Category: Technologijos

  • Su „Bayern“ ir „Arsenal“ dirbusi Lenkijos žaidimų studija „Triple Espresso“ prašo bankroto

    Su „Bayern“ ir „Arsenal“ dirbusi Lenkijos žaidimų studija „Triple Espresso“ prašo bankroto

    Lenkijos žaidimų kūrėjų studija „Triple Espresso“, anksčiau skelbusi apie partnerystes su tokiais futbolo klubais kaip Miuncheno „Bayern“ ir Londono „Arsenal“, kreipėsi į teismą dėl bankroto.

    Studija kūrė futbolo renginių organizavimo strategiją „Copa City“ – žaidimą, kuriame žaidėjas turi valdyti klubo ekonomiką, organizuoti rungtynes ir lydinčius renginius, pasirūpinti maitinimu bei saugumu.

    Kaip rašoma, projekte dirbo patyrę žaidimų industrijos specialistai, anksčiau prisidėję prie darbų „Ubisoft“, „Techland“ ar „EA Sports“, o tarp investuotojų minimi ir žinomi futbolininkai.

    Vienas su projektu siejamų asmenų Dominikas Ebebenge anksčiau teigė, kad „Copa City“ biudžetas siekė apie 10 mln. eurų, o piko metu prie žaidimo dirbo daugiau nei 60 žmonių, tačiau po kelių mėnesių nuo premjeros studija nusprendė prašyti bankroto.

    „Copa City“ startas neatitiko lūkesčių

    Tekste pabrėžiama, kad ambicingos „Copa City“ užmačios po išleidimo susidūrė su realybe: žaidime buvo daug klaidų, o tai neliko nepastebėta žaidėjų, kurie kritiškai vertino produkcijos būklę.

    Nurodoma, kad problemų netrūko jau mokomojoje dalyje, o progresuojant žaidime situacija, anot aprašymo, tik prastėjo. Studija bandė taisyti padėtį dideliais atnaujinimais – žaidimo būklė gerėjo, bet tai nepadėjo pritraukti gausios auditorijos.

    Kiek žaidėjų pritraukė „Steam“ platformoje

    Remiantis „steamdb.info“ duomenimis, didžiausio populiarumo metu – šių metų birželį – „Copa City“ vienu metu žaidė 395 vartotojai. Straipsnyje tai įvardijama kaip signalas apie rimtas komercines problemas.

    Teigiama, kad mažiau nei po pusmečio Varšuvoje veikianti įmonė parengė bankroto prašymą. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė investicijų temomis rašantis žurnalistas Michał Sadrak ir Pawełas Biedrzyckis iš portalo „strefainwestorow.pl“.

    Nurodoma, kad bankroto paraiška teismui pateikta trečiadienį, lapkričio 4 dieną. Studijos vadovybė kol kas šių pranešimų nekomentuoja.

  • EA klasika atkeliavo į „Steam“ ir „GOG“: 25 žaidimų rinkinyje – 7 remasteriai

    EA klasika atkeliavo į „Steam“ ir „GOG“: 25 žaidimų rinkinyje – 7 remasteriai

    Elektronikos milžinė EA į „Steam“ ir „GOG“ parduotuves išleido 25 žaidimų rinkinį „EA Classics“, kuriame dalis titulų pateikiami atnaujintomis, perdirbtomis versijomis.

    Kaip rašoma, iš viso parengti septyni remasteriai: tai „Wing Commander 3“ ir dar penki tos pačios serijos žaidimai, taip pat motociklų lenktynių klasika „Road Rash“.

    Šie leidimai platformose pasirodė lapkričio 5 dieną. Kartu su remasteriais rinkinyje yra ir pakartotinai išleisti žaidimai – be didesnių techninių pakeitimų, tokios kokybės, kokia buvo originalių leidimų metu.

    Dalį senesnių EA žaidimų ir anksčiau buvo galima įsigyti per „GOG“, tad didžiausia naujiena čia – būtent atnaujintos versijos ir tai, kad visas paketas pirmą kartą pasirodo „Steam“.

    Kas pasikeitė remasteriuose?

    EA tikina, kad atnaujintos versijos išlaiko originalų stilių, nuotaiką ir kūrėjų sumanymą, tačiau gauna ir šiuolaikiniams žaidėjams patogesnių patobulinimų.

    Minimi vadinamieji „quality of life“ pakeitimai – modernesnis valdymas bei našumo pataisos, kad senesni žaidimai būtų lengviau žaidžiami dabartinėse sistemose.

    „Wing Commander“ atnaujinimai ir rasti įrašai

    „Wing Commander 3“ remasterio užuominos pasirodė dar praėjusį mėnesį, o projektas oficialiai pristatytas „Portland Retro Gaming Expo“ renginyje. Už jį atsakingas prodiuseris Jimas Vessella.

