Category: Sveikata

  • Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Paryžiaus ligoninėje gydoma prancūzė, užsikrėtusi hantavirusu per protrūkį kruiziniame laive, yra kritinės būklės. Gydytojai nurodo, kad pacientės būklę komplikavo sunkus kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, todėl prireikė dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, gegužės 12 dieną buvo registruota 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o 3 žmonės mirė. Visi atvejai siejami su laivo keleiviais ar įgulos nariais, todėl pagrindinis dėmesys sutelktas į kontaktų nustatymą ir stebėseną skirtingose šalyse.

    Kas žinoma apie pacientų būklę?

    Paryžiaus Bichat ligoninės infekcinių ligų specialistas Xavier Lescure teigė, kad prancūzei pasireiškė sunki ligos forma, sukėlusi gyvybei pavojingus plaučių ir širdies sutrikimus. Dėl to taikomas gyvybę palaikantis gydymas, kai kraujas prisotinamas deguonimi per dirbtinius plaučius ir grąžinamas į organizmą.

    Gydytojų vertinimu, tokia priemonė skirta sumažinti apkrovą plaučiams ir širdžiai bei suteikti laiko organizmui atsigauti. Klinikinėje praktikoje tai laikoma intensyviausiu palaikomojo gydymo etapu, kai specifinio antivirusinio gydymo galimybės yra ribotos.

    „Tai paskutinė palaikomojo gydymo pakopa, kai siekiame laimėti laiko, kad plaučiai ir širdis galėtų atsistatyti“, – sakė Xavier Lescure.

    Tuo pat metu pranešta apie Ispanijos keleivį, kuriam Madride atliktas testas taip pat buvo teigiamas. Ispanijos sveikatos institucijos nurodė, kad pacientui pasireiškė nedidelis karščiavimas ir lengvi kvėpavimo takų simptomai, o būklė vertinama kaip stabili.

    Kodėl taikoma 42 dienų izoliacija?

    PSO rekomenduoja visiems kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams 42 dienas būti stebimiems ir laikytis izoliacijos namuose arba specialioje vietoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Toks terminas siejamas su ilgesniu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kurių hantavirusų atveju gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

    Organizacija pabrėžia, kad dėl uždaros laivo aplinkos ir intensyvių tarpusavio kontaktų gali išryškėti daugiau atvejų, kurie šiuo metu dar nėra diagnozuoti. Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad situacija peraugtų į platesnį protrūkį už šio incidento ribų.

    „Šiuo metu nematome ženklų, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia“, – teigė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad situacija šalyje yra kontroliuojama, tačiau akcentavo poreikį koordinuoti veiksmus Europos mastu. Tokia koordinacija svarbi, nes keleiviai grįžo į skirtingas valstybes, o stebėsena ir testavimas priklauso nuo nacionalinių sveikatos sistemų veiksmų.

    Kaip plinta hantavirusas ir kas rizikuoja?

    Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami kontaktuojant su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Užsikrėtimo rizika didėja valant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, kuriose galėjo būti graužikų, taip pat dirbant ūkyje, miškuose ar būnant vietovėse, kuriose graužikų gausu.

    Žmogaus perdavimas žmogui laikomas retu ir paprastai aprašomas tik tam tikrų hantavirusų atvejais, dažniausiai artimo kontakto aplinkoje. PSO ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad užkrečiamumas paprastai siejamas su simptomine ligos faze, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita izoliacija išlieka svarbiausios priemonės.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad esant karščiavimui, kvėpavimo sutrikimams, stipriam silpnumui ar sparčiai blogėjančiai būklei po galimo kontakto su užkrėsta aplinka, reikia nedelsti ir kreiptis į medikus. Kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams rekomenduojama laikytis nacionalinių institucijų nurodymų dėl stebėsenos, testavimo ir izoliacijos.

  • Prie Bordo sustabdytas kruizinis laivas: 1 700 keleivių izoliuoti dėl įtariamo gastroenterito

    Prie Bordo sustabdytas kruizinis laivas: 1 700 keleivių izoliuoti dėl įtariamo gastroenterito

    Laive – mirtis ir dešimtys susirgusių

    Prancūzijoje, prie Bordo uosto, trečiadienį laive buvo sulaikyta apie 1 700 žmonių, kai kruiziniame laive „Ambition“ užfiksuotas galimas gastroenterito protrūkis. Vietos žiniasklaida skelbė, kad vienas keleivis mirė, o dar kelioms dešimtims pasireiškė ūmiai virškinimo infekcijai būdingi simptomai.

