Category: Technologijos

  • Vengrija svarsto turto mokestį: jis gali paliesti ir užsienyje gyvenančius piliečius

    Vengrijoje vyksta intensyvios diskusijos dėl visiškai naujo turto mokesčio, kuris būtų taikomas patiems turtingiausiems gyventojams. Siūloma, kad mokestį mokėtų tie, kurių grynasis turtas viršija 1 mlrd. Vengrijos forintų.

    Kaip rašo Vengrijos portalas index.hu, naujas mokestis gali apimti ne tik šalies viduje gyvenančius itin turtingus asmenis, bet ir dalį Vengrijos piliečių, gyvenančių užsienyje. Vyriausybė norėtų įstatymą priimti dar iki metų pabaigos, tačiau procesas kelia vis daugiau klausimų.

    Diskusijų centre – ne tik pats mokestis, bet ir jo rengimo tempas. Kritikai įspėja, kad skubėjimas gali apsunkinti tiek mokesčio administravimą, tiek realų jo įgyvendinimą.

    Įstatymo projekte numatytos ir taisyklės, susijusios su rezidento statusu, dėl kurių kai kurie užsienyje gyvenantys Vengrijos piliečiai vis tiek galėtų būti laikomi šalies mokesčių rezidentais.

    Skubotas įstatymo rengimas kelia klausimų

    Pasak publikacijos, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo projekto paskelbimo, į Budapešto parlamentą jau buvo pateiktas 58 punktų pataisų paketas. Tai rodo, kad dokumentas koreguojamas intensyviai, o detalės keičiamos dar iki įstatymo priėmimo.

    Nors pagrindiniai rėmai išlieka tokie patys – 1 mlrd. forintų grynojo turto riba, atskaitos data gruodžio 31-oji bei 1 proc. ir 1,5 proc. tarifai – pataisos apimtų turto vertinimo metodiką, procedūras ir administracines nuostatas.

    Projekto viešosios konsultacijos prasidėjo spalio 6 dieną, o pastabas buvo galima teikti iki spalio 14 dienos. Į parlamentą projektas pateko spalio 27 dieną – praėjus vos trylikai dienų po konsultacijų pabaigos.

    Dar po penkiolikos dienų, lapkričio 11 dieną, pasirodė ir minėtas 58 punktų pataisų paketas. Nuo projekto paskelbimo iki pataisų pateikimo praėjo 36 dienos – toks terminas, anot pašnekovų, apsunkino galimybę nuodugniai įvertinti visas pasekmes.

    Kas gali būti laikomas rezidentu

    Vienas aptariamų projekto elementų numato, kad Vengrijos pilietis gali būti laikomas rezidentu net ir neturėdamas nei deklaruotos gyvenamosios vietos, nei nuolatinio būsto Vengrijoje. Tam tikrais atvejais pakaktų, kad paskutinę mokestinių metų dieną asmuo nebūtų gyvenęs užsienyje bent dešimt metų.

    Praktikoje tai reikštų, kad pilietis, gyvenęs užsienyje, pavyzdžiui, aštuonerius metus, vis tiek galėtų būti traktuojamas kaip Vengrijos rezidentas. Būtent ši nuostata ir kelia riziką, kad mokestis paliestų dalį emigravusių piliečių.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad turto mokesčio įgyvendinimas nėra vien formalus turto deklaravimas ir tarifo pritaikymas. Kai kuriais atvejais gali prireikti turto vertintojų, sudėtingų skaičiavimų dėl verslo akcijų ar dalių, o užsienyje esančio turto atveju – ir tarptautinio teisinio bei mokestinio vertinimo.

    Ar pavyks mokestį įvesti dar šiemet?

    Diskusijose keliami ir platesni klausimai – nuo pasirengimo kontrolėms iki duomenų prieinamumo mokesčių administratoriui. Kuo daugiau turto formų patenka į apmokestinimo lauką, tuo daugiau iššūkių gali kilti tiek institucijoms, tiek patiems mokesčių mokėtojams.

