Category: Technologijos

  • Vokietijos „Lidl“ pradėjo „GTA 6“ išankstinę prekybą pigiau: kaina mažesnė 10 eurų

    Vokietijos „Lidl“ pradėjo „GTA 6“ išankstinę prekybą pigiau: kaina mažesnė 10 eurų

    Vokietijoje „GTA 6“ gerbėjai už žaidimą gali sumokėti mažiau – vietos „Lidl“ pradėjo prekybą pagrindine (Standard) versija su 10 eurų nuolaida.

    Kaip rašoma tekste, po nuolaidos galutinė kaina siekia 69,99 euro. Pasiūlymui taikoma sąlyga – reikia turėti „Lidl Plus“ kortelę, susietą su mobiliosios programėlės paskyra.

    „GTA 6“ kainos šiemet sukėlė nemažai diskusijų, nes „Rockstar Games“ pirmą kartą pristato dvi skirtingas žaidimo versijas – Standard ir Ultimate, kurios skirsis kaina ir turiniu.

    Ultimate versija turėtų suteikti papildomo turinio, įskaitant naujas misijas, zonas žemėlapyje (pavyzdžiui, parduotuves), taip pat išskirtinius automobilius ir drabužius – būtent prieiga prie lokacijų ir tapo vienu labiausiai aptarinėjamų pokyčių.

    Kas jau išparduota ir kokia sąlyga

    Skelbiama, kad „Lidl“ svetainėje PlayStation 5 skirtos „GTA 6“ kopijos jau išparduotos, tačiau „Xbox“ versiją teoriškai dar galima įsigyti.

    Tekste pabrėžiama, kad norint pasinaudoti 10 eurų nuolaida būtina „Lidl Plus“ kortelė, kuri veikia per Vokietijos tinklo programėlę.

    Taip pat nurodoma, jog oficiali „GTA 6“ premjera numatyta lapkričio 19 dieną, o žaidimą jau dabar galima atsisiųsti ir įdiegti.

    Neįsigiję žaidimo už akcijinę kainą raginami sekti panašias progas – teigiama, kad jų artimiausiu metu gali pasitaikyti daugiau.

  • Buvęs „Call of Duty“ prodiuseris kritikuoja naujas dalis: griežtas SBMM „žudo“ nerankines kovas

    Buvęs „Call of Duty“ prodiuseris kritikuoja naujas dalis: griežtas SBMM „žudo“ nerankines kovas

    Nauja „Call of Duty“ dalis „Modern Warfare 4“ vėl įplieskė ginčus dėl žaidėjų parinkimo pagal įgūdžius (SBMM) – dalis bendruomenės skundžiasi, kad net įprastos, nerankinės kovos tapo pernelyg sunkios. Diskusijoje ryškiai nuskambėjo ir buvusio serijos kūrėjo Marko Rubino pozicija.

    Rubinas – ilgametis „Infinity Ward“ veteranas, dešimtmetį prisidėjęs prie tokių žaidimų kaip „Call of Duty 4: Modern Warfare“, „Modern Warfare 2“, „Modern Warfare 3“ ir „Ghosts“, o vėliau dirbęs su šaudykle „XDefiant“. Apie tai, kas, jo manymu, negerai su dabartiniu požiūriu į matchmakingą, jis pasisakė įraše platformoje „X“.

    Anot jo, versti žaidėjus nuolat rungtis su lygiaverčiais varžovais nerankiniuose režimuose ilgainiui atima dalį malonumo. Pagrindinė problema – tokios kovos ima kartotis, o žaidėjai jaučiasi spaudžiami rinktis tik efektyviausią „metos“ ginkluotę vietoje eksperimentų su skirtingais komplektais.

    Rubinas taip pat pabrėžė, kad, esant griežtam SBMM, dingsta aiškus progreso pojūtis: net ir tobulėjant, bendras lobio lygis kyla kartu, todėl sudėtingumas išlieka panašus. Jo teigimu, tai ypač kerta per viešus lobby, kurie turėtų pasiūlyti natūralesnį skirtingų įgūdžių žaidėjų „mišinį“.

    Kodėl SBMM tinka reitingams, bet ne visur

    Pasak Rubino, pagal įgūdžius parenkami varžovai yra logiškas sprendimas reitinginėse (Ranked Play) kovose, kur tikslas – kuo tiksliau atspindėti žaidėjo lygį ir užtikrinti konkurencingą aplinką. Tačiau viešuose, nerankiniuose režimuose toks modelis, jo nuomone, neturėtų dominuoti.