    Regiono sveikatos institucijos pranešė, kad iki maždaug 50 keleivių patyrė simptomus, atitinkančius ūmią virškinamojo trakto infekciją. Susirgusieji buvo nedelsiant apžiūrėti laivo gydytojo ir izoliuoti savo kajutėse.

    „Atsižvelgiant į gastroenterito tipo ligų užkrečiamumą ir laukiant tyrimų rezultatų, nuspręsta sustabdyti keleivių ir įgulos išlaipinimą“, – nurodė vietos sveikatos tarnybos.

    Tiriamos priežastys ir ribojamas išlaipinimas

    Nouvelle-Aquitaine regiono sveikatos agentūra informavo, kad į laivą išsiųsta medikų komanda, kuri įvertina situaciją vietoje. Tuo pat metu Bordo universiteto ligoninės infekcinių ligų specialistai renka mėginius, kad nustatytų tikslią susirgimų priežastį.

    Pasak pareigūnų, pirminiai tyrimai neatitiko noroviruso protrūkio požymių, tačiau papildomi testai tęsiami. Taip pat neatmetama ir apsinuodijimo maistu versija, nes panašius simptomus gali sukelti skirtingi patogenai ar netinkamai laikomi produktai.

    „Nėra pagrindo sieti šio protrūkio su hantaviruso atvejais, fiksuotais laive MV Hondius“, – pabrėžė Prancūzijos sveikatos institucijos.

    Kodėl kruizuose tokie protrūkiai plinta greičiau

    Gastroenteritas kruiziniuose laivuose nėra retenybė, nors bendrame kelionių skaičiuje tokie incidentai sudaro nedidelę dalį. Uždara aplinka, didelis žmonių tankis ir intensyvus bendrų erdvių naudojimas sudaro palankias sąlygas virusams ir bakterijoms plisti nuo žmogaus žmogui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didesnę riziką sukuria ir maitinimo organizavimas, ypač švediško stalo principu. Dažnai liečiami bendri paviršiai, rankenos ir bendri įrankiai gali tapti infekcijos perdavimo grandimi, jei higiena nesilaikoma pakankamai griežtai.

    Laivas „Ambition“, priklausantis bendrovei „Ambassador Cruise Line“, gegužės 6 dieną išplaukė iš Šetlando salų, stojo Belfaste ir Liverpulyje, o vėliau pasiekė Bordo, iš kur turėjo vykti į Ispaniją. Pareigūnai teigė, kad susirgimų pikas fiksuotas pirmadienį, kai laivas buvo sustojęs Bresto uoste.

  • Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras ketina Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiųsti laišką, kuriame išdėstys savo Vyriausybės poziciją dėl sąlygų, siejamų su Vengrijai įšaldytų Europos Sąjungos lėšų atlaisvinimu. Pasak jo, dalis reikalavimų yra politiškai jautrūs, todėl Budapeštas neketina aklai įgyvendinti visų Briuselio lūkesčių.

    Premjeras apie tai kalbėjo po pirmojo naujosios Vyriausybės kabineto posėdžio. Jis kartoja, kad sieks susigrąžinti apie 17 mlrd. eurų paramos, kuri buvo sustabdyta ankstesnės Viktoro Orbáno Vyriausybės laikotarpiu, Europos Komisijai keliant abejonių dėl korupcijos rizikų ir teisinės valstybės principų laikymosi.

    Dalis pinigų gali „sudegti“

    Magyaras pabrėžė, kad svarbi dalis įšaldytos sumos susijusi su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Jo teigimu, maždaug 10 mlrd. eurų šios programos lėšų yra rizikoje, nes nepanaudotos jos gali nebepriklausyti Vengrijai, jei iki nustatytų terminų nebus pasiektas susitarimas ir nepajudės įgyvendinimas.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau taiko sąlygiškumo principą, kai finansavimas siejamas su aiškiais įsipareigojimais dėl teisės viršenybės, viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvios kovos su sukčiavimu. Vengrijos atvejis tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip Briuselis gali riboti pinigų srautus, kai valstybė narė, Europos Komisijos vertinimu, nepašalina sisteminių rizikų.

    Kokios sąlygos kelia didžiausią ginčą?

    Premjeras nurodė, kad dalis kliūčių yra techninės ir susijusios su konkrečių projektų architektūra. Jis minėjo Vengrijos plėtros banko kapitalizavimo klausimą, specialios projektų įmonės kūrimą ir tai, kaip suplanuoti transporto bei geležinkelių investicijas, kad jos atitiktų Europos Komisijos reikalavimus.

    Taip pat, pasak jo, rengiami planai nuomos būsto projektams ir energijos efektyvumo programoms. Magyaras teigė, kad šalis peržiūri ankstesnės Vyriausybės parengtą nacionalinę plėtros programą ir ketina ją pateikti Europos Komisijai iki gegužės pabaigos.

