CP v2

Category: Technologijos

  • TSUE apie frankų kreditus po valiutos keitimo: neteisėtas aneksas dar nereiškia visos sutarties žlugimo

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas balandžio 30 dieną priėmė sprendimą byloje dėl būsto paskolų, kurios iš pradžių buvo suteiktos zlotais, o vėliau, pasirašius aneksą, konvertuotos į Šveicarijos frankus. Teismas pasisakė atsargiai: vien tai, kad aneksas pripažįstamas nesąžiningas ar negaliojantis, savaime nereiškia, kad turi būti panaikinta ir visa kredito sutartis.

    Byla svarbi gana siaurai skolininkų grupei, tačiau jos išaiškinimai gali tapti papildomu orientyru nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems vartotojų ginčus su bankais. Pagrindinis klausimas buvo paprastas: ar, pašalinus neteisėtas anekso nuostatas, sutartis turi grįžti į pirminę būseną, ar vis dėlto būtina ją naikinti nuo pradžių.

    Nacionalinis teismas kėlė abejonių, ar vien anekso panaikinimas pakankamai užtikrina vartotojo apsaugą ir vadinamąjį atgrasomąjį efektą, kurio siekia ES vartotojų teisės normos. Kitaip tariant, ar bankui pakanka „prarasti“ tik aneksą, jei pirminė sutartis lieka galioti be didesnių pasekmių.

    Ką iš esmės pasakė TSUE?

    TSUE nurodė, kad aneksas su nesąžiningomis sąlygomis gali būti vertinamas taip, tarsi jo nebūtų buvę, tačiau tai automatiškai nereiškia visos sutarties negaliojimo. Teismas pabrėžė, jog sprendimą, ar būtina naikinti visą sutartį, turi priimti nacionalinis teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes.

    Esminis kriterijus – ar, pašalinus neteisėtas sąlygas, realiai atkuriama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir užtikrinama veiksminga vartotojo apsauga. Kartu teismas priminė, kad ES teisė siekia ne tik apginti vartotoją, bet ir užkirsti kelią praktikai, kai nesąžiningos sąlygos vartojamos „be realios kainos“ verslui.

    „Jeigu aneksas turi nesąžiningų sąlygų, jis turi būti vertinamas taip, lyg niekada nebūtų egzistavęs, o situacija – taip, tarsi jis nebuvo sudarytas“, – sakė advokatė Karolina Pilawska.

    Pasak jos, sprendimas neapsiriboja vien techniniu anekso išėmimu iš sutarties: nacionalinis teismas privalo patikrinti, ar grįžimas prie pirminių sąlygų iš tiesų apgina vartotoją. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais teismui gali tekti vertinti ir pirminės sutarties nuostatas pagal vartotojų apsaugos standartus.

    Ar galima ginčyti visą sutartį?

    Sprendime atsiradęs akcentas dėl pusiausvyros ir atgrasomojo efekto paliko erdvės skirtingoms interpretacijoms. Vartotojų atstovai mato galimybę dažniau kelti klausimą, ar ir pirminėje sutartyje nėra nuostatų, kurios pažeidžia vartotojo interesus, net jei frankų elementas atsirado tik vėliau per aneksą.

    Praktinė pasekmė skolininkams gali būti tokia: kai kuriose bylose teismas gali apsiriboti anekso panaikinimu ir grąžinti sutartį į pradinę versiją, o kitose – jei pusiausvyros atkurti nepavyksta – svarstyti platesnes gynimo priemones. Tačiau tai nėra automatinis kelias į visos sutarties pripažinimą negaliojančia.

    „Vien grįžimas prie senos sutarties nereiškia, kad ji automatiškai atitinka teisę – nacionalinis teismas turi tai įvertinti kiekvienu atveju“, – sakė Karolina Pilawska.

    Bankų pozicija: pirminė sutartis turėtų likti galioti

    Bankų sektoriaus atstovai sprendimą vertina kaip signalą, kad teismai pirmiausia turėtų siekti išsaugoti pirminę sutartį, jei problema kilo tik dėl vėliau pasirašyto anekso. Jų argumentas – pirminėje zlotų sutartyje dažnai nebūna tų pačių perskaičiavimo mechanizmų, kurie tapo ginčų dėl frankų kreditų pagrindu.

    „Pirminėje sutartyje nėra perskaičiavimo komponento, todėl jos negalima laikyti savaime ydinga vien dėl vėlesnio anekso“, – sakė Lenkijos bankų asociacijos vadovas Tadeuszas Białekas.

    Jo teigimu, tokių konvertavimo atvejų apskritai buvo palyginti nedaug, o sprendimą keisti valiutą daugeliu atvejų inicijavo patys klientai, siekę mažesnių įmokų dėl tuomet palankaus franko kurso. Vis dėlto galutinį žodį konkrečiose bylose ir toliau turės nacionaliniai teismai, kurie privalės suderinti vartotojo apsaugą su sutarties stabilumo principu.

