Prancūzija ir Ispanija ragina Europos Sąjungą būsimame mobiliojo palydovinio ryšio dažnių paskirstyme numatyti aiškias nuostatas, kurios suteiktų pirmenybę ES įmonėms. Dviejų šalių iniciatyva vertinama kaip bandymas sumažinti ne ES žaidėjų, ypač Jungtinių Valstijų bendrovių, galimybes dalyvauti konkurse.
Šis pasiūlymas įsilieja į platesnę Briuselio ir valstybių narių diskusiją apie technologinę priklausomybę nuo JAV ir Kinijos sprendimų. Pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie skaitmeninį suverenitetą ir kritinės infrastruktūros kontrolę, o ryšių tinklai ir palydovinės paslaugos šiame kontekste laikomi strateginiais.
Kas sprendžiama dėl 2 GHz juostos?
2009 metais Europos Komisija suteikė leidimus 2 GHz dažnių juostose, kurios naudojamos mobiliojo palydovinio ryšio paslaugoms, dviem JAV bendrovėms „Viasat“ ir „EchoStar“. Šių leidimų galiojimas baigiasi 2027 metais, todėl ES turi apsispręsti, ar juos pratęsti, ar rengti naują konkursą su naujomis dalyvavimo sąlygomis.
Jei būtų pasirinktas naujas konkursas, svarbiausias klausimas taptų kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kas gali pretenduoti į šį spektrą. Prancūzija ir Ispanija siekia, kad palydovinio ryšio dažniai būtų įtraukti į bendresnę ES liniją, kuri kritiniuose sektoriuose teikia pirmenybę vietos technologijoms ir tiekėjams.
Skaitmeninis suverenitetas ar rinkos uždarymas?
Ispanijos skaitmeninės transformacijos ministras Óscar López kolegoms akcentavo, kad ryšio infrastruktūra yra kritinis turtas, jei ES nori realiai įgyvendinti skaitmeninio suvereniteto tikslus. Jo teigimu, sprendimas dėl dažnių turi būti priimamas taip, kad Europa mažiau priklausytų nuo išorės tiekėjų, o nacionalinės sostinės turėtų aktyviau dalyvauti formuojant taisykles.
„Atėjo metas apsispręsti, ar norime stipresnio dangaus, ar priklausomybės“, – sakė Óscar López.
Europos Komisijos technologijų vadovė Henna Virkkunen žurnalistams pažymėjo, kad dažnių paskirstymas bus bendras procesas, kuriame dalyvaus tiek Komisija, tiek ES šalys. Pasak jos, Briuselis baigia rengti pasiūlymą, kuris turėtų pasirodyti artimiausiu metu.
Diskusiją papildomai kaitina geopolitinė įtampa: Kinija pastaruoju metu yra perspėjusi apie galimus atsakomuosius veiksmus, jei ES ribos Kinijos įmonių prieigą prie kritinių technologijų rinkos. Tuo pačiu Komisija pabrėžia, kad bet kokie apribojimai, jei jie būtų taikomi, turėtų būti pagrįsti rizikos vertinimu ir saugumo argumentais, o ne universaliu draudimu.
Kontekstas: palydovai ir naujos ES taisyklės
ES paraleliai svarsto, kaip reguliuoti palydovinių ryšių operatorius pagal naujas bendras taisykles, kurios reikštų didesnę priežiūrą visame bloke. Šiame fone dažniau minimos ir JAV bendrovės, tarp jų ir Elonui Muskui priklausanti „SpaceX“, kurios palydovinės paslaugos sparčiai plečiasi Europoje.
JAV ryšių reguliuotojo vadovas Brendanas Carras anksčiau yra perspėjęs ES, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali tapti neproporcinga našta tarptautinėms bendrovėms. Europos pusė savo ruožtu pabrėžia, kad saugumo kriterijai ryšių infrastruktūroje yra teisėtas pagrindas nustatyti papildomas sąlygas.
Artėjant 2027 metams, sprendimas dėl 2 GHz juostos gali tapti precedentu, kaip ES praktikoje derina rinkos atvirumą su strateginių technologijų apsauga. Nuo pasirinkto modelio priklausys, ar Europa labiau remsis pasauline konkurencija, ar stiprins vidaus pramonės pozicijas palydovinio ryšio grandinėje.
Leave a Reply