Category: Technologijos

  • Lenkijoje įsigaliojo DSA įgyvendinantis įstatymas: skundą dėl „Facebook“ ar „X“ pateikti bus paprasčiau

    Lenkijoje nuo penktadienio, lapkričio 6 dienos, įsigaliojo pirmasis įstatymas, kuriuo šalyje įgyvendinamas Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pokyčiai žada daugiau aiškumo platformų sprendimuose ir naujas galimybes vartotojams ginti savo teises internete.

    Įsigaliojus šiam reguliavimui, oficialiai Lenkijos Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas tampa Skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi (DSC). Tai reiškia, kad atsiranda aiškiau apibrėžta institucija, atsakinga už DSA taisyklių priežiūrą ir jų vykdymo užtikrinimą.

    DSA visoje Europos Sąjungoje galioja nuo 2024 metų vasario 17 dienos ir nustato pareigas skaitmeninių paslaugų teikėjams bei teises interneto platformų naudotojams. Lenkijoje jo įgyvendinimas užtruko, nes daugiausia ginčų kilo dėl nuostatų, susijusių su turinio blokavimu internete.

    Nors pirmasis įstatymas jau įsigaliojo, antrojo – būtent turinio blokavimo klausimams skirto – projekto likimas dar sprendžiamas. Nurodoma, kad prezidentas Karolis Nawrockis sprendimui turi laiko iki lapkričio 13 dienos.

    Kas keičiasi vartotojams

    DSA tikslas – sustiprinti vartotojo poziciją santykiuose su interneto platforma, kai kyla ginčai dėl paskyros blokavimo, įrašų pašalinimo ar matomumo ribojimo. Tokiose situacijose iki šiol žmonės neretai skųsdavosi, kad sprendimus priima algoritmai, o realaus, aiškaus mechanizmo ginčyti platformos veiksmus trūksta.

    Pagal naują tvarką vartotojas turėtų gauti platformos sprendimo pagrindimą. Taip pat numatoma galimybė pasinaudoti vidine skundų nagrinėjimo sistema ir sertifikuotais ne teismo ginčų sprendimo mechanizmais.

    Svarbi naujovė – galimybė pateikti skundą UKE (tam numatytas specialus elektroninis formuliaras tarnybos svetainėje). Vis dėlto pabrėžiama, kad vien skundo pateikimas nereiškia automatinio įrašo ar paskyros atblokavimo – institucijos užduotis yra vertinti, ar platforma laikosi DSA reikalavimų.

    UKE taip pat akcentuoja, jog koordinatorius nebus instancija, kuri peržiūrės kiekvieną atskirą platformos moderavimo sprendimą. Esminis vertinimas turėtų būti nukreiptas į tai, ar paslaugų teikėjas vykdo pareigas, kurias jam nustato DSA.

    Naujos institucijų funkcijos ir priežiūra

    Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus vaidmuo apima ne tik skundų mechanizmą. Numatyta, kad UKE vadovas galės reikalauti informacijos ir paaiškinimų, atlikti patikrinimus, o prireikus – taikyti administracines pinigines baudas.

    Tekste taip pat nurodoma, kad tam tikrose srityse užduotis vykdys ir kitos institucijos: Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovas (UOKiK) – vartotojų interesų pažeidimų klausimais, o Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas – platformų, kurios teikia vaizdo turinį, srityje.

    Prie UKE vadovo turėtų būti įsteigta ir Nacionalinė skaitmeninių paslaugų taryba – patariamoji institucija, kuri turėtų prisidėti prie saugesnio ir skaidresnio interneto politikos formavimo. UKE būtų numatomas kaip centrinis taškas, bendradarbiaujantis su kitų ES valstybių koordinatoriais, Europos skaitmeninių paslaugų taryba ir Europos Komisija.

    Dar laukiama sprendimo dėl turinio blokavimo

    Didžiausias politinių ginčų objektas Lenkijoje liko antrasis DSA įgyvendinimo dokumentas, susijęs su turinio blokavimu internete. Būtent šios nuostatos anksčiau lėmė veto, o vėliau – ir sprendimą reguliavimą padalyti į du atskirus projektus.

    Skelbiama, kad atsakymo dėl antrojo įstatymo Lenkijoje galima tikėtis jau artimiausią savaitę. Tai lems, kokius konkrečius įrankius valstybė turės greitesniam neteisėto turinio blokavimui.

  • „Honeywell Aerospace“ stiprina ryšius su Lenkijos gynybos pramone – svarstomi ir „Abrams“ tankai

    JAV aviacijos ir gynybos technologijų milžinė „Honeywell Aerospace“ plečia bendradarbiavimą su Lenkijos gynybos sektoriumi ir kartu kuria bazę „Abrams“ tankų variklių aptarnavimui.