  • Studijų kryptys, kurios atneša daugiau nei 2 500 eurų „į rankas“ startui: patirties nereikia

    Naujausi absolventų įsidarbinimo ir atlygių duomenys rodo aiškią tendenciją: didžiausią „startinį“ užmokestį dažniausiai užsitikrina informatikos ir technologijų krypčių baigę jauni specialistai. Dalis jų jau pirmaisiais metais po studijų pasiekia daugiau nei 2 500 eurų į rankas, net jei neturi reikšmingos darbo patirties.

    Tokį vaizdą piešia Lenkijoje naudojamos absolventų karjeros stebėsenos sistemos ELA statistika, kuria remiantis sudaromi įvairūs studijų „atsiperkamumo“ reitingai. Jie vertina, kiek realiai uždirba absolventai netrukus po diplomo, o ne teorines profesijų perspektyvas po dešimtmečio.

    Kas reitinge pirmauja?

    Lyderių pozicijose dominuoja informatikos ir duomenų sričių specializacijos, taip pat kibernetinio saugumo, mikroelektronikos ir automatikos kryptys. Šios sritys įmonėms yra tiesiogiai susijusios su produktyvumu, skaitmenizacija ir rizikų valdymu, todėl atlygio „grindys“ dažnai būna aukštesnės nei kituose sektoriuose.

    Lenkijos universitetų programų palyginime didžiausios medianos pirmaisiais metais po studijų fiksuotos Varšuvos universiteto informatikos absolventams, taip pat Varšuvos technologijos universiteto duomenų inžinerijos ir analizės kryptims. Į dešimtuką pateko ir duomenų mokslo, teleinformatikos bei robotikos programos.

    Šių skaičių interpretacijoje svarbu nepamiršti, kad pateikiamos medianos, o ne vidurkiai: mediana geriau atspindi „tipinį“ atlygio lygį ir mažiau iškraipoma išskirtinai didelių algų. Be to, dalis absolventų tokiose srityse dirba tarptautinėse komandose, todėl atlygis greičiau prisitaiko prie platesnės rinkos.

    Kodėl nematyti teisės ir medicinos?

    Nors teisė ir medicina dažnai laikomos prestižinėmis ir gerai apmokamomis kryptimis, reitinguose, orientuotuose į pirmuosius metus po studijų, jos neretai atsilieka. Priežastis paprasta: aukštesnės pajamos šiose profesijose paprastai ateina vėliau, kai sukaupiama patirtis ir įgyjamos papildomos kvalifikacijos.

    Teisininkams dažnai tenka pereiti kelių metų profesinės praktikos ir egzaminų etapą, kol atsiveria geriau apmokamos pozicijos. Panašiai ir medicinoje, kur didesnės pajamos įprastai siejamos su rezidentūra, specializacija, stažuotėmis ir ilgesniu keliu iki aukštesnių pareigų.

    „Šiame sąraše toliau dominuoja su informatika susijusios kryptys; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – teigiama apžvalgoje.

    Ką tai reiškia stojantiesiems?

    Tokie reitingai gali būti naudingi planuojant karjerą, tačiau jie nėra vienintelis kriterijus renkantis studijas. Trumpalaikiai atlygio rodikliai geriau atspindi paklausą konkrečiu metu, o ilgalaikę sėkmę dažnai lemia specializacijos gylis, praktiniai įgūdžiai, kalbos ir gebėjimas nuolat atsinaujinti.

    Technologijų kryptyse didesnį startą dažnai lemia ir tai, kad studentai dar studijų metu dirba ar stažuojasi, kuria projektus, dalyvauja konkursuose, įgyja sertifikatų. Todėl „patirties nereikia“ dažnai reiškia, kad nereikalaujama ilgamečio darbo stažo, bet tikimasi apčiuopiamų praktinių įgūdžių.

    Renkantis studijas verta įvertinti ne tik algų lenteles, bet ir programos turinį, praktikos galimybes, ryšius su darbdaviais bei tai, kaip lengvai po studijų galima persikvalifikuoti ar keisti specializacijos kryptį. Būtent šie veiksniai dažnai tampa ilgalaikio atlygio augimo pagrindu.

  • „Meta“, „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Amazon“ pranoko prognozes, bet DI sąskaita gąsdina investuotojus

    „Meta“, „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie visais atvejais viršijo analitikų lūkesčius. Augimą labiausiai rėmė debesijos paslaugos ir su DI susiję produktai, tačiau dalį investuotojų neramina, kiek kainuos tolesnė plėtra.

    Bendra tendencija aiški: technologijų milžinai sparčiai didina skaičiavimo pajėgumus, nes DI paslaugų paklausa auga greičiau nei dabartinės infrastruktūros galimybės. Dėl to išaugo kapitalo išlaidos, o rinkos reakcija į kai kurių bendrovių akcijas po prekybos sesijos buvo nevienareikšmė.

