CP v2

Category: Technologijos

  • „Chrysler“ vadovas prabilo apie minivenų sugrįžimą: pardavimai auga, planai – paslaptyje

    „Chrysler“ vadovas prabilo apie minivenų sugrįžimą: pardavimai auga, planai – paslaptyje

    „Chrysler“ ir „Dodge“ vadovas Mattas McAlearas tikina, kad minivenai dar nepasakė paskutinio žodžio. Niujorko tarptautinėje automobilių parodoje jis pristatė atnaujintą „Chrysler Pacifica Pinnacle“ ir pabrėžė matantis aiškių augimo ženklų.

    Vis dėlto apie naujus modelius ar artimiausius produkto planus vadovas kalbėjo atsargiai. Anot jo, daugiau detalių turėtų paaiškėti gegužės 21 dieną, kai „Stellantis“ investuotojų dienoje žada pristatyti platesnę kryptį.

    Minivenai atsitiesia po SUV bumo

    Minivenai ilgą laiką pralaimėjo rinkos kovą SUV automobiliams, kurie pirkėjams atrodė sportiškesni ir universalesni. Tačiau duomenys rodo, kad segmentas po truputį atsigauna: 2017 metais minivenai sudarė apie 1,7 proc. JAV naujų automobilių rinkos, o 2025 metais jau apie 2,4 proc.

    Vienas pagrindinių argumentų pirkėjams – kaina. Remiantis „Edmunds“ skaičiavimais, vidutinė didelio SUV sandorio kaina siekia apie 71 700 eurų, kai miniveno – apie 44 800 eurų, tai yra arti visos naujų automobilių rinkos vidurkio, kuris sudaro apie 44 900 eurų.

    Patogumas ir praktiškumas grąžina pirkėjus

    „Chrysler“ tikisi augimą skatinti siūlydama daugiau aukštesnės komplektacijos sprendimų. „Pacifica Pinnacle“ orientuotas į šeimų poreikius: antroje ir trečioje eilėse kai kuriose versijose sėdynes galima visiškai įleisti į grindis, o galinių keleivių pramogoms siūlomi ekranai.

    Gamintojai taip pat mėgina atsikratyti miniveno kaip vien tik šeimos automobilio etiketės. „Chrysler“ parodoje rodė koncepciją, kurioje akcentuojamas tvirtesnis įvaizdis, o pats vadovas užsiminė, kad ieškoma būdų, kaip minivenui suteikti daugiau visureigiško charakterio.

    „Mes tikrai matome, kad minivenų rinka auga, ir tikime, kad „Chrysler“ turi galimybę didinti pardavimus kasmet“, – sakė M. McAlearas.

    Konkurentų rezultatai rodo augantį susidomėjimą

    JAV minivenų segmentas dabar gerokai siauresnis nei anksčiau, jame liko vos kelios pagrindinės modelių šeimos. Tarp jų – „Toyota Sienna“, „Honda Odyssey“, „Kia Carnival“, „Chrysler Pacifica“ ir elektrinis „Volkswagen ID. Buzz“, kurį gamintojas vengia vadinti minivenu.

    „Toyota Sienna“ pardavimai 2025 metais šoktelėjo apie 35 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį augimas tęsėsi. „Honda Odyssey“ pardavimai 2025 metais didėjo apie 10 proc., nors 2026 metų pradžioje fiksuotas kritimas.

    Ryškiai stiprėja ir „Kia Carnival“ pozicijos: pardavimų apimtys augo 2025 metais ir 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Gamintojai pripažįsta, kad daliai pirkėjų svarbus ir dizainas, todėl „Carnival“ vizualiai priartintas prie SUV, kad sumažintų neigiamą miniveno įvaizdį.

    „Iš tiesų matome sugrįžimą. Galiausiai tokie automobiliai palengvina kasdienybę, ir ne visada reikia visiems kažką įrodinėti“, – sakė M. McAlearas.

    „Chrysler“ minivenų pardavimai 2025 metais augo nežymiai, o pigesnės versijos, anksčiau vadintos „Voyager“, vėliau pervadintos į „Pacifica LX“, fiksavo didesnį šuolį. 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Pacifica“ pardavimai buvo mažesni, tačiau kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, augo beveik 84 proc.

    Analitikų vertinimu, minivenų segmentui padeda keli veiksniai: pirkėjų nuovargis nuo brangstančių SUV, didesnis dėmesys praktiškumui ir šeimoms skirtiems sprendimams, taip pat naujos interpretacijos, kai minivenai formuojami kaip universalesni, ne vien buitinei kasdienybei skirti automobiliai.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/01/chrysler-minivan-resurgence-ceo-product-plans.html

    – https://www.edmunds.com/industry/press/edmunds-q1-2026-us-automotive-industry-report.html

  • „Google“ meta iššūkį „Nvidia“: pristatė naujus lustus DI, žada šuolį greičiui ir kainai

    „Google“ meta iššūkį „Nvidia“: pristatė naujus lustus DI, žada šuolį greičiui ir kainai

    „Google“ pristatė aštuntos kartos tensorinių procesorių (TPU) šeimą, skirtą dirbtinio intelekto modelių mokymui ir jų paleidimui, vadinamajai išvadai. Esminis pokytis tas, kad bendrovė šias užduotis pirmą kartą aiškiai atskiria į du specializuotus lustus, taip tikėdamasi efektyviau konkuruoti su „Nvidia“ DI aparatinės įrangos rinkoje.

    Naujieji TPU lustai turėtų tapti prieinami vėliau šiais metais per „Google Cloud“. Bendrovės teigimu, toks išskaidymas leidžia geriau optimizuoti sąnaudas ir našumą skirtingiems poreikiams, nes mokymas reikalauja maksimalios skaičiavimo galios, o išvada svarbi maža delsos trukmė ir stabilus pralaidumas.

