CP v2

Category: Technologijos

  • Ežys sode – ne vien mielas svečias: ekspertai paaiškina, ką jo pasirodymas sako apie aplinką

    Ežio pasirodymas sode dažnai džiugina, tačiau specialistai ragina į tai žiūrėti ir kaip į ženklą, ką jūsų sklype „pasako“ gamta. Laukiniai gyvūnai renkasi vietas, kur randa maisto, vandens ir slėptuvių, todėl reguliarūs ežių apsilankymai paprastai nėra atsitiktinumas.

    Gamtosaugos ekspertai ežius įvardija kaip savotiškus bioindikatorius. Jei ežys sode užsuka dažnai, tai gali reikšti, kad aplinkoje netrūksta bestuburių, kuriais jis minta, ir išlikę natūralesni kampai, tinkami slėptis.

    „Ežys jūsų sode yra ne tik mielas gyvūnas – jo elgsena gali daug pasakyti apie tai, ar aplinka jam palanki“, – sako specialistai.

    Ežiai aktyviausi sutemus, o naktį gali nukeliauti nemažus atstumus ieškodami maisto. Jie minta įvairiais smulkiais bestuburiais, todėl sodininkams dažnai siejasi su natūralesne kenkėjų kontrole, ypač šiltesniu sezonu, kai sode gausu vabzdžių ir kitų smulkių gyvių.

    Tačiau ežių pasirodymas turi ir platesnį kontekstą: daugelyje Europos šalių ežių populiacijos patiria spaudimą dėl buveinių nykimo, intensyvesnės žemėnaudos ir žūčių keliuose. Dėl to kiekviena saugi, rami erdvė, kurioje ežys randa prieglobstį, tampa vis svarbesnė.

    Svarbu stebėti ir gyvūno būklę. Jei ežys dieną matomas atviroje vietoje, atrodo nusilpęs, vangus ar nesistengia pasislėpti, tai gali būti signalas, kad jam reikia pagalbos.

    Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia pasirūpinti elementariais dalykais: perkelti gyvūną į pavėsį, padėti vandens ir, jei situacija kelia abejonių, kreiptis į laukinių gyvūnų globos ar pagalbos specialistus. Tai ypač aktualu pavasarį, kai po žiemos ežiams reikia atkurti jėgas, o išsekimas gali būti pavojingas.

  • Kachovkos vandens telkinio ateitis: atkurti užtvanką ar išsaugoti Didįjį Lugą?

    Kachovkos tvenkinio sunaikinimas pakeitė Pietų Ukrainos ekonomiką, vandens tiekimą ir gamtą, o diskusija dėl ateities vis dar kelia aštrių nesutarimų. Ukrainai atgavus kontrolę teritorijoje, kyla klausimas, ar atkurti Kachovkos hidroelektrinę ir tvenkinį, ar palikti atsigavusias užliejamų pievų ekosistemas.

    Dalis regiono politikų ir verslo atstovų pabrėžia, kad tvenkinys dešimtmečius buvo stabilus vandens šaltinis pramonei ir žemės ūkiui. Jų vertinimu, be šio rezervuaro didėja rizika darbo vietoms, vietos biudžetų pajamoms ir apskritai maisto tiekimo grandinei, kuri remiasi drėkinamu ūkiu.

    „Mes gyvename ne istorinių baladžių laikais: čia yra miestai, gamyklos ir žemės ūkis, nuo kurio priklauso šalies aprūpinimas maistu“, – sakė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.

    Šią stovyklą remiantys vietos atstovai akcentuoja ir praktinius skaičius: po užtvankos griūties dalis laukų nustojo gauti drėkinimo vandenį, o kai kuriuose rajonuose minimi apie 27 000 hektarų plotai. Pasak jų, tai reiškė mažesnį derlių, mažėjančias ūkininkų pajamas ir sezoninių darbų nykimą.

    Verslo argumentų sąraše minima ir logistika: tvenkinys anksčiau buvo svarbi vidaus vandenų transporto grandis, o jam išnykus dalis krovinių persikėlė į kelius ir geležinkelius. Tai, anot kritikų, didina kaštus ir daro regioną mažiau konkurencingą.

    Kita diskusijos pusė ragina neskubėti su atstatymu ir kalba apie gamtos atsigavimą buvusio tvenkinio dugne. Aplinkosaugininkai teigia, kad grįžtančios pievos, jaunuolynai ir natūralūs vandens telkiniai formuoja ekosistemą, kuri gali būti vertingesnė už sugrąžintą dirbtinį rezervuarą.

