CP v2

Category: Technologijos

  • „Samsung“ pelnas šovė į viršų 8 kartus: DI bumas sukėlė atminties lustų stygių

    „Samsung“ pelnas šovė į viršų 8 kartus: DI bumas sukėlė atminties lustų stygių

    „Samsung Electronics“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos veiklos pelnas šoktelėjo daugiau nei aštuonis kartus ir viršijo analitikų lūkesčius. Augimą daugiausia lėmė su DI susijusi duomenų centrų plėtra ir dėl to brangstanti atminties lustų produkcija.

    Bendrovės pajamos siekė apie 133,9 trln. Pietų Korėjos vonų, o veiklos pelnas – apie 57,2 trln. vonų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 85,2 mlrd. eurų pajamų ir apie 36,4 mlrd. eurų veiklos pelno, o pelno šuolis per metus viršijo 750 proc.

    Pagrindiniu varikliu tapo lustų padalinys DS (Device Solutions), apimantis atminties lustus, projektavimą ir gamybos paslaugas. Jo veiklos pelnas pasiekė apie 34,2 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis buvo apie 0,6 mlrd. eurų.

    Rinkoje DI paklausa ypač išaugino serveriams ir spartintuvams reikalingų atminties lustų poreikį, o pasiūla nespėja vytis užsakymų. „Samsung“ pripažįsta, kad turimi atminties pajėgumai nuo paklausos atsilieka, o dalis klientų, bijodami trūkumo, užsakymus kelia į priekį ir jau planuoja 2027 metų poreikius.

    Didžiausią reikšmę DI infrastruktūrai turi didelės spartos HBM atmintis, kuri naudojama moderniuose duomenų centrų sprendimuose. „Samsung“ plečia HBM kryptį ir skelbia pradėjusi masinę HBM4 gamybą bei siuntas klientams, tačiau šiame segmente išlieka itin aštri konkurencija su SK Hynix.

    Remiantis rinkos tyrimų bendrovės Counterpoint Research duomenimis, SK Hynix praėjusių metų pabaigoje pagal HBM pajamas pirmavo su 57 proc. rinkos dalimi. Analitikai pažymi, kad „Samsung“ technologinis atotrūkis naujausioje kartoje mažėja, bet lyderystės kova dar nesibaigė.

    „Atmintis vis tvirčiau įsitvirtina kaip lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso DI infrastruktūros sėkmė ar nesėkmė“, – sakė Counterpoint Research analitikas Jeongku Choi.

    Vis dėlto spartus atminties lustų kainų kilimas gali būti dvipusis kardas pačiai „Samsung“. Brangesni komponentai didina spaudimą vartotojų elektronikos segmentams, įskaitant išmaniuosius telefonus ir buitinę techniką, todėl bendrovei gali tekti ieškoti balanso tarp pelningų lustų pardavimų ir konkurencingų galutinių produktų kainų.

    Prie rizikų priskiriamos ir geopolitinės įtampos, galinčios paveikti žaliavų bei energijos tiekimo grandines. „Samsung“ teigia stebinti situaciją Artimuosiuose Rytuose ir vertinanti galimą poveikį tiekimo stabilumui bei kaštams.

  • „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    JAV lustų milžinės „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures investavo į Švedijos DI teisės technologijų startuolį „Legora“. Sandoris įvyko bendrovei pasiekus apie 5,2 mlrd. eurų vertinimą, o tai rodo, kad investuotojų dėmesys DI sprendimams teisinėse paslaugose sparčiai auga.

    „Legora“ pranešė, kad „Nvidia“ prisijungė prie 46 mln. eurų dydžio D serijos finansavimo pratęsimo, o bendra per visus etapus pritraukta suma pasiekė apie 552 mln. eurų. Pratęsime dalyvavo ir kiti investuotojai, tačiau „Nvidia“ investicijos dydis nebuvo atskleistas.

    Startuolis kuria DI agentus ir įrankius, skirtus automatizuoti bei standartizuoti teisininkų kasdienius procesus, nuo dokumentų analizės iki užduočių paruošimo ir bylų valdymo. Tokie sprendimai tampa ypač paklausūs didelėse įmonėse ir advokatų kontorose, kur svarbu mažinti laiką rutinai, bet išlaikyti žmogaus kontrolę.