    Index.hu cituojamas Vengrijos sertifikuotų mokesčių ekspertų asociacijos viceprezidentas Csaba Magyar teigė, kad trumpas pastabų teikimo terminas apsunkino galimybę suformuluoti įžvalgas ir išanalizuoti visas galimas projekto pasekmes.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad abejonių kelia ir tai, kaip mokesčio prievolė būtų siejama su realiu turto „likvidumu“, t. y. galimybe greitai jį paversti pinigais. Dėl to esą gali kilti klausimų ne tik dėl praktinio įgyvendinimo, bet ir dėl atitikties Vengrijos konstitucijai.

    Todėl kol kas neaišku, ar Vengrijos valdžiai pavyks mokestį priimti iki metų pabaigos ir ar galutinės taisyklės atitiks teisinio aiškumo bei prognozuojamumo reikalavimus.

  • Lenkijos prezidentas antrąkart vetavo DSA įgyvendinimą: ginčas dėl neteisėto turinio blokavimo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigia, kad siūlytos nuostatos atgaivintų „pareigūno cenzoriaus“ modelį ir leistų valdininkams pernelyg plačiai spręsti, ką galima skelbti internete.

    Kaip rašo WNP, šįkart prezidentas labiausiai kritikavo Senato pataisas, kurios, jo vertinimu, išplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Anot K. Navrockio, sprendimas, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turi likti teismų ir nepriklausomų teisėjų kompetencijoje.

    Tai jau antras vyriausybės bandymas priimti DSA įgyvendinimo paketą, sustabdytas prezidento veto. Sausį panašus projektas buvo vetuotas, todėl skaitmenizacijos ministerija įgyvendinimą išskaidė į dvi atskiras įstatymų dalis.

    Pirmoji dalis jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas Lenkijoje vykdys Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas. Antroji dalis turėjo suteikti įrankius greitam neteisėto turinio blokavimui, tačiau būtent ji ir sulaukė pakartotinio veto.

    Kas turėjo keistis dėl neteisėto turinio blokavimo

    Vetuotas projektas buvo susijęs su procedūromis, kurios leistų greičiau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Numatyta, kad blokavimas būtų taikomas medžiagai, kurios platinimas galėtų būti siejamas su sunkiausiais nusikaltimais, pavyzdžiui, teroristinio pobūdžio veiksmais, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidentas tvirtino, kad valstybė jau turi priemonių kovai su teroristiniu turiniu, ir priminė ES reglamentą 2021/784, kuriame numatyta pareiga pašalinti tokį turinį arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo. Jo teigimu, todėl vyriausybė negali vien tik „saugumo“ argumentu pateisinti platesnių administracinių galių.

    K. Navrockis taip pat kritikavo, jo vertinimu, netinkamą viešą komunikaciją, kai interneto turinio blokavimo klausimas buvo siejamas su tragiškais išpuoliais Lenkijos mokyklose. Prezidentas teigė, kad net ir be naujo įstatymo institucijos galėjo aktyviai ieškoti ir riboti pavojingą turinį pasitelkdamos jau galiojančias nuostatas.

    Saugumas prieš žodžio laisvę: skirtingos stovyklų interpretacijos

    Prezidentas pabrėžė, kad saugumas negali tapti pretekstu silpninti piliečių laisves, o valstybė privalo vienu metu ir kovoti su nusikaltimais internete, ir saugoti žodžio laisvę bei teisę kritikuoti valdžią. Jis rėmėsi ir Lenkijos Konstitucijos 54 straipsniu, kuris įtvirtina saviraiškos laisvę.

    Tuo metu vyriausybės atstovai tvirtino, kad vetas stabdo priemones, kurios, jų nuomone, būtinos vaikų saugumui internete ir kovai su patyčiomis, smurtu bei apgavystėmis skaitmeninėje erdvėje. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerskis teigė, jog reguliavimo trūkumas reikštų „sutikimą“ su tam tikrais žalingais reiškiniais tinkle.

    Vyriausybės stovykla skelbia neketinanti atsitraukti: Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigė, kad bus rengiamas naujas įstatymo variantas ir ieškoma sprendimų „iki skutku“. Jis taip pat minėjo „planą B“, dėl kurio, pasak jo, tartasi su didžiųjų technologijų platformų atstovais Lenkijoje.

    Ką sako nevyriausybinis sektorius ir ekspertai

    Žmogaus teisių ir skaitmeninių laisvių srityje dirbanti organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad internautai vėl tampa politinio konflikto įkaitais. Organizacijos vertinimu, dėl užsitęsusio ginčo pralaimi žmonės, kurių paskyros ar turinys platformose gali būti pašalinti, pavyzdžiui, per klaidą, o realiai naudą iš tokios situacijos išlaiko pačios platformos.

