Category: Technologijos

  • Vroclave lapkričio 16–20 d. planuojami elektros ir vandens atjungimai penkiuose rajonuose

    Vroclave artimiausią savaitę daliai gyventojų teks ruoštis laikiniems nepatogumams – mieste planuojami elektros ir vandens tiekimo atjungimai.

    Kaip skelbia „Gazeta Wrocławska“, planiniai darbai numatyti lapkričio 16–20 dienomis, o sąraše – kelios dešimtys konkrečių adresų penkiuose miesto rajonuose.

    Nurodoma, kad atjungimai dažniausiai susiję su elektros tinklų modernizavimu, priežiūra ir plėtra. Vis dėlto dalis sutrikimų gali būti susiję ir su avarijomis arba gedimais namų elektros instaliacijoje.

    Neplanuotų sutrikimų atvejais gyventojams primenama apie galimybę pranešti apie avariją telefonu 991.

    Kuriose Vroclavo vietose dings elektra

    Laikini elektros tiekimo atjungimai numatyti Stare Miasto, Krzyki, Fabryczna, Psie Pole ir Śródmieście rajonuose.

    Stare Miasto rajone lapkričio 18 dieną elektra turėtų dingti adresu Kolejowa 38–40 ir 48a.

    Krzyki rajone atjungimai planuojami kelias dienas: lapkričio 16 dieną Racławicka 46–52 (lyginių numerių pusė), lapkričio 17 dieną Strachowskiego 7a–9 (nelyginių numerių pusė), lapkričio 19 dieną Przestrzenna 1, o lapkričio 20 dieną – keliuose adresuose, tarp jų Kwitnąca 6–14 (lyginių), Zawiszy Czarnego 56, Pachnąca 2–10 ir 3–7, Rozmarynowa 25, Chmurna 20–30 ir 37–43, Koreańska 47–49 (nelyginių).

    Fabryczna rajone lapkričio 17 dieną elektros tiekimas gali būti nutrauktas teritorijoje Maya (sklypai: 190/7, 190/8, 190/10, 190/11, 190/12, 190/13, 190/14), taip pat adresais Grabowa 92 ir Białowieska 41–51 bei 75–87 (nelyginių pusė). Lapkričio 20 dieną nurodomas adresas Australijska 36a.

    Psie Pole rajone lapkričio 16 dieną sąraše – Lenartowicza, Nabielaka 5, Kasprowicza 38–40 (lyginių), Chrzanowskiego 7–13 ir 28–30, Ałunowa 10–30 (lyginių) bei sklypai 27, 26/7 ir 28/1, Starościńska 7–27 ir 12–34, Redycka 139–141 ir 90–140 bei sklypai 19/4 ir 6, taip pat karinis poligonas.

    Psie Pole rajone lapkričio 17 dieną atjungimai numatyti Wędkarzy 35–79 ir 36–150, Lekcyjna 5c, 5d ir 29, Stoczniowa 45–77 ir 20–56, Paryska 22–30 (lyginių), Łuczników, Odrodzenia Polski 34–40 (lyginių), Odolanowska 29–39 (nelyginių) ir Kiełczowska 51c.

    Psie Pole rajone lapkričio 18 dieną minimi adresai Obornicka 235a (taip pat sklypas 2/17) ir Ćwiczebna 1–11 (nelyginių). Lapkričio 19 dieną – Piwnika-Ponurego ir Kraszewskiego 18–22 (lyginių).

    Śródmieście rajone lapkričio 16 dieną atjungimai nurodomi Jedności Narodowej 110 ir Parkowa 25. Lapkričio 18 dieną – Grunwaldzka 7–17 ir 18–22, o lapkričio 19 dieną – Mickiewicza 47–57 (nelyginių) ir Jezierskiego 6–8 (lyginių).

    Taip pat planuojami vandens tiekimo sutrikimai

    Pranešama, kad tą pačią savaitę mieste numatyti ir vandens tiekimo sutrikimai.

    Vandens tiekimo pertraukos gali paliesti adresus Orzechowa 41–53, Bolesława Drobnera 4–6, Pomorska 7–9, Stanisława Dubois 2–8–10 ir 12 bei 8–10, taip pat Strażnicza 1–3.

    Į sąrašą taip pat įtraukti Wojciecha Cybulskiego 1–12, Pawia 9, 13–26 ir 30–36 bei Terenowa 1 ir 1B.

  • Australijoje startavo „Rio Tinto“ boksitų kasyklos statybos: investuos 1,9 mlrd. dolerių

    Australijos Kvinslando valstijoje pradėtos vienos didžiausių pasaulyje boksitų kasyklos statybos – „Rio Tinto“ įgyvendina Kangwinan projektą, kurio vertė siekia 1,9 mlrd. JAV dolerių.

