CP v2

Category: Technologijos

  • „Meta“ ruošiasi sekti darbuotojų paspaudimus: DI mokymui stebės Google, LinkedIn, Wikipedia

    „Meta“ ruošiasi sekti darbuotojų paspaudimus: DI mokymui stebės Google, LinkedIn, Wikipedia

    Technologijų milžinė „Meta“ patvirtino kurianti vidinį darbuotojų veiksmų stebėjimo įrankį, kuris fiksuotų klavišų paspaudimus ir pelės judesius darbo kompiuteriuose. Šie duomenys būtų naudojami DI modeliams treniruoti, teigiama apie projektą informavusiuose vidiniuose pranešimuose.

    Remiantis žiniasklaidos paskelbta informacija, tarp stebimų vietų minimi Google, LinkedIn ir Wikipedia, taip pat kitos plačiai naudojamos paslaugos bei programėlės. Anksčiau viešai nebuvo skelbta, kad stebėjimo sąraše galėtų atsidurti ir tokios platformos kaip „GitHub“, „Slack“ ar „Atlassian“ įrankiai.

    Kas yra MCI ir kam to reikia

    „Meta“ vidinis įrankis, vadinamas Modelių galimybių iniciatyva, siejamas su bendrovės pastangomis paspartinti generatyvaus DI ir vadinamųjų agentų kūrimą. Tokie agentai turėtų gebėti atlikti kompiuterines užduotis panašiai kaip žmogus, pavyzdžiui, naršyti meniu, spausti mygtukus ar pildyti laukus.

    Bendrovės atstovas patvirtino projektą ir aiškino, kad modeliams reikia realių pavyzdžių, kaip žmonės iš tikrųjų dirba kompiuteriu. Pasak jo, planuojama rinkti būtent įvesties signalus, o ne bet kokiu tikslu sekti darbuotojų produktyvumą.

    „Jei kuriame agentus, padedančius žmonėms kasdienėse užduotyse kompiuteriu, mūsų modeliams reikia realių pavyzdžių, kaip žmonės juo naudojasi: pelės judesių, paspaudimų, naršymo meniu“, – sakė „Meta“ atstovas.

    Darbuotojų baimės: slaptažodžiai ir jautrūs duomenys

    Vidiniuose pokalbiuose dalis „Meta“ darbuotojų tokį rinkimą apibūdino kaip keliantį nerimą dėl privatumo ir galimo jautrių duomenų nutekėjimo. Tarp dažniausiai minimų rizikų įvardijami slaptažodžiai, konfidenciali informacija apie naujų produktų kūrimą ar asmeniniai duomenys, galintys pasirodyti ekrane.

    Vidiniame memorandume, kuriuo bandyta nuraminti darbuotojus, nurodyta, kad sistema esą matytų tik ekrano turinį taip, kaip jį tuo metu mato pats darbuotojas, bet neskaitinėtų failų ar priedų. Taip pat teigiama, jog numatytos priemonės, kurios turėtų neleisti DI modeliui „išmokti“ atsitiktinai užfiksuotų asmens duomenų.

    „Meta“ vidiniuose paaiškinimuose darbuotojams buvo akcentuota ir praktinė taisyklė: jei žmogus nenori, kad asmeniniai dalykai patektų į fiksuojamą ekrano vaizdą, jis neturėtų tvarkyti asmeninių reikalų darbiniame kompiuteryje. Vis dėlto toks argumentas ne visiems atrodo pakankamas, nes net ir dirbant išimtinai darbo užduotis ekrane gali atsirasti jautrios informacijos.

    Platesnis kontekstas: DI lenktynės ir kontrolės klausimai

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės agresyviai investuoja į DI, o ypač į sprendimus, galinčius automatizuoti biuro ir programavimo darbus. Tokiems modeliams svarbu ne tik tekstas ar kodas, bet ir praktinė sąveika su programomis, todėl vis dažniau kalbama apie „kompiuterio naudojimo“ duomenų rinkimą.

    Kartu auga spaudimas aiškiai apibrėžti ribas tarp modelių mokymo ir darbuotojų stebėsenos. Europoje darbuotojų ir asmens duomenų apsaugos praktika paprastai vertinama itin griežtai, todėl panašūs projektai dažnai sulaukia klausimų dėl proporcingumo, skaidrumo, duomenų minimizavimo ir realios kontrolės, kokie duomenys renkami ir kiek laiko saugomi.

    Kol kas neaišku, ar „Meta“ viešai pateiks išsamų stebimų programų ir svetainių sąrašą, kokios konkrečios apsaugos priemonės taikomos bei kaip bus tikrinama, kad surinkta informacija nebūtų panaudota kitais tikslais. Taip pat lieka neatsakyta, ar darbuotojams bus suteikta galimybė realiai atsisakyti tokio rinkimo, jei jų funkcijos nesusijusios su DI modelių testavimu ar mokymu.

    Vienas dalykas aiškus: DI agentų era verčia bendroves ieškoti duomenų, kurie atspindi realų darbą kompiuteriu, tačiau tokie sprendimai neišvengiamai kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad inovacijos neperžengtų darbuotojų privatumo ribų.

    Šaltiniai:

    – https://www.reuters.com/sustainability/boards-policy-regulation/meta-start-capturing-employee-mouse-movements-keystrokes-ai-training-data-2026-04-21/

    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/meta-is-tracking-employee-keystrokes-on-google-linkedin-wikipedia-as-part-of-ai-training-initiative.html

  • „BMW“ meta iššūkį rinkai: sedanų neatsisako, nors SUV dominuoja ir slegia muitai JAV

    „BMW“ meta iššūkį rinkai: sedanų neatsisako, nors SUV dominuoja ir slegia muitai JAV

    „BMW“ tikina neplanuojanti atsisakyti sedanų, nors visame sektoriuje pirkėjai vis dažniau renkasi sportinius visureigius, o dalis konkurentų didžiųjų sedanų JAV rinkoje jau atsisako. Apie tai kalbėdamas Šiaurės Amerikos vadovas Sebastianas Mackensenas pabrėžė, kad sedanai išlieka svarbi prekės ženklo tapatybės dalis.