    „Užliejamos teritorijos reguliuoja klimatą, sulaiko vandenį ir kuria išskirtinę biologinę įvairovę – šios paslaugos gali duoti daugiau naudos nei bet kuri užtvanka, kuri viską vėl užlietų“, – sakė ekologas Vadymas Maniukas.

    Mokslininkai taip pat kelia idėją buvusio tvenkinio teritoriją kryptingai įtraukti į saugomų teritorijų tinklą. Argumentuojama, kad dalis Dnipropetrovsko srities žemių yra intensyviai naudojamos žemės ūkiui, todėl naujas gamtos apsaugos branduolys galėtų tapti reikšmingu biologinės įvairovės atkūrimo projektu.

    Tuo pat metu vandens tiekimo klausimas, pasak infrastruktūros specialistų, sprendžiamas ir be tvenkinio atstatymo. Nurodoma, kad po katastrofos leista pagreitinta tvarka įgyvendinti naujus vandentiekio sprendimus, kurie vandeniu aprūpina Nikopolį, Marhanecą, Pokrovą ir aplinkines bendruomenes, taip pat dalį pramonės poreikių.

    Vietos gyventojų patirtys rodo, kad pereinamasis laikotarpis buvo skausmingas: kai kur centralizuotas vandens tiekimas stabilizavosi tik po kelių mėnesių. Vis dėlto situacijai gerėjant, ginčas persikelia į ilgesnio laikotarpio pasirinkimą, kuris lems regiono ekonomiką, gamtą ir saugumą dešimtmečiams.

    Sprendimą apsunkina ir karo realybė: naujai apžėlę plotai bei sudėtingas reljefas keičia teritorijos prieinamumą ir kontrolę, todėl bet koks didelis infrastruktūros projektas turėtų būti vertinamas kartu su saugumo rizikomis. Kol kas aišku viena: Kachovkos tvenkinio klausimas Ukrainoje tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu pasirinkimu tarp skirtingų ateities scenarijų.

  • Trumpas įsakė iki 2028 metų Vašingtone sumažinti uodų 90 proc.: kokių priemonių imsis JAV

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo federalinėms institucijoms pavedė iki 2028 metų pasiekti apčiuopiamų rezultatų mažinant uodų ir erkių populiacijas Vašingtone. Dokumente numatytas tikslas uodų skaičių sumažinti mažiausiai 90 proc., o erkių – 50 proc.

    Įgyvendinimas patikėtas kelioms institucijoms, tarp jų JAV aplinkos apsaugos agentūrai, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio departamentams, taip pat valstybinių paslaugų administracijai, konsultuojantis su Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentu. Šis koordinavimas turėtų apimti tiek reguliavimą, tiek praktines kontrolės priemones viešosiose erdvėse ir federalinėje žemėje.

    Vykdomajame įsake didelis dėmesys skiriamas metodams, kurie leistų mažinti vabzdžių dauginimąsi ne vien cheminėmis priemonėmis. JAV aplinkos apsaugos agentūrai pavesta įvertinti reguliavimo pagrindą, apimantį sterilizacijos metodus, saugią genetinę modifikaciją ir naudingų bakterijų panaudojimą, taip pat spartinti naujų kovos su uodais ir erkėmis priemonių registravimą.

    Dokumente taip pat numatyta skatinti medicininius sprendimus: JAV sveikatos ir socialinių paslaugų sekretoriui pavesta organizuoti konkursą, kuriame būtų kuriami nauji ligų, plintančių per uodus ir erkes, gydymo metodai. Tarp prioritetų minima ir platesnė kova su Laimo liga, kurią perneša erkės.

    Federalinės institucijos pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau biotechnologijų bendrovių užklausų dėl leidimų bandyti uodų dauginimąsi ribojančias technologijas. Viena dažniausiai minima kryptis yra vadinamoji biologinė kontrolė, kai vabzdžių populiacija mažinama pasitelkiant natūraliai gamtoje paplitusius mikroorganizmus ar tikslinius veisimosi procesą trikdančius sprendimus.