    „Kylant DI agentų bangai nusprendėme, kad bendruomenei bus naudingiau turėti lustus, atskirai pritaikytus mokymui ir modelių pateikimui“, – sakė „Google“ vyresnysis viceprezidentas ir vyriausiasis DI bei infrastruktūros technologas Aminas Vahdatas.

    „Google“ skelbia, kad mokymui skirtas lustas už tą pačią kainą pasiekia 2,8 karto didesnį našumą nei ankstesnės kartos „Ironwood“ TPU. Tuo metu išvadai skirtas procesorius, bendrovės vertinimu, užtikrina apie 80 proc. geresnį našumą, lyginant su ankstesne karta.

    Vis dėlto „Google“ viešai nepateikė tiesioginių palyginimų su „Nvidia“ sprendimais, kurie šiuo metu laikomi rinkos etalonu. Toks atsargumas būdingas rinkai, kurioje našumas, energijos sąnaudos ir prieinamumas dažnai priklauso ne tik nuo paties lusto, bet ir nuo programinės aplinkos, tinklų, atminties architektūros bei konkrečių DI modelių.

    Atmintis ir delsos mažinimas

    Naujasis išvadai skirtas TPU 8i, kaip skelbiama, remiasi statine operatyviąja atmintimi SRAM, kuri ypač svarbi siekiant mažesnės delsos. „Google“ teigimu, kiekviename tokiame luste yra 384 megabaitai SRAM, tai yra tris kartus daugiau nei „Ironwood“ kartoje.

    Toks pasirinkimas atspindi platesnę tendenciją: didelių kalbos modelių ir DI agentų panaudojimuose vis labiau vertinama ne vien „žalia“ skaičiavimo galia, bet ir gebėjimas greitai „pamaitinti“ procesorius duomenimis. Būtent atminties pralaidumas ir architektūra tampa viena dažniausių našumo „siaurų vietų“ realiuose produktuose.

    „Ši architektūra sukurta tam, kad užtikrintų didžiulį pralaidumą ir mažą delsą, reikalingą vienu metu ekonomiškai vykdyti milijonus agentų“, – rašė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Lenktynės dėl nuosavų DI lustų

    „Google“ žingsnis vyksta platesniame technologijų milžinų kontekste, kai vis daugiau bendrovių kuria savo specializuotus procesorius, siekdamos mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir geriau valdyti kaštus. „Apple“ jau seniai integruoja neuroninius blokelius į savo išmaniesiems įrenginiams skirtus lustus, „Microsoft“ pranešė apie naują vidiniam naudojimui skirtą DI lusto kartą, o „Meta“ vysto kelias DI procesorių versijas kartu su „Broadcom“.

    „Google“ šiame kelyje yra viena ankstyviausių: bendrovė TPU naudoja nuo 2015 metų, o debesijos klientams juos nuomoja nuo 2018 metų. Tuo pat metu „Amazon“ debesijos padalinys vysto atskiras lustų linijas mokymui ir išvadai, stiprindamas konkurenciją debesijos infrastruktūros rinkoje.

    Kas naudosis ir kodėl tai svarbu

    „Google“ teigimu, TPU panaudojimas auga: finansų rinkų dalyviai kuria kvantitatyvinių tyrimų programinę įrangą, paremtą TPU, o JAV Energetikos departamento nacionalinės laboratorijos naudoja ant šių lustų sukurtus DI įrankius. Tokie pavyzdžiai rodo, kad kova dėl DI infrastruktūros persikelia iš demonstracijų į kasdienę praktiką, kur lemia kaina, tiekimas ir integracija.

    Rinkai tai svarbu dar ir dėl to, kad DI skaičiavimo pajėgumų paklausa išlieka didžiulė, o didieji debesijos tiekėjai stengiasi pasiūlyti alternatyvas „Nvidia“ produktams. Kuo daugiau realių pasirinkimų atsiranda klientams, tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui mažės vieno tiekėjo dominavimas ir stabilizuosis paslaugų kainodara.

    Šaltiniai:

    – https://blog.google/innovation-and-ai/infrastructure-and-cloud/google-cloud/eighth-generation-tpu-agentic-era/

    – https://www.cnbc.com/2025/11/06/google-unveils-ironwood-seventh-generation-tpu-competing-with-nvidia.html

    – https://www.cnbc.com/2018/11/28/aws-launches-inferentia-ai-chip.html

    – https://www.cnbc.com/2023/11/28/amazon-reveals-trainium2-ai-chip-while-deepening-nvidia-relationship.html

  • „Volkswagen“ susitarimas su „Xpeng“ atskleidė lūžį: kinų technologijos stumia Vakarus į kampą

    „Volkswagen“ susitarimas su „Xpeng“ atskleidė lūžį: kinų technologijos stumia Vakarus į kampą

    Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ stiprina bendradarbiavimą su Kinijos elektromobilių kūrėja „Xpeng“ ir taip signalizuoja platesnę tendenciją: automobilių pramonėje vertė vis labiau persikelia iš mechanikos į programinę įrangą, lustus ir skaitmenines paslaugas. Šios sritys tampa lemiamos, o Kinijos įmonės jose dažnai juda greičiau ir pigiau nei Vakarų konkurentai.

    Istoriškai „Volkswagen“ į Kiniją atėjo per bendras įmones, kurios ilgą laiką buvo būtinos dėl šalies reguliavimo. Tačiau dabar motyvas keičiasi: partnerystės vis dažniau reikalingos ne tam, kad būtų galima parduoti, o tam, kad būtų galima pasivyti technologinį tempą, ypač vadinamųjų programiškai apibrėžtų automobilių srityje.

    Kinijos rinka keičia žaidimo taisykles

    Kinija yra didžiausia automobilių rinka pasaulyje, o vietos gamintojai joje vis agresyviau atsikanda dalį iš tarptautinių prekės ženklų. „Volkswagen“ pastaraisiais metais susiduria su spaudimu tiek kainomis, tiek technologijomis, nes pirkėjai vis labiau renkasi automobilius, kurie primena išmanųjį įrenginį ant ratų.

