Category: Technologijos

  • Prancūzų inžinierius pasiūlė namus šiltinti iš perdirbtų statybinių pirštinių

    Prancūzų inžinierius Alexis Le Dezas sugalvojo, kaip panaudotas statybines pirštines paversti žaliava namų sienų šiltinimui. Jo kuriama technologija „ISOGANTS“ siekia mažinti milijonų sintetinių pirštinių atliekas, kurios dažnai sudeginamos arba ilgainiui suyra į mikroplastiką.

    Apie šį projektą rašo portalas antena3.ro. Idėja gimė pastebėjus, kiek vienoje statybvietėje sunaudojama pirštinių ir kaip greitai jos tampa šiukšlėmis, nors dažnai būna panaudotos tik kelis kartus.

    Inžinierius savo skaičiavimus pradėjo nuo realaus pavyzdžio: senelių namų statybose Breste (Bretanėje) aštuonių žmonių brigadai įmonė nupirko daugiau nei 2 000 porų pirštinių už maždaug 4 500 eurų. Išplečiant tokį vartojimą į daugybę statybviečių Europoje, atliekų mastas tampa milžiniškas.

    Didelė dalis tokių pirštinių gaminamos iš sintetinių medžiagų, pavyzdžiui, didelio tankio polietileno, kevlaro ar poliamidų. Dėl šios sudėties jos yra patvarios naudojant, tačiau atliekų tvarkymo požiūriu – sudėtingos, ypač jei patenka į aplinką ir virsta mikroplastiku.

    Kaip gimė „ISOGANTS“ idėja

    Proveržis, pasak aprašymo, įvyko atsitiktinai: vaikščiodamas po turgų A. Le Dezas pamatė meistrą, aštrinantį peilius didelio greičio abrazyviniais diskais. Tada jis suprato, kad tokią medžiagą nebūtina pjaustyti ašmenimis – ją galima „išardyti“ abrazyvu, kuris išpina pluoštą.

    Inžinierius įsigijo naudotą stacionarų šlifavimo įrenginį ir jį modifikavo. Kietas gumos ir tekstilės mišinys, perdirbtas tokiu būdu, virto minkšta, puria ir tolygia mase, primenančia vilną – savo struktūra panašia į pluoštinę šilumos izoliaciją.

    Ko dar trūksta iki komercinio sprendimo

    Projekto sumanymas apima ir surinkimo infrastruktūrą: specialius surinkimo taškus būtų galima įrengti, pavyzdžiui, statybvietėse esančiuose biurų konteineriuose arba mobiliųjų brigadų automobiliuose. Taip pirštinės būtų surenkamos ten, kur jos ir sunaudojamos.

    Pirmieji bandymai su sumažintais modeliais parodė daug žadančius šilumos laidumo ir šiluminės inercijos rodiklius. Skelbiama prognozė, kad tokia izoliacija galėtų padėti apsaugoti sienas ir nuo žiemos šalčių, ir nuo vasaros karščio net iki penkiasdešimties metų.

    Vis dėlto, kad iš pirštinių pagaminta medžiaga taptų realia komercine alternatyva įprastoms šiltinimo plokštėms, reikės sertifikavimo. Tai apimtų standartizuotus bandymus dėl šiluminės varžos, garso izoliacijos, ilgaamžiškumo ir ypač svarbaus gyvenamiesiems pastatams parametro – atsparumo ugniai.

    Be to, teks sukurti patikimą tiekimo grandinę – nuo surinkimo iki apdorojimo ir galutinio produkto pritaikymo statybose. Tik tuomet sprendimas galėtų tapti plačiau naudojamas, o ne likti perspektyvia laboratorine ar bandomąja idėja.

  • „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių: žada įmonėms pamatuoti realią DI investicijų grąžą

    „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių: žada įmonėms pamatuoti realią DI investicijų grąžą

    Dirbtinio intelekto (DI) agentų poveikį verslui matuoti padedančią platformą kurianti „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad jos sprendimas padeda įmonėms aiškiai įvertinti, ar DI iš tiesų taupo laiką, gerina procesus ir kuria pajamas.

    Kaip skelbiama, investicijų raundui vadovavo „Planven“, o prie jo prisidėjo „Exor Ventures“, „Tenacity Capital“, „TGVG Capital“ ir „Fastweb+Vodafone“ (per „Founders Factory“), taip pat grįžtantys investuotojai bei verslo angelai. Papildomą paramą suteikė „CDP Venture Capital SGR“ per Skaitmeninės transformacijos fondą, remiamą Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos.

    Augant DI projektų apimtims, daugeliui organizacijų darosi vis sunkiau atsakyti į paprastą klausimą: kokia yra reali grąža. DI agentai vis dažniau naudojami darbuotojų darbui palengvinti, klientų užklausoms tvarkyti ar kasdienėms užduotims automatizuoti, tačiau jų nauda ne visada atsispindi įprastuose rodikliuose.