    Jis aiškina, kad senesnėse „Call of Duty“ dalyse būtent mažesnė SBMM įtaka ir sukurdavo daugiau įvairovės: vienose rungtynėse pasitaikydavo tiek stipresnių, tiek silpnesnių žaidėjų. Tokia dinamika, anot jo, leisdavo atsipalaiduoti, išbandyti nepopuliarias strategijas ir vis tiek jausti žaidimo „srautą“.

    Rubino pasiūlymas: bonusai už nelygią dvikovą

    Be kritikos, Rubinas pasiūlė ir idėją, kaip mišrius lobby būtų galima padaryti įdomesnius. Jo manymu, sistema galėtų skirti apdovanojimus proporcingai įgūdžių skirtumui – pavyzdžiui, silpnesniam žaidėjui suteikti papildomų bonusų, jei jam pavyksta eliminuoti gerokai labiau patyrusį varžovą.

    Kol kas „Infinity Ward“ nėra patvirtinusi, ar ketina švelninti matchmakingo taisykles „Modern Warfare 4“. Tuo metu diskusijos apie SBMM tęsiasi dar nuo „Modern Warfare“ (2019) laikų – nors buvo bandymų sprendimą koreguoti, šiemet, panašu, bendruomenė vėl grįžta prie tų pačių nusiskundimų.

    Rubino požiūris nestebina ir dėl kitos priežasties: jo vėliau kuruotas „XDefiant“ tarp dalies šaudyklių gerbėjų išpopuliarėjo būtent dėl labiau „senamadiško“ žaidėjų parinkimo, kuris, kaip teigiama, suteikdavo daugiau spontaniškumo ir įvairovės.

  • „God of War: Sons of Sparta“ pasirodys PS4: lapkričio 16-ąją žadami ir du nauji režimai

    „God of War: Sons of Sparta“ pasirodys PS4: lapkričio 16-ąją žadami ir du nauji režimai

    Vasario mėnesį „PlayStation 5“ pasirodęs veiksmo platformeris „God of War: Sons of Sparta“ netrukus pasieks ir PS4 žaidėjus. PS4 versija bus atrakinta lygiai vidurnaktį vietos laiku lapkričio 16 dieną.

    Kartu su išleidimu bus pateiktas atnaujinimas (patch), kuris žaidimą papildys turiniu, skirtu tiek greito įveikimo (speedrun) entuziastams, tiek ieškantiems itin aukšto sudėtingumo iššūkio. Pranešime pabrėžiama, kad naujovės bus prieinamos abiejų „Sony“ konsolių kartų savininkams.

    „God of War: Sons of Sparta“ sukūrė „Mega Cat Studios“, bendradarbiaudama su „Santa Monica Studio“. Tai veiksmo žaidimas, perkeliantis pagrindinės serijos brutalų kovos tempą į dvimatį formatą.

    Žaidimo istorija įvardijama kaip oficialus „God of War“ visatos kanonas ir pasakoja apie ankstyvuosius Kratoso metus. Siužetas koncentruojasi į jo mokymą Spartos agogėje kartu su broliu Deimosu.

    Du nauji režimai ir ko tikėtis PS4 žaidėjams

    Artėjanti nauja versija ir ją lydėsiantis atnaujinimas į žaidimą įtrauks du visiškai naujus žaidimo režimus. Nors konkrečios jų detalės išsamiai neatskleidžiamos, teigiama, kad vienas jų taikysis į speedrunnerių bendruomenę, o kitas – į veteranus, ieškančius bekompromisio sudėtingumo.

    Kovose su gausiais priešais Kratosas naudos ietį ir skydą, taip pat dieviškus artefaktus, vadinamus Olimpo dovanomis. Būtent ši ginkluotė ir „God of War“ serijai būdingas agresyvus kovos stilius turėtų būti vieni ryškiausių žaidimo bruožų ir PS4 versijoje.

    PS4 išleidimo laikas nurodomas kaip vidurnaktis vietos laiku, todėl žaidimo pasirodymo valanda gali skirtis priklausomai nuo regiono. Atnaujinimas, žadama, bus aktualus ir tiems, kurie jau žaidžia PS5.