    Projektas turėtų reikšmingai padidinti bendrovės pajėgumus regione: planuojama, kad metinė boksitų gamyba išaugs 20 mln. tonų, o operacinė galia pasieks 44 mln. tonų per metus.

    Boksitas yra pagrindinė žaliava aliuminio gamybai, todėl investicija vertinama ir per tiekimo grandinių saugumo prizmę. Pastarųjų metų sutrikimai parodė, kad aliuminio rinkoje žaliavos tiekimas gali būti pažeidžiamas.

    Numatoma, kad projektas kompensuos senstančių telkinių, tokių kaip Andoom ir Gove, uždarymą dėl išteklių išsekimo, o vietos ekonomikai tai reiškia ir naujas darbo vietas statybų etape bei esamų darbo vietų išlaikymą.

    Kada planuojama pradėti gavybą

    Kaip nurodoma, boksitų gavybos pradžia Kangwinan projekte planuojama 2029 metais, o pilnas pajėgumų įjungimas numatomas 2032 metais.

    Skaičiuojama, kad statybų laikotarpiu bus sukurta daugiau nei 1 300 darbo vietų, o dar apie 1 500 vietos darbo vietų regione turėtų būti išlaikytos.

    Kvinslando valstijos valdžia viešai pabrėžė, kad remia kasybos sektorių kaip vieną iš investicijas ir regionų užimtumą skatinančių ekonomikos variklių.

    Kuo ši kasykla svarbi aliuminio rinkai

    Portalo WNP cituojamas „Erste Securities Polska“ analitikas Jakubas Szkopekas projektą vadina labiau „gynybiniu“ žingsniu – siekiu palaikyti gamybą regione, kuriame senesni telkiniai palaipsniui išsenka.

    Jo vertinimu, grynasis metinės pasiūlos prieaugis pasauliniu mastu nėra didelis, tačiau reikšmė gali būti didesnė nei rodo vien skaičiai, nes rinka vis labiau priklauso nuo boksito tiekimo iš Gvinėjos.

    Analitikas taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu aliuminio rinka išlieka įtempta, o žaliavos ir metalo prieinamumas yra vienas esminių veiksnių, kuriuos stambios įmonės vertina planuodamos gamybą.

    „Rio Tinto“ atstovai teigia, kad investicija yra ilgalaikio įsipareigojimo Weipa regionui dalis, o boksito verslas čia vystomas jau kelis dešimtmečius.

    Boksituose esantys aliuminio oksidai yra pagrindas aliuminio gamybai, o šis metalas plačiai naudojamas pramonėje – nuo transporto ir statybų iki energetikos sprendimų.

  • „Goldman Sachs“: 2027 metais naftos pasiūla viršys paklausą, bet įmanomas ir 120 dolerių scenarijus

    2027 metais pasaulinėje naftos rinkoje gali atsirasti ryški perteklinė pasiūla, kuri darytų spaudimą kainoms mažėti. Tokią prognozę pateikia „Goldman Sachs“ analitikai.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, banko vertinimu, skirtumas tarp pasaulinės naftos gavybos ir galutinio suvartojimo 2027 metais gali siekti 2 mln. barelių per dieną. Tai reikštų, kad rinkoje atsirastų perteklius.

    Pagrindiniame scenarijuje prognozuojama, kad „Brent“ rūšies naftos vidutinė kaina 2027 metais sieks apie 88 JAV dolerius už barelį, o metų pabaigoje gali smukti iki 78 JAV dolerių. Analitikai tai sieja su palaipsniu „rizikos premijos“ mažėjimu.

    Vis dėlto prognozės nėra vienareikšmės: kainų kryptį gali pakeisti tiekimo trikdžiai ir tai, kaip sparčiai rinka prisitaikys prie naujų transportavimo ir gavybos sąlygų. Todėl šalia pagrindinio scenarijaus išskiriami ir alternatyvūs.

    Kodėl kainas gali spausti žemyn

    „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad per artimiausius metus bus paleisti nauji vamzdynai, kurie bendrai pridėtų apie 3,8 mln. barelių per dieną papildomo pralaidumo. Tokios investicijos didintų tiekimo lankstumą ir mažintų jautrumą logistikos „siaurajai vietai“ Persijos įlankoje.

    Analitikų vertinimu, dalis šių projektų leistų transportuoti naftą aplenkiant Ormūzo sąsiaurį – tiesiogiai į Omano įlanką, Raudonąją jūrą ar Viduržemio jūrą. Tai sumažintų riziką, kad vienas geopolitinis sukrėtimas akimirksniu išpūstų kainas.