    Kinijos vartotojams svarbi integruota skaitmeninė patirtis: nuolatiniai programinės įrangos atnaujinimai, balso valdymas, sklandus ryšys su paslaugomis ir ekosistemomis. Vakarų gamintojams, ilgai rėmusiems savo konkurencingumą tradicine inžinerija, tokie lūkesčiai reiškia būtinybę perkurti produktą ir kūrimo procesus.

    „Kinijos pirkėjas nori, kad automobilis natūraliai tęstų jo skaitmeninį gyvenimą, o jei to negauna, renkasi kitą prekės ženklą“, – sakė automobilių rinkos analitikas Conradas Laysonas.

    Greitis, programinė įranga ir lustai

    „Volkswagen“ siekia pasinaudoti „Xpeng“ kompetencija kuriant elektrinių automobilių elektronikos ir programinės įrangos architektūrą, taip pat pažangias vairuotojo pagalbos sistemas. Skelbiama, kad bendri projektai iki gamybinio etapo gali būti atvedami maždaug per 24 mėnesius, kai tradiciškai didiesiems gamintojams tam neretai prireikia 3–5 metų.

    Toks tempo skirtumas tampa strateginiu pranašumu: greičiau išleidžiami modeliai, greičiau reaguojama į vartotojų poreikius, greičiau tobulinamos skaitmeninės funkcijos. Prie to prisideda ir Kinijos tiekimo grandinės, ypač baterijų bei elektronikos komponentų srityje, kur mastas ir integracija leidžia spausti sąnaudas.

    „Xpeng jau yra ten, kur kiti tik bando nueiti, ypač kalbant apie technologijų brandą ir įgyvendinimo greitį“, – sakė „Sino Auto Insights“ vadovas Tu Le.

    Rizika Vakarams: nuo gamintojų iki surinkėjų?

    Didžiausias ilgalaikis klausimas Vakarų gamintojams yra kontrolė: kas valdys svarbiausius šiuolaikinio automobilio elementus, programinę įrangą, duomenis, naudotojo sąsają ir skaitmenines paslaugas. Jei šie komponentai kuriami ne gamintojo viduje, o išorinėse platformose, kyla rizika tapti labiau surinkėju nei technologijų lyderiu.

    Tuo pat metu geopolitika ir prekybos ribojimai gali fragmentuoti rinkas. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos riboja tam tikrų Kinijos kilmės programinės įrangos ir techninės įrangos naudojimą prijungtuose automobiliuose, todėl gamintojai gali būti priversti kurti skirtingas technologines platformas skirtingiems regionams.

    „Klausimas, kurį verta kelti, yra paprastas: kieno technologijų pagrindas bus naudojamas Europoje, ir kuris sprendimas ilgainiui bus tvirtesnis bei tinkamesnis“, – sakė Tu Le.

    „Volkswagen“ atvejis rodo, kad konkurencija elektromobilių eroje persikelia į programinės įrangos ir skaitmeninių funkcijų lygmenį, o Kinijos įmonės vis dažniau tampa ne tik gamintojais, bet ir technologijų tiekėjais. Vakarų gamintojams tai reiškia būtinybę arba sparčiai auginti vidines kompetencijas, arba pripažinti, kad be partnerių naujame etape išlikti bus vis sunkiau.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2025/08/??/volkswagen-deal-with-ev-maker-xpeng-shows-how-china-tech-threatens-western-automakers.html

    – https://www.iea.org/reports/global-ev-outlook-2024

    – https://www.acea.auto/fact/

  • JAV Kongrese – planas perrašyti privatumo taisykles: kas keistųsi dėl jūsų duomenų?

    JAV Kongrese – planas perrašyti privatumo taisykles: kas keistųsi dėl jūsų duomenų?

    JAV Atstovų Rūmuose ruošiami du įstatymų projektai, kurie siekia sukurti vieningą nacionalinį asmens duomenų privatumo standartą ir kartu „nukirsti“ beveik dviejų dešimčių valstijų atskiras taisykles. Iniciatyva orientuota į tai, kaip technologijų ir finansų sektoriaus bendrovės renka, naudoja ir dalijasi vartotojų duomenimis.

    Projektai vadinami SECURE Data Act ir GUARD Financial Data Act. Pirmasis labiau taikomas technologijų įmonėms, antrasis – finansinių paslaugų teikėjams, o kartu jie būtų taikomi kaip viena sistema, nustatanti bendras taisykles visoje šalyje.

    Iniciatyvą remia Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komiteto pirmininkas Brettas Guthrie ir Finansinių paslaugų komiteto pirmininkas Frenchas Hillas. Tai didina tikimybę, kad svarstymai komitetuose įgaus pagreitį ir artimiausiu metu gali pasiekti pirmuosius balsavimus.

    Kaip tai paliestų vartotojus?

    Pagal viešai aptartas projektų nuostatas, žmonėms būtų aiškiau apibrėžta teisė pasiekti savo asmens duomenis, juos ištaisyti arba ištrinti. Taip pat numatoma galimybė atsisakyti tikslinės reklamos ir asmens duomenų pardavimo.

    Šie principai primena kai kurių JAV valstijų jau įtvirtintas praktikas, tačiau pagrindinis pokytis būtų vienodas reguliavimas visose valstijose. Projekto šalininkai argumentuoja, kad dabartinis skirtingų taisyklių žemėlapis yra painus vartotojams ir brangus verslui, ypač mažesnėms įmonėms.

    „Šis įstatymas padėtų užbaigti painų, pagal valstijas suskaidytą taisyklių kratinį, kuris nuvilia ir vartotojus, ir smulkųjį verslą“, – sakė Brettas Guthrie.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Vienas ryškiausių aspektų – projektuose nenumatoma, kad vartotojai galėtų patys tiesiogiai paduoti įmones į teismą dėl privatumo pažeidimų. Tokia nuostata anksčiau buvo viena svarbiausių Demokratų iniciatyvų, tačiau priešininkai teigia, kad tai atvertų kelią masinėms byloms ir papildomoms sąnaudoms.