  • Žlunga žaidimas „PIONER“: „rusiškasis STALKER“ stabdomas dėl pinigų trūkumo

    Žlunga žaidimas „PIONER“: „rusiškasis STALKER“ stabdomas dėl pinigų trūkumo

    Postapokaliptinis MMOFPS žaidimas „PIONER“, neretai vadintas „rusiškuoju STALKER“, baigia savo gyvavimą – kūrėjai skelbia nebegalintys tęsti vystymo ir išlaikyti serverių.

    Projektas nuo pirmųjų anonsų atrodė ambicingas: kūrėjai žadėjo tyrinėjimu, resursų rinkimu, craftingu ir pavojingomis PvPvE misijomis paremtą patirtį niūriame, po katastrofos atsigaunančiame pasaulyje.

    Žaidimo atmosfera ir idėja greitai sulaukė palyginimų su „STALKER“. Dalis žaidėjų jame įžvelgė ir panašumų į „Escape from Tarkov“, „Metro“ ar „Fallout“ – tarsi kelių žanrų hibridą, orientuotą į išlikimą ir įtampą keliančias užduotis.

    „PIONER“ pasirodė 2025 metų pabaigoje. „Steam“ platformoje vertinimai buvo nevienareikšmiai, tačiau žaidimas spėjo suburti nedidelę, bet ištikimą bendruomenę, laukusią atnaujinimų ir tolesnio turinio.

    Studija neberanda lėšų ir investuotojų

    Pastaraisiais mėnesiais žaidimą kūrusiai „GFA Games“ studijai teko aiškintis dėl didėjančių problemų. Buvo kalbama apie vidinius konfliktus ir prastėjančią atmosferą komandoje, o taip pat – apie rimtus finansinius sukrėtimus.

    Tekste minima, kad sklandė gandai apie įšaldytas įmonės banko sąskaitas ir augančias skolas, o Maskvos teisme buvo pateikta paraiška dėl bankroto.

    Nors iš pradžių studija teigė ketinanti toliau vystyti savo išgyvenimo žaidimą, netrukus paaiškėjo, kad tęsti darbų nebepavyks.

    Serverių išlaikyti nebepavyks

    Pasak studijos vadovo, tolesnis „PIONER“ vystymas reikalavo didelių finansinių resursų, todėl buvo ieškoma verslo partnerių ir investuotojų, tačiau nesėkmingai.

    Jis pripažino, kad komanda nebeturi pakankamai lėšų ne tik naujam turiniui kurti, bet ir užtikrinti serverių veikimą. Kartu atsiprašė žaidėjų, kurie įsigijo žaidimą ir laukė atnaujinimų, bei padėkojo prie projekto dirbusiems ir jį rėmusiems žmonėms.

    Tai reiškia, kad žaidimo ateitis, bent jau dabartiniu pavidalu, yra sustabdyta, o žaidėjų bendruomenei belieka laukti, ar projektas sulauks antro šanso, jei kada nors atsirastų finansinis gelbėjimo planas.

  • Šildymas šilumos siurbliu: vienam sąskaita – 1 300 zl, kiti po šalčių gauna ir 6 tūkst. zl

    Tinkamai parinktas ir sumontuotas šilumos siurblys gali gerokai sumažinti šildymo išlaidas, tačiau ne visiems savininkams patirtis vienoda. Vienas naudotojas skaičiuoja, kad per sezoną už šildymą sumokėjo apie 1 300 zl, o kiti po šaltesnių mėnesių sulaukia kelių tūkstančių zlotų siekiančių sąskaitų.

    Kaip rašoma WP Finanse, Suha Beskidzka gyventojas jau trejus metus šildo 150 kv. m namą šilumos siurbliu ir naudoja saulės elektrinę. Jo teigimu, būtent elektros gamyba vietoje reikšmingai sumažino išlaidas elektrai, kuri šiuo atveju tiesiogiai susijusi su šildymo kaina.

    Vyras nurodo, kad be fotovoltinės elektrinės jo sąskaita, pagal asmeninius skaičiavimus, būtų siekusi iki maždaug 4 100 zl. Turint 7,6 kW saulės elektrinę ir 12 kWh energijos kaupiklį, reali suma už paskutinį žiemos sezoną, pasak jo, buvo apie 1 300 zl – taigi jis vertina sutaupęs beveik 3 000 zl.

