CP v2

Category: Technologijos

  • „IKEA“ ir „Xbox“ suvienijo jėgas: nauja YXSTABY kolekcija žaidėjams jau spalį

    „IKEA“ ir „Xbox“ suvienijo jėgas: nauja YXSTABY kolekcija žaidėjams jau spalį

    „IKEA“ pristatė naują baldų ir aksesuarų kolekciją YXSTABY, sukurtą bendradarbiaujant su „Xbox“. Apie projektą pirmą kartą užsiminta socialiniuose tinkluose, o išsamios detalės atskleistos per Gamescom renginį.

    Kolekcija orientuota į žaidėjus, tačiau kūrėjai pabrėžia, kad sprendimai turėtų tikti ir kasdieniam naudojimui namuose. Idėja paprasta: darbo, poilsio ir žaidimų erdvės vis dažniau susilieja, todėl baldai turi būti ir funkcionalūs, ir lengvai pritaikomi.

    YXSTABY sudaro devyni skirtingi baldai ir priedai, kuriuos kūrė abiejų komandų atstovai, atsižvelgę į ergonomiką ir tvarką bendroje erdvėje. Dizainas įkvėptas „Xbox“ stilistikos, todėl akcentuojamos atpažįstamos formos bei spalvos.

    „Žaidimo būdas per metus smarkiai pasikeitė, todėl norėjome sprendimų, kurie palengvintų žaidimą ir būtų naudingi kasdien“, – sakė „IKEA“ dizaineris Philipas Dilé.

    Pasak gamintojo, kolekcijos tikslas yra sumažinti netvarką ir padėti patogiau susidėlioti įrangą, laidus bei priedus, kurie dažnai kelia problemų mažesnėse erdvėse. Tai atspindi ir platesnę rinkos tendenciją: vis daugiau žmonių namuose kuria universalias zonas darbui, mokslams ir pramogoms.

    Skelbiama, kad YXSTABY prekyboje „IKEA“ parduotuvėse pasirodys spalio 1 dieną. Tikslios kainos ir prieinamumas skirtingose rinkose gali skirtis, todėl pirkėjams rekomenduojama stebėti oficialius „IKEA“ pranešimus savo šalyje.

  • „Rockstar“ prabilo apie GTA 6 nutekinimus, bet įsilaužėlis paviešino prologą su Lucia

    „Rockstar“ prabilo apie GTA 6 nutekinimus, bet įsilaužėlis paviešino prologą su Lucia

    Internete pastarosiomis dienomis plinta vis daugiau nutekintos medžiagos iš dar neišleistos „Grand Theft Auto VI“. Nors leidėjas „Rockstar Games“ ilgą laiką viešai nekomentavo situacijos, augant išplitusių įrašų kiekiui studija galiausiai paskelbė pareiškimą.

    Studija dėkojo bendruomenei už palaikymą ir pabrėžė, kad nutekinimai kenkia kūrėjų darbui bei planuotai komunikacijai. Tokiais atvejais įmonės paprastai ragina gerbėjus nesidalyti pavogtu turiniu ir laukti oficialių pristatymų.

    Vis dėlto beveik tuo pat metu pasirodė dar vienas nutekėjimas: socialiniuose tinkluose pradėtas platinti trumpas įrašas, pristatomas kaip GTA 6 prologas iš Lucios perspektyvos. Teigiama, kad jame matomos kalėjimo scenos ir dialogai, galintys atskleisti siužeto detales.

    Nutekintuose fragmentuose dažnai dominuoja Jasonas, o Lucios pasirodymai iki šiol buvo gana trumpi, todėl gerbėjų bendruomenėje stiprėja spėlionės, kad dalį žaidimo herojė gali praleisti įkalinimo įstaigoje. Šią hipotezę kursto ir pastarasis įrašas, kuriame akcentuojama būtent jos situacija.

    Žaidimų industrijoje tokie nutekinimai paprastai sukelia ne tik reputacinių, bet ir teisinių pasekmių: turinys dažnai šalinamas dėl autorių teisių pažeidimų, o platformos sulaukia prašymų blokuoti kopijas. Kūrėjams tai reiškia prarastą kontrolę, kada ir kokiame kontekste auditorijai pristatomos naujos detalės.

