Category: Technologijos

  • Vokietijos aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pritraukė 30 mln. eurų elektriniam 9 vietų lėktuvui

    Vokietijos aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pritraukė 30 mln. eurų elektriniam 9 vietų lėktuvui

    Miunchene įsikūręs aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pranešė pritraukęs 30 mln. eurų investiciją, skirtą kurti nulinės emisijos regioniniams skrydžiams.

    Bendrovė vysto elektrinį devynvietį orlaivį, varomą vien baterijomis maitinama elektrine trauka. Planuojama, kad jis galės įveikti iki 400 km atstumą ir gabenti tiek keleivius, tiek krovinius.

    „VÆRIDION“ teigia siekianti pakartoti tai, ką elektromobiliai padarė kelių transportui: pakeisti iškastinį kurą naudojančias priemones baterijomis varomomis alternatyvomis.

    Startuolį 2021 metais įkūrė du buvę „Airbus“ vadovai – Ivor van Dartel ir dr. Sebastian Seemann. Pirmasis jų kuriamas orlaivis – patentuotas prototipas „Microliner“.

    „Microliner“ planai ir terminas

    „VÆRIDION“ pradeda nuo devynviečio orlaivio, tačiau ateityje planuoja technologiją didinti, kad galėtų pasiūlyti skrydžius visoje Europoje.

    Komercinį „Microliner“ startą bendrovė taikosi pasiekti iki 2030 metų.

    Pasak startuolio, „Microliner“ turėtų būti tylesnis nei įprasti lėktuvai, todėl geriau tiktų mažesniems aerodromams ir galėtų būti greičiau pritaikomas rečiau aptarnaujamose vietovėse.

    Kas investavo ir kam bus skirti pinigai

    „Series A2“ investicijų etapui vadovavo Nyderlandų rizikos kapitalo fondas SHIFT Invest ir Nyderlandų nacionalinė investicijų institucija „Invest-NL“. Prie raundo taip pat prisidėjo esami investuotojai – „World Fund“, „Project A“ ir „Vsquared Ventures“.

    Bendrovė nurodo iki šiol iš viso pritraukusi apie 60 mln. eurų, o naujos lėšos bus nukreiptos pirmajam „Microliner“ prototipui sukurti.

    ES parama pramoninei gamybai

    Be privataus kapitalo, „VÆRIDION“ teigia atrinkta gauti Europos Sąjungos 94,5 mln. eurų „Innovation Fund“ dotaciją. Ji turėtų padėti vystyti „Microliner“ iki pramoninės gamybos masto.

    Startuolio įkūrėjas ir vadovas Ivor van Dartel teigė, kad per pastaruosius metus komanda pavertė patikrintą „Microliner“ dizainą realia įranga, o traukos ir baterijų technologijos šiuo metu bandomos nuosavoje bazėje Oberpfaffenhofene.

    Pasak jo, pritrauktas nuosavo kapitalo raundas turėtų leisti pastatyti pirmąjį reikalavimus atitinkantį orlaivį.

  • Penki JK startuoliai laimėjo aštuonis „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ patentus

    Penki JK startuoliai laimėjo aštuonis „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ patentus

    Penki Jungtinės Karalystės startuoliai įgijo teises naudotis didžiųjų korporacijų sukurtomis patentuotomis technologijomis – tai gali iš esmės sustiprinti jų konkurencingumą tiek vietos, tiek tarptautinėse rinkose.

    IPHatch UK 2026 konkurse jie užsitikrino aštuonis patentus, kilusius iš „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ portfelių. Tokios technologijos jaunoms įmonėms įprastai būtų sunkiai pasiekiamos be didelių investicijų ir ilgamečių tyrimų.

    Šiemet finalinei atrankai buvo atrinktas 21 startuolis, o galutinio pristatymo diena vyko „City of Glasgow College“. Po intensyvios atrankos buvo išrinkti penki nugalėtojai.

    Be pačių patentų, laimėtojai taip pat gauna tiesioginį ryšį su technologijų savininkėmis korporacijomis – tai gali atverti kelią tolimesniam bendradarbiavimui, investicijoms ar žingsniams į tarptautines rinkas.

    Kas laimėjo patentus ir iš ko jie kilę

    Tarp nugalėtojų – CALMS International iš West Midlands: įmonių programinę įrangą kurianti bendrovė, kuriai skirtas NEC patentas.

