Category: Sveikata

  • Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos būklių, tačiau jos diagnozė iki šiol daugiausia remiasi žmogaus pasakojamais simptomais ir klinikiniu įvertinimu. Dėl to daliai pacientų, ypač turinčių gretutinių ligų, depresijos požymiai gali būti nepastebėti arba priskiriami kitiems sveikatos sutrikimams.

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad tam tikri depresijos požymiai gali atsispindėti kraujo rodikliuose. Tyrėjai ieškojo sąsajų tarp depresijos simptomų ir biologinio senėjimo žymenų imuninėse ląstelėse, o rezultatai leidžia kalbėti apie ateityje galinčius atsirasti tikslesnius, objektyvesnius vertinimo metodus.

    Ką parodė tyrimas?

    Mokslininkai išanalizavo 261 moters, gyvenančios su ŽIV, ir 179 moterų be šio viruso kraujo mėginius bei anketomis įvertino neseniai patirtus depresijos simptomus. ŽIV turinčios moterys pasirinktos neatsitiktinai, nes ši grupė, remiantis ankstesniais tyrimais, su depresija susiduria gerokai dažniau nei bendra populiacija.

    Vertinant kraujo biomarkerius, statistiškai reikšmingiausia sąsaja nustatyta tarp monocitų biologinio senėjimo ir vadinamųjų nesomatinių depresijos simptomų. Tai tokie požymiai kaip beviltiškumo jausmas, motyvacijos stoka ar atsitraukimas nuo anksčiau malonių veiklų, o ne fiziniai simptomai, pavyzdžiui, nuovargis.

    „Žmonės, gyvenantys su ŽIV, neretai patiria fizinių simptomų, pavyzdžiui, nuovargį, todėl jie gali būti siejami su lėtine liga, o ne su depresija“, – sakė tyrimo autorė Nicole Beaulieu Perez.

    „Mūsų rezultatai parodė priešingą kryptį: pasirinktas matas labiau siejosi su nuotaikos ir kognityviniais simptomais, o ne su somatiniais“, – pridūrė ji.

    Kas yra monocitų epigenetinis laikrodis?

    Tyrime naudotas metodas, vadinamas MonoDNAmAge, priklauso vadinamųjų epigenetinių laikrodžių grupei. Tokie metodai bando įvertinti biologinį amžių pagal DNR metilinimo žymes, kurios atspindi, kaip organizmas sensta ne pagal gimtadienius, o pagal susikaupusį biologinį krūvį.

    Šiuo atveju dėmesys sutelktas į monocitus, imuninės sistemos ląsteles, dalyvaujančias uždegiminiuose procesuose. Tyrėjai pabrėžė, kad ląstelių tipo specifinis vertinimas gali būti tikslesnis nei bendresni epigenetiniai laikrodžiai, nes skirtingos ląstelės į stresą, ligas ir uždegimą reaguoja nevienodai.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Tyrimas dar nereiškia, kad depresijai jau sukurtas patikimas kraujo tyrimas. Ne visi depresijos simptomai buvo susiję su biologinio senėjimo rodikliais, todėl vieno biomarkerio nepakanka diagnozei ir jis negalėtų pakeisti klinikinio įvertinimo.

    Vis dėlto kryptis svarbi: objektyvūs biologiniai rodikliai galėtų padėti anksčiau pastebėti depresiją, ypač kai simptomai persidengia su lėtinių ligų požymiais. Anot tyrėjų, ilgalaikis tikslas būtų suderinti subjektyvią savijautą su biologiniais matavimais ir taip priartėti prie tikslesnės, individualizuotos psichikos sveikatos priežiūros.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale The Journals of Gerontology: Series A, o autoriai akcentuoja, kad reikalingi didesni ir įvairesnių grupių tyrimai. Tik tuomet būtų galima įvertinti, ar panašūs dėsningumai kartojasi skirtingo amžiaus žmonėms, vyrams ir kitoms rizikos grupėms bei ar biomarkeriai iš tiesų gali prisidėti prie ankstyvesnės diagnostikos.