    EA taip pat teigia aptikusi tarsi „skrynią“ su tūkstančiais fizinių laikmenų, kuriose – žaidimų filmukai. „Wing Commander“ serija priklausė laikotarpiui, kai žaidimuose buvo populiarios su gyvais aktoriais filmuotos scenos.

    Pasak bendrovės, rasta daugiau nei 1 500 tokių įrašų, o jų skaitmeninimas esą leido vaizdo medžiagą atnaujinti ir pagerinti kokybę.

    Kur galima įsigyti?

    Rinkinys pasirodė „Steam“ ir „GOG“, o žaidimai taip pat pateko į „EA App“. Nurodoma, kad kiekvienoje iš šių parduotuvių žaidimus galima pirkti ir atskirai.

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad „Steam“ tai ypač patogu žaidėjams, norintiems klasiką turėti toje pačioje bibliotekoje kaip ir šiuolaikinius žaidimus – tai gali būti aktualu ir bendruomenei, kuri kuria modifikacijas.

    Be to, J. Vessella jau yra dirbęs prie „Command & Conquer Remastered Collection“, kuri buvo šiltai sutikta, tad baimių dėl kokybės, anot publikacijos, turėtų būti mažiau.

  • „Football Manager 27“ startuos spalio 10-ąją: kūrėjai žada taisyti labiausiai kritikuotą vietą

    „Football Manager 27“ startuos spalio 10-ąją: kūrėjai žada taisyti labiausiai kritikuotą vietą

    „Football Manager 27“ skaitmeninė premjera numatyta 2026 metų lapkričio 10 dieną. Kūrėjų studija „Sports Interactive“ šį kartą ypatingą dėmesį skiria tam, kas ankstesnėje dalyje sulaukė daugiausia kritikos – žaidimo sąsajai ir patogumui.

    Kaip rašoma, „Football Manager 26“ daug kam tapo kantrybės išbandymu ne dėl varžovų aikštėje, o dėl paties interfeiso. Todėl naujoje dalyje žadama intuityvesnė navigacija, pilno ekrano vaizdai ir greitesnė prieiga prie svarbiausios informacijos.

    Pokyčiai žadami ir taktinėje dalyje: kūrėjai pristato naują „Tactical Effectiveness“ sistemą, kuri turėtų aiškiau parodyti, kiek komanda realiai pasiruošusi vykdyti pasirinktus nurodymus. Tai siejama su žaidėjų parinkimu, treniruotėmis ir suderinamumu su trenerio idėja.

    Pasak kūrėjų, tai turėtų būti ypač svarbu valdant silpnesnį klubą, kai ne visada įmanoma nusipirkti idealiai taktiką atitinkančių futbolininkų. Sistema turėtų padėti anksčiau įvertinti kompromisus ir suprasti, kodėl aikštėje planas neveikia taip, kaip atrodo taktikos lentoje.

    Nauji įrankiai korekcijoms per rungtynes

    Kita reikšminga naujovė – „Tactical Tweaks“, įrankių rinkinys, skirtas korekcijoms rungtynių metu. Idėja – leisti reaguoti į pasikeitusią situaciją aikštėje neperstatant viso žaidimo plano.

    Praktinis pavyzdys – kai pirmą kėlinį pavyksta atlaikyti varžovų spaudimą, bet po pertraukos jie pradeda išnaudoti erdves už krašto gynėjų. Tokiais atvejais turėtų pakakti tikslesnės korekcijos, o ne visos taktikos „perrašymo“.

    Visgi pačiame „Football Manager“ patogumas dažnai nulemia, ar naujos funkcijos bus realiai naudojamos. Jei vienam pakeitimui reikės keliauti per kelis ekranus, net geras sprendimas gali greitai pradėti erzinti – todėl nauji taktiniai įrankiai vertinami kartu su atnaujintu interfeisu.

    Daugiau tvarkos ataskaitose ir žinutėse

    Didelė žaidimo dalis vyksta ne aikštėje: žaidėjai analizuoja ataskaitas, veda derybas, ieško transferų ir tvarkosi su klubo „paštu“. Kūrėjai pripažįsta, kad net maži nepatogumai, kartojami dešimtis kartų per sezoną, gali sugadinti visą patirtį.

    Žadama atnaujinti ir futbolo pasaulio naujienų pateikimą: burtai, paskutinė perėjimų lango diena bei kitų klubų įvykiai turėtų labiau priminti realų futbolo kalendorių. Keisis ir skautų ataskaitų pateikimas – stebimų žaidėjų informaciją turėtų būti lengviau palyginti.

    Taip pat paminėti ir pranešimai apie fizinio pasirengimo testus – jie esą bus pateikiami tvarkingiau. Nors tai nėra „matomiausi“ patobulinimai, ilgoje karjeroje jie gali turėti didžiausią praktinę vertę.