    Taip pat atrinkta „Cyber Nandhini“ iš Aberdyno – kibernetinio saugumo verslas, gavęs „Nokia“ patentą.

    Švietimo technologijų ir dirbtinio intelekto srityje veikianti „The Discourse AI“ iš Safolko pelnė du „Panasonic“ patentus.

    Dar viena „Panasonic“ technologija atiteko „Mixd Reality“ iš Stafordšyro – papildytosios realybės ir švietimo technologijų įmonei.

    Didžiausią paketą gavo RS9 Technologies iš West Midlands: kibernetinio saugumo ir DI bendrovei skirti trys „DENSO“ patentai.

    Kodėl patentai startuoliams tampa vis svarbesni

    Konkurso organizatoriai pabrėžia, kad spartėjant DI plėtrai programinės įrangos kūrimas tampa greitesnis ir pigesnis, todėl vien technologinio „pranašumo“ gali nepakakti ilgalaikei persvarai išlaikyti.

    Darbas su jau suteiktu patentu gali padėti startuoliui sumažinti tyrimų ir plėtros laiką bei kaštus, nes technologinis pagrindas jau būna sukurtas didelės tarptautinės įmonės.

    Toks modelis naudingas ir pačioms korporacijoms: vertingi, bet nenaudojami patentai gali būti įdarbinami per ambicingas jaunas įmones, o ne „gulėti“ portfeliuose.

    Programą vykdančios organizacijos mastas

    Programą vykdanti „Piece Future“ nurodo, kad per IPHatch iniciatyvą jau buvo komercializuota daugiau nei 350 patentų, o per 14 konkursų 12 rinkų į programas įsitraukė daugiau nei 100 startuolių.

    Europos ambasadoriumi įvardijamas Deepak Pathak akcentavo, kad tiesioginis startuolių sujungimas su didžiųjų įmonių technologijomis, ekspertize ir resursais gali padėti mažesniems verslams pasiekti tai, kas kitu atveju būtų sunkiai prieinama.

  • JK „Sovereign AI“ fondas ir „Stripe“ vadovas investuoja į „Potential Sciences“ kelių mln. dolerių raunde

    JK „Sovereign AI“ fondas ir „Stripe“ vadovas investuoja į „Potential Sciences“ kelių mln. dolerių raunde

    Londone įsikūręs startuolis „Potential Sciences“, kuriantis dirbtinio intelekto infrastruktūrą moksliniam vaistų atradimui, sulaukė Jungtinės Karalystės vyriausybės „Sovereign AI“ fondo ir „Stripe“ vadovo Patricko Collisono palaikymo.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimai apjungia dirbtinį intelektą, mašininį mokymąsi ir kvantinės chemijos simuliacijas, kad mokslininkams būtų lengviau suprasti, kaip molekulės elgiasi ir sąveikauja tarpusavyje.

    Skirtingai nuo daugelio ankstesnių metodų, „Potential Sciences“ sako kurianti DI modelį, labiau orientuotą į fundamentalius fizikos dėsnius, o ne į ankstesnių eksperimentų duomenis.

    Startuolio vertinimu, toks požiūris galėtų DI skaičiavimus, reikalingus cheminių junginių kūrimui, atpiginti iki 100 kartų, palyginti su dabartinėmis sąnaudomis.

    Investicija – „dešimčių milijonų“ dolerių dydžio

    Jungtinės Karalystės „Sovereign AI“ fondas pranešė, kad prisideda prie „Potential Sciences“ pritraukiamo finansavimo raundo, kurio dydis siekia dešimtis milijonų dolerių.

    Be pinigų, fondas taip pat įsipareigojo skirti startuoliui ir skaičiavimo pajėgumų (angl. compute capacity). „Potential Sciences“ įkurta praėjusių metų lapkritį.

    Kas dar dalyvauja raunde ir kas įkūrė startuolį

    Pradiniame (seed) finansavimo etape taip pat dalyvauja „Twin Path Ventures“, „Odyssey“, „Portfolio Ventures“, „Blue Wire Capital“, „rule30“, „Nauta Capital“ ir „Lightfield Equity“.

    Investuotojų sąraše minimos ir vadinamosios angelų investicijos, tarp jų – ir Patricko Collisono.

