CP v2

Category: Technologijos

  • Ramiojo vandenyno milžiniškas aštuonkojis: devyni „smegenys“ ir medžioklė net rykliais

    Ši rūšis, dažniausiai vadinama Ramiojo vandenyno milžinišku aštuonkoju, gali užaugti iki maždaug 4 metrų ilgio, o pavieniai istoriniai aprašymai mini dar didesnius individus. Tai minkštakūnis gyvūnas be kaulų, todėl gali praslysti pro labai siaurus plyšius ir slėptis uolų plyšiuose.

    Aštuonkojis paprastai būna rausvai rudos spalvos, tačiau jo išvaizda greitai keičiasi. Per akimirką jis gali pakeisti ne tik spalvą, bet ir odos tekstūrą, taip susiliedamas su dugnu ar akmenimis.

    Toks maskavimasis įmanomas dėl specialių odos ląstelių, vadinamų chromatoforais. Jos leidžia aštuonkojui prisitaikyti prie aplinkos tiek medžiojant, tiek slepiantis nuo didesnių plėšrūnų.

    Dar viena įspūdinga savybė yra nervų sistemos sandara: dažnai sakoma, kad šis gyvūnas turi devynis „smegenis“. Vienas pagrindinis nervų centras yra kūne, o kiekvienoje iš aštuonių čiuptuvų yra papildomi nervų mazgai, leidžiantys čiuptuvams veikti itin savarankiškai.

    Čiuptuvai padengti tūkstančiais siurbtukų, kurie ne tik tvirtai sugriebia grobį, bet ir padeda „jausti“ aplinką. Siurbtukuose esantys cheminiai receptoriai leidžia aštuonkojui tarsi paragauti to, ką jis liečia, todėl medžioklėje tai tampa papildomu pranašumu.

    Kaip jis medžioja ir kuo minta

    Įprastas racionas apima žuvis, krevetes, moliuskus, krabus, omarus ir šukutes. Kai pasitaiko proga, jis gali suėsti ir kitus aštuonkojus, o kai kuriais atvejais fiksuojami atvejai, kai grobiu tampa ir mažesni rykliai.

    Medžioklėje dažnai pasirenkama slapta taktika, ypač tamsiu paros metu. Aštuonkojis prisėlinąs pasinaudoja maskuote, o priartėjęs staigiai puola, sugriebia ir stipriai prilaiko grobį siurbtukais.

    Grobio sutramdymui svarbi ir seilėse esanti toksinė medžiaga, kuri padeda paralyžiuoti auką. Grobis neretai tempiamas į slėptuvę, kur aštuonkojis jį suėda saugioje vietoje.

    Ar jis pavojingas žmogui?

    Nors milžiniškas aštuonkojis turi nuodų, paprastai jis nėra laikomas itin pavojingu žmogui, jei nėra provokuojamas. Didesnę grėsmę žmonėms kelia kai kurios kitos, gerokai mažesnės aštuonkojų rūšys, kurių toksinai yra ypač stiprūs.

    Vis dėlto laukinėje gamtoje rekomenduojama laikytis atstumo ir nebandyti gyvūno liesti ar erzinti. Įkandimo atveju reikėtų kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos, nes reakcija gali būti skausminga ir sukelti komplikacijų.

    Pastaraisiais metais mokslininkų dėmesys aštuonkojams nemažėja: jie tiriami dėl išskirtinių problemų sprendimo gebėjimų, prisitaikymo ir sudėtingos nervų sistemos. Šie gyvūnai vis dažniau minimi kaip pavyzdys, kad aukštas intelektas gali vystytis ir labai toli nuo žmogaus evoliucinės linijos.

  • Legendinis „Gundam“ robotas dingsta iš Tokijo: atsisveikinimo šou ir kas laukia toliau

    Tokijuje baigiasi vienos ryškiausių japoniškos popkultūros vietų istorija: Odaibos rajone, prie prekybos komplekso DiverCity Tokyo Plaza, pradedamas ardyti beveik 20 metrų aukščio RX-0 „Unicorn Gundam“ statinys. Ši skulptūra čia stovėjo nuo 2017 metų ir tapo traukos centru tiek vietos gyventojams, tiek turistams.

    Organizatoriai fanams paruošė viešą atsisveikinimą, kuris vyks rugpjūčio 29 dieną ir bus transliuojamas „Youtube“ platformoje oficialiame „Gundam“ kanale. Numatytas ir specialus muzikinis pasirodymas, kuriame dalyvaus kompozitorius Hiroyuki Sawano bei dainininkė SennaRin.

