CP v2

Category: Technologijos

  • DI pramonėje: laikas pragmatizmui – kodėl rezultatus lemia duomenys, žmonės ir technologija

    DI pramonėje dažniausiai vertinamas ne kaip madinga naujovė, o kaip praktinis įrankis, padedantis aptikti įrangos ar proceso anomalijas, prognozuoti kokybės nukrypimus ir didinti gamybos efektyvumą. Didžiausia vertė atsiranda ten, kur sprendimai tiesiogiai mažina prastovas, broką ir energijos sąnaudas.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingą diegimą lemia trys dalykai: duomenys, žmonės ir tinkamai parinkta technologija. Jei bent viena grandis silpna, DI projektas gali tapti brangiu eksperimentu, kuris neduoda apčiuopiamų rezultatų.

    Duomenys: kokybė svarbiau už kiekį

    Pramonėje duomenų netrūksta, tačiau jų kokybė, struktūra ir prieinamumas dažnai tampa didžiausia kliūtimi. Praktikoje dalis įmonių panaudoja tik nedidelę dalį turimų duomenų, nes trūksta aiškios duomenų strategijos, standartų ir integracijų tarp įrenginių, sensorių bei IT sistemų.

    DI modeliai ypač jautrūs netikslumams: klaidingi matavimai, nepažymėti sustojimai ar pasenę parametrai gali iškreipti prognozes. Todėl prieš diegiant DI dažnai tenka investuoti į duomenų surinkimo tvarką, sensorių patikimumą, duomenų žymėjimą ir vieningą metrikų apibrėžimą.

    Žmonės: patirtis, kurios DI nepakeičia

    Net ir geriausi algoritmai neveiks be žmonių, kurie supranta procesą ir gali paaiškinti, ką iš tiesų reiškia konkretus nuokrypis. Patyrę operatoriai ir proceso inžinieriai neretai iš klausos, vibracijos ar darbo ritmo pastebi artėjančias problemas dar iki joms atsispindint duomenyse.

    Įmonėms svarbu šią patirtį ne ignoruoti, o ją „įdarbinti“: aprašyti taisykles, susieti su matavimais, kartu su komandomis nuspręsti, kokius gedimų scenarijus verta prognozuoti. Praktinis DI diegimas tampa bendru projektu tarp gamybos, automatikos, IT ir duomenų analitikų.

    Kada prognozinė priežiūra neapsimoka?

    Prognozinė priežiūra dažnai pristatoma kaip vienas patraukliausių DI pritaikymų, tačiau ekonomika čia ne visada palanki. Jei įrangos apmatavimas ir integracija kainuoja tiek, kad už tą pačią sumą galima įsigyti atsarginį įrenginį ar sustiprinti planinę priežiūrą, DI sprendimas gali neturėti prasmės.

    Tokiais atvejais racionaliau rinktis paprastesnius metodus, pavyzdžiui, būklės stebėseną pagal aiškius slenksčius arba reagavimą į gedimus, kai rizika ir kaštai yra valdomi. Sąmoningas sprendimas atsisakyti DI gali būti toks pat profesionalus, kaip ir sprendimas jį diegti.

    Atskira tema yra darbuotojų nerimas dėl DI: baimė prarasti darbą ar būti „pakeistiems“ algoritmais vis dar stabdo projektus. Veikiausiai geriausias vaistas čia yra skaidrumas, mokymai ir realūs pavyzdžiai, kai DI tampa pagalbininku, o ne pakaitalu, pavyzdžiui, greičiau identifikuoja broko priežastis ar leidžia anksčiau pastebėti žaliavų kokybės pokyčius.

    Pramonės įmonėms, planuojančioms DI diegimą, vis dažniau patariama pradėti nuo konkretaus verslo klausimo ir aiškaus naudos matavimo, o ne nuo technologijos pasirinkimo. Kai tikslas apibrėžtas, lengviau nuspręsti, kokių duomenų reikia, kokias kompetencijas telkti ir ar DI šiuo atveju apskritai duos geriausią grąžą.

  • Lenkija siekia Europos DI gigafabrikos: Gawkowskis įvardijo Čekiją kaip pagrindinį partnerį

    Lenkija siekia, kad viena iš planuojamų Europos DI gigafabrikų atsirastų Centrinėje ir Rytų Europoje. Skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis Ekonomikos forume Karpacze pabrėžė, kad šaliai būtinas patikimas partneris, o tokiu jis įvardijo Čekiją.