  • Mokslininkai ištyrė 1 250 000 kraujo ląstelių: atsakymas, kodėl moterys dažniau serga

    Mokslininkai ištyrė 1 250 000 kraujo ląstelių: atsakymas, kodėl moterys dažniau serga

    Kas paaiškėjo iš 1 250 000 ląstelių

    Autoimuninės ligos atsiranda tada, kai imuninė sistema per klaidą puola paties žmogaus audinius. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad tokios būklės kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar išsėtinė sklerozė dažniau diagnozuojamos moterims, o priežastys ilgai buvo aiškinamos tik bendrai.

    Australijos Garvan medicinos tyrimų instituto komanda išanalizavo daugiau nei 1 250 000 kraujo imuninių ląstelių ir aptiko per 1 000 genetinių „jungiklių“, kurie skirtingai veikia priklausomai nuo lyties. Tyrėjai pabrėžia, kad tai leidžia tiksliau suprasti, kodėl moterų imuninė sistema dažniau „perdega“ į uždegiminį režimą.

    Kuo skiriasi vyrų ir moterų imuninės ląstelės

    Tyrime dalyvavo 982 žmonės: 564 moterys ir 418 vyrų. Iš jų kraujo mėginių buvo tiriamos periferinio kraujo mononuklearinės ląstelės, tai yra įvairių tipų baltieji kraujo kūneliai, cirkuliuojantys kraujyje ir atliekantys esminį vaidmenį imunitete.

    Pasitelkus vienos ląstelės RNR sekoskaitą, buvo vertinama ne vidutinė, o kiekvienos ląstelės genų aktyvumo „nuotrauka“. Tokia metodika leidžia pamatyti subtilius skirtumus, kurių anksčiau nepavykdavo užfiksuoti tiriant mišrius ląstelių mėginius.

    Analizė parodė, kad vyrų kraujyje dažniau aptinkama moncitų, kurie laikomi vienais pirmųjų reagavimo į infekciją dalyvių. Jų genetiniai signalai labiau siejosi su audinių priežiūra, atstatymu ir bazinėmis apsauginėmis funkcijomis.

    Tuo metu moterų imuninėje sistemoje nustatyta daugiau B ir T limfocitų, susijusių su labiau prisitaikančiu, „specializuotu“ imunitetu. Tyrėjų interpretacija tokia: šios ląstelės dažniau būna parengties būsenoje, todėl greičiau sukelia uždegiminį atsaką.

    Kodėl tai didina autoimuninių ligų riziką

    Aukštesnė parengtis gali būti pranašumas kovojant su virusais ir kitais patogenais, tačiau turi biologinę kainą. Kai uždegiminiai keliai aktyvuojami lengviau, didėja tikimybė, kad imuninė sistema suklys ir atakuos sveikus audinius.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad imuninę sistemą būtina tirti atsižvelgiant į lytį“, – sakė skaičiuojamosios biologijos specialistė Seyhan Yazar iš Garvan medicinos tyrimų instituto.

    „Nors žinome, kad vyrų ir moterų imunitetas skiriasi, daug tyrimų šiuos skirtumus vis dar ignoruoja, o tai gali riboti ligų supratimą ir iškreipti gydymo pasirinkimus“, – pridūrė ji.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad dalis genetinių „jungiklių“ nėra susiję vien su X ar Y chromosomomis. Reikšmingų skirtumų rasta ir autosomose, tai yra abiem lytims bendrose chromosomose, todėl mechanizmas gali būti platesnis nei vien lytinės chromosomos.

    Siekiant sustiprinti sąsają su autoimunine rizika, išskirti du moterims būdingi aktyvesni genetiniai „jungikliai“ prie genų, siejamų su sistemine raudonąja vilklige. Tokie radiniai padeda susieti populiacinius stebėjimus su konkrečiais biologiniais procesais ląstelės lygiu.

