Category: Sveikata

Skarlatina, panašu, į Ameriką nebuvo atnešta Europos kolonistų – kaip ilgą laiką manyta.

Italijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai rado įrodymų apie šią bakterinę infekciją senovinio mumifikuoto kaukolės radinio dantyje. Tyrinėti palaikai priklausė vyrui, gyvenusiam dabartinės Bolivijos aukštikalnių plynaukštėse maždaug 1283–1383 metais.

Tai reikštų, kad, jei DNR analizės išvados teisingos, skarlatina tarp vietinių Amerikos gyventojų galėjo cirkuliuoti šimtmečiais dar iki europiečių atvykimo – ikikolumbiniu laikotarpiu. Kristupas Kolumbas Atlantą perplaukė tik 1492 metais.

„Senovinė atmaina turėjo daug – nors ir ne visus – patogeniškus genus, randamus šiuolaikinėse Streptococcus pyogenes atmainose“, – aiškina mikrobiologas Frankas Maixneris, Italijoje veikiančio privataus tyrimų centro „Eurac Research“ padalinio – „Institute for Mummy Studies“ – vadovas.

Pasak tyrėjų, ši seniai išnykusi skarlatinos atmaina artimai susijusi su šiuolaikinėmis atmainomis, sukeliančiomis gerklės infekcijas. Nuo kitų atmainų ji galėjo atsiskirti maždaug prieš 10 tūkst. metų.

Dauguma duomenų rodo, kad pirmieji žmonės į Ameriką atvyko per Beringo sąsiaurį prieš maždaug 22 tūkst. metų. Kiti, iki šiol menkiau vertinti genominiai įrodymai leidžia manyti, jog S. pyogenes Europoje ir Afrikoje galėjo būti paplitusi jau prieš 4 tūkst. metų.

Mokslininkai neatmeta, kad žmonija su šia infekcija kovoja jau seniai, o Sibiras galėjo būti vienas iš vartų, per kuriuos ji plito.

„S. pyogenes aptikimas skirtinguose regionuose ir skirtingais laikotarpiais leidžia svarstyti, kad bakterija galėjo būti pernešama migruojančių žmonių populiacijų, taip prisidedant prie jos pasaulinio paplitimo“, – teigia tyrimo autoriai.

Iki modernių antibiotikų eros skarlatina buvo viena pagrindinių vaikų mirties ir negalios priežasčių, kartais sukeldavusi regėjimo ar klausos praradimą. Kol mokslininkai nustatė, kad ligą sukelia bakterija, jos simptomai neretai buvo painiojami su raupais, tymais ar difterija.

Istoriškai tokios ligos dažnai laikytos vadinamosiomis „frontiero“ ligomis – esą jos atkeliavo į Ameriką kartu su Europos kolonistais ir ypač smarkiai paveikė vietos gyventojus, neturėjusius imuniteto. Tačiau, kaip pabrėžia tyrėjai, toks pasakojimas greičiausiai pernelyg supaprastintas – ir ne vien skarlatinos atveju.

Pavyzdžiui, senovinės DNR tyrimai Kolumbijoje atvėrė galimybę, kad sifilis tūkstančius metų galėjo egzistuoti ir Amerikoje, ir Europoje, todėl nebūtinai išplito tik po kontakto su Kolumbu. Panašių užuominų esama ir apie raupsus – o dabar, galbūt, ir apie skarlatiną.

Senovinės S. pyogenes DNR, išgautos iš Bolivijos mumijos danties, buvo labai fragmentuotos ir suirusios. Vis dėlto mokslininkai tvirtina, kad jiems pavyko išgauti pakankamai informacijos, kad būtų galima atkurti bakterijos genomo modelį.

„Tai galima palyginti su dėlione, kurią dėliojate nematydami paveikslėlio ant dėžutės“, – aiškina „Eurac Research“ mikrobiologas Mohamedas Sarhanas.

Jo teigimu, toks darbas sudėtingas, tačiau turi ir privalumų: tyrėjai nėra veikiami šiuolaikinių „etalonų“, todėl gali aptikti visiškai naujų įžvalgų bei genetinių variantų, kurie šiandien jau gali būti išnykę.

