavimo mechanizmų yra susiję su žarnynu. Nors serotoninas dažniausiai siejamas su emocijomis, jis taip pat reguliuoja žarnyno motoriką, todėl virškinimo sutrikimai ir emocinė savijauta neretai keičiasi kartu.

    Kodėl IBS dažnai eina kartu su nerimu?

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – dirgliosios žarnos sindromas, dažnai trumpinamas IBS. Tai funkcinis žarnyno sutrikimas, kai pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita.

    Tyrimai rodo, kad IBS turintys žmonės reikšmingai dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus nei bendroji populiacija. Praktikoje ryšys dažnai būna dvikryptis: įtampa gali sustiprinti pilvo simptomus, o nuolat kartojantis diskomfortas didina nerimą, blogina miegą ir mažina darbingumą.

    Uždegiminės žarnyno ligos ir psichikos sveikata

    Panašios tendencijos matomos ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Tai lėtinės būklės, kurioms būdingi paūmėjimai ir remisijos, o simptomai dažnai paveikia kasdienį gyvenimą bei emocinį stabilumą.

    Duomenys rodo, kad aktyvaus uždegimo laikotarpiais nerimo ir depresijos simptomai gali stiprėti. Mokslininkai tai aiškina ne tik psichologiniu lėtinės ligos krūviu, bet ir pačiu uždegimu: uždegiminiai mediatoriai gali veikti nervų sistemą, keisti streso reakciją ir sąveikauti su mikrobiota.

    „Vis daugiau įrodymų rodo, kad žarnyno būklė ir emocinė savijauta gali paveikti viena kitą, o stresas kai kuriems žmonėms tampa aiškiu simptomų paūmėjimo veiksniu“, – pabrėžia mokslinę literatūrą apibendrinantys gydytojai ir tyrėjai.

    Specialistai akcentuoja, kad žarnyno simptomų ir emocinės savijautos ryšys nereiškia, jog problema yra vien psichologinė. Dažniausiai tai kompleksinė būklė, todėl pagalba gali apimti mitybos korekcijas, simptomų kontrolę, miego ir streso valdymą bei, prireikus, psichologo ar psichiatro įsitraukimą.

    Jei žarnyno sutrikimai tęsiasi ilgai, kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar naktiniai simptomai, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą. Ankstyvas ištyrimas padeda atskirti funkcinius sutrikimus nuo uždegiminių ligų ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

  • 4 produktai, kurie sotina ilgiausiai: paprasta „ilgaamžiškumo“ lėkštė per 20 minučių

    4 produktai, kurie sotina ilgiausiai: paprasta „ilgaamžiškumo“ lėkštė per 20 minučių

    Mitybos modeliuose, siejamuose su ilgaamžiškumu, dažniausiai kartojasi tie patys principai: daugiau ankštinių, pilno grūdo produktų, daržovių ir nesočiųjų riebalų, o itin perdirbto maisto – kuo mažiau. Vienas paprastas dubenėlis gali natūraliai sutalpinti visas šias grupes į vieną sotų patiekalą.

    Tokio patiekalo pagrindas dažniausiai sudarytas iš keturių ingredientų: juodųjų pupelių, rudųjų ryžių, batatų ir avokado. Kartu jie suteikia baltymų, skaidulų, sudėtinių angliavandenių ir mononesočiųjų riebalų, todėl sotumo jausmas paprastai išlieka ilgiau, o energija pasiskirsto tolygiau.

    Kodėl šis derinys sotina?

    Juodosios pupelės vertinamos dėl augalinių baltymų ir skaidulų, kurios lėtina virškinimą ir padeda ilgiau išlikti sotiems. Be to, ankštinės daržovės siejamos su palankesniais širdies ir medžiagų apykaitos rodikliais, kai jos reguliariai keičia dalį perdirbtų mėsos produktų.

    Rudieji ryžiai, palyginti su baltais, išlaiko sėlenas ir gemalą, todėl įprastai turi daugiau skaidulų ir mikroelementų. Dėl to jie dažnai geriau tinka kaip pilno grūdo garnyras, ypač kai siekiama stabilesnio sotumo per dieną.

    Batai suteikia natūralaus saldumo ir yra svarbus beta karoteno šaltinis, kurį organizmas gali paversti vitaminu A. Avokadas papildo patiekalą mononesočiaisiais riebalais ir skaidulomis, o riebalai taip pat padeda geriau pasisavinti dalį riebaluose tirpių junginių iš daržovių.