    Ši žinia paskelbta pristatant atnaujintą didžiausią modelį 7 seriją, kurią gamintojas vadina technologiniu savo gaminių vitrinos automobiliu. „BMW“ teigia, kad dalis naujų sprendimų, anksčiau kurtų elektriniams modeliams, nuo šiol bus diegiami platesniame asortimente.

    Technologijos iš elektromobilių

    Atnaujintoje 7 serijoje numatytos naujos skaitmeninės funkcijos, įskaitant panoraminį projekcinį ekraną priekyje ir pažangesnę balso valdymo sistemą, kuri remiasi dirbtinis intelektas. Gamintojas taip pat akcentuoja galiniams keleiviams skirtą pramogų įrangą, kuri automobilyje sukuria kino salės įspūdį.

    Modelių pasiūla apima ir vidaus degimo, ir elektrines versijas, todėl 7 serija tampa savotišku tiltu tarp tradicinių pavarų ir elektrifikacijos. Toks sprendimas atitinka vis dar nevienodą premium segmento paklausą, kai dalis pirkėjų nori elektromobilio, o kiti ieško įprasto variklio ir ilgo nuvažiuojamo atstumo be įkrovimo.

    SUV populiarumas ir 15 proc. muito rizika

    Vis dėlto realybė JAV rinkoje „BMW“ sedanams nėra palanki. Nuo 2018 metų kompanijos pilno dydžio visureigis X7 pardavimais aiškiai lenkia 7 seriją, o premium segmente SUV apskritai užima vis didesnę dalį.

    Svarbus veiksnys yra ir gamybos geografija. X7 gaminamas Spartanburge, Pietų Karolinoje, o 7 serija į JAV importuojama. Straipsnyje nurodoma, kad į JAV iš Vokietijos atgabenamiems automobiliams taikomas 15 proc. muitas, kuris gali tiesiogiai paveikti kainodarą ir paklausą.

    „Tai tikrai taps reikšmingu veiksniu, todėl „BMW“ turės labai atidžiai sekti paklausą ir realius pardavimus, kad įvertintų, kiek ilgai apsimokės importuoti 7 seriją“, – sakė „AutoPacific“ produktų ir vartotojų įžvalgų vadovas Robby DeGraff.

    Konkurentai traukiasi, bet „BMW“ mato nišą

    Premium ir prabangos segmente JAV pastaraisiais metais matomas aiškus didžiųjų sedanų traukimasis. „Volvo“ sustabdė S60 ir S90 sedanų importą, „Lexus“ skelbia nutrauksianti LS modelio prekybą po 2026 modelinių metų, o „Audi“ pranešė baigsianti A8 gamybą. Tai reiškia, kad sedanų pasiūla mažėja, o likę modeliai turi daugiau erdvės nišinei, bet ištikimai auditorijai.

    „BMW“ vadovas Šiaurės Amerikoje teigia, kad klientų pasirinkimas premium segmente išlieka itin svarbus, o sedanų gerbėjų bendruomenė nemaža. Tai sustiprina ir tyrimai: „AutoPacific“ apklausoje, kurioje dalyvavo 18 000 planuojančių įsigyti ar išsinuomoti automobilį per artimiausius trejus metus, 45 proc. potencialių „BMW“ pirkėjų nurodė labiausiai linkę rinktis keturių durų sedaną.

    „Jei žiūrėtum vien ekonomiškai, nevertindamas įvaizdžio ir prekės ženklo, galėtum suabejoti atsiperkamumu. Tačiau tokie modeliai vis dar veikia kaip technologinė vitrina“, – teigė „Oxcap Analytics“ automobilių ir mobilumo tyrimų vadovas Stuartas Pearsonas.

    „BMW“ argumentas paprastas: 7 serija ne tik parduodama, bet ir formuoja viso prekės ženklo prestižą, o kai kurios platformos ir komponentai bendri su kitais sedanų modeliais, todėl kaštai iš dalies paskirstomi. Tuo pat metu JAV rinka išlieka kritiškai svarbi pelningumui, todėl gamintojas signalizuoja, kad nori išlaikyti kuo platesnį pasirinkimą ir neprarasti tradicinio sedanų pirkėjo.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/bmw-says-it-has-no-intention-of-dropping-sedans-even-as-some-rivals-cut-back.html

    – https://www.autopacific.com/industry-insights

  • „Microsoft“ svarstė pirkti „Cursor“, bet pasitraukė: „SpaceX“ siūlo 55 mlrd. eurų sandorį

    „Microsoft“ svarstė pirkti „Cursor“, bet pasitraukė: „SpaceX“ siūlo 55 mlrd. eurų sandorį

    Dar prieš „SpaceX“ šią savaitę paskelbiant, kad gavo teisę įsigyti DI programavimo įrankių kūrėją „Cursor“, „Microsoft“ buvo įvertinusi galimo sandorio scenarijų, teigia du su diskusijomis susipažinę šaltiniai. Vis dėlto bendrovė nusprendė pasiūlymo neteikti, o pokalbiai liko nevieši.

    „Microsoft“ šiuo metu siekia stiprinti savo pozicijas sparčiai augančioje DI kūrėjų įrankių rinkoje. Nors „GitHub Copilot“ yra vienas žinomiausių produktų, pastaruoju metu daug dėmesio ir vartotojų pritraukia „Cursor“, taip pat konkurentai, siejami su „Anthropic“ ir „OpenAI“ sprendimais.

    „SpaceX“ pasiūlymas ir suma eurais

    „SpaceX“, kurią kontroliuoja Elonas Muskas, pranešė susitarusi dėl teisės įsigyti „Cursor“ iki metų pabaigos už 60 mlrd. JAV dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 55 mlrd. eurų, o alternatyva numato 10 mlrd. JAV dolerių, arba apie 9 mlrd. eurų, mokėjimą už bendradarbiavimą.

    Pasak šaltinių, „SpaceX“ susitarimas buvo sudėliotas labai vėlai „Cursor“ finansavimo procese, todėl daliai potencialių investuotojų toks posūkis tapo netikėtas. Taip pat teigiama, kad likus kelioms savaitėms iki paskelbimo „SpaceX“ buvo pasiūliusi „Cursor“ prieigą prie skaičiavimo resursų.