    „Įmonių DI dabar pereina į naują fazę: proveržis vyksta tada, kai DI ne tik padeda, bet ir savarankiškai vykdo užduotis su tinkamu žmogaus prižiūrėjimu“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maxas Junestrandas.

    Viešumo „Legora“ suteikė ir agresyvesnė rinkodara: šį mėnesį startuolis pristatė reklamos kampaniją su aktoriumi Jude Law. Tokie ėjimai neįprasti teisinėms technologijoms, tačiau padeda greičiau įsitvirtinti itin konkurencingoje DI rinkoje.

    Teisės technologijų segmentas pastaraisiais metais tapo viena karščiausių nišų: įmonės ieško įrankių, kurie sumažintų dokumentų peržiūros kaštus, paspartintų sutarčių ciklus ir padėtų valdyti rizikas. Kartu auga ir reguliacinis spaudimas, todėl tiekėjai vis dažniau akcentuoja audituojamumą, duomenų saugą ir aiškias žmogaus priežiūros ribas.

    Rinkos tempą rodo ir tai, kad Europoje DI startuoliai šiemet jau pritraukė apie 13,9 mlrd. eurų, o dinamika leidžia tikėtis dar vienų rekordinių metų. Tuo pat metu „Nvidia“ stiprina savo ryšius su perspektyviais startuoliais ne tik kapitalu, bet ir technologine kompetencija, taip plėsdama DI ekosistemą už tradicinių sričių ribų.

    „Legora“ teigia sparčiai išaugusi nuo maždaug 40 iki 400 darbuotojų įvairiuose pasaulio miestuose, o jos paslaugomis naudojasi dešimtys tūkstančių teisės profesionalų. Bendrovė taip pat skelbia perkopusi 92 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą, kas DI startuolių rinkoje yra vienas svarbiausių tvaraus augimo rodiklių.

  • „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    Technologijų milžinė „Alphabet“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą iki 167–176 mlrd. eurų ir signalizavo, kad 2027 metais investicijos gali dar reikšmingai augti. Bendrovė pabrėžė, jog didžioji dalis lėšų keliaus į duomenų centrus, serverius ir kitą infrastruktūrą, reikalingą DI paslaugoms.

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, kad didėjantis biudžetas atspindi ne tik ambicijas, bet ir realius tiekimo bei pajėgumų apribojimus. „Alphabet“ vadovai pripažino, kad artimiausiu laikotarpiu skaičiavimo resursų trūkumas riboja galimybes pilnai patenkinti paklausą, o tai tiesiogiai veikia debesijos verslo augimo tempą.

    Debesija tampa pagrindiniu varikliu

    2026 metų pirmąjį ketvirtį „Alphabet“ pajamos siekė apie 96 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, o metinis augimas sudarė 20 proc. Šuolį ypač sustiprino „Google Cloud“, kur pajamos augo sparčiau nei tikėtasi ir pasiekė maždaug 17,5 mlrd. eurų.

    Vadovybė akcentavo, kad įmonių DI sprendimai debesijoje pirmą kartą tapo svarbiausiu šio segmento augimo varikliu. „Gemini Enterprise“ mokamų aktyvių naudotojų skaičius per ketvirtį, bendrovės teigimu, padidėjo 40 proc., o tai rodo, kad DI funkcijos vis dažniau perkamos kaip atskira, apčiuopiamą vertę kurianti paslauga.

    Rekordinės išlaidos ir infrastruktūros lenktynės

    Per ketvirtį „Alphabet“ kapitalo išlaidos sudarė apie 31 mlrd. eurų, o tai apima nekilnojamąjį turtą, serverius, duomenų centrus ir kitą techninę bazę. Toks tempas signalizuoja, kad didžiosios platformos pereina į etapą, kai DI plėtra tampa ne vien programinės įrangos, bet ir milžiniškos energetikos bei techninės infrastruktūros klausimu.

    Didėjantis investicijų planas siejamas ir su anksčiau paskelbtu duomenų centrų verslo įsigijimu: „Alphabet“ buvo pranešusi apie „Intersect“ pirkimą už maždaug 4,4 mlrd. eurų grynaisiais, kartu perimant ir įsipareigojimus. Tokie sandoriai padeda greičiau didinti pajėgumus, kai naujų objektų projektavimas ir statyba gali užtrukti kelerius metus.