    Pasak ministro, partnerystė su Praha turėtų sustiprinti regiono kandidatūrą Europos Sąjungos mastu. Jis taip pat teigė, kad iniciatyvą remia dalis Baltijos valstybių ir Balkanų regiono partnerių, kurie mato naudą kuriant bendrą skaičiavimo pajėgumų ekosistemą.

    Kas yra DI gigafabrika?

    Europos Komisija kartu su Europos aukštos našumo kompiuterijos bendra įmone EuroHPC JU vykdo konkursą, kuriuo planuojama atrinkti 7 DI gigafabrikų projektus. Idėja – sukurti didžiulės galios skaičiavimo centrus, skirtus pažangiems DI modeliams mokyti ir kurti, taip mažinant Europos priklausomybę nuo pajėgumų už ES ribų.

    EuroHPC JU skelbia, kad atrankoje bus vertinama techninė projekto kokybė, numatomas poveikis Europos DI ekosistemai, finansinis modelis bei paslaugų kaina. Papildomų taškų gali suteikti europinių aparatinės ir programinės įrangos sprendimų naudojimas bei indėlis į ES skaitmeninį suverenumą.

    Lenkijos planas ir terminai

    Lenkijos skaitmeninimo ministerija nurodė, kad konsorciumai, norintys teikti paraišką dėl DI gigafabrikos projekto Lenkijoje, dokumentus Europos konkurse gali pateikti iki lapkričio 12 dienos. Patvirtinus projektą, konsorciumas skaičiavimo pajėgumus turėtų pradėti tiekti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Lenkija taikosi į vidutinės apimties projektą, kuris pagal minimalius kriterijus turėtų užtikrinti bent 75 000 DI akceleratorių ekvivalentą. Gigafabrika Lenkijoje būtų orientuota į regioninį vaidmenį, aptarnaujant Centrinės ir Rytų Europos poreikius.

    Kiek tai kainuotų ir kas už tai mokėtų?

    Lenkijos vyriausybė yra deklaravusi daugiau kaip 400 mln. zlotų investiciją, skirtą skaičiavimo paslaugų įsigijimui iš būsimos gigafabrikos. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 95 mln. eurų, o bendra iniciatyvos vertė Lenkijoje minima kaip viršijanti 10 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,3 mlrd. eurų.

    EuroHPC JU konkurso taisyklės numato, kad konsorciumai investicines išlaidas turi finansuoti patys, o viešasis finansavimas pirmiausia orientuojamas į paslaugų pirkimą starto laikotarpiu. Tai turėtų sumažinti projekto komercinę riziką ir pagerinti prognozuojamumą rinkoje.

    „Mums reikia didelių skaičiavimo pajėgumų, kurie būtų panaudojami gynyboje, sveikatos apsaugoje ir tam, kad verslas galėtų greičiau augti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pagal skelbiamus planus sutartys su laimėjusiais konsorciumais galėtų būti pasirašytos 2027 metų pradžioje. Pačios DI gigafabrikos, jei projektai vyks pagal numatytą grafiką, turėtų pradėti veikti 2028 metais.

  • Galapaguose išgelbėtas nykstantis krūmas: išliko 6, o per kelerius metus jų jau kelios dešimtys

    Galapaguose mokslininkams pavyko atkurti itin reto vietinio augalo, gėlveziijos (Galvezia) krūmo, populiaciją, kuri dar visai neseniai buvo priartėjusi prie visiško išnykimo ribos. Ilgus dešimtmečius šis augalas buvo laikomas beveik legendiniu, nes patikimų duomenų apie jį buvo labai mažai.

    Pagrindinis atskaitos taškas tyrėjams buvo 1962 metais Isabela saloje surinktas herbariumo pavyzdys. Ilgą laiką būtent jis buvo vienintelis aiškus įrodymas, kad tokia rūšis apskritai egzistuoja, todėl mokslininkai siekė patikrinti, ar laukinėje gamtoje dar liko gyvų augalų.