    „Sotumą dažniausiai lemia ne vien kalorijos, o baltymų, skaidulų ir riebalų derinys, taip pat patiekalo tūris“, – sako mitybos specialistai, kalbėdami apie ilgesnį sotumo jausmą suteikiančius pasirinkimus.

    Kaip pasigaminti namuose

    Paruošimas paprastas: batatus supjaustykite kubeliais ar skiltelėmis ir iškepkite orkaitėje iki minkštumo, pagardinkite druska, pipirais, saldžiąja paprika ir trupučiu alyvuogių aliejaus. Rudus ryžius virkite pagal pakuotės instrukciją, o išvirus trumpai atvėsinkite.

    Pupeles galite virti patys arba rinktis konservuotas, tačiau jas verta gerai nuplauti, kad sumažėtų druskos ir priedų likučiai. Avokadą supjaustykite riekelėmis ar kubeliais ir dėkite pačioje pabaigoje, kad išliktų šviežumas ir tekstūra.

    Skoniui pakanka laimo sulčių, alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų, o norint intensyvumo tinka čili, kuminas, rūkyta paprika ar kalendra. Toks dubenėlis patogus pietums, vakarienei ar maistui į darbą, nes ingredientai lengvai derinami pagal asmeninius poreikius.

    Kam verta atkreipti dėmesį

    Nors tai subalansuotas pasirinkimas, vienas patiekalas savaime nelemia nei sveikatos, nei ilgaamžiškumo. Daugiau įtakos turi visuma: įvairi mityba, pakankamas judėjimas, kokybiškas miegas, skysčių vartojimas ir kuo retesnis itin perdirbto maisto pasirinkimas.

    Žmonėms, turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų, verta atidžiau rinktis ryžių ir batatų porcijas, nes abu produktai yra angliavandenių šaltiniai. Jautresnį virškinimą turintiems asmenims ankštines daržoves geriau didinti palaipsniui, stebint savijautą.

    Vis dėlto šis keturių ingredientų derinys išlieka vienu paprasčiausių būdų susikomplektuoti sotų, maistingą ir lengvai pagaminamą patiekalą. Jei norisi daugiau baltymų, jį galima papildyti tofu ar liesu pieno produktu, o jei daugiau daržovių – įmaišyti lapinių žalumynų.

  • Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Sausų akių liga vargina šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje, o jos simptomai dažnai atrodo kasdieniški: perštėjimas, deginimas, paraudimas, svetimkūnio jausmas ir svyruojantis regėjimo aštrumas. Gydytojai pabrėžia, kad tai ne tik diskomfortas, nes užsitęsęs uždegimas ir ašarų plėvelės nestabilumas gali žaloti akies paviršių.

    Nacionalinio Singapūro universiteto mokslininkai pristatė netikėtą idėją: į akies audinius laikinai perkelti augalų fotosintezės „mechaniką“. Laboratorijoje jie iš špinatų lapų išskyrė tilakoidų membranų struktūras ir jas, kaip nanodaleles, panaudojo akių lašų pavidalu.

    Kaip veikia šviesa maitinami lašai

    Tyrėjų tikslas buvo paskatinti akies ląsteles, veikiamas aplinkos šviesos, gaminti daugiau NADPH – molekulės, kuri veikia kaip ląstelinis energijos ir apsaugos „rezervas“. Ji svarbi neutralizuojant reaktyviąsias deguonies formas, kurios skatina uždegimą ir oksidacinį stresą, dažnai siejamą su sausų akių liga.

    Eksperimentuose su laboratorijoje augintomis žmogaus akies ląstelėmis ir genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms sukelta į sausų akių būklę panaši problema, metodas sumažino oksidacinio streso žymenis. Mokslininkai fiksavo, kad vos per maždaug 30 minučių šviesos poveikis padėjo slopinti uždegiminius procesus akies paviršiuje.

    „Pirmą kartą parodėme, kad augalų fotosintezės sistema gali būti perkelta į žinduolių audinius ir, maitinama ta pačia šviesa, kuri leidžia mums matyti, gaminti biologiškai naudingas molekules“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas Xing Kuoranas.

    Rezultatai ir palyginimas su įprastu gydymu

    Tyrėjų aprašyta technologija pavadinta LEAF ir paremta tuo, kad tilakoidai yra natūralios struktūros, augaluose atsakingos už NADPH gamybą fotosintezės metu. Špinatai pasirinkti dėl didelės chloroplastų išeigos ir palyginti paprasto išgavimo, be to, tai plačiai prieinamas augalas.