    Taip pat daroma prielaida, kad Artimųjų Rytų tiekimas 2027 metais bus didesnis nei vidutiniškai 2025 metais. Tuo pat metu naftos gavybos augimas kituose regionuose, anot analitikų, turėtų lėtėti.

    Alternatyvos: nuo 60 iki 120 dolerių už barelį

    Bankas pateikia ir kitus scenarijus. Jei Persijos įlankos šalių gavyba būtų mažesnė nei tikėtasi, „Brent“ vidutinė kaina 2027 metais galėtų pakilti maždaug iki 120 JAV dolerių už barelį.

    Kita vertus, jei pasaulinė pasiūla būtų didesnė nei prognozuojama, „Brent“ kaina galėtų kristi iki maždaug 60 JAV dolerių už barelį intervalo. Tai reikštų ryškiai kitokią aplinką tiek degalų rinkai, tiek energetikos ir transporto sektoriams.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad šiuo metu „Brent“ nafta vertinama maždaug 95 JAV doleriais už barelį.

  • Varšuvoje sausio 25-ąją vyks „EEC Trends“: atidaryta registracija į ekonomikos debatų prologą

    Sausio 25 dieną 2027 metais Varšuvoje vyks aštuntoji „EEC Trends“ konferencija, vadinama savotišku Europos ekonomikos kongreso prologu. Į renginį jau pradėta dalyvių registracija.

    Diskusijos numatytos viešbutyje „Sheraton Grand“ ir, kaip teigiama organizatorių pristatyme, taps svarbia pasirengimo dalimi prieš Europos ekonomikos kongresą Katovicuose – vieną didžiausių ekonomikos debatų Vidurio Europoje.

    Renginio organizatorius ir Europos ekonomikos kongreso iniciatorius Wojciechas Kuśpikas pabrėžia, kad „EEC Trends“ metu keliamos temos vėliau formuoja pagrindines kongreso diskusijų kryptis. Pasak jo, programa kuriama remiantis dialogu tarp skirtingų verslo, politikos ir ekspertų bendruomenių.

    2027 metų „EEC Trends“ programą sudarys trys teminės kryptys: nauji augimo šaltiniai, energetika ir saugumas bei technologijos, investicijos, kapitalas. Greta to numatyti ir trumpesnių pokalbių formatai „EEC Talks“.

    Trys temos: nuo pramonės iki DI

    Kryptis „Nauji augimo šaltiniai“ orientuota į Europos pramonės ateitį, reindustrializaciją ir Lenkijos vietą pasaulinėse vertės grandinėse. Taip pat bus aptariamos demografinės tendencijos ir jų poveikis darbo rinkai bei ekonomikos produktyvumui.

    „Energetika ir saugumas“ apims energetikos transformaciją, tiekimo saugumą ir augančią konkurenciją dėl energijos išteklių. Šioje dalyje numatytos ir diskusijos apie gynybos pramonės plėtrą, gamybinių pajėgumų didinimą, investicijas į karines bei dvejopos paskirties technologijas.

    Trečioji kryptis – „Technologijos, investicijos, kapitalas“ – bus skirta praktiniam dirbtinio intelekto, automatizacijos ir kitų technologijų taikymui versle. Taip pat planuojama kalbėti apie infrastruktūros investicijas ir pramonės, energetikos bei inovacijų finansavimą, įtraukiant viešąjį ir privatų kapitalą.

    Numatyta ir ataskaitos premjera bei apdovanojimai

    Renginio programoje numatyta ir ataskaitos „Polska 2027+. Nowe silniki wzrostu“ premjera, kurią parengė WNP redakcija. Leidinyje dėmesys telkiamas į galimus naujus Lenkijos ekonomikos augimo šaltinius, investicijas ir konkurencinius pranašumus ateinančiam dešimtmečiui.

    Organizatoriai taip pat planuoja tradicinį vakarinį „WNP Awards“ apdovanojimų renginį, kuriame įvertinamos įmonės, institucijos ir žmonės, išskirtinai prisidedantys prie Lenkijos ekonomikos plėtros.

    Dalyvavimas „EEC Trends“ siejamas su išankstine registracija, kuri, kaip skelbiama, jau vyksta renginio interneto svetainėje.

  • Robotas už 200 tūkst. zlotų – tik pradžia: robotizuota darbo vieta gali kainuoti iki 1,5 mln.

    Pramoninis robotas gali kainuoti apie 200 tūkst. zlotų, tačiau tai dažnai tėra pradinis čekis – visa robotizuota darbo vieta gamykloje gali atsieiti iki 1,5 mln. zlotų. Kartu su įranga, integracija ir pasirengimu įmonei tai virsta investicija, kurią būtina skaičiuoti gerokai plačiau nei vien roboto pirkimą.