    Vis dėlto „Potential Sciences“ neatskleidė tikslios pritrauktos sumos ir įmonės vertės.

    Startuolį įkūrė gydytojas Hatem Helal – buvęs „Graphcore“ vadovas. Tekste taip pat nurodoma, kad lustus kūrusi įmonė „Graphcore“ buvo įsigyta „SoftBank“ 2025 metais.

  • „Kabilio“ pritraukė 10 mln. eurų: plečia DI buhalterijos platformą ir kuria agentus

    „Kabilio“ pritraukė 10 mln. eurų: plečia DI buhalterijos platformą ir kuria agentus

    Ispanijos DI buhalterijos platforma „Kabilio“ pritraukė 10 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėtrai ir naujiems produktams, įskaitant DI agentus. Finansavimo etapui vadovavo fondai „Picus Capital“ ir „Visionaries“, o taip pat prisidėjo Ispanijos technologinių inovacijų viešoji agentūra CDTI.

    Po šio raundo bendrovės pritrauktas kapitalas nuo veiklos pradžios išaugo iki 14 mln. eurų. Ankstesnį „Kabilio“ „pre-seed“ etapą taip pat vedė „Picus Capital“ ir „Visionaries“.

    „Kabilio“ įkūrė Jose Ojeda ir Álex Valls. Įmonė kuria DI paremtą platformą, skirtą apskaitos įmonėms ir jų smulkiojo verslo klientams automatizuoti administracinius bei finansinius procesus.

    Ispanijoje, kaip ir didelėje dalyje Europos, smulkios įmonės dažnai buhalteriją ir mokesčių klausimus patiki išorinėms apskaitos įmonėms. Tai reiškia didžiulius sąskaitų, banko operacijų ir dokumentų kiekius, o nemaža dalis darbo vis dar atliekama rankiniu būdu.

    Kaip veikia „Kabilio“ platforma

    Bendrovė siekia sumažinti pasikartojančių užduočių naštą automatizuodama rutininius apskaitos procesus, tačiau palikdama buhalteriams kontrolę: jie peržiūri ir patvirtina sistemos pasiūlymus.

    Platforma DI pagalba nuskaito sąskaitas, siūlo apskaitos įrašus, susieja banko operacijas ir padeda paruošti suderinimus. Taip pat pažymimi atvejai, kuriems, tikėtina, reikia specialisto dėmesio.

    „Kabilio“ pabrėžia, kad sistema veikia greta jau naudojamų apskaitos programų: buhalteriams nebereikia suvedinėti visko ranka, daugiau dėmesio skiriama rezultatų peržiūrai ir patvirtinimui.

    DI agentas: užduotys per el. paštą ir „WhatsApp“

    Įmonė pristato DI apskaitos agentą, kuris turėtų automatizuoti tokias darbo eigas kaip sąskaitų surinkimas, operacijų suderinimas, įrašų validavimas ir trūkstamų dokumentų paprašymas per el. paštą bei „WhatsApp“.

    Teigiama, kad buhalteriai galės priskirti užduotis paprasta kalba suformuluotomis instrukcijomis ir pasirinkti agento savarankiškumo lygį. Keliuose apskaitos biuruose ši technologija jau bandoma.

    Pasak vieno iš įkūrėjų Álexo Vallso, agento kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų, su kuriais jis dirba, todėl klientai perkeliami į tą pačią platformą – taip agentas gali reaguoti vos atsiradus naujai sąskaitai ar mokėjimui banke.

    Plėtra: nuo buhalterinių įmonių iki smulkaus verslo

    „Kabilio“ taip pat pristatė „Kabilio Empresas“ – sprendimą, leidžiantį smulkioms įmonėms išrašyti sąskaitas, prijungti banko sąskaitas ir stebėti pinigų srautus, o duomenimis su apskaitos įmone dalintis realiu laiku.

    Šiuo metu „Kabilio“ bendradarbiauja su beveik 500 apskaitos įmonių – palyginti su maždaug 100 prieš metus. Tarp klientų minimos „Adlanter“, „Solfico“ ir „Gemap“ (pastarosios dvi priklauso „iusTime“ grupei).