    Situaciją dar labiau komplikuoja didelės įmonės, kurios vienu metu naudoja kelių tiekėjų DI agentus ir kartu kuria vidinius sprendimus. Tokie matavimai kaip vartotojų skaičius, užklausos ar atsakymų kiekis rodo naudojimą, bet neatsako, ar DI iš tikrųjų didina produktyvumą ir efektyvumą.

    Kaip „Nebuly“ matuoja DI vertę

    „Nebuly“ teigia šią spragą užpildanti platforma, kuri analizuoja, kaip DI agentai naudojami visoje organizacijoje. Ji sujungia duomenis tiek iš darbuotojams skirtų priemonių, tiek iš klientams skirtų asistentų ir taip bando įvertinti jų poveikį verslo rezultatams.

    Vidiniams DI sprendimams platforma skaičiuoja efektyvumo pokyčius, įskaitant sutaupytą laiką ir papildomą darbuotojų pajėgumą, taip pat padeda įvardyti naujas užduotis, kurias galima atlikti pasitelkiant DI. Be to, sprendimas parodo, kaip skirtingos komandos naudoja DI, ar jis taikomas didžiausios vertės veikloms ir kur papildomi mokymai galėtų padidinti naudą.

    Klientams skirtų DI asistentų atveju „Nebuly“ siekia įvertinti DI įtakotą pajamų dalį, taip pat identifikuoti galimas klientų praradimo rizikas ir papildomų pardavimų galimybes. Pasak bendrovės, vadovų ir finansų komandos gali peržiūrėti bei koreguoti prielaidas, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai.

    „Tokenmaxxing“ ir spaudimas įrodyti grąžą

    Bendrovės įkūrėjas ir vadovas Francesco Signorato sako, kad vis daugiau įmonių valdybų klausia, kiek DI iš tiesų yra vertas organizacijai. Jo teigimu, iki šiol DI sėkmė dažnai vertinta skaičiuojant vartotojus, užklausas ar atsakymus, o tai paskatino reiškinį, kurį jis vadina „tokenmaxxing“, kai tikslas tampa pats naudojimas, bet ne rezultatas.

    F. Signorato taip pat pabrėžia, kad kai kurios įmonės sprendimus dėl samdos ir darbuotojų skaičiaus priima remdamosi prielaidomis apie DI produktyvumą, o ne įrodymais. Anot jo, tokio svorio sprendimams reikia realių duomenų.

    Integracijos su „ChatGPT“, „Claude“ ir „Microsoft Copilot“

    „Nebuly“ nurodo, kad jos sprendimas integruojamas su įmonėse naudojamomis DI sistemomis, įskaitant individualiai kurtus įrankius ir asistentus, paremtus „Claude“, „ChatGPT“ bei „Microsoft Copilot“. Bendrovė teigia, kad jos modeliai analizuoja agentų elgseną dideliu mastu.

    Pasak „Nebuly“, platforma gali veikti vietinėje infrastruktūroje (on-premises) arba kliento privačiame debesyje, taip sudarant galimybę apdoroti įmonės duomenis jų neišsiunčiant į išorines modelių API.

    Gavusi naują finansavimą, įmonė planuoja plėsti komercializavimo komandą JAV ir Europoje bei toliau vystyti platformą, kad ji geriau padėtų organizacijoms pamatuoti DI kuriamą verslo vertę.

  • „Rusiškas STALKER“ nepasiteisino: PIONER kūrėjai išjungia serverius ir nutraukia projektą

    „Rusiškas STALKER“ nepasiteisino: PIONER kūrėjai išjungia serverius ir nutraukia projektą

    Postapokaliptinis MMOFPS žaidimas „PIONER“, neretai vadintas „rusišku STALKER“, baigia savo kelią – kūrėjai pranešė išjungiantys serverius ir nutraukiantys projektą.

    Nuo pat pirmųjų anonsų žaidimas atrodė ambicingas: buvo žadama daug tyrinėjimo, „craftinimo“, rizikingos misijos ir PvPvE kovos tamsiame, niūriame pasaulyje. Tačiau, panašu, realybėje išlaikyti tokio masto projektą pasirodė per brangu.

    „PIONER“ visata greitai pradėta lyginti ne tik su ukrainietiška „STALKER“ serija, bet ir su „Escape from Tarkov“, „Metro“ bei „Fallout“. Šie palyginimai padėjo kurti lūkesčius, tačiau kartu užkėlė kartelę, kurios žaidimui nepavyko įtikinamai peržengti.