    Apie tai, kaip įmonėms planuoti robotizaciją ir kokios realios išlaidos slepiasi už blizgančios „naujos technologijos“ etiketės, interviu WNP pasakojo „APA Group“ prezidentas Arturas Pollakas. Jo teigimu, robotizacija nėra „atsuktuvo“ pirkimas – tai technologijos diegimas, kuris turi atlikti konkrečią funkciją ir keisti gamybos procesą.

    Robotai geriausiai atsiskleidžia ten, kur užduotys yra pasikartojančios, reikia didelio tikslumo ir greičio arba darbo sąlygos žmogui būtų nesaugios – pavyzdžiui, dulkėtoje, pavojingoje aplinkoje. Tokiose vietose robotas gali dirbti stabiliai, laikydamas tą patį tempą ir kokybę.

    Vis dėlto vien roboto kaina dar neatsako į svarbiausią klausimą: ar investicija atsipirks. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo gamybos intensyvumo ir proceso pobūdžio, atsipirkimas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 2,5 metų, tačiau tam reikia aiškaus plano, tikslų ir pasiruošimo.

    Už ką mokama, kai perkamas „robotas“

    Pasak A. Pollako, pats robotas dažniausiai kainuoja apie 20–50 tūkst. eurų. Tačiau kad jis realiai pradėtų atlikti darbą, reikia papildomos įrangos – pavyzdžiui, griebtuvo, elementų padavimo ar pernešimo sistemų, aplikatorių, kartais ir kitų priedų.

    Prie šių išlaidų prisideda integravimo darbai: roboto pritaikymas konkrečiam procesui, programavimas, saugos sprendimai, įrenginių suderinimas su esama linija. Todėl pilnas robotizuotas „post’as“ gali kainuoti apie milijoną zlotų ar net iki 1,5 mln. zlotų.

    Dar viena svarbi detalė – ne kiekvienai įmonei robotas iškart „įsistato“ į dabartinę veiklą. Jei gamykla iki šiol robotų nenaudojo, gali tekti keisti organizaciją: prireikti žmonių, kurie suprastų robotų darbą, taip pat vietinio serviso ir reguliarios priežiūros.

    Kada robotizacija labiausiai pasiteisina

    Robotizacijos nauda aiškiausiai matoma, kai gamybos procesas yra serijinis, o produktas – pasikartojantis. Kuo daugiau tokios rutinos ir kuo mažiau „rankų darbo improvizacijos“, tuo lengviau pasiekti greitesnį atsipirkimą.

    A. Pollakas pateikė pavyzdį iš maisto pramonės: jei ant konvejerio juda saldainiai ir per sekundę reikia tiksliai paimti produktą bei įdėti į konkrečią vietą dėžutėje jo nepažeidžiant, žmogui išlaikyti tokį tempą ir tikslumą itin sudėtinga. Robotams tokio tipo užduotys – viena stipriausių sričių.

    Pasak jo, greitis šiandien tampa konkurenciniu pranašumu: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, dalis užsakymų gali „išeiti“ pas greitesnį tiekėją. Todėl automatizacija ir robotizacija dažnai vertinama kaip būdas sutrumpinti gamybos ir pristatymo laiką.

    Vien noras būti „moderniems“ nepakanka

    Pašnekovas pabrėžė, kad į robotizaciją nereikėtų žiūrėti kaip į statuso simbolį. Jei žmonių darbas įmonėje pakankamas ir ekonomiškai pagrįstas, vien noras, kad „visi matytų robotą gamykloje“, nėra gera priežastis tokioms išlaidoms.

    Todėl prieš investuojant siūloma aiškiai apibrėžti: poreikį, biudžetą, tikslus, rizikas, logistiką ir lūkesčius. Tik turint šiuos „namų darbus“ įmanoma susidėlioti rodiklius ir įvertinti, ar įmonė robotizaciją gali sau leisti ir ar tai tikrai geras pasirinkimas.

    Planavimui gali padėti ir vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti sumodeliuoti gamybos procesą kompiuteryje. Toks virtualus modeliavimas padeda iš anksto patikrinti, ar planuojamas sprendimas atitinka kriterijus ir kaip jis veiks realioje gamykloje.

    Galiausiai, net ir turint aiškų tikslą, svarbu pasirinkti kompetentingą integratorių ir užsitikrinti priežiūrą po diegimo: garantiją, galimybę plėsti sistemą, o kai kuriais atvejais – ir linijos sertifikavimą bei atitikties deklaracijas, susijusias su darbuotojų sauga.