    Paieška ir reklama laikosi, bet „Youtube“ tempas ne vienodas

    Paieškos verslas ketvirtį taip pat demonstravo stiprų rezultatą: bendrovė nurodė, kad DI funkcijos didina naudojimą, o užklausų kiekis pasiekė rekordą. Reklamos pajamos išaugo iki maždaug 67,4 mlrd. eurų, o tai rodo, kad pagrindinis „Google“ pinigų srautas išlieka atsparus net ir esant rinkos ciklų svyravimams.

    Vis dėlto „Youtube“ reklamos pajamos, siekusios apie 8,6 mlrd. eurų, kiek prasilenkė su prognozėmis. Bendrovė akcentavo, kad prenumeratų kryptis auga sparčiau nei reklama, todėl platformos monetizacija vis labiau remiasi mišriu modeliu, kuriame svarbėja mokami planai, o ne vien reklamos parodymai.

    „Alphabet“ skelbia, kad DI infrastruktūros paklausa rinkoje auga greičiau, nei šiuo metu spėjama plėsti pajėgumus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais investicijų lygis greičiausiai išliks aukštas, o konkurencija tarp didžiųjų debesijos tiekėjų vis labiau persikels į duomenų centrų pajėgumus, energijos tiekimą ir specializuotos technikos prieinamumą.

  • „Carvana“ nustebino Volstritą: rekordinis ketvirtis išpūtė akcijas, investuotojai sukluso

    „Carvana“ nustebino Volstritą: rekordinis ketvirtis išpūtė akcijas, investuotojai sukluso

    Naudotų automobilių prekybos internetu bendrovės „Carvana“ akcijos po prekybos sesijos pabrango iki 10 proc., kai įmonė paskelbė rekordinio 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus. Rinka reagavo į rodiklius, kurie viršijo analitikų lūkesčius, o bendrovė kalbėjo apie tolesnį augimą.

    Įmonė pranešė, kad vienai akcijai tenkantis pelnas siekė 1,69 JAV dolerio, kai rinkos lūkesčiai buvo 1,43 JAV dolerio. Pajamos sudarė 6,43 mlrd. JAV dolerių ir taip pat pranoko prognozuotus 6,08 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus pagal apytikrį 0,93 euro už JAV dolerį kursą, pajamos siekė apie 5,98 mlrd. eurų. Tai svarbus signalas investuotojams, nes didesnės pajamos ir pelnas rodo, kad bendrovė šiuo metu efektyviau valdo pardavimų apimtis ir kaštus.

    „Carvana“ pakoreguotas EBITDA rodiklis pakilo iki 672 mln. JAV dolerių, o grynasis pelnas sudarė 405 mln. JAV dolerių. Tuo metu prieš metus įmonė buvo uždirbusi 373 mln. JAV dolerių grynojo pelno, todėl augimas rodo gerėjančią finansinę trajektoriją.

    Mažmeniniai pardavimai siekė 187 393 automobilius, arba 40 proc. daugiau nei prieš metus. Bendrovės pajamos, lyginant su praėjusiais metais, didėjo 52 proc., o tai atspindi išaugusį aktyvumą naudotų automobilių rinkoje ir „Carvana“ gebėjimą pritraukti pirkėjus skaitmeniniais kanalais.

    Bendrovė tradiciškai neskelbia metinių prognozių, tačiau nurodė, kad antrąjį ketvirtį tikisi nuoseklaus augimo tiek pagal parduotų automobilių skaičių, tiek pagal pakoreguotą EBITDA. Įmonės teigimu, tai galėtų lemti visų laikų rekordus abiem metrikomis.

    Investuotojams svarbus ir platesnis kontekstas: naudotų automobilių rinka išlieka jautri palūkanų normoms, vartotojų finansavimui ir automobilių pasiūlai. Tokiose sąlygose geresni nei tikėtasi „Carvana“ rezultatai dažnai vertinami kaip ženklas, kad įmonė rado tvaresnį veiklos modelį ir gali lengviau atlaikyti cikliškus rinkos svyravimus.

    Skelbiama, kad „Carvana“ rinkos vertė siekia apie 87 mlrd. JAV dolerių, tai būtų maždaug 81 mlrd. eurų. Nors 2026 metais akcijos buvo kritusios apie 6 proc., per pastaruosius 12 mėnesių jos buvo pakilusios maždaug 63 proc., todėl kiekvienas ketvirtinis rezultatas rinkoje sulaukia itin didelio dėmesio.