Anksčiau dirbant su senovine DNR ilgesnės sekos neretai būdavo atmetamos – manyta, kad jos negalėjo išlikti taip ilgai ir greičiausiai atsirado dėl šiuolaikinės taršos. Naujas tyrimas teigia šią kliūtį įveikęs, o F. Maixneris tai vadina iššūkiu pačioms senovinės DNR tyrimų prielaidoms.

„Remdamiesi tipiniais cheminio pažeidimo požymiais aiškiai parodėme, kad ilgesnės sekos buvo tokios pat senos kaip ir trumpesnės – be to, jos suteikė vertingos informacijos“, – sako M. Sarhanas.

Vienas svarbiausių atradimų – senovinėje bakterijos atmainoje aptikti pagrindiniai virulentiškumo genai. Tai sustiprina klasifikaciją, kad tai buvo ligą sukelianti bakterija, tikėtina, labiau susijusi su gerklės, o ne odos infekcija.

Nors dėl antibiotikų skarlatina šiandien jau nebe tokia mirtina kaip anksčiau, šiuolaikinės atmainos vėl kelia vis daugiau problemų, ypač dėl atsparumo antibiotikams. Todėl suprasti, kur bakterija kilo ir kaip per tūkstantmečius evoliucionavo, gali būti itin svarbu būsimiems gydymo sprendimams.

Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Nature Communications.

Mokslininkai sukūrė nosies purškalą, kuris pelėms sumažino smegenų uždegimą ir padėjo atkurti prarastas atminties funkcijas.

Tyrimą atlikusi „Texas A&M University“ komanda mano, kad toliau vystant metodą panašus poveikis ateityje galėtų būti pasiektas ir žmonėms.

Purškalas nukreiptas į vadinamąjį neuroinflammaging – nedidelius, bet lėtinius streso ir uždegimo židinius senstančiose smegenyse. Šis procesas siejamas su su amžiumi susijusiu pažintinių funkcijų silpnėjimu, taip pat laikomas galinčiu prisidėti prie neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos. Tyrėjai neuroinflammaging palygino su variklio dalimis, kurios nuolat kaista labiausiai.

Pelių modeliuose šie „karštieji taškai“ buvo veikiami milijonais mikroskopinių biologinių pūslelių – ekstraląstelinių pūslelių (EV). Jose yra baltymų ir genetinės informacijos, o pačios pūslelės buvo pagamintos iš žmogaus kamieninių ląstelių.

Tyrime naudotos 18 mėnesių amžiaus pelės – tokiame amžiuje jos laikomos vyresnėmis, apytikriai atitinkančiomis žmones, kurių amžius siekia penktojo dešimtmečio pabaigą ar šeštojo pradžią.

„Kai išvystysime ir padidinsime šios terapijos mastą, paprastas nosies purškalas – vos dvi dozės – vieną dieną galėtų pakeisti invazines, rizikingas procedūras ar net kelis mėnesius trunkantį gydymą vaistais“, – teigė neuro mokslininkas Ashokas Shetty.

„Tai universalus metodas. Gydymo rezultatai buvo nuoseklūs ir panašūs abiejų lyčių gyvūnams“, – pridūrė jis.

Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė mikroglijai – smegenų imuninėms ląstelėms – hipokampe. Ši sritis itin svarbi atminčiai ir mokymuisi, be to, joje dažnai nustatomas ryškus neurouždegimas.

Kamieninių ląstelių panaudojimas terapijoje šiuo metu plačiai tiriamas dėl didelio potencialo, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nemažą dalį naudos gali suteikti ir kamieninių ląstelių „produktai“, tokie kaip EV, kurie gali būti saugesni organizmui.

Eksperimento metu 18 mėnesių amžiaus patinams ir patelėms buvo sušvirkštos dvi intranazalinės dozės, darant dviejų savaičių pertrauką.

Vaisto patekimas per nosį gali padėti ekstraląstelinėms pūslelėms pasiekti smegenis tiesesniu keliu, išvengiant invazinių chirurginių procedūrų. Tyrėjai nurodo, kad medžiaga buvo greitai absorbuojama.