    Lauko tyrimai šiaurinėje Isabela salos dalyje prasidėjo 1998 metais, tačiau rezultatai paaiškėjo tik po daugelio metų. Tik 2007 metais ekspedicijoms pavyko aptikti vos 6 išlikusius krūmus, augusius siaurose plyšiuose tarp jaunų Darvino ugnikalnio lavos srautų.

    Mokslininkai nurodė, kad didžiąją dalį augalų sunaikino į salas įvežti gyvūnai, ypač sulaukėjusios ožkos, taip pat kitos introdukuotos rūšys. Situaciją dar labiau apsunkino sausros, kurioms šis krūmas pasirodė esantis ypač jautrus.

    Siekdami išsaugoti rūšį, specialistai pasirinko dauginimą medelynuose ir vėlesnį augalų perkėlimą atgal į natūralią aplinką. Toks metodas dažnai taikomas salų ekosistemose, kur rūšys yra itin pažeidžiamos dėl mažų populiacijų ir ribotų buveinių.

    2017–2024 metais Isabela salos lavos teritorijose buvo pasodinti 94 medelynuose užauginti krūmai. Didžiausiu praktiniu iššūkiu tapo vandens trūkumas, todėl jauniems augalams prigyti buvo taikomos drėgmę padedančios išlaikyti priemonės.

    Vienu svarbiausių etapų tapo 2024 metai, kai gėlveziija vėl buvo pasodinta Kaleta Tagus įlankoje. Būtent čia 1962 metais buvo rastas anksčiau vieninteliu laikytas herbariumo pavyzdys.

    Praėjus daugiau nei 60 metų, augalas šioje istorinėje vietoje vėl pražydo. Skelbiama, kad šiuo metu ten auga 8 egzemplioriai, o dviejose atkūrimo teritorijose iš viso užfiksuota 28 suaugę augalai.

  • Odesos srityje tinkluose įsipainiojo reta didžioji smiltpempė: kur ji peri ir kodėl saugoma

    Odesos srityje, Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko teritorijoje, mokslininkai užfiksavo retą paukštį – didžiąją smiltpempę. Paukštis buvo įsipainiojęs į tyrėjų naudojamus tinklus, tačiau netrukus saugiai išlaisvintas ir paleistas.

    Apie radinį pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas. Jo teigimu, net ir karo sąlygomis migracijos keliai nemažėja, todėl per Tuzlovo limanus toliau keliauja įvairios vandens ir pajūrio paukščių rūšys.

    „Nepaisant triukšmo ir gamtos niokojimo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, paukščiai ir toliau migruoja per Tuzlovo limanus. Tarp jų pasitaiko ir didžioji smiltpempė“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Mokslininkas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti paukštis, įsipainiojęs į tinklus, greičiausiai naudojamus paukščių gaudymui žiedavimui. Tokie tinklai leidžia ornitologams įvertinti migracijos laiką, maršrutus ir paukščių būklę, o sugauti paukščiai po procedūrų turi būti nedelsiant paleidžiami.

    Didžioji smiltpempė yra tilvikinių (pakrantės paukščių) grupės rūšis, išsiskirianti lieknu kūnu ir gana trumpu snapu bei kojomis. Jos kūno ilgis paprastai siekia apie 18–20 centimetrų, sparnų mostas – 48–57 centimetrus, o svoris dažniausiai svyruoja maždaug nuo 62 iki 71 gramo.

    Ši rūšis žiemoja Afrikoje, o perėjimo teritorijos driekiasi plačiame Eurazijos areale nuo Skandinavijos iki Tolimųjų Rytų. Ukrainoje ji peri labai ribotai – daugiausia Polesėje, netoli sienos su Baltarusija, o migracijų metu gali būti aptinkama įvairiose šalies vietose, ypač prie didesnių upių ir jūros pakrantėje.

    Pagal viešai skelbiamus Ukrainos gamtosaugininkų vertinimus, šalyje perinčių porų skaičius yra itin mažas ir per skirtingus metus svyravo nuo kelių iki keliolikos porų. Dėl to bet koks buveinių praradimas, trikdymas ar pakrančių ekosistemų pokyčiai šiai rūšiai gali turėti neproporcingai didelį poveikį.