  • „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    JAV automobilių gamintoja „Ford“ pakėlė 2026 metų finansines prognozes po to, kai pirmąjį ketvirtį pranoko Volstrito lūkesčius. Esminiu postūmiu tapo maždaug 1,2 mlrd. eurų vertės tarifų grąžinimas, susijęs su JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl dalies anksčiau įvestų muitų teisėtumo.

    Investuotojai į naujieną sureagavo greitai: po prekybos sesijos „Ford“ akcijos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc. Bendrovė pabrėžė, kad grąžintinų sumų procesas dar nėra baigtas, tačiau apskaitoje nauda pripažinta tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas teismo sprendimas.

    Pelnas šoktelėjo, pardavimai krito

    „Ford“ pranešė, kad bendros pajamos per ketvirtį išaugo iki maždaug 40,0 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 2,3 mlrd. eurų. Tuo pat metu didmeninės automobilių apimtys smuktelėjo apie 4 proc., tačiau rezultatus stiprino palankesnis parduodamų modelių miksas ir kainodara.

    Veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius, eliminuojant vienkartinius veiksnius, šoktelėjo iki maždaug 3,2 mlrd. eurų. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad automobilių sektoriuje tokie koregavimai dažni, nes jie leidžia aiškiau atskirti nuolatinės veiklos rezultatą nuo išskirtinių įvykių.

    Prognozė geresnė, bet rizikos išlieka

    Atnaujintose 2026 metų gairėse „Ford“ dabar tikisi 7,9–9,8 mlrd. eurų koreguoto veiklos pelno, kai anksčiau prognozavo 7,4–9,3 mlrd. eurų. Laisvųjų pinigų srautų prognozė išlaikyta maždaug 4,6–5,6 mlrd. eurų intervale, o investicijos į ilgalaikį turtą planuojamos apie 8,8–9,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad šiose gairėse neįvertintos galimos didesnės geopolitinės įtampos pasekmės ar ryškesnis JAV ekonomikos sulėtėjimas. Tokie veiksniai gali smarkiai pakeisti tiek paklausą, tiek tiekimo grandinių ir žaliavų kaštus.

    Brangstantis aliuminis ir spaudimas elektromobiliams

    Finansų vadovė Sherry House teigė, kad ketvirčio rezultatus lėmė ne vien tarifų grąžinimas, o ir geresnė kainodara bei augančios programinės įrangos ir paslaugų pajamos. Vis dėlto tarifų grąžinimas padeda amortizuoti planuojamą maždaug 930 mln. eurų papildomą žaliavų, ypač aliuminio, brangimą per metus.

    „Didžioji dalis pagerėjimo atėjo ne vien dėl tarifų, o dėl stipresnio produktų miksavimo, kainodaros ir augančių paslaugų“, – sakė Sherry House.

    Elektromobilių padalinys „Model e“ nuostolius sumažino, tačiau segmentas tebėra nuostolingas: ketvirčio minusas siekė apie 720 mln. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo ryškų elektromobilių pardavimų smukimą, atspindintį platesnę rinkos tendenciją, kai pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o gamintojai intensyvina akcijas ir koreguoja gamybos planus.

    Tuo pat metu tradicinis „Blue“ verslas ir komercinis „Pro“ padalinys išliko pagrindiniais pelno generatoriais. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad pereinamasis laikotarpis į elektrifikaciją didiesiems gamintojams tebėra finansiškai sudėtingas, o trumpuoju laikotarpiu svarbiausią stabilumą suteikia pelningesni vidaus degimo ir komerciniai modeliai.

  • „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ pranešė apie silpnesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus ir perspėjo, kad vien jau suplanuotų išlaidų mažinimo priemonių gali nepakakti. Bendrovė teigia, jog spaudimą didina didesni tarifai JAV ir vis intensyvesnė Kinijos gamintojų konkurencija.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmąjį metų ketvirtį veiklos pelnas siekė 2,5 mlrd. eurų ir buvo 14,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 75,66 mlrd. eurų ir smuko 2,5 proc., o rinkoje tai buvo įvertinta kaip signalas, kad kaštų spaudimas Europoje nemažėja.

    „Karai, geopolitinė įtampa, prekybos barjerai, griežtesnis reguliavimas ir įnirtinga konkurencija sukuria priešpriešinį vėją“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    Rezultatai paskelbti tuo metu, kai Europos automobilių gamintojai susiduria su keliais lygiagrečiais iššūkiais: neapibrėžtumu tarptautinėje prekyboje, išaugusiomis gamybos sąnaudomis, lėtesniu elektromobilių paklausos augimu kai kuriose rinkose ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. „Volkswagen“ akcijos po naujienų buvo smukusios maždaug 2 proc., o nuo metų pradžios jų vertė buvo kritusi daugiau nei 18 proc.