    „Meta“: augimas įspūdingas, išlaidos dar labiau

    „Meta“ pranešė apie 56,31 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 52 mlrd. eurų, ir 33 proc. metinį augimą. Grynasis pelnas augo 61 proc., tačiau akcijos po sesijos smuko daugiau nei 5 proc., nes investuotojai sureagavo į didinamus planuojamus investicijų mastus.

    Bendrovė nurodė, kad didesnes sąnaudas lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų išlaidos. Taip pat paminėtas silpnesnis nei tikėtasi aktyvių naudotojų augimas, kurį įmonė siejo su ryšio trikdžiais Irane ir prieigos prie „WhatsApp“ ribojimais Rusijoje.

    Debesija traukia į viršų

    „Amazon“ rezultatams didžiausią įtaką turėjo „Amazon Web Services“: šio padalinio pajamos augo 28 proc. ir tai buvo sparčiausias tempas per daugiau nei trejus metus. Vis dėlto, nepaisant geresnių nei prognozuota rodiklių, „Amazon“ akcijos po sesijos smuktelėjo daugiau nei 1 proc.

    Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį ir į planuojamas itin dideles investicijas: „Amazon“ yra nurodžiusi, kad 2026 metais investicijos gali siekti apie 200 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 185 mlrd. eurų. Tarp investuotojų vertinamų signalų minima ir „OpenAI“ kryptis naudoti iki 2 GW skaičiavimo galios, paremtos „Amazon“ „Trainium“ lustais, kurie konkuruoja su „Nvidia“ sprendimais.

    „Alphabet“ ir „Microsoft“ taip pat fiksavo ryškius debesijos augimus: „Google Cloud“ pajamos šoktelėjo 63 proc., o „Microsoft Azure“ – 40 proc. Abi bendrovės skelbė didesnius nei tikėtasi pajamas ir grynąjį pelną, tačiau rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po sesijos kilo beveik 7 proc., o „Microsoft“ – krito daugiau nei 2 proc.

    Didysis klausimas: ar DI investicijos atsipirks?

    Keturių bendrovių kapitalo išlaidos vien per pirmąjį ketvirtį viršijo 130 mlrd. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 120 mlrd. eurų. Metiniu mastu jos gali siekti 500–600 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 460–550 mlrd. eurų, todėl rinkoje stiprėja diskusija, kaip greitai šios investicijos virs apčiuopiamu pelno augimu.

    Dabartinė dinamika rodo, kad debesis ir DI išlieka pagrindiniai augimo varikliai, tačiau kartu tampa ir didžiausiu rizikos veiksniu trumpuoju laikotarpiu. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik rezultatus, bet ir tai, ar bendrovės gebės disciplinuotai valdyti išlaidų šuolį, kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų tik aštrėja.

  • DI duomenų centrų karštinė JAV: „Amazon“ ir „Microsoft“ pila milijardus, o rinka prašo šimtų megavatų

    DI duomenų centrų karštinė JAV: „Amazon“ ir „Microsoft“ pila milijardus, o rinka prašo šimtų megavatų

    Dirbtinio intelekto bumas vis dažniau matomas ne programėlėse, o didžiuliuose duomenų centruose, kurie aprūpina skaičiavimo galia debesų paslaugas ir DI modelius. JAV sparčiai daugėja DI optimizuotų objektų, o jų statybos tempą diktuoja viena svarbiausia detalė – elektra ir jos pristatymas iki serverių salių.

    Duomenų centrų operatoriai pabrėžia, kad šiandien klientai jau nebeklausia apie 10 ar 30 megavatų. Vietoje to vis dažniau prašoma šimtų megavatų, o didžiausiuose projektuose skaičiuojama ir gigavatais, nes modernūs DI skaičiavimai reikalauja milžiniškos galios ir tankiai sukoncentruotos įrangos.

    „Jei anksčiau užtekdavo kelių dešimčių megavatų, dabar kalba sukasi apie šimtus megavatų ir dar daugiau“, – sakė duomenų centrų projektavimo ir plėtros atstovas, apibūdindamas pasikeitusį užsakovų mastelį.

    Į šią infrastruktūros bangą dideles sumas nukreipia didžiosios technologijų bendrovės, tarp jų „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Microsoft“. Duomenų centrų projektai tampa strategine varžybų dėl DI dalimi, nes be naujų pajėgumų neįmanoma nei apmokyti didelių modelių, nei užtikrinti pakankamo našumo kasdienėms DI paslaugoms.

    Šalia tradicinio prisijungimo prie elektros tinklų vis dažniau ieškoma ir papildomų sprendimų, kad projektai nesustotų dėl galios trūkumo. Praktikoje tai reiškia alternatyvią generaciją vietoje, dujų sprendimus, kuro elementus ar kitus šaltinius, kurie leidžia sumažinti priklausomybę nuo ribotos tinklų infrastruktūros.