    „Tai bus paskutinė proga pamatyti RX-0 „Unicorn Gundam“ įprastoje vietoje, todėl norime atsisveikinti taip, kaip nusipelnė jo gerbėjai“, – teigiama organizatorių pranešime.

    Po rugpjūčio 29 dieną vyksiančios ceremonijos skulptūra dar trumpai liks viešai matoma, o galutinis eksponavimo etapas planuojamas iki rugpjūčio 31 dienos. Tą pačią dieną numatyti ir keli papildomi šviesų bei vaizdo šou seansai, skirti paskutinėms nuotraukoms ir vaizdo įrašams.

    Odaibai tai jau antras toks pokytis: prieš „Unicorn Gundam“ čia stovėjo RX-78-2 skulptūra, kuri vėliau buvo pakeista naujesniu modeliu. Kol kas neatskleidžiama, ar po demontavimo šioje vietoje atsiras naujas didelio masto „Gundam“ objektas, tačiau ankstesnė praktika rodo, kad tokie projektai dažnai migruoja arba atgimsta kitoje formoje.

    Panašus scenarijus neseniai matytas ir Jokohamoje, kur RX-78F00 „Gundam“ ekspozicija buvo uždaryta 2024 metų kovą. Vėliau dalis konstrukcijų pritaikyta naujam projektui, susijusiam su Expo 2025 Osakoje, kas rodo tendenciją ikoninius objektus perkelti į naujas erdves ir pritaikyti didiesiems renginiams.

    Tokijo „Unicorn Gundam“ demontavimas išryškina platesnę kryptį, kaip Japonija tvarko didžiules laikinas ar pusiau laikinas popkultūros instaliacijas: jos tampa turizmo ir prekybos traukos varikliu, o pasibaigus ciklui dažnai pernaudojamos arba integruojamos į kitus projektus. Gerbėjams tai reiškia paprastą dalyką: laikas suskubti, jei šį „Gundam“ dar norėjosi pamatyti gyvai.

  • DI platforma „Principle“ siūlo ne prognozuoti ateitį, o simuliuoti šimtus scenarijų ir sprendimus

    DI platforma „Principle“ siūlo ne prognozuoti ateitį, o simuliuoti šimtus scenarijų ir sprendimus

    Vietoj bandymų nuspėti, kas nutiks rinkoje po pusmečio ar metų, vis daugiau įmonių ieško būdų pasirengti kelioms skirtingoms ateitims vienu metu. Tokį požiūrį siūlo DI grįsta strateginių simuliacijų platforma „Principle“, kuri modeliuoja organizacijas, konkurentus, reguliuotojus ir kitus rinkos veikėjus.

    Platformos idėja paprasta: ne pateikti vieną prognozę, o „prasukti“ šimtus tikėtinų scenarijų ir patikrinti, kaip skirtingi sprendimai atlaikytų sukrėtimus. Tai gali būti konkurento žingsniai, naujos rinkos atvėrimas, įsigijimas, reguliaciniai pokyčiai ar geopolitinės rizikos.

    Nuo prognozių prie simuliacijų

    „Principle“ įkūrėjas Artur Kiulian pabrėžia, kad komanda sąmoningai vengia „krištolinio rutulio“ pažadų. Jo teigimu, tikslas yra suteikti įrankį veiksmams, o ne gražiai skambančią ateities viziją, kuri realybėje dažnai subliūkšta.

    „Mes nekuriame prognozavimo mašinos. Mes kuriame veiksmų mašiną“, – sakė Artur Kiulian.

    Toks požiūris augo iš patirties, kai organizacijos buvo užkluptos nepasirengusios: COVID-19 pandemija, o vėliau ir Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Kiulian teigia, kad net mažai tikėtini įvykiai tampa katastrofiški tada, kai nėra iš anksto apgalvotų veiksmų plano.

    Kaip veikia skaitmeniniai „dvyniai“

    Metodiškai „Principle“ remiasi dideliu kalbos modeliu kaip suspaustu pasaulio modeliu, kuris „įžeminamas“ realiomis rinkos sąlygomis. Sistema sudėlioja dabartinę situaciją ir leidžia skaitmeniniams skirtingų rinkos veikėjų „dvyniams“ žingsnis po žingsnio reaguoti vieniems į kitus.

    Taip imituojama dinamika, kurią įmonės kasdien mato realybėje: vieno dalyvio sprendimas sukelia grandininę reakciją, o strategija gali „lūžti“ ne dėl vieno veiksnio, bet dėl kelių sutampančių pokyčių. Platforma išryškina, kuriose vietose planas trapus, o kurios kryptys atrodo atsparesnės.