    Privatumo reforma JAV Kongrese stringa jau ne vienerius metus, nes nesutaria ne tik skirtingos partijos, bet ir pačios frakcijos viduje. Anksčiau planuoti balsavimai buvo atšaukiami paskutinę minutę, kai dalis Respublikonų atsisakydavo paremti kompromisus.

    Šį kartą iniciatoriai akcentuoja kitokią taktiką: pirmiausia susirinkti pakankamą daugumą Respublikonų gretose komitetuose, o tik tada siekti platesnės paramos ir derėtis su Demokratų stovykla. Lygiagrečiai panašų kelią renkasi ir Finansinių paslaugų komitetas.

    Kodėl vieningas standartas svarbus?

    Duomenų privatumo taisyklės JAV ilgą laiką vystėsi fragmentiškai, kai skirtingos valstijos priėmė savus įstatymus, o federalinis reguliavimas liko neišbaigtas. Verslui tai reiškia pareigą taikyti skirtingas atitikties programas, o vartotojams – nevienodas teises priklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Jei projektai būtų priimti, rinkai tai reikštų aiškesnį, visoje šalyje galiojantį rėmą, ypač reklamos technologijų ir finansinių paslaugų sektoriuose. Kartu tai galėtų sumažinti valstijų galimybes nustatyti griežtesnes taisykles, o būtent ši dilema ir tampa vienu aštriausių politinių ginčų taškų.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/data-privacy-bill-congress-states.html

  • Muskui smūgis JAV: „xAI“ elektrinei Misisipėje – naujas aplinkosaugininkų teisinis skundas

    Muskui smūgis JAV: „xAI“ elektrinei Misisipėje – naujas aplinkosaugininkų teisinis skundas

    Elono Musko valdoma bendrovė „xAI“ susidūrė su nauju teisiniu pasipriešinimu JAV Misisipės valstijoje, kur planuojama statyti didelę metanu kūrenamą elektrinę. Aplinkosaugos organizacijos prašo panaikinti oro taršos leidimą, kurį reguliuotojas išdavė kovo mėnesį.

    Skundą pateikė kelios nevyriausybinės organizacijos, tarp jų NAACP, „Young, Gifted & Green“ ir „Safe and Sound Coalition“. Jos teigia, kad elektrinė pablogins jau dabar regione fiksuojamas ozono problemas ir padidins teršalų, tokių kaip azoto dioksidas bei smulkiosios kietosios dalelės, kiekius.

    Leidimas elektrinei ir 41 turbina

    Misisipės aplinkos kokybės departamentas kovo 10 dieną išdavė leidimą, leidžiantį DeSoto apygardoje įrengti 41 gamtinėmis dujomis kūrenamą turbiną. Tokia infrastruktūra būtų skirta aprūpinti elektros energija netoliese esančius duomenų centrus, kurie DI plėtrai reikalingi dėl itin didelių skaičiavimo pajėgumų.

    „xAI“ regione jau vykdo veiklą per duomenų centrų projektus Memfio apylinkėse: vienas jų veikia Tenesio valstijoje, kitas planuojamas Southaven mieste Misisipėje. Būtent energijos paklausa, kurią sukuria dideli duomenų centrai, pastaraisiais metais tapo viena karščiausių temų JAV bendruomenėse.

    Kodėl kyla ginčas dėl taršos vertinimų?

    Organizacijos, kurias atstovauja Southern Environmental Law Center, teigia, kad leidimas išduotas remiantis netiksliais taršos skaičiavimais. Jų vertinimu, nebuvo pakankamai įvertinta, kaip projektas paveiks oro kokybę ir gyventojų sveikatą, ypač gyvenančių netoli planuojamos infrastruktūros.

    Pasak pareiškėjų, bendrovei nebuvo nustatyta pareiga naudoti švariausias įmanomas technologijas ar taikyti papildomas taršos mažinimo priemones. Taip pat keliami klausimai dėl viešumo ir vietos bendruomenių įtraukimo į svarstymus.

    Ką reiškia PSD leidimas?

    Elektrinei išduotas vadinamasis reikšmingo blogėjimo prevencijos leidimas, taikomas dideliems taršos šaltiniams, pavyzdžiui, komunalinio masto elektrinėms. Įprastai tokie leidimai siejami su ilgesnėmis derinimo procedūromis, kuriose dalyvauja federalinės institucijos, valstijų reguliuotojai ir visuomenė.

    Misisipės aplinkos kokybės departamentas patvirtino gavęs prašymą surengti įrodymų nagrinėjimo posėdį dėl leidimo. Reguliuotojas nurodė, kad „xAI“ turės galimybę prisijungti prie proceso kaip suinteresuota šalis.

    „xAI“ atstovai viešai šio skundo nekomentavo.

    Šis ginčas vyksta platesniame kontekste: JAV vis dažniau kyla konfliktų dėl didelės galios reikalaujančių duomenų centrų, kurie aptarnauja DI modelius ir paslaugas. Savivaldybės bei gyventojai vertina ne tik darbo vietų ir investicijų naudą, bet ir triukšmą, emisijas, elektros tinklų apkrovą bei ilgalaikę priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Verslo pusėje argumentuojama, kad tokie projektai būtini norint užtikrinti patikimą energijos tiekimą sparčiai augančiai skaičiavimo infrastruktūrai. Kritikai pabrėžia, kad spartus duomenų centrų augimas gali stabdyti oro kokybės tikslus, jei energijos poreikis dengiama naujais dujinių elektrinių projektais, o ne švaresniais sprendimais.

