Estija kuria planą, kaip užsienyje išlaikyti veikiančią valstybės skaitmeninę sistemą net ir tuo atveju, jei jos teritorija būtų okupuota. Strategijos esmė – kritines viešąsias paslaugas ir valdžios darbą perkelti taip, kad jos galėtų būti valdomos nuotoliniu būdu „iš debesies“.
Apie šį pasirengimą Taline rašo „POLITICO“: Estijos pareigūnai kuria vadinamąją „dienos X“ atsparumo strategiją, kuri leistų tęsti valstybės funkcijas, jei vietiniai duomenų centrai būtų sunaikinti arba jei šalyje atsirastų priešiškos pajėgos ir įprastai dirbti nebeliktų galimybių.
Estija, turinti apie 1,3 mln. gyventojų ir 294 kilometrų sieną su Rusija, jau ne vienerius metus viešai kalba apie saugumo rizikas regione. Šalies saugumo tarnybos yra įspėjusios dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo Europoje, o Talinas Maskvai priskyrė įvairius incidentus – nuo kibernetinių atakų iki diversijų.
Tokia skaitmeninės valstybės koncepcija estams nėra vien teorija: 2007 metais šalis patyrė 22 dienas trukusią kibernetinių atakų bangą, sutrikdžiusią dalį valstybės ir komercinių paslaugų. Būtent po šio sukrėtimo Estija nuosekliai stiprino infrastruktūrą ir tapo viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje.
„Skaitmeninė ambasada“ ir valstybės kopija
Estija jau dabar turi atsarginę valstybės duomenų kopiją vadinamojoje „skaitmeninėje ambasadoje“ Liuksemburge. Joje saugoma esminė informacija – nuo gyventojų registrų iki žemės registrų ir teisinės bazės.
Tačiau naujasis etapas – ne vien duomenų išsaugojimas. Estijos tikslas – užtikrinti, kad krizės metu valstybė galėtų ne tik „atkurti“ informaciją, bet ir realiai tęsti darbą, teikti paslaugas, priimti sprendimus ir išlaikyti veikiančias pagrindines sistemas.
Strategijos architektas Tõnu Grünberg teigė, kad siekiama būti „prisijungus“ bet kokiomis aplinkybėmis: kritinės paslaugos turi likti pasiekiamos, o valstybė neturėtų būti priversta pradėti iš naujo „nuo nulio“.
Kaip tai būtų įgyvendinama
Pasak Estijos pareigūnų, kuriamos saugios programos ir aplinkos, kurios galėtų veikti pasitelkiant kelis skirtingus sprendimus: „Microsoft Azure“, „Amazon Web Services“ ir pačios Estijos valstybinę debesijos platformą. Sistema būtų „išsiunčiama“ į „skaitmeninę ambasadą“ ir kitas vietas Europoje.
Teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministerijos patarėjas IT architektūros ir infrastruktūros klausimais Allan Allmere pabrėžė, kad nė viena šalis negali numatyti ar panaikinti visų rizikų. Todėl, anot jo, svarbu išsaugoti patikimą pagrindą, nuo kurio būtų galima atkurti Estijos skaitmeninę valstybę net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.
Šis požiūris rodo platesnę tendenciją Europoje: iki šiol diskusijos apie skaitmeninį saugumą dažnai sukosi apie duomenų laikymą šalies viduje, tačiau didėjant konfliktų ir sabotažo rizikai vis daugiau valstybių svarsto rizikų „išskaidymą“ – dalį infrastruktūros ir kritinių sistemų laikant saugiose trečiosiose šalyse.
Rizikos debesijai ir pamokos iš sutrikimų
Svarbus šio modelio aspektas – priklausomybės nuo tiekėjų valdymas. Pastaruoju metu pasaulyje įvykę dideli debesijos ir technologijų sutrikimai, įskaitant globalų „Microsoft“ paslaugų sutrikimą, vėl priminė, kad valstybės ir institucijos turi diversifikuoti tiekėjus ir numatyti atsarginius scenarijus.
Estija savo plane akcentuoja ne tik veikimą krizės metu, bet ir ilgesnę perspektyvą: Allmere teigimu, būtina užtikrinti, kad tie patys duomenys ir sistemos išliktų suprantami bei naudojami ir po dešimtmečių.
Talino žinia paprasta: skaitmeninė valstybė turi būti atspari ne tik kasdieniams trikdžiams, bet ir ekstremaliems scenarijams, kai sprendimus gali tekti priimti ir paslaugas teikti nebe iš šalies teritorijos.

Leave a Reply