    Kodavimo DI rinka kaista

    DI įrankiai, padedantys kurti programinį kodą, testus ir dokumentaciją, tampa vienu svarbiausių technologijų sektoriaus augimo variklių. Tokie produktai ypač patrauklūs įmonėms, nes leidžia spartinti programavimo darbus ir mažinti rutininių užduočių apimtį, o tai tiesiogiai veikia kaštus ir produktų kūrimo terminus.

    CNBC anksčiau skelbė, kad rizikos kapitalo fondai buvo parengę „Cursor“ finansavimą, kuris būtų įvertinęs bendrovę 50 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 46 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kokio masto lūkesčiai šiandien siejami su įrankiais, leidžiančiais greičiau kurti svetaines ir programėles.

    „Microsoft“ pozicija ir konkurentų spaudimas

    „Microsoft“ savo komentaro nepateikė, o „Cursor“ atstovas į užklausą neatsakė. Tuo pat metu „Microsoft“ strategijoje svarbi vieta tenka ir investuotojo bei debesijos tiekėjo vaidmeniui, nes bendrovė yra glaudžiai susieta su dideliais DI rinkos žaidėjais, kurių infrastruktūros poreikiai reikšmingai augina „Azure“ paslaugų paklausą.

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella analitikams yra nurodęs, kad „GitHub Copilot“ turi 4,7 mln. mokančių prenumeratorių, tai yra 75 proc. daugiau nei prieš metus. Konkurencija aštrėja: „OpenAI“ stumia savo „Codex“ programavimo programėlę, o „Anthropic“ paslaugos populiarumas šiemet taip pat augo.

    Rinkos dinamika rodo, kad didžiosios technologijų bendrovės vis agresyviau siekia ne tik kurti savo DI produktus, bet ir įsigyti ar užsitikrinti išskirtines teises į sparčiai augančius startuolius. Tokie sandoriai gali nulemti, kas ateinančiais metais valdys programuotojų įrankių ekosistemą ir susijusius debesijos pajamų srautus.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/spacex-says-it-can-buy-cursor-later-this-year-for-60-billion-or-pay-10-billion-for-our-work-together.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/19/cursor-ai-2-billion-funding-round.html

    – https://www.cnbc.com/2026/01/28/microsoft-msft-q2-earnings-report-2026.html

  • „SpaceX“ užsimojo: teisė įsigyti „Cursor“ už 55 mlrd. eurų arba 9 mlrd. eurų už darbą

    „SpaceX“ užsimojo: teisė įsigyti „Cursor“ už 55 mlrd. eurų arba 9 mlrd. eurų už darbą

    „SpaceX“ pranešė sudariusi susitarimą su DI startuoliu „Cursor“, pagal kurį bendrovė įgyja teisę dar šiemet nupirkti įmonę už maždaug 55 mlrd. eurų. Alternatyva numato apie 9 mlrd. eurų išmoką už bendrą darbą ir kuriamas technologijas, jei įsigijimas neįvyktų.

    Apie susitarimą „SpaceX“ paskelbė socialiniame tinkle X, pabrėždama, kad abi komandos glaudžiai dirba kurdamos sprendimus programavimui ir žinių darbui. Toks formatas, kai iš anksto sutariama dėl teisės įsigyti ir dėl kompensacijos už bendrus rezultatus, rinkoje vertinamas kaip būdas užsitikrinti strateginę partnerystę sparčiai brangstančiame DI sektoriuje.

    Skaičiai ir rinkos kontekstas

    Žinią lydėjo ir viešojoje erdvėje pasirodę skirtingi vertinimai: dalis šaltinių iš pradžių minėjo apie 46 mlrd. eurų vertės sandorį, tačiau vėliau informacija buvo patikslinta pagal pačios „SpaceX“ pareiškimą. Tokie neatitikimai rodo, kad derybos ir sandorio struktūra gali būti sudėtinga, o galutinės sąlygos priklausys nuo įvykdymo etapų.

    Tuo pat metu „Cursor“ siejamas su nauju finansavimo etapu: bendrovė, remiantis žiniasklaidos informacija, kalbėjosi dėl maždaug 2 mlrd. eurų investicijų, o vertinimas galėjo viršyti 46 mlrd. eurų. Jei toks raundas būtų užbaigtas, tai reikštų vieną ryškiausių pastarųjų metų DI startuolių vertės šuolių.

    Ką kuria „Cursor“

    „Cursor“ kuria įrankius programuotojams, kurie padeda tikrinti kodo pakeitimus ir fiksuoti darbą pasitelkiant vaizdo įrašus, žurnalus bei ekrano kopijas. Tokio tipo produktai ypač paklausūs dėl dviejų priežasčių: įmonės siekia greitinti kūrimą, bet kartu nori geriau kontroliuoti kokybę, saugumą ir atsekamumą.

    Konkurencija šioje nišoje aštri: didieji rinkos dalyviai taip pat turi programavimo DI sprendimų, todėl „SpaceX“ interesas rodo siekį sustiprinti pozicijas ir sutrumpinti laiką iki brandžių produktų. Papildomą signalą rinkai suteikė ir žinia, kad „SpaceX“ neseniai pasamdė du programuotojus, anksčiau dirbusius „Cursor“.

    Muskui svarbi DI ekosistema

    Susitarimas skelbiamas po anksčiau viešintų Elono Musko veiksmų DI srityje, įskaitant „SpaceX“ ir DI startuolio „xAI“ sujungimą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas kurti vertikaliai integruotą ekosistemą, kur DI pritaikomas tiek inžinerijoje, tiek produktų kūrime, tiek didelio masto infrastruktūroje.

    „„SpaceX“ ir „Cursor“ dabar glaudžiai dirba kartu kurdami geriausią pasaulyje programavimo ir žinių darbo DI“, – sakė bendrovė pranešime.

    „Džiaugiuosi partneryste su „SpaceX“ komanda, kad galėtume sparčiau plėsti „Composer““, – sakė „Cursor“ vadovas Michaelas Truellas.

    Neatsitiktinai šis pranešimas pasirodė ir prieš viešai aptariamą teisminį ginčą tarp Elono Musko ir „OpenAI“ vadovo Samo Altmano, kuriame dėmesys krypsta į DI vystymo kryptis, interesų konfliktus ir ankstyvąsias investicijas. Pasak žiniasklaidos, „OpenAI“ buvo tarp ankstyvųjų „Cursor“ investuotojų.