    Didėjant galiai, auga ir serverių salių tankis, o kartu – šilumos problema. Ten, kur anksčiau pakakdavo įprasto oro vėsinimo, DI infrastruktūroje vis dažniau pereinama prie skysčiu pagrįstų aušinimo sistemų, kurios šaltnešį atveda arčiau serverių ir net pačių lustų, kad būtų išlaikyta stabili temperatūra.

    Ne mažiau svarbus sluoksnis – ryšys. Duomenų centruose veikia tūkstančiai optinių jungčių, kurios didžiulius duomenų srautus perkelia dideliais greičiais tarp serverių, debesų paslaugų ir tinklų, o augant DI apkrovoms didėja ir poreikis spartesniam, efektyvesniam sujungimui.

    Galiausiai viską sujungia tinklo įranga, kuri nukreipia srautą centro viduje ir į išorę. Šis segmentas tampa vis reikšmingesnis, nes DI klasteriai reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir itin greito ryšio tarp skaičiavimo mazgų, kad skaičiavimai būtų atliekami kuo mažesne delsa.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad DI duomenų centrų banga pakeitė požiūrį į infrastruktūrą: tai jau ne pavieniai pastatai, o ištisi miesteliai su energijos tiekimu, aušinimu, optika ir tinklais. Tokie projektai kuria paklausą visai tiekimo grandinei – nuo energetikos ir elektros paskirstymo iki lustų, optinio pluošto ir skysčiu aušinamų sistemų.

  • „PayPal“ planas sukrėtė rinką: „Venmo“ atskiriamas į atskirą verslą, pirkėjai jau suka ratus

    „PayPal“ planas sukrėtė rinką: „Venmo“ atskiriamas į atskirą verslą, pirkėjai jau suka ratus

    „PayPal“ vadovas Enrique Lores darbuotojams pristatė planą pertvarkyti bendrovės struktūrą ir „Venmo“ paversti atskiru, savarankiškai valdomu verslo segmentu. Toks žingsnis reikštų, kad „Venmo“ rezultatai būtų aiškiau matomi finansinėse ataskaitose, o pats turtas taptų lengviau įvertinamas ir, jei prireiktų, parduodamas.

    Remiantis viešai skelbtais pranešimais, „PayPal“ pertvarka numato tris pagrindines kryptis: atskirą „Venmo“ segmentą, „PayPal“ prekės ženklu vykdomą veiklą, orientuotą į vartotojus ir prekybininkus, bei mokėjimų paslaugų padalinį. Pastarajame numatoma sutelkti ir „Braintree“ veiklą bei su kriptoturtu susijusius sprendimus.

    „Venmo“ jau kurį laiką laikomas vienu vertingiausių „PayPal“ aktyvų dėl didelio vartotojų skaičiaus ir galimybių plėsti mokėjimus, atsiskaitymus prekyboje bei papildomas finansines paslaugas. Atskirą segmentą paprasčiau palyginti su konkurentais, įvertinti augimo tempą ir maržas, todėl toks sprendimas dažnai laikomas parengiamuoju žingsniu galimiems strateginiams scenarijams.

    „Venmo“ taps savarankišku segmentu, o tai leis tiksliau sekti jo pažangą ir suteiks daugiau lankstumo įvairiems ateities sprendimams, – sakė su pokyčiais susipažinę šaltiniai.

    Pokyčių fone „PayPal“ taip pat ieško vadovo, galinčio perimti „Venmo“ segmento vairą, o tai signalizuoja, kad padaliniui planuojama suteikti didesnę autonomiją. Tuo pat metu bendrovėje perbraižomos valdymo linijos ir perskirstomos atsakomybės, kad pagrindinės veiklos kryptys būtų aiškiau atskirtos.

    Rinkoje jau anksčiau buvo kalbama apie galimą susidomėjimą „PayPal“ turtu ar net visu verslu, ypač po ryškaus akcijų kainos nuosmukio nuo pandemijos laikotarpio aukštumų. Tokiose situacijose atskirų padalinių išgryninimas dažnai padeda arba sustiprinti derybines pozicijas, arba lengviau apsiginti nuo nepageidaujamų perėmimo bandymų.

    Atleidimai ir neapibrėžtumas

    Pertvarka vyksta tuo metu, kai technologijų ir finansinių technologijų sektoriuje tęsiasi kaštų mažinimo banga, o konkurentai taip pat imasi struktūrinių pokyčių. Viešojoje erdvėje minėta, kad anksčiau „PayPal“ vadovams buvo pavesta įvertinti galimą darbuotojų skaičiaus mažinimą, tačiau po vadovų pasikeitimų šie planai galėjo būti pristabdyti.

    „PayPal“ į pokyčius žiūri ir per efektyvumo prizmę: aiškesnė struktūra paprastai leidžia tiksliau priskirti išlaidas, greičiau priimti sprendimus ir paspartinti produktų vystymą. Tai ypač aktualu mokėjimų rinkoje, kur konkurencija su „Apple“, „Google“ ir privačiomis mokėjimų platformomis spaudžia tiek kainodarą, tiek inovacijų tempą.

