CP v2

Category: Technologijos

  • CarX Street atnaujinimas keičia žaidimą: kintantys orai pavers Sunset City neatpažįstamu

    CarX Street atnaujinimas keičia žaidimą: kintantys orai pavers Sunset City neatpažįstamu

    Lenktynių žaidimas „CarX Street“ sulaukė dar vieno reikšmingo atnaujinimo, kuris keis ne tik vaizdą, bet ir bendrą miesto atmosferą. Kūrėjai iš studijos CarX Technologies į žaidimą įdiegia kintančias oro sąlygas, kurios realiu laiku transformuos Sunset City.

    „CarX Street“ pasirodė 2024 metų rugpjūčio 29 dieną ir greitai subūrė aktyvią bendruomenę. Platformoje „Steam“ žaidimas turi 16 000 ir daugiau vartotojų įvertinimų, o 72 proc. jų yra teigiami, todėl projektas išlieka vienu ryškesnių arkadinių ir pusiau simuliacinių lenktynių gerbėjų pasirinkimų.

    Ilgą laiką žaidimas buvo prieinamas asmeniniuose kompiuteriuose, „Xbox Series X|S“ bei mobiliuosiuose įrenginiuose, o „PlayStation 5“ žaidėjai turėjo laukti. Situacija pasikeitė 2025 metų liepą, kai „CarX Street“ debiutavo „PS5“ ir „PS5 Pro“ konsolėse, išplėsdamas auditoriją ir pagreitindamas turinio atnaujinimų tempą.

    Kas keičiasi Sunset City?

    Naujasis atnaujinimas įveda dinamišką orų kaitą: saulėtą dangų keis debesuotumas, vėliau pasirodys lietus, o galiausiai trasas ir miesto gatves gali apgaubti tiršta migla. Tai ne tik vizualinis efektas, nes kintantis matomumas natūraliai keičia važiavimo ritmą, ypač naktinėse miesto atkarpose.

    Gamintojų pademonstruotose medžiagose matyti, kad lietaus efektai bus pastebimi ir aplinkoje, ir ant automobilio kėbulo, o šlapiose gatvėse ryškiau atsispindės miesto apšvietimas bei neonai. Vis dėlto kol kas nepatikslinama, ar lietus ir šlapia kelio danga darys apčiuopiamą įtaką sukibimui ir automobilio valdymo fizikai.

    Kodėl žaidėjams tai svarbu?

    Bendruomenė tokio pokyčio laukė jau seniai, nes kintantys orai lenktynių žaidimuose dažnai suteikia daugiau įvairovės nei vien nauji automobiliai ar kosmetiniai patobulinimai. Net ir nekeičiant fizikos modelio, orai gali paveikti lenktynių taktiką, matomumą bei reakcijos laiką, ypač gatvės lenktynėse ankštuose miesto posūkiuose.

    „CarX Street“ kryptingai plečiamas ir ankstesniais atnaujinimais: 2024 metų gruodį įdiegtas daugelio žaidėjų režimas Showdown, kuriame lenktyniaujama miesto centre, o lenktynių metu žaidėjus gali pradėti persekioti policija. Naujausia orų sistema yra dar vienas signalas, kad kūrėjai siekia palaikyti žaidimo gyvybingumą reguliariai stiprindami pagrindinę patirtį, o ne tik papildydami ją smulkmenomis.

  • Džordžijoje pradėjo veikti skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas: adresą pakeisi internetu

    Džordžijoje pradėjo veikti skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas: adresą pakeisi internetu

    Džordžijos valstijoje JAV gyventojams atsiveria nauja galimybė tvarkyti dalį paslaugų nuotoliniu būdu: vairuotojo pažymėjimas telefone pripažįstamas kaip tapatybės patvirtinimas prisijungiant prie valdžios paslaugų internete.

    Valstijos Vairuotojų paslaugų departamentas (Department of Driver Services, DDS) pradėjo leisti naudoti skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą, išsaugotą „Apple Wallet“, kad gyventojai galėtų visiškai internetu pateikti prašymą pakeisti deklaruotą adresą.

    Pagrindinis pokytis paprastas: anksčiau tokios procedūros dažnai reikalaudavo atvykti į skyrių, o dabar tapatybė patvirtinama skaitmeniniu dokumentu ir paslauga atliekama nuotoliniu būdu, be laukimo eilėse.

    Kaip veikia patvirtinimas

    DDS integravo skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo patvirtinimą į savo elektroninę sistemą. Prisijungiant ir pateikiant prašymą dėl adreso keitimo, vartotojas gali patvirtinti tapatybę naudodamas dokumentą telefone.