    Kol kas „Rockstar Games“ nepatvirtino nutekintų klipų autentiškumo, o viešoje erdvėje cirkuliuojančią medžiagą vertinti sudėtinga dėl perpublikavimo ir redagavimo. Gerbėjams, norintiems išvengti siužeto atskleidimų, tenka būti itin atsargiems socialiniuose tinkluose ir vaizdo įrašų platformose.

  • „Microsoft“ skelbia Xbox revoliuciją: žaidimų diskai virs skaitmeniniais licencijomis

    „Microsoft“ skelbia Xbox revoliuciją: žaidimų diskai virs skaitmeniniais licencijomis

    Ką keičia nauja funkcija?

    „Microsoft“ pristatė naują Xbox iniciatyvą, kuri leis fizinėse laikmenose turimus žaidimus susieti su skaitmenine paskyra. Įmonė tai apibūdina kaip bandymą suvienodinti patirtį žaidėjams, kurie bibliotekas kaupė ir diskuose, ir skaitmeniniu formatu.

    Pagal „Your Discs. Now Also Digital“ idėją žaidėjui turėtų atsirasti daugiau lankstumo, kaip ir kur pasiekti jau įsigytus žaidimus. Tai ypač aktualu, kai vienoje paskyroje sukaupta kelių Xbox konsolių kartų kolekcija.

    Kaip tai veiks praktikoje?

    Numatoma, kad žaidėjui įdėjus žaidimo diską į „Xbox One“ arba „Xbox Series X“ ir paleidus konsolę, sistema atpažins laikmeną ir priskirs teisę į skaitmeninę žaidimo versiją. Tokiu atveju žaidimas turėtų atsirasti paskyroje kaip skaitmeninė licencija.

    „Žaidėjai dešimtmečius kūrė savo žaidimų bibliotekas Xbox platformoje: vienus žaidimus pirko diskuose, kitus skaitmeniniu formatu, o daug jų apima kelias įrangos kartas“, – teigiama „Microsoft“ pranešime.

    Kokios ribos ir kodėl tai svarbu?

    Įmonė pabrėžia, kad diskas neturėtų būti „užrakinamas“ ir turėtų likti naudojamas kaip įprastai, todėl fizinė laikmena toliau veiktų ir kituose įrenginiuose. Toks sprendimas kelia klausimų, kaip bus užtikrinamas teisių valdymas, todėl tikėtina, kad galutinės taisyklės priklausys nuo konkrečių žaidimų leidėjų ir taikomų licencijų.

    Funkcijos bandymai startuoja „Insider“ programos dalyviams rugpjūčio 31 dieną, o vėliau ji turėtų būti plečiama platesnei auditorijai. „Microsoft“ teigia pradėsianti nuo tūkstančių žaidimų ir palaipsniui papildysianti sąrašą, tačiau ne visi pavadinimai bus prieinami iškart.

    „Pradedame nuo tūkstančių pavadinimų ir laikui bėgant jų daugės. Nors ne visi žaidimai bus pasiekiami starto dieną, tai svarbus žingsnis į ateitį, kurioje žaidėjai labiau pasitikės, kad jų pirkiniai liks su jais metų metus“, – nurodo „Microsoft“.

    Jei žaidimas palaiko žaidimą debesyje, skaitmeninė licencija gali palengvinti prieigą per „Xbox Cloud Gaming“. Taip pat tai gali būti svarbu tiems, kurie žaidžia keliose platformose ir vertina galimybę tęsti žaidimą skirtinguose įrenginiuose, kai tai numato konkretaus žaidimo taisyklės.

  • „CLUTCH“ žada tiksliai atkurtą Monaką: naujas „Need for Speed“ varžovas jau rodo raumenis

    „CLUTCH“ žada tiksliai atkurtą Monaką: naujas „Need for Speed“ varžovas jau rodo raumenis

    Naujas žaidimas taikosi į lyderius

    „CLUTCH“ – naujas lenktynių žaidimas, kuriuo studija Maverick Games bando užpildyti rinkoje juntamą istorijomis paremtų arkadinių lenktynių trūkumą. Pastaraisiais metais šią nišą daugeliui žaidėjų iš dalies užėmė „Forza Horizon“, tačiau jos tonas labiau primena nuolatinį festivalį nei nuoseklią kampaniją.

    Kūrėjai teigia, kad „CLUTCH“ kryptingai orientuojasi į pasakojimą ir ryškesnius veikėjus, o tai ilgą laiką buvo vienas iš elementų, dėl kurių žaidėjai prisimena „Need for Speed“ seriją. Maverick Games vadovauja Mike Brownas, anksčiau dirbęs su „Forza Horizon“, todėl lūkesčiai dėl atviro pasaulio struktūros ir tempo yra dideli.