    Žaidimas rinką pasiekė 2025 metų pabaigoje ir „Steam“ platformoje susilaukė prieštaringų atsiliepimų, nors turėjo ir nedidelę, bet ištikimą gerbėjų bendruomenę. Visgi pastaraisiais mėnesiais vis dažniau skambėjo signalai apie studijos finansines problemas ir vidinius konfliktus.

    Studija pripažino nebeturinti lėšų

    Tekste minima, kad dar šių metų vasarą buvo kalbama apie „GFA Games“ turbulencijas: sklido gandai apie augančias skolas, įšaldytas banko sąskaitas ir net pateiktą prašymą dėl bankroto Maskvos teismui.

    Iš pradžių studija viešai tikino, kad ketina tęsti išlikimo žaidimo plėtrą. Vis dėlto ilgai laukti nereikėjo – kūrėjai patvirtino, kad projektui tęsti pritrūko finansinių resursų.

    Pasak studijos vadovo, tolesni darbai prie „PIONER“ reikalavo milžiniškų lėšų, o bandymai rasti verslo partnerių ir investuotojų baigėsi nesėkmingai.

    „Studija nebeturi pakankamai lėšų, kad galėtų tęsti kūrimą ir palaikyti serverių veikimą. Suprantu žaidėjų nusivylimą, kurie įsigijo „PIONER“ ir laukė atnaujinimų. Labai apgailestauju, kad nebegalėsime tęsti šio darbo“, – teigė „GFA Games“ vadovas.

  • GTA 6 dėžutėse – be disko: „Take-Two“ vadovas aiškina, kodėl fizinės kopijos nyksta

    GTA 6 dėžutėse – be disko: „Take-Two“ vadovas aiškina, kodėl fizinės kopijos nyksta

    „GTA 6“ premjera suplanuota lapkričio 19 dieną, tačiau dalį žaidėjų papiktino vienas sprendimas: parduotuvėse siūlomos dėžutės neturės disko – jose bus tik kodas skaitmeninei versijai atsisiųsti.

    Žaidimas pasirodys „PlayStation 5 / Pro“ ir „Xbox Series X|S“ konsolėms. Kaip rašoma, „GTA 6“ jau spėjo pagerinti išankstinių užsakymų rekordus ir yra laikomas vienu laukiamiausių žaidimų istorijoje.

    Kontroversija kyla todėl, kad tai nėra „pilnai fizinis“ leidimas kolekcininkams: nors pakuotė primena įprastą dėžutę, realus turinys – tik prieiga prie skaitmeninio atsisiuntimo. Tokia praktika vis dažniau taikoma žaidimų rinkoje, bet „GTA 6“ atveju ji sulaukė ypač daug dėmesio.

    Situaciją dar labiau kaitina žaidėjų pasakojimai, jog kodą esą galima perskaityti net neatidarius pakuotės – pakanka pašviesti į dėžutės šoną stipresniu žibintuvėliu. Dėl to atsiranda rizika, kad kažkas kodą nusižiūrės ir panaudos dar iki teisėto pirkėjo.

    „Take-Two“ vadovas: fizinės kopijos liks, bet bus niša

    „Take-Two“ vadovas Straussas Zelnickas interviu su Christopheriu Dringu portalui „The Game Business“ teigė vis dar tikintis, kad fiziniams leidimams žaidimų industrijoje yra vietos.

    Pasak jo, fizinius žaidimų leidimus galima lyginti su vinilo plokštelėmis muzikos rinkoje: kolekcininkų grupė, norinti turėti daiktą „lentynoje“, niekur nedings.

    Vis dėlto S. Zelnickas pabrėžė, kad ateityje tai bus tik maža rinkos dalis. Jis priminė, kad daugiau nei prieš 10 metų prognozavo, jog skaitmeninė distribucija sudarys gerokai daugiau nei 90 proc. verslo, ir šįkart, anot jo, prognozė pasitvirtino.

    Kodai dėžutėse – dar vienas skaitmeninio formato trūkumas

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad toks „dėžutė su kodu“ formatas kolekcininkams nesuteikia to, ko jie tikisi iš fizinio leidimo – tikro laikmenos egzemplioriaus.

    Be to, jei pasitvirtintų žaidėjų aprašomas būdas kodą perskaityti neatidarius pakuotės, tai reikštų papildomą problemą: teisėtai įsigyta prekė teoriškai gali tapti bevertė, jei kodas jau panaudotas.

    Tokiu atveju prie gerai žinomų skaitmeninių leidimų minusų prisidėtų dar vienas – baimė, kad ką tik nusipirktą atsisiuntimo kodą galėjo „perimti“ kažkas kitas.

  • Lenkų grupė Indijoje dirba beveik 25 metus: prekės pristatomos per minutes, „Lenkijoje to neįmanoma“

    Lenkijos higienos ir medicinos gaminių grupė Torūnės tvarsliavos medžiagų įmonė (TZMO) Indijoje veikia nuo 2002 metų ir per šį laiką iš arti pamatė, kaip sparčiai keičiasi šalis – ypač skaitmeninėje prekyboje, kur pristatymo laikas jau skaičiuojamas minutėmis.