    Tokio patvirtinimo nauda neapsiriboja vien patogumu. Skaitmeninis dokumentas gali padėti sumažinti klaidų tikimybę, nes dalis duomenų pateikiama iš jau patvirtinto šaltinio, o ne suvedama ranka.

    Kol kas sprendimas orientuotas į „Apple Wallet“ naudotojus. DDS nurodo planuojantis plėsti palaikymą ir kitoms išmaniųjų telefonų platformoms, tačiau tikslaus grafiko nepateikia.

    Kodėl skaitmeninė tapatybė sparčiai plinta

    Skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas yra platesnės krypties dalis, kai valdžios institucijos ieško būdų daugiau kasdienių paslaugų perkelti į internetą, kartu išlaikant patikimą tapatybės patikrinimą. Tai ypač aktualu didelės apimties paslaugoms, kuriose daug pasikartojančių veiksmų.

    Valstybinėms institucijoms tokie sprendimai reiškia mažesnį fizinių aptarnavimo vietų apkrovimą ir sklandesnį procesą gyventojams. Gyventojams tai pirmiausia yra laiko taupymas ir aiškesnė paslaugų grandinė.

    „DDS ir toliau teikia pirmenybę moderniems, į klientą orientuotiems sprendimams, kurie didina patogumą ir saugumą“, – sakė DDS vadovė Angelique B. McClendon.

    Saugumas ir klausimai, kuriuos dar teks atsakyti

    Vienas svarbiausių argumentų skaitmeniniams dokumentams yra galimybė dalintis tik tiek informacijos, kiek reikia konkrečiai paslaugai. Skirtingai nei fizinis dokumentas, kuriame matomi visi duomenys, skaitmeniniai sprendimai gali būti sukurti taip, kad atskleistų minimalų reikalingą rinkinį.

    Vis dėlto praktikoje išlieka klausimų dėl prieinamumo: jei sprendimas veikia tik vienoje ekosistemoje, dalis gyventojų lieka už borto. Taip pat svarbūs ir scenarijai, ką daryti praradus telefoną, kaip greitai atkurti prieigą ir kaip užtikrinamas apsaugos lygis skirtingose situacijose.

    DDS skelbia, kad ateityje skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas turėtų būti pritaikytas ir kitoms internetinėms paslaugoms. Kiek plačiai ši praktika išsiplės kitose valstijose, priklausys nuo to, kaip greitai bus suderinti standartai ir kaip sklandžiai veiks tarpusavio pripažinimas.

  • Šiaurės Karolinos „nematomi“ kelių mokesčiai: už įprastą maršrutą sąskaita ateina jau po kelionės

    Šiaurės Karolinos „nematomi“ kelių mokesčiai: už įprastą maršrutą sąskaita ateina jau po kelionės

    Šiaurės Karolinoje vis daugiau vairuotojų pastebi naują reiškinį: į darbą ar namo važiuotas įprastas maršrutas niekuo neišsiskiria, tačiau po kelių dienų ar savaičių pašto dėžutėje atsiranda sąskaita. Pokytis siejamas su elektroniniais kelių mokesčiais, kai mokestis priskaičiuojamas automatiškai, be rinkliavos punktų ir be sustojimo.

    Vairuotojai dažnai sako, kad važiuojant nebuvo akivaizdžių signalų, jog įvažiuota į mokamą atkarpą: nėra užtvarų, kasų ar pareigos sumažinti greitį. Vis dėlto sistema veikia realiu laiku, o mokestis už kelionę suformuojamas vėliau, kai apdorojami užfiksuoti duomenys.

    Kaip veikia nematomi mokesčiai

    Šis modelis vadinamas visiškai elektroniniu apmokestinimu, kai kelių infrastruktūroje įrengtos kameros ir jutikliai fiksuoja transporto priemonę jai pravažiuojant. Nuskenuojamas valstybinis numeris arba nuskaitytojas atpažįsta specialų atsakiklį, o sistema įrašo kelionės faktą ir vėliau priskaičiuoja mokestį.

    Didžiausias skirtumas nuo tradicinių mokamų kelių yra laikas ir matomumas: mokėjimas nevyksta kelionės metu. Dėl to kai kuriems vairuotojams susidaro įspūdis, kad mokestis atsirado netikėtai, nors jis apskaičiuotas pagal įvažiavimą į konkrečią apmokestinamą atkarpą.

