CP v2

Category: Technologijos

  • Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Kelių Europos valstybių teisėsaugos institucijos pranešė stabdančios arba peržiūrinčios darbą su skaitmeninės kriminalistikos bendrove „Oxygen Forensics“ po žiniasklaidos tyrimo ir JAV teisėsaugos įtarimų dėl galimų nuslėptų ryšių su Rusija. Programinė įranga naudojama iš mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių išgautiems duomenims nuskaityti bei analizuoti ikiteisminiuose tyrimuose.

    Rumunijos Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas pradėjo procedūras nutraukti sutartinius įsipareigojimus dėl šio produkto. Institucija nurodė, kad sprendimas priimtas reaguojant į viešai pasirodžiusią informaciją apie programinės įrangos gamintoją, o vidiniai patikrinimai kol kas neparodė požymių, jog anksčiau apdoroti duomenys būtų buvę kompromituoti.

    Kas paskatino sprendimus?

    Viešojoje erdvėje suaktyvėję klausimai kilo po to, kai JAV prokurorai viešai teigė, jog bendrovės kontrolė galėjo būti slepiama, o technologijų kūrimas ir valdymas tęsiamas Rusijoje ir po plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Kartu pabrėžiama, kad patys kaltinimai nereiškia automatinės išvados, jog įrankiuose būtinai buvo kenkėjiško kodo ar jog jis naudotas neleistinai pasiekti klientų sistemas.

    Latvijoje policija paskelbė laikinai sustabdžiusi programos naudojimą, kol įvertins rizikas ir nuspręs dėl tolimesnio taikymo. Jungtinėje Karalystėje Londono Metropoliteno policija taip pat pristabdė naudojimą ir pradėjo išsamų vidinį vertinimą, o nacionalinio lygmens policijos vadovų struktūros paragino kitas pajėgas atlikti analogiškas patikras.

    Ką tai reiškia skaitmeninei kriminalistikai?

    Skaitmeninės kriminalistikos priemonės yra itin jautri grandis, nes jos dažnai dirba su konfiskuotais įrenginiais, asmens duomenimis, tyrimų medžiaga ir kartais įslaptinta informacija. Dėl to viešieji pirkimai ir technologijų pasirinkimas vis dažniau vertinami ne vien per kainos ar funkcionalumo prizmę, bet ir per tiekimo grandinės saugumo, kilmės šalies, valdymo struktūros bei kibernetinių rizikų filtrą.

    Praktikoje tokios peržiūros dažniausiai apima programinės įrangos diegimo architektūrą, atnaujinimų kanalus, licencijavimo modelį, techninės priežiūros prieigas ir tai, ar įrankiai buvo naudojami izoliuotoje aplinkoje. Kai kurios institucijos pabrėžia, kad tokie sprendimai mažina riziką, jog jautrūs duomenys galėtų būti netiesiogiai paveikti per trečiųjų šalių tiekėjus.

    Politinis spaudimas ir tolesni veiksmai

    Situacija sulaukė ir politinių reakcijų Europos Sąjungos lygmeniu, raginant vyriausybes įvertinti, ar nėra sisteminės rizikos, kai jautrioms užduotims naudojamos priemonės, dėl kurių kyla klausimų dėl nuosavybės ar kontrolės skaidrumo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad vieno tiekėjo atvejis gali tapti precedentu griežtesnėms viešųjų pirkimų ir saugumo patikrų taisyklėms.

    Kol kas skirtingos šalys renkasi nevienodą taktiką: vienos sustabdo naudojimą nedelsiant, kitos pradeda etapines peržiūras ir prašo papildomos informacijos iš tiekėjų bei platintojų. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugės ir alternatyvų paieškų, ypač ten, kur tokie įrankiai yra kritiškai svarbūs kasdienei tyrimų praktikai.

  • Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusija Ukrainoje vis dažniau naudoja greitesnius ir sunkiau numušamus atakos dronus, kurie teoriškai galėtų kelti grėsmę ir kaimyninėms NATO valstybėms. Kalbama apie reaktyvinį „Geraň-5“ – naujesnę, greitesnę vadinamųjų „Shahed“ tipo dronų versiją, skirtą smūgiams bangomis prieš miestus ir infrastruktūrą.

    Šis dronas iš esmės yra hibridas tarp bepilotės platformos ir sparnuotosios raketos, nes naudoja turborreaktyvinį variklį. Atvirai skelbiamais vertinimais, jo greitis gali siekti apie 450–600 kilometrų per valandą, o nuotolis – arti 1 000 kilometrų, todėl nuo paleidimo vietos iki taikinio jis gali atskrieti gerokai greičiau nei lėtesni sraigtiniai dronai.