    Taupymo planas gali būti per siauras

    Bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz pabrėžė, kad dabartinė rinkos situacija verčia ieškoti papildomų sprendimų. Pasak jo, tikslas yra ne vien trumpalaikės priemonės, o struktūrinė, tvari transformacija, apimanti automobilių savikainos mažinimą, administracinių išlaidų karpymą ir spartesnį technologijų kūrimą.

    „Turime iš esmės transformuoti verslo modelį ir pasiekti struktūrinių, tvarių pagerinimų“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitz.

    Tarp minimų krypčių įvardijamas sudėtingumo mažinimas: siauresnis produktų ir technologinių platformų spektras, paprastesnė organizacinė struktūra ir trumpesnės sprendimų grandinės. Tai svarbu, nes automobilių pramonėje vis daugiau vertės kuria programinė įranga, baterijų technologijos ir gamybos efektyvumas, o kiekvienas papildomas modelių bei komplektacijų sluoksnis didina sąnaudas.

    Konkurencija ir geopolitika didina rizikas

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad konkurencija su Kinijos prekių ženklais darosi vis agresyvesnė, ypač elektromobilių segmente, kuriame kainos ir įrangos santykis tampa lemiamu argumentu pirkėjams. Prie to prisideda ir prekybos ribojimai bei tarifai, kurie gali paveikti tiek pardavimų apimtis, tiek tiekimo grandinių planavimą.

    Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie plataus masto pertvarkas ir darbo vietų mažinimą Vokietijoje, siekdama didinti pelningumą ir finansinį atsparumą. Įmonės komunikacijoje akcentuojama, kad be efektyvesnės gamybos ir greitesnio sprendimų priėmimo bus sunku išlaikyti maržas aplinkoje, kurioje didėja tiek reguliacinis, tiek kainų spaudimas.

    Žvelgdama į priekį, „Volkswagen“ nurodo tikslą 2026 metais pasiekti 4–5,5 proc. veiklos grąžą nuo pardavimų, palyginti su 2,8 proc. 2025 metais. Rinkai tai signalizuoja, kad bendrovė tikisi atšokimo, tačiau jam pasiekti gali prireikti dar griežtesnių sprendimų nei dabar numatyti taupymo paketai.

  • „Stellantis“ šokas biržoje: pelnas šovė į viršų, bet akcijos krito iki 10 proc. – kas nutiko?

    „Stellantis“ šokas biržoje: pelnas šovė į viršų, bet akcijos krito iki 10 proc. – kas nutiko?

    Automobilių gamintojo „Stellantis“ akcijos ketvirtadienį smuko iki 10 proc. po pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo, nors bendrovė pranešė apie gerokai išaugusį pakoreguotą veiklos pelną. Rinkos reakcija rodo, kad investuotojams neužtenka vien antraščių skaičių, kai išlieka daug neaiškumų dėl pelno kokybės ir ateities rizikų.

    „Stellantis“, valdanti tokius prekės ženklus kaip „Jeep“, „Dodge“, „Fiat“, „Chrysler“ ir „Peugeot“, pranešė, kad pakoreguotos veiklos pajamos pirmąjį ketvirtį siekė 960 milijonų eurų. Tai gerokai viršijo analitikų prognozes, kurios buvo apie 568 milijonus eurų, ir reiškė 194 proc. augimą, palyginti su 327 milijonais eurų prieš metus.

    Bendrovės grynosios pajamos per ketvirtį pasiekė 38,1 milijardo eurų ir buvo 6 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Grynas pelnas sudarė 377 milijonus eurų, kai prieš metus pirmąjį ketvirtį buvo fiksuotas 387 milijonų eurų nuostolis.

    Kodėl akcijos krito, nors pelnas augo?

    Finansų rinkose tokie atvejai nėra reti: kainą lemia ne vien faktas, kad rezultatai viršijo prognozes, bet ir tai, kaip tvariai jie atrodo ateityje. „Stellantis“ atveju investuotojai vertino ne tik pelno šuolį, bet ir tai, kiek jį galėjo lemti vienkartiniai veiksniai, atidėjiniai bei tarifų ir reguliavimo pokyčių rizika skirtinguose regionuose.