    Monakas atkurtas itin detaliai

    Per Future Games Show, vykusį gamescom 2026 metu, pristatytas naujas „CLUTCH“ anonsas ir papildomos detalės apie žaidimo pasaulį. Kūrėjai patvirtino, kad veiksmas vyks Europoje, o pagrindinis dėmesys skiriamas Monakui ir aplinkinėms vietovėms.

    Studija akcentuoja, kad Monako keliai ir užstatymas atkuriami itin kruopščiai, remiantis realiu miesto reljefu ir urbanistine struktūra. Tai ypač svarbu žaidėjams, kurie Monaką sieja su kasmetinėmis Formulės 1 lenktynėmis ir ikoninėmis miesto atkarpomis.

    Atviras pasaulis ir policijos persekiojimai

    „CLUTCH“ žada atvirą pasaulį, kuriame bus galima važinėti tiek civiliniais keliais, tiek uždarais lenktynių ruožais. Kūrėjai pabrėžia, kad taisyklių laužymas viešose gatvėse turės pasekmių, o policijos persekiojimai taps vienu iš pagrindinių iššūkių.

    Tokios sistemos dažnai laikomos esmine gatvės lenktynių žaidimų dalimi, nes jos sukuria rizikos ir atlygio balansą: greitis ir agresyvus vairavimas gali priartinti prie pergalės, bet kartu išprovokuoti gaudynes. Tai signalas, kad „CLUTCH“ taikosi į klasikines arkadinių lenktynių tradicijas.

    Be įprastų lenktynių, žaidime bus ir papildomų veiklų, įskaitant driftui pritaikytus iššūkius, kurie pastaraisiais metais tapo beveik privalomu žanro elementu. Rugpjūtį rodytuose vaizduose kūrėjai taip pat akcentavo pietų Europos kraštovaizdžius ir vaizdingas pakrantes.

    Tiksli išleidimo data dar nepaskelbta, tačiau nurodoma, kad „CLUTCH“ turėtų pasirodyti kitų metų pavasarį. Žaidimas planuojamas „PlayStation 5“, „Xbox Series X|S“ ir PC platformoms.

  • Lenkų DI startuolis „Pathway“ skelbia rekordinę „intelekto už eurą“ kainą ir pritraukia lėšų

    Lenkijoje įkurtas startuolis „Pathway“ pranešė pritraukęs papildomą ankstyvosios stadijos finansavimą, o įmonės vertė, kaip skelbiama, pasiekė apie 430 000 000 eurų. Apie sandorį pranešė „Forbes“, pabrėždamas, kad bendrovė kuria savo metodą, kaip efektyviau treniruoti ir taikyti dirbtinį intelektą.

    Įmonė dėmesio sulaukė po viešo bandymo, kuriame vertintas vadinamasis „intelekto už eurą“ santykis, tai yra, kiek gebėjimų modelis suteikia už konkrečią skaičiavimo kainą. „Forbes“ nurodo, kad „Pathway“ rezultatas buvo artimas vienam pažangiam didelio kalbos modelio variantui, tačiau pasiektas maždaug 11 kartų mažesnėmis sąnaudomis.

    „Atveriame naują, efektyvesnį dirbtinio intelekto plėtros kelią“, – sakė „Forbes“ cituojama „Pathway“ bendraįkūrėja ir vadovė Zuzanna Stamirowska.

    Toks akcentas į kaštus atspindi platesnę rinkos kryptį: po spartaus modelių didinimo etapo vis daugiau dėmesio skiriama efektyvumui, energijos sąnaudoms ir praktiniam pritaikymui. Įmonės ir investuotojai vis dažniau vertina ne vien maksimalų tikslumą, bet ir tai, ar DI sprendimai gali būti diegiami už prognozuojamą kainą, ypač kai auga skaičiavimo resursų paklausa.

    Šiame kontekste matoma ir didžiųjų technologijų bendrovių dinamika: „Meta Platforms“ viešai ragina mažinti barjerus atviriems modeliams Jungtinėse Valstijose, argumentuodama konkurencija su Kinijos kūrėjais. Bendrovė taip pat pristatė naują atvirojo kodo modelį, orientuotą į agentines užduotis ir galimybę veikti vartotojų įrenginiuose su viena vaizdo plokšte, kas atliepia tendenciją perkelti dalį skaičiavimo arčiau galutinio naudotojo.