    DI grupė ir naujos kryptys

    Bendrovė taip pat planuoja stiprinti DI kryptį, įkurdama atskirą transformacijos grupę, kuri turėtų ieškoti, kaip DI pritaikyti vidiniuose procesuose ir produktuose. Mokėjimų sektoriuje DI dažniausiai siejamas su sukčiavimo prevencija realiu laiku, rizikos vertinimu, klientų aptarnavimo automatizavimu ir personalizuotomis rekomendacijomis prekybininkams.

    „PayPal“ numato, kad ryškesnis fokusas į atskiras veiklas ir DI diegimą turėtų padėti atgaivinti augimą bei sustiprinti pozicijas elektroninės prekybos mokėjimų rinkoje. Artimiausios finansinės ataskaitos ir vadovų komentarai turėtų parodyti, kaip greitai pokyčiai persikels į konkrečius rodiklius.

  • „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ plečia savo DI modelių prieinamumą „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūroje, o tai rinkoje vertinama kaip ryškus signalas, kad bendrovės santykiai su „Microsoft“ tampa vis mažiau išskirtiniai. Nors „OpenAI“ vadovė Denise Dresser teigia, kad šie sprendimai nesusiję, analitikai mato aiškią kryptį į platesnę partnerių ekosistemą.

    Pastaraisiais mėnesiais „OpenAI“ ir „Microsoft“ ryšys keitėsi keliais etapais: nuo ilgą laiką dominavusio „Azure“ kaip pagrindinės platformos iki lankstesnės schemos, kai modeliai ir API produktai gali būti teikiami per daugiau nei vieną debesijos tiekėją. Tai reiškia mažiau apribojimų klientams, kurie jau yra investavę į AWS, ir daugiau derybinės galios pačiai „OpenAI“.

    Kas pasikeitė „Microsoft“ sandoryje

    Pagal viešai aptartus pokyčius, „Microsoft“ nebeturi išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o pajamų pasidalijimo sąlygos taip pat peržiūrimos. Kartu „Microsoft“ nebėra vienintelis kanalas trečiųjų šalių API produktams, kurie naudoja „OpenAI“ technologiją, todėl įmonių klientai gali rinktis jiems patogiausią infrastruktūrą.

    „Šie du dalykai niekaip nesusiję“, – sakė Denise Dresser.

    Vis dėlto rinkos dalyviai tokį paaiškinimą vertina atsargiai, nes pokyčiai įvyko vienas po kito: pirmiausia atnaujintas bendradarbiavimo modelis su „Microsoft“, o netrukus paskelbta apie reikšmingą plėtrą AWS aplinkoje. Praktinis rezultatas paprastas: „OpenAI“ produktai tampa lengviau pasiekiami milžiniškai AWS klientų bazei.

    Kodėl AWS „OpenAI“ tampa patrauklesnė

    Debesijos rinkoje „Amazon“ ir „Microsoft“ konkuruoja dėl didžiausių įmonių projektų, ypač tų, kurie reikalauja didžiulių skaičiavimo pajėgumų DI mokymui ir diegimui. „OpenAI“ sprendimas atverti modelius AWS reiškia, kad įmonės, turinčios ilgalaikes AWS sutartis, gali sparčiau diegti pažangius generatyvinius sprendimus be migracijos į „Azure“.

    DI paklausa taip pat išryškino kitą realybę: pasaulinė skaičiavimo infrastruktūra yra ribota, o didžiausios laboratorijos siekia užsitikrinti kuo daugiau pajėgumų ir alternatyvų. Dėl to bendradarbiavimas su keliais debesijos tiekėjais tampa ne išimtimi, o nauja norma, ypač kai įmonių klientai nori pasirinkimo, stabilumo ir kainodaros lankstumo.

    „Microsoft“ taip pat diversifikuoja modelius

    Ši dinamika veikia abiem kryptimis. „Microsoft“ pastaruoju metu vis aktyviau integruoja ne tik „OpenAI“ technologiją, bet ir kitų kūrėjų modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir galėtų pasiūlyti daugiau scenarijų verslo klientams.

    Galiausiai tai virsta platesne tendencija: didieji debesijos tiekėjai nori turėti prieigą prie skirtingų pažangių modelių, o modelių kūrėjams reikia kelių infrastruktūros partnerių, kad augimas nesustotų dėl pajėgumų ar komercinių apribojimų. Todėl, net jei „OpenAI“ ir „Microsoft“ santykiai tampa laisvesni, abi pusės išlieka viena kitai svarbios.