    Kol kas nei „SpaceX“, nei „Cursor“ plačiau nekomentavo detalių, todėl rinkai išlieka klausimų dėl terminų, sąlygų ir to, kaip būtų sprendžiami reguliavimo bei konkurencijos aspektai. Vis dėlto jau dabar aišku, kad tokio masto skaičiai patvirtina: DI įrankiai programuotojams tampa viena brangiausių ir geidžiamiausių technologijų krypčių.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/21/spacex-says-it-can-buy-cursor-later-this-year-for-60-billion-or-pay-10-billion-for-our-work-together.html
    https://www.nytimes.com/2026/04/21/business/spacex-cursor-deal.html

  • „BYD“ ir „KFC“ Kinijoje žada 9 minučių sustojimą: maistas ir įkrovimas vienu metu

    „BYD“ ir „KFC“ Kinijoje žada 9 minučių sustojimą: maistas ir įkrovimas vienu metu

    Kinijoje elektromobilių gamintoja „BYD“ pranešė pradedanti bendradarbiavimą su „Yum China“ valdoma „KFC“ siekiant sukurti vadinamuosius devynių minučių sustojimus: vairuotojai galėtų vienu metu užsisakyti maistą ir įkrauti automobilį, o visas procesas turėtų tilpti į mažiau nei 10 minučių.

    Pagal „BYD“ informaciją, šalyje bus vystomas „KFC“ greitojo aptarnavimo stotelių tinklas, pritaikytas elektromobiliams. Idėja orientuota į kelionių maršrutus ir miesto srautus, kur trumpi sustojimai yra svarbūs, o įkrovimo laikas dažnai lieka vienu didžiausių elektromobilių naudojimo nepatogumų.

    „BYD“ teigimu, devynių minučių koncepcija siejama su įmonės pristatytomis greitojo įkrovimo technologijomis ir antros kartos „Blade“ akumuliatoriumi. Gamintojas yra viešai komunikavęs, kad tam tikromis sąlygomis ši technologija leidžia pasiekti iki 97 proc. įkrovą maždaug per devynias minutes.

    Užsakymas iš automobilio ekrano

    Partnerystės dalis taip pat apima vadinamąją išmaniojo užsakymo funkciją: vairuotojai galėtų pateikti užsakymą tiesiai iš automobilio informacinės sistemos. Sistema taip pat turėtų rodyti, kur pakeliui yra „KFC“ sustojimai su įkrovimo galimybe.

    Skelbiama, kad ši funkcija bus diegiama palaipsniui „BYD“ lengvųjų elektromobilių modeliuose, o pradžia numatyta nuo „Fangchengbao“ linijos SUV Ti7. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai automobilių gamintojai stengiasi sujungti įkrovimo infrastruktūrą, mokėjimus ir paslaugas vienoje skaitmeninėje ekosistemoje.

    Varžybos dėl įkrovimo tinklo

    „BYD“ taip pat akcentuoja infrastruktūros plėtrą: įmonė yra skelbusi užbaigusi 5 000-ąją greitojo įkrovimo stotį Kinijoje ir planuojanti iki metų pabaigos jų skaičių padidinti iki 20 000. Tokie mastai svarbūs ne tik patogumui, bet ir konkurencijai, nes Kinijos rinkoje gamintojai vis dažniau kovoja ne vien modelių kaina ar komplektacija, bet ir įkrovimo paslaugų prieinamumu.

    Platesnis kontekstas „BYD“ nėra vien tik technologinis. Pastaraisiais ketvirčiais Kinijos elektromobilių rinkoje ryškėja kainų spaudimas ir pasiūlos perteklius, o konkurencija tarp vietos gamintojų auga. Tokiose sąlygose papildomos paslaugos, įkrovimo patirtis ir partnerystės su dideliais mažmeninės prekybos tinklais tampa būdu išsiskirti ir išlaikyti klientų lojalumą.

    Kodėl būtent „KFC“?

    „KFC“ Kinijoje išlieka vienu tankiausiai išvystytų greitojo maisto tinklų. „Yum China“ nurodo, kad 2025 metų pabaigoje „KFC“ veikė beveik 13 000 restoranų daugiau nei 2 500 miestų, o tai suteikia prielaidas greitai plėsti standartizuotą sustojimų formatą.

    Rinkos vertinimai rodo, kad greitojo maisto segmentas Kinijoje išlieka didelis ir augantis, o plėtrą vis labiau skatina žemesnio lygio miestai. Tai sutampa su elektromobilių paklausos geografija, nes įperkamų modelių banga ir infrastruktūros plėtra pasiekia ne vien didmiesčius.

    „Greitas maistas Kinijoje yra kasdienybės dalis, ypač miestuose“, – sakė skaitmeninės konsultacijų bendrovės „ChoZan“ įkūrėja Ashley Dudarenok.

    Jos teigimu, tokias vartojimo įpročių realijas stiprina ilgos darbo valandos, intensyvus gyvenimo tempas ir pristatymo platformų plėtra. Todėl modelis, kai vairuotojas per trumpą pauzę gali ir pavalgyti, ir papildyti bateriją, tikėtina, bus patrauklus dažnai keliaujantiems bei taksi ir pavežėjų sektoriui.

    Ekspertai pažymi, kad tokio tipo bendradarbiavimai gali tapti nauja norma: įkrovimo vietos vis dažniau jungiamos su prekybos centrais, kavinėmis ar greitojo aptarnavimo restoranais, nes tai didina srautą abiem pusėms. Vairuotojui tai reiškia mažiau prastovų, o verslui papildomą klientų srautą ir impulsinius pirkimus.

    Vis dėlto praktinę sėkmę lems keli faktoriai: realus įkrovimo greitis skirtingomis oro sąlygomis, įkroviklių galia, eilių valdymas, patogus atsiskaitymas ir tai, ar pažadėtas devynių minučių scenarijus bus pasiekiamas ne tik reklamoje, bet ir kasdienėje eksploatacijoje.