  • Daugiau nei 170 tūkst. pasirašė peticiją grąžinti Jenseną Huangą į „Nvidia“ vadovus

    Daugiau nei 172 tūkst. „Nvidia“ darbuotojų, akcininkų ir technologijų sektoriaus atstovų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama į buvusį postą grąžinti Jenseną Huangą. Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Peticija adresuota bendrovės valdybai ir ragina panaikinti sprendimą, priimtą po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie J. Huango romaną. Tekste taip pat prašoma, kad vadovas būtų grąžintas bent iki nepriklausomas tyrimas galutinai nustatys faktus.

    Skandalo centre atsidūrė verslininkė Alice Huang, su kuria, kaip teigiama, J. Huangas turėjo romaną. Ji įvardijama kaip tariama Kinijos žvalgybos agentė, galėjusi gauti prieigą prie jautrios informacijos.

    Publikacijoje nurodoma, kad kalbama apie duomenis, susijusius su galimybe apeiti JAV draudimą tiekti naujausios kartos lustus ir pažangias technologijas į Kiniją. Ši tema ypač jautri dėl DI sprendimų ir jų eksporto ribojimų.

    Kas nutiko „Nvidia“ vadovybei

    Po kilusios kritikos ir spaudimo Jenseną Huangą siejamos istorijos fone jis pasitraukė iš „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus pareigų, o įmonės valdyba atsistatydinimą priėmė.

    Laikinąja vadove paskirta bendrovės finansų direktorė Colette Kress. Peticijos autoriai pabrėžia, kad toks sprendimas turi būti peržiūrėtas, kol nėra pateiktos galutinės nepriklausomo tyrimo išvados.

    Peticijos tikslas – sustabdyti kritimą biržoje

    Peticiją pasirašę asmenys teigia, kad pagrindinis jų tikslas – stabilizuoti bendrovės padėtį po personalinio sukrėtimo. Straipsnyje teigiama, kad po šių įvykių „Nvidia“ akcijų kaina krito daugiau nei 20 proc.

    Pateikiami ir konkretūs skaičiai: spalio 21 dieną viena akcija uždarymo metu kainavo 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš prekybos sesiją – 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovės rinkos kapitalizacija smuko žemiau 4 trln. JAV dolerių ribos, kai vėlyvą pavasarį siekė daugiau nei 5 trln. JAV dolerių. Per pastaruosius tris mėnesius vertė, teigiama, sumažėjo maždaug 23 proc.

  • Lenkija taikosi į ES remiamą DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks jos milijardinę galią?

    Lenkijoje bręsta ambicija, kokios šalis dar neturėjo: pretenduoti į vieną iš septynių Europoje planuojamų dirbtinio intelekto (DI) „gigafabrikų“. Tačiau kartu išryškėjo esminė rizika – kas po statybų pirks už milijardus kainuosiančią skaičiavimo galią.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, šalies konsorciumai dar gali teikti paraiškas pagal EuroHPC kvietimą, o ant stalo jau guli bent dvi vietinės iniciatyvos. Potencialūs investuotojai šiuo metu komplektuoja partnerius ir dėlioja verslo modelį.

    Planuojama, kad vidutinės apimties DI gigafabrikas galėtų turėti apie 75 tūkst. GPU (grafikos procesorių), reikalingų DI modeliams treniruoti ir dideliems duomenų kiekiams apdoroti. Toks projektas reiškia ne tik milžiniškas investicijas, bet ir milžinišką energijos poreikį.

    Didžiausias klaustukas – komercinis atsiperkamumas: valstybė ir Europos Komisija deklaruoja paklausą, kuri padengtų tik dalį pajėgumų, o likusią dalį tektų parduoti rinkai. Jei stambių klientų neatsirastų, rizika kristų ant privačių investuotojų pečių.

    Du galimi konsorciumai ir pasirinkta vieta

    Viena iš minimų iniciatyvų siejama su „DL Invest Group“, kuri jau pasirinko gigafabrikui vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia. Skelbiama, kad projektą planuojama vystyti buvusioje pramoninėje teritorijoje, panaudojant esamą infrastruktūrą.

    Bendrovė derasi su galimais partneriais Lenkijoje ir užsienyje – nuo technologijų įmonių ir mokslinių institucijų iki energetikos bei infrastruktūros žaidėjų. „DL Invest Group“ vadovas Dominikas Leszczyńskis pabrėžia siekį suburti stiprų konsorciumą su ryškiu lenkišku komponentu.

    Kita galimai svarbi kryptis – „Beyond.pl“. Įmonės vadovas Wojciech Stramski teigia, kad bendrovė jau kurį laiką dalyvauja parengiamuosiuose darbuose, tačiau kol kas analizuoja paskelbtas konkurso sąlygas, dokumentaciją ir bendradarbiavimo modelius.