    Analitikai akcentavo, kad skaičiai atrodo geriau už lūkesčius, tačiau pateiktas vaizdas išlieka nevienalytis, o regioninis pelningumas gali būti jautrus svyravimams. Taip pat atkreiptas dėmesys į laisvųjų pinigų srautų situaciją, kuri investuotojams dažnai yra ne mažiau svarbi nei apskaitinis pelnas.

    Nauja tvarka ir planai 2026 metams

    Šis ketvirtis reikšmingas ir dėl to, kad „Stellantis“ pradėjo skelbti ketvirtines pelno ataskaitas, nors anksčiau finansinius rezultatus pateikdavo kas pusmetį. Dažnesnis atsiskaitymas rinkai paprastai reiškia ir didesnį investuotojų jautrumą trumpalaikiams pokyčiams bei didesnį svyravimą po publikacijų.

    „Pradėdami ketvirtinį atskaitomumą, pirmi 2026 metų mėnesiai rodo ankstyvus mūsų veiksmų rezultatus siekiant tvaraus, pelningo augimo“, – sakė „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa.

    Pasak bendrovės, 2025 metais pristatyti modeliai buvo palankiai sutikti, o 2026 metais planuojama pristatyti 10 naujų automobilių. Rinkai svarbu, ar šie nauji modeliai padės stabilizuoti maržas, ypač pagrindinėse rinkose, ir sumažins spaudimą, kurį kelia konkurencija bei galimi prekybos ribojimai.

  • „Motorola“ iššovė su „Swarovski“: blizgantis telefonas už beveik 1 400 eurų keičia žaidimo taisykles

    „Motorola“ iššovė su „Swarovski“: blizgantis telefonas už beveik 1 400 eurų keičia žaidimo taisykles

    „Motorola“ pristatydama naujus G serijos ir „Razr 70“ šeimos telefonus vis aiškiau brėžia kryptį: bendrovė nori būti ne tik išmaniųjų įrenginių gamintoja, bet ir technologijų gyvenimo būdo prekės ženklas. Tam pasitelkiami ne vien dizaino sprendimai, bet ir partnerystės su „Pantone“ bei „Swarovski“.

    Ryškiausias šios strategijos pavyzdys – „Brilliant Collection“, kuri 2026 metais simbolizuoja, kaip „Motorola“ įsivaizduoja savo vietą rinkoje. Kolekcijoje sudėti du įrenginiai: „Motorola Signature“ telefonas ir „Moto Buds 2 Plus“ belaidės ausinės, papuošti „Swarovski“ kristalais ir išskirtine „Pantone“ spalvų schema.

    „Motorola Signature“ nugarėlėje naudojamas reljefinis 3D dygsniuotas, šilkinį audinį primenantis raštas, o spalva įvardijama kaip „Pantone Violet Indigo“. Gamintojas teigia, kad ametisto atspalvio „Swarovski“ kristalai turėtų priminti žvaigždyną, matomą žvilgtelėjus į telefono galinę dalį.

    Nors toks stilius tikrai ne kiekvienam, kolekcija aiškiai taikosi į pirkėjus, kuriems svarbus išskirtinumas ir aksesuarų logika technologijose. „Motorola“ čia konkuruoja ne vien specifikacijomis, o emocija ir įvaizdžiu – tai tendencija, kuri pastaraisiais metais ryškėja ir kituose aukštesnės klasės įrenginiuose.

    Techninė pusė išlieka tokia pati kaip anksčiau pristatyto „Motorola Signature“ modelio. Telefonas turi 6,8 colio AMOLED ekraną, „Qualcomm Snapdragon 8 Gen 5“ procesorių, trijų 50 megapikselių kamerų sistemą ir 5 200 miliampervalandžių silicio anglies bateriją.

    Kartu pateikiamos ir „Moto Buds 2 Plus“ ausinės, taip pat nudažytos „Violet Indigo“ spalva. „Swarovski“ kristalai įkomponuoti ausinių kojelėse ir „Motorola“ logotipe ant dėklo, todėl rinkinys vizualiai atrodo kaip vienas dizaino projektas, o ne atsitiktinai sudėti įrenginiai.