    Šaltiniai:

    – https://mp.weixin.qq.com/s/u1qAswbCn6-weyWII6Smlg

    – https://www.byd.com/za/news-list/byd-unveils-2nd-generation-blade-battery-and-flash-charging-technologyw

    – https://mp.weixin.qq.com/s/CMAIbCHebRaB_k0bgAKDug

    – https://ir.yumchina.com/our-brands/

    – https://yumchinaholdingsinc.gcs-web.com/news-releases/news-release-details/yum-china-reports-fourth-quarter-2025-results

  • Mažmenai pagaliau priartėjo prie OpenAI: „Robinhood“ fondas investavo 70 mln. eurų

    Mažmenai pagaliau priartėjo prie OpenAI: „Robinhood“ fondas investavo 70 mln. eurų

    Prekybos platforma „Robinhood“ pranešė, kad jos mažmeniniams investuotojams skirtas investicinis instrumentas įsigijo dalį privačios bendrovės „OpenAI“. Tokia žinia atveria dar vieną netiesioginį kelią smulkiesiems investuotojams gauti ekspoziciją į vieną įtakingiausių dirbtinio intelekto kūrėjų pasaulyje.

    Pasak bendrovės, „Robinhood Ventures Fund I“ į „OpenAI“ investavo 75 milijonus JAV dolerių, tai yra apie 70 milijonų eurų. Šis fondas šių metų kovą pradėjo prekybą Niujorko vertybinių popierių biržoje, todėl jo vienetais gali prekiauti ir rinkos dalyviai, kurie tiesiogiai į privačias įmones dažniausiai nepatenka.

    Kas iš tiesų perkama?

    „OpenAI“ išlieka privati bendrovė, todėl smulkieji investuotojai paprastai negali įsigyti jos akcijų kaip biržoje kotiruojamų įmonių atveju. Šiuo atveju kalbama apie investiciją per fondą, kuris savo portfelyje laiko kelių privačių technologijų bendrovių dalis, o pats fondas yra viešai prekiaujamas.

    „OpenAI yra viena iš dirbtinio intelekto lyderių, ir mes didžiuojamės galėdami įtraukti ją į fondą“, – sakė „Robinhood Ventures Fund I“ prezidentė Sarah Pinto.

    Nors 70 milijonų eurų „OpenAI“ mastu nėra didžiulė suma, mažmeniniams investuotojams tai reikšmingas signalas. Pastaraisiais metais didelės vertės DI bendrovės pritraukia milijardines privataus kapitalo investicijas, tačiau į jas dažniausiai gali patekti tik instituciniai investuotojai ar itin turtingi klientai.

    Po konflikto dėl žetonizuotų akcijų

    Šis žingsnis seka po viešai aptarto „OpenAI“ ir „Robinhood“ nesutarimo. Praėjusią vasarą „OpenAI“ ir jos vadovas Sam Altman kritikavo „Robinhood“ planus siūlyti žetonizuotą nuosavybę, pabrėždami, kad akcijų žetonai nereiškia realios nuosavybės bendrovėje.

    Tuo metu „Robinhood“ Europoje buvo pradėjusi siūlyti žetonizuotus su „OpenAI“ ir „SpaceX“ susietus instrumentus. Diskusija išryškino platesnę problemą rinkoje: smulkieji investuotojai ieško būdų prieiti prie privačių technologijų milžinų, tačiau tokie sprendimai kelia klausimų dėl teisinės struktūros, investuotojų apsaugos ir to, ką tiksliai žmogus įsigyja.

    Kodėl smulkieji investuotojai to nori?

    Pastaruoju metu išaugęs susidomėjimas „OpenAI“, „Anthropic“ ar „xAI“ atspindi bendrą rinkos tendenciją: DI tema dominuoja technologijų sektoriuje, o investuotojai ieško būdų dalyvauti augime dar iki galimo viešo akcijų platinimo. Tai ypač aktualu, nes dalis sparčiai augančių įmonių vis ilgiau lieka privačios, pritraukdamos dideles investicijas be biržos spaudimo.

    „Robinhood“ nurodo, kad minėtas fondas taip pat turi investicijų į kitas privačias technologijų bendroves, įskaitant „Databricks“, „Revolut“ ir „Oura“. Tokia struktūra investuotojams reiškia diversifikaciją, tačiau kartu ir tai, kad rezultatą lems ne vien „OpenAI“, o visas portfelis ir jo vertinimo pokyčiai.

    Ekspertai primena, kad investicijos į privačias bendroves, net ir per viešai prekiaujamus fondus, gali būti mažiau skaidrios nei įprastos biržos akcijos. Vertinimai gali būti peržiūrimi rečiau, o kainos svyravimus lemia ne tik įmonių rezultatai, bet ir lūkesčiai dėl būsimų finansavimo etapų ar galimo IPO.

    Vis dėlto „Robinhood“ sprendimas rodo, kad rinka intensyviai ieško būdų sujungti mažmeninius investuotojus su privataus kapitalo segmentu. Jei tokios priemonės plis, tai gali pakeisti tradicinį modelį, kai didžioji dalis ankstyvo technologijų bendrovių augimo atitenka tik profesionaliems investuotojams.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2025/08/13/retail-traders-can-now-get-long-openai-as-robinhoods-venture-fund-takes-a-stake.html

    – https://www.cnbc.com/2025/07/08/robinhood-ceo-downplays-openai-concerns-on-tokenized-stock-structure.html

  • Europos automobilių pramonė ant slenksčio: „Renault“ dronai ir „Volkswagen“ planai keičia žaidimą

    Europos automobilių pramonė ant slenksčio: „Renault“ dronai ir „Volkswagen“ planai keičia žaidimą

    Europos automobilių pramonė išgyvena struktūrinę krizę: lėtėjanti elektromobilių paklausa, auganti Kinijos gamintojų konkurencija ir pabrangęs skolinimasis pastaraisiais metais smarkiai spaudė sektoriaus pelningumą. Pardavimų apimtys daugelyje rinkų vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį, o investuotojų nuotaikos automobilių gamintojų atžvilgiu išlieka atsargios.

    Tuo pat metu Europoje sparčiai auga gynybos pramonės užsakymų portfeliai, kuriuos didina saugumo situacija žemyne ir valstybių sprendimai didinti išlaidas gynybai. Dalis analitikų šią kryptį vadina posūkiu į bet ką, tik ne automobilius, kai pramonės pajėgumai ir inžinerinė kompetencija ieško naujų rinkų.