    „Panoptykon“ atstovė Katarzyna Szymielewicz pabrėžė, kad projektas buvo smarkiai patobulintas, siekiant suderinti efektyvias procedūras dėl rimtų teisės pažeidimų su saugikliais žodžio laisvei. Jos teigimu, nei UKE vadovas, nei teisėjas neturėtų gauti „raudono mygtuko“, leidžiančio paprastai ir be kontrolės blokuoti turinį.

    Taip pat akcentuota, kad siūlytose nuostatose buvo numatoma galimybė ginčyti sprendimus teisme, o turinio autorius turėtų teisę būti proceso šalimi. Kartu buvo pabrėžiama, kad autorius galėtų ir neatskleisti tapatybės bei neprivalėtų aktyviai dalyvauti procese.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien DSA problemų internete neišspręs, tačiau jis gali padėti sutvarkyti rinką ir įpareigoti didžiąsias platformas didinti skaidrumą, valdyti rizikas ir, kai nustatomos žalos, įgyvendinti audituojamas korekcines priemones. Vis dėlto praktinis veiksmingumas, ypač mažesniuose servisuose ar susirašinėjimo programėlėse, išlieka atviras klausimas.

  • Robotas kainuoja apie 50 tūkst. eurų, bet visa gamybos linija – iki 1,5 mln. zlotų

    Pramoninio roboto kaina dažnai siekia apie 20–50 tūkst. eurų, tačiau pilnai paruošta robotizuota gamybos vieta gali atsieiti nepalyginamai daugiau – net iki 1,5 mln. zlotų.

    Apie tai interviu WNP kalbėjo „APA Group“ vadovas Arturas Pollakas, pabrėžęs, kad robotizacija nėra paprastas įrenginio pirkimas – tai technologinis projektas, reikalaujantis aiškaus tikslo ir pasiruošimo.

    Pasak jo, robotai labiausiai pasiteisina ten, kur darbai kartojasi, būtinas greitis, tikslumas ir vienoda kokybė, arba kai sąlygos žmogui būtų pavojingos – pavyzdžiui, dulkėtoje, užterštoje aplinkoje.

    Investicijos atsipirkimas gali labai skirtis: vienais atvejais robotizuota darbo vieta „atsiperka“ per maždaug pusmetį, kitais – per dvejus ar dvejus su puse metų. Daug kas priklauso nuo gamybos intensyvumo ir procesų serijiškumo.

    Kodėl „vien roboto“ nepakanka

    Robotą galima įsigyti už palyginti aiškią sumą, tačiau tai tik pradžia. Kad jis realiai atliktų darbą gamyboje, reikia pritaikyto sprendimo: papildomos įrangos, tokios kaip griebtuvai, elementų padavimo ar pernešimo sistemos, aplikatoriai ir kita.

    Būtent šie integravimo sprendimai ir visa darbo vietos infrastruktūra dažnai išpučia biudžetą iki lygio, kurį įmonės ne visada įvertina iš anksto. Todėl, kaip akcentuoja A. Pollakas, svarbu ne tik „nusipirkti robotą“, bet ir suplanuoti, kaip jis bus įdarbintas konkrečiame procese.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad robotas gali dirbti kaip itin stabilus „darbuotojas“ – neserga, nepavargsta ir užduotis kartoja tol, kol yra maitinimas ir techninė būklė leidžia.

    Kur robotai atsiskleidžia labiausiai

    Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia situacijas, kai gamyboje reikia labai greitos reakcijos – tarkime, per sekundę perkelti gaminį ir tiksliai jį padėti į konkrečią vietą jo nepažeidžiant. Tokiose užduotyse žmogui išlaikyti tą patį tempą ir tikslumą ilgą laiką yra itin sudėtinga.

    Anot jo, šiandien svarbi ne tik kokybė, bet ir pristatymo greitis: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, užsakymai gali „nutekėti“ greitesniems. Dėl to automatizacija ir robotizacija dažnai siejama su gebėjimu pagaminti ir pristatyti greičiau.