    Lenkijai svarbiausias veiksnys yra geografinis atstumas ir reakcijos laikas. Palyginti su lėtesniais dronais, reaktyvinė platforma tą patį kelią įveikia kelis kartus greičiau, todėl oro gynybos grandinė turi mažiau laiko aptikti, identifikuoti taikinį ir priimti sprendimą dėl numušimo.

    Pastaraisiais metais Lenkijos rytuose ne kartą fiksuotos su karu Ukrainoje susijusios rizikos, įskaitant į šalies teritoriją nukritusius objektus. Tokie incidentai primena, kad net ir be tiesioginės atakos prieš NATO, nuolaužos ar nukrypę taikiniai gali sukelti realių pasekmių, o greitesnės priemonės trumpina laiką, per kurį galima sureaguoti.

    Ukrainiečių atsakas – dronas perėmėjas

    Ukrainoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien brangiems priešlėktuviniams kompleksams, bet ir pigesnėms, masiškai pritaikomoms priemonėms. Viena tokių – dronas perėmėjas STING, kurį kuria „Wild Hornets“ ir kuris, ukrainiečių teigimu, jau buvo panaudotas ore sunaikinti reaktyvinį „Geraň-5“.

    Viešai skelbiama, kad atnaujinta perėmėjo versija su galingesne pavara sukurta tam, kad galėtų pavyti greitesnius taikinius. Kūrėjai taip pat mini nuotolinio valdymo ir ryšio sprendimus, leidžiančius valdyti perėmėją didesniu atstumu, kai tradiciniai, lėtesni perėmimo dronai nebespėja.

    Kodėl tai gali būti svarbu NATO šalims

    Esminė tokio sprendimo logika – kaina ir mastelis. Brangių priešlėktuvinių raketų atsargos yra ribotos, o masiniai dronų antskrydžiai siekia priversti gynybą eikvoti brangius resursus, todėl pigesni perėmėjai gali tapti papildomu sluoksniu tarp oro gynybos ir taikinio.

    Jei perėmėjai įrodys efektyvumą realiomis sąlygomis, tokios priemonės galėtų papildyti klasikinę oro gynybą ir mažinti spaudimą raketiniams kompleksams. Kartu tai stiprina bendrą tendenciją, kai mūšio lauke sparčiai plečiasi DI ir automatizacijos vaidmuo aptikime, taikinių atpažinime bei perėmimo sprendimuose.

    Lenkijai ir kitoms regiono šalims tai yra signalas, kad grėsmės pobūdis keičiasi: svarbus tampa ne vien atstumas, bet ir sekundėmis matuojamas sprendimų priėmimo greitis. Tokiose situacijose didžiausią efektą dažnai duoda ne viena sistema, o kelių sluoksnių gynyba, kurioje atsiranda vietos ir pigiems, greitai gaminamiems perėmėjams.

  • Aviacijos kuras iš pjuvenų: mokslininkai žada pigiau ir švariau, bet yra svarbus minusas

    Aviacijos kuras iš pjuvenų: mokslininkai žada pigiau ir švariau, bet yra svarbus minusas

    Avialinijos ir oro uostai vis dažniau ieško alternatyvų tradicinei reaktyvinei naftai, nes sektoriui tenka spaudimas mažinti emisijas ir mažiau priklausyti nuo naftos kainų svyravimų. Viena realiausių krypčių laikomas tvarus aviacijos kuras, tačiau jo gamyba vis dar brangi, o pasiūla – ribota.

    Rusijos mokslininkų grupė pristatė sprendimą, paremtą tuo, ko netrūksta pramonėje: pjuvenomis ir žemės ūkio atliekomis. Jie pagamino sintetinį aviacijos kurą iš pušinių pjuvenų ir saulėgrąžų lukštų, o vėliau išbandė jį mažoje dujų turbininėje įrangoje, imituojant skirtingus darbo režimus.

    Kaip atliekos virsta kuru

    Tyrime pasirinktos žaliavos priskiriamos antros kartos biomasei, nes jos nėra tinkamos maistui ir nekonkuruoja su žemės ūkiu dėl dirbamos žemės. Medienos apdirbimo pramonė ir saulėgrąžų perdirbimas kasmet sukuria didelius kiekius tokių atliekų, todėl teoriškai tai galėtų mažinti ir atliekų tvarkymo naštą.

    Pati gamybos grandinė yra sudėtinga. Biomasa pirmiausia paverčiama sintezės dujomis dujinimo procese, o tuomet taikant Fišerio–Tropšo sintezę išgaunami angliavandeniliai, iš kurių atskiriama ir papildomai išgryninama aviacijai tinkama frakcija.