    „xAI“ plėtra yra susijusi ir su konkurencija DI rinkoje, kur varžosi keli didieji kūrėjai ir platformos. Vis dėlto būtent energetika ir poveikis aplinkai vis dažniau tampa veiksniais, galinčiais lemti projektų terminus, kaštus ir visuomenės palaikymą.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/11/elon-musks-xai-faces-fresh-opposition-after-landing-permit-for-mississippi-power-plant.html

    – https://naacp.org/articles/naacp-and-advocacy-groups-appeal-air-permit-xais-personal-power-plant-north-mississippi

  • DI duomenų infrastruktūros žaidėja „Vast Data“ – 30 mlrd. vertė ir 1 mlrd. injekcija su „Nvidia“

    DI duomenų infrastruktūros žaidėja „Vast Data“ – 30 mlrd. vertė ir 1 mlrd. injekcija su „Nvidia“

    Duomenų infrastruktūros bendrovė „Vast Data“ pritraukė apie 1 mlrd. eurų investicijų ir buvo įvertinta maždaug 27,6 mlrd. eurų. Prie finansavimo prisidėjo ir lustų gamintoja „Nvidia“, siekianti stiprinti pozicijas sparčiai augančioje DI rinkoje.

    „Vast Data“, įkurta 2016 metais, kuria programinę įrangą dideliems duomenų kiekiams valdyti ir saugoti, orientuodamasi į DI darbo krūvius. Bendrovė teigia, kad jos sprendimai naudojami projektuose, kuriuose veikia milijonai grafikos procesorių.

    Tarp klientų minima „CoreWeave“, „Mistral“, JAV karinės oro pajėgos ir „Cursor“. Tokie vardai atspindi rinkos tendenciją, kai DI modeliams mokyti ir diegti reikalinga ne tik skaičiavimo galia, bet ir itin našus duomenų tiekimas bei saugojimas.

    Vertė per metus išaugo kelis kartus

    Naujas įvertinimas daugiau nei tris kartus viršija ankstesnį, kai 2023 metais bendrovė buvo vertinama apie 8,4 mlrd. eurų. Tai rodo, kad investuotojai DI infrastruktūrą vis dažniau vertina kaip atskirą, didelį ir ilgalaikį verslo segmentą.

    Investicijų etapui vadovavo „Drive Capital“ ir „Access Industries“, dalyvavo „Fidelity Management and Research“, „NEA“ ir „Nvidia“. Skelbiama, kad sandoryje buvo ir pirminio, ir antrinio kapitalo dalis, kai dalis akcijų įsigyjama iš esamų akcininkų.

    Kodėl rinkai to reikia dabar?

    DI sistemoms plečiantis, didžiausiu iššūkiu tampa duomenų paruošimas, saugojimas ir jų perdavimas į skaičiavimo klasterius be vėlavimų. Tokie sprendimai leidžia efektyviau išnaudoti brangius grafikos procesorius, nes mažėja prastovų, kai skaičiavimo galia laukia duomenų.

    „DI diegimo mastas ir greitis kuria naują infrastruktūros bendrovių klasę“, – sakė „Drive Capital“ partneris Chrisas Olsenas.

    „Vast Data“ taip pat pranešė, kad sukaupti užsakymai viršijo apie 3,7 mlrd. eurų, o praėjusius finansinius metus įmonė užbaigė turėdama daugiau nei 460 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų įsipareigojimų. Tokie rodikliai investuotojams svarbūs vertinant, ar augimą palaiko reali paklausa, o ne vien lūkesčiai.

    Šis sandoris vyksta platesniame fone: pagal „Dealroom“ duomenis, šiais metais pasaulyje DI bendrovės pritraukė rekordinį finansavimą. Tuo pat metu „Nvidia“ aktyviai investuoja į privačias DI įmones, siekdama išlaikyti technologinį pranašumą ir ekosistemos kontrolę, kai auga tiek skaičiavimo, tiek duomenų infrastruktūros poreikis.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/nvidia-backs-ai-company-vast-data-at-30-billion-valuation.html

    – https://dealroom.co/blog/ai-investment-trends

  • „Palantir“ pasirašė 264 mln. eurų sandorį: taikys DI, kad apsaugotų JAV maisto tiekimą

    „Palantir“ pasirašė 264 mln. eurų sandorį: taikys DI, kad apsaugotų JAV maisto tiekimą

    Programinės įrangos bendrovė „Palantir Technologies“ sudarė apie 264 mln. eurų vertės sutartį su JAV Žemės ūkio departamentu. Šiuo susitarimu siekiama stiprinti maisto tiekimo grandinių atsparumą ir geriau valdyti žemės ūkio paskirties žemę, kai geopolitinės įtampos vis dažniau sutrikdo pasaulinę prekybą.

    Sutartis remiasi ankstesniais „Palantir“ projektais su departamentu ir dar labiau išplečia įmonės vaidmenį JAV viešajame sektoriuje. Pastaraisiais metais bendrovė vis dažniau minima ne tik gynybos, bet ir civilinėse srityse, kur reikalinga didelių duomenų analizė, rizikų vertinimas ir sprendimų priėmimo automatizavimas.

    Geopolitika ir spaudimas ūkiams

    JAV ūkininkai pastaruoju metu susiduria su didesnėmis sąnaudomis ir neapibrėžtumu eksporto rinkose. Tiekimo grandines veikia prekybos ginčai, logistikos trikdžiai, o taip pat energijos kainų svyravimai, kurie gali didinti transporto ir trąšų kaštus.

    Toks fonas skatina ūkius peržiūrėti auginamų kultūrų planus, o tai savo ruožtu gali paveikti pasiūlą ir kainas. Valstybinėms institucijoms tampa svarbu turėti tikslesnius duomenis apie gamybą, atsargas ir rizikas, kad būtų galima greičiau reaguoti į sutrikimus.

    Dėmesys žemės sandorių skaidrumui

    Vašingtone papildomai keliami klausimai dėl užsienio investicijų į JAV žemės ūkio paskirties žemę, ypač kai tai siejama su strateginiais interesais. Analitikai ir kai kurios tyrimų organizacijos ragina griežtinti atskleidimo reikalavimus, kad žemės sandoriai būtų skaidresni ir lengviau vertinami nacionalinio saugumo požiūriu.