    Tarp laukiančių sprendimų minimos ir „Google“ iniciatyvos, siejamos su „Debug Project“ kryptimi, kai uodų patinai sterilizuojami pasitelkiant Wolbachia bakteriją. Tokie metodai paprastai orientuoti į tai, kad patinai, poruodamiesi su patelėmis, sumažintų palikuonių skaičių, o populiacija ilgainiui kristų be plataus masto insekticidų naudojimo.

    Pagal viešai aptariamus planus dėmesys nukreiptas ir į rūšis, kurios miestų aplinkoje kelia didžiausią riziką: pavyzdžiui, azijinis tigrinis uodas Aedes albopictus, o taip pat Aedes aegypti, siejamas su tokių virusų kaip Zika ar dengė platinimu. Vašingtonui aktualu ir tai, kad šylantis klimatas ilgina vabzdžių aktyvumo sezoną bei didina ligų plitimo riziką.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad vienas sprendimas retai duoda ilgalaikį efektą, todėl didžiausią naudą duoda derinamos priemonės: nuo stovinčio vandens židinių mažinimo mieste iki tikslingų biologinių ar cheminių intervencijų. Kartu bet kokie bandymai su biologiniais ar genetikos sprendimais paprastai reikalauja griežto saugumo vertinimo ir aiškių taisyklių, kad būtų užtikrintas poveikio aplinkai kontrolės skaidrumas.

  • Alpių ledynai tirpsta vis sparčiau: Šveicarija per penkerius metus neteko beveik 20 proc. ledo

    Šveicarijos ledynai per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik penktadaliu, o tai vis labiau keičia Alpių kraštovaizdį. Mokslininkų vertinimu, spartų ledo nykimą lemia šylantis klimatas, vis dažnesnės karščio bangos ir mažėjantis žiemos sniego kiekis.

    Remiantis Šveicarijos ledynų stebėsenos duomenimis, vien per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius ledynų tūris traukėsi apie 5,5 proc. Šis kritimas siejamas su ypač šilta vasara ir menkai snieginga žiema, dėl ko pavasarį ir vasarą ledas buvo prasčiau „apsaugotas“ sniego sluoksniu.

    Glaciologai pabrėžia, kad nykimas nebėra tik lėtas ledyno atsitraukimas į aukštesnes zonas. Vis dažniau fiksuojamas ir struktūrinis irimas, kai ledynai skyla, plonėja ir praranda vientisumą, o dalis mažesnių ledynų gali visiškai išnykti dar prieš parengiant metines suvestines.

    ETH Zürich glaciologas Matthiasas Hussas atkreipia dėmesį, kad visuomenė dažnai neįvertina tempo: vietose, kur dar visai neseniai buvo šimtai metrų ledo, šiandien lieka pliki akmenuoti šlaitai. Toks virsmas ne tik keičia kraštovaizdį, bet ir turi pasekmių vandens ištekliams, kalnų ekosistemoms bei turizmui.

    „Stovėti vietoje, kur prieš kelerius metus driekėsi storas ledo sluoksnis, o dabar likusi akmenuota dykvietė, yra sunkiai suvokiamas jausmas“, – sakė Matthiasas Hussas.

    Viena iš svarbių priežasčių yra vadinamasis tirpimas „iš vidaus“, kai po ledu tekantis vanduo išgraužia ertmes ir silpnina ledyno struktūrą. Tokios vidinės tuštumos vėliau įgriūva, ledas suskyla į atskiras dalis ir praranda stabilumą, todėl nykimas gali tapti dar spartesnis nei vien dėl šiltesnio oro.

    Papildomą vaidmenį atlieka ir tai, kiek saulės spinduliuotės sugeria sniego bei ledo paviršius. Kai ant sniego nusėda dulkės ar suodžiai, mažėja atspindėjimas, o tirpimas greitėja. Kai kuriais metais šį efektą sustiprina iš Šiaurės Afrikos atnešamos dulkės, tačiau bendrą tendenciją vis labiau formuoja kylanti temperatūra.

    Alpių regione ledynai yra svarbūs natūralūs vandens rezervuarai, ypač sausros periodais, kai tirpsmo vanduo palaiko upių debitą. Ilgainiui, mažėjant ledo atsargoms, trumpalaikė tirpsmo vandens gausa gali virsti vandens trūkumu vasaromis, o tai svarbu ir hidroenergetikai, ir žemės ūkiui, ir geriamojo vandens sistemoms.