    „Nustačius, kad moterims būdingi genai yra ryškiai susitelkę uždegiminiuose keliuose, turime dar vieną biologinį paaiškinimą, kodėl moterims lengviau įvyksta klaidingas savų audinių puolimas“, – sakė bioinformatikė Sara Ballouz iš Naujojo Pietų Velso universiteto.

    „Kita šio skirtumo pusė ta, kad vyrų imuninės ląstelės paprastai mažiau parengtos uždegimui, todėl vyrai dažniau būna imlesni infekcijoms ir kai kuriems vėžiniams susirgimams, nesusijusiems su reprodukcine sistema“, – pridūrė ji.

    Ką tai keičia gydyme ir tyrimuose

    Autorių teigimu, šie duomenys svarbūs kuriant tikslesnę, individualizuotą mediciną, kai gydymas parenkamas ne tik pagal diagnozę, bet ir pagal paciento biologines ypatybes. Praktikoje tai gali reikšti tikslingesnį uždegimo slopinimą ir geresnį vaistų pritaikymą skirtingoms pacientų grupėms.

    „Jei norime išnaudoti precizinės medicinos potencialą, privalome suprasti fundamentalius biologinius kintamuosius“, – sakė statistinės genetikos specialistas Joseph Powell iš Garvan medicinos tyrimų instituto.

    „Gydymas turi būti taikomas ne tik ligai, bet ir tam, kaip paciento imuninė sistema veikia baziniu genetiniu lygiu“, – teigė jis.

    Tyrimas publikuotas žurnale The American Journal of Human Genetics. Mokslininkai pabrėžia, kad tolesni darbai turėtų tikslinti, kaip šie genetiniai skirtumai sąveikauja su hormonais, amžiumi, infekcijomis ir kitais rizikos veiksniais, lemiančiais autoimuninių ligų pradžią bei eigą.

  • Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol pranešė per koordinuotą tarptautinę operaciją konfiskavusi 6,42 mln. dozių suklastotų ir neregistruotų vaistų, kurių vertė siekia apie 13,1 mln. eurų. Veiksmai vienu metu vyko 90 šalių, o taikiniu tapo nelegali prekyba internetu ir neformalios tiekimo grandinės.

    Pasak Interpolo, tarp sulaikytų produktų buvo vaistai erekcijos sutrikimams gydyti, raminamieji, skausmą malšinantys preparatai, antibiotikai bei metimo rūkyti priemonės. Tokie siuntiniai dažnai platinami per internetines prekyvietes, socialinius tinklus ar uždaras grupes, kur pirkėjus vilioja mažesnė kaina ir greitas pristatymas.

    Interpol generalinis sekretorius Valdecy Urquiza pabrėžė, kad suklastoti vaistai nėra vien finansinis sukčiavimas, o tiesioginė grėsmė sveikatai.

    „Per internetines prekyvietes ir neformalias tiekimo grandines nusikaltėliai išnaudoja priežiūros spragas, taikosi į žmones, ieškančius greito ar pigesnio gydymo. Pasekmės gali būti labai sunkios ar net mirtinos“, – sakė Valdecy Urquiza.

    Daugiausia dozių, kaip nurodo Interpol, per operaciją perimta Jungtinėje Karalystėje, antroje vietoje atsidūrė Kolumbija, trečioje – Australija. Jungtinės Karalystės vaistų ir sveikatos produktų reguliavimo institucijos atstovas Andy Morlingas teigė, kad konfiskacijų mastas rodo išliekantį poreikį vaistams, įsigyjamiems už reguliuojamos tiekimo grandinės ribų.

    Operacijos metu pareigūnai taip pat nustatė daugiau nei 5 000 su nusikalstama veikla siejamų interneto svetainių, socialinių tinklų puslapių, kanalų ir automatizuotų paskyrų, kurios reklamavo ir pardavinėjo nelegalius preparatus. Tai atspindi tendenciją, kai prekyba persikelia į greitai kuriamus ir trumpai veikiančius kanalus, o reklama taikosi į konkrečias auditorijas.