    „Pathway“ atvejis rodo, kad Europa siekia užimti nišą ne tik kurdama didelius modelius, bet ir ieškodama, kaip sumažinti jų eksploatavimo kainą. Jei deklaruojamas efektyvumo šuolis pasitvirtins platesniuose testuose ir realiuose produktuose, tai gali padėti startuoliui konkuruoti ne dydžiu, o ekonomiškumu, kuris vis dažniau tampa lemiamu kriterijumi diegiant DI versle.

  • DI turinys ir deepfake’ai pagal AI aktą: kada privaloma žymėti, o kada užtenka sveiko proto?

    Nuo 2024 metų rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje pradėtos taikyti pirmosios AI akto skaidrumo pareigos, susijusios su turiniu, sukurtu ar pakeistu naudojant DI. Praktikoje daugiausia klausimų kelia ne pats reikalavimas, o riba, kada žymėjimas tampa privalomas.

    Teisininkas Grzegorz Antonowicz iš „Baker Tilly Legal Poland“ pabrėžia, kad lemiamas kriterijus dažnai nėra tai, ar naudotas DI, bet ar turinys gali būti palaikytas autentišku. Būtent ši „patikimumo“ riba atskiria, kas laikoma deepfake’u ir kada auditoriją būtina aiškiai informuoti.

    Kas laikoma deepfake’u?

    AI aktas deepfake’u laiko DI sugeneruotą ar DI pakeistą vaizdą, garsą ar vaizdo įrašą, kuris primena realybę ir gali klaidinti žiūrovą. Europos Komisijos gairės šią sąvoką aiškina plačiau: reikšminga ne tik tai, ar vaizduojamas žmogus ar objektas egzistuoja, bet ir ar jis galėtų įtikinamai egzistuoti.

    Todėl, pavyzdžiui, realistiškas įmonės vadovo avataras, tariantis sveikinimo kalbą, gali būti laikomas deepfake’u ir reikalauti žymėjimo. Tuo metu akivaizdžiai fantazinis vaizdas, pavyzdžiui, neįmanomas gyvūnas ar mitinė būtybė virš atpažįstamo miesto, dažniausiai nelaikomas klaidinančiu, nes racionalus žiūrovas jo nepriimtų kaip tikrovės.

    „Tai, kas akivaizdžiai negali egzistuoti, paprastai nebus deepfake’as, nes racionalus gavėjas to nelaikys autentišku turiniu“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Kada privaloma žymėti DI turinį?

    Pagal AI akto 50 straipsnį žymėjimo pareiga pirmiausia taikoma vaizdams, garso ir vaizdo turiniui, kai jis yra sugeneruotas ar pakeistas DI ir gali būti palaikytas tikru. Tai apima veidų keitimus, sintetinius balsus, realistinius avatarus ar vaizdus, kuriuose tikri žmonės pateikiami situacijose, kuriose jie nedalyvavo.

    Tekstams taikomas siauresnis režimas: žymėti reikia tuomet, kai DI sukurtas ar reikšmingai pakeistas tekstas skirtas informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus. Vis dėlto yra svarbi išimtis: jei turinį patikrina ir redaguoja žmogus, o redakcija ar konkretus asmuo prisiima redakcinę atsakomybę, žymėjimo prievolė gali būti netaikoma.

    Kur ir kaip turi būti pateiktas žymėjimas?

    Esminė taisyklė – žymėjimas turi būti pastebimas, aiškus ir nepraeinamas „pro šalį“. Informacija turi pasiekti auditoriją ne vėliau kaip pirmo kontakto su turiniu metu, taip pat turi atitikti prieinamumo reikalavimus, kad ją galėtų suprasti skirtingi vartotojai.

    Praktikoje vien tik platformos nustatymuose pažymėta informacija gali būti laikoma nepakankama, jei žiūrovas jos realiai nemato. Dėl to socialiniuose tinkluose neretai rekomenduojama žymėjimą pateikti pačiame įraše arba ant vaizdo, ypač kai turinys realistiškas ir gali būti palaikytas tikru.

    „Žymėjimas turi būti pastebimas, lengvai suprantamas ir pateiktas taip, kad jo nebūtų paprasta praleisti“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Ar reikia žymėti asmeninėse paskyrose?

