Category: Technologijos

  • Čekai atidaro D11 atkarpą iki Lenkijos: nuo lapkričio 27 d. S3 pagaliau turės jungtį

    Čekijoje netrukus bus atidaryta 3 kilometrų autostrados D11 atkarpa prie sienos su Lenkija, kuri susijungs su lenkų greitkeliu S3 ties Lubavkos (Lubawka) mazgu. Tai reiškia, kad iki šiol „į niekur“ pasibaigęs S3 pagaliau gaus tiesioginę jungtį su Čekijos kelių tinklu.

    Svarbi detalė vairuotojams – skelbiama, kad naujuoju D11 fragmentu kurį laiką bus galima važiuoti nemokamai. Tokia tvarka turėtų galioti iki tol, kol čekai užbaigs visą reikalingą infrastruktūrą, kurios pabaiga planuojama iki 2029 metų.

    Atidarymo data įvardijama konkreti – penktadienis, lapkričio 27 diena. Terminas buvo minėtas ir anksčiau, tačiau šįkart Čekijos transporto ministras Ivanas Bednárikas jį pateikė kaip patvirtintą.

    Tikimasi, kad naujas kelio ruožas sumažins tranzitinį srautą per Lubavkos centrą, kur, pasak vietos valdžios, važiuoja daug sunkvežimių ir lengvųjų automobilių į Čekiją ir atgal. Miestui tai reiškia mažesnes spūstis ir didesnį saugumą.

    Nemokamas važiavimas – iki infrastruktūros pabaigos

    Apie projektą rašo Valbžycho „Gazeta Wyborcza“, cituodama I. Bednáriką, kuris vasarą lankėsi statybvietėje. Ministras nurodė, kad mokestis už važiavimą naująja D11 atkarpa būtų taikomas tik užbaigus visą numatytą infrastruktūrą.

    Toks sprendimas reiškia, kad bent iš pradžių vairuotojai galės greičiau pasiekti pagrindinius maršrutus nepatirdami papildomų išlaidų už šią atkarpą.

    Kuo svarbus D11 ir S3 susijungimas

    Vietos savivaldos atstovai jungtį vertina kaip realią galimybę regionui – tiek verslui, tiek turizmui. Pabrėžiama, kad Lubavka atsidurtų maršrute, jungiančiame Baltijos jūros kryptį su Adrijos regionu.

    Naujasis kelio ruožas turėtų būti naudingas ir keliautojams: čekams – važiuojant link jūros, lenkams – vykstant į Prahą. Kartu tai sustiprina logistikos koridoriaus svarbą tarp Šiaurės ir Pietų Europos.

    Iki šiol S3 baigėsi „laukuose“

    Lenkijos S3 plėtra anksčiau kėlė kritikos dėl to, kad kai kurios atkarpos faktiškai neturėjo tarptautinio tęstinumo. 16 kilometrų ruožas tarp Bolkuvo (Bolków) ir Kamienos Guros (Kamienna Góra) buvo atiduotas naudoti 2024 metų vasarą, tačiau baigdavosi ties Lubavkos mazgu.

    Dabar situacija keičiasi – S3 pagaliau turės tiesioginį ryšį su Čekijos keliais. Tikimasi, kad tai bus naudinga abiejų šalių keliautojams ir verslams, o tranzito srautai bus nukreipti nuo gyvenviečių centrų.

  • Rusija kelia reikalavimus dėl Lenkijos: siūlo grįžti prie 1997 metų NATO dislokavimo

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos kol kas neduoda proveržio, tačiau Maskva tuo pat metu kelia naujus reikalavimus, susijusius su Europos saugumo architektūra. Jie, kaip teigiama, galėtų reikšti NATO pajėgų buvimo Rytų Europoje ribojimą.

    Apie Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų pokalbius Abu Dabyje ir Kremliui svarbius siekius pranešė agentūra AFP. Skelbiama, kad konkrečiausiu šių kontaktų rezultatu tapo plataus masto belaisvių apsikeitimas.

    Rusija derybose neatsisako ir maksimalistinių pozicijų dėl Ukrainos teritorijų. Tačiau, anot publikacijoje cituojamos informacijos, jos užmojai nesibaigia vien karo pabaigos sąlygomis – kalbama ir apie platesnius pokyčius visoje Europos saugumo sistemoje.