    „Rytoj išsiųsiu išsamų laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame aprašysiu, kur galime būti lankstūs, o kur negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Specialūs mokesčiai: Briuselio prašymas ir Budapešto atsisakymas

    Viena jautriausių temų, kurią įvardijo Magyaras, yra Europos Komisijos lūkestis palaipsniui atsisakyti dalies specialių sektorinių mokesčių. Vengrija pastaraisiais metais taikė papildomus mokesčius kai kuriems sektoriams, įskaitant bankus ir energetikos bendroves, o Europos Komisija tokius sprendimus ne kartą kritikavo kaip galinčius iškreipti rinką ir mažinti investicinį patrauklumą.

    Magyaras pripažino, kad toks pokytis teoriškai galėtų būti naudingas ekonomikai, tačiau pabrėžė biudžeto realybę. Jis aiškino, kad dabartinėje fiskalinėje situacijoje Vengrijos Vyriausybė neįsipareigos greitai atsisakyti šių mokesčių, net jei tai yra viena iš sąlygų, aptariamų derybose.

    „Europos Komisija tikisi, kad Vyriausybė palaipsniui atsisakys kai kurių specialių mokesčių, tačiau dabartinėje biudžeto situacijoje to įsipareigoti negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Premjeras kartu teigė esąs įsitikinęs, kad kompromisas bus rastas, nors dalį „raudonųjų linijų“ jis aiškiai nubrėš dar prieš prasidedant intensyviausioms deryboms. Jo teigimu, laiške bus įvardyta, kur Vengrija gali nusileisti, o kur kompromisas, Vyriausybės vertinimu, būtų žalingas šalies ekonomikai ir gyventojams.

    Taip pat patvirtinta, kad kitą savaitę į Budapeštą atvyks aukšto lygio Europos Komisijos delegacija penkių dienų derybų raundui dėl įšaldytų lėšų. Šis vizitas, tikėtina, taps vienu svarbiausių etapų sprendžiant, ar Vengrija artimiausiais mėnesiais realiai pasieks finansavimo atlaisvinimą.

  • Beveik 1 mlrd. žmonių kamuojanti miego apnėja vis dar pražiūrima: pavojingi signalai

    Beveik 1 mlrd. žmonių kamuojanti miego apnėja vis dar pražiūrima: pavojingi signalai

    Profilaktiniai sveikatos patikrinimai dažniausiai sukasi apie mitybą, fizinį aktyvumą ir emocinę savijautą, tačiau vienas esminių sveikatos ramsčių neretai lieka nuošalyje – miegas. Medikai primena, kad nuolatinis neišsimiegojimas ir knarkimas nėra tik nemalonus įprotis, o kartais – rimtos ligos ženklas.

    Viena dažniausiai pražiūrimų būklių – obstrukcinė miego apnėja, kai miegant kvėpavimo takai daug kartų trumpam užsiveria. Skaičiuojama, kad pasaulyje ji gali paveikti beveik 1 milijardą žmonių, o atvejų daugėja dėl senėjančios visuomenės ir augančio antsvorio paplitimo.

    Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia ne tik knarkimu: būdingi trumpi kvėpavimo sustojimai, prabudimai, ryto galvos skausmai, nuovargis, mieguistumas dieną ir dėmesio sutrikimai. Nors žmogus dažnai neprisimena prabudimų, organizmas patiria nuolatinį stresą dėl deguonies trūkumo.

    Kodėl tai pavojinga ne tik miegui

    Kartotiniai kvėpavimo sutrikimai gali įvykti dešimtis ar net daugiau nei 100 kartų per valandą, o epizodai dažnai trunka apie 20 sekundžių. Dėl to svyruoja deguonies kiekis kraujyje, didėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, o ilgainiui auga širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Negydoma miego apnėja siejama su arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu ir insulto rizika. Taip pat daugėja duomenų apie sąsajas su pažintinių funkcijų blogėjimu ir demencijos rizika, o kasdienybėje tai gali reikšti prastesnę gyvenimo kokybę ir didesnę eismo įvykių tikimybę.

    Stereotipas, kad miego apnėja būdinga tik vyresniems nutukusiems vyrams, klaidina. Specialistai pabrėžia, kad simptomai ir rizika gali būti įvairūs, todėl dalis pacientų, ypač moterys, lieka nediagnozuotos, kai skundai priskiriami nemigai, stresui ar depresijai.