    Klastotės prisidengia alternatyviu gydymu

    Interpol atkreipė dėmesį į ryškų nelegalių antiparazitinių vaistų augimą. Šie preparatai skirti parazitų sukeltoms infekcijoms gydyti, tačiau vis dažniau internete jie pristatomi kaip alternatyva onkologinių ligų gydymui, nors sveikatos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad tokiems teiginiams trūksta mokslinių įrodymų.

    Pasak agentūros, tokie produktai neretai ženklinami kaip maisto papildai, o pirkėjams siūlomi kaip vadinamieji vėžio gydymo rinkiniai. Toks pateikimas palengvina prieigą ir padeda apeiti griežtesnę vaistų prekybos kontrolę.

    Auganti paklausa gyvenimo būdo vaistams

    Operacija parodė, kad išlieka didelė paklausa preparatams, siejamiems su išvaizda, sportiniais rezultatais ar greitais pokyčiais. Interpol duomenimis, dažniausiai konfiskuotas produktas buvo anaboliniai steroidai, o jų paklausą agentūra sieja su kultūrizmo ir sporto bendruomenėmis.

    Kita sparčiai auganti sritis – suklastoti svorio mažinimo GLP-1 grupės vaistai, kurie internete gali būti siūlomi už kelis eurus. Interpol perspėja, kad dalyje tokių produktų aptinkama sibutramino, Europos Sąjungoje uždraustos medžiagos dėl padidėjusios širdies smūgio ir insulto rizikos.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika perkant vaistus iš nelegalių šaltinių yra nežinoma sudėtis, neteisingos dozės, užterštumas ar visiškas veikliosios medžiagos nebuvimas. Institucijos ragina vaistus įsigyti tik iš legalių vaistinių ir patikrintų tiekėjų, o kilus įtarimams dėl įsigytų preparatų kreiptis į atsakingas priežiūros tarnybas.

  • PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino penkis su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamus hantaviruso atvejus ir perspėjo, kad jų dar gali paaiškėti. Tai siejama su ilgu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kuriais atvejais gali trukti iki šešių savaičių.

    PSO atstovė, infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove pabrėžė, kad šios situacijos nereikėtų lyginti su ankstyvąja COVID-19 pandemijos faze. Pasak jos, hantavirusai plinta kitaip nei koronavirusai, todėl masinio plitimo scenarijus vertinamas kaip mažiau tikėtinas.

    „Noriu pasakyti labai aiškiai: tai nėra SARS-CoV-2. Tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Maria Van Kerkhove.

    Europos institucijos taip pat kartoja, kad šiuo metu rizika visuomenei išlieka nedidelė. Europos Komisijos atstovė Eva Hrncirova teigė, jog pagal turimus duomenis bendras pavojus Europoje vertinamas kaip žemas, nors situacija stebima dėl galimų naujų atvejų.

    Kas nutiko laive „MV Hondius“?

    Pranešama, kad laive, plaukiojančiame su Nyderlandų vėliava, nuo hantaviruso mirė trys keleiviai, o dar keli žmonės susirgo. Laivas buvo įstrigęs prie Žaliojo Kyšulio krantų, o jame tuo metu buvo beveik 150 žmonių.

    „MV Hondius“ išplaukė iš Argentinos balandžio 1 dieną, o maršrute buvo numatyti sustojimai Antarktidoje, Folklando salose ir kitose vietose. Dėl protrūkio kelionės planai buvo koreguojami, o dalis keleivių ir pacientų pradėti evakuoti.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus skelbė, kad trys pacientai su įtariamais atvejais buvo evakuoti ir gabenti į Nyderlandus. Tuo pat metu pareigūnai aiškinasi, ar galėjo būti itin retas perdavimas nuo žmogaus žmogui.

    Karantinas ir keleivių paieška

    Nyderlandų pareigūnai nurodė, kad po pirmosios mirties laive apie 40 keleivių išsilaipino Šv. Elenos saloje. Kur tiksliai vėliau išvyko visi išlaipinti keleiviai, oficialiai neskelbiama, tačiau skirtingos šalys ėmėsi kontaktų atsekimo.