    Apie Indijos rinkos „taisykles“ ir tai, kodėl vien technologinės pažangos nepakanka, portalui WNP pasakojo Krystyna Boryk-Józefowicz – konsultantė, laikoma vienu pagrindinių TZMO plėtros Indijoje architektų. Jos teigimu, pokyčiai tokie greiti, kad lyginant su Indija prieš 20 metų, tai „visai kita šalis“.

    Į Indiją grupė atėjo per bendrą įmonę su vietos partneriu Tamil Nadu valstijoje. Vėliau, pasikeitus teisinei aplinkai ir išpirkus partnerio dalį, nuo 2013 metų įmonė tapo visiškai valdoma TZMO, čia vystoma gamyba ir veikia nuosavas logistikos centras.

    Patirtis Indijoje, anot pašnekovių, pareikalavo mokytis vietos kultūros ir kasdienybės – nuo skirtingų papročių atskirose valstijose iki darbo organizavimo sprendimų, kurių Europoje įprastai neprireikia. Tuo pat metu tai atvėrė kelią ir naujiems produktams, reaguojant į besikeičiančius Indijos visuomenės poreikius.

    Veikla Indijoje: nuo bendros įmonės iki nuosavos gamybos

    TZMO yra Lenkijos grupė, gaminanti higienos, slaugos ir medicinos gaminius, o jos produkcija pasiekia daugiau nei 80 rinkų. Indijoje plėtra pradėta 2002 metais, kai kartu su vietos partneriu įsteigta „BellaPremier Happy HygieneCare“ Tamil Nadu valstijoje.

    Kaip nurodoma, nuo 2013 metų ši bendrovė visiškai priklauso TZMO. Ji ne tik gamina produkciją, bet ir turi savo logistikos centrą, o prekybą Indijoje padeda vystyti atskiros grupės įmonės Bangalore (Bengaluru) ir Mumbajuje.

    Pašnekovės pabrėžia, kad norint sėkmingai veikti Indijoje neužtenka atvykti „su produktu“ – reikia būti vietoje ir nuolat prisitaikyti prie realybės, kuri skiriasi net ir šalies viduje. Skirtumai juntami tarp atskirų regionų: kalbų, papročių, religijų, kasdienių taisyklių.

    Vienas ankstyvų pavyzdžių – sprendimas fabrike užtikrinti atskirus įėjimus moterims ir vyrams, nes vietos bendruomenėje tai buvo būtina, kad moterys apskritai ryžtųsi ateiti dirbti. Pasak K. Boryk-Józefowicz, Indija daug kur išlieka kaimiška, o reputacija ir tradicijos turi didelę įtaką darbo pasirinkimams.

    Tabu mažėjimas ir švietimas mokyklose

    TZMO atstovės pasakoja, kad prieš keliolika ar keliasdešimt metų menstruacinė higiena Indijoje buvo itin jautri tema, o pirkimo procesas mažose parduotuvėse dažnai vykdavo tyliai ir beveik „nematomai“ – prekės būdavo įvyniojamos į laikraštį.

    Situaciją, jų teigimu, pakeitė ilgalaikės Indijos centrinės ir valstijų valdžios socialinės kampanijos, taip pat mergaitėms skirtų tualetų plėtra mokyklose. Pašnekovės pabrėžia, kad verslas galėjo šią kryptį palaikyti, tačiau impulsas pokyčiams kilo iš Indijos sprendimų priėmėjų.

    TZMO Indijoje vykdo ir edukacines iniciatyvas mokyklose – „Bella Training Program“. Įmonės atstovė Alina Posłuszny pasakojo, kad bendradarbiaujama su Karnatakos valdžia, o mokymai apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir higieną ilgainiui pradėti vesti vietinėmis kalbomis, nes jautrioms temoms paauglių gimtoji kalba yra daug efektyvesnė.

    Pristatymas per minutes ir kodėl „reikia būti vietoje“

    Viena ryškiausių pastarųjų metų permainų – vartotojų įpročiai ir itin greita prekyba didmiesčiuose. A. Posłuszny teigimu, Indijoje „quick commerce“ jau konkuruoja ne valandomis ar dienomis, o minutėmis, o pristatymas vis dažniau turi trukti trumpiau nei dešimt minučių.

    K. Boryk-Józefowicz pateikė asmeninį pavyzdį: pametusi vaistą, ji jį užsakė internetu dar sėdėdama taksi spūstyje, o siunta esą pasiekė namų duris anksčiau, nei ji grįžo. Tokius greičius, anot A. Posłuszny, Indijos platformos pasiekia pasitelkdamos smulkių parduotuvių tinklą ir atsiskaitymus tarp platformos bei vietinių prekybininkų.