    Be to, nykstant ledynams daugėja geologinių rizikų: nestabilūs šlaitai, akmenų griūtys ir nuo ledyno atsitraukimo atsiveriančios birios uolienos didina pavojų kalnų infrastruktūrai bei turistiniams maršrutams. Mokslininkai pabrėžia, kad be ryškaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo dalis Alpių ledynų šiame amžiuje gali tapti tik fragmentais arba visai išnykti.

  • JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Zenithon“ pritraukė apie 9 mln. eurų investiciją. Bendrovė siekia kurti vadinamuosius pasaulio modelius, kurie mokosi prognozuoti sudėtingų fizinių sistemų elgesį.

    „Zenithon“ teigia, kad tokie DI modeliai galėtų pagreitinti inžinerinių sprendimų paiešką ten, kur tradicinės simuliacijos ar bandymai užtrunka ilgai. Tarp taikymo sričių įvardijami sintezės reaktoriai, raketinė technika ir puslaidininkių gamyba.

    Pasaulio modeliai kuriami taip, kad išmokę fizikos dėsningumus galėtų greitai įvertinti skirtingus dizaino variantus ir jų pasekmes. Praktikoje tai reikštų, kad inžinieriai galėtų išplėsti paiešką už įprastų, anksčiau išbandytų sprendimų ribų ir greičiau priartėti prie efektyvesnių konstrukcijų.

    Pasak bendrovės, viena iš didžiausių dabartinių problemų yra mastelis: kai vienas skaitmeninis eksperimentas ar realus bandymas trunka dienas, komandos nespėja išnagrinėti pakankamai alternatyvų. „Zenithon“ idėja yra dalį šio darbo perkelti į DI, kuris galėtų siūlyti kryptis ir atrinkti perspektyviausius variantus.

    „Kuriant naujos kartos technologijas, inžinieriams tenka valdyti vis sudėtingesnę fiziką, tačiau esami įrankiai dažnai nespėja su tempu, kai vienas modeliavimas ar bandymas užtrunka dienas“, – teigiama bendrovės paaiškinime.

    „Zenithon“ nurodo, kad modeliai būtų mokomi ne tik iš skaitmeninių simuliacijų, bet ir iš realių eksperimentų duomenų, kad prognozės būtų artimesnės praktiniams rezultatams. Toks derinys ypač aktualus srityse, kur net maži nukrypimai gali lemti dideles sąnaudų, saugos ar patikimumo pasekmes.

    Bendrovę įkūrė Alex Higginbottom ir Abetharan Antony. Tarp patarėjų minimi technologijų sektoriaus vadovai ir mokslininkai, turintys patirties mašininio mokymosi bei fizikos tyrimuose.

    Investiciją, bendrovės teigimu, planuojama skirti darbuotojų pritraukimui ir skaičiavimo resursams, nes tokio tipo DI modeliams reikia didelio našumo infrastruktūros. „Zenithon“ taip pat kalba apie tikslą reguliariai atnaujinti modelius ir plėsti komandą JAV, ypač San Franciske.

    Nors pasaulio modelių idėja sparčiai populiarėja, jos pritaikymas ekstremalioje fizikoje laikomas vienu sudėtingiausių scenarijų: reikia patikimų duomenų, griežto validavimo ir aiškaus atsakomybės paskirstymo. Dėl to rinka atidžiai stebės, ar „Zenithon“ pavyks pademonstruoti apčiuopiamą proveržį realiuose inžineriniuose projektuose.

  • „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    Kopenhagoje įsikūrusi daiktų interneto (IoT) ryšio ir infrastruktūros bendrovė „Onomondo“ pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų investicijų paketą. Investicijai vadovavo „Aspirity Partners“, pasirašiusi galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį akcijų paketą, o Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO didins savo dalyvavimą.

    Sandoris žymi ambicingą etapą bendrovei, kuri kuria visą ryšio valdymo grandinę apimantį technologijų sprendimą. Tokia kryptis leidžia įmonėms paprasčiau valdyti įrenginių ryšį skirtingose šalyse ir tinkluose, kai tradiciniai modeliai dažnai palieka daug operacinės naštos pačiam klientui.

    Kas yra „Onomondo“ platforma

    „Onomondo“ vysto nuosavą, nuo įrenginio iki debesijos integruotą technologijų rinkinį, kuris skirtas sumažinti „trintį“ tarp skirtingų mobiliojo ryšio operatorių tinklų. Bendrovė skelbia turinti natyvią prieigą prie beveik 700 tinklų visame pasaulyje, o tai aktualu tarptautinėms įmonėms, valdančioms įrenginius skirtinguose regionuose.