    Kodėl tradicinis planavimas stringa

    Didelės organizacijos seniai taiko scenarijų planavimą, tačiau ši praktika dažnai būna lėta ir brangi, o ataskaitos pasensta dar joms nepasiekus vadovų stalo. Be to, informacijos srautas šiandien toks tankus, kad vien žmogaus analitinių gebėjimų nepakanka aprėpti tūkstančius signalų.

    Kiulian kritikuoja rinkoje paplitusį norą pirkti „tikslų rytojaus atsakymą“, ypač kai DI produktai žada prognozuoti žmonių elgesį ar rinkos eigą. Jo logika kitokia: vertė atsiranda tada, kai organizacija supranta galimas kryptis ir turi įrankius pasirinkti veiksmus, o ne tada, kai gauna vieną skaičių ar vieną „teisingą“ prognozę.

    „Vietoj to, kad sakytume, kas nutiks, duokime įrankius suprasti, kur judate ir kur norite būti. Tai daug galingiau“, – sakė Artur Kiulian.

    „Principle“ praktikoje orientuojasi į sprendimus, kuriuos verslai priima nuolat, o ne kartą per metus. Platforma padeda testuoti, kaip pasikeistų rezultatai keičiant veiksmų seką, tempą ar kapitalo paskirstymą, ir kaip į tai galėtų sureaguoti konkurentai bei kiti veikėjai.

    Vienas pavyzdžių – programinės įrangos bendrovė MacPaw, kuri vertino augimo planą kelioms produktų kryptims per 24 mėnesius. Per kelias savaites platforma sugeneravo daugiau nei 500 strateginių krypčių, paleido 480 scenarijų ir modeliuodama 90 rinkos veikėjų parodė, kad panašiai atrodantys planai ilgainiui gali duoti skirtingą rezultatą.

    Pasak „Principle“, įmonės vis dažniau atsitraukia nuo ketvirtinių ar metinių planų kaip pagrindinio valdymo ritmo. Vietoj to strategija koreguojama kas mėnesį, remiantis naujais signalais, o sprendimų priėmimas tampa labiau decentralizuotas, nes kasdienius pasirinkimus daro ne tik strategijos vadovai.

    Platformos kūrėjai taip pat akcentuoja, kad simuliacijose svarbu ne apsimesti, jog šališkumo nėra, o jį modeliuoti. Tai reiškia bandymą atkurti, kaip skirtingi reguliuotojai, valstybės ar organizacijos realybėje priima sprendimus, o ne taikyti „neutralų“ elgesį.

    Šią vasarą „Principle“ viešai demonstravo DI rinkos simuliaciją, apimančią laikotarpį iki 2028 metų vidurio. Bendrovė teigia, kad pasikartojantis modelis daugelyje scenarijų buvo infrastruktūros ribojimai: augimą gali stabdyti ne vien modelių kokybė ar lustai, o elektros tiekimas, leidimai ir tinklų pajėgumai.

    Simuliacijos taip pat iškėlė vadinamųjų juodųjų gulbių rizikas, kurios dažnai lieka už pagrindinės rinkos darbotvarkės ribų, pavyzdžiui, automatizuotų agentų grandininį gedimą, kai klaida per sistemas plinta greičiau, nei žmonės spėja įsikišti, arba DI sustiprintą rinkos išpardavimą finansų rinkose.

    „Principle“ istorija prasidėjo nuo krizių valdymo ir darbo su viešuoju sektoriumi, tačiau komanda galiausiai pasuko į verslo strategiją, nes būtent ten lengviau sukurti tvarų modelį. Bendrovė skelbia pritraukusi 2,5 milijono JAV dolerių ikiseed investiciją, tai yra apie 2,3 milijono eurų.

    Ar strateginės simuliacijos taps kasdieniu įrankiu ne tik korporacijoms, bet ir mažesnėms įmonėms, lems kaina, duomenų kokybė ir tai, ar vadovai gebės simuliacijas paversti realiais sprendimais. Tačiau rinkos kryptis aiški: ne vien spėti, o nuolat treniruotis veikti skirtingomis sąlygomis.

  • Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Europoje per pastarąją savaitę fiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Kartu rinkoje skaičiuota ir daugiau nei penki išėjimai bei susiję įsigijimų ar susijungimų pranešimai.

    Tarp labiausiai aptariamų naujienų išsiskyrė pranešimai, kad „Nvidia“ svarsto galimą „Hugging Face“ įsigijimą. Viešumoje minima suma siekia apie 12 mlrd. eurų, tačiau kol kas tai vertinama kaip nepatvirtinta informacija, kurią rinka seka dėl jos galimo poveikio DI ekosistemai.