Po dviejų dozių gydytos pelės geriau nei kontrolinė grupė atliko objektų atpažinimo ir erdvinės atminties užduotis. Tolesnė hipokampo biocheminė analizė parodė, kad gydymas iš tiesų turėjo norimą poveikį smegenų uždegiminiams procesams.

EV viduje yra mikroRNR – mažos genetinio kodo dalys, reguliuojančios genų raišką. Išsiskyrus mikroRNR, smegenų ląstelės tarsi „perprogramuojamos“ taip, kad būtų sumažinami arba išjungiami kai kurie pavojaus signalai, palaikantys neuroinflammaging.

Senstančių pelių smegenyse tai leido mikroglijai grįžti į normalesnę būseną, įskaitant ir tai, kaip mitochondrijos – ląstelės energijos „baterijos“ – valdo energijos apykaitą.

„MikroRNR veikia kaip pagrindiniai reguliatoriai. Jos padeda moduliuoti ir reguliuoti daugelį genų bei signalinių kelių smegenyse“, – sakė neuromokslininkė Madhu Leelavathi Narayana.

„Mažindami oksidacinį stresą ir vėl aktyvindami mitochondrijas, neuronams grąžiname jų impulsą“, – pridūrė ji.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vien JAV naujų demencijos atvejų skaičius iki 2060 metų gali pasiekti 1 mln. per metus – tai būtų maždaug dukart daugiau nei dabar. Šis tyrimas rodo galimą naują būdą mažinti su amžiumi susijusį neurouždegimą, kuris gali prisidėti prie demencijos vystymosi.

Kiti bandymai su gyvūnais leidžia manyti, kad panašios EV terapijos galėtų padėti ir atsistatant po insulto ar smegenų traumų.

Vis dėlto, norint įvertinti, ar metodas tiktų žmonėms ir galėtų būti taikomas, pavyzdžiui, esant lengvam pažintinių funkcijų sutrikimui, būtini klinikiniai tyrimai. Nepaisant to, ankstyvi rezultatai laikomi daug žadančiais.

Tyrimo išvados papildo vis gausėjantį mokslinių darbų lauką, siekiant suprasti, kaip sensti sveikiau, patiriant mažiau biologinio „nusidėvėjimo“, kuris dažnai lydi bėgančius metus.

„Su smegenų amžėjimu susijusios ligos, tokios kaip demencija, yra didelė visuotinė sveikatos problema“, – sakė A. Shetty.

„Siekiame sėkmingo smegenų senėjimo: kad žmonės išliktų įsitraukę, budrūs ir socialiai susiję. Kalbame ne tik apie ilgesnį gyvenimą, bet ir apie protingesnį bei sveikesnį gyvenimą“, – pabrėžė jis.

Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Journal of Extracellular Vesicles“.

Nerimą keliantis storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio mirčių augimas tarp jaunesnių suaugusiųjų daugiausia fiksuojamas tarp žmonių, turinčių žemesnį išsilavinimą. Naujo tyrimo autoriai teigia, kad tai gali rodyti socioekonominių veiksnių įtaką.

Pastaraisiais metais visuomenės dėmesį į šią problemą atkreipė ir žinomų žmonių istorijos, tačiau naujasis darbas laikomas pirmuoju, detaliau parodžiusiu, kurioms gyventojų grupėms šis augimas smogia labiausiai.

Tyrėjai nustatė, kad per pastaruosius 30 metų mirčių nuo storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio didėjimas tarp jaunų suaugusiųjų beveik visas buvo susijęs su žmonėmis, neturinčiais ketverių metų trukmės aukštojo mokslo diplomo.

Specialistai pabrėžia, kad pats diplomas nuo vėžio neapsaugo. Vis dėlto išsilavinimas dažnai atspindi kitas aplinkybes: žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, paprastai uždirba mažiau, dažniau maitinasi prasčiau, rečiau sportuoja ir turi mažesnes galimybes gauti medicinos paslaugas.

Ketvirtadienį žurnale JAMA Oncology paskelbtas tyrimas, pasak Niujorke esančio Stony Brook vėžio centro tyrėjo Paolo Boffettos, kuris šiame darbe nedalyvavo, yra pirmasis nacionalinio masto tyrimas, aiškiai parodęs tokį ryšį.