    Praktikoje tokia infrastruktūra leidžia vienoje platformoje stebėti ryšio kokybę, valdyti SIM profilius ir užtikrinti, kad įrenginiai sklandžiai pereitų tarp tinklų. Tai svarbu sektoriams, kuriuose IoT įranga turi veikti patikimai ir nuolat, pavyzdžiui, logistikoje, pramonėje ar jūriniame transporte.

    DI ir edge poreikis keičia ryšį

    Bendrovė savo strategiją sieja su tendencija, kai vis daugiau sprendimų priimama ne vien debesijoje, o pačiuose įrenginiuose ar arčiau jų esančioje infrastruktūroje. Tokiu atveju ryšys tampa ne tik duomenų perdavimo kanalu, bet ir kritine sąlyga, kad realaus pasaulio duomenys laiku pasiektų tinkamą vietą apdorojimui.

    „DI pakeitė galimybes apdoroti duomenis, o kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir pristatyti juos ten, kur reikia. Tai infrastruktūros problema, kurią sprendžiame jau aštuonerius metus“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Henrikas Aagaardas.

    Šiame kontekste vis didesnę vertę įgauna tinklo stebimumas, kontrolė ir automatinis valdymas, ypač kai kalbama apie didelius, geografiškai išskaidytus įrenginių parkus. Tokius poreikius kursto ir augantis IoT diegimų mastas, kai vienoje organizacijoje gali veikti dešimtys ar šimtai tūkstančių įrenginių.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „Onomondo“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą ir produkto vystymą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas užimti didesnę dalį sparčiai augančio IoT ryšio sluoksnio, kuriame klientai vis dažniau ieško ne pavienių SIM kortelių, o centralizuotai valdomos infrastruktūros.

    „Mes pasirinkome kitą kelią: kūrėme trūkstamą bazinį infrastruktūros sluoksnį – vieningą platformą, sujungiančią įrenginį, tinklą ir debesiją globaliose operacijose“, – sakė bendrovės vadovas Rasmusas Jensenas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja hibridinių viešųjų ir privačių tinklų scenarijus, kai įrenginiai turi veikti ir uždarose aplinkose, ir pasauliniuose tinkluose. Tokie sprendimai ypač aktualūs pramoninėse teritorijose, laivuose ar nutolusiuose objektuose, kur ryšio kokybė ir valdymas tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą.

    „Onomondo“ nurodo, kad jos technologijas naudoja daugiau nei 500 klientų, tarp jų – Maersk, Carlsberg ir Husqvarna. Bendrovės teigimu, vienas ryškiausių pavyzdžių – privatus LTE ryšys jūroje, diegiamas didelėje laivų flotilėje, siekiant sklandaus perėjimo tarp privataus ir viešo ryšio.

  • Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Investicija į DI agentų patikimumą

    Berlyne įkurtas startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė Europos rizikos kapitalo fondas Singular. Prie raundo taip pat prisidėjo „Redpoint Ventures“ ir „Capital One Ventures“.

    Po šio sandorio bendra „Restate“ pritrauktų investicijų suma siekia 27 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Plėtra JAV ir naujas centras San Fransiske

    „Restate“ planuoja stiprinti pozicijas JAV rinkoje ir atidaryti naują komercinį centrą San Fransiske. Pasak bendrovės, tai turėtų paspartinti darbą su klientais ir partneriais, kuriems svarbus didelio masto sistemų stabilumas.

    Įmonė akcentuoja, kad didėjant DI agentų naudojimui versle, auga ir poreikis infrastruktūrai, kuri užtikrintų patikimą veikimą net ir sudėtinguose, iš kelių paslaugų sudarytuose sprendimuose.

    Ką kuria „Restate“ ir kodėl tai svarbu

    „Restate“ kuria infrastruktūrą, skirtą šiuolaikinėms aplikacijoms nuo paskirstytų vidinių sistemų iki DI agentų. Bendrovės programinė įranga orientuota į vadinamąjį patvarų vykdymą, kai procesai ir darbo eigos išlieka patikimos net įvykus trikdžiams ar sistemos gedimams.