    Jei toks sandoris įvyktų, jis sustiprintų „Nvidia“ pozicijas ne tik kaip lustų tiekėjos, bet ir kaip visos DI programinės įrangos grandinės dalyvės. „Hugging Face“ bendruomenė ir jos platforma yra tapusios svarbiu kanalu atviriems modeliams, duomenų rinkiniams ir DI diegimui, ypač kūrėjų bei tyrėjų aplinkoje.

    Investicijų fronte dėmesio sulaukė ir „Einride“ įkūrėjų inicijuotas rizikos kapitalo fondas, kuris, kaip skelbiama, siekia pritraukti apie 450 mln. eurų Europos „deep tech“ projektams. Tokie planai atspindi tęsiamą kapitalo persiorientavimą į gilesnes technologijas, kur svarbus ne vien augimas, bet ir mokslinis bei inžinerinis pranašumas.

    Pastebima, kad vis daugiau investuotojų akcentuoja DI pritaikymą ne tik programinėje įrangoje, bet ir fizinėje infrastruktūroje, pramonėje bei sveikatos technologijose. Kartu auga susidomėjimas sprendimais, kurie DI diegia kaip produktyvumo įrankį, pavyzdžiui, automatizuojant rizikos kapitalo patikras ar sutrumpinant analizės laiką.

    Sveikatos inovacijų srityje minima ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos problema, kurią kai kurie startuoliai bando spręsti greitesniais kvėpavimo testais. Rinkoje tai siejama su platesne tendencija: medicinoje ieškoma sprendimų, kurie pagreitintų atranką, sumažintų diagnostikos klaidas ir leistų efektyviau paskirstyti sveikatos sistemos resursus.

    Bendras savaitės paveikslas rodo, kad Europa išlaiko aktyvumą nepaisant griežtesnių kapitalo sąlygų. Didžiausio dėmesio sulaukia sandoriai, kuriuose susikerta DI infrastruktūra, atvirojo kodo ekosistemos, gynybos ir pramonės technologijos bei vis labiau įrodymais grindžiamos sveikatos inovacijos.

  • JAV susitarimas privertė „Meta“ keisti „Instagram“ ir „Facebook“ dėl vaikų: ar Europa paspaus dar labiau?

    JAV susitarimas privertė „Meta“ keisti „Instagram“ ir „Facebook“ dėl vaikų: ar Europa paspaus dar labiau?

    Jungtinėse Valstijose „Meta“ sutiko iš esmės koreguoti „Facebook“ ir „Instagram“ veikimą nepilnamečiams po precedento neturinčio susitarimo su 47 valstijomis. Dabar Europos Komisijai tenka spaudimas įrodyti, kad Europos Sąjungos skaitmeniniai įstatymai gali priversti platformas imtis ne mažesnių, o gal net griežtesnių pokyčių.

    Susitarimas JAV numato saugiklius, skirtus mažinti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir geriau apsaugoti paauglius. Tarp minimų priemonių yra griežtesnis amžiaus tikrinimas, numatytieji naudojimo laiko ribojimai bei tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui, kosmetinių filtrų, išjungimas paaugliams.

    Europos Komisijos požiūriu tai kartu ir pergalė vaikų saugumui internete, ir nemalonus signalas: dalis priemonių, apie kurias kalbama JAV, Europos Sąjungoje jau seniai telpa į Skaitmeninių paslaugų akto logiką. Vis dėlto Briuselio tyrimai dėl „Meta“ praktikų Europoje tęsiasi ilgai, o aiškių įpareigojimų ar sankcijų iki šiol nėra.

    „Paradoksalu, bet didžioji dalis priemonių jau numatytos Skaitmeninių paslaugų akte. JAV teismai juda greičiau nei Europos Komisija. Turime užtikrinti realų akto vykdymą“, – sakė buvęs Europos Komisijos narys Thierry Breton.

    Liepos mėnesį Europos Komisija pareiškė įtarianti, kad „Meta“ pažeidžia Skaitmeninių paslaugų aktą dėl priklausomybę skatinančių sprendimų, tokių kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas, begalinis slinkimas ir itin personalizuotos srauto rekomendacijos. Anksčiau, balandžio mėnesį, Komisija taip pat kritikavo bendrovę dėl, jos vertinimu, nepakankamų pastangų efektyviai riboti jaunesnių nei 13 metų vaikų patekimą į platformas.