    A. Pollakas mano, kad modernios technologijos tampa ypač reikšmingos įmonėms, kurios nori dirbti tarptautinėse tiekimo grandinėse ar orientuojasi į eksportą.

    Planavimas, organizacijos pokyčiai ir „skaitmeninis dvynys“

    Įmonėms, kurios iki šiol robotų nenaudojo, robotizacija gali reikšti ir vidinius pokyčius. Pašnekovas pabrėžia, kad gali prireikti darbuotojų, suprantančių robotų darbą, taip pat vietinio serviso ar partnerio, kuris atliktų priežiūrą ir periodines patikras.

    Prieš priimant sprendimą, pasak jo, verta aiškiai nusistatyti poreikius, biudžetą, tikslą, rizikas, logistiką ir lūkesčius, o tada susidėlioti rodiklius, leidžiančius įvertinti, ar robotizacija konkrečiu atveju apsimoka.

    Ruošiantis diegimui gali padėti vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti virtualiai sumodeliuoti gamyklą ar gamybos procesą ir dar prieš realius pirkimus patikrinti, ar suplanuotas sprendimas atitinka keliamus kriterijus.

    Galiausiai, A. Pollakas pabrėžia ir integratoriaus vaidmenį: be įmonės, kuri profesionaliai įgyvendina projektą, svarbu turėti ir partnerį, galintį užtikrinti garantiją, plėtrą, o prireikus – atitiktį bei saugos dokumentus, patvirtinančius, kad sprendimas yra saugus žmonėms, dirbantiems šalia.

  • Ukrainos Odesos srityje į karių pozicijas atskrido didelė rožinių flamingų būrys

    Ukrainos pietuose, Odesos srityje, į karių pozicijas netikėtai užsuko neįprasti svečiai – didelė rožinių flamingų būrys.

    Apie tai pranešta, kai kariai, budintys pozicijose visą parą, pasidalijo nuotraukomis su biologijos mokslų daktaru, nacionalinio parko mokslinio tyrimų skyriaus vadovu Ivanu Rusevu, skelbia UNIAN.

    Pasak mokslininko, tokie „vizitai“ nėra vienkartiniai – kariams, esantiems prie nacionalinio parko teritorijų, dažnai tenka sutikti įvairius laukinius gyvūnus.

    Rusevas aiškina, kad gyvūnai karių nebijo ir juos priima kaip aplinkos dalį, kurioje tenka gyventi net ir karo sąlygomis.

    Laukiniai gyvūnai prie pozicijų

    Mokslininkas teigia, kad prie budinčių karių užklysta įvairūs nacionalinio parko gyventojai – nuo stambesnių šernų ar barsukų iki mažų pelėnų ir pelių.

    Šįkart tarp svečių išsiskyrė rožiniai flamingai. Anot Rusevo, būtent dieną pasirodžius šiems paukščiams, kariai turi daugiau galimybių juos stebėti ir užfiksuoti.

    Naktį fotografuoti laukinius gyvūnus sudėtinga, tačiau dienos šviesoje flamingus galima stebėti net lauko žiūronais ir padaryti kokybiškų nuotraukų.

    Rusevas pažymi, kad tokios nuotraukos dažnai keliauja ne tik artimiesiems, bet ir nacionalinio parko darbuotojams – jos tampa naudinga informacija apie laukinės gamtos judėjimą regione.

    Įraše socialiniame tinkle mokslininkas taip pat padėkojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams už tarnybą ir pasidalytą informaciją.

  • Floridoje 5 metrų pitoną pavertė „žvalgu“: kaip mokslininkai juo ieško kitų gyvačių

    Floridos Evergleidso pelkėse mokslininkai į laukinę gamtą paleido beveik 5 metrų ilgio ir 67 kg sveriantį tamsųjį tigrinį pitoną – bet ne tam, kad jis tiesiog „grįžtų į gamtą“.

    Gyvatei implantuotas radijo siųstuvas, o jos judėjimas stebimas tam, kad tyrėjai galėtų rasti kitus šios invazinės rūšies pitonus. Apie tokį metodą rašo „Futura Sciences“.

    Evergleidsas laikomas viena problemiškiausių vietų JAV, kur sparčiai plinta tamsieji tigriniai (Birmos) pitonai: jie gerai slepiasi, greitai dauginasi, o didžiulėje pelkėtoje teritorijoje juos aptikti itin sunku.