    Rungtynių vaizdas, statistika ir licencijos

    „Football Manager 27“ žada patobulinti rungtynių pateikimą: keisis stadionų vaizdas, publikos elgesys ir aplinka, atsiras smulkesnių animacijų, įskaitant žaidėjų reakcijas į teisėjo sprendimus. Taip pat bus atnaujinti tribūnų garsai ir kai kurie rungtynių „apvalkalo“ elementai.

    Kūrėjai nepamiršta ir klasikinio 2D vaizdo: mažinami žaidėjų ir kamuolio žymėjimai, o rodykles, nurodančias judėjimo kryptį, turėtų pakeisti kitas orientacijos atvaizdavimo būdas. Tikslas – geresnis įvykių aikštėje skaitomumas.

    Statistikos dalyje žadama didesnė kai kurių rodiklių tikslumo raiška, o perdavimai rungtynių metu bus skirstomi į trumpus, vidutinius ir ilgus. Tai turėtų leisti vertinti ne tik perdavimų sėkmę, bet ir jų pobūdį.

    Dar viena naujiena – plečiamas oficialiai licencijuotų turnyrų sąrašas: įtraukiama Prancūzijos moterų „Arkema Première Ligue“ ir Saudo Arabijos „ROSHN Saudi League“. Taip pat minima, kad licencijuotų lygų sąraše lieka ir Lenkijos „PKO Bank Polski Ekstraklasa“.

    „Sports Interactive“ nurodo, kad bazėje įgyvendinta daugiau nei 18 mln. pakeitimų ir apie 1 500 atnaujinimų, susijusių su varžybomis. Pabrėžiama, kad ne visi pokyčiai bus pastebimi iškart – kai kurie gali išryškėti tik vėlesniuose sezonuose, pavyzdžiui, derinant vietines pirmenybes ir Europos turnyrus.

    Kada pasirodys ir kur bus prieinamas?

    Skelbiama, kad „Football Manager 27“ skaitmeninė versija 2026 metų lapkričio 10 dieną pasirodys PC ir „Mac“ kompiuteriuose, įskaitant „Steam“ ir „Epic Games Store“. Tą pačią dieną planuojamos ir konsolinės versijos „PlayStation 5“ bei „Xbox Series X/S“.

    Taip pat numatytas „Football Manager 27 Mobile“, kuris bus prieinamas per „Netflix“, o „Football Manager 27 Touch“ – per „Apple Arcade“.

    Leidėjai primena, kad bandomoji „Launch Preview“ versija be papildomo mokesčio buvo pasiekiama nuo spalio 29 dienos iki lapkričio 3 dienos, tačiau šis laikotarpis jau pasibaigė. Vis dėlto įsigijus žaidimą iki premjeros iš autorizuotų skaitmeninių pardavėjų, peržiūros versija PC ir „Mac“ platformose turėtų būti pasiekiama, o išsaugojimus bus galima tęsti pilnoje žaidimo versijoje.

    Kūrėjai kartu įspėja, kad dalis duomenų ir turinio peržiūros kompilacijoje gali būti dar ne galutinė. Pagrindinis klausimas, kaip pažymima, liks įgyvendinimas: ar „Tactical Effectiveness“ bus pakankamai aiški, ar „Tactical Tweaks“ leis greitai reaguoti, o atnaujinti ekranai nepaskandins svarbiausių funkcijų.

  • „Sony“ finansinė ataskaita rodo: protestai dėl diskų nesumažino „PlayStation 5“ žaidėjų skaičiaus

    „Sony“ finansinė ataskaita rodo: protestai dėl diskų nesumažino „PlayStation 5“ žaidėjų skaičiaus

    Garsūs žaidėjų protestai prieš „Sony“ planus atsisakyti fizinių žaidimų laikmenų, panašu, kol kas nekeičia realios „PlayStation 5“ auditorijos dydžio. Nauja bendrovės finansinė ataskaita rodo, kad vartotojų skaičius ne mažėja, o auga.

    Pastaraisiais mėnesiais dalis žaidėjų piktinosi kryptimi, kuri veda prie visiškai skaitmeninės žaidimų distribucijos. Esminė kritika – skaitmeninis žaidimas dažnai reiškia ne „nuosavybę“, o licenciją, o tai teoriškai palieka galimybę kada nors prarasti prieigą prie įsigyto turinio.

    Po „Sony“ sprendimų internete įsiplieskė kampanija „No disc, no buy“ („Nėra disko – nėra pirkimo“). Ši žinutė buvo masiškai kartojama, įskaitant ir „YouTube“ pokalbių langus per „Sony“ renginius bei komentarų skiltis.