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad dialogas su „Meta“ tęsiasi, o bendrovė vis dar gali pateikti įsipareigojimus, kurie atitiktų Europos reikalavimus. Tačiau jei pokyčiai neįtikins reguliuotojų, „Meta“ gresia bauda iki 6 proc. metinių pasaulinių pajamų, o tai reikštų maksimalią riziką, siekiančią apie 11 milijardų eurų.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumas tarp JAV ir Europos ambicijų gali būti esminis. JAV sprendimai daugiausia remiasi naudojimo ribojimais ir numatytaisiais nustatymais, kuriuos paauglys ar tėvai dažnai galėtų pakeisti į švelnesnius, o Europa labiau taikosi į pačią įtraukimo architektūrą: srauto personalizavimą, automatinį turinio vartojimą ir įsitraukimo maksimalizavimą.

    Vaikų teisių organizacijos taip pat įspėja, kad vien prieigos ribojimas nebūtinai išsprendžia problemą. Jų teigimu, jei pagrindinės dizaino funkcijos ir toliau skatina ilgesnį naršymą, rizika vaikų gerovei išlieka net ir turint papildomus laiko limitus ar tėvų kontrolę.

    Kol kas „Meta“ viešai nesipareigoja automatiškai perkelti JAV priemonių visiems naudotojams pasaulyje ir žada stebėti, kaip jos veiks vietos rinkoje. Tai kuria jautrią politinę situaciją Europoje: jei JAV vartotojai gaus aukštesnį apsaugos standartą, Europos institucijoms teks aiškiai atsakyti, ar Skaitmeninių paslaugų aktas ir jo vykdymas realiai užtikrina lygiavertę vaikų apsaugą.

    Kas toliau: įsipareigojimai ar sankcijos

    Artimiausi mėnesiai gali tapti lūžio tašku, ar Europos Komisija apsiribos derybomis, ar pereis prie griežtesnių veiksmų, įskaitant baudas ir privalomus pakeitimus. Reguliuotojai siekia, kad alternatyvos priklausomybę skatinantiems sprendimams būtų siūlomos pagal nutylėjimą, o ne tik kaip pasirinkimas nustatymuose.

    Ši byla taip pat svarbi kaip precedentas kitoms platformoms: jei „Meta“ būtų priversta peržiūrėti personalizavimo ir turinio pateikimo modelį Europoje, tai galėtų paveikti platesnę skaitmeninės reklamos, rekomendacijų sistemų ir DI naudojimo socialiniuose tinkluose praktiką.

  • „SpaceX“ iškėlė iš Indijos vandenyno „Starship“: ką reiškia šis manevras prieš orbitą

    „SpaceX“ iškėlė iš Indijos vandenyno „Starship“: ką reiškia šis manevras prieš orbitą

    „Starship“ grįžta į bazę

    „SpaceX“ paviešino vaizdus, kaip iš Indijos vandenyno iškeliamas „Starship“ antrojo laipsnio korpusas ir pakraunamas ant laivo. Šis aparatas liepos pabaigoje po bandymo pirmą kartą minkštai nusileido vandenyje, o vėliau kurį laiką dreifavo.

    Operacija vyko netoli Kalėdų salos, kur „Starship“ buvo atvilktas nuo atviros jūros. Įmonei prireikė specialios platformos ir trosų sistemos, nes daugiau kaip 50 metrų ilgio konstrukciją saugiai užkelti ant denio yra sudėtingas inžinerinis darbas.

    Kodėl „SpaceX“ jį pargabena

    Į Teksaso Starbase pargabenamas „Starship“ yra svarbus bandymų programai, nes leidžia detaliai įvertinti, kaip korpusą veikė pakartotinio įėjimo į atmosferą šiluma, apkrovos ir nusileidimas vandenyje. Tokia analizė paprastai naudojama šiluminės apsaugos, konstrukcinių mazgų ir sandarumo sprendimams tobulinti.

    „SpaceX“ kol kas neatskleidė, ką tiksliai darys su šiuo konkrečiu laivu, tačiau tokie grąžinimai dažniausiai reiškia du tikslus: surinkti duomenis ir patikrinti, ką realiomis sąlygomis pavyko išsaugoti arba atkurti. Pats transportavimas jūra gali užtrukti kelis mėnesius.

    Artimiausi planai: orbita ir bandymas sugauti

    Lygiagrečiai „SpaceX“ ruošiasi kitam „Starship“ skrydžiui, kuris turėtų būti išskirtinis dėl planuojamo orbitinio profilio. Iki šiol bandomuosiuose skrydžiuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pakilimui, valdymui, grįžimui ir nusileidimo procedūroms, o orbitinis etapas reikštų naują sudėtingumo lygį.