    JAV Geologijos tarnyba (USGS) bando naują priemonę – sujungti radiotelemetriją ir nedidelius bepiločius orlaivius, kad invazinės gyvatės būtų aptinkamos greičiau ir saugiau, o vietinei faunai daroma žala mažėtų.

    Kaip veikia „gyvatės-žvalgės“ metodas

    USGS pitonus, kuriems įdedami siųstuvai ir kurie vėliau sekami laisvėje, vadina „gyvatėmis-žvalgėmis“. Idėja paprasta: stebint vieną pažymėtą individą, galima užtikti ir kitus pitonus.

    Tyrimui atrenkami tiek patinai, tiek patelės, o siųstuvai į jų kūnus implantuojami chirurginiu būdu. Biologai stebi gyvates visus metus, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas dauginimosi laikotarpiui.

    Būtent tada patinai linkę rinktis aplink poruotis pasirengusią patelę – susiformuoja kelių gyvačių sankaupos. Tai leidžia vienu metu sugauti ne vieną, o kelis individus.

    USGS nurodo, kad per 2019–2020 metų dauginimosi sezoną šis metodas padėjo iš gamtos pašalinti 86 suaugusius pitonus, kurių bendras svoris siekė apie 2 270 kg. Tarp jų buvo 53 veistis galinčios patelės, nešiojusios daugiau nei 2 500 kiaušinių.

    Kodėl į pagalbą pasitelkiami dronai

    Vis dėlto pitonų paieška išlieka labai varginanti: norėdami pagauti radijo signalą, tyrėjai neretai turi pėsčiomis brautis per pelkėtas pievas ir tankią augmeniją.

    Todėl 2026 metų rugsėjį eksperimente buvo pasitelktas kompaktiškas bepiločio tipo orlaivis (sUAS). Tuo metu Floridos universiteto stažuotojai paleido 4,88 metro ilgio, 67 kg sveriančią Birmos pitono patelę su radijo siųstuvu.

    Tyrėjai siekė įvertinti, ar signalą iš oro galima aptikti efektyviau nei ant žemės dirbančiai komandai. Priklausomai nuo užduoties, droną galima aprūpinti radijo imtuvu siųstuvų paieškai arba kamera vizualiniam stebėjimui.

    Jei bandymai pasiteisintų, tokia technologija, tikimasi, mažintų paieškos sąnaudas, leistų dažniau nustatyti gyvačių buvimo vietą ir sumažintų rizikas darbuotojams, dirbantiems sunkiai prieinamose vietovėse.

    Kuo invaziniai pitonai pavojingi

    USGS tyrimai rodo, kad Birmos pitonai medžioja vietinius, saugomus gyvūnus. Tarp minimų rūšių – federaliniu lygmeniu nykstančia laikoma Ki Largo medžių žiurkė, taip pat amerikietiškasis kliuvas, arama ir floridinė ondatra.

    Kaip papildomą priemonę tyrėjai lygina ir kitus būdus: vertinimuose minėta, kad specialiai apmokyti šunys pitonus randa maždaug 2,5 karto efektyviau nei žmonės be gyvūnų pagalbos, tačiau tokios paieškos priklauso nuo sąlygų ir kinologų prieinamumo.

    USGS pabrėžia, kad dronų ir radiotelemetrijos derinio efektyvumas dar nėra galutinai patvirtintas – tyrimas tęsiamas Evergleidso nacionaliniame parke ir „Big Cypress“ nacionaliniame draustinyje.

    Taip pat pranešta, kad 2026 metų rugsėjį paskelbtas geoduomenų rinkinys su pitonų, stebėtų 2005–2026 metais šiose teritorijose, koordinatėmis – jis padeda geriau suprasti, kaip invazinė rūšis plinta.

  • DI optinės inžinerijos automatizavimui: Berlyno ir Los Andželo startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. dolerių

    DI optinės inžinerijos automatizavimui: Berlyno ir Los Andželo startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. dolerių

    Berlyne ir Los Andžele veikiantis startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. JAV dolerių ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją – bendrovė kuria sistemą, kuri DI pagalba siekia automatizuoti optinės inžinerijos procesą nuo pradinio dizaino iki pagamintų komponentų.