    Vis dėlto, remiantis pačios „Sony“ paskelbtais finansiniais duomenimis, tuo metu, kai protestai buvo ryškiausi, bendrovė fiksavo augimą: „PlayStation 5“ žaidėjų skaičius per metus padidėjo 8 mln., o bendra auditorija pasiekė 127 mln.

    Augimas tęsėsi ir vėliau

    Ataskaitoje nurodoma, kad tai buvo ir 2 mln. didesnis skaičius nei pirmąjį ketvirtį. Vėliau, rugsėjį, žaidėjų skaičius taip pat augo – 7 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

    Kartu didėja ir skaitmeninių kopijų pardavimai – būtent tai, prieš ką protestuojantys žaidėjai labiausiai pasisako. Kitaip tariant, rinkos kryptis į skaitmeninį turinį, panašu, išlieka stipri.

    Laukiama „GTA 6“ premjeros

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į artėjančią „GTA 6“ premjerą, numatytą lapkričio 19 dieną. Minima, kad, pasak „Rockstar Games“, žaidimas geriausiai turėtų veikti būtent „Sony“ konsolėje.

    Dėl to prognozuojama, kad metų pabaigoje „PlayStation“ žaidėjų skaičius gali augti dar labiau, nepaisant anksčiau internete kilusios nepasitenkinimo bangos.

  • Krokuvos oro uostas plečia terminalą: investicija virš 500 mln zlotų, atidarymas – 2029-aisiais

    Krokuvos Balicų oro uoste vyksta naujo keleivių terminalo T6 statybos – investicija siekia daugiau nei 500 mln. zlotų (be PVM). Projektas jau perėjo į kitą etapą: pradėta lieti gelžbetoninė pamatų plokštė.

    Kaip skelbia „Kraków Airport“, darbai vyksta pagal grafiką, o terminalą eksploatacijai planuojama perduoti 2029 metų viduryje. Statybose įrengti ir du bokštiniai kranai, jau leidžiami naudoti.

    Pamatų darbai apima ne tik pačią plokštę, bet ir požeminių komunikacijų paruošimą, įžeminimo instaliaciją bei izoliaciją. Konstrukcija remiasi į anksčiau įrengtus polius.

    Oro uosto plėtra yra platesnės investicijų programos dalis, kuria siekiama didinti Krokuvos oro uosto pralaidumą ir gerinti keleivių aptarnavimo sąlygas.

    Pamatų etapas: darbų progresas

    6 lapkričio pateiktais duomenimis, pamatų plokštės įrengimas buvo pažengęs maždaug 15 proc. Tuo metu armatūros darbai siekė apie 30 proc.

    Pasak oro uosto, spartesnis armatūros montavimo tempas leidžia ruoštis tolesniems betonavimo etapams. Kiti statybų įrenginiai bus paleidžiami pagal konstrukcinių darbų eigą.

    Nurodoma, kad projektą įgyvendina „Mostostal Warszawa“.

    Ką numato naujasis terminalas T6

    Planuojama, kad terminalo T6 plotas sieks beveik 45 tūkst. kv. metrų. Jame bus įrengta 11 vartų (gate’ų) ir trys bokštai su laiptinėmis bei išėjimais į keleivių teleskopinius trapus.

    Dokumentų patikrai numatytos 54 pasų kontrolės kabinos ir 20 automatinių dokumentų patikros vartelių (ABC). Taip pat projektuojama prekybos ir maitinimo zona bei dviejų lygių „Business Lounge“.

    Pagal dabartinį grafiką naujos terminalo dalies statybų pabaiga ir perdavimas naudojimui numatomas 2029 metų viduryje.

  • LPG Lenkijoje muša rekordus: prognozuojama, kad autogazas peržengs 4 zl už litrą ribą

    Lenkijos vairuotojams artimiausiomis dienomis didžiausia staigmena laukia ne benzino ar dyzelino kolonėlėse, o prie autogazo (LPG) – analitikai prognozuoja istorinę kainų ribą, kurios dar nebuvo.

    Nors energetikos ministro skelbiamose maksimaliose benzino 95, 98 ir dyzelino kainose matomas nedidelis mažėjimas savaitgalį ir pirmadienį, LPG ši schema neapima, todėl jo kaina juda priešinga kryptimi.

    Skelbiama, kad Lenkijoje galioja vadinamasis kainų mažinimo paketas, kuriuo ribojamas dalies degalų brangimas, tačiau autogazas į šias priemones neįtrauktas. Dėl to būtent LPG pastaruoju metu brangsta sparčiausiai.

    Kaip teigia „e-petrol“ analitikai, didmeninės suskystintų dujų rinkos situacija rodo, kad artimiausiomis dienomis LPG kainų augimas degalinėse dar paspartės, o kitą savaitę jos pirmą kartą istorijoje gali viršyti 4 zlotų už litrą ribą.