    Kartu pabrėžiama, kad tokie rezultatai nėra automatiniai: svarbios ir pastato savybės. Šio konkretaus namo (statyto 2000-ųjų pradžioje) atveju minimos dvigubos sienos su penkių centimetrų polistireno sluoksniu, 50 cm mineralinės vatos ant perdangos bei didesnės galios radiatoriai, taip pat dalinis rūsys.

    Kada šilumos siurblys dirba ekonomiškai

    Kitas šilumos siurblio naudotojas atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų kyla dėl įrengimo kokybės ir kompetencijos stokos. Pasak jo, ekonomiškam darbui itin svarbu tinkamai apšiltinti pastatą ir tradicinius radiatorius keisti į paviršinį šildymą.

    Tekste pabrėžiama, kad būtent konkrečios įrengimo ir pastato paruošimo sąlygos lemia, ar šilumos siurblys taps taupymu, ar brangiu sprendimu. Kitaip tariant, vien įrenginio pasirinkimas be šilumos nuostolių mažinimo ir sistemos pritaikymo dažnai neduoda laukto efekto.

    Kodėl po šalčių sąskaitos išauga

    Ne visi šilumos siurblių savininkai džiaugiasi mažomis sąskaitomis: minima, kad po šaltų mėnesių pasitaiko atvejų, kai per pusmetį susidaro beveik 6 tūkst. zl išlaidų, o už vieną 2025 metų gruodį – beveik 2 tūkst. zl.

    Pažymima, kad žemoms lauko temperatūroms užsitęsus, išryškėja sistemos trūkumai: netinkamai parinkta įrenginio galia, per aukšta vandens temperatūra sistemoje, per maži srautai ar neteisingai sureguliuota automatika.

    Rinka auga, bet sėkmė priklauso nuo detalių

    Nepaisant dalies vartotojų nusiskundimų, šilumos siurblių rinka, kaip nurodoma, auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį šilumos siurblių, skirtų centriniam šildymui, pardavimai padidėjo 18 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Akcentuojama, kad tinkamai įrengti ir sukalibruoti šilumos siurbliai išlieka vienu iš pigesnių šildymo būdų, tačiau „tinkamai“ šiuo atveju reiškia visumą – nuo pastato šilumos izoliacijos iki teisingai parinktos galios ir valdymo nustatymų.

  • Zelenskis: JAV pirmąkart siejo Ukrainos narystę NATO su pasitraukimu iš Donbaso

    JAV pirmą kartą iškėlė Ukrainai galimybę tapti NATO nare mainais į pasitraukimą iš Donbaso, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Apie tai jis kalbėjo penktadienį bendraudamas su žurnalistais, o šeštadienį jo pasisakymus citavo žiniasklaida, įskaitant agentūrą „Interfax-Ukraina“.

    Pasak V. Zelenskio, amerikiečių pusė uždavė klausimą, ar Ukraina, gavusi narystę NATO, pasitrauktų iš Donbaso. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia ir neketina atiduoti savo žemių „teroristams“.

    Jis taip pat akcentavo, kad sprendimų dėl tokio masto klausimų negalėtų priimti vienas – jei pasiūlymas būtų patvirtintas, jis būtų pateiktas Ukrainos visuomenei platesnei diskusijai.

    Ką Zelenskis vadina saugumo paketu

    Ukrainos vadovas teigia, jog su partneriais šiuo metu aptariamas platesnis saugumo paketas, kuris galėtų būti pasiūlytas derybose. Jame minimos konkrečios NATO ir Europos Sąjungos saugumo garantijos, stipri Ukrainos kariuomenė ir finansinė parama nustatytam laikotarpiui.

    V. Zelenskis taip pat paminėjo vadinamąjį „Prosperity Plan“ – Ukrainos atstatymo planą, kuris būtų paremtas finansiniais ištekliais iš aiškiai įvardytų šaltinių.

    Kartu prezidentas pabrėžė, kad būtina labai tiksliai apibrėžti, ką tokios saugumo garantijos reikštų praktiškai ir kaip jos veiktų realiomis sąlygomis.

    Derybose – ir F-16 amunicijos bei pajėgumų klausimai

    Pasak V. Zelenskio, šiuo metu taip pat svarstomas klausimas dėl 800 tūkst. šaudmenų F-16 lėktuvams tiekimo – tokio kiekio, jo teigimu, užtektų maždaug pusmečiui.