    Publikuotuose bandymuose su pelėmis lašai buvo naudojami du kartus per dieną penkias dienas. Mokslininkai teigia, kad toks gydymas veiksmingiau sumažino sausų akių požymius nei dažnai skiriamas ciklosporino preparatas „Restasis“, kuris daliai pacientų sukelia deginimą ar papildomą dirginimą.

    „Turime technologiją, kuri naudoja aplinkos šviesą, kad tiesiogiai atstatytų molekulę, kurios trūksta sergant sausų akių liga“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas David Leong Tai Wei.

    Kodėl dar anksti skelbti pergalę

    Nors rezultatai skamba ambicingai, tai vis dar ankstyvos stadijos tyrimai: saugumas ir veiksmingumas žmonėms turi būti patvirtintas klinikiniais tyrimais. Komanda nurodo, kad pasirengimas klinikiniams tyrimams jau vyksta, tačiau iki realaus gydymo praktikoje paprastai prireikia ne vienerių metų.

    Dar viena kliūtis – poveikio trukmė. Tyrėjai pastebi, kad dalelės akies ląstelėse laikui bėgant suyra ir efektyvumas po kelių valandų mažėja, todėl ateityje reikės sprendimų, kaip užtikrinti stabilesnį ir ilgesnį poveikį.

    Mokslininkai taip pat svarsto platesnį pritaikymą: jei audinys pasiekiamas matoma šviesa ir problemą lemia oksidacinis stresas, panaši strategija teoriškai galėtų būti svarstoma ir kitoms uždegiminėms būklėms. Vis dėlto artimiausias realistiškas tikslas išlieka saugus, patogus ir veiksmingas sausų akių gydymas, kuris sumažintų priklausomybę nuo nuolatinių lašų ir dirginančių preparatų.

  • Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkų analizė rodo, kad žmones efektyviausiai mažina alkoholio vartojimą ne vien bauginant pasekmėmis, o sujungiant aiškią rizikos žinutę su konkrečiu veiksmu. Tyrime dalyviams buvo rodomi skirtingi sveikatos pranešimai ir reklaminiai klipai, o vėliau vertinta, ar keičiasi jų elgesys.

    Rezultatai išryškino vieną derinį, kuris išsiskyrė iš kitų: informacija apie alkoholio ryšį su vėžiu ir paprastas prašymas skaičiuoti kiekvieną išgertą gėrimą. Būtent šis metodas buvo susijęs ne tik su bandymu sumažinti vartojimą, bet ir su realiu, statistiškai reikšmingu sumažėjimu per maždaug šešias savaites.

    Kodėl skaičiavimas veikia?

    Tyrėjų teigimu, vien perspėjimas apie žalą dažnai sukelia trumpalaikę reakciją, tačiau nepadeda žmogui suprasti, ką daryti čia ir dabar. Skaičiavimas veikia kaip paprastas savikontrolės įrankis: jis didina sąmoningumą, mažina automatinį gėrimą ir leidžia lengviau pastebėti, kada peržengiama įprasta riba.

    Praktikoje tai gali atrodyti labai paprastai: vakaro metu pasižymėti, kiek standartinių gėrimų išgerta, ir sąmoningai sustoti anksčiau. Tyrime kiti metodai, pavyzdžiui, raginimas iš anksto nusistatyti gėrimų skaičių ir jo laikytis, taip pat skatino dalį žmonių mažinti vartojimą, tačiau bendrai nusileido skaičiavimo ir vėžio rizikos žinutės deriniui.

    Alkoholio rizikos kontekstas

    Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad alkoholis yra susijęs su didesne įvairių ligų rizika, įskaitant onkologinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, kepenų pažeidimus bei miego ir psichikos sveikatos sutrikimus. Daliai žmonių ypač svarbu tai, kad apie alkoholio kancerogeniškumą vis dar žino ne visi, todėl aiški informacija gali tapti stipriu motyvu keisti įpročius.

    Pačiame tyrime buvo apklausta 7 995 žmonių grupė, vėliau dalis jų pakartotinai atsakė į klausimus po trijų savaičių, o dar kartą po dar trijų savaičių. Dalyviai buvo suskirstyti į grupes ir matė skirtingus pranešimus, o vienas derinys nuosekliai išsiskyrė kaip efektyviausias tiek motyvuojant, tiek keičiant realų vartojimą.