    Didžiosios smiltpempės perėjimo vietos laikomos nestabiliomis, todėl rūšis gali išnykti kaip perinti paukščių rūšis Ukrainoje, jei buveinės nebus išsaugotos. Dėl migracijų priklausomybės nuo šlapynių tokie parkai kaip Tuzlovo limanai tampa svarbiais „sustojimo taškais“ pakeliui į žiemavietes.

    Rūšis yra saugoma pagal tarptautinius gamtos apsaugos mechanizmus, įskaitant Berno ir Bonos konvencijas, taip pat pagal AEWA susitarimą, skirtą migruojantiems vandens paukščiams. Ukrainoje didžioji smiltpempė įrašyta į Ukrainos raudonąją knygą ir priskiriama retoms rūšims.

    Specialistai pabrėžia, kad migracijos metu ypač svarbus tampa paukščių trikdymo mažinimas šlapynėse ir pakrančių zonose. Tinkamai organizuojami moksliniai tyrimai, kai paukščiai greitai apžiūrimi, sužymimi ir paleidžiami, padeda tiksliau suprasti populiacijos tendencijas ir geriau planuoti apsaugos priemones.

  • Pavojingas invazinis ispaniškas šliužas pastebėtas Prykarpatėje: kaip jis plinta ir kuo gresia

    Ivano Frankivsko srityje, Halyčo nacionalinio gamtos parko teritorijoje, užfiksuotas invazinis ispaniškas šliužas (Arion vulgaris). Apie radinį pranešė parko mokslo skyriaus vadovas Vasylius Malaniukas.

    Ši rūšis laikoma viena problemiškiausių invazinių sausumos moliuskų Europoje, nes greitai prisitaiko prie skirtingų buveinių ir gali daryti žalą tiek daržams, tiek natūralioms ekosistemoms. Specialistai pabrėžia, kad ispaniškas šliužas aptinkamas ne vien prie žmogaus gyvenamų vietų, bet ir toliau nuo jų.

    „Be žemės ūkio teritorijų, ispaniškas šliužas aktyviai kolonizuoja ir natūralius gamtinius kompleksus, o aš pats jį esu radęs net 5–10 kilometrų nuo gyvenviečių“, – sakė Vasylius Malaniukas.

    Parko pateiktais duomenimis, šliužas pastebėtas netoli Kryloso kaimo, griovos dugne, skroblo ir ąžuolo miške. Įdomu tai, kad gyvūnas buvo aptiktas tuo metu, kai jį puolė plėšrusis žygis, vadinamas raukšlėtuoju žygiu (Carabus intricatus).

    Mokslininko teigimu, šliužą galėjo privilioti žmogaus paliktos atliekos: netoliese buvęs plastikinis butelis, tikėtina, su likusiais vaisinio gėrimo pėdsakais. Tokie kvapai ir drėgmė dažnai tampa papildomu veiksniu, padedančiu invaziniams bestuburiams lengviau įsitvirtinti.

    Viena pagrindinių problemų, dėl kurių invazinės rūšys plinta sparčiai, yra natūralių priešų trūkumas naujose teritorijose. Pasak specialisto, ispaniškus šliužus gali ėsti ežiai, kai kurie varliagyviai, dalis roplių ir paukščių, taip pat pavienės vabzdžių grupės, tarp jų plėšrieji vabalai žygiai.

    Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad invazinių rūšių plitimas dažnai siejamas su žmonių veikla: augalų, dirvožemio, sodo produkcijos pervežimu, komposto judėjimu ir atliekomis. Todėl prevencija paprastai remiasi paprastais, bet nuosekliais veiksmais: nepalikti maisto atliekų gamtoje, tvarkingai tvarkyti kompostą ir prieš įvežant augalus į sklypą patikrinti, ar nėra šliužų ar jų kiaušinėlių.

  • „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų: siekia, kad atitiktis pagaliau veiktų be popierizmo

    „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų: siekia, kad atitiktis pagaliau veiktų be popierizmo

    Londone įsikūręs valdymo, rizikos ir atitikties bei kibernetinio saugumo startuolis „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Įmonė sako, kad lėšos bus skirtos platformai plėsti ir rizikos bei atitikties vertinimus perkelti iš dokumentų į realius duomenis.