    Kur Šiaurės Karolinoje tai taikoma

    Elektroninis apmokestinimas Šiaurės Karolinoje nėra universalus visiems keliams, tačiau jis taikomas keliuose gerai žinomuose projektuose. Tarp jų minimas Triangle Expressway rajone prie Raleigh, taip pat Monroe Expressway ir I-77 greitosios juostos, kuriose mokestis priklauso nuo pasirinktos atkarpos ar juostos.

    Jei vairuotojas turi atsakiklį, pavyzdžiui, NC Quick Pass, mokestis paprastai nuskaičiuojamas automatiškai ir neretai taikomas mažesnis tarifas. Jei atsakiklio nėra, sistema remiasi valstybinio numerio atpažinimu, o sąskaita išsiunčiama paštu registruotam transporto priemonės savininkui.

    Kodėl sistema plečiama ir kas kelia klausimų

    Transporto planuotojai tokį modelį dažniausiai grindžia mažesnėmis spūstimis ir efektyvesniu eismo srautų valdymu, nes nelieka sustojimų prie rinkliavos punktų. Taip pat mažėja fizinės infrastruktūros poreikis, o greitosios juostos leidžia lanksčiau taikyti tarifus skirtingu paros metu.

    Vis dėlto vairuotojams iššūkiu tampa skaidrumas ir įpročių kaita: įvažiavimas į apmokestinamą ruožą gali būti lengvai pražiūrimas, ypač jei maršrutas kasdienis ir vizualiai nepasikeitęs. Praktikoje tai reiškia, kad kelionė atrodo tokia pati, tačiau jos kaina paaiškėja tik gavus sąskaitą.

    „Keliaujant nesijaučia, kad kažkas pasikeitė, tačiau mokėjimo logika pasikeitė iš esmės: pirmiausia važiuoji, o tik tada sužinai kainą“, – sako transporto politiką stebintys ekspertai.

    Šiaurės Karolinos pavyzdys rodo platesnę tendenciją JAV: mokami keliai vis dažniau pereina prie skaitmeninio modelio, kuriame apmokestinimas tampa ne vieta, o nematomas procesas. Vairuotojams tai reiškia, kad planuojant keliones verta atidžiau sekti kelio ženklus, pasitikrinti, ar maršrute nėra mokamų atkarpų, ir įsivertinti, ar atsakiklis padėtų išvengti netikėtų sąskaitų.

  • Nuo balandžio 30 dienos – naujos taisyklės elektros sąskaitose: aiškesnės sutartys ir daugiau teisių vartotojams

    Kas keičiasi nuo balandžio 30 dienos?

    Nuo balandžio 30 dienos įsigalioja Energetikos teisės pakeitimai, kuriais stiprinamos elektros vartotojų teisės ir didinami reikalavimai tiekėjams. Pagrindinis tikslas – daugiau skaidrumo sutartyse, lengvesnis planavimas ir mažesnė rizika, kad kaina staiga pasikeis ne vartotojo naudai.

    Šie pakeitimai įtvirtina aiškesnį skirtingų elektros kainodaros modelių atskyrimą ir papildomas informavimo pareigas. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pasirašant sutartį ir jau ją turint vartotojas turėtų lengviau suprasti, už ką moka, kokia rizika tenka jam ir kokios alternatyvos realiai yra pasiekiamos.

    Aiškiau apie kainą: fiksuota, kintama ir dinaminė

    Tiekėjai nuo šiol turi aiškiai nurodyti, ar siūloma elektros sutartis yra su fiksuota kaina, kintama kaina ar dinamine kaina. Vartotojui taip pat turi būti paaiškinta, kaip nustatoma kaina: pateikiama konkreti elektros energijos kaina arba aprašomas algoritmas, pagal kurį ji skaičiuojama.

    Dinaminės kainos sutartyse ypač svarbu suprasti, kad galutinė kaina gali priklausyti nuo biržos svyravimų ir paros meto. Tokios sutartys kai kuriems gali leisti sutaupyti, tačiau netinkamai įvertinus vartojimo įpročius jos gali reikšti ir didesnes sąskaitas.

    „Vartotojas turi gauti daugiau paprastos ir aiškios informacijos apie sutarties tipą ir kainos sudarymą“, – numato įsigaliojančios taisyklės.

    Galimybė keisti sutartį be papildomų išlaidų

    Vartotojams, pasirinkusiems dinaminę kainą, įtvirtinama svarbi apsauga: kartą per 12 mėnesių jie gali be papildomų mokesčių pereiti į fiksuotos kainos sutartį arba į sutartį su garantuota fiksuota kaina. Tai skirta sumažinti riziką, kai dinaminė kaina tampa nepalanki dėl rinkos svyravimų.