„American Cancer Society“ tyrėjai rėmėsi valdžios institucijų duomenimis apie daugiau kaip 101 tūkst. jaunesnių suaugusiųjų (25–49 metų), mirusių nuo storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio 1994–2023 metais.

Bendrai šios amžiaus grupės mirtingumo rodiklis išaugo nuo maždaug 3 iki maždaug 4 mirčių 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu žmonėms, kurių išsilavinimas apsiribojo vidurine mokykla, rodiklis padidėjo nuo 4 iki 5,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų. O tarp turinčių bent bakalauro laipsnį rodiklis nepakito ir išliko 2,7 mirčių 100 tūkst. gyventojų.

Tyrimo pirmasis autorius Ahmedinas Jemalas teigė, kad rezultatai pabrėžia visuomenės informavimo svarbą ir ragina jaunesnius suaugusiuosius atkreipti dėmesį į patikros rekomendacijas.

Galimi simptomai: kraujas išmatose arba kraujavimas iš tiesiosios žarnos, pakitę tuštinimosi įpročiai (pavyzdžiui, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kelioms dienoms užsitęsęs išmatų susiaurėjimas), neplanuotas svorio kritimas, spazmai ar pilvo skausmas.

„American Cancer Society“ skaičiuoja, kad šiemet JAV bus diagnozuota daugiau kaip 158 tūkst. storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų. Apskritai tai – antra pagal mirtingumą onkologinė liga šalyje po plaučių vėžio, o 2026 metais ji, kaip prognozuojama, nusineš daugiau kaip 55 tūkst. gyvybių.

Jaunesnių nei 50 metų suaugusiųjų mirtys sudaro apie 7 proc. visų atvejų – maždaug 3 900. Anksčiau šiais metais „American Cancer Society“ tyrėjai pranešė, kad mirtingumas nuo šios ligos JAV gyventojams iki 50 metų nuo 2005-ųjų kasmet didėjo vidutiniškai 1,1 proc., todėl dabar tai yra mirtiniausias vėžys šioje amžiaus grupėje.

Mokslininkai kol kas tiksliai nežino, kas lemia augimą. Vis dėlto nurodomi rizikos veiksniai: nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, mityba, kurioje daug raudonos ar perdirbtos mėsos ir mažai vaisių bei daržovių, taip pat šeiminė storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio istorija.

2021 metais „American Cancer Society“ pakeitė patikros gaires ir rekomenduojamą amžių JAV suaugusiesiems pradėti tikrintis sumažino nuo 50 iki 45 metų.

Tyrėjai aiškino, kodėl buvo pasirinktas būtent išsilavinimo kriterijus. Mirties liudijimuose paprastai nėra informacijos apie asmens pajamas ar daugumą kitų gyvenimo aplinkybių, tačiau juose nurodoma, kiek metų žmogus mokėsi. Kiti tyrimai taip pat rodo, kad šis rodiklis dažnai sutampa su pajamų, sveikatos draudimo, fizinio aktyvumo ir lėtinių ligų statistika. Vis dėlto išsilavinimas tėra netiesioginis rodiklis ir neatsako į tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, ar žmogus turėjo sveikatos draudimą.

„Dėmesys išsilavinimui iš esmės buvo nulemtas to, kad būtent ši informacija buvo prieinama duomenyse“, – pažymėjo P. Boffetta.

Neurotransmiteris serotoninas, geriausiai žinomas dėl savo vaidmens reguliuojant nuotaiką, gali būti susijęs ir su spengimo ausyse (tinituso) stiprumu, rodo naujas tyrimas.

JAV ir Kinijos mokslininkų atliktame tyrime su pelėmis nustatyta, kad padidinus serotonino signalizaciją konkrečiame smegenų tinkle, sustiprėjo elgesio požymiai, siejami su šiuo neurologiniu sutrikimu.

Kadangi serotoninas dažnai yra vaistų taikinys gydant depresijos ir nerimo simptomus, šios išvados gali padėti kurti gydymo būdus, kurie palengvintų psichikos sveikatos sutrikimus, bet kartu nepadidintų tinituso rizikos ar jo simptomų.