    AI akto skaidrumo pareigos gali paliesti ir socialinių tinklų įrašus, jei jie kuriami ne tik asmeniniams, bet ir profesiniams ar komerciniams tikslams. Jei turinys kuriamas privačiai, nekomercinei veiklai, žymėjimo prievolė paprastai netaikoma, tačiau situacija keičiasi, kai paskyra susijusi su darbu, reklama ar auditorijos monetizavimu.

    Influenceriams ir turinio kūrėjams tai reiškia paprastą taisyklę: jei paskyra yra darbo dalis, o turinys realistiškas ir galėtų klaidinti, saugiausia jį aiškiai pažymėti. Tai aktualu ir tada, kai DI naudojamas padėkos įrašui, reklaminei vizualizacijai ar „reališkai“ atrodančiam žmogaus balsui.

    Baudos didelės, bet rizika – ne tik teisinė

    AI aktas numato reikšmingas baudas už skaidrumo pareigų pažeidimus: iki 15 000 000 eurų arba iki 3 proc. visos pasaulinės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Tačiau net ir tais atvejais, kai nacionalinis priežiūros mechanizmas dar formuojamas, reputacinė rizika gali būti greitesnė ir skaudesnė nei formalus procesas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dviprasmiškose situacijose žymėjimas dažnai yra pigiausias būdas išvengti įtarimų manipuliacija. Ilgainiui auditorija prie tokių žymų pripranta, o skaidrumas tampa ne trukdžiu, bet pasitikėjimo elementu.

    „Žymėjimas nėra blogis. Dviprasmėse situacijose geriau pažymėti, nei rizikuoti kaltinimais dėl klaidinimo“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

  • Lenkijos cyberkariuomenei – papildomas finansavimas: pinigai skiriami specialistų atlyginimams

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad šalies Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms bus skirta papildomų lėšų. Jos bus skiriamos iš Kibernetinio saugumo fondo ir pirmiausia numatytos kariuomenės kibernetinio saugumo specialistų atlyginimams.

    Ministro teigimu, tikslas paprastas: valstybė nori išlaikyti aukštos kvalifikacijos žmones tarnyboje ir sustiprinti pajėgumus atremiant vis sudėtingesnes atakas. Kiek tiksliai sudarys papildomas finansavimas, jis neatskleidė, nurodydamas, kad sumos yra neviešinamos.

    Rekordinės išlaidos kibernetiniam saugumui

    K. Gawkowskis pabrėžė, kad Lenkijos išlaidos kibernetiniam saugumui pasiekė rekordines aukštumas. Pasak jo, šiuo metu jos viršija 1 150 000 000 eurų, o papildomai vykdomos ir investicinės programos.

    Anot ministro, ankstesniais dvejais metais metinės išlaidos siekė apie 920 000 000 eurų. Toks augimas, jo vertinimu, atspindi tiek didėjantį grėsmių mastą, tiek poreikį konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų.

    „Žmonės, dirbantys šiuose padaliniuose, turėtų gerai uždirbti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ne tik gynyba, bet ir technologinė suverenitetas

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovas brigados generolas dr. inž. Mariuszas Chmielewskis akcentavo, kad padaliniai rūpinasi ne vien incidentų prevencija ir reagavimu. Jo teigimu, dalis jautriausių ir kritinių technologijų kuriamos pačioje kariuomenės struktūroje, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių sprendimų.

    Generolas išskyrė, kad kibernetinėje gynyboje dirba inžinieriai ir mokslo laipsnius turintys specialistai, kurie kuria bei analizuoja technologijas. Papildomos fondo lėšos, anot jo, yra priemonė išlaikyti šį kompetencijų branduolį ir nuosekliai auginti gebėjimus.

    „Tas technologijų dalis, kurios yra ypač jautrios ir kritiškai svarbios, kuriame savarankiškai“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

    DI modeliai – dar vienas stiprinimo elementas

    Pasak M. Chmielewskio, skaitmeninimo ministerija taip pat padės kibernetinėms pajėgoms iš sąjungininkų gauti pažangius dirbtinio intelekto modelius. Jie, generolo vertinimu, gali prisidėti prie grėsmių analizės, aptikimo ir greitesnio reagavimo procedūrų.