    Šis rinkinys Jungtinėje Karalystėje įkainotas 1 200 svarų sterlingų, tai yra maždaug 1 400 eurų. Pardavimai numatyti per pačios „Motorola“ internetinę parduotuvę ir pasirinktus mažmenininkus, tarp jų – „John Lewis“ ir „Selfridges“.

    „Motorola“ tai nėra pirmas bandymas su kristalais: pirmoji „Brilliant Collection“ pasirodė 2025 metų viduryje ir buvo sudaryta iš „Razr“ sulankstomo telefono bei „Moto Buds Loop“ ausinių. Bendrovė į tą pačią kategoriją priskiria ir riboto leidimo čempionatams skirtus modelius, taip pabrėždama, kad ateityje daugiau dėmesio skirs bendradarbiavimui su pasauliniais prekių ženklais.

  • „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ programoje „Photos“ pristatė naują funkciją „Wardrobe“, kuri žada priartinti seną popkultūros svajonę: iš nuotraukų automatiškai sudėlioti drabužių katalogą ir leisti pasimatuoti derinius virtualiai. Sprendimas pirmiausia pasirodys vasarą „Android“ įrenginiuose, o vėliau turėtų pasiekti ir „iOS“ naudotojus.

    Funkcija veiks pasitelkiant DI, kuris analizuos jūsų nuotraukas ir atpažins dažniausiai dėvimus drabužius bei aksesuarus. Sistema išskirs atskirus elementus ir sudės juos į kategorijas, pavyzdžiui, viršutinius drabužius, kelnes, sijonus ar papuošalus, kad vėliau juos būtų galima patogiai peržiūrėti.

    Tuomet naudotojas galės susikurti aprangos derinį ir pasirinkti „Try it on“ režimą, kad derinys būtų uždėtas ant jūsų nuotraukos. Taip pat numatytos galimybės išsisaugoti derinius ateičiai, dalintis jais su draugais ir kurti nuotaikų lentas, kurios dažnai naudojamos planuojant įvaizdį ar apsipirkimą.

    Tokio tipo idėjos rinkoje pasirodo ne pirmą kartą, tačiau iki šiol daugelis sprendimų strigo ties vartotojo pastangomis ir patogumu. Dalis stiliaus planavimo programėlių prašydavo žmogaus pačiam fotografuoti kiekvieną drabužį, ranka kurti skaitmeninę spintą ir tik tada dėlioti derinius, o tai daugeliui tapdavo kliūtimi nuolatiniam naudojimui.

    Anksčiau bandyta ir su aparatine įranga: „Amazon“ 2017 metais pristatė „Echo Look“, kuris fotografuodavo žmogų ir siūlydavo stiliaus patarimus. Vis dėlto įrenginys sulaukė kritikos dėl sudėtingo naudojimo mažose erdvėse ir privatumo klausimų, o 2020 metais buvo nutrauktas, todėl daliai pirkėjų liko neveikiantis produktas.

    „Google“ atvejis išsiskiria tuo, kad „Wardrobe“ integruojama į jau plačiai naudojamą nuotraukų paslaugą, todėl teoriškai gali sumažėti trintis: nereikia atskirai fotografuoti kiekvieno rūbo ar kurti katalogo nuo nulio. Kita vertus, būtent čia natūraliai kyla ir jautriausias klausimas dėl privatumo, nes funkcijai reikės analizuoti asmenines nuotraukas ir iš jų ištraukti detales apie jūsų išvaizdą bei įpročius.

    Kol kas „Google“ skelbia, kad „Wardrobe“ bus nemokama „Photos“ funkcija, o jos sėkmę lems ne pažadai, o realus tikslumas: ar DI gebės patikimai atpažinti drabužius skirtingose nuotraukose, atskirti panašius modelius ir korektiškai pritaikyti derinius ant žmogaus atvaizdo. Jei tai pavyks, „Wardrobe“ gali tapti vienu praktiškiausių bandymų sujungti kasdienę nuotraukų galeriją ir stiliaus planavimą.

  • „Motorola“ pristatė „Edge 70 Pro“ ir G seriją: kameras kilstelėjo, kainos jau aiškėja

    „Motorola“ pristatė „Edge 70 Pro“ ir G seriją: kameras kilstelėjo, kainos jau aiškėja

    „Motorola“ Europoje pristatė kelis naujus „Edge“ ir G serijos išmaniuosius telefonus, orientuotus į skirtingus biudžetus. Gamintojas akcentuoja dizainą, atsparumą ir kameras, o daliai modelių jau įvardijamos ir kainos.