„Įtarėme, kad serotoninas dalyvauja tinituso mechanizmuose, tačiau nebuvo aišku, kaip. Dabar, pasitelkę peles, nustatėme konkretų smegenų grandyną, kuriame serotoninas tiesiogiai veikia klausos sistemą, ir pamatėme, kad jis gali sukelti į tinitusą panašų poveikį“, – teigė Kinijos Anhui universiteto neuromokslininkas Zheng-Quan Tang.

„Kai šį grandyną išjungėme, pavyko reikšmingai sumažinti į tinitusą panašų elgesį. Tai leidžia daug aiškiau suprasti, kas vyksta smegenyse, ir atveria naujas gydymo galimybes“, – pridūrė jis.

Tinitusas dažniausiai apibūdinamas kaip „fantominis“ garsas, kurį girdi tik pats žmogus. Dažniausiai tai būna aukšto tono zvimbimas, šnypštimas, ūžesys ar pulsavimas. Dalis priežasčių yra žinomos – pavyzdžiui, klausos susilpnėjimas ar ausies kanalo užsikimšimas sieros kamščiu. Vis dėlto nemažoje dalyje atvejų tinitusas laikomas neurologine problema: garsas „gimsta“ ne ausyje, o smegenų klausos sistemoje.

Nuolatinis ir varginantis spengimas gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Daugelis pacientų taip pat patiria depresiją, nerimą, o kartais – ir minčių apie savižudybę. Šių būklių gydymui dažnai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – vaistai, kurie mažina serotonino pasisavinimą atgal į neuronus ir taip didina serotonino signalizaciją.

Nors per pastaruosius dešimtmečius ne vienas tyrimas siejo serotoniną su tinitusu, iki šiol trūko tiesioginių įrodymų ir aiškaus mechanizmo, kuris paaiškintų šį ryšį. Siekdami tai patikrinti, tyrėjai sukūrė eksperimentą su pelėmis.

Pirmiausia jie sužymėjo kelią nuo nugarinio siūlinio branduolio – serotonino gamyboje dalyvaujančios smegenų kamieno srities – iki nugarinio sraigės branduolio, kuris priklauso klausos sistemai. Šis kelias padeda reguliuoti, kaip smegenyse apdorojami garso signalai.

Vėliau pelės buvo genetiškai pakeistos taip, kad mokslininkai galėtų šviesa arba vaistais aktyvuoti nugarinio siūlinio branduolio neuronus, išskiriančius serotoniną.

Tuomet pelės, kurioms buvo suaktyvintas serotonino grandynas, ir kontrolinės pelės buvo tiriamos keliais metodais, siekiant įvertinti, ar jų elgesys rodo galimą subjektyvaus garso patyrimą.

Vienas svarbiausių rodiklių buvo sumažėjęs gebėjimas pastebėti tylos intarpus skambančiame garse. Tokia reakcija dažnai naudojama kaip netiesioginis tinituso modelis gyvūnų tyrimuose.

„Kai stimuliuojame šiuos serotoniną išskiriančius neuronus, matome, kad suaktyvėja klausos srities veikla smegenyse“, – sakė Oregono sveikatos ir mokslo universiteto neuromokslininkas Laurence Trussell.

„Taip pat matėme, kad gyvūnai elgiasi tarsi girdėtų tinitusą. Kitaip tariant, atsiranda simptomai, kuriuos žmonėms būtų galima patirti kaip spengimą ausyse“, – pridūrė jis.

Kai mokslininkai slopinančiomis priemonėmis šį serotonininį–klausos grandyną visiškai „išjungė“, į tinitusą panašus elgesys pelėms sumažėjo. Galiausiai, kai tinitusas buvo sukeltas stipriu triukšmu, pelės elgėsi panašiai kaip ir tais atvejais, kai serotonino aktyvumas buvo dirbtinai padidintas.

Rezultatai leidžia manyti, kad serotonino ir tinituso ryšys yra realus, o nustatytas smegenų grandynas gali tiesiogiai prisidėti prie „fantominių“ garsų atsiradimo. Vis dėlto tam būtini papildomi tyrimai su žmonėmis.

Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad kai depresija ar nerimas pasireiškia kartu su tinitusu, gydymas turėtų būti parenkamas itin atsargiai.

