CP v2

Category: Technologijos

  • Gerbėjai užkabino slaptą užuominą: ar Ezio sugrįš „Assassin’s Creed Hexe“?

    Gerbėjai užkabino slaptą užuominą: ar Ezio sugrįš „Assassin’s Creed Hexe“?

    „Ubisoft“ kol kas viešai beveik nekalba apie „Assassin’s Creed Hexe“, tačiau naujų spėlionių banga kilo dėl gerbėjų aptikto, jų manymu, aiškaus signalo. Žaidimo gerbėjai tvirtina radę užuominą, kuri gali sietis su legendiniu serijos herojumi Ezio Auditore.

    Oficialiai žinoma tiek, kad „Assassin’s Creed Hexe“ kuriamas kaip tamsesnio tono, į pasakojimą labiau orientuotas žaidimas. Veiksmas turėtų persikelti į Šventosios Romos imperijos laikotarpį ir paliesti raganų medžioklių temą dabartinės Vokietijos teritorijoje.

    Diskusijas įkaitino detalė, pastebėta „Assassin’s Creed Black Flag Resynced“ turinyje, kuriame žaidėjai aptiko vadinamąją „plyšio“ seką su įvairiomis serijos nuorodomis. Joje, pasak gerbėjų, matoma ir Šv. Lauryno katedra Niurnberge, mieste, kuris dažnai minimas kaip viena galimų „Hexe“ veiksmo vietų.

    Tačiau didžiausią dėmesį patraukė ne vaizdai, o garsas. Socialiniuose tinkluose išplitusiuose įrašuose teigiama, kad minėtoje sekoje girdimas kūrinys „Ezio’s Family“, kurį sukūrė kompozitorius Jesperas Kydas ir kuris nuo „Assassin’s Creed 2“ laikų tapo neatsiejamas nuo Ezio istorijos.

    Gerbėjai atkreipia dėmesį, kad kitos toje pačioje sekoje rodomos serijos nuorodos tiesiogiai su Ezio nesiejamos. Dėl to daroma prielaida, kad būtent muzikinis motyvas parinktas sąmoningai ir gali būti subtilus „Ubisoft“ bandymas pakurstyti lūkesčius dėl kultinio personažo sugrįžimo.

    Neoficialioje informacijoje, kurią platina žaidimų bendruomenė, teigiama, kad naujos dalies pagrindinė herojė gali būti jauna moteris vardu Annika. Spėjama, kad ji pateks į pavojingą laikmetį, kuriame didelę įtaką turės religinės institucijos ir įtarumo atmosfera, o išgyvenimui reikės ne tik jėgos, bet ir gudrumo.

    Dalies nutekėjimų naratyvas dar ambicingesnis: esą Annika galėtų būti susijusi su Auditore gimine ir net turėti giminystės ryšį per Ezio seserį Claudią. Tokiu atveju „Ezio’s Family“ panaudojimas būtų ne vien nostalgija, o teminis raktas į siužetinę jungtį.

    Gerbėjų teorijose minima ir Isu artefakto idėja, kuri leistų „Hexe“ siužete pasitelkti prisiminimų ar kontaktų su praeities veikėjais mechaniką. Panašūs pasakojimo sprendimai jau buvo naudojami ankstesnėse serijos dalyse, todėl toks modelis atrodytų logiškas „Assassin’s Creed“ visatos kontekste.

    Kol kas svarbu pabrėžti, kad visa tai tėra spėlionės: „Ubisoft“ nėra patvirtinusi nei Ezio sugrįžimo, nei galimos herojės tapatybės, nei konkrečių siužeto vingių. Vis dėlto „Assassin’s Creed“ serijoje kūrėjai ne kartą naudojo paslėptas užuominas ir fanų bendruomenės dėmesį detalėms, todėl tokie atradimai dažnai tampa papildomu rinkodaros varikliu.

    „Ezio’s Family“ pirmą kartą nuskambėjo 2009 metais „Assassin’s Creed 2“ ir vėliau buvo aranžuotas daug kartų, pritaikant skirtingoms serijos epochoms. Dėl to vien muzikinis motyvas dar nėra įrodymas, tačiau jis pakankamai atpažįstamas, kad išprovokuotų naują klausimą: ar „Hexe“ iš tiesų turi slaptą ryšį su Auditore palikimu?

  • Ar „Saber Interactive“ norėjo pakeisti scenaristę DI? Vadovas atsikirto taip, kad užvirė audra

    Ar „Saber Interactive“ norėjo pakeisti scenaristę DI? Vadovas atsikirto taip, kad užvirė audra

    Žaidimų industrijoje kilo triukšmas po buvusios scenaristės Stellos Sacco pareiškimų, kad ji buvo nušalinta nuo darbo prie žaidimo „Rideshare Stimulator“, o jos vietą esą turėjo užimti dirbtinis intelektas. Apie tai ji pranešė socialiniame tinkle „Bluesky“, teigdama, jog kūrėjai pasirinko DI įrankius vietoje jos paslaugų. „Saber Interactive“ iš pradžių tokius kaltinimus neigė.