    JAV Žemės ūkio departamento sprendimas telktis į skaitmeninius įrankius rodo siekį geriau identifikuoti rizikas, susieti skirtingus duomenų šaltinius ir greičiau aptikti neįprastus modelius. Tokios sistemos paprastai naudojamos duomenų integracijai, prognozavimui ir institucijų sprendimų paramai.

    „Palantir“ technologijos ir kritika

    „Palantir“ įkurta 2003 metais, o bendrovės vadovas Alexas Karpas ilgą laiką pabrėžia įmonės orientaciją į nacionalinio saugumo uždavinius. Pastaruoju metu „Palantir“ daug dėmesio skiria platformoms, kurios naudoja dirbtinis intelektas sprendimų priėmimui ir sudėtingų sistemų stebėsenai.

    „Tai, kad dabar galima taikyti daug tiksliau, pakeitė patį karo vedimo būdą“, – sakė Alexas Karpas.

    Vis dėlto bendrovė ne kartą kritikuota dėl darbo su JAV institucijomis, atsakingomis už migracijos kontrolę ir vidaus saugumą, o viešojoje erdvėje pasirodo diskusijų apie technologijų panaudojimą stebėsenai. „Palantir“ tokias pretenzijas yra neigusi, tačiau etikos ir privatumo klausimai, susiję su didžiųjų duomenų analitika bei DI, JAV ir Europoje toliau aštrėja.

    Investuotojų dėmesį bendrovei taip pat didina ryškūs akcijų kainos svyravimai ir dalies rinkos dalyvių skepticizmas dėl vertinimo. Nepaisant to, nauja sutartis su JAV Žemės ūkio departamentu rodo, kad federalinės institucijos ir toliau renkasi privačių technologijų tiekėjus, kai reikia greitai diegti sudėtingas duomenų platformas.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/22/palantir-inks-300-million-deal-with-usda-to-safeguard-food-supply.html
    https://www.usda.gov/our-agency/about-usda
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

  • „Ineos Automotive“ meta iššūkį SUV milžinams: 35 000 automobilių ir planai gaminti JAV

    „Ineos Automotive“ meta iššūkį SUV milžinams: 35 000 automobilių ir planai gaminti JAV

    Didžiosios Britanijos automobilių startuolis „Ineos Automotive“, kurį remia milijardierius seras Jimas Ratcliffeas, bando atgaivinti tvirtų, bekelės sąlygoms skirtų visureigių segmentą. Nuo 2022 metais pradėtos gamybos bendrovė pagamino daugiau kaip 35 000 „Grenadier“ visureigių ir pikapų, o 2026 metus vadina vienu svarbiausių augimo etapų.

    „Ineos Automotive“ vadovė Lynn Calder teigia, kad šių metų tikslas yra pasiekti veiklos lūžio tašką, kai pajamos ima dengti sąnaudas. Pasak jos, tam nereikia kardinalaus pardavimų šuolio, nes bendrovė siekia dirbti itin efektyviai ir didinti apimtis ten, kur paklausa jau susiformavusi.

    „Mes kuriame sėkmę ir pelningumą. Dirbame efektyviai, todėl iki lūžio taško galime prieiti ir be labai didelio papildomo pardavimų augimo“, – sakė L. Calder.

    JAV rinka ir gamybos planai

    Bendrovė automobilius parduoda maždaug 50 rinkų Šiaurės Amerikoje, Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje, Kinijoje ir Australijoje. Vis dėlto didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas JAV, kurios sudaro apie 60 proc. „Ineos Automotive“ pardavimų.

    Vadovų teigimu, JAV rinkoje šiemet planuojamas maždaug 30–35 proc. pardavimų augimas, o pirmasis ketvirtis turėtų būti rekordinis pagal užsakymų skaičių. Kartu bendrovė pripažįsta, kad praėjusiais metais verslui kliudė tiekimo grandinių sutrikimai ir muitų politika, kuri automobilių sektoriuje gali greitai pakeisti savikainą bei kainodarą.

    Ilgalaikis tikslas ambicingas: iki ankstyvųjų 2030-ųjų pasiekti 200 000–250 000 automobilių pardavimų per metus. Tam, pasak L. Calder, vien dabartinės gamybos bazės gali nepakakti, todėl svarstoma plėtra JAV ir galimos gamyklos idėja.

    „Mūsų modeliai turi didžiulį patrauklumą JAV rinkai, todėl logiška dalį gamybos perkelti arčiau pirkėjo. Taip, mes rimtai svarstome gamybos JAV galimybes“, – sakė L. Calder.

    Viena iš priežasčių, kodėl gamyba JAV būtų patraukli, yra vadinamasis 25 proc. muitas lengviesiems sunkvežimiams, taikomas importui į JAV. Šis istorinis tarifas, dažnai vadinamas vištų mokesčiu, automatiškai mažina importuojamų pikapų konkurencingumą ir skatina gamintojus ieškoti vietinės surinkimo ar gamybos sprendimų.

    Nuo Londono aludės iki „Grenadier“

    Pagrindinis „Ineos Automotive“ modelis „Grenadier“ pavadintas pagal Londono aludę, kurioje, kaip pasakojama, J. Ratcliffeui gimė idėja sukurti utilitarinį, itin tvirtą 4×4, orientuotą į realų naudojimą. Jis viešai yra sakęs, kad rinkoje atsirado niša po to, kai buvo nutraukta klasikinio „Land Rover Defender“ gamyba.

    „Ineos Automotive“ pozicionuoja „Grenadier“ kaip funkcionalų, ilgaamžį ir rimtai bekelėje važiuoti galintį automobilį. Bendrovė akcentuoja, kad tai nėra tik įvaizdžio visureigis, o transporto priemonė darbui ir kelionėms, kurią galima rinktis tiek SUV, tiek pikapo, tiek komercinėmis versijomis.