„Mūsų tyrimas rodo, kad čia reikalinga subtili pusiausvyra“, – sakė L. Trussell.

„Gali būti įmanoma sukurti vaistus, kurie tiksliai veiktų tam tikras ląsteles ar konkrečias smegenų sritis, didindami serotonino lygį vienur, bet ne kitur. Tokiu būdu būtų galima atskirti naudingą antidepresantų poveikį nuo galimai žalingo poveikio klausai“, – teigė jis.

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences.

Jei ši tema jums sukėlė nerimą ar jums reikia pagalbos, kreipkitės į artimuosius, šeimos gydytoją, psichikos sveikatos specialistus arba skubios pagalbos tarnybas.

Popiežiaus Leono XIV vizitas Angoloje – naftos ir mineralų turtingoje Pietvakarių Afrikos valstybėje – tapo trečiąja jo kelionės po keturias Afrikos šalis stotele.

Šeštadienį, susitikęs su Angolos prezidentu João Lourenço, pontifikas kreipėsi į šalies valdžios atstovus. Savo kalboje jis ne kartą priminė sudėtingą Angolos istoriją, paženklintą kolonijinio plėšimo ir pilietinio karo.

„Noriu susitikti su jumis taikos dvasia ir patvirtinti, kad jūsų tauta turi turtų, kurių neįmanoma nei nusipirkti, nei pavogti“, – perspėjo Šventasis Tėvas.

„Jūs gerai žinote, kad pernelyg dažnai žmonės žvelgė – ir tebežvelgia – į jūsų žemes tam, kad duotų, o dar dažniau – kad paimtų“, – Angolos vadovams sakė popiežius Leonas XIV.

Pagal Tarptautinės energetikos agentūros duomenis Angola šiuo metu yra ketvirta pagal naftos gavybą Afrikoje ir patenka į 20 didžiausių pasaulio naftos gamintojų. Šalis taip pat yra trečia pagal deimantų gavybą pasaulyje, be to, joje yra aukso ir itin paklausių kritinių mineralų telkinių.

Vis dėlto, nepaisant gausių gamtos išteklių, Pasaulio bankas 2023 m. skaičiavo, kad daugiau nei 30 proc. gyventojų vertėsi iš mažiau nei 1,83 euro per dieną.

„Šį suinteresuotų interesų ratą reikia nutraukti – jis tikrovę ir net patį gyvenimą paverčia vien prekėmis“, – Angolos lyderiams teigė pontifikas.

Angola nepriklausomybę nuo Portugalijos paskelbė 1975 m., tačiau netrukus šalis paniro į žiaurų pilietinį karą, trukusį 27 metus.

Prezidentui João Lourenço pradėjus eiti pareigas 2017 m., jo administracija skelbė, kad buvusio prezidento José Eduardo dos Santos valdymo laikotarpiu galėjo būti pavogta ar pasisavinta mažiausiai 20 mlrd. eurų. Vyriausybė žadėjo pažaboti korupciją ir siekė susigrąžinti lėšas, kurios, kaip įtariama, buvo išgrobstytos dos Santos šeimos eros metu.

Tačiau kritikai tvirtina, kad šalyje korupcijos problema išlieka opi, o João Lourenço veiksmai esą labiau skirti politiniams varžovams nustelbti ir valdžiai konsoliduoti.

Stovėdamas greta popiežiaus Leono XIV, Angolos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė įsipareigojusi gerinti žmonių gyvenimą, tačiau tai esąs „sudėtingas ir sunkus iššūkis“. Jis taip pat ragino nutraukti karą Irane ir prašė popiežiaus toliau naudotis savo „moraliniu autoritetu“, siekiant taikos ir tautų tarpusavio supratimo.

Muksimos vizitas – svarbiausias kelionės akcentas

Sekmadienį ryte, per mišias Kilamboje, popiežius Leonas XIV ragino siekti taikos Ukrainoje ir visame Artimųjų Rytų regione. Kalbėdamas portugališkai, jis paragino Angolą gydyti „korupcijos žaizdą“.