    Finansavimo raundą kartu vedė „Infinity Ventures“ ir „Frontline“, taip pat prisidėjo „FinTech Collective“, „Stage 2 Capital“ ir „Entrepreneurs First“. Bendrovė planuoja didinti komandą, plėsti pardavimus ir stiprinti produktą JAV rinkoje.

    „HelmGuard“ įkūrė buvęs „Palantir“ vadovas Johnas Daley ir technologijų vadovas Jackas Milleris. Startuolis kuria sprendimą, kuriame DI agentai analizuoja rizikos signalus tiesiai iš organizacijų sistemų, o ne iš klausimynų ar rankiniu būdu renkamų įrodymų.

    Rizikos ir atitikties komandos daugelyje įmonių vis dar remiasi dokumentais, periodiniais auditais ir pavieniais patikrinimais. Tačiau augant tiekėjų skaičiui, didėjant reguliaciniam spaudimui ir plečiantis DI naudojimui, tokia tvarka vis dažniau nespėja paskui realius pokyčius.

    „HelmGuard“ teigia kurianti susietą duomenų sluoksnį, kuris sujungia atitikties, saugumo ir rizikos informaciją iš dokumentų bei pirminių šaltinių. Tada DI agentai automatizuoja procesus, pavyzdžiui, trečiųjų šalių rizikos vertinimą ir kontrolės spragų nustatymą, o rezultatus pateikia su pagrindimu, kad juos būtų galima patikrinti žmonėms.

    „Mūsų agentai eina prie pirminio šaltinio ir tiesiogiai surenka bei įvertina rizikos signalus, taip nuimdami rankinio duomenų rinkimo ir vertinimo darbą, kuris kasmet sudegina tūkstančius valandų“, – sakė „HelmGuard“ bendraįkūrėjas ir vadovas Johnas Daley.

    Įmonė taip pat kuria vadinamąjį agentų užtikrinimo sluoksnį, skirtą stebėti rizikas, kurios kyla naudojant DI agentus kitose verslo darbo eigose. Idėja paprasta: kai modeliai atnaujinami, keičiasi jų įrankiai ir prieigos, jų rizikos profilis gali pakisti greičiau, nei įprastai spėjama persertifikuoti procesus.

    „Patikrintos rizikos tinklas paverčia užtikrinimo vienetu teiginį, kurį tiesiogiai įvertina agentas, o ne dokumentą, ir leidžia agentams keistis informacija nuolat“, – sakė „HelmGuard“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Jackas Milleris.

    „HelmGuard“ planuoja augimą JAV, numatydama veiklą Niujorke ir San Fransiske, išlaikant pagrindinę būstinę Londone. Pasak bendrovės, pagrindinis tikslas yra padėti reguliuojamoms sritims, tokioms kaip finansų paslaugos, draudimas, sveikatos apsauga ir pramonė, atitiktį paversti nuolat veikiančiu procesu, o ne periodiškai pildomų dokumentų rinkiniu.

  • „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    Prancūzijos klientų analitikos startuolis „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų investicijų, kad paspartintų platformos plėtrą ir tarptautinę plėtrą. Investicijų etapui vadovavo fondas Hi Inov, taip pat prisidėjo anksčiau investavęs Axeleo Capital.

    Bendrovė įkurta 2024 metais, ją įkūrė ir kartu vadovauja Nicolas Rieul bei Nans Thomas. „Actionable“ dirba su didelėmis įmonėmis, siekiančiomis tiksliau prognozuoti klientų pasitraukimą, pasitenkinimą, skundų riziką ir pakartotinių pirkimų tikimybę.

    Startuolis kritikuoja tradicinius klientų pasitenkinimo matavimo būdus, nes apklausos dažnai atspindi tik nedidelės dalies klientų nuomonę. Tuo metu įprastos prognozuojamosios rinkodaros sistemos neretai pernelyg pasikliauja vien sandorių ir CRM įrašais.

    „Actionable“ teigia sujungiantis sandorių, CRM, interneto analitikos ir operacinius duomenis iš visos kliento kelionės, kad būtų galima sudaryti prognozes kiekvienam klientui atskirai. Praktikoje tai reiškia, kad modelis vertina ne tik pirkimo istoriją, bet ir paslaugos kokybę lemiančius procesus.