    Minimi reikalavimai siejami su NATO plėtros ribojimu ir Aljanso pajėgų buvimo Rytų Europoje grąžinimu į 1997 metų lygį. Toks scenarijus reikštų ir potencialų NATO karių išvedimą iš Lenkijos mainais į siūlomą nepuolimo paktą.

    Europos sostinėse – nepasitikėjimas ir klausimai dėl JAV vaidmens

    Nors šie Rusijos reikalavimai apibūdinami kaip menkai realistiški, Europos sostinės situaciją vertina atsargiai. Tekste pabrėžiama, kad jos su dideliu nepasitikėjimu žiūri į Donaldo Trumpo administraciją.

    Baiminamasi, kiek toli JAV prezidentas galėtų nueiti darydamas nuolaidas Maskvai iki kadencijos pabaigos. Tokios nuotaikos didina įtampą dėl to, kokiomis sąlygomis galėtų būti pasiektas susitarimas.

    Numatomas Trumpo pasiuntinių susitikimas Maskvoje

    Publikacijoje teigiama, kad ketvirtadienį specialieji Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas turėtų Maskvoje susitikti su Vladimiru Putinu. Viena iš temų esą gali būti Europos Sąjungos dalyvavimas taikos derybose.

    Vis dėlto keliamos abejonės, ar Kremlius sutiktų įtraukti ES į šį procesą, nes tai galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas. Taip pat cituojama nuomonė, kad JAV gali siūlyti atskirą derybų kelią tarp Europos ir Rusijos.

  • Lenkija keičia viešųjų pirkimų taisykles: nebelemia vien mažiausia kaina, daugiau šansų MVĮ

    Lenkija ruošiasi keisti viešųjų pirkimų žaidimo taisykles: laimėtoją turėtų lemti ne vien mažiausia kaina, o ir kokybė, inovatyvumas, tiekimo saugumas bei ekonominė nauda.

    Apie tai Varšuvoje kalbėjo Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, pristatydamas Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams įgyvendinimo kryptį.

    Pasak jo, viešieji užsakymai turi tapti ne tik pirkimo mechanizmu, bet ir įrankiu, padedančiu stiprinti šalies ekonomiką, skatinti investicijas bei didinti atsparumą krizėms.

    Ministras taip pat akcentavo tikslą didinti mikro, mažų ir vidutinių įmonių dalį viešųjų pirkimų rinkoje, mažinant kliūtis, kurios neretai mažesnius tiekėjus eliminuoja dar starto pozicijoje.

    Daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms

    Tarp prioritetų įvardyta būtinybė plačiau atverti kelią vietos verslui, ypač mažesnėms įmonėms. Vienas iš siūlomų sprendimų – dažniau skaidyti pirkimus į dalis, kad konkursuose galėtų realiai dalyvauti daugiau tiekėjų.

    Taip pat dėmesys skiriamas finansinėms sąlygoms: aptariama galimybė dažniau taikyti avansus ir dalinius mokėjimus, kad viešuosius kontraktus vykdančioms bendrovėms būtų lengviau užtikrinti apyvartines lėšas.

    Kalbėta ir apie geresnį ryšį tarp perkančiųjų organizacijų ir rangovų, kad konkursų sąlygos būtų labiau pritaikytos realioms rinkos galimybėms, o ne formaliai „užprogramuotų“ laimėtojus.

    Viešieji pirkimai – ne tik pigiausias pasiūlymas

    Naujas požiūris numato, kad perkant prekes ir paslaugas daugiau reikšmės turėtų įgyti ne tik kaina, bet ir ilgalaikiai sprendimo privalumai: patikimumas, ilgaamžiškumas, tiekimo grandinių saugumas.

    Lenkijos valdžia nori, kad viešosios lėšos aktyviau prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo ir vietos įmonių augimo, o pirkimai būtų vertinami per platesnę – o ne vien biudžetinę – prizmę.

    Politikoje minimas ir siekis didinti šalies įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose (vadinamasis local content). Pabrėžiama, kad tikslas nėra automatiškai teikti pirmenybę vietos bendrovėms, o veikiau šalinti barjerus, trukdančius joms konkuruoti lygiomis sąlygomis.

    Saugumas ir profesionalumas – dar du akcentai

    Kitas prioritetas – valstybės atsparumo stiprinimas, įskaitant strateginių poreikių užtikrinimą ir gebėjimą reaguoti į krizes. Čia svarbiu kriterijumi laikomas tiekimo patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Trečiasis ramstis – viešųjų pirkimų profesionalizavimas. Ministro teigimu, net ir geriausios taisyklės neveiks, jei institucijoms trūks kompetencijų pirkimus parengti ir prižiūrėti.