    Valstybė tikina esanti pasirengusi, svarstoma speciali įstatymo tvarka

    Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė – dokumentai ir finansinės garantijos – iš esmės parengta, o tolimesnė sėkmė priklausys nuo verslo sprendimų. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski Seime kalbėjo ir apie planus rengti specialų įstatymą, kuris supaprastintų gigafabriko statybų bei veiklos procesus.

    Vis dėlto iššūkių netrūksta: pažymima, kad įgyvendinimo grafikas gali būti įtemptas, nes nuo sutarties pasirašymo infrastruktūrai pastatyti numatytas maždaug 18 mėnesių terminas. Tai reikštų labai greitą projektavimo, tiekimo ir statybų tempą.

    Europos konkurencija taip pat aštri: vien Vokietijoje, kaip nurodoma, jau susikūrė vienuolika konsorciumų, Prancūzijoje – septyni. Be to, konkurso sąlygose akcentuojama, kad konsorciumo lyderis privalo būti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas.

    Kas pirks skaičiavimo galią už milijardus?

    Vienas ryškiausių klausimų – paklausa. „CloudFerro“ atstovas Stanisław Krzyżanowski atkreipia dėmesį, kad viešasis sektorius (valstybė ir Europos Komisija) užtikrintų tik maždaug trečdalį paklausos, atitinkančios kapitalo investicijas. Likusi dalis turėtų būti parduodama komerciniams klientams – įmonėms, diegiančioms DI.

    Pasak jo, toks saugiklis mažina riziką, bet nepakankamai, jei nėra tvirtų garantijų dėl likusios paklausos. Dabar Europoje neva nematyti aiškaus poreikio tokiai didelei GPU apimčiai, todėl prielaida, kad paklausa sparčiai išaugs, vertinama kaip rizikinga.

    Kaip vienas scenarijų svarstomas didelių klientų pritraukimas iš už Europos ribų, įskaitant JAV technologijų gigantus. Tačiau tai kelia dilemą: jei viešai remiama infrastruktūra dirbtų daugiausia ne Europos rinkai, gali pristigti resursų pirminiam programos tikslui – stiprinti Europos DI ekosistemą ir produktyvumą.

    Energetika, suverenumas ir protestai

    Skaičiavimo pajėgumų mastą atspindi ir energijos apetitas – teigiama, kad gigafabriko poreikį būtų galima lyginti su Bydgoščiaus miesto elektros poreikiu. Viceministras Dariusz Standerski tikina, kad prijungti reikiamą galią neturėtų būti problema.

    Kitas sluoksnis – technologinė suverenystė. Vien infrastruktūros buvimas Europoje ir europietiška nuosavybė dar nereiškia nepriklausomybės, jei kritiniai komponentai ir licencijavimo modeliai priklauso nuo tiekėjų, pavyzdžiui, „Nvidia“. Kaip išeitis minima didesnė nepriklausomybė programinės įrangos lygmeniu – naudojant atvirojo kodo sprendimus.

    Tuo pat metu tokio tipo projektai kelia ir socialinę įtampą. Tekste minimi protestai 16-oje Europos šalių su šūkiu „Stop Dirty Data Centers“, o Lenkijoje kritika siejama su didelių duomenų centrų poveikiu energijos ir vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Galutinis atsakymas, ar Lenkijai pavyks patekti į „gigantų lygą“, priklausys nuo to, ar verslui pavyks sudėlioti patikimą finansavimo ir klientų planą – vien politinės ambicijos ir europinis konkursas sėkmės negarantuoja.

  • Antarktidoje nufilmuotas tąsantis „sniego angelą“ ruonis: mokslininkai paaiškino, kodėl taip elgiasi

    Ukrainos poliarininkai Antarktidoje užfiksavo neįprastą vaizdą – ruonis apsivertė ant nugaros ir sniege pasivartė taip, lyg darytų „sniego angelą“.

    Epizodas nufilmuotas netoli Antarkties stoties Akademikas Vernadskis, esančios Galindezo saloje. Vaizdais pasidalijo Nacionalinis Antarkties mokslo centras.

    Kaip paaiškino 31-osios Ukrainos Antarkties ekspedicijos biologas Kyrylas Sulima, toks elgesys ruoniams būdingas – taip jie mėgsta pasikasyti.

    Pasivartęs sniege ruonis nušliaužė prie kitų savo gentainių ir įsitaisė pailsėti ant ledo luito. Visa tai nufilmuota ant pakrantės ledo vienoje iš Galindezo salos įlankų.