  • „NXP Semiconductors“ akcijos šovė 26 proc.: rekordas po rezultatų, nustebinusių Volstritą

    „NXP Semiconductors“ akcijos šovė 26 proc.: rekordas po rezultatų, nustebinusių Volstritą

    Nyderlanduose įsikūrusi lustų gamintoja „NXP Semiconductors“ per vieną prekybos sesiją pabrango apie 26 proc. – tai didžiausias vienos dienos šuolis nuo įmonės akcijų debiuto biržoje 2010 metais. Rinką į viršų stūmė ketvirčio rezultatai, viršiję analitikų lūkesčius.

    Įmonė paskelbė, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį uždirbo 3,05 JAV dolerio pakoreguoto pelno akcijai, kai rinkoje buvo tikėtasi 2,95. Pajamos siekė 3,18 mlrd. JAV dolerių ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 12 proc., taip pat šiek tiek pranokdamos prognozes.

    „Augimą daugiausia lemia pramonės ir automobilių segmentai, padedantys kurti programiškai apibrėžtas transporto priemones ir naują DI paremtų sistemų bangą“, – sakė „NXP Semiconductors“ vadovas Rafaelis Sotomayoras.

    Skirtingai nei kai kurie rinkos lyderiai, tokie kaip „Nvidia“ ar „Advanced Micro Devices“, „NXP Semiconductors“ pagrindinis fokusas nėra grafikos procesoriai, skirti DI skaičiavimams. Bendrovės lustai plačiai naudojami automobiliuose, pramonės valdymo sistemose bei duomenų centrų infrastruktūroje, kur svarbiausi tampa energijos valdymas, aušinimas, veikimo patikimumas ir saugumas.

    Įmonė pabrėžė, kad duomenų centrų paklausa didėja ne tik dėl skaičiavimo galios, bet ir dėl visos infrastruktūros modernizavimo. Bendrovė nurodė, kad pernai su duomenų centrais susijusios pajamos siekė apie 200 mln. JAV dolerių, o 2026 metais tikimasi peržengti 500 mln. JAV dolerių ribą.

    Volstrito analitikai į naujienas reagavo palankiai ir po ataskaitos koregavo tikslines akcijos kainas. Tuo pat metu viso sektoriaus nuotaikas palaikė bendra lustų gamintojų akcijų banga – puslaidininkių bendrovėms augant, investuotojai vis dažniau ieško ne tik DI skaičiavimo, bet ir infrastruktūros sprendimų lyderių.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad ši tendencija gali išlikti, nes duomenų centrų plėtra vis labiau remiasi ne vien procesoriais, bet ir energijos tiekimo, saugumo bei patikimo valdymo komponentais. Tokiose srityse „NXP Semiconductors“ mato galimybę didinti savo dalį, ypač augant programiškai apibrėžtų automobilių ir pramonės skaitmeninimo apimtims.

  • „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų kompiuterijos padalinys „Amazon Web Services“ (AWS) 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksavo 28 proc. pajamų augimą ir viršijo analitikų prognozes. Bendrovė pranešė, kad AWS pajamos pasiekė apie 33,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 25,8 mlrd. eurų.

    Šis rezultatas išryškina, kad debesų infrastruktūros paklausa išlieka aukšta, o ypač sparčiai auga DI skaičiavimo resursų poreikis. AWS toliau išlieka vienu svarbiausių „Amazon“ pelno variklių, nes didelė dalis grupės veiklos maržos generuojama būtent šiame segmente.

    AWS veiklos pelnas per ketvirtį augo apie 23 proc. ir sudarė maždaug 12,4 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei tikėjosi rinka, ir dar kartą patvirtina, kad didelio masto debesų platformos geba didinti apimtis išlaikydamos stiprų pelningumą.

    Vis dėlto konkurencinė aplinka ryškiai keičiasi. „Microsoft“ trečiadienį skelbė, kad „Azure“ ir kitų debesų paslaugų pajamos augo 40 proc., o „Alphabet“ teigė, jog „Google Cloud“ pajamos kilo maždaug 63 proc., todėl kova dėl įmonių klientų ir DI projektų tampa vis intensyvesnė.

    DI investicijos ir partnerystės

    Ketvirčio metu „OpenAI“ paskelbė planuojanti išplėsti esamus įsipareigojimus AWS infrastruktūrai: bendra suma per aštuonerius metus turėtų padidėti apie 88,2 mlrd. eurų. Kartu nurodyta, kad „Amazon“ planuoja investuoti apie 44,1 mlrd. eurų į „OpenAI“.

    Dar viena reikšminga kryptis yra „Amazon“ stiprinamas bendradarbiavimas su „Anthropic“. Bendrovė sutiko papildomai investuoti iki maždaug 22,1 mlrd. eurų, papildydama ankstesnes, apie 7,1 mlrd. eurų siekusias investicijas, taip didindama DI infrastruktūros pajėgumus ir strateginę įtaką šiame sektoriuje.

    Šios investicijos atspindi platesnę tendenciją: debesų tiekėjai ne tik nuomoja skaičiavimo resursus, bet ir siekia prisirišti didžiausias DI laboratorijas ilgam laikui. Tokie susitarimai paprastai apima ne vien serverių pajėgumus, bet ir bendrą produktų vystymą, modelių diegimą bei komercinius pasidalijimo mechanizmus.