    Apie tai interviu portalui WNP kalbėjo Michal Závišek, „Honeywell Aerospace“ viceprezidentas, atsakingas už inžineriją Europoje. Pasak jo, įmonė Lenkijoje mato ne tik pardavimų rinką, bet ir vietą talentams bei technologijoms auginti.

    Vienas ryškiausių projektų – kartu su Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 1 kuriami pajėgumai aptarnauti, remontuoti ir atlikti kapitalinį AGT1500 variklių remontą. Būtent tokie varikliai naudojami „Abrams“ tankuose.

    Tuo pat metu „Honeywell“ stiprina technologinę veiklą Lenkijoje: Krokuvoje dirbantys inžinieriai vysto saugos sistemas civilinei aviacijai, o galimas Lenkijos oro bendrovės LOT parko atnaujinimas gali atverti naujų galimybių techninės priežiūros srityje.

    „Abrams“ varikliai: aptarnavimas Lenkijoje ir žvilgsnis į Europą

    Šiuo metu bendradarbiavimo esmė – sukurti vietinius pajėgumus AGT1500 variklių techninei priežiūrai, remontui ir kapitaliniam remontui. Įmonė pabrėžia, kad tai svarbu vietinių kompetencijų auginimui ir eksploatacijos palaikymui.

    „Honeywell Aerospace“ neatmeta, kad ateityje partnerystė galėtų apimti ir atsarginių dalių gamybą arba jų remontą. Taip pat svarstoma galimybė, kad Lenkijoje kuriamas serviso centras galėtų aptarnauti ir kitus „Abrams“ naudotojus Europoje – tačiau tai priklausytų nuo klientų poreikių bei partnerių susitarimų.

    Be šio projekto, įmonė nurodo matanti potencialo platesniam bendradarbiavimui su Lenkijos gynybos pramone. Teigiama, kad jau vyksta pokalbiai su vietos bendrovėmis, o kai kuriose srityse pasirašyti ir bendradarbiavimo susitarimai.

    Kaip vieną pavyzdžių „Honeywell“ mini „Honeywell 360 Display“ – sistemą, skirtą pagerinti įgulų situacinį suvokimą sausumos technikoje. Bendrovė ieško partnerių šiai technologijai ir rengia dar kelias konkrečias partnerystes, nors detalių kol kas neatskleidžia.

    Krokuvos inžinieriai kuria civilinės aviacijos saugos sprendimus

    Pasak M. Závišeko, „Honeywell“ tikslas – kad Krokuvos centras prisiimtų daugiau atsakomybės už konkrečių technologijų projektavimą ir vystymą, o ne būtų tik inžinerinių komandų tiekėjas. Kitaip tariant, svarbu, kad sprendimai dėl produktų ir technologijų būtų priimami vietoje.

    Tarp Krokuvoje vystomų sprendimų minimos ACAS X ir SURF-A sistemos. SURF-A skirta padėti išvengti pavojingų situacijų ant kilimo ir tūpimo tako, įskaitant galimus orlaivių susidūrimus, o perspėjimas įgulai gali būti pateikiamas maždaug 30 sekundžių prieš galimą incidentą.

    ACAS X – pažangesnė oro susidūrimų vengimo sistema, paremta sudėtingesniais algoritmais ir plačiau vertinanti aplink vykstantį eismą. Tokie sprendimai, anot bendrovės, yra dalis ateities orlaivių aplinkos stebėjimo sistemų.

    LOT parko atnaujinimas ir automatizacija: kur juda rinka

    Interviu taip pat paliesta Lenkijos oro vežėjo LOT parko plėtra ir modernizacija – įskaitant „Boeing 737 MAX“ bei „Airbus A220“, kuriuose naudojamos ir „Honeywell“ technologijos. Įmonė pripažįsta, kad didesnis tokių orlaivių skaičius regione gali didinti poreikį techninės priežiūros ir palaikymo infrastruktūrai.

    Kalbėdamas apie ateitį, M. Závišek pabrėžė, kad sprendimus dėl pilotų skaičiaus kabinoje priima reguliuotojai, o technologijų kūrėjai fokusuojasi į įgulos darbo krūvio mažinimą ir saugos didinimą. „Honeywell“ vysto ir pilotų būsenos stebėjimo sprendimus, galinčius aptikti nuovargio ar mieguistumo požymius.

    Jo vertinimu, didesnės autonomijos pirmiausia galima tikėtis kariniame krovinių transporte ir civilinėje krovinių aviacijoje, o keleiviniuose skrydžiuose pokyčiai priklausys nuo to, kaip bus įrodytas visos sistemos (technologijų, procedūrų ir avarinių scenarijų) saugumas.

  • D. Trumpas prarado Kongreso kontrolę, bet muitų politika Europai ir Lenkijai gali smogti iš naujo

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po 2026 metų lapkričio 3 dieną vykusių vidurio kadencijos rinkimų prarado kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose – demokratams perėmus Atstovų Rūmus ir Senatą.