    Gyvenimas ant ledo luitų

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad šių ruonių gyvenimas glaudžiai susijęs su ledu. Ant ledo luitų jie ne tik ilsisi, bet ir atsiveda bei augina jauniklius.

    Tokiose vietose ruoniams patogu: jie greičiau išlipa į paviršių, bet kartu išlieka arti vandens, vadinasi – ir maisto.

    Poliarininkai sako, kad kelionių po Antarktidą metu šiuos ruonius galima sutikti ir pavieniui, ir didelėmis grupėmis – kartais jų susiburia kelios dešimtys ar net šimtai.

  • JAV bandė asfaltuoti kelius smulkintomis padangomis: po trejų metų projektą nutraukė

    Devintojo dešimtmečio pabaigoje JAV buvo imtasi neįprasto eksperimento – senas automobilių padangas smulkinti ir maišyti su asfaltu, tikintis vienu metu spręsti atliekų ir kelių dangos problemas. Idėja atrodė perspektyvi, tačiau jau po kelerių metų projektas buvo pripažintas nesėkmingu ir sustabdytas.

    Tuo metu šalyje kasmet išmesdavo daugiau nei 250 mln. padangų, o sąvartynuose jų buvo susikaupę apie 3 mlrd. Toks atliekų kiekis kėlė ir tiesioginį pavojų – padangų sankaupos dažnai užsidegdavo, į orą išmesdamos toksiškus dūmus, siejamus su apsinuodijimų ir onkologinių ligų rizika.

    Kaip rašo portalas GRYOnline, 1987 metais Niujorke buvo priimtas įstatymas, leidęs išbandyti, ar padangas galima panaudoti taip, kad tai duotų apčiuopiamos naudos gyventojams. Praktiniai darbai prasidėjo 1989 metais.

    Eksperimento metu smulkintos padangos buvo maišomos su asfaltu skirtingomis proporcijomis – 1, 2 ir 3 proc. Tokiu būdu dalinai mėginta pakeisti įprastą akmens skaldą, o senus kelių ruožus padengti maždaug 4 cm storio sluoksniu.

    Kodėl eksperimentas žlugo

    Iš viso tokiu mišiniu buvo padengta apie 6 km kelių dviejuose ruožuose. Vis dėlto 1992 metais projektas buvo nutrauktas – konstatuota, kad sprendimas nepasiteisino.

    Pagrindinė problema buvo pati pasirinkta technologija: gumos gabalėliai veikė kaip užpildas, turėjęs pakeisti žvyrą. Paaiškėjo, kad maišymo metu medžiagos tinkamai nesusijungdavo, todėl danga dėvėdavosi gerokai greičiau ir kelias greitai prarasdavo kokybę.

    Be to, gamybos procesas nesuteikė tikėtos ekonominės naudos – nei ilgaamžiškumas, nei kaštai nepagerėjo taip, kad būtų verta tęsti bandymą.

    Tekste pabrėžiama, kad kitose valstijose buvo bandyta kita kryptis. Pavyzdžiui, Kalifornijoje ir Arizonoje guma buvo dedama į karštą skystą asfaltą – tokiomis sąlygomis ji suminkštėdavo ir geriau susimaišydavo, todėl galutinis rezultatas būdavo tvirtesnis.

    Kas pasikeitė vėliau

    1995 metais JAV Kongresas panaikino ankstesnes nuostatas, kurios įpareigodavo į federaliniu biudžetu finansuojamų kelių dangas įmaišyti perdirbtos gumos. Tai tapo ženklu, kad universalus, visur tinkantis sprendimas taip ir nebuvo rastas.

    Panašią „padangų kapinyno“ problemą patyrė ir Kuveitas – ten senas padangas išmoko perdirbti į krosnių mazutą. Šis pavyzdys parodė, kad skirtingos šalys ieško skirtingų kelių, kaip sumažinti pavojingų atliekų kiekį, tačiau vieno greito recepto nėra.

  • Neįprastai anksti susilpnėjęs poliarinis sūkurys gali atnešti arktinį šaltį į Europą

    Virš Arkties neįprastai anksti susilpnėjo poliarinis sūkurys – meteorologų teigimu, tai įvyko anksčiau nei kada nors buvo fiksuota. Dėl tokio pokyčio arktinio oro masės gali lengviau prasiveržti į pietus ir sukelti staigesnius atšalimus Šiaurės pusrutulyje, įskaitant Europą.

    Apie šią anomaliją praneša CNN, remdamasi staigaus stratosferos atšilimo reiškiniu: stratosferoje virš Arkties staigiai pakilo temperatūra, o tai susilpnino poliarinį sūkurį ir pakeitė jo vėjų kryptį. Tokie procesai gali turėti apčiuopiamą poveikį orams žemiau esančiuose atmosferos sluoksniuose.