    Įmonė vysto savitobulėjančią platformą, sujungiančią DI paremtą projektavimą ir simuliacijas su realiais gamybos duomenimis. Pasak bendrovės, ši kryptis jau leido sutrumpinti visą kūrimo ir gamybos ciklą nuo mėnesių iki savaičių.

    Daugiau nei metus „Opdo“ dirbo su klientais projektuodama sudėtingas optines sistemas, derindama DI agentus ir siaurų sričių inžinierių patirtį. Technologija veikia įprastose optinio projektavimo programose, tokiose kaip „Zemax“ ir „CODE V“, tad, kaip teigiama, inžinieriams nereikia atsisakyti jau naudojamų įrankių.

    Optika yra svarbi daugybei sričių – nuo kvantinių kompiuterių ir aviacijos iki AR/VR, gynybos ir pažangių jutiklių. Tačiau optinių komponentų projektavimas ir gamyba dažnai išlieka lėtas ir daug rankinio darbo reikalaujantis procesas, o didėjanti specialistų paklausa kai kuriose industrijose virsta butelio kakleliu.

    Kaip „Opdo“ nori paspartinti procesą

    „Opdo“ siekia sujungti skaitmeninį projektavimą su fizine gamyba taip, kad pagamintų ir patikrintų detalių duomenys grįžtų atgal į DI modelius. Tokia grįžtamojo ryšio kilpa, bendrovės teigimu, leistų nuosekliai gerinti kitus dizainus ir vis labiau automatizuoti kelią iki gamybai paruoštų optinių sistemų.

    Bendrovė nurodo, kad jos projektai apima lazerines ir vaizdinimo sistemas, mikrooptiką bei nanostruktūruotus paviršius. Klientams taip pat siūloma galimybė per „Opdo“ gauti prototipus ar galutinius komponentus.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Stephanas Kuehras teigia, kad daugelyje techninės įrangos komandų optikos uždaviniai „laukia eilėje“, o juos spręsti galinčių inžinierių trūksta.

    „Su DI atliekant sunkiausią darbą, mūsų inžinieriai smarkiai sutrumpino klientų kelią iki produkto pateikimo rinkai“, – sakė S. Kuehras.

    Kas investavo ir kam bus naudojamos lėšos

    2,3 mln. dolerių investicijų raundui vadovavo „Angular Ventures“, taip pat dalyvavo „Inflection“ ir „Tiny.vc“.

    Investuotojų vertinimu, optika yra viena iš giliųjų inžinerijos disciplinų, kurias DI iki šiol palietė palyginti mažai, nors jos reikšmė šiuolaikinėms technologijoms itin didelė.

    Gautos lėšos bus skirtos plėsti inžinerines pajėgas, toliau vystyti DI įrankius ir imtis daugiau klientų projektų. Bendrovė nurodo, kad į ją gali kreiptis įmonės, norinčios paspartinti jau vykstantį optinio projektavimo darbą arba pradėti naujo optinio komponento kūrimą.

  • JK startuolis „Tendrils Compute“ pritraukė 30 mln. dolerių kurti naujos kartos CPU

    JK startuolis „Tendrils Compute“ pritraukė 30 mln. dolerių kurti naujos kartos CPU

    Jungtinės Karalystės startuolis „Tendrils Compute“, kuriantis radikaliai kitokio tipo kompiuterių lustą, pritraukė 30 mln. JAV dolerių investicijų.

    Kembridže įsikūrusi bendrovė siekia mesti iššūkį tradicinei CPU ir GPU architektūrai, kuri ilgą laiką dominavo kompiuterių rinkoje.

    Įmonė teigia, kad jos skaičiavimo modeliu paremti bendros paskirties lustai – vadinamieji „interaction nets“ – galėtų geriau didėti masteliu ir išvengti kai kurių dabartiniams procesoriams būdingų istorinių konstrukcinių problemų bei kaštų.

    „Tendrils Compute“ idėja paremta tuo, kad sistema galėtų vienu metu vykdyti tūkstančius mažų procesų ir taip efektyviau susidoroti su sudėtingais darbo krūviais.

    Procesorius su tūkstančiais lygiagrečių branduolių

    Aiškindama savo technologiją bendrovė pabrėžia, kad procesorius kuriamas ne kaip nuosekli (sekvencinė) sistema, o kaip tūkstančių lygiagrečiai veikiančių branduolių architektūra.