    Mokslininkai pabrėžė katalizatorių svarbą, nes būtent jie leidžia „sustyguoti“ galutinio kuro sudėtį. Pagal pateiktus rezultatus, apie 90 proc. gauto kuro sudarė šakotieji izoalkanai, kurie padeda užtikrinti žemesnę stingimo temperatūrą – tai vienas svarbiausių reikalavimų aviacijoje, kur kuras turi patikimai veikti esant šalčiui dideliame aukštyje.

    Bandymų rezultatai: mažiau emisijų, bet ir mažesnė trauka

    Bandymuose kuras buvo deginamas mažoje dujų turbininėje sistemoje nuo tuščiosios eigos iki režimo, artimo kruiziniam, o sąnaudos siekė apie 600 mililitrų per minutę. Rezultatai lyginti su tradiciniu reaktyviniu kuru TS-1.

    Tyrėjų teigimu, lyginant su įprastu kuru, azoto oksidų emisijos sumažėjo apie 70 proc., sieros dioksido – apie 90 proc., o anglies monoksido – apie 50 proc. Taip pat fiksuotas maždaug 10 decibelų triukšmo mažėjimas ir stabilesnis variklio darbas.

    Vis dėlto už šiuos privalumus teko sumokėti našumu. Trauka pasirodė apie 10 proc. mažesnė, todėl pilna tradicinės reaktyvinės naftos pakeitimo perspektyva, bent kol kas, atrodo ribota.

    „Tai veikiau kelias į biokomponento priemaišą, o ne į šimtaprocentinį pakeitimą“, – pabrėžė tyrėjai, apibendrindami bandymų kryptį.

    Kodėl pasauliui vis dar trūksta tvaraus aviacijos kuro

    Net ir sparčiai augant susidomėjimui, tvaraus aviacijos kuro rinka susiduria su klasikine dilema: technologijos veikia, bet mastas per mažas, kad kainos kristų greitai. Dėl to daugelis sprendimų šiandien orientuojasi į mišinius, kur tvarus komponentas sudaro iki maždaug 30 proc., siekiant suderinti techninius reikalavimus ir galutinę kainą.

    Ši tema ypač aktuali Europos Sąjungoje, kur aviacijos dekarbonizacija tampa vis griežtesnės politikos dalimi, o oro transportas jautrus tiekimo sutrikimams. Nors aviacijos kuras sudaro tik nedidelę pasaulinės naftos paklausos dalį, sektoriui itin svarbus stabilus prieinamumas ir kokybės standartai.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Fuel, o jo autoriai akcentuoja, kad kelias į platesnį pritaikymą priklausys ne tik nuo laboratorinių rezultatų. Esminiai klausimai išlieka tie patys: ar pavyks užtikrinti pramoninį mastą, stabilią žaliavų logistiką, sertifikavimą ir kainą, kurią rinka gali priimti.

  • DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    Kas nustatyta tyrime?

    Dar visai neseniai dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus buvo lengva atpažinti iš nenatūralių detalių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad DI kuriami veidai ne tik vis geriau imituoja tikrus žmones, bet ir neretai sukelia didesnį pasitikėjimą nei realių asmenų fotografijos.

    Tyrimą atlikę Lancaster University, Stanford University ir University of California, Berkeley mokslininkai lygino, kaip žmonės vertina DI sugeneruotų veidų patikimumą ir realumą. Rezultatai, jų teigimu, turi tiesioginių pasekmių kovai su sukčiavimu internete ir dezinformacija.

    Pirmoje eksperimento dalyje 169 dalyviams buvo parodyti 96 skirtingi veidai, besiskiriantys amžiumi, lytimi ir kilme. Dalyvių prašyta nuspręsti, ar matomas veidas yra tikro žmogaus, ar sukurtas DI.

    Vidutinis atpažinimo tikslumas siekė 58,4 proc., tai yra tik šiek tiek daugiau nei atsitiktinis spėjimas. Tai reiškia, kad nemaža dalis DI sukurtų veidų kasdienėje aplinkoje gali būti palaikyti tikrais.

    Kodėl DI veidai atrodo patikimesni?

    Antroje tyrimo dalyje dalyviai vertino, kiek pateikti veidai atrodo patikimi. Tikrų žmonių nuotraukos gavo vidutinį 4,03 įvertinimą septyniabalėje skalėje, o DI sugeneruoti veidai buvo vertinami aukščiau.