    Jis nurodė, kad Ukrainai reikia vienu metu ore turėti 2,5 karto daugiau orlaivių, nei yra naudojama dabar. Prezidento teigimu, turimi F-16 nėra nauji, todėl nuolat remontuojami, ir dėl to būtina toliau dirbti su JAV.

    Kalbėdamas apie galimas diskusijas visuomenėje, V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad bet kokie svarstymai negalėtų reikšti okupuotų teritorijų pripažinimo Rusijos dalimi.

  • Lenkijoje vidutinė ZUS pensija nuo 2026 metų pradžios paaugo beveik 300 zlotų

    Lenkijoje vidutinė ZUS mokama pensija nuo 2026 metų pradžios pastebimai padidėjo – rugsėjį ji buvo beveik 300 zlotų didesnė nei sausį. Tai rodo šalies socialinio draudimo sistemos duomenys.

    Kaip nurodoma, 2026 metų sausį vidutinė pensija siekė 4 233,64 zloto, o 2026 metų rugsėjį – 4 525,41 zloto. Skirtumas sudaro 291,77 zloto.

    Kartu augo ir pensijų gavėjų skaičius. 2026 metų rugsėjį ZUS pensijas mokėjo 6 mln. 459,8 tūkst. žmonių – tai 34,3 tūkst. daugiau nei sausį.

    Šie skaičiai aktualūs ne tik Lenkijos senjorams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems ar su Lenkija dirbantiems žmonėms, kurie domisi kaimyninės šalies pensijų sistema ir tendencijomis.

    Per devynis mėnesius – 6,9 proc. augimas

    Portalas „PulsHR“ atkreipia dėmesį, kad vidutinės pensijos augimas per devynis 2026 metų mėnesius sudarė apie 6,9 proc. Kitaip tariant, pensijų didėjimas fiksuotas ne vienkartiniu šuoliu, o nuosekliai per laikotarpį.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad didėjo ne tik išmokų dydis, bet ir žmonių, gaunančių pensijas, skaičius. Tai rodo, kad sistema aptarnauja vis didesnę gavėjų grupę.

    Daug senjorų pensiją derina su darbu

    Dar viena tendencija – reikšminga dalis senjorų ir toliau išlieka darbo rinkoje. ZUS duomenimis, 2025 metų gruodį 879,5 tūkst. žmonių, jau turinčių teisę į pensiją, buvo draudžiami sveikatos draudimu kitu pagrindu nei vien pensijos gavimas.

    Šioje grupėje dominavo moterys – jos sudarė 58,2 proc. dirbančių pensininkų. Vidutinis pensiją su darbu derinančių žmonių amžius siekė 67,8 metų.

    Tekste cituojami ir tyrimų duomenys apie norą dirbti po pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, „SD Worx“ ataskaitoje nurodoma, kad 51,9 proc. vyresnių darbuotojų norėtų dirbti ir pasiekę pensinį amžių.

    Taip pat minima „SW Research“ apklausa „Job Impulse“ užsakymu: joje teigiama, kad du trečdaliai vyresnių nei 60 metų žmonių norėtų dirbti. Kaip pagrindinis argumentas tęsti darbą dažniausiai įvardijamos papildomos pajamos.

  • Per trejus metus pastatytas Lenkijos COP iki šiol maitina gynybos pramonę – nuo HSW iki PZL Mielec

    1936–1939 metais Lenkija per neįtikėtinai trumpą laiką pastatė Centrinį pramonės rajoną (COP) – projektą, kuris iš esmės perbraižė šalies sunkiosios ir gynybos pramonės žemėlapį. Per trejus metus iškilo arba buvo smarkiai išplėsti fabrikai, kurių „palikuonys“ iki šiol laikomi strateginiais gynybos sektoriui.

    COP buvo didžiausias tuometinės Lenkijos (II Respublikos) ekonominis sumanymas: jo tikslas – sustiprinti sunkiosios pramonės ir ginkluotės gamybos bazę bei sumažinti priklausomybę nuo importo. Apie šio projekto mastą ir palikimą rašo portalas „wnp.pl“.