    Pasak startuolio, tam reikia atsitraukti nuo įprastos bendros, nuolat kintančios atminties (shared mutable memory) sampratos ir linijinių instrukcijų sekų, kurios būdingos klasikiniams procesoriams.

    Kad toks požiūris būtų įmanomas, „Tendrils Compute“ lygiagrečiai kuria ir atvirojo kodo programavimo kalbą „Vine“, kuri, kaip teigiama, nuo pat pradžių projektuota taip, kad būtų pritaikyta „parallel-first“ (pirmiausia lygiagretumą akcentuojančioms) architektūroms.

    Kol kas – be paviešintų našumo testų

    Startuolis dar nepaskelbė jokių aparatinės įrangos našumo rodiklių ar viešų testų rezultatų, todėl realų technologijos pranašumą kol kas įvertinti sudėtinga.

    Vis dėlto investuotojų susidomėjimas rodo, kad alternatyvių skaičiavimo architektūrų idėjos sulaukia vis daugiau dėmesio, ypač augant sudėtingų skaičiavimo užduočių poreikiui.

    Kas investavo į „Tendrils Compute“

    Investicijų raundui vadovavo „Benchmark“, o prie jo prisidėjo „Visionaries Clubs“, UK Sovereign AI Fund, FR8, Antimatter, Cloudberry VC, Conviction, Embassy Ventures ir SV Angels.

    „Tendrils Compute“ yra viena iš kelių JK lustų kūrėjų, į kuriuos, kaip minima, investuotojai šiuo metu aktyviai investuoja – greta įvardijamos ir bendrovės „Olix“ bei „Fractile“.

  • CD Projekt RED pasamdė „Baldur’s Gate 3“ naratyvo kūrėją darbui prie naujo „Witcher“ projekto

    CD Projekt RED pasamdė „Baldur’s Gate 3“ naratyvo kūrėją darbui prie naujo „Witcher“ projekto

    „CD Projekt RED“ komandą papildė patyręs žaidimų kūrėjas ir naratyvo specialistas Baudelaire’as Welchas, anksčiau dirbęs prie „Baldur’s Gate 3“.

    Apie naują darbovietę jis pranešė savo „LinkedIn“ profilyje, nors įrašas pasirodė su tam tikru vėlavimu. Į studiją jis buvo priimtas šių metų balandį.

    Iki tol nuo 2022 metų pradžios daugiau nei dvejus su puse metų Welchas dirbo „Larian Studios“ kaip vyresnysis naratyvo dizaineris ir prisidėjo prie veikėjų siužetinių linijų kūrimo.

    Tarp jo darbų minima ir dialogų kūrimas užduotims, susijusioms su tokiais personažais kaip „The Dark Urge“ ir Astarionas, taip pat koordinavimas tarp skirtingų komandų, kad siužeto gijos būtų sklandžiai įgyvendintos.

    Darbas prie „Project Sirius“

    „CD Projekt RED“ Welchas dirba vyresniuoju scenarijų specialistu prie „Project Sirius“ – naujo „Witcher“ (liet. „Raganiaus“) serijos žaidimo, kuris kuriamas su orientacija į daugelio žaidėjų (multiplayer) patirtį.

    Skelbiama, kad šis projektas turėtų derinti siužetinę kampaniją su tinkline žaidimo dalimi, o didelis dėmesys bus skiriamas kooperaciniam žaidimui.

    Projektas anksčiau buvo „perkrautas“

    „Project Sirius“ įvardijamas kaip vienas paslaptingiausių studijos projektų. Prieš kelerius metus jis patyrė koncepcinį „resetą“.

    Toks krypties perkrovimas tuomet baigėsi 29 darbuotojų atleidimu. Šiuo metu prie žaidimo, nurodoma, dirba daugiau nei 70 specialistų.

    Welcho patirtis apima ir darbą kituose žaidimų industrijos varduose – jis yra dirbęs „Paradox Interactive“, „Half Mermaid“ ir „Failbetter Games“, o prie „Crusader Kings 3“ prisidėjo kurdamas scenarijus, siužetą ir žaidimo sistemas.