    Įmonė nurodo, kad jos komanda išaugo iki 80 darbuotojų, o daugiau nei pusė dirba produkto ir inžinerijos srityse. Naujas finansavimas bus panaudotas DI agento diegimui, apskaitos procesų automatizacijos gilinimui ir bendros platformos apskaitos įmonėms bei smulkiajam verslui plėtrai.

    Vėlesniame etape planuojama, kad DI agento funkcijos bus išplečiamos ir smulkiojo verslo klientams – agentas galėtų išrašyti sąskaitas, priminti apie vėluojančius mokėjimus, paprašyti trūkstamų kvitų ar atsakyti į rutininius apskaitos ir mokesčių klausimus.

  • „Zilch“ pajamos augo 36 proc. iki 147,5 mln. svarų, bet nuostoliai beveik patrigubėjo

    „Zilch“ pajamos augo 36 proc. iki 147,5 mln. svarų, bet nuostoliai beveik patrigubėjo

    Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „Zilch“ per finansinius metus pajamas padidino 36 proc. iki 147,5 mln. svarų sterlingų, tačiau nuostoliai tuo pat metu išaugo beveik tris kartus – iki 35,9 mln. svarų.

    Naujausi bendrovės finansiniai duomenys rodo, kad augimą labiausiai skatino didesnės klientų išlaidos per „Zilch“ paskyras. Įmonė taip pat siejama su pasirengimu galimam pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO).

    „Zilch“ veikia kaip skolintojas ir siūlo kelis produktus – nuo BNPL (pirk dabar, mokėk vėliau) sprendimo iki debeto kortelės bei paskolų. Pajamos skaičiuotos už laikotarpį, pasibaigusį 2026 metų kovą.

    Vis dėlto kartu su augimu didėjo ir išlaidos: nuostolius, anot bendrovės, didino klientų pritraukimo bei prekės ženklo kūrimo kaštai, taip pat didesni atidėjiniai kredito nuostoliams, kai įmonė ėmėsi ilgesnio laikotarpio paskolų.

    Augo pardavimų apimtys ir aktyvių vartotojų skaičius

    Bendrovė nurodo, kad platformoje per metus parduotų prekių vertė (GMV) pakilo 28 proc. ir pasiekė 2,4 mlrd. svarų sterlingų.

    Aktyvių vartotojų skaičius išaugo 21 proc. iki 970 000, o vidutinės metinės išlaidos vienam aktyviam klientui padidėjo 6 proc. iki 2 500 svarų.

    Kas didino nuostolius

    „Zilch“ nuostoliai per metus šoktelėjo nuo 12,5 mln. iki 35,8 mln. svarų sterlingų. Įmonė šį pokytį sieja su agresyvesnėmis investicijomis į augimą ir didesnėmis kredito rizikos sąnaudomis.

    Bendrovės vadovas Philipas Belamantas šiuos finansinius metus apibūdino kaip „pamatinius“ ir teigė, kad buvo sąmoningai investuojama į produktus, technologijas bei infrastruktūrą, siekiant pasiruošti kitam plėtros etapui.

    Užuominos apie IPO ir verslo modelį

    Bendrovė taip pat skelbia pasiekusi 300 mln. JAV dolerių (224 mln. svarų) metinį pajamų „run rate“. Pasak vadovo, įmonė jau fiksavo du ketvirčius iš eilės, kai buvo gautas koreguotas pelnas prieš mokesčius.

    „Zilch“ yra remiama „Goldman Sachs“ ir „eBay“, o 2021 metų finansavimo etape bendrovė buvo įvertinta 2 mlrd. JAV dolerių. Įmonė uždirba iš mokesčių, o dalis jos paslaugų – subsidijuojamos reklamos užsakovų.

    Taip pat pranešama, kad „Zilch“ gali ruoštis IPO – investicinius bankus šiam procesui ji esą gali telkti jau dabar, o pats viešas akcijų siūlymas galėtų įvykti ne anksčiau kaip kitais metais.

  • Europos Komisija įstatymų rengimui pasitelkia dirbtinį intelektą: siekia mažinti biurokratiją

    Europos Komisija įstatymų rengimui pasitelkia dirbtinį intelektą: siekia mažinti biurokratiją

    Europos Komisija pradėjo naudoti dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda rengti naujus teisės aktus ir paprastinti jau galiojančius. Briuselis tai pristato kaip dalį platesnio plano mažinti perteklinę biurokratiją ir administracines išlaidas verslui.