    Jis pažymėjo, kad kariuomenė jau dabar naudoja ir Lenkijoje kuriamus DI sprendimus, pritaikytus konkretiems gynybos poreikiams. Tuo pat metu siekiama įsigyti ir pačius pažangiausius užsienio modelius, kurie, kaip teigiama, galėtų būti gauti dar šiemet.

    „Suprantame, kaip aparatinė įranga ir programinė įranga gali stiprinti mūsų atsparumą“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

  • „Apple“ kuria DI modelį Kinijai su „Alibaba“: Pekino leidimas gali pakeisti iPhone pardavimus

    „Apple“ ruošiasi Kinijos rinkai pristatyti dirbtinio intelekto funkcijas, pritaikytas vietos reikalavimams ir kuriamas bendradarbiaujant su „Alibaba“. Toks žingsnis žymi nukrypimą nuo ankstesnės praktikos, kai bendrovė dažniau rėmėsi partnerių technologijomis, o ne vystė atskirus sprendimus konkrečiai rinkai.

    Kinija „Apple“ yra viena svarbiausių pardavimų ir ekosistemos rinkų, tačiau pastaruoju metu konkurencija čia aštrėja. Vietos gamintojai, tokie kaip „Huawei“ ir kiti Kinijos prekių ženklai, aktyviai integruoja DI asistentus ir generatyvines funkcijas į telefonus, taip formuodami vartotojų lūkesčius.

    Kas keičiasi „Apple“ strategijoje?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, Kinijai skirta „Apple Intelligence“ versija turėtų remtis „Alibaba“ sukurta Qwen modelių šeima, o dalis paieškos ir informacijos pateikimo komponentų gali būti siejami su „Baidu“ technologijomis. Pagrindinis tikslas – pasiūlyti DI funkcijas taip, kad jos atitiktų Kinijos reguliavimo ir duomenų tvarkymo reikalavimus.

    Šis sprendimas yra reikšmingas ir dėl to, kad Kinijoje generatyvinių DI paslaugų teikimas yra griežčiau prižiūrimas nei daugelyje Vakarų valstybių. Praktikoje tai reiškia ilgesnį suderinimo kelią, papildomas atitikties procedūras ir funkcijų adaptavimą vietos taisyklėms.

    Kodėl Kinijai reikia atskiro DI modelio?

    Kinijos rinka pasižymi savita skaitmenine ekosistema, kurioje dominuoja vietinės paslaugos, platformos ir turinio platinimo kanalai. Dėl to tie patys DI sprendimai, kurie veikia kitose šalyse, ne visada gali būti pritaikyti be pakeitimų, ypač kai kalbama apie turinio filtravimą, duomenų saugojimą ir paslaugų registravimo tvarką.

    „Apple“ taip pat siekia sumažinti riziką, kad iPhone Kinijoje atrodys mažiau patrauklus už vietos konkurentų įrenginius, kuriuose DI funkcijos jau tapo standartine komplektacija. Vartotojams tai svarbu ne tik dėl asistento, bet ir dėl praktinių kasdienybės įrankių, pavyzdžiui, teksto apibendrinimo, pranešimų perrašymo ar vaizdų apdorojimo.

    Kada tai gali pasirodyti ir kokia įtaka pardavimams?

    Skelbiama, kad DI funkcijų paketas Kinijoje turėtų atsirasti artimiausiais mėnesiais, kartu su „iOS“ atnaujinimais, tačiau paleidimo grafikas priklausys nuo galutinio suderinimo su vietos reguliavimo institucijomis. Dėl šios priežasties startas gali vėluoti, palyginti su kitomis rinkomis, kur „Apple Intelligence“ diegimas vyksta paprasčiau.

    Rinkos analitikai paprastai vertina DI funkcijų prieinamumą kaip vieną iš veiksnių, galinčių pastiprinti įrenginių paklausą, ypač premium segmente. Jei „Apple“ pavyks sklandžiai pristatyti Kinijai pritaikytą sprendimą, bendrovė gali susigrąžinti dalį vartotojų, kurie pastaruoju metu rinkosi vietos gamintojus dėl integruotų DI galimybių.

    „Apple“ ir „Alibaba“ partnerystė taip pat rodo platesnę tendenciją: pasauliniai gamintojai vis dažniau kuria regionines DI versijas, kad greičiau prisitaikytų prie skirtingų taisyklių ir vartotojų įpročių. Kinijoje tai ypač aktualu, nes be vietos technologijų partnerių įeiti į DI paslaugų rinką gerokai sudėtingiau.