  • „Football Manager 27“ atsitiesė po fiasko: žaidėjai giria aiškesnį interfeisą

    „Football Manager 27“ atsitiesė po fiasko: žaidėjai giria aiškesnį interfeisą

    Futbolo strategijų serija „Football Manager“ vėl susigrąžina žaidėjų palankumą – naujausia dalis „Football Manager 27“ sulaukia daug pagyrų po praėjusių metų nesėkmės.

    „Sports Interactive“ šįkart turėjo ką įrodyti: „Football Manager 26“ buvo įvertintas prasčiausiai per daugiau nei 20 metų gyvuojančią serijos istoriją, o didžiausiu taikiniu tapo nepatogus ir prastai skaitomas žaidimo interfeisas.

    Ankstesnėje dalyje, kaip teigiama, dalis funkcijų buvo „paslėpta“, todėl žaidėjams tekdavo ilgai ieškoti reikiamų nustatymų. Kūrėjai bandė gelbėti situaciją papildymais, įskaitant oficialų Pasaulio futbolo čempionato režimą, tačiau tai nepakeitė bendro nusivylimo.

    Lūžis atėjo su „FM 27“ paskelbimu: kūrėjai nuo pat pradžių akcentavo, kad pripažįsta klaidas ir naują žaidimą kuria atsiremdami į bendruomenės atsiliepimus, o pasitikėjimui stiprinti buvo pasitelkti ir testavimo sprendimai.

    Kas pasikeitė „Football Manager 27“

    Pasak tekste minimų kūrėjų komunikacijos, „Football Manager 27“ pirmiausia orientavosi į labiausiai erzinusių ankstesnės dalies problemų taisymą. Svarbiausias akcentas – gerokai aiškesnis, intuityvesnis vartotojo sąsajos (UI) sprendimas.

    Taip pat minima, kad patobulinti taktikos elementai ir rungtynių variklis, o tai – vieni jautriausių žaidėjams aspektų, darančių tiesioginę įtaką tiek valdymo patogumui, tiek pačiam mačų „jausmui“.

    Skaičiai „Steam“ rodo nuotaikų pokytį

    Kontrastą geriausiai iliustruoja „Steam“ įvertinimai. „Football Manager 26“ atveju teigiami atsiliepimai sudarė 36 proc. iš daugiau nei 37 tūkst. įvertinimų – tai buvo rimtas smūgis serijos reputacijai.

    Tuo metu apie „Football Manager 27“ per vieną vakarą atsiliepė per 1 300 žaidėjų, o neigiamų įvertinimų dalis siekė 12 proc. Tekste daroma išvada, kad tai ženklas, jog serija grįžta į seniau turėtą formą.

    Komentaruose, kaip pažymima, dominuoja pagyros dėl atnaujinto, labiau perprantamo interfeiso: sumažinta „kafelių“ ir įvairių pranešimų gausa, o informacija pateikiama tvarkingiau ir aiškiau.

  • „Action“ Lenkijoje startavo PS5 žaidimų išpardavimą: penki tituliai po 59,95 zl

    „Action“ Lenkijoje startavo PS5 žaidimų išpardavimą: penki tituliai po 59,95 zl

    Diskontų tinklas „Action“ Lenkijoje pradėjo trumpą „PlayStation 5“ žaidimų išpardavimą, kuris gali sudominti dėžučių (fizinių laikmenų) leidinių ieškančius pirkėjus.

    Akcija vyksta nuo lapkričio 11 iki 17 dienos, o parduotuvėse visoje Lenkijoje siūlomi penki skirtingi PS5 žaidimų pavadinimai, rašo portalas „Interia“.

    Visiems šiems žaidimams taikoma vienoda akcijos kaina – 59,95 zl, o nuolaida siekia 14 proc. Prieš išpardavimą kaina buvo 69,95 zl.

    Į pasiūlymą įtraukti skirtingų žanrų tituliai, tarp jų minimi „Sonic Frontiers“, „Watch Dogs“ ir „Marvel’s Guardians of the Galaxy“.

    Ką verta žinoti prieš vykstant į parduotuvę

    Pabrėžiama, kad „Action“ asortimentas yra dinamiškas, todėl konkrečių žaidimų prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos parduotuvės.

    Artėjant šventiniam laikotarpiui, tokie fiziniai žaidimų leidimai už palyginti nedidelę kainą gali tapti paprasta dovanos idėja žaidimų gerbėjams.