    Apie šiuos pokyčius Komisija pranešė metinėje savo supaprastinimo darbotvarkės apžvalgoje. Joje nurodoma, kad DI taikymas turi padėti greičiau pastebėti, kur ES teisės aktuose kartojasi panašios nuostatos ar atsiranda prieštaravimų.

    Skelbiama, kad nauji vidiniai skaitmeniniai įrankiai skirti „modernizuoti“ teisėkūrą: jie padeda identifikuoti sutapimus skirtinguose dokumentuose ir atkreipti dėmesį į galimus dubliavimus, nenuoseklumus ar vietas, kur galima supaprastinti.

    Kartu Komisija žada stiprinti teisinį darbuotojų pasirengimą ir didinti resursus, kad kuriamos taisyklės netaptų pernelyg sudėtingos. Ši kryptis apima įvairias sritis – nuo technologijų ir žemės ūkio iki migracijos, aplinkosaugos bei mokesčių.

    Supaprastinimas – ir institucijoms, ir valstybėms

    Už supaprastinimo darbotvarkę atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis spaudos konferencijoje teigė, kad pokyčiai turėtų būti juntami praktikoje – įmonėms esą mažiau laiko teks skirti formoms ir daugiau – plėtrai bei inovacijoms.

    Komisija pripažįsta, kad ES taisyklių rinkinys seniai kritikuojamas dėl sudėtingumo ir kartais pasitaikančio nenuoseklumo. Todėl iniciatyva apima ne tik naujų taisyklių kūrimą, bet ir senesnių teisės aktų peržiūrą.

    Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos darbotvarkėje supaprastinimas įvardijamas kaip viena pagrindinių politinių krypčių. Komisija nurodo parengusi 12 vadinamųjų „omnibus“ paketų, skirtų peržiūrėti ir supaprastinti esamą reguliavimą, o sutaupymus vertina 22,3 mlrd. eurų.

    Daugėja pažeidimo procedūrų ir kova su „gold-plating“

    Kita supaprastinimo kryptis – didesnis spaudimas valstybėms narėms tinkamai įgyvendinti ES teisę. Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metų rugpjūčio–2026 metų liepos laikotarpiu Komisija pradėjo 874 pažeidimo procedūras – tai didžiausias skaičius per pastaruosius 10 metų.

    Komisija taip pat siekia riboti praktiką, kai perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę atsiranda papildomų reikalavimų – vadinamąjį „gold-plating“. Skelbiama, kad iki metų pabaigos tikimasi su valstybėmis narėmis pasirašyti „paktą prieš gold-plating“.

    V. Dombrovskis pabrėžė, kad supaprastinimui reikia bendrų Komisijos ir nacionalinių vyriausybių pastangų. Jo teigimu, politinis noras mažinti biurokratiją ne visada atsispindi šalių narių pozicijose derinant konkrečius teisėkūros dokumentus.

    Raginimai neprarasti demokratinės atsakomybės

    DI naudojimas teisėkūroje kelia ir klausimų dėl atsakomybės bei sprendimų kokybės. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį ragino atsargiai diegti DI sprendimų priėmime, pabrėždama, kad technologijos neturėtų pakeisti kritinio mąstymo ir būtina užtikrinti demokratinę atskaitomybę.

    Briuselis tuo metu tvirtina, kad DI įrankiai skirti palengvinti darbą – padėti rasti neatitikimus ir supaprastinimo galimybes, tačiau neperkelti politinių sprendimų priėmimo atsakomybės technologijoms.

  • JT ekspertai įspėja: „Big Tech“ įtaka gali silpninti Airijos privatumo priežiūrą

    JT ekspertai įspėja: „Big Tech“ įtaka gali silpninti Airijos privatumo priežiūrą

    Jungtinių Tautų paskirti žmogaus teisių ekspertai kreipėsi į Airijos valdžią, perspėdami dėl galimos didžiųjų technologijų bendrovių įtakos šalies privatumo priežiūrai ir kliūčių, trukdančių žmonėms efektyviai ginti savo teises teismuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad nepriklausoma duomenų apsaugos priežiūra ir reali galimybė kreiptis į teismą yra esminės teisės į privatumą garantijos, ypač kai kalbama apie galingas technologijų įmones.