    Situaciją pakurstė studijos vadovo Matthew Karch komentarai, perduoti žaidimų tematikos žiniasklaidai. Jis pripažino, kad pasitelkė kalbos modelį „Claude“, tačiau aiškino, jog tai buvo padaryta ne scenaristei pakeisti, o tam, kad identifikuotų, apie ką kalbama. Konfliktas greitai peraugo į reputacinę krizę, nes viešas tono aštrumas nustelbė pirminį faktų ginčą.

    „Kokia Stella? Turėjau paklausti Claude, nes niekada su ja nekalbėjau ir jos nemačiau“, – sakė Matthew Karch.

    Vėlesniame pareiškime vadovas atmetė teiginį, kad scenaristė buvo atleista tam, jog ją pakeistų algoritmai. Jis tikino, kad scenarijaus apdovanojimus vis tiek atsiimtų žmogus, galintis lipti į sceną, ir pridūrė, jog Sacco esą buvo pakeista kitu, talentingesniu kūrėju, o vėliau atleista dėl papildomų priežasčių.

    Vis dėlto didžiausio dėmesio sulaukė Karch replika, kad, žvelgdamas atgal, „mielai būtų ją pakeitęs“ dirbtiniu intelektu. Tokie pasisakymai sutapo su platesne įtampa žaidimų sektoriuje, kur DI naudojimas kūryboje kelia klausimus dėl autorystės, skaidrumo ir darbuotojų teisių. Pastaraisiais metais vis daugiau studijų viešai įsipareigoja aiškiai nurodyti, ar kūrime naudotos generatyvinės technologijos, ypač kai tai gali paveikti vartotojų pasitikėjimą.

    „Šis pareiškimas yra neįtikėtinai apgailėtinas, o kartu su DI naudojimu pakenks „Saber“ reputacijai labiau, nei kada nors galėtų pakenkti manajai“, – rašė Stella Sacco.

    „Saber Interactive“ neneigia, kad tam tikrose „Rideshare Stimulator“ kūrimo dalyse naudojami DI sprendimai. Matthew Karch teigė, kad studija ketina atnaujinti žaidimo informaciją „Steam“ platformoje, kai bus galutinai sudėliotas funkcijų rinkinys, ir pabrėžė, jog planas apie tai informuoti žaidėjus esą buvo numatytas iš anksto.

    Ginčas išryškino dar vieną jautrų aspektą: konfidencialumo įsipareigojimus. Vadovas leido suprasti, kad viešas scenaristės pasisakymas galėjo pažeisti sutartines sąlygas, o tai neretai tampa atskiru konfliktų židiniu kūrybinėse industrijose. Tokiose situacijose reputacinė žala kyla abiem pusėms, nes viešas ginčas paprastai greitai persikelia į bendruomenes ir pardavimų lūkesčius.

    Matthew Karch anksčiau jau buvo patekęs į dėmesio centrą, kai viešai gynė „Embracer“ grupės sprendimus, susijusius su restruktūrizacija. Pastarojo laikotarpio žaidimų rinką sukrėtė masiniai atleidimai ir uždaromi projektai, o kai kuriems leidėjams tai tapo ilgalaikiu pasitikėjimo išbandymu.

    „Saber Interactive“, įkurta 2001 metais, yra žinoma dėl „World War Z“ ir kitų projektų, taip pat bendradarbiavimo kuriant kai kuriuos „Halo“ serijos elementus. Studijos būstinė yra Fort Lauderdale mieste Jungtinėse Amerikos Valstijose, o naujausias konfliktas tapo dar vienu priminimu, kaip greitai DI tema gali peraugti iš technologinio pasirinkimo į viešą krizę.

  • Gerbėjai „Starfield“ rado užuominą: taip gali vadintis „The Elder Scrolls 6“ papildymas

    Gerbėjai „Starfield“ rado užuominą: taip gali vadintis „The Elder Scrolls 6“ papildymas

    Internete vėl įsiplieskė spėlionės apie „The Elder Scrolls 6“ pavadinimą ir veiksmo vietą. Diskusijas pakurstė „Xbox“ vadovės Asha Sharma vizitas „Bethesda“ studijoje, po kurio ji užsiminė išbandžiusi ankstyvą kuriamos žaidimo dalies versiją.

    Dalis gerbėjų daugiausia dėmesio skyrė ne pačiam vizitui, o vienai detalei, kuri, jų manymu, gali būti užkoduota nuoroda į būsimą papildymą. Socialiniuose tinkluose ir forumuose pradėtos lyginti ankstesnės užuominos, senesni kūrėjų pasisakymai ir net kitų žaidimų elementai.