    Pradžios taškas buvo sudėtingas. Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais šalis paveldėjo skirtingas teisines ir ekonomines sistemas, susidūrė su karu prieš bolševikinę Rusiją, hiperinflacija, o vėliau – ir su Didžiosios ekonominės krizės smūgiu.

    Vis dėlto politinė ir karinė vadovybė suvokė geopolitinę realybę tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos: be savo pramonės pajėgumų valstybė krizės metu rizikuoja tapti priklausoma nuo išorinių ginklų tiekėjų. Todėl vicepremjeras ir iždo ministras Eugeniuszas Kwiatkowskis pasiūlė ambicingą planą kurti naują pramoninį centrą šalies viduryje.

    Kas buvo COP ir kur jis kūrėsi

    COP buvo pradėtas įgyvendinti 1936 metais, o jo plėtrą nutraukė karas 1939-aisiais. Projektas orientavosi į sunkiosios pramonės ir ginkluotės gamybos vystymą, pasirenkant teritoriją, kuri tuo metu buvo laikoma saugesne nuo galimo priešo aviacijos smūgių.

    Numatyta pramoninė zona apėmė apie 60 tūkst. kv. km plotą – teritorijas tarp Vyslos, Sano ir Dunajeco, apimančias kelių tuometinių vaivadijų dalis. Tai buvo vienas skurdesnių regionų, todėl investicijos turėjo ir socialinį tikslą: mažinti nedarbą, stiprinti infrastruktūrą, pritraukti ilgalaikį ekonominį aktyvumą.

    Per kelerius metus šalia gamyklų kūrėsi elektrinės, geležinkelio atšakos, gyvenamieji kvartalai – iš esmės buvo statoma visa pramoniniam proveržiui būtina ekosistema. Šis „greitos industrializacijos“ modelis vėliau tapo svarbiu atspirties tašku ir pokario pramonei.

    Gamyklos, kurių vardai skamba iki šiol

    Vienas ryškiausių COP simbolių – Stalova Volia. Ten praktiškai nuo nulio buvo kuriamas miestas ir vadinamieji Pietų įmonių kompleksai, pradėję veiklą dar 1937 metų pradžioje. Prieš karą jie gamino artilerijos sistemas, įskaitant 37 mm prieštankinius pabūklus ir priešlėktuvinius ginklus.

    Šiandien šios investicijos tąsa laikoma Huta Stalowa Wola – viena svarbiausių Lenkijos gynybos pramonės įmonių. Straipsnyje pabrėžiama, kad be COP nebūtų susiformavęs toks pramoninis stuburas, kuris vėliau leido išlaikyti ir plėtoti ginkluotės gamybą.

    Kitas svarbus centras – Mielecas, kur COP rėmuose veikė Valstybinės aviacijos gamyklos. Prieš karą ten buvo gaminami kariniai orlaiviai, tarp jų ir bombonešis PZL.37 „Łoś“. Po Antrojo pasaulinio karo Mielecas išaugo į didžiausią Lenkijos aviacijos gamybos bazę.

    Tekste taip pat primenama, kad Ržešuve kūrėsi reikšminga pramoninė bazė, reikalinga kitų gamyklų aprūpinimui, o Dembicoje pradėjo veikti padangų gamykla, kuri veikia iki šiol. Naujojoje Dembicoje atsirado amunicijos gamybos tradicija, kuri vėlesniais dešimtmečiais buvo tęsiama kitų įmonių.

    Karo nutrauktas projektas, išlikęs beveik šimtmetį

    COP plėtra buvo planuojama ilgesniam laikui – numatyta, kad iki 1941 metų pramonė turėtų masiškai tiekti kariuomenei naujus ginklus ir techniką. Tačiau 1939-ųjų karas nutraukė projektą: dalį įmonių perėmė okupantai, dalis buvo sugriauta, o specialistai išblaškyti.

    Vis dėlto, kaip pabrėžiama tekste, 1930-ųjų pabaigoje padėti pamatai pasirodė esą itin tvarūs. COP įmonės tapo vienu svarbiausių pokario Lenkijos industrializacijos ramsčių, o jų istorinis palikimas išgyveno politinių ir ekonominių sistemų kaitą.

    Straipsnyje akcentuojama ir platesnė pamoka šiandienai: dideli pramonės projektai reikalauja vizijos, ryžto ir finansavimo, o jų nauda gali išlikti dešimtmečiais. Autoriai COP pateikia kaip pavyzdį, kad net ir ribotų išteklių valstybė, turėdama aiškų tikslą, gali sukurti ilgalaikę strateginę vertę.