    Airija yra viena svarbiausių Europos technologijų centrų – čia įsikūrusios tokių bendrovių kaip „Apple“, „Google“, „Meta“ ir „Microsoft“ Europos būstinės. Dėl to Airijos Duomenų apsaugos komisija (DPC) dažnai tampa pagrindine ES privatumo teisės vykdytoja, nagrinėjančia skundus ir tyrimus, galinčius turėti pasekmių visoje Europos Sąjungoje.

    JT ekspertai išskyrė vadinamųjų „sukamųjų durų“ riziką, kai žmonės juda tarp reguliuotojų ir tų pačių sektorių, kuriuos prižiūri, ir teigė, kad atrankos į tokias pareigas turėtų remtis objektyviais kriterijais bei padėti iš anksto identifikuoti galimus interesų konfliktus.

    Airijos reguliuotojas: esame nepriklausomi

    Airijos duomenų apsaugos institucija ir Vyriausybė ne kartą atmetė kaltinimus dėl netinkamos įtakos. Į JT ekspertų pastabas sureagavęs DPC atstovas Evanas O’Leary pakartojo, kad komisija yra nepriklausoma nuo Airijos valdžios.

    Jo teigimu, nepriklausomumą esą atspindi ir institucijos veiklos rezultatai – po tyrimų skirta baudų už daugiau nei 4,4 mlrd. eurų.

    DPC atstovas taip pat akcentavo, kad dabartinės trijų asmenų komisijos narių profesiniai ir asmeniniai ryšiai reglamentuojami etikos, tarnybos paslapčių ir lobistinės veiklos reguliavimo normomis bei Duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis.

    Teisminės kliūtys: brangu bylinėtis su gerai finansuojamomis įmonėmis

    Be privatumo priežiūros nepriklausomumo, JT ekspertai atkreipė dėmesį ir į finansines kliūtis, kurios gali riboti galimybes siekti teisinės gynybos Airijoje. Jie teigė, kad tokios kliūtys ypač apsunkina žmones, norinčius bylinėtis su gerai finansuojamais korporaciniais atsakovais.

    Tekste pažymima, kad Airijoje galiojantys istoriniai teisiniai apribojimai riboja trečiųjų šalių finansavimą grupiniams ieškiniams, įskaitant bylas prieš didžiąsias technologijų bendroves.

    Ekspertai priminė, jog ankstesnė privati patirtis savaime nereiškia, kad pareigūnas praranda nepriklausomumą, tačiau profesiniai ryšiai, finansiniai interesai ir tęstiniai įsipareigojimai turi būti tinkamai įvertinti, o prireikus – užtikrintos atskleidimo ir nusišalinimo apsaugos.

    Kodėl tai svarbu visai ES

    JT specialiosios pranešėjos Ana Brian Nougrères ir Margaret Satterthwaite akcentavo, kad Airijos DPC sprendimai gali paveikti žmones visoje Europos Sąjungoje, todėl institucijos nepriklausomumas tampa ypač reikšmingas.

    Jos pabrėžė, kad priežiūros institucijos turi turėti galimybę priimti sprendimus be netinkamo spaudimo – įskaitant ir prižiūrimos pramonės įtaką.

    JT ekspertai yra nepriklausomi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti asmenys, o jų nuomonė nebūtinai atspindi JT poziciją. Airijos Vyriausybė į prašymą pakomentuoti iš karto neatsakė.

  • Europarlamentarė Aura Salla ragina atsisakyti JAV technologijų: „Starlink“ ribojimai esą kainavo gyvybes

    Europarlamentarė Aura Salla ragina atsisakyti JAV technologijų: „Starlink“ ribojimai esą kainavo gyvybes

    Suomijos europarlamentarė Aura Salla ragina Europą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, teigdama, kad Ukrainoje „Starlink“ paslaugų ribojimai turėjo tragiškų pasekmių fronte.

    Ketvirtadienį „European Pulse Seminar“ renginyje ji pareiškė aiškią žinutę: „Nustokite naudoti JAV technologijas.“ Interviu POLITICO Salla sakė, kad praėjusį mėnesį taikytas greičio apribojimas „SpaceX“ karinei „Starshield“ paslaugai Ukrainoje buvo „dar vienas „išjungimo jungiklio“ pavyzdys“.