    Ką galima pritaikyti kasdien?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenės sveikatos kampanijoms dažnai trūksta išteklių, todėl itin svarbu pasirinkti veikiančias žinutes. Šio tyrimo išvada paprasta: žmogui neužtenka vien sužinoti riziką, jam reikia ir konkretaus, lengvai įgyvendinamo veiksmo, kuris padėtų tą riziką mažinti.

    Skaičiuoti gėrimus galima ir be programėlių ar sudėtingų metodikų, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra medicininė pagalba priklausomybei gydyti. Jei alkoholio vartojimas kelia rimtų problemų, dažnėja kontrolės praradimas ar atsiranda abstinencijos požymių, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar priklausomybių specialistus.

    „Pasakyti žmonėms, kad alkoholis susijęs su vėžiu, yra tik dalis sprendimo, taip pat būtina duoti aiškų būdą veikti ir mažinti riziką“, – sakė tyrime cituota sveikatos ekonomistė ir vartotojų psichologė Simone Pettigrew.

    „Kai informaciją apie alkoholio ir vėžio ryšį sujungėme su konkrečiu veiksmu, tai yra gėrimų skaičiavimu, dalyviai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį“, – teigė ji.

  • Karščio bangos smogia ne visiems vienodai: moterys moka didžiausią kainą ir jau prisitaiko

    Karščio bangos smogia ne visiems vienodai: moterys moka didžiausią kainą ir jau prisitaiko

    Neįprastai ankstyva ir stipri karščio banga Indijoje parodė, kaip greitai ekstremalios temperatūros gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Kai kuriose šalies šiaurės vakarų ir centrinėse dalyse termometrų stulpeliai perkopė 46 laipsnius, uždarytos mokyklos, o ligoninėse įrengti atskiri padaliniai šilumos smūgių atvejams.

    Nors karščio bangos dažniausiai pristatomos kaip sveikatos krizė, jų poveikis neapsiriboja mirtingumo ar hospitalizacijų statistika. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ekstremalus karštis nevienodai veikia skirtingas visuomenės grupes, o moterims kai kuriose situacijose tenka didesnė ir mažiau matoma našta.

    Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad karštis kasmet prisideda prie šimtų tūkstančių mirčių visame pasaulyje. Tačiau kasdieniai padariniai, tokie kaip prarastos pajamos, padidėjusi priežiūros našta šeimoje ar saugumo rizikos, dažnai lieka už oficialių skaičių ribų.

    Karštis darbe ir namuose

    Karščio patirtis dažnai priklauso ne tik nuo fiziologijos, bet ir nuo socialinių vaidmenų. Daugelyje Afrikos, Azijos ir Okeanijos regionų moterys dažniau atsakingos už namų ūkį ir artimųjų priežiūrą, todėl daugiau laiko praleidžia prastai vėdinamuose būstuose, kuriuose nėra izoliacijos ar vėsinimo.

    Tai didina fizinę įtampą, prastina miego kokybę ir veikia emocinę savijautą. Karštis taip pat apsunkina kasdienius darbus, kurių neįmanoma atidėti, pavyzdžiui, maisto ruošą ar vandens atsinešimą, ypač kai infrastruktūra silpna.

    Darbovietėse problemą paaštrina lyčių segregacija ir neformalūs užsiėmimai, kuriuose dažnai trūksta elementarių higienos sąlygų. Tyrimai Pietų Azijoje rodo, kad per karščius moterys kartais sąmoningai mažiau geria vandens, kad rečiau naudotųsi nehigieniškais tualetais, o tai didina dehidratacijos ir perkaitimo riziką.

    Kai kuriuose regionuose diskomfortą sustiprina ir kultūrinės normos, susijusios su apranga, kai moterys privalo vilkėti daugiau dengiančius drabužius nei vyrai. Tai nėra smulkmena, nes papildomi sluoksniai tiesiogiai didina šiluminę apkrovą ir mažina galimybes saugiai dirbti ar judėti lauke.

    Keičiasi socialinis saugumas

    Karščio bangos perkuria ir socialinius ryšius. Tropiniuose regionuose per didelius karščius moterys dažniau lieka namuose, o tai mažina bendravimą, paramą ir galimybes gauti pagalbą, ypač nėštumo metu ar prižiūrint mažus vaikus.

    Tyrimai rodo, kad bendruomenėse, kuriose moters vertė stipriai siejama su gebėjimu atlikti įprastus darbus, karštis gali sukelti papildomą psichologinę įtampą. Kai dėl perkaitimo tampa sunku atlikti fizines užduotis, moterys neretai susiduria su kaltinimais silpnumu ar tingumu.