    Praktiškai tai reiškia, kad kūrėjams mažiau tenka rūpintis „vamzdynu“: būsenos saugojimu, pakartotiniu veiksmų vykdymu po klaidų, ilgai trunkančių užduočių valdymu ir kitais komponentais, nuo kurių priklauso, ar DI agentai ir paslaugos veiks nenutrūkstamai.

    „Restate“, įkurta 2024 metais, teigia, kad jos sprendimus jau naudoja šimtai įmonių, tarp jų ir „Fortune 500“ sąraše esančios bendrovės. Startuolis pabrėžia, kad jų tikslas yra patikimumą paversti ne atskirų procesų, o pačios infrastruktūros savybe.

    „Patvarus vykdymas išsprendė svarbią problemą: pavienius procesus padarė patikimus“, – sakė „Restate“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephan Ewen.

    „Tačiau programinė įranga vis dažniau susideda iš paslaugų, agentų, darbo eigų ir būsenos, kuri turi išlikti patikima jų sąveikoje. Manome, kad patvarumas turi tapti pačios infrastruktūros savybe“, – pridūrė jis.

    „Restate“ įkūrėjai anksčiau kūrė atvirojo kodo technologiją „Apache Flink“, naudojamą realaus laiko duomenų apdorojimui bankininkystėje, srautinėje medijoje ir programinės įrangos kaip paslaugos sektoriuje. Tarp startuolio bendraįkūrėjų minima ir buvusių „Stripe“ bei „Meta“ vadovų patirtis, kuri, pasak bendrovės, padeda kurti produktą plačiam verslo naudojimui.

  • „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    Švedijos žaliojo plieno startuolis „Stegra“ pranešė, kad milžiniškos vandeniliu kūrenamos plieno gamyklos statyboms Bodene prireiks papildomo kapitalo. Kartu bendrovė paskelbė apie vadovų rokiruotę ir naujo generalinio direktoriaus paskyrimą.

    „Stegra“ teigimu, papildomos lėšos būtinos užbaigti projektą, kuris įvardijamas kaip pirmoji Europoje vandeniliu paremta plieno gamykla. Bendrovė nurodė, kad po peržiūros, atliktos dalyvaujant išorės patarėjams, užbaigimo kaštai paaiškėjo esantys gerokai didesni, nei buvo tikėtasi šių metų birželį.

    Įmonė aiškino, kad išlaidų augimą labiausiai lėmė didelės paleidimo ir įsibėgėjimo sąnaudos po užsitęsusio darbų sulėtinimo metų pradžioje, taip pat infliacija. Tokia kombinacija dažnai reiškia, kad brangsta ne tik įranga ir medžiagos, bet ir darbų organizavimas, logistika bei rangovų paslaugos.

    Švedijos verslo leidinio „Affärsvärlden“ cituojami šaltiniai nurodė, kad projektui užbaigti gali reikėti mažiausiai 10 milijardų Švedijos kronų, tai yra apie 880 milijonų eurų. „Stegra“ šio skaičiaus nekomentavo, tačiau patvirtino, kad finansavimo poreikis išaugo.

    „Finansavimo poreikis didesnis, nei tikėjomės, tačiau turime tvirtą planą užbaigti projektą ir matome daugiau galimybių perduoti dalį darbų partneriams, nei manėme anksčiau“, – sakė „Stegra“ valdybos pirmininkas Leifas Johanssonas.

    „Jei ką, mūsų tikėjimas „Stegra“ ir verslo galimybėmis, kai gamykla bus baigta, šiandien yra dar stipresnis nei birželį, ir dabar konstruktyviai dirbame su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad rastume sprendimą dėl finansavimo“, – pridūrė jis.

    Šių metų balandį „Stegra“ jau buvo užsitikrinusi 1,4 milijardo eurų finansavimą iš konsorciumo, kuriam vadovavo įtakinga Švedijos Wallenbergų šeima. Į konsorciumą taip pat įtraukti „Temasek“ ir „IMAS“, o finansavimą rėmė ir esami akcininkai, tarp jų „Altor“, „Hy24“ bei „Just Climate“.

    Bendrovė skelbia, kad didžiausi akcininkai „teigiamai vertina“ galimybę prisidėti prie darbo užsitikrinant papildomą kapitalą, reikalingą gamyklai užbaigti. Pasak įmonės, šiuo metu su suinteresuotosiomis šalimis ieškoma sprendimų, kurie padėtų uždaryti finansavimo spragą neaukodami projekto tempo.