    Be to, naujomis taisyklėmis siekiama riboti situacijas, kai kainos pokyčiai vartotojui tampa netikėti ar nepakankamai aiškiai paaiškinti. Didesnis dėmesys skaidrumui turėtų padėti vartotojui lengviau palyginti pasiūlymus ir pasirinkti jam tinkamesnį planą.

    „Pasirinkus dinaminę kainą, turi būti užtikrinta reali ir paprasta galimybė grįžti prie fiksuotos kainos“, – pabrėžiama pakeitimų logikoje.

    Daugiau informacijos ir daugiau pasirinkimo vienoje įvadoje

    Tiekėjas privalės pateikti ne tik kainą ar jos nustatymo principą, bet ir informaciją apie papildomas taikomas įmokas, atsiskaitymo būdus bei elektroninio ryšio priemones. Taip pat turi būti nurodyta, kur vartotojas gali gauti konsultaciją telefonu ir kaip susipažinti su galiojančiomis akcijomis ar papildomomis paslaugomis.

    Dar vienas svarbus pokytis – vartotojui sudaroma galimybė turėti daugiau nei vieną elektros energijos pirkimo sutartį arba kompleksinę sutartį, jei laikomasi techninių sąlygų. Leidžiama turėti daugiau nei vieną vartojimo tašką per vieną įvadą, jeigu bendra galia neviršija leistinos prijungimo galios.

    Šie pokyčiai vartotojui gali būti aktualūs tais atvejais, kai skirtingose namų ūkio vietose norima taikyti skirtingas sąlygas arba kai viename įvade yra keli vartojimo taškai. Vis dėlto praktinė nauda priklausys nuo tiekėjų pasiūlymų ir nuo to, kaip aiškiai jie pateiks sąlygas bei galimus kaštus.

  • Stalės ir metalo gaminių platintoja „Bowim“ po 2024 metų nuostolio grįžo į pelną, bet rinka vis dar spaudžia

    Plieno ir kitų metalų produkcijos platintoja „Bowim“ 2025 metais sumažino pardavimo pajamas, tačiau po ankstesnių metų nuostolio sugebėjo dirbti pelningai. Bendrovė skelbia, kad rinkos sąlygos išlieka sudėtingos, o kainų ir paklausos svyravimai vis dar riboja augimo galimybes.

    Konsoliduotos grupės pardavimo pajamos 2025 metais siekė apie 409 000 000 eurų, kai 2024 metais jos buvo maždaug 425 000 000 eurų. Nepaisant mažesnių pajamų, konsoliduotas grynasis pelnas sudarė apie 151 000 eurų, o metais anksčiau grupė patyrė maždaug 2 476 000 eurų nuostolį.

    Įmonė nurodė, kad metų pabaigoje grupės įsipareigojimai siekė apie 53 800 000 eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek padidėjo. Tokia dinamika būdinga plieno prekybos ir logistikos įmonėms, kur apyvartinio kapitalo poreikį dažnai lemia atsargų lygis, atsiskaitymų terminai ir kainų ciklai.

    Kas lėmė pelno grįžimą?

    „Bowim“ teigimu, 2025 metais plieno rinką slėgė nuo 2022 metų vidurio besitęsianti kainų korekcija ir vangus pirkėjų aktyvumas. Bendrovė skaičiuoja, kad vidutinis parduodamos produkcijos kainų lygis buvo apie 6 proc. mažesnis nei prieš metus, todėl net ir išlaikant apimtis pajamos natūraliai traukėsi.

    „2025 metai buvo dar vienas reikalaujantis laikotarpis plieno sektoriaus įmonėms, o pajamų mažėjimą lėmė kainų korekcija ir silpna paklausa“, – teigiama bendrovės komentare.

    Vis dėlto bendrovei pavyko pagerinti rezultatą dėl kelių veiksnių: parduodamų kiekių augimo, geresnės sąnaudų kontrolės ir rinkos stabilizacijos metų pabaigoje. Įmonė pabrėžia, kad kainų stabilizaciją ketvirtąjį ketvirtį stiprino ir reguliaciniai bei kaštų veiksniai, kurie padėjo suvaldyti staigius kainų kritimus.

    Apimtys augo, bet paklausa silpna

    „Bowim“ skelbia, kad 2025 metais parduotų gaminių apimtys, palyginti su ankstesniais metais, augo apie 4 proc. Tai svarbus signalas, kad dalis klientų, nepaisant atsargumo, vis dar vykdė pirkimus, o pati įmonė sugebėjo išlaikyti konkurencingumą tiekimo grandinėje.