    Politikės teigimu, tokie sprendimai gali tiesiogiai paveikti mūšio lauko situaciją ir lemti žmonių žūtis. Ji pabrėžė, kad tai esą susiję ne tik su Ukraina, bet ir su Europos saugumu, nes gynyba šiandien vis labiau priklauso nuo technologijų.

    Salla savo pasisakymą siejo ir su platesne diskusija Briuselyje apie dirbtinį intelektą: ar Europai labiau koncentruotis į DI diegimą, ar pačiai kurti pažangiausius, vadinamuosius „frontier“ modelius.

    Diskusija dėl Europos krypties DI srityje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 dieną savo metiniame pranešime yra sakiusi, kad Europa neprivalo pati kurti pažangiausių technologijų, jog galėtų iš jų išgauti didžiausią vertę.

    Tačiau Salla su tuo nesutinka ir tvirtina, kad be nuosavų pažangiausių DI modelių Europa turės mažiau svertų derybose dėl DI raidos krypties ir saugumo taisyklių.

    Panašias rizikas yra įvardijusi ir Prancūzijos pažangių DI modelių laboratorija „Mistral“, perspėjusi, kad Europa gali būti nustumiama į šalį formuojant pasaulines DI žaidimo taisykles, jei neturės stipraus žaidėjo pačioje kūrimo viršūnėje.

    Ką, Sallos teigimu, Europa turėtų keisti

    Kalbėdama apie sąlygas tokioms įmonėms ir technologijoms atsirasti, Salla akcentavo kapitalo ir labiau integruotos rinkos svarbą.

    Ji paragino siekti suderintų bankroto ir mokesčių taisyklių bei skatinti tarpvalstybines pensijų fondų investicijas. Kaip pavyzdį ji paminėjo Danijos fondus, finansuojančius ginklų kūrimą Rumunijoje.

    Europarlamentarės žinutė iš esmės remiasi argumentu, kad technologinė priklausomybė nuo išorės tiekėjų gynybos ir saugumo srityse gali tapti kritiniu pažeidžiamumu, kai paslaugos gali būti ribojamos arba keičiamos be tiesioginės Europos kontrolės.

  • JAV atmetė Prancūzijos siūlymą dėl G7 DI saugos priežiūros: „nereikalinga biurokratija“

    JAV atmetė Prancūzijos siūlymą dėl G7 DI saugos priežiūros: „nereikalinga biurokratija“

    JAV administracija sustabdė Prancūzijos pastangas, kad G7 šalys bendrai koordinuotų pažangaus dirbtinio intelekto (DI) saugą ir rizikų valdymą. Baltųjų rūmų pareigūnas Prancūzijos pasiūlymą įvertino kaip „nereikalingą biurokratiją“.

    Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Hénanff Prancūzijos Senate trečiadienį sakė, kad rugsėjį ir spalį vyko du ministrų lygio susitikimai, kuriuose siekta G7 įsipareigojimų sukurti aukšto lygio darbo grupę. Jos užduotis būtų testuoti vadinamuosius „frontier“ modelius – pažangiausias DI sistemas – ir dalintis informacija apie rizikas bei incidentus.

    Pasak ministrės, iniciatyva „nepasiekė sėkmingos pabaigos“, nes JAV norėjo eiti savu keliu. Anot jos, Vašingtonas šiuo etapu nėra pasirengęs pasirašyti bendro pareiškimo su kitomis šešiomis G7 valstybėmis ir paprašė palaukti jų pačių vertinimo rezultatų.

    Prancūzija teigė, kad dėl to apgailestauja, tačiau žada tęsti darbą europiniu lygmeniu. Tai svarbu ir dėl artėjančių politinių sprendimų: Prancūzija 2026 metais perima rotuojančią G7 pirmininkystę.

    Skirtingi požiūriai į koordinavimą

    Anonimiškumo paprašęs Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad Prancūzija siūlė „prastai apibrėžtą“ instituciją bendradarbiavimui DI srityje, o JAV baiminosi, jog tai sukurs papildomą biurokratinį sluoksnį.

    Vietoj to JAV atstovai akcentavo prezidento Donaldo Trumpo inicijuotą „Super Intelligence Force“ – formatą, kuriame, kaip teigiama, kartu dirba valdžios institucijos ir pramonė, siekiant spartinti inovacijas ir užtikrinti saugų modelių diegimą.