    Prognozuojamos degalų kainos kitai savaitei

    „e-petrol“ pateikiamose prognozėse antrajai lapkričio savaitei nurodomi kainų rėžiai ir kitiems degalams. Benzino 95 (E10) kaina, jų vertinimu, turėtų siekti 5,99–6,15 zl už litrą.

    Dyzelinui prognozuojamas 7,71–7,85 zl už litrą intervalas. Tuo metu autogazui numatomas 4,19–4,31 zl už litrą rėžis – tai reikštų naują istorinį lygį.

    Ką verta žinoti vairuotojams

    Kainų „lubos“, kurias skelbia energetikos ministras, taikomos tik daliai degalų, todėl skirtingų kuro rūšių kainų dinamika gali ryškiai skirtis. Šiuo atveju situacija rodo, kad LPG vairuotojai gali pajusti spaudimą kišenei net tada, kai kiti degalai trumpam pinga.

    Lietuvos vairuotojams ši informacija aktuali pirmiausia keliaujant ar vykstant apsipirkti į Lenkiją: planuojant maršrutą ir degalų pildymą verta įsivertinti, kad autogazo kainos kaimyninėje šalyje gali būti didesnės nei įprasta.

  • Rusijos „šešėlinis laivynas“ Baltijoje vis dažniau plaukia su oficialia vėliava – kontrolės dilema

    Rusijos vadinamasis „šešėlinis laivynas“ Baltijos jūroje keičia taktiką: vis daugiau laivų renkasi plaukti atvirai, su oficialia Rusijos vėliava. Paradoksas tas, kad toks žingsnis, užuot palengvinęs, gali apsunkinti jų patikrinimus jūroje.

    Apie tai, remdamasis Danijos laivybos sektoriaus informacija, skelbia danų portalas opdateret.dk. Danijos laivų savininkų asociacija atkreipia dėmesį į augantį Rusijos vėliavą keliančių laivų skaičių ties Skageno pakrante.

    Asociacijos vertinimu, laivų vėliavų kaita gali būti susijusi su baime dėl griežtesnių patikrų Baltijos jūroje. Anksčiau tokie laivai dažniau slėpdavosi po neaiškiomis ar suklastotomis vėliavomis, tačiau dabar vis dažniau renkasi „legalumo“ įspūdį kuriančią schemą.

    Tai svarbu ir regiono valstybėms: Baltijos jūra tapo erdve, kurioje sankcijų vykdymas susiduria su praktiniais jūrinės teisės klausimais. Kuo daugiau laivų plaukia su oficialia valstybės, turinčios priėjimą prie jūros per savo uostus, vėliava, tuo sudėtingiau rasti aiškų pagrindą sustabdymui.

    Danai fiksuoja augimą ties Skagenu

    Danijos laivų savininkų asociacija nurodo, kad vien rugsėjį ties Skagenu užfiksuoti 75 krovininiai laivai su rusiškais atpažinimo ženklais. Skelbiama, kad tai sudaro 46 proc. visų sankcionuotų sąraše esančių laivų.

    Palyginimui, tuo pačiu mėnesiu metais anksčiau po Rusijos vėliava plaukė 18 proc. tokio tipo laivų. Nuo metų pradžios, asociacijos duomenimis, ties Skagenu suskaičiuoti 376 laivai su Rusijos vėliava.

    Taip pat teigiama, kad mažėja laivų, registruotų su suklastotomis vėliavomis (nuo 32 iki 12 proc.), ir tų, kurių vėliavos statusas neaiškus (nuo 16 iki 6 proc.).

    Kodėl oficiali vėliava gali trukdyti patikroms

    Danijos laivybos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad laivų, gabenančių sankcionuotą rusišką naftą, skaičius išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais. Tačiau vis dažniau keičiasi ne krovinys, o formalus laivo statusas – vėliava.

    Iki šiol dažnas „šešėlinio laivyno“ bruožas buvo plaukiojimas su suklastotomis vėliavomis, neaiškaus statuso registracijomis ar trečiųjų šalių vėliavomis. Dabar, pasak danų, vis daugiau sankcionuotų sąrašuose minimų laivų matomi su oficialia Rusijos vėliava.

    Žiniasklaidoje akcentuojama, kad tai gali suteikti papildomą „apsaugą“: jūroje lengviau sustabdyti laivą, jei kyla įtarimų dėl jo vėliavos teisėtumo, tačiau tokio argumento nelieka, kai vėliava oficiali.

    Norvegijos atvejis parodė, kaip veikia patikros

    Vėliavos klausimas tampa praktišku instrumentu, kai kalbama apie patikrinimą jūroje. Danijos žiniasklaida pažymi, kad Baltijos regiono šalys siekia atidžiau stebėti laivus savo vandenyse, o neidentifikuota ar suklastota vėliava gali būti aiškesnis pagrindas sustabdymui.