    „OpenAI“ modeliai ateina į „Bedrock“

    AWS pozicijas DI rinkoje papildomai sustiprino sprendimas „OpenAI“ modelius pateikti per „Amazon Bedrock“ paslaugą, skirtą DI agentams ir programoms kurti. Tai įvyko po to, kai „OpenAI“ pranešė, kad „Microsoft“ nebeteks vienintelio debesų tiekėjo statuso tam tikriems skaičiavimo darbams.

    Toks pokytis signalizuoja, kad didieji DI kūrėjai nori mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio ir diversifikuoti infrastruktūrą. Įmonėms tai gali reikšti platesnį modelių pasirinkimą vienoje platformoje, greitesnį diegimą ir daugiau derybinės galios dėl kainodaros.

    AWS taip pat paskelbė planuojanti siūlyti debesų paslaugas, paremtas mažos delsos „Cerebras“ lustų sprendimais. Tai rodo augantį poreikį specializuotai DI aparatinės įrangos ekosistemai, kurioje greitis, energijos sąnaudos ir pralaidumas tampa kritiniais veiksniais.

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad debesų paslaugų augimą vis labiau stumia DI: nuo modelių mokymo iki agentų ir automatizavimo diegimo įmonių procesuose. Dėl to AWS, „Microsoft“ ir „Google“ varžybos persikelia iš tradicinės infrastruktūros į plataus spektro DI platformų mūšį, kuriame laimi tas, kas pasiūlo daugiau modelių, įrankių ir patikimesnį mastelį.

  • „Qualcomm“ akcijos šovė 16 proc.: vadovas prakalbo apie užsakymus Kinijoje ir milžiną klientą

    „Qualcomm“ akcijos šovė 16 proc.: vadovas prakalbo apie užsakymus Kinijoje ir milžiną klientą

    „Qualcomm“ akcijos po prekybos sesijos pakilo maždaug 16 proc., investuotojams sureagavus į bendrovės vadovo Cristiano Amono komentarus apie naują proveržį duomenų centrų rinkoje. Per analitikų skambutį jis teigė, kad dar šiais kalendoriniais metais „Qualcomm“ pradės tiekti duomenų centrų lustus dideliam pasauliniam debesijos paslaugų teikėjui.

    Rinka į šią žinią sureagavo kaip į signalą, kad bendrovė gali rimčiau įsitvirtinti segmente, kurį šiuo metu dominuoja „Nvidia“ ir kiti specializuoti žaidėjai. Nors „Qualcomm“ ilgą laiką buvo siejama su telefonų ir ryšio technologijomis, pastaraisiais metais ji intensyvina strategiją plėstis į DI skaičiavimams reikalingus lustus.

    „Esame gilių pramonės pokyčių laikotarpiu – DI agentų iškilimas keičia mūsų planus kiekvienoje platformoje, kurią kuriame“, – sakė Cristiano Amonas.

    Finansiniai rezultatai taip pat buvo mišrūs. Bendrovė paskelbė pakoreguotą 2,65 JAV dolerio pelną akcijai, o pajamos siekė apie 10,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau ateinančio ketvirčio prognozės nuvylė dalį rinkos dalyvių. Pajamų gairės trečiajam ketvirčiui numatytos 9,2–10 mlrd. JAV dolerių intervale, tai yra apie 8,5–9,2 mlrd. eurų.

    „Qualcomm“ vadovas užsiminė, kad daugiau detalių apie paslaptyje laikomą klientą bus pateikta per investuotojų dieną birželį. Praktikoje „didelis hyperscaler“ dažniausiai reiškia vieną iš globalių debesijos gigantų, valdančių milžiniškus duomenų centrų pajėgumus ir nuolat ieškančių efektyvesnių, energiją taupančių skaičiavimo sprendimų.

    Žinutė apie duomenų centrų lustus nuskambėjo platesniame rinkos kontekste, kuriame gamintojai jaučia spaudimą dėl vartojimo elektronikos paklausos svyravimų. Pastaruoju metu fiksuojamas ir atminties komponentų brangimas, o tai kelia savikainą daugeliui įrenginių gamintojų ir gali slopinti dalies pirkėjų aktyvumą.

    Kinijos išmaniųjų telefonų rinkoje C. Amonas teigė, kad dabartinis ketvirtis, tikėtina, bus žemiausias taškas, nes klientai baigia išparduoti sukauptas atsargas. „Qualcomm“ verslui tai svarbu, nes reikšminga pajamų dalis gaunama ne tik iš lustų pardavimo, bet ir iš licencijavimo mokesčių už esmines ryšio technologijas, naudojamas daugumoje telefonų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia augimą automobilių segmente. Skelbiama, kad automobilių kryptis augo 38 proc. per metus, o vadovas tai sieja su pasiektu didesniu mastu, kai vis daugiau gamintojų integruoja pažangius procesorius vairuotojo pagalbos ir infotainment sistemoms.