    Naujos diagnostikos ir gydymo kryptys

    Diagnostika pastaraisiais metais tapo prieinamesnė: vis dažniau taikomi namuose atliekami miego tyrimai, o riziką padeda įvertinti šeimos gydytojo klausimynai ir klinikinis įvertinimas. Vis dėlto vien tik piršto pulsoksimetrija ne visada užtikrina vienodą tikslumą skirtingoms žmonių grupėms, todėl svarbus kompleksinis ištyrimas.

    Standartinis gydymas išlieka CPAP terapija, kai miegant per kaukę tiekiamas pastovus oro srautas ir neleidžiama kvėpavimo takams subliūkšti. Tačiau daliai pacientų kaukė kelia diskomfortą, todėl alternatyvomis gali tapti burnos įtvarai apatiniam žandikauliui pastumti, padėties terapija, raumenų treniruotės ar kai kuriais atvejais implantuojami nervų stimuliacijos įrenginiai.

    Nauja tendencija – didesnis dėmesys svorio mažinimui kaip reikšmingai gydymo daliai, nes antsvoris yra vienas svarbiausių obstrukcinės miego apnėjos rizikos veiksnių. Jungtinėse Valstijose reguliuotojai patvirtino tirzepatidą obstrukcinei miego apnėjai gydyti, kai liga siejama su padidėjusia kūno mase, o ekspertai tikisi, kad tai paskatins platesnes diskusijas apie kompleksinį gydymą.

    Ką daryti pajutus simptomus?

    Specialistai pataria nedelsti, jei pasikartoja garsus knarkimas, rytais vargina galvos skausmai, o dieną jaučiamas nuolatinis mieguistumas ar dėmesio stoka. Svarbu paminėti ir naktinius požymius, pavyzdžiui, prabudimus dusulio jausmu, dažną šlapinimąsi ar nemigą.

    Šeimos gydytojo konsultacija dažnai tampa greičiausiu keliu į ištyrimą, o laiku pradėtas gydymas sumažina ilgalaikių komplikacijų riziką. Miego apnėja nėra vien apie prastesnį poilsį – tai būklė, galinti tyliai didinti širdies, kraujagyslių ir smegenų pažeidimų tikimybę.

  • Mokslininkai nustebino: smegenys gali gimti ne tuščios, o jau „pilnos“ – kas vyksta vėliau?

    Mokslininkai nustebino: smegenys gali gimti ne tuščios, o jau „pilnos“ – kas vyksta vėliau?

    Smegenys nuo pradžių ne „tuščias lapas“?

    Naujas tyrimas su pelėmis rodo, kad smegenys ankstyvame amžiuje gali turėti itin tankų, netvarkingą ryšių tinklą, kuris vėliau „sutvarkomas“. Tai meta iššūkį paplitusiai minčiai, kad nerviniai tinklai paprastai tik pamažu auga ir tankėja.

    Tyrimas buvo sutelktas į hipokampą – smegenų sritį, svarbią erdvinei atminčiai ir trumpalaikių prisiminimų perkėlimui į ilgalaikius. Mokslininkai analizavo vieną pagrindinių hipokampo grandinių, susijusių su atminties formavimu.

    Tankūs ryšiai, kurie vėliau „apkarpomi“

    Austrijos mokslo ir technologijų instituto neurobiologai nustatė, kad jauniausių pelių hipokampe ryšiai tarp CA3 piramidinių neuronų iš pradžių būna labai gausūs ir iš pažiūros atsitiktiniai. Vystantis smegenims, šis tinklas darosi tikslesnis, labiau organizuotas, o dalis jungčių pašalinama.

    „Šis atradimas buvo gana netikėtas“, – sakė neurobiologas Peteris Jonas.

    „Intuityviai tikėtumėmės, kad tinklas laikui bėgant auga ir tankėja, tačiau čia matome priešingą procesą: jis prasideda pilnas, o vėliau tampa aptakesnis ir optimizuotas“, – teigė jis.

    Kodėl smegenys taip vystosi?

    Autoriai aiškina, kad itin tankus pradinis „pagrindas“ gali padėti greičiau sukurti efektyvias grandines mokantis. Jei ryšių pradžioje būtų mažai, nutolusiems neuronams tektų ilgiau „surasti“ vieniems kitus, o tai galėtų lėtinti augančių smegenų gebėjimą greitai apdoroti informaciją.

    Tyrėjai pabrėžia, kad hipokampas turi sudėtingą užduotį susieti signalus iš skirtingų pojūčių sistemų ir paversti juos nuosekliais prisiminimais. Tokiai integracijai gali būti naudinga pradžioje gausi jungčių „perteklių“ turinti struktūra, kuri vėliau atrankiai apkarpoma.

    Kaip buvo tiriama ir ką tai reiškia žmonėms?