    JAV rinkai siūloma versija komplektuojama su 3,0 litro šešių cilindrų benzininiu varikliu, o komponentus tiekia žinomi automobilių pramonės tiekėjai. Bendrovė taip pat yra sakiusi, kad vystant projektą pasitelkė išorinius inžinerinius partnerius, o tai leido greičiau startuoti ir sumažinti rizikas, kurios dažnai pražudo naujus gamintojus.

    Kaina, investicijos ir naujas modelis

    „Grenadier“ kaina JAV rinkoje minima apie 71 000 JAV dolerių, tai atitinka maždaug 66 000 eurų, skaičiuojant apytiksliu kursu. Pikapo „Quartermaster“ kaina siekia apie 84 400 JAV dolerių, arba maždaug 78 000 eurų, o ribotos serijos, labiau individualizuotos versijos gali kainuoti apie 157 000 JAV dolerių, tai yra apie 145 000 eurų.

    „Ineos Automotive“ neatskleidžia detalių finansinių rodiklių, tačiau patvirtina, kad nuo 2017 metais pradėto projekto investuota apie 2 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,8 mlrd. eurų. Automobilių pramonėje tai laikoma santykinai kuklia suma, turint omenyje gamyklos paleidimą, tiekimo grandines ir prekybos tinklą, tačiau konkurencinė aplinka išlieka itin brangi ir rizikinga.

    Kitas planuojamas modelis vadinamas „Fusilier“. Jis iš pradžių buvo pristatomas kaip elektrinis automobilis, tačiau 2024 metais bendrovė skelbė peržiūrinti planus ir vertinanti hibridines alternatyvas, atsižvelgdama į paklausos pokyčius ir reguliavimo kryptį skirtingose rinkose.

    Pasak L. Calder, ateityje bendrovė labiau remsis partnerystėmis, o ne nuo nulio kuriamais projektais, kaip buvo su „Grenadier“. „Fusilier“ rinką galėtų pasiekti per artimiausius dvejus ar trejus metus, o vėliau planuojamas spartesnis naujų produktų ritmas.

    „Ineos Automotive“ atvejis išsiskiria tuo, kad startuolis veikia turėdamas stiprų pramoninį užnugarį ir aiškiai pasirinktą nišą, kai dauguma naujų gamintojų bandė eiti į masinę elektromobilių rinką ir susidūrė su kapitalo stygiumi. Vis dėlto sėkmę lems tai, ar pavyks stabiliai didinti gamybą, išlaikyti kokybę ir prisitaikyti prie muitų bei technologijų krypties pokyčių.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2025/04/06/ineos-automotive-startup-backed-by-a-knighted-billionaire-and-soccer-mogul-wants-to-rekindle-the-rugged-suv-market.html
    – https://media.ineosgrenadier.com/en/corporate/leadership-team.html
    – https://media.ineosgrenadier.com/en/news-articles/ineos-automotive-statement-on-the-us-tariffs-announcement.html
    – https://www.ineos.com/news/ineos-group/ineos-automotive-introduces-the-ineos-fusilier.-one-vehicle-two-powertrains/
    – https://www.forbes.com/profile/james-ratcliffe/

  • „Microsoft“ netikėtas sprendimas: „LinkedIn“ vadovu paskyrė Daną Shapero – kas keisis?

    „Microsoft“ netikėtas sprendimas: „LinkedIn“ vadovu paskyrė Daną Shapero – kas keisis?

    „Microsoft“ pakeitė „LinkedIn“ vadovą: socialinio profesinių ryšių tinklo generaliniu direktoriumi paskirtas ilgametis bendrovės vadovas Danas Shapero. Iki šiol „LinkedIn“ vadovavęs Ryanas Roslansky lieka „Microsoft“ vykdomuoju viceprezidentu, o pokyčiai įsigalioja nedelsiant.

    Vadovų rokiruotė vyksta „Microsoft“ intensyviai diegiant dirbtinio intelekto funkcijas tiek produktyvumo sprendimuose, tiek „LinkedIn“ produktuose. Tuo pat metu bendrovė didina investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI paslaugoms ir debesijos klientų skaičiavimo pajėgumams užtikrinti.

    „Danas vadovavo pardavimams, rinkodarai ir produktui svarbiausiose šio verslo dalyse“, – sakė Ryanas Roslansky.

    R. Roslansky „LinkedIn“ dirba nuo 2009 metų, o įmonės vadovu tapo 2020 metais. Jam vadovaujant, „LinkedIn“ narių skaičius išaugo iki 1,3 mlrd., kai anksčiau siekė apie 700 mln., o platforma vis aktyviau ieško būdų didinti pajamas vienam naudotojui.

    „LinkedIn“ augimą „Microsoft“ pastaruoju metu įvardija kaip nuoseklų, tačiau brandesnės rinkos sąlygos reiškia didesnį spaudimą efektyvumui ir naujiems produktams. Per ketvirtąjį ketvirtį „LinkedIn“ pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 11 proc., rodant, kad reklamos, prenumeratų ir talentų sprendimų paklausa išlieka.

    Naujas vadovas ir DI kryptis

    D. Shapero „LinkedIn“ prisijungė 2008 metais, o pastaruosius penkerius metus ėjo vykdomojo operacijų vadovo pareigas. Jo karjera apėmė skirtingas funkcijas, todėl „Microsoft“ tikisi tęstinumo, bet ir spartesnio produkto vystymo, ypač susijusio su DI pritaikymu darbo rinkai.

    „Ekonominių galimybių galia ir „LinkedIn“ pažadas niekada nebuvo tokie svarbūs, kaip dabar, kai pasaulį transformuoja DI, o profesionalams visur tenka persiorientuoti kartu“, – sakė Danas Shapero.

    Pastaraisiais metais darbo rinka keičiasi dėl automatizavimo, naujų skaitmeninių įgūdžių paklausos ir hibridinio darbo modelių. Tokiose sąlygose „LinkedIn“ siekia išlaikyti pozicijas kaip pagrindinė profesionalų platforma, o DI funkcijos vis dažniau naudojamos personalizuotoms rekomendacijoms, turinio matomumui ir atrankos procesams.