    Tarp priemonių minimos skaitmenizacijos ir naujų technologijų galimybės, kurios galėtų supaprastinti procedūras ir padidinti prieinamumą prie informacijos apie viešuosius užsakymus.

  • Lenkijos vyriausybė ragina prezidentą pasirašyti DSA įgyvendinančią įstatymą: akcentuoja vaikų saugumą internete

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis paragino prezidentą Karolį Nawrockį pasirašyti įstatymą, kuriuo būtų įgyvendinamas Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pasak ministro, tai turėtų sustiprinti saugumą internete ir suteikti daugiau įrankių reaguoti į neteisėtą turinį.

    Kartu buvo pristatytas Skaitmenizacijos ministerijos parengtas pranešimas, kuriame keliami jautrūs klausimai apie vaikų ir paauglių patirtis skaitmeninėje erdvėje. Iš jo matyti, kad 45 proc. Lenkijos vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija.

    Minimas įstatymas numato procedūrą, kuri leistų greičiau priimti sprendimus dėl prieigos ribojimo prie internete skelbiamo turinio, pažeidžiančio įstatymus. Tuo pat metu pabrėžiama, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami gerbiant interneto vartotojų teises.

    Prezidentas turi laiko iki penktadienio nuspręsti, ar įstatymą pasirašyti, vetuoti, ar kreiptis į Konstitucinį tribunolą. Prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius ketvirtadienį pranešė, kad sprendimas bus paskelbtas ne vėliau kaip penktadienį.

    Ką numato DSA įgyvendinantis įstatymas?

    Pagal pateiktą informaciją, įstatymas įtvirtina mechanizmą, kuriuo būtų galima operatyviau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Tikslas – sudaryti sąlygas greitam reagavimui, kai pažeidžiami teisės aktai.

    Kartu akcentuojama, kad ribojimai neturėtų tapti savivališki: procedūroje turi būti numatyta ir vartotojų teisių apsauga. Tai svarbi detalė diskusijose, kuriose dažnai susiduria siekis didinti saugumą ir nerimas dėl žodžio laisvės.

    „Juodoji knyga“ apie jaunus platformų aukas

    Ministras taip pat pristatė ataskaitą „Juodoji knyga: jaunų skaitmeninių platformų aukų Lenkijoje“. Joje teigiama, kad 39 proc. Lenkijos paauglių susidūrė su agresija internete, 10 proc. buvo šantažuojami, įskaitant šantažą seksualinio pobūdžio nuotraukomis.

    Didžiausią dėmesį atkreipė duomuo, kad 45 proc. vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija. Šie skaičiai pasitelkiami argumentuojant, kodėl, valdžios nuomone, DSA įgyvendinimas ir greitesnės reakcijos procedūros yra būtinos.

    Prezidento sprendimas – iki penktadienio

    Pagal Lenkijos teisėkūros tvarką prezidentas gali pasirinkti vieną iš kelių kelių: pasirašyti įstatymą, jį vetuoti arba perduoti vertinti Konstituciniam tribunolui. Nuo šio sprendimo priklausys, ar DSA įgyvendinimo nuostatos įsigalios dabar, ar procesas užtruks.

    K. Gawkowskis į prezidentą kreipėsi viešai, ragindamas pasirašyti dokumentą ir pabrėždamas interneto saugumo temą. Sprendimą prezidentas pažadėjo paskelbti artimiausiu metu.

  • Lenkija ruošia geležinkelius kariniams pervežimams: 13 stočių atnaujinta infrastruktūra

    Lenkijoje baigtas projektas, kuriuo 13-oje geležinkelio stočių atnaujinti krovos punktai, pritaikant juos ir kariniams transportams. Modernizacija apėmė stotis penkiose vaivadijose, o darbai finansuoti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis.

    Kaip skelbia portalas WNP.pl, paskutinis projekto etapas užbaigtas 2026 metais Vroclave – stotyse Wrocław Pracze ir Wrocław Kuźniki. Čia įrengtos kaktinės–šoninės rampos, atnaujinti privažiuojamieji bėgiai ir apšvietimas.

    Tokio tipo rampos svarbios tuo, kad jomis gali naudotis karinė technika, o pati infrastruktūra tampa tinkamesnė tiek gynybos, tiek ekonomikos poreikiams. Kartu didėja geležinkelio krovos pajėgumai – paprasčiau organizuoti pakrovimą ir iškrovimą.