    Vyresniu modeliu sukurtų veidų vidurkis siekė 4,36, o naujesnio, difuzijos tipo modelio sugeneruotų veidų įvertinimas pakilo iki 4,70. Kitaip tariant, dalyviai DI veidus vidutiniškai laikė patikimesniais nei realių asmenų fotografijas.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį į paradoksą: naujausiu modeliu sukurti veidai buvo vertinami kaip mažiau realistiški nei sukurti senesne technologija, tačiau būtent jie kėlė didžiausią pasitikėjimą. Tai leidžia manyti, kad žmogaus smegenys realistiškumą ir patikimumą gali apdoroti kaip atskiras, ne visada sutampančias savybes.

    Kokia rizika visuomenei?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad lengvai prieinami veidų generatoriai gali supaprastinti tapatybės vagystes, apsimetinėjimą kitais asmenimis ir tikslines apgaules socialiniuose tinkluose. Kuo mažiau pastangų reikia sukurti įtikinamą veidą, tuo didesnė tikimybė, kad tokie vaizdai bus panaudoti masinėms sukčiavimo kampanijoms.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad žmones galima apgauti dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais. Tokie modeliai tapo lengvai prieinami ir leidžia beveik bet kam kurti netikrus veidus, kurie gali būti panaudoti dezinformacijai, tapatybės vagystėms ar apsimetinėjimui“, – sakė tyrimo bendraautorė, psichologijos doktorantė Alexis McGuire.

    Ji taip pat pažymi, kad visuomenei vis dažniau susiduriant su netikrais veidais, kritiškai svarbu stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kurti apsaugos priemones. Tai aktualu ne tik pavieniams interneto vartotojams, bet ir institucijoms, kurios priima sprendimus dėl viešosios informacijos patikimumo.

  • „OpenAI“ skelbia: „ChatGPT“ jau naudoja 1,2 mlrd. žmonių per savaitę – bet yra kabliukas

    „OpenAI“ skelbia: „ChatGPT“ jau naudoja 1,2 mlrd. žmonių per savaitę – bet yra kabliukas

    „OpenAI“ praneša, kad „ChatGPT“ naudojimas pasiekė naują mastą: paslauga esą turi apie 1,2 mlrd. savaitinių naudotojų. Dar visai neseniai, liepos mėnesį, buvo kalbama apie maždaug 1 mlrd. per savaitę, tad augimas išlieka itin spartus.

    Pasak bendrovės, pirmąjį milijardą naudotojų pavyko pasiekti per kiek mažiau nei ketverius metus. Tai rodo, kaip greitai dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės virto kasdieniu įrankiu, kurį žmonės įtraukia į darbą, mokslą ir buitį.

    Kaip „ChatGPT“ keičia įpročius

    Praktikoje „ChatGPT“ dažniausiai pasitelkiamas informacijos paieškai, tekstų rengimui ir redagavimui, mokymuisi, vertimams bei darbui su dokumentais. Dalis vartotojų vis dažniau nebeieško atsakymo per paieškos sistemas, o tiesiog užduoda klausimą pokalbių robotui.

    Augimas matomas ir versle. „OpenAI“ nurodo, kad jos sprendimais naudojasi apie 1,5 mln. įmonių, todėl DI įrankiai vis dažniau tampa ne pavieniu eksperimentu, o darbo proceso dalimi.

    Ką prarandame, kai klausiame DI?

    Vis dėlto tyrėjai primena, kad pokalbių roboto sugeneruotas atsakymas nebūtinai atspindi visą internete prieinamą žinių spektrą. Kopenhagos universiteto mokslininkai analizavo 27 didžiuosius kalbos modelius 155 temose, susijusiose su 12 šalių, ir sugeneravo apie 70 mln. atskirų teiginių.

    Tyrimo rezultatai parodė, kad net ir vienas pažangiausių vertintų modelių pateikė mažiau įvairovės nei „Google“ paieška. Skirtumas, remiantis analize, siekė bent 18,7 proc., o tai kelia klausimą, ar ilgainiui informacija netaps labiau vienoda ir nuspėjama.

    „Žinių užsidarymo“ rizika

    Mokslininkai taip pat perspėja apie galimą vadinamąjį žinių užsidarymą, kai nauji modeliai vis dažniau mokomi iš ankstesnių modelių sugeneruoto turinio. Jei toks turinys yra mažiau įvairus nei žmonių rašomi tekstai, ilgainiui gali siaurėti ir tai, ką modeliai geba patikimai atkartoti.

    Papildomas rizikas viešai akcentuoja ir „Anthropic“, kalbėdama apie galimas ekstremalias pasekmes, jei modeliai būtų kuriami ir diegiami be pakankamų saugumo ribų. Tarp minimų scenarijų aptariamas manipuliavimas, bandymai išvengti išjungimo ar veiksmų slėpimas, todėl DI plėtrą vis dažniau lydi diskusijos dėl reguliavimo ir kontrolės.