    Ispanijos institucijos pranešė, kad 14 laive buvusių Ispanijos piliečių bus perkelti į Tenerifę, o vėliau į Madridą. Ten planuojamas iki 45 dienų karantinas specializuotame izoliacijos skyriuje Hospital Central de la Defensa Gómez Ulla ligoninėje.

    Ši aukšto lygio izoliacijos infrastruktūra Ispanijoje buvo sustiprinta po 2014 metų Ebolos protrūkio, o vėliau naudota ir pandemijos pradžioje, kai buvo organizuojami medicininiai pervežimai iš Uhano. Ilgesnis stebėjimo laikotarpis siejamas su tuo, kad simptomai gali pasireikšti ne iš karto.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių nuo išdžiūvusių graužikų išmatų ar šlapimo, todėl rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose.

    Medicinos institucijos išskiria du sunkiausius klinikinius scenarijus: hantavirusinį plaučių sindromą, galintį sukelti ūmų kvėpavimo nepakankamumą, ir hemoraginę karštligę su inkstų sindromu, kuri pažeidžia inkstus. Ankstyvi simptomai gali priminti gripą, todėl svarbi greita diagnostika ir epidemiologinis vertinimas.

    PSO ir Europos institucijos pabrėžia, kad šiuo metu situacija vertinama kaip lokali, tačiau dėl galimų pavėluotai pasireiškiančių atvejų stiprinamas stebėjimas. Keleiviams ir su laivu kontaktavusiems asmenims rekomenduojama laikytis sveikatos priežiūros institucijų nurodymų ir pranešti apie bet kokius simptomus.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Balandžio mėnesį Bulgarijoje parlamento rinkimus triuškinamai laimėjęs Rumenas Radevas ketvirtadienį paskirtas naujuoju šalies ministru pirmininku. Jo pergalė laikoma retu stabilumo ženklu Balkanų valstybei, kuri per pastaruosius penkerius metus išgyveno aštuonis rinkimus.

    62 metų buvęs naikintuvo pilotas į rinkimus ėjo su ryškia antikorupcine darbotvarke ir pažadu pertvarkyti, jo teigimu, oligarchinį valstybės valdymo modelį. Dėl kandidatavimo jis šiemet atsistatydino iš prezidento pareigų.

    Radevas taip pat laikomas griežtu Europos Sąjungos kritiku, kampanijoje akcentavusiu poreikį labiau ginti nacionalinius interesus. Viena jautriausių jo programos dalių – pažadas atnaujinti dialogą su Rusija, kai didžioji dalis ES valstybių laikosi griežtesnės laikysenos.

    „Bulgariai savo balsu patvirtino norą turėti stabilias institucijas ir ginti laisvę, demokratiją bei teisingumą“, – sakė Rumenas Radevas, gavęs mandatą formuoti Vyriausybę iš prezidentės Ilianos Iotovos.

    Pirmi darbai: biudžetas ir infliacija

    Naujasis premjeras ketvirtadienį pristatė ir ministrų kabineto sudėtį. Artimiausias politinis testas – parlamento balsavimas dėl Vyriausybės patvirtinimo, numatytas penktadienį.

    Radevo komanda paveldi kelis skubius klausimus: 2026 metų biudžeto parengimą, spartėjančią infliaciją ir ilgai stringančią teismų sistemos reformą. Pastaroji Bulgarijoje dažnai įvardijama kaip kertinė sąlyga, norint sustiprinti valstybės institucijų atsparumą korupcijai.

    ES pinigai – su sąlygomis

    Vienas pragmatiškiausių iššūkių – susigrąžinti pasitikėjimą reformomis, nuo kurių priklauso ir europinis finansavimas. Skelbiama, kad Bulgarija turi įgyvendinti antikorupcinius ir institucinius pokyčius, kad galėtų atlaisvinti beveik 400 000 000 eurų Europos Sąjungos lėšų.