    Prancūzijos gamintojas „Renault“ pranešė kuriantis antžeminį droną, kurį būtų galima pritaikyti tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams. Įmonė taip pat yra paskelbusi apie partnerystę su gynybos grupe „Turgis Gaillard“, siekiant vystyti bepiločių orlaivių gamybą Prancūzijoje.

    Vokietijos „Volkswagen“, žiniasklaidos duomenimis, svarsto galimybę bendradarbiauti su Izraelio gynybos bendrove „Rafael“ ir gaminti komponentus priešraketinės gynybos sistemoms. Minima ir idėja dalį pajėgumų perkelti į Osnabriuko gamyklą Vokietijoje, kurią įmonė planuoja uždaryti 2027 metais, taip ieškant būdų išlaikyti pramoninį aktyvumą ir darbo vietas.

    Investuotojų vertinimu, automobilių sektorius per pastaruosius penkerius metus Europoje atsiliko nuo kitų pramonės šakų: automobilių ir dalių indeksai traukėsi, o dalies didžiųjų gamintojų akcijos reikšmingai nuvertėjo. Įtampą didina ir tai, kad Kinijos gamintojai, įskaitant BYD, plečia pardavimus Europoje, o tai ypač jaučiama kainų ir technologinės konkurencijos frontuose.

    Gynyba vilioja, bet nepanacėja

    Gynybos pramonės augimas Europoje siejamas su poreikiu sparčiau atkurti atsargas ir didinti savarankiškumą gamyboje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įvardijusi reikalą stiprinti Europos gynybinius pajėgumus, o viešojoje erdvėje skambėjo ir 800 milijardų eurų mobilizavimo investicijoms gynybai idėja, kurią sudarytų paskolos ir kitos priemonės.

    Ekspertai pabrėžia, kad automobilių ir gynybos pramonės turi bendrų kompetencijų: pažangi gamyba, sudėtingos tiekimo grandinės, inžinerija ir kokybės kontrolė. Dėl to dalį gamybos realu perorientuoti, ypač komponentų, mechanikos ar elektronikos srityse, tačiau mastai ir tempas priklausys nuo užsakymų, sertifikavimo ir reguliavimo.

    Vis dėlto profesinės sąjungos ir dalis analitikų įspėja, kad gynybos sektorius dažniau remiasi mažų serijų gamyba, o tai iš esmės skiriasi nuo automobilių pramonės masinės gamybos logikos. Dėl šios priežasties vien gynybos užsakymų neužtektų, kad būtų kompensuoti galimi plataus masto darbo vietų praradimai automobilių gamyboje ir tiekimo grandinėje.

    Etika ir reputacija tampa rizika

    Kita aštri tema yra etiniai ir reputaciniai klausimai: darbuotojai gali atsidurti situacijoje, kai tenka rinktis tarp darbo vietos išsaugojimo ir moralinių įsitikinimų dėl ginkluotės gamybos. Be to, kai kurios partnerystės gali tapti politiškai jautrios ir paveikti prekės ženklo vertinimą skirtingose rinkose.

    „Nemanau, kad didieji automobilių gamintojai taps stambiais gynybos pramonės žaidėjais; greičiau matysime selektyvius ir oportunistinius žingsnius į šį sektorių“, – sakė „Globsec“ atstovė Zuzana Pelakova.

    Apibendrinant, gynybos užsakymai kai kurioms automobilių bendrovėms gali tapti laikinu gelbėjimosi ratu, ypač kai reikia išnaudoti tuščius pajėgumus ar išlaikyti dalį darbo vietų. Tačiau ilgalaikis Europos automobilių pramonės atsigavimas greičiausiai priklausys nuo konkurencingų elektromobilių pasiūlos, baterijų tiekimo grandinių stiprinimo, kaštų mažinimo ir gebėjimo atsilaikyti prieš Kinijos gamintojų kainų spaudimą.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2025/04/03/anything-but-autos-can-defense-save-europes-ailing-car-industry.html
    – https://www.acea.auto/pc-registrations/new-car-registrations-1-4-in-january-2025-battery-electric-15-0-market-share/
    – https://commission.europa.eu/topics/defence_en

  • Trumpo paliaubos su Iranu, „Best Buy“ rokiruotė ir „Amazon“ žingsnis: kas drebina rinkas

    Trumpo paliaubos su Iranu, „Best Buy“ rokiruotė ir „Amazon“ žingsnis: kas drebina rinkas

    JAV rinkos naują prekybos dieną pasitiko itin jautriai reaguodamos į geopolitiką ir įmonių naujienas. Investuotojų dėmesys krypo į JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pratęsti paliaubas su Iranu, naftos kainų svyravimus bei stambių bendrovių planus, kurie gali pakeisti vartotojų ir sveikatos paslaugų rinką.

    Paliaubų klausimas šįkart tapo ne vien politine, bet ir ekonomine tema, nes Persijos įlankos regionas yra kritinis pasaulinei naftos tiekimo grandinei. Dėl to bet kokie pranešimai apie incidentus ar įtampą Hormūzo sąsiauryje paprastai greitai persikelia į energijos kainas, infliacijos lūkesčius ir akcijų indeksų nuotaikas.

    Paliaubos pratęstos, įtampa išlieka

    D. Trumpas pranešė, kad pratęsia paliaubas su Iranu, argumentuodamas, jog Teherano valdžia esą yra susiskaldžiusi. Anksčiau skelbta, kad paliaubų pauzė turėjo baigtis šiandien, tačiau JAV prezidentas teigė, kad jos tęsis iki tol, kol Iranas pateiks vieningą pasiūlymą.

    Vis dėlto net ir po šio pareiškimo pasirodė pranešimų apie incidentus jūroje: Irano karinis jūrų laivynas nurodė sulaikęs du konteinerinius laivus Hormūzo sąsiauryje. Tokios žinios rinkose paprastai sugrąžina rizikos premiją naftai ir didina transportavimo bei draudimo kaštų neapibrėžtumą.

    „Mes pratęsiame paliaubas iki tol, kol Teheranas pateiks vieningą pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Aviacija ir pramonė: skirtingos kryptys

    Įmonių rezultatų fronte išsiskyrė „Boeing“: bendrovės akcijos kilo po to, kai paskelbta, kad pirmąjį ketvirtį nuostolis akcijai buvo mažesnis, nei tikėjosi analitikai, o pajamos viršijo prognozes. Tokie signalai investuotojams svarbūs vertinant, ar gamintojui pavyksta stabilizuoti veiklą po ilgalaikių iššūkių tiekimo grandinėse ir gamybos tempuose.