    Įmonė taip pat siekia priartėti prie pilno pakartotinio panaudojimo modelio, kai tiek „Super Heavy“ stiprintuvas, tiek „Starship“ antrasis laipsnis būtų sugrąžinami ir greitai paruošiami naujam startui. Vienas ambicingiausių tikslų yra bandymas „Starship“ sugrąžinti taip, kad jį galėtų perimti bokšto mechaninės „rankos“, panašiai kaip anksčiau bandyta su „Super Heavy“.

    Be to, „SpaceX“ yra pranešusi apie naujas plėtros kryptis ir papildomos infrastruktūros planus, kurie ilgainiui turėtų padidinti startų skaičių. Tokie projektai paprastai siejami su komercinių krovinių iškėlimu, „Starlink“ tinklo plėtra ir pasirengimu ilgesnėms misijoms, kuriose „Starship“ numatomas kaip pagrindinė transporto priemonė.

  • Lenkija – tarp didžiausių vandenilio gamintojų: kam jis iš tiesų naudojamas šiandien?

    Lenkija – tarp didžiausių vandenilio gamintojų: kam jis iš tiesų naudojamas šiandien?

    Lenkija pagal pramoninę vandenilio gamybą jau dabar yra tarp didžiausių pasaulyje, tačiau šis faktas daugeliui vis dar skamba netikėtai. Kasdienėje vaizduotėje vandenilis dažniau siejamas su ateities transportu, nors realybėje didžioji jo dalis naudojama tradicinėje pramonėje.

    Didžiausias vandenilio vartotojas šiandien yra chemijos sektorius, ypač amoniako gamyba, nuo kurios tiesiogiai priklauso azotinių trąšų pramonė. Vandenilis taip pat plačiai naudojamas naftos perdirbime, kur jis reikalingas degalų valymui ir kokybės gerinimui, mažinant sieros junginių kiekį.

    „Tai nėra technologija, kuri Lenkijoje tik pradeda rastis, vandenilis pramonėje naudojamas seniai“, – sakė prof. dr. hab. inž. Jakubas Kupeckis.

    Vandenilis svarbus ir energetikoje bei mokslo infrastruktūroje, kur jis pasitelkiamas, pavyzdžiui, generatorių aušinimui elektrinėse ar specializuotos tyrimų įrangos darbui užtikrinti. Dėl aukštų reikalavimų patikimumui tokios sritys ilgą laiką rėmėsi būtent vandenilio technologijomis, kurios jau turi sukauptą eksploatacinę patirtį.

    Lenkijoje taip pat intensyviai vystomos naujos vandenilio gamybos kryptys, susijusios su elektrolize, kai vanduo skaidomas panaudojant elektros energiją. Viena perspektyviausių krypčių yra kietojo oksido aukštatemperatūrė elektrolizė, galinti padidinti proceso efektyvumą, ypač kai yra prieiga prie aukštos temperatūros šilumos.

    Greta elektrolizerių plėtojamos ir elektrocheminės sistemos, kurios gali veikti dviem režimais: gaminti vandenilį arba, atvirkščiai, paversti jį elektra ir šiluma kaip kuro elementai. Tokie sprendimai laikomi svarbiais ne tik transportui, bet ir decentralizuotai energetikai, kur svarbi stabili vietinė elektros ir šilumos gamyba.

    Kitas plėtros vektorius siejamas su branduolinės energetikos ir vandenilio grandine, kai aukštos temperatūros reaktoriai galėtų tiekti šilumą ir energiją vandenilio ar sintetinių degalų gamybai. Ne mažiau svarbi ir atsinaujinančių išteklių kryptis, kai vandenilis gaminamas panaudojant perteklinę vėjo ar saulės energiją, kuri kitu atveju būtų prarandama.

    Vandenilio potencialas dažnai siejamas su transportu, nes kuro elementai gali būti pritaikomi automobiliuose, traukiniuose ar laivyboje, ypač ten, kur sudėtinga tiesioginė elektrifikacija. Tačiau viena reikšmingiausių jo nišų ateityje gali tapti ilgalaikis energijos kaupimas, leidžiantis subalansuoti sistemą ne valandoms, o dienoms, savaitėms ar net sezonams.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad daliai dabar vystomų technologijų iki masinio pritaikymo dar reikia laiko, ypač dėl kainos, infrastruktūros ir reguliavimo. Pasak prof. J. Kupeckio, kai kurių sprendimų platesnio diegimo galima tikėtis per 10–20 metų.