    Mokslininkai matavo elektrinį aktyvumą ir kitus ląstelinius procesus keliais pelių raidos etapais: iškart po gimimo, maždaug 7–8 dieną, paauglystėje maždaug 18–25 dieną ir suaugus apie 45–50 dieną. Šie duomenys parodė kryptingą perėjimą nuo tankaus, mažiau tvarkingo tinklo prie labiau struktūruoto.

    Kol kas neaišku, kiek šie rezultatai tiesiogiai pritaikomi žmogaus smegenims, nes skiriasi raidos trukmė ir sudėtingumas. Vis dėlto pats principas atitinka plačiau žinomą neurovystymosi idėją, kad ankstyvame amžiuje ryšiai formuojasi gausiai, o vėliau dalis jų pašalinama, paliekant efektyviausius kelius.

    Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“ ir papildo diskusiją apie tai, kaip ankstyvoji smegenų architektūra gali lemti mokymosi greitį, atminties formavimąsi ir nervinių tinklų specializaciją.

  • Y chromosoma nyksta? Mokslininkai aiškina, ar vyrams gresia išnykimas ir kas galėtų ją pakeisti

    Y chromosoma nyksta? Mokslininkai aiškina, ar vyrams gresia išnykimas ir kas galėtų ją pakeisti

    Diskusija dėl žmogaus Y chromosomos ateities vėl įkaista: dalis mokslininkų primena, kad per šimtus milijonų metų ji smarkiai sumažėjo ir prarado didelę dalį genų. Kiti tvirtina, jog bent jau primatų linijoje esminiai Y genai pastaruoju metu beveik nebekinta, todėl kalbos apie neišvengiamą pabaigą yra per daug supaprastintos.

    Vienas dažniausiai cituojamų argumentų kilo iš evoliucinės biologės Jenny Graves skaičiavimų, paskelbtų 2002 metais: jei istorinis geno nykimo tempas išliktų toks pats, Y chromosoma teoriškai galėtų išnykti per kelis milijonus metų. Vis dėlto pati mokslininkė vėliau pabrėžė, kad tai buvo apytikslis akademinis modeliavimas, o ne pranašystė apie vyrų pabaigą.

    „Mane stebina, kad kas nors rimtai nerimauja dėl vyrų išnykimo po 5 ar 6 milijonų metų“, – sakė Jenny Graves.

    „Žmonėmis esame tik apie 0,1 milijono metų, tad dar klausimas, ar apskritai sėkmingai išgyvensime ateinantį šimtmetį“, – pridūrė ji.

    Ar Y chromosoma iš tiesų silpsta?

    Y chromosoma yra specifinė tuo, kad didžiojoje savo dalyje ji neturi poros, su kuria galėtų apsikeisti genetine medžiaga kaip dauguma kitų chromosomų. Dėl ribotos rekombinacijos jai sunkiau taisyti genetines klaidas, todėl evoliuciškai ji ilgainiui prarado daug genų ir tapo gerokai mažesnė už X chromosomą.

    Vis dėlto šiuolaikiniai genomikos tyrimai rodo, kad žmogaus Y chromosomoje išlikę genai nėra atsitiktiniai. Jie siejami ne tik su lyties vystymusi, bet ir su platesnėmis organizmo funkcijomis, o tai reiškia, kad natūrali atranka gali stipriai saugoti tai, kas būtina išlikimui ir vaisingumui.

    Stabili ar pasmerkta: dvi stovyklos

    Viena mokslininkų stovykla, kuriai priskiriama ir Jenny Graves, Y chromosomą vertina kaip evoliuciškai trapų darinį, kuris teoriškai gali būti pakeistas. Kitos stovyklos atstovai, tarp jų MIT Whitehead instituto biologė Jenn Hughes, teigia, kad greitas geno praradimas vyko ankstyvoje stadijoje, o vėliau procesas sulėtėjo ir iš esmės stabilizavosi.

    Šį požiūrį sustiprino lyginamieji darbai su žmonėmis ir kitais primatais, rodantys gilią pagrindinių Y genų konservaciją per dešimtis milijonų metų. Tokia dinamika labiau primena evoliucinę pusiausvyrą, o ne nuoseklų slydimą į išnykimą.

    Kas nutiktų, jei Y vis dėlto keistųsi?

    Sensacingi teiginiai apie vyrų išnykimą dažniausiai praleidžia vieną esminį faktą: net jei tam tikroje rūšyje Y chromosoma sunyktų ar prarastų vaidmenį, pati lyties nustatymo sistema gali persitvarkyti. Gamtoje žinoma atvejų, kai žinduoliams Y chromosomos funkcijos persikėlė kitur, o rūšys ir toliau sėkmingai dauginosi.