    Toks modelis keičia ir tiekėjų reikalavimus: gamintojams tenka prisitaikyti prie kitokios logistikos, nes greitas pristatymas galutiniam pirkėjui remiasi labai tankiu tarpininkų ir mažų parduotuvių tinklu. Pašnekovės pripažįsta, kad tiekimo grandinė tampa sudėtingesnė, o pažadų dėl pristatymo greičio nesilaikymas gali kainuoti rinkos dalį.

    Kartu jos pabrėžia platesnę pamoką: net ir itin pažangi skaitmeninė infrastruktūra nereiškia, kad Indija taps „tok ia kaip Europa“. Verslui, kuris nori veikti Indijoje, reikia nuolat sekti vietos realybę, o kartais ir priimti sprendimus, kurie iš šalies atrodo netikėti, bet vietos kontekste yra būtini.

  • Naftos ir dujų kainos gali vėl kilti: Iranas skelbia dronais atakavęs JAV bazę Bahreine

    Naftos ir dujų kainos gali vėl brangti, nes Artimuosiuose Rytuose fiksuojama nauja įtampos eskalacija. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) sekmadienį pranešė, kad dronais smogė JAV bazei Bahreine.

    Pasak IRGC, taikiniu tapo oro gynybos radarų sistema sraigtasparnių bazėje Al-Riffa, į kurią esą buvo nukreipti šeši dronai. Šią informaciją citavo agentūra FARS, tačiau JAV pusė atakos nepatvirtino.

    Tuo pat metu Bahreino vidaus reikalų ministerija socialiniame tinkle X paskelbė perspėjimus apie grėsmę ir paragino gyventojus išlikti ramiais bei vykti į artimiausias saugias vietas. Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio perspėjimai šalyje nuo rugsėjo.

    Situaciją rinkose ypač aštrina ir pranešimai dėl Ormūzo sąsiaurio – strategiškai svarbaus naftos transportavimo kelio. IRGC pareiškė, kad sąsiauris lieka uždarytas, nepaisant JAV pastangų lydėti laivus šiuo maršrutu.

    Iranas kalba apie smūgį, JAV viešai nepatvirtina

    IRGC savo pareiškime taip pat pagrasino, kad bet koks JAV „agresijos aktas“ sulauktų dar griežtesnio atsako. Kol kas JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) šio naujausio pranešimo nekomentavo.

    Vis dėlto prieš dvi dienas, po panašaus IRGC pareiškimo apie ataką Bahreine, JAV kariuomenė šiuos teiginius buvo paneigusi. Tuomet skelbta, kad perimti du Irano dronai, o žalos nepadaryta.

    Bahreine – oro gynybos veiksmai ir perspėjimai gyventojams

    Apie oro gynybos veiksmus skelbė ir regiono žiniasklaida. „Al Jazeera“ pranešė, kad vietos priešlėktuvinė gynyba sunaikino kelias į Bahreiną nukreiptas „oro atakas“.

    Bahreine yra dislokuota JAV karinio jūrų laivyno Penktoji flotilė – tai vienas svarbiausių JAV karinių taškų Persijos įlankos regione. Tokios aplinkybės didina riziką, kad incidentai gali turėti platesnių pasekmių saugumui ir energijos išteklių tiekimui.

    „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad įtampos foną gali veikti ir politiniai sprendimai: penktadienį Bahreinas ragino visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2817, kurioje pasmerkti Irano išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes ir raginama juos nedelsiant nutraukti.

  • Lenkijoje sprogmuo sunaikino geležinkelio bėgį, bet per jį dar pravažiavo 11 traukinių – įtariami diversantai slepiasi

    Lenkijos geležinkeliuose užfiksuoti du 2025 metų lapkritį įvykę incidentai įvertinti kaip galimai teroristinio pobūdžio veiksmai. Vienu atveju po sprogimo pažeistu bėgiu dar pravažiavo 11 traukinių, kol defektas tapo akivaizdus.

    Tokias išvadas pateikė Valstybinė geležinkelio avarijų tyrimo komisija, kurios ataskaitas cituoja WNP.pl. Tuo metu prokuratūra vykdo atskirą tyrimą, o įtariamieji, kaip nurodoma, tebėra pasislėpę.

    Incidentai siejami su geležinkelio linija Nr. 7, jungiančia Varšuvą su Dorohusku. Vienas jų įvyko Mazovijos vaivadijoje, Mika gyvenvietės apylinkėse, kitas – netoli Gołąb stoties Liublino vaivadijoje.