    Populiariausia teorija šiuo metu siejasi su žodžiu Sentinel. Tai svarbus miestas Hammerfell regione „The Elder Scrolls“ visatoje, todėl gerbėjai spėja, kad būtent ten gali vykti naujojo žaidimo veiksmas. Tokias prielaidas dalis bendruomenės sieja ir su vieninteliu oficialiu kadru, kurį „Bethesda“ buvo paskelbusi dar 2018 metais.

    Papildomą impulsą teorijai suteikė detalė iš „Starfield“: žaidimo veikėjo kūrimo ekrane matomas ilgas darbuotojo identifikacinis numeris. Gerbėjai pastebėjo, kad suskirsčius skaitmenis poromis ir pritaikius paprastą atitikmenų schemą, galima gauti žodį Sentinel, todėl imta svarstyti, jog tai galėjo būti sąmoningai palikta mįslė.

    Nors toks siejimas nėra visiškai naujas, ankstesni pastebėjimai dažnai paskęsdavo tarp kitų gandų. Dabar, pasirodžius naujam kontekstui po Asha Sharma įrašo, sena bendruomenės teorija vėl iškilo į pirmą planą ir tapo viena aptarinėjamiausių.

    Buvęs „Bethesda“ scenaristas Michael Kirkbride viešai sureagavo į šias spėliones ir pareiškė, kad teorija dėl Sentinel yra teisinga. Vis dėlto tai nėra oficialus „Bethesda“ patvirtinimas, o įmonė kol kas nepaskelbė nei pilno pavadinimo, nei tikslesnių detalių apie turinį.

    Aiškios išleidimo datos „The Elder Scrolls 6“ vis dar neturi. „Bethesda“ vadovas Todd Howard anksčiau yra pabrėžęs, kad projektas dar toli nuo finišo, nors komanda, pasak jo, prie jo dirba kasdien.

    Prie neapibrėžtumo prisideda ir permainos „Xbox“ struktūroje, kur pastaraisiais metais vyko darbuotojų mažinimai. Neoficialiai svarstoma, kad tokie sprendimai gali paveikti didelių projektų tempą, tačiau „Bethesda“ anksčiau tvirtino, jog kūrimas vyksta pagal planą.

    Patys kūrėjai pastaruoju metu komunikacijoje laikosi santūriai ir neskuba didinti rinkodaros tempo. Todėl artimiausiu metu gerbėjams greičiausiai teks tenkintis užuominomis, o galutinio atsakymo laukti iki oficialaus pristatymo.

  • Jūrų gyvatės gali turėti stipresnį nuodą už barškuoles, tačiau žmonėms pavojus kitoks

    Kai kurios jūrų gyvatės turi itin stiprų nuodą, o pagal dalį toksikologinių rodiklių jis gali lenkti barškuolių nuodus. Vis dėlto tai nereiškia, kad jos automatiškai yra didesnė grėsmė žmogui. Mokslininkai pabrėžia, kad nuodo „stiprumas“ ir reali rizika susidurti su įkandimu yra du skirtingi dalykai.

    Jūrų gyvatės priklauso elapinių gyvačių grupei, kuriai priskiriamos ir kobros. Jų nuodai evoliuciškai pritaikyti medžioti vandenyje, dažniausiai žuvis ir ungurius, todėl sudėtis dažnai būna orientuota į greitą grobio imobilizavimą. Dėl to kai kurių rūšių nuoduose dominuoja neurotoksinai, veikiantys nervų ir raumenų signalų perdavimą.

    Žmogui stiprus neurotoksinis apsinuodijimas gali pasireikšti raumenų silpnumu, akių vokų nusileidimu, rijimo sutrikimais ir progresuojančiu paralyžiumi. Sunkiausiais atvejais pavojingiausia tampa kvėpavimo raumenų veiklos slopinimas, nes tuomet gresia uždusimas. Tokia eiga ypač svarbi, jei pagalba uždelsta arba nėra galimybės laiku taikyti intensyviosios terapijos.

    Kai kurių jūrų gyvačių nuoduose aptinkama ir miotoksinų, kurie gali pažeisti skeleto raumenis. Tokiu atveju gali vystytis rabdomiolizė, kai yrant raumenų audiniui į kraują patenka medžiagos, galinčios apkrauti inkstus. Negydomas ar sunkus rabdomiolizės atvejis gali baigtis ūminiu inkstų pažeidimu.

    Toksikologijoje dažnai lyginamas nuodo toksiškumas, tačiau praktinei rizikai svarbu, kaip dažnai įvyksta kontaktas ir kiek nuodo realiai patenka į organizmą. Net ir itin toksiškas nuodas nėra lemiamas veiksnys, jei susidūrimai su žmogumi reti arba įkandimai dažnai būna „sausi“, kai nuodai neįšvirkščiami. Todėl vien skaičius laboratoriniame palyginime dar neatsako į klausimą, kas realiai pavojingiau gamtoje.