    Tačiau didesnės apimtys ne visada reiškia spartesnį pelno augimą, jei rinkoje vyrauja žemos kainos ir intensyvi konkurencija. Plieno platinimo versle rezultatą dažnai lemia maržos, o jos paprastai susitraukia, kai pirkėjai laukia geresnių kainų, o sandėliuose kaupiasi anksčiau brangiau įsigytos atsargos.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad jos 2025 metų audituoti konsoliduoti ir atskiri rezultatai atitiko anksčiau skelbtas prognozes. Tai investuotojams paprastai reiškia mažesnę netikėtumų riziką, nors pati plieno rinka, pasak įmonės, ir toliau išlieka sunkiai prognozuojama.

    Akcininkų struktūra ir supirktos akcijos

    Didžiausi „Bowim“ akcininkai yra Adam Kidała, Jacek Rożek ir Jerzy Włodarczyk, kurių turimi paketai sudaro po 21,18 proc. akcijų. Kartu jie valdo po 24,17 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

    Įmonė taip pat yra įsigijusi 12,66 proc. savo akcijų, nuo kurių balsavimo teisės nėra vykdomos. „Bowim“ Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama nuo 2012 metų sausio.

  • Lietuva svarsto viršpelnių mokestį energetikai: sprendimą siūlo derinti su Lenkija, dėmesys Orlen

    Lietuva svarsto galimybę įvesti viršpelnių mokestį energetikos įmonėms, tačiau tokį žingsnį sieja su tuo, kokius sprendimus priims Lenkija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad skirtingos taisyklės kaimyninėse rinkose gali sukelti nenumatytų pasekmių degalų tiekimui.

    Pasak ministro, sprendimai turėtų būti koordinuoti su Varšuva, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir rizikos, jog per trumpą ar vidutinį laikotarpį gali pritrūkti dyzelino. Lietuvos degalų balansas glaudžiai susijęs su regioniniais srautais, todėl mokesčių režimų skirtumai galėtų nukreipti tiekimą ten, kur sąlygos palankesnės.

    „Jei Lenkija įves reguliavimą dėl viršpelnių, Lietuva turėtų svarstyti panašų, veidrodinį principą“, – sakė Žygimantas Vaičiūnas.

    Ministras taip pat akcentavo „Orlen“ reikšmę, nes grupė valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, kuri išlieka strategiškai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui. Dėl to, anot jo, bet kokia mokestinė iniciatyva turi būti subalansuota taip, kad vienu metu būtų apsaugoti vartotojų interesai ir išlaikytas stabilus benzino, dyzelino bei aviacinių degalų tiekimas.

    Lietuvoje šis klausimas buvo aptartas ir su „Orlen Lietuva“ atstovais, o pati mokesčio konstrukcija, ministro teigimu, turėtų maksimaliai priartėti prie Lenkijos sprendimo, paliekant tik nedidelius administracinius skirtumus. Tokia logika grindžiama tuo, kad degalų rinka Baltijos regione yra itin jautri tiek kainodarai, tiek logistikos grandinėms.

    ES kontekstas ir viršpelnių logika

    Viršpelnių apmokestinimo idėja pastaraisiais metais periodiškai grįžta į Europos darbotvarkę, ypač kai dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų kainų svyravimų išauga energetikos įmonių pelningumas. Tokie sprendimai paprastai pristatomi kaip laikinos priemonės, skirtos dalį netikėtai išaugusio pelno nukreipti vartotojų naštai mažinti ar biudžeto spragoms dengti.

    Lietuvos ministras atkreipė dėmesį, kad šio tipo sprendimai yra jautrūs tarptautinei konkurencijai, todėl koordinavimas bent jau regioniniu mastu laikomas kritiškai svarbiu. Panašiai anksčiau yra pasisakiusi ir Europos Komisija, vertindama, jog skirtingi nacionaliniai režimai gali paskatinti tiekimo perskirstymą ir kainų disbalansą.

    Mažeikių gamykla ir įmonės rezultatai

    „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių pramonės įmonių šalyje: ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo kompleksą ir Būtingės terminalą, o įmonėje dirba daugiau nei 1 500 žmonių. Bendrovė taip pat yra reikšminga Klaipėdos SGD ir skystųjų energijos produktų terminalų operatoriaus KN Energies klientė, todėl jos veikla turi svorį ir suskystintų dujų, ir naftos produktų logistikoje.