    Šalies politinį foną jau kelerius metus formuoja protestų bangos ir nuolat byrėjusios koalicijos. Po 2021 metais kilusių antikorupcinių demonstracijų krizė gilėjo, o Bulgarija tarptautiniuose reitinguose išlieka viena prasčiausiai vertinamų ES narių pagal korupcijos suvokimą.

    Paskutiniai rinkimai tapo istoriniu lūžiu ir dėl kito fakto: tai pirmas kartas nuo 1997 metų, kai viena politinė jėga Bulgarijoje gavo aiškią parlamento daugumą. Radevo šalininkai tai vadina proga pagaliau užbaigti politinio nestabilumo ciklą, o oponentai įspėja, kad naujo kurso kaina gali būti įtampa santykiuose su ES partneriais.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.

  • JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    Teismas: padėjo užsienio žvalgybai

    Jungtinė Karalystė pareiškė iškviesianti Kinijos ambasadorių po to, kai Londono teismas nuteisė du Jungtinės Karalystės ir Kinijos pilietybę turinčius vyrus dėl veiklos, siejamos su Honkongo disidentų sekimu.

    Bylą nagrinėjęs Old Bailey teismas pripažino kaltę 38 metų Peterį Wai ir 65 metų Billą Yueną dėl pagalbos užsienio žvalgybos tarnybai, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo teisės aktais.

    Prisiekusieji daugiau kaip parą tarėsi, tačiau dėl papildomų kaltinimų, susijusių su užsienio kišimusi, bendro sprendimo nepriėmė. Prokuratūra nurodė nesieksianti pakartotinio teismo proceso dėl šių epizodų.

    Taikiniai – opozicija ir politikai

    Teisme skelbta, kad P. Wai veikė B. Yueno nurodymu, o pastarasis dirbo vadovaujančias pareigas Honkongo ekonomikos ir prekybos biure Londone, kuris atstovauja Honkongo valdžios interesams Jungtinėje Karalystėje.

    Prokurorų teigimu, rinkta informacija apie Honkongo disidentus ir prodemokratinius aktyvistus, kurie po politinių suvaržymų Honkonge persikėlė į Jungtinę Karalystę. Ypatingas dėmesys, kaip teigta, buvo skiriamas ir politikams, tarp jų konservatoriui Iainui Duncanui Smithui.

    Byloje minėtos įvairios informacijos rinkimo priemonės: stebėjimas, klaidinantys veiksmai ir bandymai identifikuoti tikslinius asmenis. Vienu iš epizodų įvardytas bandymas fiksuoti Londone gyvenantį Honkongo aktyvistą ir kampanijos organizatorių Nathaną Law.

    Grėsmės ir užkardyta operacija

    Teismas taip pat išgirdo, kad B. Yueno telefone rasti pranešimai rodė, jog N. Law stebėjimas galėjo būti pradėtas dar 2021 metais. Bylos medžiagoje minėta, kad Honkongo valdžia buvo paskelbusi maždaug 120 000 eurų dydžio atlygį už informaciją, kuri padėtų nustatyti kelis Jungtinėje Karalystėje esančius aktyvistus.

    Vienas liudytojas teisme teigė, kad P. Wai jam grasino areštu po konflikto su Honkongo diplomatu Londone. Šie parodymai buvo pateikti kaip bendro spaudimo ir bauginimo konteksto dalis.

    Anot tyrėjų, vyrų veikla išaiškėjo policijai užkardžius tariamą planą pagrobti buvusią Honkongo gyventoją iš jos buto Jorkšyre 2024 metų gegužę. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

    P. Wai, anksčiau dirbęs Jungtinės Karalystės pasienio tarnyboje, taip pat pripažintas kaltu dėl tarnybinio nusižengimo. Teisme skelbta, kad jis tikrino Vidaus reikalų ministerijos sistemas ieškodamas asmenų, kuriais domėjosi Honkongo institucijos.