    Jūrų gyvatės didžiąją gyvenimo dalį praleidžia vandenyje, todėl žmonės su jomis susiduria rečiau nei su sausumos rūšimis. Dalis įkandimų fiksuojama žvejybos metu, kai gyvatė patenka į tinklus, įrankius ar laimikį, o žmogus bando ją išlaisvinti. Kitaip tariant, riziką dažniau sukuria situacijos, kai gyvatė sugriebiama arba netyčia prispaudžiama.

    Barškuolės yra sausumos gyvatės, todėl susidūrimų su žmonėmis tikimybė dažnesnė vietovėse, kur vaikštoma, dirbama ar keliaujama. Tokios gyvatės gali įkasti užmynus, netyčia priėjus per arti ar gyvatę užspeitus, o kontaktas neretai įvyksta net nepastebėjus pavojaus. Dėl šios priežasties bendras įkandimų skaičius ir praktinė rizika kai kuriose teritorijose gali būti didesni.

    Barškuolių nuodai dažnai apibūdinami kaip sukeliantys audinių pažeidimą ir galintys veikti kraujo krešėjimą, nors sudėtis skiriasi tarp rūšių. Tačiau ir čia svarbu ne tik nuodo tipas, bet ir situacija, kurioje įvyksta įkandimas, bei tai, kaip greitai suteikiama pagalba. Galutinis pavojus žmogui dažnai priklauso nuo kontakto tikimybės, įkandimo pobūdžio ir medicininės reakcijos greičio.

    Taigi jūrų gyvatės gali turėti labai toksišką nuodą, tačiau reali grėsmė žmogui dažnai mažesnė dėl retesnių susidūrimų. Palyginimai, „kurios nuodai stipresni“, gali būti įdomūs, bet vertinant riziką svarbiau, kaip dažnai gyvatė sutinkama, kokiomis aplinkybėmis ji įkanda ir kokia yra pagalbos prieinamumo situacija.

  • Kinija pasodino 78 mlrd. medžių: lietaus daugiau, bet mokslininkai fiksuoja mažesnį vandens prieinamumą

    Mokslininkų analizė rodo, kad plečiant miškų plotus keičiasi vandens apytaka tarp žemės paviršiaus ir atmosferos: suveši augalija išgarina daugiau drėgmės, todėl dalyje teritorijų ima dažniau lyti.

    Vis dėlto bendras vietoje pasiekiamo vandens kiekis ne visada auga. Tyrėjai vandens prieinamumą vertino kaip kritulių ir išgaravimo skirtumą, ir nustatė, kad šis rodiklis vidutiniškai mažėjo.

    Kas pasikeitė per du dešimtmečius

    Vertinant 2001–2020 metų laikotarpį, Kinijoje miškų plotas išaugo apie 226 000 kvadratinių kilometrų. Tuo pat metu ganyklų sumažėjo apie 158 000 kvadratinių kilometrų, o dykumų ir menkai derlingų plotų – dar maždaug 107 000 kvadratinių kilometrų.

    Skaičiuojama, kad nuo 1980 metų Kinijoje iš viso pasodinta apie 78 mlrd. medžių. Tai siejama su keliomis ilgalaikėmis ekosistemų atkūrimo programomis, kurios turėjo stabdyti dykumėjimą ir dirvožemio degradaciją.

    Tyrimo duomenimis, per nagrinėtą laikotarpį vidutinis metinis išgaravimas padidėjo 1,71 milimetro, o kritulių kiekis – 1,24 milimetro. Kadangi išgaravimas augo sparčiau, vandens prieinamumo rodiklis vidutiniškai mažėjo 0,46 milimetro per metus.

    Kodėl daugiau lietaus nereiškia daugiau vandens

    Ryškiausias efektas fiksuotas ten, kur ganyklos buvo paverstos miškais. Toks žemės dangos pokytis padidino metinį išgaravimą apie 8,44 mlrd. kubinių metrų, o kritulių kiekį – apie 5,08 mlrd. kubinių metrų.

    Rezultatas – vietoje prieinamo vandens sumažėjimas maždaug 3,36 mlrd. kubinių metrų per metus. Paprastai tariant, dalis papildomos drėgmės, kurią augalija išleidžia į atmosferą, negrįžta į tą pačią teritoriją kaip lietus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad atmosferos srautai perneša drėgmę dideliais atstumais, todėl vienas regionas gali prarasti vandens balansą, o kitas – gauti papildomų kritulių. Dėl to miškinimo nauda pasiskirsto netolygiai.

    Kur laimi, o kur pralaimi regionai

    Didžiausias teigiamas pokytis fiksuotas Tibeto plynaukštėje, kur vandens prieinamumas didėjo apie 0,38 milimetro per metus. Tuo metu rytiniame musonų regione šis rodiklis mažėjo apie 0,59 milimetro, o sausringame šiaurės vakarų regione – apie 1,14 milimetro per metus.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad šiaurės vakarų sausringas regionas dėl žemės dangos pokyčių dalį drėgmės „perduodavo“ Tibeto plynaukštei. Tai reiškia, kad vietinis miškinimas gali prisidėti prie kritulių kitur, bet kartu didinti vandens trūkumą ten, kur medžiai pasodinti.