„Mes galime ir norime kurti šalį, kurioje senos takoskyros galutinai įveikiamos, kur išnyksta neapykanta ir smurtas, o korupcijos žaizda užgydoma nauja teisingumo ir dalijimosi kultūra“, – taip, anot naujienų agentūros „Ecclesia“, sakė Šventasis Tėvas.

Po mišių Kilamboje, Luandos pakraštyje, popiežius išvyko į Muksimą – tai laikoma ryškiausiu jo vizito Angoloje akcentu. Ten jis sukalbėjo rožinį Mamã Muxima (Motinos Širdies) bažnyčioje – žinomoje katalikų piligrimų vietoje šalyje, kur apie 44 proc. gyventojų yra katalikai.

Angola plačiai laikoma viena iš transatlantinės vergų prekybos epicentrų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 5 mln. pavergtų afrikiečių per vandenyną buvo išgabenta Portugalijos laivais.

Muksima apibūdinama kaip didžiausias katalikų piligrimystės centras Pietų Afrikoje ir populiaraus pamaldumo simbolis Angoloje. Tačiau ši vieta taip pat primena sudėtingą ryšį tarp Romos katalikybės istorijos ir Afrikos žemyno išnaudojimo.

JAV gimęs Robertas Francis Prevostas (popiežius Leonas XIV), remiantis genealoginiais tyrimais, turi ir juodaodžių, ir baltaodžių protėvių, tarp kurių buvo ir pavergtų žmonių, ir vergvaldžių.

Pontifikas sekmadienio popietę Muksimoje planavo dar kartą sukalbėti rožinį, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad ši vieta tapo populiariu piligrimystės centru po to, kai apie 1833 m. tikintieji pranešė čia regėję Mergelės Marijos apsireiškimą.

Papildomi šaltiniai: AP, „Vatican News“, „Ecclesia“.

Neišvengiami pirmalaikiai rinkimai Bulgarijoje gali turėti didelių politinių pasekmių visai Europai. Buvęs naikintuvo pilotas Rumenas Radevas, sausį pasitraukęs iš prezidento posto, pagal pirmines prognozes tapo aiškiu lyderiu.

Nors balsai dar skaičiuojami ir rezultatai kinta, R. Radevas jau užsitikrino daugumą – jam prognozuojama daugiau nei 43–45 proc. balsų. Konservatyvi partija „GERB“, vadovaujama Bojko Borisovo, turėtų gauti apie 13 proc.

„Progresyvi Bulgarija laimėjo įtikinamai. Tai – vilties pergalė prieš nepasitikėjimą, laisvės pergalė prieš baimę. Tai taip pat ir moralės pergalė. Žmonės atmetė senųjų partijų savimylą ir aroganciją, nepasidavė melui ir manipuliacijoms. Ačiū už pasitikėjimą“, – pareiškė Rumenas Radevas ir pakomentavo Bulgarijos vietą Europos Sąjungoje.

„Bulgarija ir toliau eis europiniu keliu. Stipriai Bulgarijai stiprioje Europoje reikia kritinio mąstymo ir pragmatizmo. Europa daugeliu atžvilgių tapo savo ambicijų elgtis kaip moralės lyderei pasaulyje be aiškių taisyklių auka. Dabar Europai reikia kritinio mąstymo, pragmatiškų veiksmų ir apčiuopiamų rezultatų – kad būtų atkurta pramoninė galia ir konkurencingumas. Tai bus pagrindinis Bulgarijos indėlis“, – kalbėjo jis.

R. Radevo politinė laikysena tarptautinėje erdvėje jau kurį laiką sulaukia didelio dėmesio. Prezidentavimo metu jis ne kartą prieštaravo karinės paramos Ukrainai siuntimui ir kritikavo Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu. Jis dažnai teigė, kad tokia parama gali įtraukti Bulgariją į konfliktą.

Be to, R. Radevas ragino ieškoti dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o tai prisidėjo prie jo reputacijos kaip politikų, kurį oponentai laiko palankiu Rusijai.