    Kartu „Stegra“ pranešė apie vadovų pasikeitimą: valdyba naujuoju generaliniu direktoriumi paskyrė buvusį „Saab“ vadovą Håkaną Buskhe. Jis pakeitė iki šiol įmonei vadovavusį Henriką Henrikssoną.

    H. Buskhe taip pat vadovauja specialiosioms investicijoms „Wallenberg Investments“ ir yra „Stegra“ valdybos narys. „Stegra“ pabrėžė, kad naujo vadovo patirtis dideliuose pramoniniuose projektuose ir investicijų valdyme turėtų padėti sutelkti dėmesį į projekto užbaigimą ir finansavimo užtikrinimą.

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Kelių Europos valstybių teisėsaugos institucijos pranešė stabdančios arba peržiūrinčios darbą su skaitmeninės kriminalistikos bendrove „Oxygen Forensics“ po žiniasklaidos tyrimo ir JAV teisėsaugos įtarimų dėl galimų nuslėptų ryšių su Rusija. Programinė įranga naudojama iš mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių išgautiems duomenims nuskaityti bei analizuoti ikiteisminiuose tyrimuose.

    Rumunijos Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas pradėjo procedūras nutraukti sutartinius įsipareigojimus dėl šio produkto. Institucija nurodė, kad sprendimas priimtas reaguojant į viešai pasirodžiusią informaciją apie programinės įrangos gamintoją, o vidiniai patikrinimai kol kas neparodė požymių, jog anksčiau apdoroti duomenys būtų buvę kompromituoti.

    Kas paskatino sprendimus?

    Viešojoje erdvėje suaktyvėję klausimai kilo po to, kai JAV prokurorai viešai teigė, jog bendrovės kontrolė galėjo būti slepiama, o technologijų kūrimas ir valdymas tęsiamas Rusijoje ir po plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Kartu pabrėžiama, kad patys kaltinimai nereiškia automatinės išvados, jog įrankiuose būtinai buvo kenkėjiško kodo ar jog jis naudotas neleistinai pasiekti klientų sistemas.

    Latvijoje policija paskelbė laikinai sustabdžiusi programos naudojimą, kol įvertins rizikas ir nuspręs dėl tolimesnio taikymo. Jungtinėje Karalystėje Londono Metropoliteno policija taip pat pristabdė naudojimą ir pradėjo išsamų vidinį vertinimą, o nacionalinio lygmens policijos vadovų struktūros paragino kitas pajėgas atlikti analogiškas patikras.

    Ką tai reiškia skaitmeninei kriminalistikai?

    Skaitmeninės kriminalistikos priemonės yra itin jautri grandis, nes jos dažnai dirba su konfiskuotais įrenginiais, asmens duomenimis, tyrimų medžiaga ir kartais įslaptinta informacija. Dėl to viešieji pirkimai ir technologijų pasirinkimas vis dažniau vertinami ne vien per kainos ar funkcionalumo prizmę, bet ir per tiekimo grandinės saugumo, kilmės šalies, valdymo struktūros bei kibernetinių rizikų filtrą.

    Praktikoje tokios peržiūros dažniausiai apima programinės įrangos diegimo architektūrą, atnaujinimų kanalus, licencijavimo modelį, techninės priežiūros prieigas ir tai, ar įrankiai buvo naudojami izoliuotoje aplinkoje. Kai kurios institucijos pabrėžia, kad tokie sprendimai mažina riziką, jog jautrūs duomenys galėtų būti netiesiogiai paveikti per trečiųjų šalių tiekėjus.

    Politinis spaudimas ir tolesni veiksmai

    Situacija sulaukė ir politinių reakcijų Europos Sąjungos lygmeniu, raginant vyriausybes įvertinti, ar nėra sisteminės rizikos, kai jautrioms užduotims naudojamos priemonės, dėl kurių kyla klausimų dėl nuosavybės ar kontrolės skaidrumo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad vieno tiekėjo atvejis gali tapti precedentu griežtesnėms viešųjų pirkimų ir saugumo patikrų taisyklėms.

    Kol kas skirtingos šalys renkasi nevienodą taktiką: vienos sustabdo naudojimą nedelsiant, kitos pradeda etapines peržiūras ir prašo papildomos informacijos iš tiekėjų bei platintojų. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugės ir alternatyvų paieškų, ypač ten, kur tokie įrankiai yra kritiškai svarbūs kasdienei tyrimų praktikai.