    Šie rezultatai siejami ir su platesne Kinijos vandens išteklių problema: šiaurinėje šalies dalyje sutelkta didelė gyventojų ir žemės ūkio dalis, tačiau vandens atsargų ten gerokai mažiau nei pietuose. Todėl vien medžių skaičius ar miškų plotas neatsako į klausimą, ar regionas taps atsparesnis sausroms.

    Mokslininkai akcentuoja, kad ekosistemų atkūrimą reikia vertinti kompleksiškai, derinant miškų plėtrą su baseinų valdymu, dirvožemio drėgmės apsauga ir vietovei tinkančiomis rūšimis. Priešingu atveju didesnis želdinių plotas gali pagerinti mikroklimatą, bet kartu sumažinti vandenį upėms, gruntiniams vandenims ar žemės ūkiui.

  • Azovo jūra sparčiai druskėja: ekspertas perspėja, kad kai kurios žuvų rūšys gali išnykti

    Apie tai viešai pranešė Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka, teigdamas, kad dėl karo ir su juo susijusių pokyčių Azovo jūra patiria ilgalaikę ekologinę transformaciją.

    Jo teigimu, vienas ryškiausių signalų yra augantis vandens druskingumas, kuris, lyginant su ankstesniais dešimtmečiais, pasiekė naują lygį. Skelbiama, kad iki 2007 metų vidutinis Azovo jūros druskingumas siekė apie 10 promilių, o dabar priartėjo prie maždaug 15 promilių.

    Palyginimui, Juodosios jūros druskingumas paprastai siekia apie 18 promilių, tad Azovo jūra pagal šį rodiklį artėja prie jūrinio, o ne gėlavandenio ir sūrokavandenio telkinio charakteristikų.

    Didėjantis druskingumas keičia sąlygas, kuriomis vystosi ir dauginasi skirtingos žuvų rūšys. Andriuščenka atkreipė dėmesį į Rusijos skelbiamus teiginius, kad vienos iš jūrinių žuvų populiacija per metus esą išaugo apie 30 proc., ir tai siejama būtent su palankesnėmis sąlygomis natūraliam šios rūšies atsikūrimui.

    Tuo pat metu, jo teigimu, mažėja smulkių žuvų atsargos, o tarp priežasčių minimas mažas vandeningumas pastaraisiais metais ir mažėjantis upių nuotėkis. Tai dar labiau skatina vandens druskėjimą, ypač įlankose ir pakrantės zonose.

    Vertinant ekologinį poslinkį, vis daugiau pranašumo gali įgyti jūrinės rūšys, o sūrokavandeniams ir gėlavandeniams artimoms rūšims tinkamų buveinių mažės. Anot Andriuščenkos, dėl to ateityje gali trauktis tokios rūšys, kurioms reikia mažesnio druskingumo.

    „Rusija nužudė Azovo jūrą. Tiesiogine prasme“, – sakė Petro Andriuščenka.

    Jis taip pat perspėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje gali išaugti rizika kai kurių vertingų rūšių išnykimui, o tai pakeistų ir pramoninės žvejybos struktūrą. Tokie pokyčiai reikštų, kad regione dominuotų kitokios žuvų rūšys, o tradicinės žvejybos kryptys prarastų ekonominį pagrindą.

    Azovo jūros būklę papildomai apsunkina karo poveikis pakrantei, intensyvesnė išteklių eksploatacija ir infrastruktūros pertvarkymai okupuotose teritorijose, kurie, ekspertų vertinimu, gali turėti ilgalaikių pasekmių visai ekosistemai.

  • „Duolingo“ įsigijo Londono animacijos studiją „Animade“: ką tai keičia programėlės dizainui

    „Duolingo“ įsigijo Londono animacijos studiją „Animade“: ką tai keičia programėlės dizainui

    Kalbų mokymosi platforma „Duolingo“ įsigijo Londone įsikūrusią animacijos ir judesio dizaino studiją „Animade“. Sandoris sustiprina „Duolingo“ kūrybinę komandą ir rodo, kad įmonė toliau investuoja į vizualinį pasakojimą bei produktų patirtį.

    „Animade“ tarptautiniu mastu žinoma dėl judesio sistemų kūrimo, interaktyvių patirčių ir produktų istorijų pasakojimo technologijų bei kitų prekių ženklų projektams. Tokios kompetencijos dažniausiai naudojamos kuriant aiškesnes sąsajas, labiau įtraukiančias mikroanimacijas ir nuoseklią vizualinę kalbą skirtinguose įrenginiuose.

    Įsigijus studiją, „Animade“ komanda prisijungs prie „Duolingo“ Dizaino studijos. Įmonė teigia, kad tai padidins pajėgumus vykdyti produkto inovacijas, augimo eksperimentus ir naujas kūrybines iniciatyvas, kurios apima tiek programėlės funkcijas, tiek komunikaciją.