    Tuo pat metu „Qualcomm“ tenka prisitaikyti prie pokyčių santykiuose su svarbiais klientais. „Apple“ pradeda diegti savo pačios kuriamus modemus, mažindama priklausomybę nuo „Qualcomm“ sprendimų, todėl pastaroji ieško naujų augimo variklių. Viena iš krypčių – bendradarbiavimas su DI ekosistemos įmonėmis, kurioms reikia našesnių ir efektyvesnių lustų tiek telefonams, tiek kitiems įrenginiams.

    Investuotojams svarbiausias klausimas dabar yra, ar „Qualcomm“ pavyks pasiekti stabilias apimtis duomenų centruose, kur konkurencija itin aštri, o sėkmę lemia ne tik našumas, bet ir programinės įrangos ekosistema bei klientų įsipareigojimai ilgam laikui. Vis dėlto vien faktas, kad bendrovė mini didelį debesijos klientą ir konkrečius tiekimo terminus, rinkoje vertinamas kaip reikšmingas žingsnis į naują pajamų šaltinį.

  • Jimas Crameris atskleidė gudrybę: kodėl dabar laimi ne DI gigantai, o „senoji“ technologija

    Jimas Crameris atskleidė gudrybę: kodėl dabar laimi ne DI gigantai, o „senoji“ technologija

    JAV rinkų apžvalgininkas ir laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris sako, kad technologijų akcijų kartelė pastaruoju metu akivaizdžiai pasikeitė. Pasak jo, vien geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir pagerintos prognozės nebeužtikrina, kad akcija kils.

    Jo vertinimu, investuotojai vis dažniau ieško ne masto, o trūkumo efekto, kai paklausa viršija pasiūlą ir bendrovė fiziškai nespėja pagaminti ar pristatyti produkto. Tokiose situacijose rinkai svarbiausia tampa aiškus užsakymų matomumas ir ribota pasiūla, kuri palaiko kainodarą.

    „Kalbant apie technologijų bendroves, nebepakanka tik viršyti lūkesčius ir pakelti prognozes. Reikia trūkumo, kitaip akcija nesulauks daug meilės, net jei esate vieni didžiausių“, – sakė Jimas Crameris.

    Mišri gigantų reakcija

    Trečiadienį keturios didžiausios technologijų bendrovės, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“, paskelbė rezultatus, tačiau po prekybos dalies jų akcijos smuko. J. Cramerio teigimu, tai rodo rinką, kuri nebėra pasirengusi mokėti bet kokios kainos už vien dydį ar žinomą prekės ženklą.

    Ypač išryškėjo skirtumas tarp pajamų augimo ir investuotojų kantrybės. Net ir sparčiau augant pajamoms, rinkai gali užkliūti didėjančios išlaidos, miglota investicijų grąža ar sunkiai pamatuojama nauda, susijusi su DI infrastruktūra ir duomenų centrų plėtra.

    Laimi tie, kurie turi ribotą pasiūlą

    J. Crameris išskyrė bendroves, kurios, jo manymu, gauna naudos iš ribotos pasiūlos ir aiškiai augančios paklausos. Tarp jų jis minėjo duomenų saugyklų įrangos gamintoją „Seagate“, kuris signalizavo apie įtemptą pasiūlą dėl didėjančių duomenų centrų poreikių.

    Taip pat jis atkreipė dėmesį į „Bloom Energy“, kurios energijos sprendimai vis dažniau siejami su duomenų centrų energijos poreikiu. Nors tai nėra klasikinė programinės įrangos bendrovė, jos produkcijos trūkumas ir infrastruktūros paklausos augimas, anot J. Cramerio, tampa svarbiu platesnės DI plėtros fonu.

    Dar vienas pavyzdys, apie kurį kalbėta laidoje, buvo „NXP Semiconductors“ ir netikėtai atsinaujinęs automobilių lustų trūkumas. J. Cramerio logika paprasta: kai vis daugiau funkcijų automobiliuose virsta programiškai valdomomis, kai kurie lustai ir komponentai vėl tampa strateginiai, o jų pasiūlos ribotumas rinkoje atsispindi akcijų kainose.

    „Esmė paprasta: geriausia technologija šiandien, paradoksaliai, yra senoji technologija, nes mes nustojome ją plėtoti, o ji vėl grįžo į madą“, – sakė Jimas Crameris.

    Tokia kryptis dera su platesnėmis rinkos tendencijomis: DI plėtra didina ne tik programinės įrangos, bet ir fizinės infrastruktūros poreikį, nuo serverių, atminties ir duomenų saugyklų iki energijos tiekimo ir aušinimo sprendimų. Dėl ribotos gamybos plėtros spartos būtent tiekimo grandinės ir pajėgumų klausimai vis dažniau tampa pagrindiniu investuotojų kriterijumi.