  • Kur dingsta DI nauda? Dauguma pirmųjų diegimų įmonėse neatsiperka, vadovai prašo KPI

    Dirbtinis intelektas žadėjo spartinti darbą ir mažinti sąnaudas, tačiau praktika dažnai nuvilia. Tyrėjų skaičiavimais, trys iš penkių pirmųjų DI diegimų versle baigiasi nesėkme, o net 95 proc. generatyvinio DI pilotų nesukuria aiškiai pamatuojamo poveikio pelno ir nuostolių eilutėms.

    Ši tendencija matoma ir gamybos sektoriuje: DI įvardijamas kaip vienas prioritetinių investicijų krypčių, tačiau realius bandomuosius projektus vykdo tik maždaug kas penkta įmonė. Kitaip tariant, rinka daug kalba apie technologiją, bet atsargiai ją leidžia į kritinius procesus.

    Kodėl pilotai dažnai neatsiperka?

    Dažnas scenarijus panašus: įmonės įsigyja licencijas, sukuria pilotus, apmoko komandas ir pradeda eksperimentuoti su DI agentais. Darbuotojai mato patogesnį darbą ar greitesnes užduotis, tačiau vadovybei pirmiausia matosi didėjančios išlaidos, o veiklos rezultatai lieka beveik nepakitę.

    „Įmonės perka licencijas, kuria pilotus, apmoko komandas ir eksperimentuoja su agentais. Vartotojai mato produktyvumą, valdybos mato augančias sąnaudas, o veiklos rezultatas dažnai lieka be pokyčių“, – sakė vienos DI sprendimus kuriančios bendrovės bendraįkūrėjas Jarosławas Sokolnickis.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis pilotų kuriami kaip technologinis bandymas, o ne kaip aiškiai apibrėžtas verslo pokytis. Kai iš anksto neįvardijamas konkretus naudojimo atvejis, atsakingi procesų savininkai ir sėkmės kriterijai, pilotas lengvai virsta demonstracija be tęsinio.

    Duomenys, sistemos ir žmonės

    Viena didžiausių kliūčių išlieka duomenys: jie būna išskaidyti per skirtingas sistemas, nevienodos kokybės arba sunkiai pasiekiami. Prie to prisideda integracijų sudėtingumas, kai DI sprendimas turi veikti ne atskirai, o kartu su ERP, CRM, gamybos valdymo ir kitomis verslo sistemomis.

    Tarptautiniai pramonės tyrimai rodo, kad diegimus stabdo ir organizaciniai bei biudžetiniai apribojimai, reguliavimo reikalavimai, vidinės procedūros bei ilgalaikės strategijos trūkumas. Praktikoje tai reiškia, kad net ir geras modelis neduoda vertės, jei įmonė nepasiruošia procesų, duomenų ir atsakomybių lygmeniu.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra kompetencijų stygius. Įmonėms trūksta specialistų, kurie gebėtų sujungti duomenų architektūrą, kibernetinį saugumą, pokyčių valdymą ir realų verslo procesų pertvarkymą, todėl DI iniciatyvos stringa tarp IT ir padalinių interesų.

    Baigiasi pažadų era, prasideda KPI

    Vadovų lūkesčiai keičiasi: vien investuoti į DI ar pristatyti pilotą nebepakanka. Vis dažniau prašoma aiškių rodiklių, kurie parodytų, ar sprendimas didina produktyvumą, mažina sąnaudas, trumpina ciklo laiką ar gerina kokybę.

    Globalios konsultantų apklausos taip pat rodo, kad daug organizacijų pasiekia tik dalį planuotų DI transformacijos rezultatų. Dėl to artimiausiu metu DI projektai, tikėtina, bus vertinami griežčiau: prioritetą gaus tie naudojimo atvejai, kurių grąža pamatuojama, o įdiegimas realistiškai įgyvendinamas su turimais duomenimis ir infrastruktūra.

  • Ateities karus lems dronai ir DI: kodėl technologijos įstringa „mirties slėnyje“ prieš patekdamos į kariuomenę

    Karas Ukrainoje ryškiai parodė, kad mūšio lauke vis dažniau lemia ne pavienė ginkluotė, o technologijų visuma: dronai, autonominės sistemos, palydovinė žvalgyba, atsparus ryšys ir greita duomenų analizė. Tačiau vien naujų platformų pirkimas savaime negarantuoja pranašumo, jei kariuomenė nesugeba jų greitai išbandyti, integruoti ir pritaikyti realioms operacijoms.