    Į skirtingoms industrijoms pritaikytą kliento duomenų modelį gali patekti tokie rodikliai kaip laukimo ir užsakymų paruošimo trukmė mažmenoje, užpildymo rodikliai ir vėlavimai transporte ar pristatymo terminai elektroninėje prekyboje. Bendrovė nurodo, kad sprendimas taikomas mažmenos, finansų, draudimo, transporto, energetikos, telekomunikacijų ir automobilių sektoriuose.

    Platforma siekia ne tik pasakyti, kurie klientai tikėtina bus nepatenkinti, bet ir parodyti, kokie operaciniai veiksniai tai lemia. Tokiu būdu įmonės gali koreguoti procesus arba imtis veiksmų dar iki skundo ar pasitraukimo.

    „Duomenų sandėliui uždėti didelį kalbos modelį nepakanka: be verslo konteksto dirbtinis intelektas labai prastai skaito žalias lenteles. Sunkiausia dalis yra šimtus lentelių ir vidinių apibrėžimų paversti kliento modeliu, kurį mašina suprastų teisingai“, – sakė vienas iš įkūrėjų Nans Thomas.

    Bendrovė taip pat pristato „Actionable Intelligence“ – DI agentą, kuris analizę atlieka remdamasis jų kliento duomenų modeliu ir išlaiko verslo kontekstą. Pasak įmonės, klientai pateikia neapdorotus lentelinius duomenis, o sistema atkuria klientų keliones ir standartizuoja informaciją, kad analitika būtų pritaikoma greičiau.

    Gautas finansavimas bus skirtas produkto, inžinerijos ir pardavimų komandų plėtrai bei augimui užsienio rinkose. „Actionable“ planuoja didinti pardavimus per partnerius perpardavėjus ir žengti į JAV rinką.

  • „CloudNC“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI programinė įranga žada paspartinti CNC gamybą

    „CloudNC“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI programinė įranga žada paspartinti CNC gamybą

    Londone veikianti precizinio apdirbimo programinės įrangos bendrovė „CloudNC“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių investiciją, tai yra maždaug 18 mln. eurų. Finansavimo etapui vadovavo „Nimble Ventures“, taip pat prisidėjo „Calculus Venture Capital“, „Entrepreneur First“ ir „LM Ventures“.

    Bendrovė kuria sprendimus CNC apdirbimo įmonėms, kurioms tenka spaudimas greičiau parengti kainos pasiūlymus, sparčiau programuoti stakles ir išlaikyti terminus, net kai trūksta patyrusių specialistų. Pasak „CloudNC“, pagrindinis tikslas yra sutrumpinti laiką nuo detalės projektavimo iki gamybos.

    Pagrindinis produktas „CAM Assist“ naudoja dirbtinį intelektą, kad automatizuotų CAM programavimo dalį: padėtų parinkti apdirbimo strategijas ir generuoti įrankių trajektorijas. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį programų parengimą, didesnį pralaidumą ir nuoseklesnę kokybę, ypač kai gamyba priklauso nuo kelių aukštos kvalifikacijos programuotojų.

    „Dirbtuves visur spaudžia poreikis greičiau pateikti pasiūlymus ir programuoti, o pagaminti daugiau tenka su tais pačiais žmonėmis ir tomis pačiomis staklėmis“, – sakė „CloudNC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Theo Saville.

    „Ši investicija leidžia susitelkti į tai, kas svarbiausia klientams: padaryti „CAM Assist“ dar veiksmingesnį kasdienėje gamyboje, plėstis į daugiau rinkų ir kurti naujus DI produktus, kurie sprendžia kritines apdirbimo procesų siauras vietas“, – sakė Theo Saville.

    „CloudNC“ teigia, kad jos technologiją naudoja daugiau kaip 1 000 metalo apdirbimo dirbtuvių visame pasaulyje, įskaitant šimtus JAV. Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas platesnei komercinei plėtrai, klientų aptarnavimui ir partnerystėms sparčiau augančiose rinkose.

    Tarp įvardijamų klientų minimi „Lockheed Martin“ ir „Major Tool and Machine“, o investuotojai akcentuoja automatizacijos potencialą didinti gamybos pajėgumus. Rinkoje tai sutampa su platesne tendencija diegti DI įrankius, kurie ne pakeičia stakles, o mažina laiko sąnaudas planavimo, programavimo ir įvertinimo etapuose.