    Didėjant temperatūrai, kai kuriose šalyse fiksuojamos ir didesnės smurto artimoje aplinkoje rizikos. Mokslinėje literatūroje aptariama sąsaja tarp karščio, streso ir agresijos, o pažeidžiamiausiose grupėse tai gali reikšti prastesnį saugumą namuose ir mažesnes galimybes ieškoti pagalbos.

    Prisitaikymas jau vyksta

    Nors institucijų sprendimai dažnai vėluoja, moterys daugelyje vietovių jau kuria praktinius būdus, kaip sumažinti karščio poveikį. Indijos neformaliose gyvenvietėse paplito stogų dažymas šviesiomis spalvomis, taip pat improvizuotos dangos iš lengvai prieinamų medžiagų, kurios mažina įkaitimą patalpose.

    Bangladeše kai kurios šeimos įsirengia papildomas, geriau vėdinamas ir užuovėją teikiančias erdves prie namų, kurios tampa ir poilsio zona, ir bendruomenės susitikimų vieta. Tokios kasdienės adaptacijos vienu metu sprendžia kelias problemas: vėsina, padeda palaikyti socialinius ryšius ir stiprina tarpusavio pagalbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymo politika neturėtų laikyti karščio lyčiai neutraliu reiškiniu. Efektyvios priemonės apima ne tik perspėjimų sistemas ar sveikatos rekomendacijas, bet ir būsto vėsinimo sprendimus, prieigą prie vandens bei sanitarijos, saugias viešąsias erdves ir paramą bendruomenėms, kurios karštį patiria kasdien.

    Karščio bangoms tampant dažnesnėms ir intensyvesnėms, tampa akivaizdu, kad nematomas kasdienis prisitaikymas jau vyksta, tik jam trūksta pripažinimo ir resursų. Jei sprendimų priėmėjai įtrauks lyčių aspektą ir realias žmonių praktikas, tai gali sumažinti nelygybę ir išgelbėti gyvybes.

  • Paprastas namų darbas, kuris ramina protą: taip tvarkosi zen vienuoliai ir psichologai

    Paprastas namų darbas, kuris ramina protą: taip tvarkosi zen vienuoliai ir psichologai

    Pavasarinis tvarkymasis daugeliui asocijuojasi su įtampa ar nuovargiu, tačiau psichologai ir zen tradicijos atstovai pabrėžia, kad šie kasdieniai darbai gali turėti apčiuopiamos naudos emocinei savijautai. Pasikartojantys judesiai, aiški užduoties pradžia ir pabaiga neretai veikia kaip paprasta savireguliacijos praktika.

    Klinikinė psichologė Holly Schiff teigia, kad tokie veiksmai kaip šlavimas, grindų plovimas ar paviršių valymas gali raminti nervų sistemą, nes yra nuspėjami ir struktūruoti. Be to, rezultatas matomas iš karto, todėl žmogus greičiau pajunta kontrolę ir užbaigtumo jausmą.

    „Pasikartojanti, fizinė veikla, tokia kaip tvarkymasis, nervų sistemai gali būti reguliuojanti, nes ji nuspėjama, aiški ir leidžia pajusti, kad užduotis baigta“, – sakė Holly Schiff.

    Zen vienuolynuose tvarka laikoma ne tik buitine pareiga, bet ir praktikos dalimi. Vienuolis Shoukei Matsumoto rašė, kad kruopštus šventyklos erdvių valymas padeda ugdyti dėmesingumą ir santykį su aplinka, o pats procesas gali būti prasmingas net be siekio pasiekti tobulą rezultatą.

    „Mes nežiūrime į tvarkymąsi kaip į bandymą kontroliuoti aplinką, o kaip į rūpinimąsi savo buveine ir santykiu su pasauliu“, – sakė Shoukei Matsumoto.

    Jei tvarkymasis kelia pasipriešinimą, specialistai siūlo keisti ne užduotį, o požiūrį į ją. Vietoj ilgo darbų sąrašo verta susitelkti į procesą: judesio ritmą, vandens temperatūrą, kvapus, garsus, trumpą laiko atkarpą. Toks dėmesio perkėlimas dažnai priartina veiklą prie sąmoningumo treniruotės.