    Abu vyrai po nuosprendžio palikti suimti iki bausmės paskelbimo. Galutinė bausmės skyrimo data, kaip nurodyta, turėtų būti nustatyta gegužės 15 dieną.

  • Kodėl iš tiesų nemirštame nuo senatvės: gydytojai įvardijo ligą, kuri dažniausiai „užbaigia“

    Kodėl iš tiesų nemirštame nuo senatvės: gydytojai įvardijo ligą, kuri dažniausiai „užbaigia“

    Kasdienėje kalboje dažnai sakoma, kad žmogus „mirė nuo senatvės“, tačiau medicinoje tokia formuluotė nėra laikoma konkrečia mirties priežastimi. Mirties liudijime gydytojas privalo nurodyti aiškų mechanizmą ir ligą ar būklių grandinę, kuri tiesiogiai lėmė mirtį.

    Praktikoje dažniausiai kartojasi tos pačios diagnozių grupės. Pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, insultą ir lėtinį širdies nepakankamumą, o jų našta ypač didėja vyresniame amžiuje.

    Kokios ligos dažniausiai lemia mirtį?

    Po širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai minimi onkologiniai susirgimai ir kvėpavimo sistemos ligos. Senstant organizmui, net ir palyginti nedidelės infekcijos gali baigtis sunkiomis komplikacijomis, nes mažėja fiziologinės atsargos ir silpnėja imuninės sistemos atsakas.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir neurodegeneracinėms ligoms, ypač demencijai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad demencija yra tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o su ja gyvenančių žmonių skaičius globaliai auga ir prognozuojama, kad iki 2050 metų jis gali viršyti 130 milijonų.

    Kodėl demencija dažnai „nematoma“ statistikoje?

    Demencija ne visada įrašoma kaip tiesioginė mirties priežastis, nes dažnai mirtį sukelia paskutinė komplikacija. Tai gali būti aspiracinė pneumonija, sepsis, kvėpavimo nepakankamumas ar komplikacijos dėl ilgo nejudrumo.

    Pažengusia demencija sergantiems žmonėms dažnai sutrinka rijimas, didėja užspringimo ir maisto ar skysčių patekimo į kvėpavimo takus rizika. Prisideda ir bendras silpnumas, mažesnis judrumas, prastesnė mityba bei didesnis jautrumas infekcijoms.

    Ką atskleidžia skrodimai ir kelių ligų derinys?

    Mokslinėje literatūroje ir klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad net žmonėms, kurie iki pat mirties atrodė palyginti sveiki, skrodimai neretai atskleidžia anksčiau nediagnozuotas rimtas ligas. Tai ypač svarbu vertinant tikrąją būklių grandinę, atvedusią iki mirties.

    Vyresniame amžiuje labai dažna daugialigystė, kai žmogus vienu metu serga keliomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, diabetu ir demencija. Toks derinys didina komplikacijų riziką ir reiškia, kad net „lengvesnė“ infekcija gali sukelti greitą būklės blogėjimą.

    Todėl specialistai pabrėžia, kad pats amžius nėra liga. Dažniausiai mirtį lemia konkrečios ligos ir jų komplikacijos, o žodžiai „nuo senatvės“ dažniau apibūdina bendrą organizmo silpnėjimą, o ne tikrą medicininę priežastį.

  • Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė dažnai laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad kaulų tankio mažėjimas gali paliesti ir jaunesnius. Ankstyvoje stadijoje ji paprastai nesukelia aiškių simptomų, todėl ilgai lieka nepastebėta, kol įvyksta lūžis po, atrodytų, menkos traumos.

    Pirmuoju pavojaus signalu neretai tampa kaulo lūžis krentant iš savo ūgio ar net atliekant įprastą veiklą. Vėliau gali atsirasti nugaros skausmai, ypač krūtinės ir juosmens srityse, mažėti ūgis, ryškėti kūno laikysenos pokyčiai, susiję su slankstelių mikrolūžiais.