    Skelbiama, kad 2025 metais „Orlen Lietuva“ pajamos siekė apie 5,21 mlrd. eurų, tai yra maždaug 5 proc. mažiau nei 2024 metais. Tuo pat metu įmonė perdirbo 9,4 mln. tonų žaliavos ir dirbo apie 90,6 proc. pajėgumu, o perdirbimo apimtys, lyginant su ankstesniais metais, augo 5,5 proc.

    Bendrovės vadovas Dariuszas Zonenbergas yra pažymėjęs, kad didesnę gamybą skatino gerėjusi makroekonominė aplinka ir efektyvesnis gamybos planavimas. Vis dėlto rinkos dalyviams svarbiausia išlieka tai, kaip galimas viršpelnių mokestis būtų sukonstruotas praktiškai ir ar jis nepakeistų investicijų bei tiekimo sprendimų regione.

  • Pramonėje vis daugiau atleidimų: nyksta tūkstančiai darbo vietų, darbdaviai vertina ir L4 istoriją

    Lenkijos pramonėje ryškėja atleidimų banga, apimanti buitinės technikos, baldų ir automobilių sektorius. Įmonės mažina gamybos apimtis ir peržiūri kaštus, o darbo vietų netekimų skaičiai kai kuriose šakose skaičiuojami tūkstančiais.

    Personalo konsultacijų bendrovės Conperio vertinimu, vien buitinės technikos pramonėje 2024–2025 metais darbą gali prarasti apie 6 000 žmonių. Baldų sektoriuje nurodomas dar didesnis mastas – daugiau nei 22 000 darbo vietų.

    Pokyčiai paliečia ir konkrečias gamyklas. IKEA Industry gamykloje Golenijove pradėta restruktūrizacija, kuri gali reikšti apie 160 darbuotojų atleidimą iš maždaug 580 žmonių kolektyvo.

    Baldų gamintoja Black Red White nusprendė nutraukti gamybą Zamostės padalinyje, todėl iki birželio pabaigos planuojama panaikinti daugiau nei 160 darbo vietų. Tai dar vienas signalas, kad sektoriuje įmonės renkasi ne laipsnišką mažinimą, o aiškų padalinių uždarymą.

    Automobilių pramonėje spaudimą didina paklausos svyravimai ir gamybos planų korekcijos. Stellantis gamykla Tichuose pereina nuo trijų pamainų prie dviejų, o tai siejama su maždaug 320 darbuotojų atleidimu.

    Kas lemia, kas išlieka?

    Darbdaviai, rinkdamiesi, su kuo atsisveikinti, vis dažniau vertina ne tik kompetencijas, patirtį ar rezultatus. Praktikoje vis svarbesnis tampa ir ligos nedarbingumo rodiklis, ypač trumpi, pasikartojantys nedarbingumo laikotarpiai.

    Tokia logika dažniau pasitaiko gamybinėse įmonėse, kur vieno darbuotojo nebuvimas gali išbalansuoti pamainos darbą. Tuomet kyla poreikis skubiai perplanuoti grafikus, didėja viršvalandžių apimtis, o tai tiesiogiai veikia savikainą ir našumą.

    „Mažinant darbuotojų skaičių įmonės vertina ne tik kompetencijas, bet ir darbo tęstinumą bei nuspėjamumą. Pasikartojantys trumpi nedarbingumai organizacijai tampa aiškiu, palyginamu signalu“, – sakė Conperio vadovas ir darbo rinkos ekspertas Mikołaj Zając.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio sprendimo prieš sergančius darbuotojus, tačiau ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonės ieško lengvai pamatuojamų kriterijų. Kartu didėja ir spaudimas vadovams užtikrinti gamybos stabilumą, ypač ten, kur kiekviena prastova ar darbuotojų trūkumas iškart matomas skaičiuose.

  • Grupa Azoty Puławy pagerino rezultatus nepaisant dujų kainų svyravimų: kas labiausiai traukė į viršų?

    Grupa Azoty Zakłady Azotowe Puławy paskelbė 2025 metų finansinius rezultatus, kurie, nepaisant sudėtingos rinkos aplinkos, buvo geresni nei metais anksčiau. Bendrovė pabrėžė, kad laikotarpis buvo skirtas nuosekliam finansinio ir operacinio stabilumo atkūrimui, tęsiant anksčiau pradėtas pertvarkas.