    Psichologai taip pat atkreipia dėmesį, kad užplūstantis „per didelio darbo“ jausmas dažnai kyla ne dėl pačių dulkių ar daiktų, o dėl to, ką tai simbolizuoja: laiko spaudimo, savikritikos, gėdos ar įsitikinimo, kad būtina viską sutvarkyti idealiai. Tokiais atvejais padeda itin mažas pirmas žingsnis, pavyzdžiui, vienas stalas ar viena lentyna, nes svarbiausia yra pradėti, o ne aprėpti viską iš karto.

    Naujausiose psichologinėse rekomendacijose apie streso valdymą vis dažniau pabrėžiama paprastų rutinų svarba: miegas, judėjimas, aiški dienotvarkė ir kasdieniai, lengvai pamatuojami veiksmai. Tvarkymasis čia tinka ypač gerai, nes suteikia greitą grįžtamąjį ryšį ir gali tapti trumpu, praktišku būdu sugrįžti į „čia ir dabar“ būseną.

  • Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Moteris atvyksta į priėmimą jausdama dusulį, prakaitavimą ir skausmą nugaroje ties mente, kuris plinta į kairę ranką. Tyrimai neparodo aiškių pakitimų, todėl ji išleidžiama namo. Kitą dieną simptomai priskiriami nerimui, o naktį ištinka infarktas.

    Tokia istorija nėra išimtis. Kardiologai ir visuomenės sveikatos tyrėjai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad moterų patiriami infarkto simptomai vis dar per dažnai nuvertinami, o diagnostika ir gydymas vėluoja, nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių moterų mirties priežasčių.

    Probleminis terminas medicinoje

    Viena iš priežasčių, dėl kurių moterų būklė kartais įvertinama netiksliai, siejama su terminu „atipiniai“ simptomai. Taip dešimtmečius buvo vadinami požymiai, kurie dažniau pasitaiko moterims arba pasireiškia ne taip, kaip stereotipiškai vaizduojamas infarktas.

    Medikai pabrėžia, kad tai klaidinantis požiūris, nes simptomai, kurie paliečia maždaug pusę gyventojų, savaime negali būti laikomi retais ar neįprastais. Be to, naujesni tyrimai rodo, kad pagrindinis simptomas abiem lytims dažnai sutampa.

    Ką rodo naujesni tyrimai

    Stebėjimo tyrimai ir klinikiniai darbai rodo, kad daugiau nei 90 proc. tiek moterų, tiek vyrų infarkto metu vis tiek patiria krūtinės skausmą ar diskomfortą. Skirtumas tas, kad moterims dažniau kartu pasireiškia pykinimas, dusulys, neįprastas nuovargis, žandikaulio skausmas ar skausmas tarp menčių.

    Toks simptomų derinys kartais nukreipia mintį ne į širdį, o į stresą, nerimą ar virškinimo sutrikimus, ypač jei elektrokardiograma ar pirminiai kraujo tyrimai iš pradžių neparodo ryškaus pokyčio. Dėl to didėja rizika, kad pacientė bus išleista per anksti, o gydymas bus pradėtas per vėlai.

    Specialistai taip pat primena, kad infarktas ne visada būna staigus ir „kino vertas“ skausmas. Jis gali būti lėtesnis, bangomis stiprėjantis, pasireikšti spaudimu, sunkumu krūtinėje ar tiesiog nepaaiškinamu oro trūkumu, todėl dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

    Kodėl moterys vis dar nukenčia dažniau

    Tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad moterims, palyginti su vyrais, rečiau skiriami kai kurie standartiniai sprendimai ūmios būklės metu, o pats diagnostikos procesas neretai pradedamas nuo „tipinių“ požymių atpažinimo. Jei klinikinis vaizdas neatitinka įprasto šablono, padidėja klaidos tikimybė.

    Prie problemos prisideda ir istorinė medicinos tyrimų kryptis, kai daugelis senesnių širdies ligų tyrimų buvo labiau orientuoti į vyrus, todėl vėliau suformuotos rekomendacijos ne visada pakankamai tiksliai atspindėjo moterų rizikas. Pastaraisiais metais gairės ir mokymai keičiasi, tačiau praktikoje pokyčiai vyksta lėčiau.

    Gydytojai ragina tiek pacientus, tiek sveikatos priežiūros specialistus vertinti simptomus plačiau ir neignoruoti naujų, nepaaiškinamų pojūčių. Jei atsiranda krūtinės diskomfortas, dusulys, staigus silpnumas, pykinimas ar neįprastas skausmas viršutinėje kūno dalyje, saugiausia skubiai kreiptis medicinos pagalbos ir nevykti į ligoninę savarankiškai.