    Tyrimuose aprašyti graužikai, kurių populiacijose Y chromosoma išnyko, tačiau lytį lemiantys genetiniai mechanizmai atsirado kitose chromosomose. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad panašūs pokyčiai teoriškai galėtų vykti ir žmonių populiacijose, tik tokios lytį lemiančios variacijos nėra rutiniškai ieškomos daugelyje genomo tyrimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ryškūs Y chromosomos pokyčiai vyktų itin lėtai, per daugybę kartų. Todėl šiandien tai labiau fundamentinės biologijos klausimas, padedantis suprasti evoliuciją, genetinių sistemų stabilumą ir tai, kaip gamta randa alternatyvias strategijas išsaugoti reprodukciją.

  • Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

    Pavojingi pilvo riebalai sendina smegenis: mokslininkai įvardijo, kas gali tai sustabdyti

    Naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, gali būti susiję su spartesniu smegenų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys gali būti ne bendras svoris, o būtent visceralinių riebalų kiekis.

    Tyrimą atliko Izraelio Ben-Gurion universiteto Negevo regione komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Communications“. Analizuoti 533 suaugusiųjų duomenys, o dalyviai stebėti nuo 5 iki 16 metų, naudojant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo rodiklius ir kognityvinius testus.

    Kas labiausiai susiję su smegenų nykimu?

    MRT duomenys parodė, kad mažesnis visceralinių riebalų kiekis buvo siejamas su didesniu bendru smegenų tūriu ir geresniais pažintinių funkcijų testų rezultatais. Taip pat fiksuotas palankesnis hipokampo srities rodiklis, dažnai naudojamas vertinant smegenų atrofijos riziką.

    Tuo metu poodiniai riebalai, kurie labiausiai lemia matomą kūno apimtį ir svarstyklių rodmenis, tokio ryšio su smegenų sveikata neparodė. Tai stiprina idėją, kad metaboliniu požiūriu skirtingi riebalų tipai organizme gali turėti nevienodą poveikį.

    Įtariamas mechanizmas – cukraus ir insulino kontrolė

    Kraujo tyrimai leido įžvelgti galimą paaiškinimą: didesnis gliukozės kiekis kraujyje per laiką buvo susijęs su ryškesniais smegenų nykimo požymiais. Visceraliniai riebalai siejami su atsparumu insulinui, todėl prastėjanti gliukozės kontrolė gali tapti grandimi tarp pilvo riebalų ir smegenų struktūros pokyčių.

    Be to, daugiau visceralinių riebalų turėję dalyviai dažniau demonstravo greitesnį smegenų skilvelių didėjimą. Šis pokytis laikomas vienu iš vaizdinių smegenų senėjimo žymenų, nes gali atspindėti aplinkinių audinių tūrio mažėjimą.

    Gera žinia – pokyčiai gali būti pasiekiami

    Analizė parodė, kad tie dalyviai, kuriems per gyvenimo būdo intervencijas pavyko labiausiai sumažinti visceralinius riebalus, vėliau turėjo geriau išsilaikiusius smegenų tūrio rodiklius. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau signalas yra nuoseklus ir kliniškai svarbus.

    „Rezultatai rodo, kad gliukozės kontrolė ir visceralinių pilvo riebalų mažinimas yra išmatuojami, keičiami ir pasiekiami tikslai vidutiniame amžiuje, galintys sulėtinti smegenų degeneraciją“, – sakė epidemiologė Iris Shai.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tyrimo ribotumus: dauguma dalyvių buvo vyrai, be to, nemaža jų dalis turėjo antsvorio. Dėl to reikės daugiau tyrimų su įvairesnėmis grupėmis, kad būtų aiškiau, kiek plačiai šios išvados taikomos visai populiacijai.

    Vis dėlto žinutė praktinė: vien kūno masės mažėjimas ne visada tiksliai atspindi metabolinius pokyčius. Visceralinių riebalų mažinimas, kartu gerinant gliukozės ir insulino rodiklius, gali būti svarbi kryptis ne tik širdžiai ar kepenims, bet ir ilgalaikei smegenų sveikatai.

  • Mokslininkai atskleidė: kava gali lėtinti senėjimą, bet kaltas ne kofeinas – kas veikia?

    Mokslininkai atskleidė: kava gali lėtinti senėjimą, bet kaltas ne kofeinas – kas veikia?

    Nauji tyrimai rodo, kad kava gali būti siejama su geresne sveikata ir lėtesniais senėjimo procesais, tačiau pagrindinis mechanizmas nebūtinai susijęs su kofeinu. Dėmesys krypsta į augalinės kilmės junginius, kurių kavoje gausu natūraliai.