    Sparčiai augant „ChatGPT“ auditorijai, dėmesys krypsta į pusiausvyrą: kaip išnaudoti produktyvumą, bet kartu išlaikyti informacijos įvairovę, skaidrumą ir patikimumą. Ekspertai pabrėžia, kad kritinis vertinimas ir šaltinių tikrinimas išlieka būtini net tada, kai atsakymas atrodo įtikinamas.

  • Studento pažymėjimas telefone: mObywatel žada tas pačias nuolaidas, bet yra svarbi išimtis

    Studento pažymėjimas telefone: mObywatel žada tas pačias nuolaidas, bet yra svarbi išimtis

    Nuo 2025 metų spalio 1 dienos Lenkijoje studento statusą vis dažniau patvirtina ne plastikinė kortelė, o mobilus dokumentas programėlėje „mObywatel“. Skaitmeninė mLegitymacja pagal teisės aktus turi tokią pačią teisinę galią kaip tradicinė studento pažymėjimo versija.

    Svarbu, kad senieji fiziniai ir anksčiau išduoti skaitmeniniai pažymėjimai galioja iki juose nurodytos pabaigos datos. Aukštosios mokyklos naujas mLegitymacjas išduoda kaip atskirą mobilų dokumentą, todėl studentui ne visada būtina turėti ELS kortelę.

    mLegitymacja skirta patvirtinti studento statusą, tačiau ji nėra tapatybės dokumentas. Tapatybei patvirtinti „mObywatel“ aplinkoje naudojamas atskiras dokumentas mDowód.

    Patikra paprastai vyksta dviem būdais: vizualiai parodant dokumentą telefono ekrane arba kriptografiškai, naudojant QR kodą. Tikrintojai, turintys „mWeryfikator“, gali matyti vardą, pavardę, nuotrauką ir dokumento galiojimą.

    Mobilus pažymėjimas gali veikti ir be interneto ryšio, todėl jį galima parodyti net ir tada, kai nėra tinklo. Vis dėlto duomenų atnaujinimui bei QR kodo patikrai dažniausiai prireikia prisijungimo prie interneto.

    Nuolaidos: ką studentai iš tikrųjų gauna

    Didžiausia praktinė nauda studentams yra nuolaidos viešajam transportui ir paslaugoms, kurioms būtinas studento statuso įrodymas. Lenkijoje studentams iki 26 metų numatyta 51 proc. nuolaida kelionėms traukiniais šalies viduje.

    Miesto transporte taikomos taisyklės gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir vežėjo, tačiau dažnai remiamasi 50 proc. nuolaida. Dėl to prieš perkant bilietą rekomenduojama pasitikrinti konkretaus miesto ar vežėjo nustatytą tvarką.

    Be valstybei priklausančių lengvatų, studentai dažnai gauna nuolaidas privačiame sektoriuje. Praktikoje jos taikomos kultūros renginiams, sporto objektams, taip pat kai kurioms maitinimo, knygynų ir skaitmeninių paslaugų pasiūloms, tačiau jų dydį nustato pačios įmonės.

    Kas turi teisę ir kada ji baigiasi

    Teisę į mLegitymacją turi studentai, studijuojantys pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisosiose magistrantūros studijose. Ministerstwo Cyfryzacji pabrėžia, kad podiplominės studijos ir doktorantūra nesuteikia studento statuso, todėl tokioms studijoms lengvatos netaikomos.

    Pagal Lenkijos teisės nuostatas aukštosios mokyklos nuo 2025 metų spalio 1 dienos privalo išduoti skaitmeninę pažymėjimo versiją visiems studentams, turintiems PESEL numerį. Asmenys be PESEL numerio arba prašantys tradicinės formos gali gauti ELS plastikinę kortelę.

    Pažymėjimo galiojimas priklauso nuo studijų statuso ir aukštosios mokyklos atliekamo pratęsimo pagal akademinių metų tvarką. Dokumentas netenka galios baigus studijas, išbraukus iš studentų sąrašų ar sustabdžius studento teises.

    Tuo pačiu palikta ir svarbi išimtis absolventams: baigę pirmosios pakopos studijas jie paprastai išsaugo pažymėjimo galiojimą ir su juo susijusias teises iki spalio 31 dienos tais metais, kai baigė studijas. Tai leidžia lengviau išlaikyti lengvatas pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, stojant į antrosios pakopos studijas.