    Komisijos vertinimu, abiem atvejais buvo siekiama sukelti rimtą geležinkelio avariją ir įbauginti žmones. Tyrėjai mini ir rastus daiktus, kurie, jų manymu, rodo tikslingą trečiųjų asmenų veikimą.

    Sprogimas po krovininiu traukiniu ir 11 reisų per pažeistą bėgį

    Komisijos duomenimis, 2025 metų lapkričio 15 dieną 20.52 val. ruože Sobolew–Życzyn (Mikos apylinkėse) po važiuojančiu krovininiu traukiniu detonavo sprogmuo. Teigiama, kad užtaisas buvo paruoštas, padėtas dešiniajame bėgyje ir nuotoliniu būdu susprogdintas pašalinių asmenų.

    Sprogimas išlaužė dešinį bėgį ir sukėlė jo nepertraukiamumo pažeidimą. Ataskaitoje nurodoma, kad mašinistas sprogimo praktiškai nepajuto – išgirdo tik nedidelį garsą ir jį siejo su pantografo darbu, todėl, įsitikinęs, kad kontaktinis tinklas tvarkingas, tęsė kelionę.

    Po to pačiu ruožu dar pravažiavo 11 traukinių. Dėl nuolatinio poveikio bėgis, kaip rašoma, trupėjo tol, kol susidarė 1,16 metro ilgio išmušta vieta.

    Tik kitą rytą greitojo traukinio mašinistas pajuto nelygumą ir bėgių nusėdimą, o vėliau kito – keleivinio – traukinio mašinistas pastebėjo bėgio trūkumą ir pradėjo stabdyti, tačiau sąstatas nuo bėgių nenuriedėjo. Apie gedimą jis pranešė eismo budėtojui.

    Į vietą atvykusios tarnybos apžiūros metu aptiko maždaug 400 metrų ilgio kabelį, nutiestą nuo sprogimo vietos iki automobilių stovėjimo aikštelės prie Mika stotelės. Pranešama, kad šlaite netoli sprogimo vietos rastas ir aparatas.

    Apgadintas kontaktinis tinklas ir avarinis stabdymas su 475 keleiviais

    Antras incidentas, pasak komisijos, įvyko 2025 metų lapkričio 16-osios vakarą ruože Zarzeka–Puławy Azoty, Gołąb apylinkėse. Šiuo atveju pabrėžiama, kad dėl pavogto kontaktinio tinklo fragmento keleivinis traukinys maršrutu Świnoujście–Rzeszów Główny apgadino lokomotyvo pantografą, o kontaktinis tinklas buvo nutrauktas maždaug 244 metrų ilgiu.

    Skelbiama, kad viename vagone taip pat buvo išdaužtos trys išorinės stiklo plokštės. Komisija nurodo, kad laidai buvo nukirpti 19.48 val., o vėliau rasti griovyje prie bėgių – manoma, jog vagys galėjo būti išbaidyti artėjančio traukinio.

    Patikros metu tarnybos rado ant bėgio uždėtą ir varžtu pritvirtintą skardos gabalą, netoliese – išmanųjį telefoną su išorine baterija bei papildomą plieninį varžtą. Komisijos vertinimu, šie radiniai leidžia įtarti, kad buvo sąmoningai siekiama sukelti geležinkelio avariją, o incidentas gali būti vertinamas kaip potenciali teroristinė grėsmė.

    Įtariamieji pabėgo iš Lenkijos

    Tyrimą dėl diversijos geležinkelyje vykdo Mazovijos Nacionalinės prokuratūros skyrius. Nurodoma, kad du įtariamieji dėl tiesioginio šių veikų įvykdymo – Oleksandr K. ir Yevhenii I. – pabėgo iš Lenkijos ir šiuo metu slapstosi.

    Taip pat pranešama, kad teismui perduotas kaltinamasis aktas Ukrainos piliečiui Volodymyrui B., įtariamam padėjus organizuoti šiuos veiksmus logistiškai – sudarant sąlygas pasirengti ir įvykdyti išpuolius geležinkelio linijoje Nr. 7. Už tai jam gali grėsti ir įkalinimas iki gyvos galvos.

  • „SpaceX“ „Starship“ sugrįžo į tą pačią bazę Teksase – istorinis nusileidimas prie starto bokšto

    „SpaceX“ 124 metrų aukščio raketa „Starship“ šeštadienį sugrįžo į tą pačią vietą, iš kurios buvo paleista – bendrovės bazę „Starbase“ Teksase. Tai išskirtinis bandymas, siejamas su ambicija sukurti visiškai daugkartinio naudojimo skrydžių sistemą.

    Apie skrydžio reikšmę pranešė naujienų agentūra AP: pirmą kartą istorijoje „Starship“ nusileidimas buvo atliktas taip, kad laivas buvo perimtas starto bokšto robotinėmis „rankomis“. Toks sprendimas laikomas svarbiu žingsniu tobulinant grįžimo ir pakartotinio panaudojimo technologijas.