  • Tajvane „Foxtron“ e. autobusus surenka moduliškai: gamybą prižiūri robotai ir DI

    Tajvane, Kaohsiunge, pradėjo veikti „Foxtron“ elektrinių autobusų gamykla, kurioje surinkimas organizuojamas modulių principu – tarsi „Lego“ kaladėlės. Įmonė akcentuoja, kad toks modelis leidžia lanksčiau gaminti skirtingus autobusų variantus ir kartu didinti automatizacijos lygį.

    Gamyklos poreikį stiprina ir šalies planai: Taivano vyriausybė iki 2030 metų siekia viešojo transporto autobusus pakeisti elektriniais. Tai reiškia didesnę paklausą „Foxtron“ ir panašiems gamintojams.

    Kaohsiungo komplekse sujungtos trys kryptys: elektrinių autobusų surinkimo linija, baterijų komplektų gamyba ir elektrinių variklių linija. Vietoje klasikinės konvejerio „juostos“ gamyboje naudojami autonominiai vežimėliai AGV, kurie perveža konstrukcijas tarp skirtingų surinkimo etapų.

    Pats kėbulas pradedamas formuoti nuo šablonų ant platformų: į juos tvirtinami aliumininiai profiliai, iš kurių suvaržomas karkasas. Tai, pasak gamintojo, leidžia kiekvieną kartą iš naujo nematuoti konstrukcijos – profilis įstatomas į numatytą vietą ir tvirtinamas varžtais.

    Vienoje linijoje – trys autobusų ilgiai

    „Foxtron“ teigia galinti toje pačioje gamybos linijoje surinkti trijų ilgių autobusus – nuo 7 iki 12 metrų. Važiuoklė padalinta į penkias sekcijas: viena jų yra pastovaus dydžio, o kitos gali būti pasirenkamos iš skirtingų variantų.

    Modulinis požiūris taikomas ne tik kėbului. Įmonė nurodo, kad jos kuriamas pavaros sprendimas – varikliai, baterijos ir energijos valdymo sistema – taip pat yra modulinis ir gali būti pritaikomas įvairioms transporto priemonėms, nuo autobusų iki lengvųjų automobilių.

    Robotai ir AGV keičia įprastą surinkimą

    Kai karkasas paruoštas, jis tvirtinamas ant didelio paviršiaus AGV vežimėlio, kuris atlieka judančios surinkimo platformos vaidmenį. Taip konstrukcija keliauja tarp skirtingų darbo vietų, kur montuojami kiti elementai.

    Stiklo ir aliuminio kėbulo panelės klijuojamos ant aliuminio rėmo, o dideliems ir sunkiems elementams kelti pasitelkiami robotai. Vienas robotas pakelia panelę, kitas pagal numatytą trajektoriją užtepa sandariklį, o vėliau panelė perduodama operatoriui, kuris ją pritvirtina mechanizuota ranka.

    Prieš robotams ir žmonėms pradedant dirbti greta, jų darbo zonos ir bendras judėjimas buvo patikrintas virtualioje aplinkoje. Tokiu būdu buvo ieškoma, kaip saugiai ir efektyviai pasidalinti erdves prie konkrečių surinkimo vietų.

    „Digital twin“: mažiau rizikų ir didesnė sparta

    Gamykla dar iki realaus įrengimo buvo sukurta ir išbandyta kaip „digital twin“ – skaitmeninis dvynys. Skaitmeninėje versijoje tikrintas medžiagų srautas, robotų pasiekiamumas, tarpai, darbo seka, taip pat optimizuotos AGV maršrutų trajektorijos.

    „Foxtron“ teigimu, toks pasirengimas leido dar prieš paleidžiant realią gamybą pašalinti 90 proc. saugos rizikų ir erdvinių konfliktų tarp įrangos bei darbuotojų. Be to, skaitmeniniame bandyme tikrintas ir PLC valdiklių programinės įrangos veikimas, ieškant klaidų ir „butelio kakliukų“.

    Įmonė skaičiuoja, kad po tokio optimizavimo produktyvumas išaugo 30 proc., užduočių per valandą rodiklis (JPH) padidėjo 27,7 proc., o per dieną pagaminamų autobusų skaičius – nuo 1,43 iki 2 vienetų.