  • „Microsoft“ paleido „Windows 11“ 26H2 visiems: kaip atnaujinti ir kokios naujovės laukia

    „Microsoft“ paleido „Windows 11“ 26H2 visiems: kaip atnaujinti ir kokios naujovės laukia

    „Windows 11“ 26H2 pradėta diegti

    „Microsoft“ pradėjo plataus masto „Windows 11“ 26H2 atnaujinimo diegimą, todėl jis palaipsniui pasieks vis daugiau kompiuterių. Tai viena didesnių sistemos laidų, kuri prieš viešą startą kelis mėnesius buvo testuojama, siekiant sumažinti klaidų riziką.

    Nors atnaujinimas jau paskelbtas, jis ne visiems vartotojams pasirodys tą pačią dieną. Diegimas vykdomas etapais, todėl daliai įrenginių pranešimas apie naują versiją gali atsirasti tik po kelių dienų ar savaičių.

    Kaip rasti ir įdiegti atnaujinimą

    Lengviausias būdas patikrinti, ar „Windows 11“ 26H2 jau siūloma jūsų kompiuteriui, yra per „Windows Update“. Tam reikia atsidaryti „Nustatymai“, pasirinkti atnaujinimų skiltį ir inicijuoti rankinę paiešką.

    Jei atnaujinimas paruoštas jūsų įrenginiui, sistemoje turėtų pasirodyti atitinkamas pranešimas su siūlymu atsisiųsti ir įdiegti. Jei tokio pranešimo nėra, dažniausiai tai reiškia ne klaidą, o tai, kad jūsų kompiuteriui diegimo etapas dar neatėjo.

    Kokius patobulinimus atneša 26H2

    „Windows 11“ 26H2 įvardijama kaip didelis atnaujinimas, orientuotas į įvairių sistemos sričių tobulinimą. Daugiausia dėmesio skiriama naudojimo patogumui, stabilumui ir bendram našumui, ypač po ankstesnių laidų, kurios daliai vartotojų kėlė suderinamumo klausimų.

    Taip pat numatomi pokyčiai keliose kasdienėse srityse, įskaitant valdiklius, ryšio funkcijas ir saugumą. „Microsoft“ įprastai tokiuose leidimuose derina naujas funkcijas su tyliais pataisymais, kurie pašalina anksčiau aptiktus trūkumus ir sustiprina apsaugą nuo naujų grėsmių.

    Vartotojams rekomenduojama prieš diegiant didesnį atnaujinimą pasirūpinti, kad svarbūs duomenys būtų išsaugoti, o kompiuteris prijungtas prie patikimo maitinimo šaltinio. Jei naudojate darbui kritiškas programas, verta įvertinti suderinamumą ir palaukti, kol atnaujinimas įsitvirtins platesnėje rinkoje.

  • Viršgarsinis skrydis turi netikėtą priešą: lietaus lašas gali pramušti lėktuvo korpusą

    Viršgarsinis skrydis turi netikėtą priešą: lietaus lašas gali pramušti lėktuvo korpusą

    Įprastu greičiu skrendančiam lėktuvui lietus dažniausiai tėra nepatogus oras: lašas atsitrenkia į sparną, suyra ir žala būna minimali. Tačiau viršgarsiniu režimu situacija pasikeičia iš esmės, nes net milimetro dydžio vandens lašas gali virsti smūginiu sviediniu.

    Bostono universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama Sheryl Grace, modeliuodama smūgius parodė, kad viršijus maždaug 1 235 kilometrų per valandą greitį susidūrimo energija auga neproporcingai. Tokiu atveju net maža vandens dalelė gali ne tik išmušti įdubas, bet ir, kraštutinėmis sąlygomis, pažeisti konstrukciją iki pramušimo.

    „Kuo didesnis aparato greitis, tuo daugiau žalos gali padaryti vienas lašas. Jis gali prasiskverbti tiesiai per konstrukciją“, – sakė Sheryl Grace.

    Tyrėjų teigimu, rizika aktuali ne tik būsimiems viršgarsiniams keleiviniams lėktuvams, bet ir kapsulėms, grįžtančioms iš orbitos, privačioms raketoms bei kai kurioms gynybos sistemoms. Pavojingiausia fazė dažnai yra skrydis žemesniuose atmosferos sluoksniuose, kai aparatas dar išlaiko didelį greitį, bet tuo pat metu kerta debesis ir kritulių zonas.

    Ankstesniuose sertifikavimo ir skaičiavimo modeliuose lietaus lašas dažnai buvo traktuojamas kaip vienalytis vandens rutuliukas, kurį laiko paviršiaus įtempimas. Bostono universiteto komanda pabrėžia, kad toks supaprastinimas gali nutylėti procesus, vykstančius lašo viduje, o būtent jie gali nulemti, ar smūgis baigsis paviršiaus erozija, ar rimtesniu pažeidimu.