    Be „CAM Assist“, bendrovė kuria ir naują produktą „Quote Agent“, kurį planuoja pristatyti 2026 metais. Juo siekiama DI pagalba pagreitinti kainodaros ir sąmatų parengimą, kad gamintojai į užklausas reaguotų greičiau ir nuosekliau, mažėtų administracinis krūvis, o ankstyvas užsakymo įvertinimas taptų patikimesnis.

    „CloudNC“ taip pat dirba su „Knox Systems“ dėl „CAM Assist“ atitikties FedRAMP reikalavimams. Toks sertifikavimas yra svarbus norint aptarnauti JAV valdžios institucijas ir organizacijas, kurioms keliami griežti saugumo bei atitikties standartai jautriems gamybos duomenims.

  • „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų plėtrai Europoje: DI žada sumažinti rankinio darbo naštą fonduose

    „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų plėtrai Europoje: DI žada sumažinti rankinio darbo naštą fonduose

    Europos skaitmeninė alternatyvių investicinių fondų operacijų platforma „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų strateginio augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir technologijų vystymui, siekiant supaprastinti vis sudėtingesnį fondų administravimą.

    Finansavimo raundui kartu vadovavo „Riverside Acceleration Capital“ ir „CCAP Investments“, prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai 3VC, MiddleGame Ventures ir „Aperture Capital“. Po šio sandorio „Fundcraft“ nuo įkūrimo iš viso yra pritraukusi apie 40 mln. eurų kapitalo.

    „Fundcraft“ kuria skaitmeninę infrastruktūrą alternatyviems investiciniams fondams, sujungdama fondų administravimo paslaugas su darbo eigų automatizavimu ir DI sprendimais. Platforma apima investuotojų, fondų ir portfelio operacijas, o jos tikslas – sumažinti rankinių procesų apimtį, kuri dažnai auga kartu su sudėtingesnėmis fondų struktūromis ir reguliavimo reikalavimais.

    Rinkoje, į kurią taikosi bendrovė, vis dar plačiai naudojami fragmentuoti įrankiai ir daug rankinio darbo, o tai didina klaidų riziką ir lėtina procesus. Dėl to fondų valdytojai vis dažniau ieško centralizuotų platformų, kurios leistų standartizuoti duomenų srautus, automatizuoti pasikartojančias užduotis ir greičiau parengti ataskaitas.

    Bendrovė skelbia šiuo metu aptarnaujanti beveik 300 fondų ir teigia, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasirašė tiek naujų sutarčių, kiek per visus 2025 metus. „Fundcraft“ taip pat išplėtė veiklą Prancūzijoje ir palaiko fondų struktūras keliose jurisdikcijose, įskaitant Liuksemburgą, Prancūziją, JAV ir Ispaniją.

    Įmonės bendraįkūrėjas ir vadovas Julien De Mayer pabrėžė, kad naujas finansavimas padės augti dirbant su institucinių klientų poreikiais, kurie vis dažniau tampa sudėtingesni skirtingose Europos rinkose.

    „Mūsų požiūris – pradėti spręsti išpirkimo strategijų turto valdytojų poreikius ir sudėtingumą bei organiškai diegti patikrintą veiklos modelį skirtingose jurisdikcijose, nesuklijuojant atskirų platformų ar paslaugų modelių“, – sakė Julien De Mayer.

    Pasak bendrovės, gautos lėšos bus naudojamos stiprinti pozicijas esamose Europos rinkose, žengti į papildomas jurisdikcijas ir plėsti galimybes instituciniams privataus kapitalo išpirkimo segmentams. Kartu planuojama didinti DI taikymą investuotojų aptarnavimo, fondų administravimo ir portfelio operacijų procesuose, remiantis jau įdiegtomis automatizuotomis darbo eigomis.

  • ESA vadovas ragina spręsti šiemet: ar Europa turi pati skraidinti astronautus be NASA pagalbos

    ESA vadovas ragina spręsti šiemet: ar Europa turi pati skraidinti astronautus be NASA pagalbos

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris ragina Europos valstybes iki metų pabaigos apsispręsti, ar žengti link savarankiškos galimybės skraidinti astronautus į orbitą be JAV pagalbos. Jo teigimu, tai būtų svarbus žingsnis stiprinant Europos strateginę autonomiją sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.