    Tuo metu „United Airlines“ pakoregavo visų metų pelno prognozes žemyn, nurodydama didėjančias degalų sąnaudas. Nepaisant to, bendrovės akcijos prieš biržos atidarymą fiksavo atšokimą, nes ketvirčio pajamos ir pelnas pranoko rinkos lūkesčius, o investuotojai dažnai vertina ne tik prognozių mažinimą, bet ir tai, kaip vežėjas valdo paklausą bei kainodarą.

    Vadovų kaita ir kova dėl sveikatos rinkos

    Mažmeninės prekybos sektoriuje dėmesį patraukė „Best Buy“ sprendimas keisti vadovą: pranešta, kad nuo spalio 31 dienos generalinio direktoriaus pareigas perims ilgametis bendrovės darbuotojas Jasonas Bonfigas. Iki šiol įmonė ieškojo būdų atgaivinti pardavimus vėsesnės paklausos laikotarpiu, o strateginis akcentas vis dažniau nukreipiamas į produktus ir paslaugas, susijusias su DI funkcijomis.

    „Best Buy“ taip pat informavo, kad dabartinė vadovė Corie Barry dar šešis mėnesius liks strategine patarėja. Tokia pereinamojo laikotarpio schema dažnai taikoma siekiant sumažinti valdymo rizikas ir užtikrinti, kad svarbiausi projektai, tiekimo ir kainodaros sprendimai būtų tęsiami be staigių lūžių.

    Sveikatos paslaugų rinkoje aktyvumą didina „Amazon“: bendrovės pirminės sveikatos priežiūros padalinys „Amazon One Medical“ pristatė programą, skirtą palengvinti prieigą prie GLP-1 grupės vaistų, plačiai naudojamų svorio mažinimo gydyme. Skelbiama, kad pacientai per „Amazon Pharmacy“ galės gauti tokius preparatus kaip „Novo Nordisk“ „Wegovy“ ir kai kurias geriamąsias GLP-1 alternatyvas, o bendrovė žada patogesnį receptų pratęsimą ir plėtrą greito pristatymo tinkle.

    GLP-1 rinka pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių sveikatos sektoriaus sričių, o konkurencija dėl pacientų kelių, receptų išrašymo ir vaistų pristatymo grandinės vis labiau persikelia į skaitmenines platformas. Dėl to „Amazon“ žingsnis investuotojams signalizuoja apie siekį užimti didesnę dalį ne tik e. prekybos, bet ir sveikatos paslaugų infrastruktūroje.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/trump-iran-war-ceasefire.html
    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/strait-of-hormuz-ships-attacked-iran-war.html
    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/boeing-ba-q1-2026-earnings.html
    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/united-airlines-ual-q1-2026-earnings.html
    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/best-buy-jason-bonfig-ceo-corie-barry.html
    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/amazon-glp-1-weight-loss-program.html

  • „Kia“ meta iššūkį JAV pikapų karaliams: iki 2030-ųjų žada hibridinį modelį ir gamybą vietoje

    „Kia“ meta iššūkį JAV pikapų karaliams: iki 2030-ųjų žada hibridinį modelį ir gamybą vietoje

    Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Kia“ paskelbė planuojanti iki 2030 metų pristatyti Jungtinėms Valstijoms skirtą pikapą. Gamintojas tikina, kad naujasis modelis turės hibridinių versijų, o bent viena jų, tikėtina, būtų gaminama pačiose JAV.

    Toks žingsnis reikštų ambicingą bandymą įžengti į vieną pelningiausių ir konkurencingiausių pasaulio automobilių rinkos segmentų. „Kia“ savo planus pristatė investuotojams, akcentuodama, kad pikapai JAV sudaro apie penktadalį visos paklausos.

    Kova ne su didžiausiais, o su vidutiniais

    Nors JAV pilno dydžio pikapų pardavimuose tradiciškai dominuoja Detroito gamintojai, „Kia“ taikosi į vidutinio dydžio segmentą. Tai reikštų tiesioginę konkurenciją su tokiais modeliais kaip Toyota Tacoma, Ford Ranger, Chevrolet Colorado ar GMC Canyon.

    „Atsižvelgdami į strateginę svarbą, pristatysime naują rėminės konstrukcijos pikapo modelį, kad praplėstume klientų ratą“, – sakė „Kia“ vadovas Ho Sung Song.

    Rėminė konstrukcija šiame segmente dažnai laikoma esmine, nes ją renkasi pirkėjai, kuriems svarbus patvarumas, vilkimo galimybės ir pravažumas. Tuo pat metu hibridinės versijos gali tapti būdu sumažinti degalų sąnaudas ir atitikti griežtėjančius taršos reikalavimus.

    Kokie tikslai ir ką rodo skaičiai

    Remiantis viešai skelbta informacija, „Kia“ Šiaurės Amerikoje tikisi parduoti apie 90 000 pikapų per metus ir iki 2034 metų pasiekti 7 proc. vidutinio dydžio pikapų segmento dalį. Tokie tikslai rodo, kad gamintojas siekia ne nišinio, o apčiuopiamo masto rezultato.

    Gamintojas taip pat kelia tikslą didinti bendrus pardavimus JAV: iki 2030 metų planuojama pasiekti 1 020 000 automobilių per metus ir 6,2 proc. rinkos dalį. Palyginimui, anksčiau skelbta, kad pernai „Kia“ pardavė daugiau nei 850 000 automobilių ir turėjo apie 5 proc. rinkos.

    Tasman precedentas ir elektrifikacijos kryptis

    „Kia“ jau yra įžengusi į pasaulinę pikapų rinką pristatydama modelį Tasman, tačiau kol kas neatskleidžiama, ar JAV skirtas pikapas perims šį pavadinimą ar techninius sprendimus. Taip pat neįvardijama, kokia galėtų būti būsimo modelio kaina ir ar visos versijos būtų gaminamos JAV.