    Pagrindinis mechanizmas, į kurį atkreiptas dėmesys, yra kavitacija. Lietaus vandenyje būna mikroskopinių dujų burbuliukų, kurie, patekę į staigų slėgio šuolį, greitai susitraukia ir išsiplečia, sukeldami papildomus smūginius efektus. Panašus procesas seniai žinomas laivų sraigtų erozijoje, kai kavitacija ilgainiui ardo metalą.

    Pasak tyrėjų, nuo to, kaip greitai lašas suyra ir kokiu greičiu jo fragmentai atsitrenkia į paviršių, priklauso žalos mastas. Jis gali svyruoti nuo smulkių įdubimų, primenančių mėnulio paviršių, iki konstrukcinio sluoksnio pramušimo, ypač jei medžiaga ar dangos nėra pritaikytos tokiems krūviams.

    Skaičiavimai atliekami didelės spartos kompiuteriniuose klasteriuose, vienu metu derinant kelis skaitmeninius modelius, kad būtų atskirta reali fizika nuo skaitmeninių paklaidų. Užduotis sudėtinga, nes reikia aprašyti kelių fazių skysčių elgseną, labai skirtingus mastelius nuo mikroburbuliukų iki viso lašo ir staigius slėgio šuolius.

    Komanda taip pat rėmėsi eksperimentais smūginėje vamzdžio sistemoje, lygindama įprastą vandenį su iš jo pašalintomis dujomis. Tokie bandymai leidžia tikrinti, kiek dujų burbuliukai ir kavitacija pakeičia lašo irimo dinamiką ir galutinį poveikį medžiagoms.

    Tyrimus finansuoja JAV oro pajėgų mokslinių tyrimų padalinys Air Force Office of Scientific Research. Šio darbo tikslas kol kas nėra sukurti stebuklingą dangą ar nustatyti vieną saugią greičio ribą, o pateikti tikslesnį modelį, kuris padėtų prognozuoti, kada krituliai iš tikrųjų kelia riziką ir kokiomis sąlygomis skrydis tampa nepagrįstas.

    Šis klausimas ypač svarbus, augant susidomėjimui viršgarsiniu civiliniu skrydžiu ir sparčiai besiplečiant privačių kosminių skrydžių sektoriui. Kuo daugiau transporto priemonių veiks ribinėmis aerodinaminėmis sąlygomis, tuo didesnę reikšmę turės ne tik varikliai ar aerodinamika, bet ir tokie iš pažiūros banalūs veiksniai kaip lietaus lašo struktūra.

  • Įsilaužė į „Moonshot AI“: kiniškas DI po jailbreako ėmė kalbėti apie biologinius ginklus

    Įsilaužė į „Moonshot AI“: kiniškas DI po jailbreako ėmė kalbėti apie biologinius ginklus

    Britų kibernetinio saugumo bendrovės Mindgard tyrėjai pranešė aptikę būdą, kaip apeiti kiniškos „Moonshot AI“ kuriamų DI modelių saugiklius. Bandymų metu modeliai pradėjo generuoti atsakymus temomis, kurios įprastai turėtų būti griežtai blokuojamos, įskaitant biologinių ginklų kūrimą.

    Pažeidžiamumas siejamas su modeliais Kimi K2.6 ir K3 Swarm. Mindgard teigia apie problemą „Moonshot AI“ informavusi dar liepos pabaigoje, o rugsėjį pati bendrovė paskelbė pažeidžiamumo aprašą ir BBC patvirtino, kad vertina tyrėjų išvadas.

    Kas yra jailbreakas ir kodėl tai veikia

    Tyrėjų naudota technika vadinama jailbreaku. Tai metodas, kai pateikiamos specialiai sukonstruotos instrukcijos, skirtos priversti DI ignoruoti saugos taisykles ir vidinius filtrus.

    Įprastomis sąlygomis tokie modeliai turėtų atsisakyti atsakyti į klausimus apie biologinius ginklus ar smurto planavimą. Tačiau Mindgard teigia, kad po sėkmingo jailbreako Kimi apribojimai nebeveikė, o modelis ne tik atsakinėjo, bet ir pats siūlė tolesnes potencialiai žalingas pokalbio kryptis.

    Kokia reali rizika

    Mindgard pabrėžia, kad nevertino, ar DI sugeneruota informacija iš tiesų būtų praktiškai pritaikoma biologinių ginklų kūrimui. Vis dėlto saugumo požiūriu problema laikoma rimta jau vien dėl to, kad apsaugos mechanizmai turėjo užkirsti kelią tokiai tematikai nepriklausomai nuo atsakymų naudingumo.