    Įmonei reikšmingą įtaką darė gamtinių dujų kainų nepastovumas, nes šis energijos išteklius yra vienas svarbiausių žaliavų ir sąnaudų elementų trąšų bei chemijos gamyboje. Dujų kainų šuoliai Europoje pastaraisiais metais išliko viena didžiausių rizikų sektoriui, o gamintojai buvo priversti lanksčiai planuoti apimtis ir produktų krepšelį.

    Rezultatai: pajamos augo, EBITDA tapo teigiama

    2025 metais Grupa Azoty Puławy konsoliduotos pardavimo pajamos siekė beveik 900 000 000 eurų, o EBITDA rezultatas buvo teigiamas ir sudarė apie 14 000 000 eurų. Palyginimui, 2024 metais pajamos buvo apie 800 000 000 eurų, o EBITDA buvo neigiama ir siekė maždaug minus 46 000 000 eurų.

    Toks pokytis rodo, kad bendrovė sugebėjo pagerinti veiklos pelningumą net ir tada, kai sąnaudų aplinka išliko nepastovi. Praktikoje tai dažniausiai reiškia griežtesnę sąnaudų kontrolę, geresnį gamybos planavimą ir didesnį dėmesį produktams, kurių maržos konkrečiu laikotarpiu yra palankesnės.

    „Antrus metus iš eilės fiksuojame veiklos pelningumo gerėjimą, o tai patvirtina vykdomų pertvarkų efektyvumą ir augantį verslo stabilumą“, – sakė bendrovės vadovas Marcin Celejewski.

    Kas tempė pajamas: trąšos ir vietos rinka

    Pagrindiniu veiklos ramsčiu išliko Agro segmentas, sugeneravęs apie 86 proc. pajamų. Dominuojanti pardavimų dalis teko vidaus rinkai, o tai leidžia bendrovei remtis santykinai stabilesne paklausa, kurią lemia žemės ūkio sezoniškumas ir ūkių poreikis planuoti tręšimą.

    Trąšų gamintojams Europos rinkoje pastaraisiais metais teko prisitaikyti prie kelių lygiagrečių veiksnių: energijos kainų šuolių, kintančių žaliavų tiekimo sąlygų, ūkininkų atsargumo perkant brangesnius produktus bei konkurencijos iš regionų, kur energija dažnai pigesnė. Tokiame kontekste stabilūs pardavimai pagrindiniame segmente tampa esminiu finansinės pusiausvyros šaltiniu.

    Gamybos ribojimai ir pasirengimas atnaujinimui

    Bendrovė nurodė, kad lygiagrečiai vykdė priemones, skirtas didinti veiklos efektyvumą ir geriau išnaudoti turimus aktyvus. Vis dėlto dalies chemijos produktų gamyba buvo pristabdyta dėl nepalankios rinkos konjunktūros, išlaikant techninę parengtį greitam paleidimui, kai sąlygos pagerės.

    Toks sprendimas sektoriuje laikomas įprasta rizikos valdymo praktika: gamyba mažinama tada, kai energijos ir žaliavų kaštai „suvalgo“ maržas, tačiau įmonės stengiasi neprarasti galimybės greitai grįžti į rinką. Artimiausiems ketvirčiams vienu svarbiausių veiksnių išliks dujų kainų trajektorija ir trąšų paklausos dinamika regione.

  • Degalai brangsta prieš ilgąjį savaitgalį: skelbiamos didžiausios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijoje prieš gegužės pradžios ilgąjį savaitgalį kyla degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines lubas benzino ir dyzelino litrui. Pagal ministerijos pranešimą, nuo penktadienio iki pirmadienio vairuotojai degalinėse mokės daugiau nei ketvirtadienį.

    Nurodoma, kad benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,48 euro, benzino 98 – apie 1,60 euro, o dyzelino – apie 1,67 euro. Ketvirtadienį maksimalios kainos buvo mažesnės: benzinas 95 siekė apie 1,44 euro, benzinas 98 – apie 1,55 euro, dyzelinas – apie 1,64 euro.

    Kainų šuolis išsiskiria tuo, kad benzino kainos tampa vienos aukščiausių per pastarąsias savaites, o brangimas sutampa su padidėjusia kelionių paklausa. Ilgųjų savaitgalių metu vartojimas tradiciškai auga, todėl net ir nedideli didmeninių kainų pokyčiai greičiau persiduoda į mažmeninę kainodarą.