    Pikapo planai siejami su platesne strategija: „Kia“ deklaruoja spartesnę hibridų plėtrą ir investicijas į elektrifikuotus modelius, įskaitant elektrinius automobilius bei išplėstinio nuotolio elektrines transporto priemones. Gamintojas pabrėžia, kad JAV yra viena svarbiausių rinkų augimui, o globaliai siekiama iki 2030 metų pakelti pardavimus iki 4 130 000 automobilių ir pasiekti 4,5 proc. rinkos dalį.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad pikapų segmente vis daugiau dėmesio skiriama elektrifikacijai, tačiau vidutinio dydžio klasėje pirkėjams vis dar svarbūs praktiškumo kriterijai. Todėl „Kia“ sprendimas eiti į rinką su rėminiu ir hibridiniu pikapu gali būti bandymas suderinti tradicinius poreikius su naujais efektyvumo reikalavimais.

    Kol kas lieka atviri klausimai dėl konkrečios platformos, gamybos apimčių ir to, kaip „Kia“ ketina konkuruoti kainodara bei technologijomis. Vis dėlto vien tai, kad gamintojas viešai įvardijo terminą iki 2030 metų, rodo aiškų ketinimą rimtai įsitvirtinti JAV pikapų rinkoje.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/09/kia-plans-to-launch-u-s-pickup-truck-by-2030.html
    https://worldwide.kia.com/en/company/investor-relations/library/ir-activities
    https://worldwide.kia.com/en/newsroom/view/?id=161633
    https://worldwide.kia.com/en/newsroom/view/?id=161185
    https://www.autonews.com/hyundai/kia/an-kia-midsize-pickup-for-usa-tasman-ho-sung-song-0403/

  • Trumpas paviešino šiurkštų pokalbį su „Apple“ vadovu: taip, anot jo, daromi Baltųjų rūmų sandoriai

    Trumpas paviešino šiurkštų pokalbį su „Apple“ vadovu: taip, anot jo, daromi Baltųjų rūmų sandoriai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle Truth Social viešai aprašė savo ryšį su ilgamečiu „Apple“ vadovu Timu Cooku ir pateikė itin aštrų epizodą iš jų bendravimo. Įrašas sukėlė diskusijas apie tai, kaip Baltieji rūmai derasi su didžiosiomis korporacijomis ir kokią įtaką verslas siekia daryti politikai.

    Trumpas rašė, kad jų bendravimas esą prasidėjo nuo T. Cooko skambučio pirmosios kadencijos pradžioje, kai „Apple“ susidūrė su problema, kurią, anot prezidento, galėjo išspręsti tik jis. Savo pasakojime Trumpas vartojo vulgarius posakius ir teigė, kad į skambutį žiūrėjo kaip į bandymą įsiteikti, kad būtų gauta politinė pagalba.

    „Kai gavau skambutį, pagalvojau: štai Timas iš „Apple“ skambina man įsiteikti“, – rašė Donaldas Trumpas.

    „Apple“ atstovai viešai į Trumpo įrašą iš karto nereagavo. Vis dėlto pats faktas, kad tokios detalės aptariamos viešai, išryškina Trumpo administracijoms būdingą, kritikų teigimu, transakcinį požiūrį: asmeniniai santykiai ir viešas lojalumas gali tapti svarbiu instrumentu siekiant palankių sprendimų.

    Tarifai, mokesčiai ir lobizmas

    Skirtingais laikotarpiais T. Cookas buvo laikomas vienu iš efektyviausiai su Vašingtonu dirbusių technologijų lyderių. JAV technologijų sektoriui ypač jautrios temos yra importo tarifai, tiekimo grandinės, puslaidininkių politika ir reguliavimas, nes didelė dalis gamybos bei komponentų tiekimo yra globalūs.

    Trumpo laikotarpiu tarifų politika tapo viena svarbiausių derybų ašių. Žiniasklaida yra skelbusi apie išimtis ar sušvelninimus tam tikroms produktų grupėms, tarp jų ir vartotojų elektronikai, kuri yra kritiška „Apple“ verslui. Pats Trumpas yra viešai užsiminęs, kad padėjo T. Cookui, nors Baltieji rūmai anksčiau neigė, kad sprendimai būtų pritaikomi atskiroms bendrovėms.

    Šis kontekstas svarbus ir dėl to, kad „Apple“ vadovo kaita JAV technologijų rinkoje vertinama kaip reikšmingas momentas. Pranešta, kad „Apple“ vadovo pareigas turėtų perimti Johnas Ternusas, o T. Cookas pereitų į vykdomojo valdybos pirmininko vaidmenį, išlaikydamas dalį funkcijų, susijusių su bendrovės atstovavimu ir santykiais su politikos formuotojais.

    Technologijų lyderių artėjimas prie valdžios

    Trumpo įrašas pasirodė platesniame fone, kai JAV technologijų bendrovių vadovai vis aktyviau dalyvauja politiniame gyvenime. JAV tai reiškia ne tik susitikimus su administracija ar dalyvavimą viešuose renginiuose, bet ir siekį formuoti reguliavimo kryptis, susijusias su konkurencijos politika, duomenų apsauga ir dirbtinis intelektas.

    Ši tema pastaraisiais metais tapo ypač aktuali dėl spartėjančių DI reguliavimo iniciatyvų. Verslas dažnai siekia vienodesnių nacionalinių taisyklių, kad nebūtų skirtingų reikalavimų atskirose valstijose, o politikai pabrėžia nacionalinio saugumo ir technologinio suvereniteto argumentus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie vieši pareiškimai kuria precedentą, kai politiniai sprendimai visuomenėje gali būti suvokiami kaip asmeninių ryšių ar palankumo rezultatas. Tai didina spaudimą skaidrumui ir aiškioms lobizmo taisyklėms, ypač kai kalbama apie sprendimus, darančius įtaką ištisoms rinkoms.

    Kol kas neaišku, ar Trumpo išsakytos detalės turės praktinių pasekmių „Apple“ ar kitoms bendrovėms. Tačiau ši istorija jau dabar tapo ryškiu signalu, kaip aukščiausio lygio politika ir didysis verslas JAV gali persidengti, o asmeninis tonas kartais nustelbia institucines procedūras.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/trump-tim-cook-kiss-my-ass-truth-social.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/20/apple-names-john-ternus-ceo-replacing-tim-cook-who-becomes-chairman.html

    – https://www.cnbc.com/2025/04/14/apple-regains-3-trillion-market-cap-after-trump-exempts-iphone-tariff.html