    Ankstesniame etape, 2024–2025 metais, krovos punktai perstatyti dar 11-oje stočių, tarp jų – Stargard, Szczecin Podjuchy, Opole Groszowice, Brzeg, Sochaczew, Oława ir Nasielsk. Šie darbai taip pat apėmė rampų pritaikymą, bėgių ir apšvietimo modernizavimą.

    Rampos – ir kariuomenei, ir civiliams

    Įrengtos kaktinės–šoninės rampos reiškia, kad infrastruktūra gali būti naudojama ne tik kariniams pervežimams. Jose numatytas ir civilinių krovinių – pavyzdžiui, skaldos, medienos, anglies ar statybinių medžiagų – pakrovimas bei iškrovimas.

    Projekto rengėjai pabrėžia, kad geresnės galimybės gabenti krovinius geležinkeliu gali mažinti sunkiojo transporto srautus keliuose. Tai siejama ir su mažesne kelių tinklo apkrova, ir su aplinkosauginėmis naudomis.

    Bendra projekto „Darbai krovos punktuose TEN-T tinkle“ vertė siekė apie 77,5 mln. zlotų be PVM (daugiau nei 95 mln. zlotų su PVM). Jis įgyvendintas 2024–2026 metais, o dalis finansavimo skirta per CEF Military Mobility programą bei Lenkijos gynybos pasirengimo priemones.

    Mažai terminalų – sena krovininės geležinkelių rinkos problema

    Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad Lenkijos krovininis geležinkelių sektorius pastaraisiais metais susiduria su stagnacija, o pastaruoju metu – ir su mažėjančiais pervežimų apimčių rodikliais. 2025 metais geležinkeliais pervežta 217,8 mln. tonų krovinių – tai mažiausias lygis bent nuo 2012 metų.

    Kita vertus, vežimo darbas (tonkilometriais) 2022 metais buvo pasiekęs 62,5 mlrd., tačiau vėliau nuosekliai mažėjo ir 2025 metais sudarė 56,2 mlrd. Vis dėlto šis rodiklis išliko aukštesnis nei prieš dešimtmetį, nes krovinių gabenimo atstumai vidutiniškai ilgėjo.

    Kaip viena iš svarbiausių ilgalaikių kliūčių plėtrai nurodoma per maža terminalų, pramoninių atšakų ir krovos punktų pasiūla. Todėl kiekvienas modernizuotas krovos taškas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, didinantis sistemos lankstumą tiek civilinėms, tiek gynybos reikmėms.

  • Lenkija žada daugiau viešųjų pirkimų palikti vietos įmonėms: pavyzdžiu rodo Prancūziją

    Lenkijos vyriausybė patvirtino naują Valstybės pirkimų politiką 2026–2029 metams ir aiškiai deklaruoja tikslą labiau remti vietos verslą, ypač smulkias ir vidutines įmones (SVV), dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose.

    Pristatydamas dokumentą, plėtros ir technologijų viceministras Michałas Jarosas pabrėžė, kad net turėdama europinių ribojimų Prancūzija sugeba pasiekti, jog 92 proc. viešųjų užsakymų laimi prancūzų bendrovės. Anot jo, tokios krypties siekiama ir Lenkijoje.

    Naujos politikos gairėse išskiriami du pagrindiniai ramsčiai: didesnė pagalba įmonėms konkuruojant dėl valstybės užsakymų ir valstybės atsparumo stiprinimas krizių metu, kai sutrinka tiekimo grandinės ar išauga priklausomybė nuo trečiųjų šalių.

    Viešųjų pirkimų rinka Lenkijoje yra milžiniška: nurodoma, kad 2025 metais jos vertė siekė apie 595 mlrd. zlotų, o per tą laikotarpį suteikta 187,8 tūkst. užsakymų taikant Viešųjų pirkimų įstatymą.

    Pagalba SVV ir daugiau praktinių įrankių

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija žada verslą remti informacinėmis priemonėmis – nuo skaitmeninių įrankių iki dirbtinio intelekto panaudojimo bei praktinių patarimų, kaip dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

    Pasak viceministro, šių priemonių tikslas – viešuosius pirkimus panaudoti kaip instrumentą strateginiams ekonomikos plėtros planams įgyvendinti, kartu išlaikant skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principus.