  • „Google“ DI režimas kelionėms: kainų sekimas, taškų skaičiavimas ir viešbučių rezervacija

    „Google“ DI režimas kelionėms: kainų sekimas, taškų skaičiavimas ir viešbučių rezervacija

    „Google“ paieškoje plečia DI režimo galimybes kelionių planavimui: vartotojai gali stebėti skrydžių kainas pokalbio lange, greičiau palyginti viešbučius ir kai kuriais atvejais užsakymą atlikti neišeidami iš sistemos. Bendrovė teigia, kad tikslas – sumažinti laiką, kurį žmonės praleidžia šokinėdami tarp skirtingų paieškos rezultatų ir rezervavimo puslapių.

    Viena svarbiausių naujovių – skrydžių kainų sekimas DI režime, perkeliant funkciją iš „Google Flights“. Įvedus maršrutą ir datas, asistentui galima nurodyti sekti tarifus, o pranešimai apie pokyčius siunčiami į el. paštą.

    Vis dėlto ši kainų pranešimų paslauga diegiama ne visur: „Google“ nurodo, kad ji prieinama daugiau kaip 180 šalių, tačiau Europos ekonominėje erdvėje kol kas nepalaikoma. Tai reiškia, kad daliai Europos vartotojų funkcionalumas gali būti ribotas arba startuoti vėliau.

    DI režime taip pat atsiranda galimybė patikrinti skrydžių ir viešbučių kainas lojalumo taškais ar myliomis. Vartotojui reikia pateikti kelionės kryptį, datas ir lojalumo programos pavadinimą, o sistema parodo, kiek taškų reikėtų konkrečiam variantui.

    Pradžioje ši funkcija palaiko duomenis iš „Alaska Airlines“ ir „Hawaiian Airlines“, taip pat „American Airlines“, o viešbučių pusėje – „Choice Hotels International“, „Hilton“ ir „Wyndham Hotels & Resorts“. „Google“ skelbia, kad artimiausiu metu sąrašą papildys „Accor“, „Hyatt“, „LATAM Airlines“, „Flying Blue“ ir „Lufthansa Group“.

    Dar viena naujovė – galimybė greitai užsakyti viešbutį neišeinant iš DI režimo, kai pasiūlymą aptarnauja partneriai. Po užklausos vartotojui pateikiami variantai su svečių atsiliepimais ir pagrindiniais palyginimo parametrais, o užsakymo pabaiga atliekama kelių paspaudimų seka.

    „Kelionės planavimas turi daug judančių dalių ir begalę pasirinkimų. DI režimas padeda gauti realaus laiko informaciją, palyginti skrydžius ir viešbučius, rasti rekomendacijas ir sudėlioti planą, o dabar pridedame naujus būdus sekti kainas, tikrinti tarifus taškais ar myliomis ir rezervuoti viešbutį tiesiai DI režime“, – teigiama „Google“ pranešime.

    Viešbučių greitas užsakymas startuoja JAV, anglų kalba, ir veikia su partneriais, tarp kurių minimi „Expedia“, „Marriott International“ ir „Priceline“. „Google“ pabrėžia, kad pardavėju ir klientų aptarnavimo atsakomybe šiame modelyje išlieka apgyvendinimo teikėjas arba rezervavimo platforma.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau virsta veiksmų atlikimo įrankiu: nuo informacijos suradimo pereinama prie palyginimo, planavimo ir pirkimo vienoje vietoje. Vartotojams tai gali reikšti patogumą, tačiau kartu didėja priklausomybė nuo platformos, kuri sprendžia, ką rodyti pirmiausia ir kokius partnerių pasiūlymus pateikti.

  • Neįtikėtina: „iPhone“ išgyveno kritimą iš stratosferos ir pateko į Guinnesso rekordus

    Neįtikėtina: „iPhone“ išgyveno kritimą iš stratosferos ir pateko į Guinnesso rekordus

    Į Guinnesso rekordų knygą įrašytas neįprastas bandymas, kuriame iš stratosferos numestas išmanusis telefonas po smūgio liko veikiantis. Eksperimentą surengė apsauginių dėklų gamintojas „RHINOSHIELD“ kartu su Jungtinės Karalystės aviacijos ir kosmoso bendrove „Sent Into Space“.

    Telefonas balionu buvo pakeltas į maždaug 30,6 kilometro aukštį, tai yra apie 100 400 pėdų virš Žemės. Tokia riba jau priskiriama stratosferai, kur sąlygos gerokai atšiauresnės nei įprastame skrydyje: žemesnė temperatūra, mažesnis slėgis ir didesni aplinkos svyravimai.

    Įrenginys buvo įdėtas į specialiai šiam bandymui paruoštą apsauginį dėklą, o po numetimo vėliau surastas netoli Kirunos Švedijoje. Skelbiama, kad telefonas buvo atgautas birželio 24 dieną, o paieška, net susiaurinus zoną iki maždaug dviejų kilometrų, truko kelias valandas.