    Galingiausias naujienų šeimos modelis „Motorola Edge 70 Pro“ taikosi į pirkėjus, kurie svarsto ir brangesnius flagmanus. Europoje šio telefono kaina siekia apie 880 eurų, o už ją žadamas plonas korpusas, ryškus ekranas ir didelė baterija.

    Telefonas komplektuojamas su „MediaTek Dimensity 8500 Extreme“ lustu, 12 GB operatyviosios atminties ir iki 1 TB vidinės atminties. Gamintojas nurodo 6 500 mAh talpos silicio anglies bateriją, 90 W laidinį ir 15 W belaidį įkrovimą.

    Kamerų sistema čia triguba: 50 megapikselių pagrindinis jutiklis su optiniu stabilizavimu, 50 megapikselių plataus kampo kamera ir 50 megapikselių periskopinė telekamera su 3,5 karto optiniu priartinimu. Priekyje – 6,78 colio AMOLED ekranas su 144 Hz atnaujinimo dažniu.

    Tvarumo ir patvarumo temą „Motorola“ taip pat kelia į pirmą planą: nurodomi IP68 ir IP69 dulkių bei vandens atsparumo reitingai, taip pat MIL-STD-810H standartą atitinkantys bandymai. Tai reiškia didesnę ramybę kasdienėje eksploatacijoje, nors reali apsauga vis tiek priklauso nuo konkrečių sąlygų.

    Tarp vidutinės klasės naujienų išsiskiria „Motorola G87“, kuris Europoje startuoja maždaug nuo 410 eurų. Gamintojas čia reklamuoja 200 megapikselių pagrindinę kamerą su optiniu stabilizavimu ir 2 kartų priartinimą, išlaikantį aukštą vaizdo kokybę.

    „Motorola G87“ turi 6,78 colio AMOLED ekraną su 120 Hz atnaujinimo dažniu ir iki 5 000 nitų ryškumu ryškios saulės režime. Naudojamas „MediaTek Dimensity 6400“ procesorius, baterija – 5 200 mAh, o įkrovimas laidu siekia 30 W.

    Gamintojas nurodo, kad telefone diegiama „Android 16“, yra stereogarsiakalbiai su „Dolby Atmos“, o asmenukėms skirta 32 megapikselių kamera. Tokia komplektacija atitinka rinkos tendencijas, kai vidutinė klasė vis dažniau perima ekranų ryškumo, atsparumo ir kamerų skaičiavimo galimybes iš brangesnių modelių.

    Prie įperkamiausių naujienų priskiriamas „Motorola G37“, kurio kaina Europoje siekia apie 230 eurų. Jis turi 6,67 colio LCD ekraną su 120 Hz atnaujinimo dažniu, „MediaTek Dimensity 6300“ lustą ir 5 200 mAh bateriją.

    Galinėje dalyje numatyta 108 megapikselių kamera ir 2 megapikselių makro kamera, o priekyje – 8 megapikselių kamera. Atsparumas čia kuklesnis: IP64 reitingas ir MIL-STD-810H bandymai, tačiau išlieka ir retesnė šių dienų detalė – 3,5 milimetro ausinių jungtis.

    Tarpinių pozicijų modelis „Motorola G47“ išlaiko panašų dizainą ir IP64 bei MIL-STD-810H akcentus, bet specifikacijos dėliojamos tarp G37 ir G87. Jame montuojamas 6,67 colio LCD ekranas su 120 Hz, „MediaTek Dimensity 6400“ procesorius ir 8 GB operatyviosios atminties, o vidinės atminties variantai – 128 GB arba 256 GB.

    Kamerų komplektacija panaši į pigesnio brolio: 108 megapikselių pagrindinė ir 2 megapikselių makro kamera, priekyje – 8 megapikselių asmenukių kamera. Gamintojas dar nėra patvirtinęs galutinės šio modelio kainos visoms Europos rinkoms, todėl gali skirtis ir prieinamumas.

    Šie pristatymai rodo aiškią tendenciją: gamintojai agresyviai kelia vidutinės klasės specifikacijas, ypač ekranų ryškumą, atsparumą ir kamerų skaičiavimo galimybes. Pirkėjams tai reiškia daugiau pasirinkimo, tačiau verta vertinti ne tik megapikselius, bet ir jutiklių dydį, stabilizavimą, atnaujinimų politiką bei realų baterijos ištvermingumą.