    Kalbėdamas prieš tarptautinį kosmoso susitikimą Paryžiuje, ESA vadovas pabrėžė, kad kalba eitų ne tik apie raketą, bet ir apie visą infrastruktūrą. Tai apimtų įgulos transporto aparatą, paleidimo ir operacines sistemas, skrydžių valdymą, mokslinę programą, nusileidimo ir įgulos paieškos bei gelbėjimo procedūras.

    „Norime sustiprinti savo autonomiją. Matomiausia dalis, kurią dabar svarstome, yra klausimas, ar turėtume sukurti europinę galimybę nugabenti astronautus į kosmosą savo priemonėmis“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Europa ilgą laiką prisideda prie JAV vadovaujamų misijų technika ir komponentais, tačiau žmonių skrydžiams į orbitą vis dar remiasi NASA. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Artemis“ Mėnulio programa, kuriai Europa tiekia svarbų modulį, užtikrinantį energiją, varą ir gyvybės palaikymui reikalingus resursus.

    Tokio priklausomumo pasekmė – ribotos galimybės daryti įtaką sprendimams net ir tuomet, kai Europa prisideda prie projektų inžinerine ar finansine prasme. ESA taip pat primena, kad didelių programų kryptys gali keistis vienašališkai, o tai reiškia riziką ilgalaikiams Europos įsipareigojimams ir planavimui.

    Aschbacheris nurodė, kad dėl mandato pradėti savarankiškų žmogaus skrydžių architektūros studijas būtų prašoma sprendimo tarpiniame ministrų susitikime Romoje gruodžio viduryje. Tai nebūtų signalas atsiriboti nuo JAV – ESA ir toliau nori dirbti kartu su NASA, tačiau siektų tvirtesnės derybinės pozicijos ir daugiau pasirinkimų.

    „Mes visada dirbsime su JAV kosmose. Tačiau tai, ką dabar tikrai norime pasiekti, yra stipresnė Europa“, – sakė ESA vadovas.

    Technologiniu požiūriu Europa nėra starto pozicijoje nuo nulio. Europos raketų programa vysto Ariane 6, o pramonės atstovai viešai akcentuoja, kad teoriškai ji galėtų būti pritaikyta įgulos skrydžiams, nors tai reikštų griežtesnius saugos reikalavimus, papildomą sertifikavimą ir nemažas investicijas.

    Tuo pačiu Europoje ryškėja komercinių startuolių proveržis: didesnė konkurencija ir bandymai vykdyti orbitinius paleidimus iš žemyninės Europos rodo, kad pramoninė bazė plečiasi. Vis dėlto žmogaus skrydžiai išlieka viena sudėtingiausių sričių, kurioje dominuoja kelios valstybės ir keli privatūs operatoriai.

    ESA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa turi tvirtas pozicijas navigacijoje ir Žemės stebėjime, tačiau atsilieka palydovinių ryšių srityje, kur rinkoje dominuoja „SpaceX“ masto sprendimai. Ši atotrūkio dinamika, pasak jo, didina spaudimą Europai stiprinti savus pajėgumus, jei ji nori išlikti konkurencinga ir mažiau pažeidžiama.

    Finansavimo klausimas, ESA vadovo teigimu, trumpuoju laikotarpiu nebūtinai reikalautų papildomų lėšų: agentūra galėtų pradėti studijas perskirstydama dalį turimo biudžeto. ESA valstybės narės jau yra patvirtinusios rekordinį 22,1 milijardo eurų trejų metų biudžetą, kuris yra didesnis nei ankstesnis 17 milijardų eurų planas.

    Jei politinis sprendimas būtų palankus, realus kelias iki europinės astronautų skraidinimo sistemos galėtų užtrukti ne vienerius metus, nes reikėtų sukurti sertifikuotą įgulos kapsulę ar kitą transporto sprendimą, parengti saugos standartus ir užtikrinti nuolatinį skrydžių dažnį. Tačiau pati diskusija, ESA teigimu, signalizuoja siekį pereiti nuo priklausomybės prie partnerystės, kurioje Europa turi daugiau savarankiškų instrumentų.