    „Mums buvo svarbu pademonstruoti ne tik kritimo aukštį, bet ir tai, kaip apsauga elgiasi esant ekstremaliam slėgiui ir temperatūrai“, – sakė projekto atstovai.

    „RHINOSHIELD“ teigimu, bandymas buvo susietas su kuriama „AirX“ produktų linija ir idėjomis, pasiskolintomis iš amortizacijos sprendimų automobiliuose bei avalynėje. Tokiuose projektuose pagrindinis tikslas yra sumažinti smūgio energijos perdavimą įrenginiui, todėl realiame naudojime panašūs sprendimai gali reikšti mažiau sudužusių ekranų ir mažesnes remonto išlaidas.

    Rekordo bandymas vyko netoli Esrange kosmoso centro, kur dažnai rengiami aukštuminiai balionų skrydžiai ir testai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net jei įrenginys išgyvena kritimą, tokiose aukštumose papildomą riziką kelia staigūs temperatūros pokyčiai, slėgio skirtumai ir galimas korpuso sandarumo pažeidimas, todėl tokie eksperimentai yra ir inžinerinis, ir logistinis iššūkis.

  • Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos gauti ne tik papildomų amunicijos atsargų, bet ir naujesnių, gerokai galingesnių balistinių raketų. Tarp aptariamų variantų minimos KN-30, kurias ukrainiečiai apibūdina kaip maždaug tris kartus galingesnes už anksčiau Rusijos jau naudotas KN-23 ir KN-24.

    Pasak pirminių vertinimų, Maskva iki rudens ir žiemos gali prašyti apie 120 balistinių raketų ir šešių paleidimo įrenginių, taip pat svarstomas Šiaurės Korėjos raketinės specialistų grupės suformavimas. Be to, minimi planai Rusijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių, nors jų galimas panaudojimas kol kas lieka neaiškus.

    Kas žinoma apie KN-30

    KN-30 siejamos su Šiaurės Korėjos Hwasong-11 šeima ir yra laikomos KN-23 linijos išplėtojimu. Tai vienpakopė trumpojo nuotolio balistinė raketa, paleidžiama iš mobilios ratinės platformos, o deklaruojamas veikimo nuotolis paprastai siejamas su 600–900 kilometrų riba.

    Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams daugelyje Ukrainos regionų, priklausomai nuo paleidimo vietos ir skrydžio trajektorijos. Kartu tai didina spaudimą Ukrainos oro gynybai, nes balistinių raketų perėmimas reikalauja specifinių priemonių ir ribotų, brangių perėmėjų atsargų.

    Ką reiškia triskart galingesnės?

    Teiginys apie tris kartus didesnį galingumą nėra vienareikšmis, nes gali reikšti skirtingus parametrus: kovinės galvutės masę, sprogstamąją galią ar veiksmingumą prieš įtvirtintus taikinius. Dalis analitikų nurodo, kad šiai šeimai priskiriamoms raketoms galėtų būti pritaikoma iki 2,5 tonos kovinė galvutė, o Šiaurės Korėja viešai yra minėjusi ir sunkesnės galvutės variantą.

    Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas išlieka ribotas, nes nėra aiškių viešų įrodymų apie KN-30 panaudojimą kovinėmis sąlygomis Ukrainoje. Dėl to dalis vertinimų remiasi žvalgybine informacija, atviraisiais šaltiniais ir Šiaurės Korėjos demonstracijomis.

    Didėjanti Maskvos ir Pchenjano karinė ašis

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos raketos būtų dar vienas žingsnis gilėjančiame Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniame bendradarbiavime, kuris ryškiai sustiprėjo po 2023 metų pabaigos. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir atvirųjų šaltinių tyrėjai ne kartą fiksavo požymius, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusiją juda ginklų kroviniai.

    Jei Maskva gautų didesnio užtaiso balistinių raketų, tai galėtų padidinti smūgių destruktyvumą ir komplikuoti Ukrainos infrastruktūros apsaugą, ypač žiemos laikotarpiu. Kartu tai didintų politinę įtampą regione, nes tokios tiekimo grandinės laikomos Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu.

    KN-30 viešai pristatytos Pchenjano parade 2021 metų sausio 14 dieną, o pirmieji bandomieji skrydžiai minimi 2021 metų pavasarį. JAV sistemoje KN-30 žymėjimas plačiau įtvirtintas vėliau, o dalis detalių apie tikslų pajėgumą iki šiol vertinamos atsargiai.