    Tai iliustruoja atvejis prie Norvegijos krantų, kai spalį buvo sustabdytas sunkusis Kinijos transporto laivas „Ya Qing Hai Yang“. Laivas minimas kaip esantis sankcijų sąraše dėl sąsajų su rusiškų SGD tiekimu.

    Skelbta, kad tai buvo pirmasis žinomas atvejis, kai norvegai sustabdė ir patikrino laivą dėl suklastotos vėliavos. Ši istorija rodo, kodėl dalis laivų gali rinktis oficialią vėliavą – taip sumažinamas vienas iš akivaizdžiausių patikros „kabliukų“.

  • Lenkija prieš 2027-ųjų rinkimus: ekspertai įspėja dėl chatbotų ir „dezinformacijos plovimo“

    Lenkijos parlamento rinkimų kampanija 2027 metais, ekspertų vertinimu, gali būti kitokia nei ankstesnės: kova vyks ne tik dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms atsakys dirbtiniu intelektu paremti chatbotai.

    Kaip rašo WNP, specialistai perspėja apie naujas grėsmes – nuo bandymų paveikti pačius chatbotus iki tikslingo melagingo turinio „prastūmimo“ į informacinę erdvę taip, kad vėliau jį kartotų didieji kalbos modeliai.

    Vienas esminių rizikos veiksnių – masiškai skleidžiamos netikros žinutės, kurios tampa tarsi „žaliava“ DI sistemoms. Jei tokia informacija patenka į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius, vėliau ji gali būti pateikiama kaip atrodanti patikima.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad Lenkijoje visuomenės suvokimas apie šiuos pavojus vis dar menkas, o valdžia iki šiol nėra pristačiusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano.

    Vyriausybės planai ir abejones keliantys incidentai

    Straipsnyje nurodoma, kad Lenkijos vyriausybė 2027 metų kampanijai planuoja programą „Bezpieczne wybory 2027“ („Saugūs rinkimai 2027“), kuri turėtų tęsti ankstesnius veiksmus ir apimti dezinformacijos monitoringą, bandymų diskredituoti rinkimų procesą stebėseną bei koordinuotų atakų prieš informacinę erdvę fiksavimą.

    Taip pat numatyta, kad naujai kuriamas Kovos su dezinformacija centras turėtų sujungti vyriausybės, NASK, RCB ir už valstybės saugumą atsakingų tarnybų iniciatyvas.

    Vis dėlto tekste primenamas incidentas, kai skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis, tapęs šio centro vadovu, pats pasidalijo „X“ platformoje deepfake turiniu – redaguotu vaizdu prie Konstitucinio Tribunolo, jo tinkamai nepažymėjęs. Toks atvejis kelia klausimų dėl institucijų pasirengimo ir informacinės higienos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad jau dabar internete matoma DI sugeneruoto turinio banga, dezinformacijos srautai ir botų aktyvumas rodo, su kuo gali tekti susidurti artėjant rinkimams.

    Ar chatbotai gali „padėti“ apsispręsti, už ką balsuoti?

    Analitinio centro „Res Futura“ komunikacijos vadovas Kamilis Smogorzewskis teigia, kad 2027 metais pirmą kartą gali aiškiai pasimatyti, kaip stipriai rinkėjų pasirinkimus veikia didieji kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ir panašūs įrankiai.

    Jo aiškinimu, nors chatbotai dažnai atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, pakanka klausimą suformuluoti kitaip – pavyzdžiui, prašant įvardyti, kuri politinė jėga labiausiai atitinka vartotojo pažiūras. Jei žmogus turi viešą profilį socialiniuose tinkluose, modelis teoriškai gali remtis jo įrašais ir „suklasifikuoti“ politines nuostatas.

    Tekste pabrėžiama, kad atsakymai, kuriuos gaus vartotojai, gali priklausyti ir nuo to, kaip aktyviai partijos „pamaitins“ informacinę erdvę turiniu, kurį modeliai vėliau randa ar cituoja. Tai siejama su praktika, kai turinys kuriamas ne tik rinkėjams, bet ir algoritmams.

    Paklaustas apie tai, ar turi žinių apie partijų veiksmus šioje srityje, Lenkijos skaitmeninimo viceministras Michałas Gramatyka teigė, kad jam „nieko apie tai nežinoma“.

    JAV pavyzdys ir „pranie dezinformacji“ taktika

    Straipsnyje pateikiamas ir JAV pavyzdys: „Pew Research Center“ apklausoje 8 proc. respondentų nurodė ieškoję informacijos apie rinkimus naudodami DI chatbotus, o 40 proc. iš šios grupės pripažino, kad taip tikėjosi gauti užuominų, už ką balsuoti.