    Raketa buvo paleista penktadienį, o visas skrydis truko apie 22 valandas. Per tą laiką „Starship“ 14 kartų apskriejo Žemę.

    „SpaceX“ nurodė, kad visi erdvėlaivio komponentai, įskaitant svarbią šiluminę apsaugą, veikė tinkamai. Tai svarbu, nes būtent šiluminis skydas yra vienas esminių elementų saugiam grįžimui į atmosferą.

    Ne viskas pavyko pagal planą

    Nors pats „Starship“ sugrįžimas į „Starbase“ įvyko sėkmingai, misija neapsiėjo be nesklandumų. Dėl pirmosios pakopos – stiprintuvo (boosteri o) – sprogimo netrukus po penktadienio starto bendrovei nepavyko įgyvendinti planuoto „dvigubo perėmimo“.

    Vis dėlto „SpaceX“ atstovai pabrėžė, kad nusileidimas patvirtina „Starship“ sistemos daugkartinio naudojimo potencialą. Bendrovė taip pat yra pranešusi, kad anksčiau jau buvo pavykę tris kartus sėkmingai perimti stiprintuvą, taip patvirtinant pasirinktą techniką.

    Didžiausia ir galingiausia raketa pasaulyje

    „Starship“ laikomas didžiausia ir galingiausia raketa pasaulyje. 124 metrų aukščio sistema penktadienį pakilo iš „SpaceX“ bazės netoli JAV ir Meksikos sienos.

    Skrydžio metu buvo išleisti 26 pažangūs „Starlink“ palydovai. Pats „Starship“ tęsė skrydį aplink Žemę maždaug 265 kilometrų aukštyje, o vaizdas iš laivo ir planetos buvo transliuojamas per „Starlink“ ryšio sistemą.

    Skelbiama, kad tai buvo 15-asis pilno dydžio „Starship“ sistemos skrydis, kurį „SpaceX“ atliko nuo 2023 metų, ir tik antrasis kartas, kai buvo pasiekta orbita. Bendrovė pabrėžė, kad šįkart laivo sistemos veikė taip, kaip planuota.

    Šie bandymai yra „Starship“ programos dalis, kurią „SpaceX“ sieja su būsimomis kelionėmis į Mėnulį ir Marsą. Bendrovės savininkas Elonas Muskas ne kartą yra kalbėjęs apie planus pasitelkti „Starship“ flotilę ilgalaikiams projektams Marse.

  • Lenkijos gynybos viceministrė: dronų „pirkimas į sandėlį“ nereikalingas dėl sparčios technologijų kaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad „pirkti dronus į sandėlį“ nėra prasmės, nes per trumpą laiką mūšio lauke atsiranda naujų tipų ir sprendimų. Pasak jos, atsargos tokiu atveju greitai prarastų vertę.

    Kaip skelbia WNP.pl, pareigūnė šią poziciją pristatė konferencijoje, kur buvo aptartos Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams prielaidos. Gynybos sektoriaus užsakymai Lenkijai įvardijami tarp svarbiausių prioritetų.

    Sobkowiak-Czarnecka akcentavo, kad, atsižvelgiant į saugumo grėsmes ir itin sparčią technologijų raidą, būtina maksimaliai trumpinti pirkimų procesus. Ji kėlė klausimą, kokia prasmė užsakymams, jei tiekėjas parenkamas per penkerius metus, kai poreikiai keičiasi „čia ir dabar“.

    Pasak viceministrės, kartu svarbu užtikrinti atsakomybės apsaugą tiems, kurie vykdo pirkimus, kai jie atliekami ne pagal įprastas viešųjų pirkimų taisykles. Tokių sprendimų tikslas – greičiau aprūpinti kariuomenę reikalingomis priemonėmis.

    Kodėl dronų nekaupia dideliais kiekiais

    Pareigūnė pabrėžė, kad dronai yra aiškus pavyzdys, kaip greitai kinta technologijos šiuolaikiniame kare. Jos teigimu, jei šiandien nupirktos didelės atsargos, po kelių mėnesių kariuomenei gali reikėti jau visai kitokio tipo sistemų.

    „Jeigu kažkas manęs klausia, kodėl neperkame tonų dronų, atsakau: kam man juos sandėliuoti, jeigu po dviejų mėnesių mūšio lauke turėsiu kitą dronų tipą? Toks pirkimas į atsargas tiesiog nereikalingas“, – sakė ji.

    Sobkowiak-Czarnecka taip pat priminė, kad 2025 metų rugsėjį Lenkijos gynybos ministerija priėmė sprendimą (Nr. 123), susijusį su dronų ir antidronų sistemomis. Šis sprendimas numato galimybę supaprastinti užsakymų kelią, jei sistema sėkmingai praeina bandymus ir gauna teigiamas kariuomenės rekomendacijas bei ministro pritarimą.