    Atskirai akcentuojama SVV reikšmė ekonomikai: būtent ši įmonių grupė įvardijama kaip vienas svarbiausių Lenkijos ūkio pamatų, todėl ketinama nuosekliai didinti jų galimybes laimėti konkursus.

    „Local content“ ir valstybės atsparumas krizėms

    Antrasis svarbus krypties pokytis – didesnis dėmesys vietos turiniui („local content“) ir tiekimo saugumui. Tai siejama su pastarųjų metų patirtimis, kai tiekimo grandinės buvo trūkinėjusios, o globalios priklausomybės tapo rizikos šaltiniu.

    M. Jarosas pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose norima matyti ir tokias įmones, kurios gali suteikti saugumo garantijas, įskaitant kibernetinę erdvę.

    Kartu pripažįstama, kad naujos politikos poveikis gali būti lėtas: viceministras atkreipė dėmesį, jog ilgalaikių rezultatų gali tekti laukti net metų metus ar dar ilgiau, tačiau kryptis vertinama kaip būtina.

    Dokumentas pirmiausia skirtas valstybės administracijai, kuri savo pirkimų strategijose turės įtraukti numatytus prioritetus. Tačiau gairės ir rekomendacijos adresuojamos ne tik centrinei valdžiai – jos aktualios ir savivaldybių sektoriui, kuris taip pat vykdo reikšmingą viešųjų pirkimų dalį.

  • Lenkijoje prieš savaitgalį mažėja degalų kainų lubos: benzinas ir dyzelinas pigs nuo penktadienio

    Lenkijoje prieš savaitgalį mažėja degalų kainų „lubos“ – nuo penktadienio nustatytos mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos degalinėse.

    Kaip skelbiama Energetikos ministro ketvirtadienį paskelbtame pranešime, litras benzino 95 nuo penktadienio turėtų kainuoti ne daugiau kaip 6,06 zl, benzino 98 – 6,68 zl, o dyzelino – 7,54 zl.

    Šie limitai yra mažesni nei ketvirtadienį galiojusios maksimalios kainos. Tuomet benzino 95 viršutinė riba siekė 6,10 zl už litrą, benzino 98 – 6,70 zl, o dyzelino – 7,66 zl.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad kitas Energetikos ministro skelbimas dėl maksimalios degalų kainos bus paskelbtas penktadienį – jame bus nustatytos kainos šeštadieniui, sekmadieniui ir pirmadieniui.

    Kodėl taikomos kainų „lubos“?

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra vienas iš programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) elementų, kuriuo siekiama riboti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas susietas su dalies nuostatų įsigaliojimu įstatyme dėl vadinamojo „viršpelnių“ mokesčio degalų sektoriaus įmonėms. Prezidentas įstatymą pasirašė ir kartu kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą dėl jo kontrolės po įsigaliojimo.

    Už nustatytų maksimalių kainų nesilaikymą gali būti numatyta bauda iki 1 mln. zl.

    Viršpelnių mokestis ir akcizo bei PVM mažinimas

    Įstatymas taip pat atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiesiems degalams. Nurodoma, kad šios priemonės turėtų būti finansuojamos iš naujo mokesčio degalų koncernams, gaunantiems viršvidutinius pelnus.

    Pagal vyriausybės prielaidas visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    Naujos taisyklės numato 60 proc. mokestį nuo perteklinių pelnų, gautų iš prekybos skystaisiais degalais. Jis apimtų laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos įmonėms, užsiimančioms degalų gamyba, ir subjektams, turintiems licenciją prekiauti degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų perteklinės pajamos, viršijančios istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Numatyta ir minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų arba grynojo pelno.

    CPN paketas: kada pradėtas taikyti?

    Pirmoji CPN paketo versija buvo įvesta kovo pabaigoje kaip atsakas į brangusią naftą dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Tuomet buvo laikinai mažinamas PVM ir akcizas benzinui bei dyzelinui, taip pat įvestas ministro skelbiamas maksimalios kainos mechanizmas.

    Pirmasis etapas galiojo iki birželio pabaigos, o akcizo sumažinimas – iki birželio vidurio. Antrasis CPN etapas buvo taikytas rugpjūčio 17–31 dienomis, tačiau be akcizo mažinimo.