    Hamburgo universiteto (IFSH) mokslininkas dr. Mateuszas Łabuzas atkreipia dėmesį, kad dalis politinių veikėjų gali bandyti daryti įtaką tam, kaip generatyviniai įrankiai pateikia informaciją. Jis mini, kad kalbama ir apie nemažas, tačiau tik apytiksliai vertinamas lėšas, kurias kai kas galėjo skirti bandymams paveikti DI atsakymus.

    Viena pavojingiausių tendencijų įvardijama „dezinformacijos plovimu“ – kai melas kuriamas masiškai ne tam, kad jį skaitytų žmonės, o tam, kad jis „užkrėstų“ informacinį ekosistemą ir galiausiai būtų atkartotas chatbotų kaip tariamai neutralūs, patikrinti faktai.

    Ši tema siejama ir su vadinamuoju LLM grooming – tikslingu interneto užpildymu pasikartojančiomis žinutėmis, kurios vėliau gali patekti į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir pasirengimas naujoms grėsmėms

    Tekste cituojamas ir 2026 metų tyrimas „Dezinformacja oczami Polaków 2026“, kuriame nurodoma, kad 20 proc. apklaustųjų teigia susidūrę su netikromis DI sugeneruotomis naujienomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu. Dar 34 proc. sako nežinantys, ar tokį turinį buvo matę.

    Kartu primenami ir „Eurostat“ duomenys: 2025 metais bent bazinius skaitmeninius įgūdžius turėjo maždaug pusė Lenkijos gyventojų nuo 15 metų, o virš bazinio lygio – 24 proc. Tai, straipsnio teigimu, yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

    Dr. M. Łabuzo vertinimu, didžiausias pavojus kyla iš vartotojų nežinojimo – tiek apie DI sistemų ribotumus, tiek apie tai, kaip galima jomis manipuliuoti ir kaip jų pateikiama informacija veikia sprendimų priėmimą.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: artėjant 2027-ųjų rinkimams klausimai apie valstybės pasirengimą, informacinį atsparumą ir visuomenės skaitmeninį raštingumą taps ne mažiau svarbūs nei tradicinė politinė kampanija.

  • Lenkija su Pietų Korėja pradeda programą, kuri turėtų paspartinti DI diegimą pramonėje

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija pranešė pradedanti bendradarbiavimą su Pietų Korėja, kuris turėtų paspartinti dirbtinio intelekto (DI) diegimą Lenkijos ekonomikoje ir palengvinti inovacijų kūrimą verslui.

    Partnerystė vykdoma pagal Pietų Korėjos „Knowledge Sharing Program“ (KSP) 2026–2027 metų projektą „Accelerating AI Application by Polish Industry“. Oficialus startas patvirtintas per viceministro Dariauszo Standerskio susitikimą su Korėjos institucijų atstovais.

    Skaitmeninimo ministerijos teigimu, viena pagrindinių temų – kaip DI plėtra paveiks įmones ir kaip sparčiau perkelti šias technologijas į realius verslo procesus. Tai įvardijama kaip svarbus konkurencingumo klausimas.

    Taip pat numatyta aptarti ir praktinius reguliavimo sprendimus: nuo vadinamųjų reguliacinių „smėlio dėžių“ iki Europos Sąjungos DI akto (AI Act) įgyvendinimo bei rengiamo Lenkijos įstatymo dėl DI sistemų.

    Reguliacinės „smėlio dėžės“ DI sprendimams

    Vienas iš KSP projekto akcentų – Pietų Korėjos patirtis kuriant reguliacines „smėlio dėžes“, kuriose įmonės gali testuoti naujus sprendimus saugiomis, prižiūrimomis sąlygomis. Skelbiama, kad Pietų Korėjoje tokio formato rėmuose patvirtinta daugiau nei 2,5 tūkst. projektų įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

    Lenkija siekia šią patirtį pritaikyti kuriant savo inovacijų skatinimo sistemą. Numatoma, kad abiejų šalių ekspertai kartu analizuos teisinę aplinką, „smėlio dėžių“ valdymo modelį ir jų plėtros strategiją.

    Projektas turėtų prisidėti ir prie Komisijos, atsakingos už DI plėtrą ir saugumą, veiklos.

    Kitas etapas – EIPP programa nuo 2027 metų rudens

    Po KSP projekto pabaigos Lenkija planuoja kitą bendradarbiavimo etapą – „Economic Innovation Partnership Program“ (EIPP), kurį numatoma pradėti 2027 metų rudenį.