    Tokiu atveju, anot jos, kariuomenė gali teikti užsakymą aplenkdama Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras. Viceministrė tai pavadino „gigantišku sutrumpinimu“.

    Išlaidos dronams sparčiai auga

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra priminęs, kad 2023 metais sistemoms be įgulos buvo skiriama apie 100 mln. zlotų per metus. Tuo metu 2026 metais dronams ir antidronų sistemoms numatyta 26 mlrd. zlotų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2027 metų sausį pirmasis MQ-9B „SkyGuardian“ turėtų pasiekti 12-ąją bepilocių orlaivių bazę Miroslaviece. Šis aparatas įvardijamas kaip didžiausias ir brangiausias bepilotis Lenkijos kariuomenės arsenale.

    Trijų tokių orlaivių tiekimo sutartį, kurios vertė – 310 mln. JAV dolerių, Lenkijos gynybos ministerija pasirašė 2024 metų gruodį. MQ-9B turėtų pakeisti senesnius MQ-9A „Reaper“, kuriuos kariuomenė naudoja pagal lizingo schemą nuo 2023 metų vasario ir kurie dislokuoti Miroslaviece.

  • Lenkijos oro uostai ruošiasi dideliems pokyčiams: nuo elektrinių autobusų iki SAF degalų

    Lenkijos oro uostai artimiausiais metais turės prisitaikyti prie sparčiai augančių keleivių srautų ir griežtėjančių aplinkosaugos tikslų. Prognozuojama, kad 2026 metais šalies oro uostai aptarnaus 66,1 mln. keleivių – tai 11,7 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Didesnis skrydžių populiarumas reiškia ne tik intensyvesnį darbą terminaluose, bet ir augantį energijos poreikį bei spaudimą mažinti emisijas. Apie planuojamas kryptis kalbama ir portale WNP.pl publikuotame pokalbyje su „Polskich Portów Lotniczych“ strategijos ir plėtros biuro vadove Monika Krajewska.

    Nors didžiausia su aviacija susijusių emisijų dalis tenka patiems lėktuvams, oro uostai taip pat turi priemonių mažinti savo veiklos pėdsaką. Dalis sprendimų susiję su tuo, kas vyksta ant žemės – keleivių aptarnavimu, transportu perone ir oro uostų infrastruktūra.

    Esminis iššūkis – suderinti dekarbonizaciją su ekonominiu atsiperkamumu. Žalesnės technologijos reikalauja investicijų, tačiau tikimasi, kad dalis jų ilgainiui gali sumažinti eksploatacines sąnaudas.

    Elektrifikacija ir LED apšvietimas

    Viena svarbiausių krypčių, apie kurią kalbama, yra infrastruktūros ir transporto priemonių elektrifikacija. Tai apima oro uostuose naudojamus autobusus bei kitą techniką, kuri veža keleivius ar aptarnauja orlaivius perone.

    Kartu minimas ir apšvietimo modernizavimas – perėjimas prie energiją taupančių LED sistemų. Tokie sprendimai mažina elektros suvartojimą, tačiau oro uostams jie taip pat reiškia planavimą, pirkimus ir ilgalaikius infrastruktūros atnaujinimo projektus.

    Daugiau SAF degalų pagal ES reikalavimus

    Kita reikšminga kryptis – tvaresni aviaciniai degalai (SAF). Europos Sąjungos taisyklės numato, kad jų dalis degaluose, tiekiamuose oro uostuose, turi palaipsniui augti.

    Tekste nurodoma, kad 2025–2029 metų laikotarpiu numatytas 2 proc. SAF reikalavimas. Tai reiškia, kad pokyčiams turi ruoštis ne tik oro uostai, bet ir degalų tiekėjai bei aviakompanijos.

    Skrydis ir traukinys vienoje kelionėje

    Transformacija, kaip pabrėžiama, neapsiriboja vien oro uostų teritorija. Vis daugiau reikšmės įgauna skirtingų transporto rūšių integracija – ypač skrydžių derinimas su geležinkeliu.

    Tikslas – kelionę padaryti sklandesnę, kad keleiviai galėtų patogiai persėsti iš traukinio į lėktuvą (ar atvirkščiai), o ateityje būtų siekiama sprendimų, leidžiančių visai kelionei naudoti vieną bilietą.

    Tarp ateities temų įvardijamos ir naujos technologijos bei jų ribojimai – nuo elektromobilumo plėtros iki galimų vandenilio pritaikymo scenarijų. Tačiau kartu akcentuojama, kad esminis klausimas lieka tas pats: kaip žalesnius sprendimus įgyvendinti taip, kad jie išliktų finansiškai tvarūs.