  • Banku Pocztowego vadovu tapo Jędrzej Marciniak: žada stiprinti ryšį su Lenkijos paštu

    Banku Pocztowego valdybos pirmininku paskirtas Jędrzej Marciniak – sprendimas įsigaliojo 2026 metų lapkričio 10 dieną. Naujas banko vadovas teigia matantis didelį potencialą glaudesniame bendradarbiavime su Lenkijos paštu „Poczta Polska“, o tai, anot jo, turėtų būti naudinga klientams.

    Paskyrimui vienbalsiai pritarė Lenkijos finansų priežiūros institucija (Komisija Nadzoru Finansowego), o sprendimą priėmė banko stebėtojų taryba. Apie tai rašoma portalo WNP.pl publikuotame pranešime.

    J. Marciniakas pabrėžia, kad viena svarbiausių krypčių – užtikrinti klientams stacionarią prieigą prie banko paslaugų ir grynųjų pinigų. Jo teigimu, būtent čia bendradarbiavimas su pašto tinklu turi didžiausią praktinę vertę.

    Kartu naujasis vadovas akcentuoja ir šiuolaikinius vartotojų lūkesčius – patogią mobiliąją bankininkystę, greitį bei savarankišką paslaugų valdymą. Jis mano, kad šių dviejų krypčių – fizinės prieigos ir skaitmeninių sprendimų – derinimas gali padėti bankui augti.

    35 metų patirtį sukaupęs bankininkas

    Jędrzej Marciniak su bankininkyste siejamas jau 35 metus. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos jis Banku Pocztowy dirbo valdybos vicepirmininku ir laikinai vadovavo banko valdybos darbui.

    Anksčiau, 2011–2025 metais, jis buvo „Credit Agricole Bank Polska“ valdybos narys ir viceprezidentas. Dar prieš tai, 2001–2011 metais, ėjo vadovaujančias pareigas BZ WBK banke.

    Karjeros pradžioje jis dirbo Wielkopolski Bank Kredytowy: 1991–2001 metais užėmė įvairias pozicijas, tarp jų – rinkodaros departamento direktoriaus, vėliau – elektroninės bankininkystės departamento ir kortelių centro vadovo.

    J. Marciniakas yra baigęs magistro studijas Poznanės ekonomikos universitete, taip pat papildomas studijas „Columbia Business School“ pagal skaitmeninės rinkodaros strategijų programą.

    Dabartinė banko vadovybė ir tinklas

    Skelbiama, kad dabartinę Banku Pocztowy valdybą sudaro pirmininkas Jędrzej Marciniak ir vicepirmininkai: Łukasz Kinicki, Agnieszka Kosowska bei Piotr Piechota.

    Banku Pocztowy, priklausantis „Poczta Polska“ grupei, aptarnauja privačius ir verslo klientus visoje šalyje. Bankas veikia per 130 nuosavų padalinių, taip pat naudojasi pašto tinklu ir teikia paslaugas internetu bei per mobiliąsias programėles.

    Teigiama, kad bankas turi beveik 700 tūkst. klientų.

  • Iš Kinijos biržų „išgaravo“ iki 3,5 trln. dolerių: ar Pekinui pavyks sustabdyti nuosmukį?

    Kinijos akcijų rinkose per kelis pastaruosius mėnesius fiksuotas staigus nuosmukis, o bendra prarasta vertė, remiantis skaičiavimais, galėjo siekti net iki 3,5 trln. JAV dolerių. Lapkričio pradžioje pasirodė pirmieji atšokimo ženklai, tačiau investuotojų nuotaikos išlieka trapios.

    Kaip savo analizėje nurodė „Reuters“, per mažiau nei keturis mėnesius technologijoms jautrus indeksas STAR50 smuko maždaug 40 proc. – iki 1 160,84 punkto, o tai reikštų apie 480 mlrd. JAV dolerių „ištrintą“ vertę. Viena iš minimų bendrovių – robotų gamintoja Unitree – per šį laiką neteko maždaug pusės akcijų vertės.

    Spalį Kinijos CSI 300 indeksas krito 8,5 proc. – tai buvo prasčiausias mėnuo nuo 2016 metų pradžios. Tuo pat metu „Shanghai Composite“ lapkričio 3 dieną buvo nukritęs į žemiausią lygį per daugiau nei metus, o rinka, po ilgos smukimo serijos, priartėjo prie vadinamosios „meškų“ fazės.