Kampanija neapsiėjo be ginčų. Viename iš pastarųjų renginių opozicinės partijos sukritikavo R. Radevą dėl vaizdo įrašo, kuriame buvo rodomi jo susitikimo su V. Putinu kadrai. Likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, jis dar kartą pakartojo anksčiau audrų sukėlusį teiginį, kad „Krymas yra Rusijos“, pavadindamas tai „realistiška pozicija“. Šis pasisakymas sukėlė pasipiktinimą jau pirmąkart, kai buvo ištartas prieš penkerius metus.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko sekmadienį pranešė, kad po internete pasirodžiusio vaizdo įrašo nuo pareigų nušalinti du policijos pareigūnai. Įraše matyti, kaip jie panikuodami pasitraukė iš šaudynių vietos Kyjive, kur per išpuolį žuvo šeši žmonės.

Šeštadienį ginkluotas vyras gyvenamajame Ukrainos sostinės rajone esančiame prekybos centre pradėjo šaudyti ir paėmė įkaitų. Vėliau, bandant jį sulaikyti, užpuolikas buvo nukautas.

Ukrainos žiniasklaidos paviešintuose kadruose matyti uniformuotas vyras ir moteris su geltonomis liemenėmis. Jie stovi šalia ant žemės gulinčio žmogaus, tačiau pasigirdus šūviams atsitraukia ir palieka civilius, tarp jų – vaiką.

„Gėdingas, nevertas elgesys. Tai – visos sistemos gėda. Jie nušalinti, vyksta tyrimas“, – „Telegram“ kanale teigė ministras.

Ministro teigimu, vaizdo įraše užfiksuoti pareigūnai nuo tarnybos nušalinti visam tyrimo laikotarpiui. Kartu jis pabrėžė, kad dviejų pareigūnų elgesio nereikėtų taikyti visai policijai.

Policija dar nėra nustačiusi šaudynių motyvo. Vis dėlto įvykis oficialiai pripažintas teroro aktu. Pasak I. Klymenko, užpuolikas „akivaizdžiai turėjo psichikos stabilumo problemų“.

„Reikia ištirti, kaip jis gavo medicinines pažymas, būtinas ginklo licencijai pratęsti“, – pridūrė ministras, pažymėdamas, kad sisteminių patikrinimų teisėtai ginklus registruojantiems savininkams neplanuojama.

Jis taip pat pažadėjo surengti ekspertines diskusijas dėl ginklų įstatymų, į jas įtraukiant parlamento narius, piliečius, žurnalistus ir karo veteranus.

Kalbėdamas apie galimybę suteikti civiliams teisę turėti šaunamuosius ginklus, įskaitant pistoletus, ministras sakė manantis, kad žmonės turėtų turėti teisę gintis: pasak jo, tai ypač aktualu prisiminus plataus masto invazijos pradžią, kai civiliams buvo dalijami ginklai nacionaliniam pasipriešinimui.

Pradėtas tyrimas, atsistatydino patrulių policijos vadovas

Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhovskis, kuriam ministras pavedė aiškintis aplinkybes, pranešė, kad pradėtas vidinis tyrimas. Vėliau sekmadienį generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka paskelbė ir apie baudžiamąjį tyrimą dėl galimo pareigūnų neveikimo bei profesinių pareigų nevykdymo.

„Visi teisėsaugos veiksmai tuo metu, kai piliečių gyvybėms grėsė rimtas pavojus, įskaitant vaiko palikimą rizikoje ir nesugebėjimą laiku neutralizuoti užpuoliko, bus įvertinti teisiškai“, – sakė generalinis prokuroras.

Tuo metu Ukrainos patrulių policijos departamento vadovas Jevhenas Žukovas atsistatydino, pareigūnų elgesį taip pat pavadinęs gėdingu.

„Pareigūnai pasielgė neprofesionaliai ir taip, kaip policijos pareigūnams nedera. Jie atvyko į įvykio vietą ir turėjo padėti bei gelbėti žmones. Tačiau pasimetė ir paliko sužeistus civilius pavojuje“, – teigė J. Žukovas.

Jis nurodė, kad vienas iš patrulių policijoje tarnauja nuo 2024 metų, o jo kolegė – nuo 2015 metų. Pasak J. Žukovo, pareigūnas turėjo išsitraukti ginklą, iššauti įspėjamąjį šūvį ir prireikus jį panaudoti, tačiau to nepadarė.