    Pastaraisiais metais dideli stebimieji tyrimai ne kartą fiksavo ryšį tarp kavos vartojimo ir mažesnės mirtingumo rizikos bei retesnių kai kurių lėtinių ligų atvejų. Vis dėlto tokie duomenys savaime neįrodo priežastinio ryšio, todėl mokslininkai ieško biologinio paaiškinimo.

    Koks receptorius atsidūrė dėmesio centre

    Texas A&M universiteto mokslininkų komanda laboratoriniuose bandymuose ir junginių sąveikos analizėse išskyrė galimą grandį: kavos medžiagos gali jungtis prie receptoriaus NR4A1. Tai baltymas, susijęs su genų aktyvumo reguliavimu, organizmo atsaku į stresą, uždegimu ir audinių atsistatymu.

    Ankstesni darbai yra parodę, kad NR4A1 aktyvumas ar raiška su amžiumi gali mažėti, o tai teoriškai didintų pažeidžiamumą įvairiems sutrikimams. Dėl to receptorius vis dažniau minimas kaip potencialus taikinys tyrinėjant su amžiumi susijusius procesus.

    „Kava turi gerai žinomų sveikatą palaikančių savybių, o mūsų rezultatai rodo, kad dalis jų gali būti susijusi su sąveika su šiuo receptoriumi, kuris padeda saugoti organizmą nuo streso sukeltos žalos“, – sakė biochemikas Stephenas Safe.

    Ne kofeinas, o polifenoliai

    Tyrėjai skirtingas ląstelių kultūras veikė kava ir atskiromis kavos sudedamosiomis dalimis. Rezultatai leido daryti prielaidą, kad kai kurie junginiai prisijungia prie NR4A1 ir gali slopinti uždegimines reakcijas, o tam tikruose modeliuose paveikti ir ląstelių augimą.

    Ypač išryškėjo polifenoliniai ir kiti daugiahidroksiliniai junginiai, tarp jų chlorogeninė ir kofeino rūgštys, kurios kavoje aptinkamos dažnai. Tuo metu kofeinas, nors ir gali jungtis prie receptoriaus, šiame mechanizme, anot autorių, atrodė turintis mažesnį poveikį.

    „Kofeinas jungiasi prie receptoriaus, tačiau mūsų modeliuose jis nedaro didelio poveikio. Daug aktyvesni buvo polihidroksiliniai ir polifenoliniai junginiai“, – sakė S. Safe.

    Ką tai reiškia kavos mėgėjams

    Svarbu tai, kad laboratoriniai ląstelių tyrimai neatsako, kaip tiksliai šie procesai veikia žmogaus organizme kasdienėmis sąlygomis. Kavoje yra daugiau nei 1 000 cheminių junginių, o jų poveikis priklauso nuo skrudinimo, paruošimo būdo, suvartojamo kiekio ir individualios medžiagų apykaitos.

    Be to, kavos poveikis siejamas ne su vienu keliu: mokslinėje literatūroje aptariama įtaka uždegiminiams procesams, kai kurių fermentų aktyvumui, gliukozės apykaitai ir net žarnyno mikrobiotai. Dėl šios priežasties vienas mechanizmas greičiausiai nepaaiškina viso pastebimo ryšio tarp kavos ir sveikatos rodiklių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai nekeičia įprastų rekomendacijų dėl kavos vartojimo, o žmonių reakcijos į kavą gali smarkiai skirtis. Vis dėlto NR4A1 išlieka intriguojantis taikinys, todėl ateityje gali būti tiriamos ir sintetinės medžiagos, galinčios paveikti šį receptorių, ieškant naujų terapijų.

  • NASA tyrimas apie kambario augalus klaidingai suprastas: kiek jų reikėtų, kad valytų orą?

    NASA tyrimas apie kambario augalus klaidingai suprastas: kiek jų reikėtų, kad valytų orą?

    Kur atsirado mitas

    Teiginys, kad kambariniai augalai namuose efektyviai valo orą, dažnai remiamas NASA užsakytu 1989 metų tyrimu. Jis buvo atliktas ne butams ar biurams, o uždaroms, sandarioms erdvėms, kokių reikėtų kosminėse stotyse.

    Tyrime augalai laikyti kontroliuojamose kamerose, kur stebėta, kaip mažėja lakiųjų organinių junginių koncentracijos. Tai tokios medžiagos kaip benzenas, trichloretilenas ar formaldehidas, kurios gali išsiskirti iš apdailos, baldų ar buitinės chemijos.

    Kodėl namuose efektas menkas

    Didžiausias skirtumas tarp laboratorijos ir realių namų yra oro apykaita. Būstuose oras nuolat keičiasi per vėdinimą, langus, pastato nesandarumus, todėl teršalai praskiedžiami ir pasišalina daug greičiau nei sandarioje kameroje.