    Valdžios institucijų atsakas buvo ryškus: rinkai suteikta daugiau likvidumo, skatintas akcijų supirkimas, o su valstybe siejami finansiniai dalyviai aktyviau ėmėsi pirkimų. Vis dėlto dalis rinkos stebėtojų įspėja, kad tokios priemonės gali slopinti simptomus, bet nepanaikinti priežasčių, kurios maitina investuotojų nepasitikėjimą.

    Kaip Kinijoje susiformavo perkaitimas

    Metų pradžioje Kinijos biržose vyravo optimizmas: iki vasaros indeksai fiksavo rekordus, o kilimą labiausiai tempė pažangių technologijų sektorius – dirbtinis intelektas, puslaidininkiai ir robotika. Investuotojai aktyviai ieškojo alternatyvų nekilnojamojo turto rinkai, kuri Kinijoje vis dar išgyvena krizę.

    Kinijos Liaudies bankas namų ūkių indėlius šalies bankuose vertino 173–176 trln. juanių (apie 26 trln. JAV dolerių). Tokia „sukaupta“ santaupų masė valdžiai tapo svarbiu potencialiu vidaus kapitalo šaltiniu, kurį, bent iš dalies, būtų galima nukreipti į finansų rinkas.

    Valdžiai viešai signalizuojant norą palaikyti akcijų rinką, į biržą pradėjo plūsti ir smulkieji investuotojai. Kartu augo ir spekuliacijos požymiai: tekste minimas atvejis, kai STAR50 indekso P/E rodiklis priartėjo prie 250 – tai reiškė itin aukštus lūkesčius dėl būsimų pelnų.

    Perkaitimą didino ir prekyba skolintomis lėšomis. Straipsnyje pabrėžiama, kad tai priminė mechanizmus, kurie Kinijos rinką buvo destabilizavę prieš 2015 metų krizę, tik šįkart, anot apžvalgos, valstybė aktyviau bandė išlaikyti „hossą“.

    Kodėl nuotaikos apsivertė

    Nuosmukio priežasčių – kelios. Viena jų – vis akivaizdesnė spekuliacinio burbulo rizika dirbtinio intelekto ir puslaidininkių segmente, kai investuotojų lūkesčiai pradeda prasilenkti su realiomis pajamomis bei pelningumu.

    Prie spaudimo prisidėjo ir didžiulės investicijos į infrastruktūrą, reikalingą DI plėtrai, taip pat silpnesnė vidaus paklausa ir neapibrėžtumas dėl galimų eksporto ribojimų. Tekste cituojama „Goldman Sachs“ įžvalga, kad DI bendrovių akcijos pastaruoju metu galėjo sudaryti 57 proc. visų biržos sandorių Kinijoje – tai dar labiau didina pažeidžiamumą, jei sektoriuje prasideda korekcija.

    Kinijos rinkos nervingumą stiprino ir platesnis fonas: spalį smuko ir dalis JAV technologijų gigantų akcijų, o tai investuotojams priminė bendrą problemą – DI plėtra brangi, o investicijų grąža ne visada aiški. Konkurencija tarp JAV ir Kinijos šį neapibrėžtumą tik didina.

    Valstybės intervencija ir trumpalaikis atšokimas

    Rinkos stabilizavime svarbus vaidmuo tenka su valdžia siejamiems dalyviams, kurie atvirai perka ir parduoda akcijas, siekdami paveikti kainas. Tekste tai apibūdinama kaip „nacionalinė komanda“ – valstybės palaikomi fondai ir institucijos, kurių veikla turėtų pristabdyti paniką.

    Lapkričio pradžioje Kinijos Liaudies bankas ir vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos susitiko su bankais bei brokeriais. Po susitikimo bankas atliko 100 mlrd. juanių (apie 14,9 mlrd. JAV dolerių) apsikeitimo (swap) operaciją, kad finansų institucijoms būtų lengviau gauti likvidumo ir dalį jo nukreipti į akcijų rinką.

    Tuo pat metu buvo plečiamas refinansavimo mechanizmas, susijęs su bankų paskolomis akcijų supirkimui ir dalyvavimo didinimui bendrovėse, o kai kurių priemonių paklausa, kaip teigiama tekste, viršijo 200 mlrd. juanių. Atskirų įmonių planai supirkti savo akcijas ar grąžinti vertę per dividendus taip pat prisidėjo prie nuotaikų stabilizavimo.

    Po šių priemonių indeksai sureagavo teigiamai: lapkričio 4 dieną CSI 300 ir „Shanghai Composite“ ūgtelėjo daugiau nei 2 proc., o STAR50 pašoko beveik 10 proc. – tai buvo geriausia jo sesija nuo liepos.