    Kas keisis naudotojams?

    Pastaraisiais metais judesio dizainas tapo svarbia skaitmeninių produktų dalimi: jis padeda paaiškinti veiksmus, suteikia grįžtamąjį ryšį ir kuria emocinį ryšį su vartotoju. Tokie sprendimai ypač svarbūs mokymosi programėlėms, kuriose reikia išlaikyti kasdienį įprotį ir mažinti mokymosi nuovargį.

    „Duolingo“ dizaino komanda akcentuoja, kad gerus produktus apibrėžia ne vien funkcijos, bet ir tai, kaip jie leidžia jaustis naudotojui. Dėl to tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama animacijų nuoseklumui, aiškesniam mokymosi žingsnių pateikimui ir labiau personalizuotai vizualinei patirčiai.

    Stiprėja pozicijos Jungtinėje Karalystėje

    Šis įsigijimas taip pat plečia „Duolingo“ kūrybinę bazę Jungtinėje Karalystėje ir sustiprina įmonės buvimą Londone. Technologijų bendrovėms tai dažnai reiškia ne tik talentų pritraukimą, bet ir patogesnį darbą su tarptautinėmis komandomis, kūrybos partneriais bei regioninėmis rinkomis.

    „Nuo pirmos dienos „Animade“ siekė dalintis džiaugsmu per apgalvotą dizainą ir animaciją“, – sakė „Animade“ bendraįkūrėja Jen Judd.

    „Mes visada tikėjome, kad būtent apgalvotos detalės palieka ilgalaikį įspūdį, o puikus dizainas ir asmenybė kiekviename pikselyje gali padėti technologijoms tapti žmogiškesnėms“, – sakė Jen Judd.

    „Judesio dizainas tapo esmine dalimi to, kaip padedame besimokantiems suprasti, mėgautis ir kasdien sugrįžti į „Duolingo““, – sakė „Duolingo“ dizaino vadovas Mig Reyes.

    „„Animade“ yra sukūrusi išskirtinio kūrybinio meistriškumo reputaciją, o jų komandos prisijungimas yra investicija į žmones ir galimybes, kurios leis sukurti dar geresnes mokymosi patirtis“, – sakė Mig Reyes.

  • „NEURA Robotics“ perima „Bosch Rexroth“ ACTIVE Shuttle: kas keisis autonominiame intralogistikos transporte

    „NEURA Robotics“ perima „Bosch Rexroth“ ACTIVE Shuttle: kas keisis autonominiame intralogistikos transporte

    Vokietijos robotikos bendrovė „NEURA Robotics“ paskelbė įsigysianti „Bosch Rexroth“ bepilotę transporto sistemą ACTIVE Shuttle. Sandoris turėtų įsigalioti 2026 metų spalio 1 dieną, o tai reiškia, kad technologija pereis į naują vystymo etapą jau artimiausiais metais.

    ACTIVE Shuttle pramonėje žinomas kaip praktiškai patikrintas sprendimas automatizuotam medžiagų judėjimui: nuo detalių tiekimo surinkimo darbo vietoms iki mažų krovinių laikiklių pervežimo gamyboje ir logistikoje. Tokie autonominiai vežimėliai intralogistikoje dažniausiai diegiami siekiant mažinti rankinį darbą, klaidų riziką ir prastovas.

    Skelbiama, kad „NEURA Mobile Robots“ perims ACTIVE Shuttle techninę ir programinę dalį, taip pat ateityje užtikrins paslaugas esamiems klientams. Tai svarbu įmonėms, kurios autonominius sprendimus diegia ilgam laikotarpiui, nes jų vertė dažnai priklauso nuo nuoseklių atnaujinimų, atsarginių dalių tiekimo ir techninio palaikymo.

    „NEURA Robotics“ planuoja palaipsniui integruoti ACTIVE Shuttle į savo fizinio DI ekosistemą ir plėsti platformą papildomomis DI funkcijomis bei sąsajomis su kitomis grupės technologijomis. Siekis, kad autonominis transportas ne tik judėtų pagal iš anksto apibrėžtas taisykles, bet ir geriau suprastų aplinką, lanksčiau reaguotų į pokyčius bei lengviau derėtų su kitais robotais ir gamyklos sistemomis.

    Bendrovė viešai yra nurodžiusi, kad 2026 metų birželio mėnesį pritraukė iki maždaug 1 300 000 000 eurų C serijos investicijų, skirtų fizinio DI platformos plėtrai spartinti. Tokios apimties finansavimas rodo rinkos spaudimą greičiau perkelti robotiką iš pavienių sprendimų į tarpusavyje suderintas, mastelį lengviau didinančias infrastruktūras.