    Papildomą riziką didina tai, kad pažangūs DI modeliai informaciją pateikia gerokai greičiau nei tradicinė paieška. Jei sistema turi prieigą prie įrankių, interneto ar kodo vykdymo, sėkmingas saugiklių apėjimas gali būti išnaudotas ir platesniems kenksmingiems scenarijams.

    Pasak Mindgard, perimtas Kimi K2.6 potencialiai galėjo sudaryti sąlygas vykdyti kodą, naudoti skaičiavimo resursus ir jungtis prie interneto. Tokios galimybės, tyrėjų vertinimu, teoriškai galėtų paversti DI sistemos aplinką kibernetinių atakų infrastruktūros dalimi.

    Kaip reaguoja „Moonshot AI“ ir ką tai rodo rinkai

    „Moonshot AI“ BBC teigė, kad nepriklausomi testai yra svarbi modelių saugumo gerinimo dalis. Bendrovė taip pat nurodė, jog jos vidiniuose bandymuose Kimi dažniausiai atsisakydavo vykdyti pavojingus prašymus, tačiau pradėjo nagrinėti Mindgard pateiktas išvadas.

    Mindgard skelbia nepublikavusi techninių detalių, kurios leistų tiksliai atkartoti saugiklių apėjimo metodą. Taip siekiama sumažinti riziką, kad spraga bus greitai pritaikyta piktavališkiems tikslams.

    Ekspertai vis dažniau akcentuoja, kad vien filtrų nepakanka, kai atsiranda vis naujų jailbreako metodų. Be to, iššūkiai nėra susiję tik su vienu regionu ar vienu kūrėju, nes panašius bandymus ir rizikas pastaruoju metu viešai yra aptarusios ir kitos DI bendrovės, o tai rodo sisteminę problemą visoje rinkoje.

    Augant modelių gebėjimams, svarbėja keli dalykai: nuolatiniai nepriklausomi saugumo testai, greitas pažeidžiamumų taisymas, aiškios naudojimo politikos ir efektyvesnis piktnaudžiavimo aptikimas. Kuo DI labiau integruojamas į įrankius ir realius procesus, tuo daugiau dėmesio tenka ne tik atsakymų turiniui, bet ir tam, ką sistema realiai gali atlikti.

  • „Diablo Immortal“ netikėtas krosoveris: į žaidimą atėjo Spawnas ir demoniškos naujovės

    „Diablo Immortal“ netikėtas krosoveris: į žaidimą atėjo Spawnas ir demoniškos naujovės

    „Diablo Immortal“ pristatė riboto laiko bendradarbiavimą su komiksų legenda Spawnu, kurį sukūrė Toddas McFarlane’as. Renginio metu žaidėjai kviečiami patirti naują, Spawno estetika įkvėptą turinį ir susidurti su demoniškomis grėsmėmis Sanctuary pasaulyje.

    Šio krosoverio ašis – kova su pragaro valdovu Malebolgia, gerai žinomu iš Spawno istorijų. Kūrėjai žada, kad renginys sujungia abiejų pasaulių atmosferą: „Diablo“ tamsią fantaziją ir Spawno komiksams būdingą brutalų, infernalinį stilių.

    Naujas turinys ir apdovanojimai

    Riboto laiko renginyje žaidėjams pateikiami papildomi iššūkiai, o progresas apdovanojamas teminiais prizais, įkvėptais Hellspawn įvaizdžio. Tokie krosoveriai mobiliesiems žaidimams tampa vis svarbesni, nes trumpi renginiai padeda sugrąžinti senus žaidėjus ir pritraukti naujų.

    Nors bendradarbiavimai žaidimų industrijoje nėra naujiena, būtent komiksų personažų integracija į „Diablo“ visatą išsiskiria tonu ir stiliumi. Praktikoje tai reiškia ne tik kosmetinius elementus, bet ir renginio struktūrą, kuri kuriama aplink naują antagonistą ir su juo susijusias užduotis.

    Kodėl tai svarbu „Diablo“ bendruomenei?

    „Diablo Immortal“ nuo pat starto remiasi sezoniniais atnaujinimais ir periodiniais renginiais, todėl tokio tipo turinys yra esminė žaidimo gyvavimo dalis. Trumpalaikiai renginiai leidžia išbandyti naujas idėjas nerizikuojant visam laikui keisti bazinių sistemų.

    Spawnas šiuo atveju tampa aiškiu signalu, kad „Diablo Immortal“ siekia plėsti auditoriją už tradicinės „Diablo“ fanų bazės ribų. Komiksų gerbėjams tai proga susipažinti su žaidimu per pažįstamą herojų, o veteranams – naujas būdas patirti Sanctuary pasaulį per kitą kūrybinę prizmę.