    Poliarinis sūkurys – tai stiprių vėjų sistema aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose, paprastai „įkalinanti“ šaltą orą netoli Šiaurės ašigalio. Įprastai jis susiformuoja rudenį ir per žiemą daro didelę įtaką tam, kaip pasiskirsto šaltis bei šiluma Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

    Kai įvyksta staigus stratosferos atšilimas, sūkurio struktūra gali sutrikti, o šaltas arktinis oras ima slinkti piečiau. Tai nereiškia, kad ilgi šalčiai garantuoti, tačiau didėja tikimybė trumpalaikių, staigių atšalimų bangų, kurios kai kuriuose regionuose gali atnešti ir pirmas sezono šalnas.

    Kas laikoma išskirtiniu šįkart

    Meteorologė Andrea Lopez Lang iš Viskonsino universiteto pabrėžė, kad dabartinis atvejis išskirtinis vien dėl laiko. Paprastai tokie sutrikimai dažniau pasitaiko laikotarpiu nuo sausio iki kovo.

    Iki šiol ankstyviausi panašūs įvykiai buvo fiksuoti lapkričio 28 dieną – 1968 ir 2025 metais. Dabartinis sūkurio susilpnėjimas, pasak specialistų, įvyko dar anksčiau.

    Mokslininkai kol kas neturi tikslaus atsakymo, kodėl poliarinis sūkurys šįkart „palūžo“ taip anksti. Tarp galimų veiksnių minimas ir El Ninjo – reiškinys, susijęs su šiltesniu nei įprasta vandens paviršiumi Ramiojo vandenyno pusiaujo zonoje, galintis keisti atmosferos cirkuliaciją.

    Kur ir kada gali pasirodyti pirmi padariniai

    Pirmieji poliarinio sūkurio sutrikimo padariniai jau matomi oruose: šią savaitę arktinio oro banga palietė atskiras JAV ir Europos vietoves. Kai kuriose teritorijose prognozuotos pirmos sezono šalnos.

    Skelbiama, kad kai kuriuose regionuose temperatūra gali būti 4–8 laipsniais žemesnė už vidutinę klimato normą lapkričio viduriui. Be JAV, labiau išsiskiriantis atšalimas prognozuojamas ir šiaurinėje Europos dalyje, nors tikėtina, kad jis bus trumpalaikis.

    MIT klimatologas Judah Cohenas teigia, kad dabartinis atšalimas gali būti tik pradžia, nes ryškesni poliarinio sūkurio sutrikimo padariniai dažnai pasireiškia po kelių savaičių. Dėl to lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje stipresnio šalčio tikimybė JAV ir Europoje gali išaugti.

    Ką gali lemti El Ninjo ir šiltesnės žiemos

    El Ninjo siejamas su šiltesniu vandens paviršiumi centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje, o tai keičia atmosferos cirkuliaciją visame pasaulyje. Dėl to kai kuriose vietose gali didėti kritulių kiekis, kitur – dažnėti sausringi periodai, o temperatūrų režimas tampa mažiau nuspėjamas.

    Andrea Lopez Lang vertinimu, šį sezoną El Ninjo įtaka gali būti tokia ryški, kad net ir sutrikus poliariniam sūkuriui, šalčiai nebūtinai užsitęs. Panašiai kalba ir JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) tyrėja Amy Butler, nurodanti, kad artimiausiu metu padidėjusi šiltesnių orų tikimybė gali būti susijusi būtent su El Ninjo.

    Vis dėlto Judah Cohenas ragina nepervertinti vien šiltesnių tendencijų: nuo poliarinio sūkurio „elgesio“ labai priklauso, ar šaltos oro masės sugebės nuslinkti toli į pietus. Papildomą foną kuria ir globalus atšilimas – pasak Oklahomos universiteto meteorologijos docento Jasono Furtado, šiuolaikinės žiemos vidutiniškai šiltesnės nei prieš kelis dešimtmečius, todėl net arktinio oro įsiveržimų metu temperatūros nukrypimai gali būti mažiau ekstremalūs nei anksčiau.

    Ar poliarinis sūkurys gali susilpnėti dar kartą

    Specialistai neatmeta, kad dabartinis sutrikimas gali būti trumpas. Amy Butler vertinimu, poliarinis sūkurys gali pakankamai greitai atsigauti ir vėl sustiprėti.

    Kita vertus, per žiemą galimi ir nauji jo struktūros sutrikimai. Būtent pakartotiniai epizodai, anot ekspertų, kartais turi didesnę įtaką tam, ar šaltis bus pavienis ir trumpalaikis, ar virs ryškesnėmis šalčio bangomis.