    2019 metais publikuoti skaičiavimai parodė, kad norint augalais pasiekti panašų poveikį kaip įprasta pastato oro apykaita, teoriškai reikėtų nuo 10 iki 1 000 augalų vienam kvadratiniam metrui. Tai praktiškai neįmanoma daugumoje būstų.

    Be to, namuose tarša dažniausiai nėra vienkartinė. Teršalai gali atsirasti nuolat ar bangomis dėl maisto gaminimo, valymo priemonių, žvakių ar smilkalų, šildymo, taip pat iš lauko patenkančios taršos.

    Ką rekomenduoja specialistai

    Patikimiausios rekomendacijos pirmiausia siūlo mažinti taršos šaltinius: rinktis mažiau intensyvaus kvapo priemones, vengti aerozolių, pasirūpinti, kad patalpose nebūtų drėgmės ir pelėsio židinių. Jei problema susijusi su statinio defektais ar drėgme, vien augalais jos neišspręsite.

    Antras žingsnis yra vėdinimas ir filtravimas. Kai lauko oro kokybė tinkama, padeda dažnesnis trumpas vėdinimas, taip pat virtuvės ir vonios ventiliatoriai, išvedantys orą į lauką.

    Jei reikia papildomos pagalbos, efektyviausi namuose paprastai būna ne augalai, o oro valytuvai su HEPA filtrais, skirti dalelėms, pavyzdžiui, dulkėms, žiedadulkėms ar dūmams. Kvapams ir daliai dujinių teršalų dažniau pasirenkami sprendimai su aktyvintos anglies filtrais, nors ir jie nepašalina visų teršalų.

    Vis dėlto kambariniai augalai nėra beverčiai. Jie gali prisidėti prie geresnės savijautos, vizualinio komforto ir jaukesnės aplinkos, tačiau jų nereikėtų pristatyti kaip patikimo būdo spręsti rimtas patalpų oro kokybės problemas.

  • Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kruizinis laivas MV Hondius, kuriame fiksuotas hantaviruso protrūkis, šiuo metu plaukia į Ispanijai priklausančią Tenerifę Kanarų salose. Laivui pasiekus salą planuojama jį laikyti reide, o keleivių perkėlimą vykdyti ne švartuojantis uoste, bet naudojant katerius.

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis užsikrėtimo atvejus ir tris mirtis. Organizacija perspėjo, kad dėl inkubacinio laikotarpio, kuris gali trukti iki šešių savaičių, naujų atvejų dar gali paaiškėti.

    „Tai nėra kitas COVID, ir mes nematome prielaidų pandemijai“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.

    Laive iš pradžių buvo 144 keleiviai, tačiau dalis jų jau išlaipinti ankstesniuose sustojimuose. Atvykus prie Tenerifės krantų, likę keleiviai turėtų būti perkelti į oro uostą, kad galėtų grįžti į savo šalis, o epidemiologinė kontrolė būtų vykdoma pagal Ispanijos sveikatos institucijų nurodymus.

    Skelbiama, kad 14 Ispanijos piliečių bus perkelti į Gómez Ulla ligoninę Madride ir izoliuoti 45 dienoms. Likę įgulos nariai ir keleiviai turėtų būti grąžinami į savo valstybes, taikant papildomas visuomenės sveikatos priemones.

    MV Hondius į reisą išplaukė balandžio 1 dieną iš Ušuajos Argentinoje, kirsdamas Pietų Atlantą. Pirmoji mirtis laive fiksuota balandžio 11 dieną, o dar vienas asmuo vėliau buvo išlaipintas Šv. Elenos saloje ir mirė balandžio 26 dieną Johanesburge.

    Trečioji auka, Vokietijos pilietė, mirė gegužės 2 dieną, jai pasireiškus simptomams, panašiems į plaučių uždegimą. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad hantaviruso infekcijos eiga gali greitai sunkėti, ypač jei išsivysto kvėpavimo nepakankamumas.

    Laive šiuo metu yra apie 90 žmonių iš 23 valstybių. Didžiausios grupės, apie kurias skelbiama, yra Filipinų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ispanijos piliečiai.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, užterštomis dulkėmis ar paviršiais, todėl protrūkių valdymas remiasi izoliacija, kontaktų stebėsena ir kruopščia patalpų dezinfekcija. Europos visuomenės sveikatos praktikoje tokiuose incidentuose ypač svarbus greitas susirgusiųjų atskyrimas ir aiškus keliautojų maršrutų suvaldymas, kad būtų sumažinta rizika plisti infekcijai po išlaipinimo.