    Ekspertai šį etapą dažnai vadina „mirties slėniu“: kai sprendimas jau turi prototipą ar demonstruoja potencialą, bet iki serijinio diegimo ir realios kovinės vertės neprieinama. Būtent čia svarbiausia tampa ne technologijos naujumas, o institucijų gebėjimas sutrumpinti kelią nuo poreikio iki veikiančios sistemos.

    Kas šiandien duoda pranašumą

    Karo technologijų kryptis keičiasi: pranašumas vis dažniau kuriamas jungiant sensorius, ryšio tinklus, duomenų apdorojimą ir sprendimų paramą. Dronai bei autonominės platformos tampa masinio panaudojimo priemone, o palydoviniai duomenys ir skaitmeninis mūšio lauko vaizdas leidžia greičiau aptikti taikinius ir trumpinti laiką nuo informacijos gavimo iki veiksmų.

    „Kariuomenė kariauja ne vien karinėmis technologijomis. Vis dažniau ji pasitelkia civilines technologijas, jas adaptuoja ir mokosi pritaikyti tam, kas vyksta mūšio lauke“, – sakė generolas majoras Mariusz Chmielewski.

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbūs tampa ne tik ginklai, bet ir jų „skaitmeninis sluoksnis“: programinė įranga, duomenų mainai, atsparumas trikdymui, kibernetinis saugumas ir gebėjimas greitai atnaujinti sprendimus. Moderni sistema turi veikti ir tada, kai ryšys nutrūksta, GNSS signalas trikdomas, o priešininkas aktyviai siekia „aptemdyti“ informacinę aplinką.

    Kodėl neužtenka nupirkti

    Didžiausias iššūkis šiandien dažnai yra ne pats įsigijimas, o pavertimas pilna kovine geba. Tam reikalingi mokymai, doktrina, integracija su turimomis sistemomis, logistika, infrastruktūra ir nuolatiniai bandymai, nes sparčiai kintančios technologijos greitai sensta.

    „Galima nupirkti geriausią sistemą ir taip ir neįgyti gebos, jei organizacijos struktūra, kompetencijos ir kultūra nesikeičia“, – sakė daktarė Karolina Grenda.

    Todėl kariuomenėms vis svarbesnė tampa iteracijų sparta: kaip greitai surenkamas grįžtamasis ryšys iš naudotojų, kaip greitai gamintojas ar integratorius gali pakeisti programinę įrangą, ir kaip greitai nauja versija vėl patenka į bandymus. Šis ciklas, trunkantis mėnesius, o ne metus, gali nusverti net ir didesnius priešininko resursus.

    „Mirties slėnis“: kur technologijos stringa

    Įprasta kliūtis tarp laboratorijos ir kariuomenės yra tarpinė brandos fazė, kai sprendimas jau veikia ribotomis sąlygomis, bet dar nėra pasirengęs masinei gamybai ir naudojimui. Tokiu metu sprendimus stabdo atsakomybės išskaidymas, ilgi pirkimų ir sertifikavimo procesai, sunkiai suderinami reikalavimai ir ribotos galimybės testuoti „kaip kare“.

    „Svarbiausia geba šiandien yra integravimo, eksperimentavimo ir technologijų mastelio didinimo greitis. Valstybė, kuri per kelis mėnesius nuo problemos atpažinimo pereina prie bandymo su naudotoju ir diegia kitą sprendimo versiją, gali įgyti pranašumą prieš veikiančią daugiametėmis ciklais“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Wojciechas Górecki.

    Prie „mirties slėnio“ prisideda ir tai, kad šiuolaikinės technologijos turi būti diegiamos kaip ekosistema. Pavienis dronas ar atskiras sensorius nėra lemiamas, jei nėra patikimo ryšio, duomenų fuzijos, valdymo grandinės, atsparumo trikdymui ir aiškaus taktinių vienetų parengimo.

    Galiausiai, net pažangiausios sistemos nekompensuos žmogiškojo faktoriaus spragų. Todėl investicijos į kompetencijas, mokymą ir specialistų pritraukimą tampa tokios pat svarbios kaip ir investicijos į platformas, nes ateities karuose laimi ne vien turintys daugiau technikos, o tie, kurie greičiausiai mokosi ir prisitaiko.