    Apie tai, kaip netikėtai gali paaiškėti ši diagnozė, viešai pasakojo dietistė Katarzyna Błażejewska-Stuhr. Ji teigė, kad po dviejų lūžių per palyginti trumpą laiką gydytojas ortopedas atkreipė dėmesį į galimą kaulų trapumą ir rekomendavo papildomus tyrimus.

    „Nukritau ant šaligatvio, paslydau ir susilaužiau raktikaulį, jis subyrėjo į mažus gabalėlius, todėl prireikė operacijos ir tvirtinimo plokštele su varžtais“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Ji nurodė, kad osteoporozės diagnozę išgirdo būdama 38 metų, o tai jai buvo netikėta. Medikai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu įvertinti ne tik traumos mechanizmą, bet ir tai, ar lūžis neįvyko dėl sumažėjusio kaulų mineralinio tankio.

    Osteoporozės priežastys dažniausiai yra daugialypės. Kaulų masė natūraliai mažėja su amžiumi, o moterims riziką reikšmingai padidina menopauzė ir su ja susijęs estrogenų sumažėjimas, nes šie hormonai svarbūs kaulų apsaugai.

    Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriami kalcio ir vitamino D trūkumas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Didesnę tikimybę susidurti su kaulų trapumu turi ir žmonės, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad osteoporozė gali būti ir antrinė, kai kaulų tankis mažėja dėl kitų būklių ar gydymo. Ypač svarbu įvertinti ilgalaikį tam tikrų vaistų vartojimą, pavyzdžiui, gliukokortikosteroidų, kurie gali neigiamai veikti kaulinį audinį.

    Nors didžiausia rizikos grupė išlieka vyresnio amžiaus žmonės ir moterys po menopauzės, osteoporozė nėra vien senjorų problema. Ji pasitaiko ir vyrams, ir jaunesniems asmenims, ypač jei yra hormonų sutrikimų, nepakankama mityba, valgymo sutrikimų, ilgalaikis nejudrumas ar intensyvus krūvis be tinkamo atsistatymo.

    Sunkiausios osteoporozės pasekmės siejamos su lūžiais, ypač šlaunikaulio kaklo, kurie vyresniems pacientams dažnai reiškia ilgą reabilitaciją, komplikacijų riziką ir ženkliai prastesnę gyvenimo kokybę. Dėl to profilaktika ir ankstyvas nustatymas laikomi kritiškai svarbiais.

    Kaip nustatoma ir gydoma?

    Osteoporozė dažniausiai patvirtinama įvertinus kaulų mineralinį tankį, o pagrindinis tyrimas tam yra densitometrija. Ji padeda ne tik nustatyti kaulų būklę, bet ir stebėti, ar taikomas gydymas veiksmingas.

    Gydymas paprastai apima gyvenimo būdo korekcijas, kalcio ir vitamino D užtikrinimą bei kritimų prevenciją. Fizinė veikla, ypač jėgos ir pusiausvyros pratimai, gali padėti stiprinti kaulus ir mažinti traumų tikimybę.

    Prireikus taikomas ir medikamentinis gydymas, kuriuo siekiama sulėtinti kaulų masės netekimą arba skatinti kaulo atsinaujinimą. Klinikinėje praktikoje naudojamos kelios vaistų grupės, o konkretus pasirinkimas priklauso nuo lūžių rizikos ir individualių paciento veiksnių.

    Mityba ir kasdieniai įpročiai

    Profilaktikoje svarbi visavertė mityba, užtikrinanti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Katarzyna Błażejewska-Stuhr yra minėjusi, kad dalį reikalingo kalcio galima surinkti su maistu, o kasdieniai pasirinkimai turi realią įtaką kaulų būklei.

    „Sauja riešutų kasdien yra svarbi ne tik dėl kalcio, bet ir dėl kitų sveikatai naudingų veiksnių“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Specialistai pabrėžia, kad vien papildai problemos neišsprendžia, jei kartu išlieka rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nejudrus gyvenimo būdas. Jei pasikartoja lūžiai po nedidelių traumų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar specialistais dėl išsamesnio ištyrimo.