    „NEURA Robotics“ strategija remiasi idėja sujungti skirtingų tipų robotus, įskaitant mobiliąsias platformas, pramoninius robotus ir humanoidus, per bendrą fizinio DI sluoksnį. Praktikoje tai reiškia bandymą kurti vieningą technologinį pagrindą suvokimui, navigacijai, mokymuisi ir koordinacijai, kad kiekvienam robotui nereikėtų atskirai kurti visos „išminties“ nuo nulio.

    „Mūsų užduotis dabar yra sujungti šias technologijas ir sukurti kažką didesnio. Mūsų tikslas yra atvira ekosistema, kurioje mobilūs robotai, pramoniniai robotai ir humanoidai gali bendradarbiauti remdamiesi bendra infrastruktūra“, – sakė „NEURA Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Davidas Regeris.

    Rinkoje toks sandoris gali būti vertinamas kaip signalas, kad intralogistikos automatizavimas vis labiau juda nuo atskirų transporto priemonių diegimo prie platforminio požiūrio. Įmonėms tai dažniausiai reiškia didesnį dėmesį suderinamumui su gamyklos programine įranga, saugai, kibernetiniam atsparumui ir sklandžiam įvairių tiekėjų įrangos darbui vienoje sistemoje.

  • „Klarna“ ir „Zilch“ pristatė mokamas narystes: nauji planai žada kortelių vertas naudas Europoje

    „Klarna“ ir „Zilch“ pristatė mokamas narystes: nauji planai žada kortelių vertas naudas Europoje

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Klarna“ ir Jungtinės Karalystės mokėjimų startuolis „Zilch“ pristatė naujus mokamos narystės paketus. Abu žaidėjai siekia konkuruoti su tradicinėmis kredito kortelių bendrovėmis ir labiau prisirišti klientus per naudas, kurios iki šiol dažniau buvo siejamos su premium kortelėmis.

    „Klarna“, geriausiai žinoma kaip pirk dabar, mokėk vėliau paslaugų tiekėja, pastaruoju metu vis aktyviau plečia kasdienių mokėjimų kryptį. Bendrovė narystes pozicionuoja kaip bandymą į Europą perkelti JAV rinkai būdingą kortelių privilegijų modelį, kuriame svarbiausia ne pats kreditas, o papildomos vertės paketas.

    Ką keičia „Klarna“ paketai?

    Atnaujintuose „Klarna“ planuose akcentuojami keli elementai: įmokų atsisakymas kai kuriose paslaugose, grąžinimas nuo pirkinių ir papildomos prenumeratų naudos. Bendrovė taip pat pabrėžia lankstumą, nes vartotojai gali keisti planą kas mėnesį, o ne būti pririšti metiniam laikotarpiui, kaip dažnai nutinka su dalimi premium kortelių.

    „Klarna“ skelbia turinti keturis narystės lygius, kurių kaina prasideda nuo 4,99 euro per mėnesį ir siekia 44,99 euro per mėnesį. Brangiausias planas apima iki 23 prenumeratų ir papildomų privilegijų paketą, taip pat siūloma metalinė rožinio aukso spalvos kortelė.

    Įvardydama konkurencinę aplinką, „Klarna“ lygina savo aukščiausio lygio narystę su premium kredito kortelėmis, kurių metiniai mokesčiai kai kuriose rinkose gali siekti šimtus eurų. Toks palyginimas leidžia suprasti strategiją: vartotojui parduodamas ne kreditas, o suvokiama vertė per paslaugas, nuolaidas ir prenumeratas.

    „Zilch“ pradeda nuo dviejų lygių

    Tuo pat metu „Zilch“ Londone pradeda savo pirmąsias mokamas narystes ir siūlo du planus. „Zilch Extra“ kainuoja apie 3,50 euro per mėnesį ir žada atlygius bei pajamų patikrinimą per atvirąją bankininkystę, o „Zilch Plus“ kainuoja apie 4,70 euro per mėnesį ir siūlo didesnes naudas bei nemokamą fizinę kortelę.

    Bendrovė teigia turinti daugiau nei 5 000 000 klientų, o mokama narystė jai tampa nauju būdu diversifikuoti pajamas. Pastaraisiais metais fintech sektoriuje tai tampa ryškia tendencija, kai dalis paslaugų pereina nuo „nemokama, bet su komisiniais“ prie prenumeratos modelio, siekiant stabilesnių, prognozuojamų įplaukų.

    „Mes įkūrėme „Zilch“, kad sumažintume vartojimo kredito kainą. Nauji narystės lygiai yra šios misijos tęsinys ir rodo, kaip „Zilch“ tampa išmanesniu būdu atsiskaityti, kai kiekvienas pirkimas finansuojamas, optimizuojamas ir apdovanojamas realiu laiku“, – sakė „Zilch“ vadovas ir vienas įkūrėjų Philipas Belamantas.

    Kodėl narystės tampa nauju mūšio lauku?