    Skelbiama, kad EIPP dėmesys būtų sutelktas į DI panaudojimą pasirinktame Lenkijos ekonomikos sektoriuje: nuo DI infrastruktūros vystymo konkrečiam pramonės kompleksui iki gamybos procesų automatizavimo ir paramos mažoms bei vidutinėms įmonėms.

    Projekte turėtų dalyvauti ir Korėjos prekybos bei investicijų skatinimo agentūra KOTRA.

  • Lenkijos kariuomenė svarsto „Palantir“ sistemą: visuomenininkai reikalauja audito prieš sutartį

    Lenkijos gynybos ministerija svarsto įsigyti JAV bendrovės „Palantir“ sistemą „Maven“, tačiau visuomeninės organizacijos ir dalis parlamentarų ragina neskubėti ir prieš pasirašant sutartį atlikti nepriklausomą auditą. Jie kelia klausimus dėl duomenų saugumo ir pačių derybų skaidrumo.

    Kaip skelbia WNP, kol kas pasirašyti keli dokumentai – memorandumas, konfidencialumo sutartis ir ketinimų protokolas, tačiau galutinė pirkimo sutartis dar nėra sudaryta. Kritikai siekia, kad sprendimas būtų svarstomas viešai, įtraukiant parlamentą ir atsakingas institucijas.

    Diskusijos ašyje – jautrūs gynybos duomenys ir tai, kokią realią prieigą prie jų turėtų tiekėjas, jei kariuomenė naudotų „Palantir“ sprendimus. Pilietinės iniciatyvos atstovai teigia, kad prieš įsipareigojant būtina įvertinti teisinius ir technologinius rizikos scenarijus.

    Tuo pat metu „Palantir“ atmeta dalį priekaištų ir tikina, kad diegiant sistemą kliento infrastruktūroje bendrovė neturi prieigos prie duomenų ir negali nuotoliniu būdu išjungti sistemos. Vis dėlto protesto organizatoriai pabrėžia, jog šiuos teiginius turi patikrinti nepriklausomas auditas.

    Ką Lenkija jau pasirašė su „Palantir“

    Bendradarbiavimas su „Palantir“ Lenkijoje prasidėjo 2024 metų gruodį, kai buvo pasirašytas neterminuotas memorandumas, apimantis informacijos dalijimąsi, technologijų testavimą, mokymus ir pratybas.

    Kitas žingsnis – 2025 metų spalį pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimo „Maven Smart System Poland“ (MSS-P) įsigijimo. Lenkijos gynybos ministerija tuo metu pabrėžė, kad dokumentas dar nesukuria finansinių įsipareigojimų ir nereiškia galutinio sprendimo.

    Taip pat viešumoje aptarta, kad 2024 metų gruodį buvo pasirašyta ir konfidencialumo sutartis, apie kurią anksčiau nebuvo plačiai informuota. Pilietinės iniciatyvos atstovai teigia, kad tokie žingsniai sustiprina poreikį aiškiai komunikuoti, kokiame etape yra derybos ir kokios jų sąlygos.

    Reikalaujama audito ir debatų parlamente

    Prieš galimą kontrakto pasirašymą visuomeninės organizacijos ir kai kurie parlamentarai prašo nepriklausomo audito bei rizikų vertinimo, taip pat diskusijos Seime. Tarp veiksmų minima ir peticija prezidentui bei kreipimasis į Aukščiausiąją kontrolės instituciją dėl galimo patikrinimo.

    Taip pat skelbiama, kad Varšuvoje planuojamas protestas, kurio tikslas – sustabdyti sutarties pasirašymą, kol nebus įvykdytos papildomos patikros ir viešo svarstymo procedūros.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis rugsėjį kreipėsi į gynybos ministrą Władysławą Kosiniaką-Kamyszą, prašydamas nuodugniai išanalizuoti galimą Lenkijos kariuomenės bendradarbiavimą su „Palantir Technologies“ ir įvertinti operacines, teisines bei technologines rizikas.

    „Palantir“ atsakas: duomenis kontroliuoja klientas

    „Palantir Technologies“ veikia nuo 2003 metų ir turi biurą Varšuvoje. Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimas diegiamas kliento infrastruktūroje, uždaroje aplinkoje, kurią visiškai kontroliuoja pats užsakovas.

    Įmonė teigia, kad tokio diegimo modelyje „Palantir“ neturi prieigos prie apdorojamų duomenų, jų nesaugo, neperka ir neparduoda, taip pat neturi techninės galimybės nuotoliniu būdu išjungti sistemos. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad klientas sprendžia, kokie duomenys integruojami ir kas turi prieigą.

    Vis dėlto pilietinių iniciatyvų atstovai laikosi pozicijos, kad tokie užtikrinimai turi būti patikrinti nepriklausomai, o sprendimai dėl jautrių valstybės gynybos sistemų neturėtų būti priimami be viešos diskusijos ir rizikų įvertinimo.