    Kaip nustatomos kainų lubos?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine vidaus rinkos didmenine kaina ir privalomais mokesčiais. Prie jos pridedamas akcizas, degalų mokestis, nustatyta mažmeninės prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija kainų lubas skelbia kiekvieną darbo dieną, o naujas įkainis įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei tarifas paskelbiamas prieš šventines dienas ar nedarbo laikotarpį, jis galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Ką keičia PVM ir akcizo lengvatos?

    Skelbiama, kad iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikinos mokestinės lengvatos degalams: pridėtinės vertės mokesčio tarifas sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas. Tai reiškia, kad be šių priemonių kainų lygis degalinėse būtų dar aukštesnis.

    Kartu pabrėžiama, kad prekyba viršijant nustatytas maksimalias kainas užtraukia atsakomybę, o kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija. Už pažeidimus gali būti skiriamos baudos, kurios siekia iki maždaug 233 000 eurų.

  • Nuo gegužės 1 dienos startuoja ES ir Mercosur prekybos dalis: kodėl svarbus priedas 2-B dėl žaliavų

    Nuo gegužės 1 dienos pradeda galioti Europos Sąjungos ir Mercosur šalių prekybinė susitarimo dalis, apimanti Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų. Susitarimas kelia ginčų dėl poveikio žemės ūkiui, tačiau jo reikšmė išsiplečia iki žaliavų ir pramonės konkurencingumo.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama jautrioms importo kategorijoms, kurios gali būti įvežamos palankesnėmis sąlygomis, bet tik pagal nustatytas kvotas. Dalis ES valstybių susitarimą vertina atsargiai dėl galimos konkurencijos Europos ūkininkams ir maisto sektoriui.

    Ne tik mėsa ir cukrus

    Prekybos dalis siejama su tarifų mažinimu tam tikriems produktams, įskaitant jautieną, paukštieną, pieno produktus, cukrų ir etanolį. Kvotos reiškia, kad lengvatos netaikomos neribotam kiekiui, tačiau net ir ribotas srautas gali keisti kainodarą bei derybinę galią tiekimo grandinėse.

    Žemės ūkis išlieka politiškai jautriausia tema, nes ūkininkų organizacijos daugelyje ES šalių spaudžia užtikrinti apsaugos priemones ir griežtą importo kontrolę. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad šio susitarimo vertė nėra vien maisto produktų prekyba.

    Kodėl Europai svarbios žaliavos?

    ES pramonei vis aktualesnis tampa kritinių žaliavų klausimas, ypač baterijų, atsinaujinančios energetikos, elektronikos ir automobilių sektoriuose. Šiuose sektoriuose tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai tiesiogiai veikia gamybos apimtis, investicijų planus ir eksporto konkurencingumą.

    Europos ekonomikos saugumui reikšminga ir tai, kad kai kurių strateginių medžiagų tiekimo grandinės yra stipriai sutelktos, o geopolitinė įtampa didina riziką. Pietų Amerika turi išteklių, kurie pramonėje laikomi kritiniais, pavyzdžiui, grafitą baterijoms, manganą plienui ir akumuliatoriams, tantalą elektronikai, silicį puslaidininkiams ir fotovoltikai bei niobį, naudojamą lydiniams ir automobilių pramonei.

    Priedas 2-B ir eksporto muitai

    Didžiausią intrigą kelia susitarimo priedas 2-B, siejamas su eksporto muitų taikymo ribojimu daliai kritinių žaliavų ir metalų. Tokia nuostata teoriškai gali didinti tiekimo stabilumą, nes mažina tikimybę, kad žaliavos bus staiga apmokestintos ir nukreiptos kitur, o ES įmonėms išaugs neapibrėžtumas.

    Verslui tai reikštų aiškesnes taisykles ir potencialiai mažesnes žaliavų įsigijimo sąnaudas, ypač įmonėms, kurios dirba aukštos pridėtinės vertės gamyboje. Kartu tai gali būti vertinama ir kaip bandymas diversifikuoti tiekimą bei sumažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo atskirose žaliavų grupėse.

    „Susitarimo atmetimas ilgainiui galėtų sustiprinti kitų didžiųjų ekonomikų įtaką Pietų Amerikos ištekliams ir susiaurinti Europos pasirinkimus“, – teigiama analizuojant susitarimo strateginę reikšmę.

    Lietuvai ir regiono pramonei tokie pokyčiai svarbūs per tiekimo grandines: automobilių komponentų, elektronikos, inžinerinės pramonės ir energetikos projektai priklauso nuo žaliavų kainų ir patikimo tiekimo. Todėl susitarimas gali tapti ne tik žemės ūkio, bet ir ilgalaikės pramonės politikos klausimu.