    Mokamos narystės finansų technologijų bendrovėms suteikia dvi esmines naudas: didesnį klientų lojalumą ir papildomą pajamų srautą. Kredito kortelių rinkoje premium paketai seniai naudojami kaip priemonė išlaikyti klientą per draudimus, lounge prieigas, prenumeratas ar grąžinimą nuo pirkinių, o fintech bendrovės šį modelį bando pritaikyti skaitmeninėje aplinkoje.

    „Klarna“ skelbia, kad naujieji planai artimiausiomis savaitėmis bus diegiami Europoje. Rinka greičiausiai stebės du rodiklius: ar vartotojai sutiks mokėti už naudas, kurias dalis bankų jau siūlo savo kortelėse, ir ar prenumeratų modelis taps pelningas esant didelėms marketingo bei privilegijų išlaidoms.

  • „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ skelbia pasiekęs simbolinę ribą: „Monzo Business“ paslauga perkopė 1 000 000 verslo klientų. Įmonės atstovai tvirtina, kad tai pirmas JK skaitmeninis bankas, pasiekęs tokį mastą, o vienas iš šešių šalies verslų turi sąskaitą „Monzo“.

    „Monzo Business“ generalinis vadovas Jordanas Shwide pabrėžia, kad naujoji „Monzo“ vadovė Diana Layfield aktyviai palaiko verslo bankininkystės kryptį. Pasak jo, komanda šį pasiekimą pažymėjo peržiūrėdama vaizdo įrašą su verslo klientų atsiliepimais, kurie, jo teigimu, geriausiai parodo produkto vertę kasdienėms įmonėms.

    „Tai labai sutampa su mūsų misija padėti pinigams veikti visiems. Diana yra didelė šios krypties rėmėja“, – sakė Jordanas Shwide.

    Konkurencinėje JK „fintech“ rinkoje „Monzo“ augimą ypač išryškina palyginimas su kitais žaidėjais: „Revolut“ ir „Starling“ viešai minimi kaip turintys maždaug 800 000 ir 500 000 verslo klientų. „Monzo“ teigia turinti daugiau nei 16 000 000 klientų bendrai, apimančių tiek mažmeninę, tiek verslo bankininkystę.

    „Monzo Business“ startavo 2020 metais, kai JK Konkurencijos ir rinkų institucija buvo atkreipusi dėmesį, kad didieji bankai nepakankamai aktyviai konkuruoja dėl smulkiojo ir vidutinio verslo. Šis segmentas JK sudaro daugiau nei 99 proc. visų maždaug 5 700 000 verslų, todėl net ir nedidelis rinkos dalies pokytis gali virsti dideliais klientų skaičiais.

    Paslauga siūlo kelis planus: nemokamą bazinį ir du mokamus. „Monzo Pro“ kaina siekia apie 10 eurų per mėnesį, o „Monzo Team“ – apie 29 eurus per mėnesį; bankas detaliai neatskleidžia, kiek klientų naudojasi kiekvienu planu.

    Finansiniu požiūriu „Monzo“ nurodo, kad verslo bankininkystė tampa vis reikšmingesnė: 2026 metų metinėje ataskaitoje „Monzo Business“ priskiriama 14 proc. bendrų pajamų. Bendra 2026 metų pajamų suma siekė apie 1 980 000 000 eurų, kai prieš metus verslo krypties dalis buvo 12 proc.

    „Monzo“ teigimu, vien 2026 metais prie verslo pasiūlymo prisijungė 280 000 naujų klientų, o 47 proc. mėnesio aktyvių verslo klientų sudarė mokantys prenumeratoriai. Tokia struktūra bankui svarbi, nes verslo pajamos paprastai remiasi ne tik kortelių mokesčiais ar palūkanomis, bet ir prenumeratos modeliu, kuris padeda stabilizuoti pinigų srautus.

    Augimą įmonė sieja su rekomendacijomis ir startuolių ekosistema: dalis naujų registracijų, pasak „Monzo“, ateina iš verslo savininkų rekomendacijų kitiems verslo savininkams. Tačiau bankas pabrėžia, kad kaip ir mažmeninėje bankininkystėje, įmonės dažnai turi kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, todėl „pagrindinio banko“ statusą išmatuoti sudėtinga.

    Tarptautinės plėtros kontekste „Monzo Business“ po starto Airijoje ruošiasi startui Ispanijoje. Įmonės atstovai teigia, kad kiekviena rinka turi savitas taisykles ir klientų įpročius, tačiau kartojasi bendri verslo poreikiai: greitas sąskaitos atidarymas, patogūs mokėjimai, aiškus pinigų srautų valdymas ir paprastesnė atitiktis reikalavimams.

    Nors kai kurie tradiciniai bankai kuria atskirus skaitmeninius prekių ženklus, „Monzo“ kol kas išlaiko vieną identitetą, tik šiek tiek atskirdama verslo paslaugos vizualinį stilių. Artimiausi įmonės prioritetai – pasiūlymo „nušlifavimas“ Ispanijoje ir produkto plėtra, stiprinant funkcijas, kurios aktualiausios augančioms įmonėms.