    Šiuo metu gamykloje dirba apie 100–150 operatorių, o metinis tikslas – apie 500 autobusų. „Foxtron“ pripažįsta, kad siekia dar labiau didinti automatizaciją ir sumažinti reikalingų operatorių skaičių iki mažiau nei 100.

    Kokybę tikrina DI ir vaizdo sistemos

    Pasak gamintojo, kiekviename surinkimo poste įdiegti vaizdo sprendimai ir dirbtinis intelektas, kurie iš karto patikrina atliktą veiksmą ir jo kokybę, dar prieš autobusui išvažiuojant į kitą etapą. Aptikus klaidą, sistema gali iš karto pateikti signalą, kad reikalinga korekcija.

    Gamybos linijoje įrengtos aštuonios inspekcijų stotys. Sistema esą leidžia patikrinti daugiau nei 1 000 transporto priemonės elementų, o automatizuoti testai apima 264 procesus gamybos metu.

    Dar vienas akcentas – energija. „Foxtron“ nurodo galinti iki 80 proc. gamyklos energijos poreikio padengti iš savo gamybos: ant stogo įrengta 1,9 MW galios saulės elektrinė, taip pat naudojama 4,9 MW galios energijos kaupimo sistema.

  • „Microsoft“ gedimas sutrikdė „Euronext“ biržas: įmonės pranešimus tvirtina ir SMS žinutėmis

    Didelė „Microsoft“ paslaugų avarija sutrikdė dalies Europos biržų veiklą: „Euronext“ operatorius pranešė įmonėms, kad stringa prieiga prie „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“ sistemų.

    Dėl šių trikdžių biržose listinguojamos bendrovės laikinai buvo raginamos jautrią informaciją bei oficialius pranešimus teikti alternatyviais kanalais – el. paštu ir telefonu, o atskirais atvejais papildomai patvirtinti ir SMS žinutėmis.

    Problema siejama su sutrikusia prieiga prie „MyEuronext“ – platformos, per kurią bendrovės perduoda informaciją ir finansinius duomenis. Gedimą patvirtino ir pati „Microsoft“, kuri yra sistemos tiekėja.

    Nors situacija palietė daugybę bendrovių ir jų investuotojų, „Euronext“ pabrėžė, kad pati prekyba vertybiniais popieriais ir sandorių atsiskaitymas nebuvo paralyžiuoti.

    Kaip įmonės turėjo teikti pranešimus

    „Euronext“ prašė biržose listinguojamų bendrovių iš kelių rinkų informaciją ir oficialius pranešimus laikinai siųsti el. paštu bei perduoti telefonu. Tokios priemonės taikytos, kad svarbūs pranešimai investuotojus pasiektų laiku net ir sutrikus įprastoms sistemoms.

    Biržos operatorius nurodė, kad gautą informaciją tikrina, siekdamas išlaikyti saugumo standartus, konfidencialumą ir duomenų vientisumą. Ypač tai aktualu, kai skelbiama informacija, galinti turėti įtakos akcijų kainai.

    Tekste pabrėžiama, kad kai kuriems pranešimams reikalingas patvirtinimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Papildomai, siekiant įsitikinti, jog duomenys nėra pakeisti ir ateina iš nurodyto adreso, bendrovių atstovai buvo įpareigoti siųsti patvirtinančias SMS žinutes.

    Dalį rezultatų leista nukelti

    Dėl trikdžių dalis Europos bendrovių, kurios tą dieną turėjo skelbti 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, gavo leidimą terminą perkelti į kitą savaitę.

    Tuo pat metu pažymima, kad pati prekyba rinkoje vyko be didesnių kliūčių – tai svarbu investuotojams ir akcininkams, kuriems kritiška, kad sandoriai būtų sudaromi ir atsiskaitomi įprasta tvarka.

    „Microsoft“ tikina: kibernetinės atakos nebuvo

    „Microsoft“ keliais pranešimais akcentavo, kad gedimas nebuvo susijęs su įsilaužėlių ataka, o sistemoje sukaupti duomenys esą išlieka saugūs.

    Bendrovė taip pat informavo, kad dirba ties problemos šalinimu ir diegia pataisas, tačiau klientams rezultatų dar gali tekti palaukti.