    Kas gali laukti toliau

    Nors pirmasis rinkos „gynybos“ etapas, vertinant pagal atšokimą, buvo sėkmingas, esminis klausimas – kiek ilgai pavyks išlaikyti investuotojų pasitikėjimą. Tekste pabrėžiama, kad dalis rinkos dalyvių Pekino veiksmus vertina kaip bandymą sustabdyti nuostolius, bet ne kaip tvirtą naujo augimo pagrindą.

    Riziką didina ir informacijos skaidrumo problema. Straipsnyje aptariamas tyrimas, publikuotas „The Accounting Review“, kuriame lygintos Kinijos biržinių bendrovių ataskaitos kinų ir anglų kalbomis – teigiama, kad jų turinys gali skirtis, o tai užsienio investuotojams kelia papildomų abejonių.

    Kitas neapibrėžtumo šaltinis – geopolitika ir JAV vidaus politika. Tekste minima, kad nuotaikas laikinai pagerino JAV rinkimų rezultatai, tačiau tai nebūtinai reiškia švelnesnę prekybos ar technologijų politiką Kinijos atžvilgiu.

    Galiausiai išlieka ir platesni Kinijos ekonomikos iššūkiai: nekilnojamojo turto krizė, vietos valdžių skolos, silpnesnis finansų sektorius ir vangi vartojimo dinamika. Kol šie veiksniai nepasikeis, investuotojų optimizmas gali išlikti atsargus, o bet koks atšokimas – pažeidžiamas.

  • Vokietijos „Helsing“ pristatė DI platformą „Clarity“ – siekia mesti iššūkį „Palantir“

    Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „Helsing“ pristatė dirbtiniu intelektu paremtą platformą „Clarity“, skirtą karinių grėsmių analizei ir gynybos planavimui. Įmonė teigia kurianti europietišką alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ sprendimams.

    Apie naują sistemą trečiadienį pranešė Miunchene įsikūrusios bendrovės vadovybė. „Clarity“ esą gali apdoroti didelius duomenų kiekius ir iš jų išskirti svarbią informaciją – pavyzdžiui, nustatyti objektus bei karines pozicijas.

    Pasak „Helsing“, tokia analizė gali padėti ne tik vertinti situaciją, bet ir priimti sprendimus planuojant gynybą, įskaitant tinkamesnės ginkluotės parinkimą konkretiems taikiniams. Tai rodo kryptį, kuria vis aktyviau juda šiuolaikinės žvalgybos ir gynybos planavimo sistemos.

    Įmonė taip pat pabrėžia duomenų kontrolės klausimą: „Clarity“ esą sukurta Europoje, o ją naudojančios kariuomenės galėtų sistemą paleisti savo infrastruktūroje Europoje ir išlaikyti kontrolę.

    „Clarity“: žvalgybos duomenų analizė ir taikinių identifikavimas

    „Helsing“ bendraįkūrėjas Gundbertas Scherfas teigė, kad ginkluotosioms pajėgoms reikia žvalgybinių gebėjimų, leidžiančių neatsilikti nuo greitai besikeičiančios situacijos mūšio lauke. Jis taip pat atkreipė dėmesį į augantį autonominių sistemų vaidmenį.

    Bendrovės technologijų vadovas Robertas Finkas, anksčiau prisidėjęs prie „Palantir“ kūrimo, sakė, kad „Clarity“ nuo pat pradžių projektuota taip, kad žvalgybos duomenis analizuotų DI agentai.

    „Palantir“ Vokietijoje kelia diskusijų dėl priklausomybės nuo JAV technologijų

    Vokietijoje „Palantir“ programinės įrangos naudojimas saugumo tarnybose kelia ginčų – apie tai praneša naujienų agentūra dpa. Viena pagrindinių minimų rizikų – priklausomybė nuo amerikietiškų technologijų.

    Skelbiama, kad „Palantir“ sprendimus naudoja policija Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Tuo pat metu abiejų šių žemių valdžia pasisako už europinių sprendimų plėtrą.

    Savo ruožtu „Palantir“ tvirtina, jog nei pati bendrovė, nei tretieji asmenys be leidimo negali pasiekti klientų duomenų ar užblokuoti prieigos prie programinės įrangos. Įmonė taip pat perspėja, kad delsimas diegti patikrintas technologijas gali silpninti Europos gebėjimą reaguoti į grėsmes.