    Prancūzijos ministrė savo ruožtu nurodė, kad šalis planuoja grįžti prie derybų ir yra pasiūliusi jas atnaujinti gruodį.

    G7 – be bendro pareiškimo

    Pranešama, kad po spalio 20 dieną įvykusio nuotolinio G7 technologijų ministrų susitikimo Prancūzija, kaip susitikimo pirmininkaujanti šalis, paskelbė pirmininko santrauką. Joje pažymėta, kad ministrai svarstė glaudesnį koordinavimą identifikuojant rizikas, dalijantis informacija apie incidentus ir galimą atskirą aukšto lygio grupę.

    Vis dėlto tai nebuvo bendras pareiškimas, kuriam pritartų visos G7 narės.

    Augančios rizikos ir Prancūzijos planai

    DI saugos klausimai G7 darbotvarkėje skamba ne pirmą kartą: gegužę ministrai buvo sutarę aptarti saugų DI ir rizikos vertinimą, o po to G7 lyderiai susitiko kitą mėnesį Évian mieste.

    Tuo pat metu, didėjant pažangių DI sistemų kibernetiniams gebėjimams, auga ir praktinis spaudimas rasti tarptautinių koordinavimo formų. Tekste minimi ir atvejai, kai autonominiai DI agentai buvo siejami su įsilaužimu, o vėliau pranešta apie modelių gebėjimą apeiti kontrolės priemones kibernetinio saugumo testuose.

    A. Le Hénanff teigė, kad Prancūzija ir toliau stums šią temą, remdamasi tokiais resursais kaip INESIA – Prancūzijos nacionalinis DI vertinimo ir saugos institutas – bei Inria, viešuoju skaitmeninių mokslų ir technologijų tyrimų institutu.

    JAV atstovas pabrėžė, kad, prezidento D. Trumpo vadovaujama, Amerika „toliau pirmaus pasaulyje“ vadinamosios „super intelligence“ inovacijose.

    Tekste taip pat minima, kad D. Trumpas rugsėjo pabaigoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pradėjo aktyviau vartoti terminą „super intelligence“ vietoj „artificial intelligence“, o po savaitės nurodė federalinėms agentūroms naudoti naują terminą.

  • „Pokemon Pokopia“ sulauks antro DLC: gruodį – daugiau personalizacijos ir mados

    „Pokemon Pokopia“ sulauks antro DLC: gruodį – daugiau personalizacijos ir mados

    „Nintendo“ tęsia „Pokemon Pokopia“ plėtrą ir ruošia antrąjį žaidimo papildymą „Dazzling Decorations“. Jis bus tiesioginė rugpjūtį pasirodžiusio išplėtimo „Bubbly Basin“ tąsa.

    Skirtingai nei pirmasis DLC, daugiausia dėmesio skyręs vandens aplinkoms, gruodį planuojamas turinys orientuosis į personalizaciją: žaidėjai galės daugiau kurti, derinti ir keisti tiek išvaizdą, tiek stilių.

    Naujausia paviešinta vaizdinė medžiaga rodo, kad papildyme atsiras platus aksesuarų pasirinkimas. Jie leis perrengti ne tik žaidėjo veikėją, bet ir bičiuliais tapusius Pokémonus.

    Spartus naujo turinio leidimo tempas nestebina – „Pokemon Pokopia“ įvardijamas kaip vienas startinių naujos „Nintendo“ konsolės atraminių žaidimų. Per penkis mėnesius parduota 5 milijonai kopijų, o tai sudaro 21 proc. visų „Nintendo Switch 2“ savininkų.

    „Pokemon Pokopia“ – tarp populiariausių „Switch 2“ žaidimų

    Pagal populiarumą platformoje „Pokemon Pokopia“ nusileidžia tik flagmanui „Mario Kart World“. Tai padeda paaiškinti, kodėl kompanija taip greitai plečia žaidimo turinį.

    „Nintendo“ jau patvirtino, kad gruodžio DLC nebus paskutinė naujiena šiam projektui. Įmonė planuoja ir tolesnį palaikymą ateityje.

    Trečiasis plėtinys numatytas 2027 metais

    Skelbiama, kad trečiasis „Pokemon Pokopia“ išplėtimas suplanuotas 2027 metams. Jame turėtų atsirasti naujos teritorijos bei papildomi Pokémonai.