    Pokyčiai ir „Microsoft“ vadovų perėjimai

    Šie paskyrimai vyksta platesnių „Microsoft“ vadovų pokyčių fone. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė skelbė apie svarbių vadovų pasitraukimus ir pareigų perskirstymą, siekiant užtikrinti tęstinumą pagrindinėse produktų grupėse.

    Kartu pranešta, kad „LinkedIn“ vyresnysis inžinerijos viceprezidentas Mohak Shroff taps „Microsoft“ platformos ir skaitmeninio darbo prezidentu bei atsiskaitys R. Roslansky. „LinkedIn“ inžinerijos vadovavimą perima kiti padalinio vadovai, kad būtų išlaikytas technologinis tempas ir produktų vystymo stabilumas.

    „LinkedIn“ vadovo pasikeitimas signalizuoja, kad „Microsoft“ toliau stengsis išnaudoti platformą kaip vieną svarbiausių kanalų, jungiančių profesinį turinį, darbo paiešką, mokymąsi ir verslo sprendimus. Rinka tikisi, kad D. Shapero laikotarpiu dėmesys dar labiau kryps į DI įrankius, kurie turėtų padėti tiek kandidatams, tiek darbdaviams greičiau priimti sprendimus.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/22/microsoft-linkedin-names-dan-shapero-ceo.html
    https://www.microsoft.com/en-us/investor/earnings/fy-2025-q4/press-release-webcast

  • Trylika lustų rinkos grandų meta pinigus į „Wayve“: ar tai reiškia naują robotaksi erą?

    Trylika lustų rinkos grandų meta pinigus į „Wayve“: ar tai reiškia naują robotaksi erą?

    Didžiosios lustų gamintojos „AMD“, „Qualcomm“ ir „Arm“ paskelbė investavusios į britų autonominio vairavimo startuolį „Wayve“. Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas turėtų paspartinti technologijos komercializavimą ir padėti plėstis automobilių gamintojų rinkoje, kur konkurencija aštrėja.

    Pasak „Wayve“, „AMD“, „Qualcomm“ ir „Arm“ kartu investavo 60 mln. JAV dolerių, tai yra apie 55 mln. eurų. Tai tęstinė investicija po anksčiau skelbto 1,2 mlrd. JAV dolerių raundo, kuris siekė apie 1,1 mlrd. eurų ir buvo pritrauktas 2026 metais.

    Statymas į kitokį autonomijos kelią

    „Wayve“ kuria DI pagrindu veikiantį vadinamąjį AI Driver sprendimą, kuris siekia autonomiškumo be itin detalių aukštos raiškos žemėlapių ir be ilgo atskiros teritorijos apmokymo. Tokia kryptis skiriasi nuo dalies konkurentų, kurie labiau remiasi žemėlapiais ir iš anksto paruoštomis maršrutų duomenų bazėmis.

    Šis modelis investuotojams patrauklus tuo, kad teoriškai gali būti lengviau pritaikomas skirtingose šalyse ir miestuose, o diegimas gali tapti pigesnis bei greitesnis. Praktikoje tai dar teks įrodyti realiose eismo sąlygose ir skirtingose reguliavimo aplinkose.

    „Mums svarbiausia, kad klientai galėtų rinktis, su kokia silicio platforma dirbti, o mes galėtume prisitaikyti prie to, kas jau naudojama pramonėje“, – sakė „Wayve“ vadovas Alexas Kendall.

    „Mes galime ateiti į pramonę ten, kur ji yra, ir tai didina mūsų diegimo greitį bei mastą“, – teigė jis.

    Kodėl lustų gamintojams tai strategiška

    Autonominiam vairavimui ir pažangioms pagalbos vairuotojui sistemoms reikia didelės skaičiavimo galios, todėl automobilių pramonėje auga specializuotų lustų ir programinės įrangos ekosistemų reikšmė. Skirtingi gamintojai renkasi skirtingas platformas, o „Wayve“ siekia būti suderinama su įvairiais sprendimais.

    „Arm“ architektūra plačiai naudojama automobilių elektronikoje, „Qualcomm“ aktyviai plečia automobiliams skirtų platformų portfelį, o „AMD“ taip pat dalyvauja spartėjančioje automobilių skaičiavimo rinkoje. Investicija į „Wayve“ šioms bendrovėms yra būdas įsitvirtinti grandinėje, kur vertė kuriama ne tik aparatine įranga, bet ir DI programiniais modeliais.

    Bandymų geografija ir kova dėl Europos

    „Wayve“ skelbia testuojanti technologiją Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Japonijoje ir JAV. Bendrovė taip pat yra pasirašiusi komercinį susitarimą su „Nissan“ dėl DI integravimo į vairuotojo pagalbos sistemas, skirtas komerciniams automobiliams.

    Kovo mėnesį „Wayve“, „Nissan“ ir „Uber“ pranešė ketinančios kartu vystyti robotaksi kryptį. Tuo pat metu konkurentai plečiasi: „Waymo“ testuoja automobilius Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje, o Kinijos bendrovės „Baidu“, „WeRide“ ir „Pony.ai“ taip pat didina aktyvumą užsienio rinkose.

    Autonominio transporto rinka vis labiau panašėja į ilgalaikę technologinę lenktynę, kur svarbu ne tik DI kokybė, bet ir saugos įrodymai, reguliuotojų leidimai, draudimo modeliai, kaštai bei patikimas veikimas skirtingomis oro ir eismo sąlygomis. Nauja „Wayve“ investicija rodo, kad lustų pramonė nori turėti savo favoritą šioje kovoje.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/04/16/chip-giants-amd-qualcomm-and-arm-back-driverless-car-startup-wayve-with-fresh-funds.html
    – https://www.cnbc.com/2026/02/24/wayve-fundraise-nvidia-microsoft.html