    Tai smūgis Baltiesiems rūmams, tačiau Europai tai nebūtinai reiškia greitą prekybos įtampos pabaigą. Kaip rašo portalas WNP.pl, Vašingtone pasikeitusi politinė pusiausvyra gali atnešti ne „atšilimą“, o naują prekybos karo etapą.

    Respublikonų pralaimėjimą, pasak viceprezidento J. D. Vance’o, lėmė karas su Iranu ir jo kaina rinkėjams – brangstanti energija bei augančios pragyvenimo išlaidos. Pats Trumpas pripažino, kad naftos kainų šuolis galėjo prisidėti prie rinkimų rezultato, bet teigė, jog sprendimą dėl karinių veiksmų priimtų ir vėl.

    Europos pramonei, įskaitant Lenkijos gamintojus ir tiekėjus, svarbiausia žinia ta, kad prezidentas vis dar turi instrumentų spaudimui per muitus, o netiesioginis poveikis gali paliesti ir į JAV tiesiogiai neeksportuojančias įmones.

    Trumpas prarado Kongresą, bet ne muitų svertus

    Iš karto po rinkimų rinkos sureagavo optimistiškai: kitą dieną „Dow Jones“ ūgtelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai ėmė tikėtis didesnio spaudimo mažinti įtampą su Iranu ir normalizuoti laivybą per Ormūzo sąsiaurį.

    Vis dėlto pasikeitusi dauguma Kongrese automatiškai nereiškia protekcionizmo pabaigos. Prezidentas, remdamasis JAV prekybos teisės nuostatomis, gali įvesti ar plėsti muitus ir be kiekvieno atskiro Kongreso balsavimo.

    Tekste cituojami ekspertai pabrėžia, kad demokratų dauguma gali sustiprinti administracijos kontrolę, inicijuoti tyrimus ir riboti veiksmus per biudžetą, tačiau jai gali neužtekti balsų, kad būtų lengvai panaikintos jau galiojančios tarifų schemos ar įveiktas prezidento veto.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines, o ne per tiesioginį eksportą

    Lenkijos atveju tiesioginis eksportas į JAV sudaro palyginti nedidelę dalį – 2024 metais į Ameriką iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių, tai buvo 3,3 proc. viso eksporto.

    Tačiau tiesioginės statistikos neparodo, kiek Lenkijos verslas priklauso nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Gamintojas Lenkijoje gali neparduoti nė vieno produkto JAV, bet tiekti komponentus Vokietijos gamyklai, kuri galutinę produkciją eksportuoja už Atlanto – ir tuomet muitai atsisuka prieš visą grandinę.

    Tarp jautriausių sektorių minimos automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio produktų atveju tarifas gali būti skaičiuojamas nuo visos gaminio vertės, o ne tik nuo metalo dalies – tai gali reikšti esminį kainos skirtumą.

    Kinijos prekės gali dar agresyviau plūsti į Europą

    Kita JAV muitų pusė – produkcija, kuriai užsidaro JAV rinka, ieško alternatyvų kitur. Vienas pagrindinių taikinių tokiu atveju yra Europa, todėl konkurencinis spaudimas gali augti ir Lenkijos, ir kitų ES šalių gamintojams.

    Tekste pateikiama, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į ES išaugo 19 proc. Pokyčiai jau juntami buitinės technikos rinkoje: 2026 metų sausį–liepą Kinijos AGD tiekimas į ES paaugo 12,1 proc., o tiekimas iš Lenkijos sumažėjo 0,8 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių – pavyzdžiui, plieno importui pradėti taikyti papildomi kontingentai, o viršijus limitą numatytas 50 proc. muitas. Tai reiškia, kad daug kas spręsis ne tik Vašingtone, bet ir Briuselyje – per apsaugos bei antidempingo procedūras.

    Didžiausia rizika – strateginiai metalai ir energijos kainos

    Prekybos konfliktas veikia ne tik galutinių prekių konkurenciją: jis gali perbraižyti ir žaliavų srautus. Jei metalai, tokie kaip plienas, aliuminis ar varis, nepatenka į JAV, jų perteklius gali būti nukreiptas į Europą, o tai spaustų kainas ir didintų įtampą vietos gamintojams.

    Dar rimtesnė rizika siejama su žaliavomis, kurias sunku pakeisti – metalais, reikalingais elektronikai, energetikos įrangai, baterijoms ir gynybos pramonei. Čia itin svarbus Kinijos vaidmuo, nes Pekinas kontroliuoja kai kurių strategiškai svarbių medžiagų eksporto ribojimus.

    Kartu energetikos rinką stipriai veikia karas su Iranu: sutrikimai Ormūzo sąsiauryje riboja Kataro SGD srautus, todėl Europa ir Azija konkuruoja dėl JAV krovinių. Tekste nurodoma, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD, tačiau kainų stabilumą lemia ne tik kontraktai, bet ir konkurencija bei geopolitika.

    Europa „nuolaidų tarifo“ gali ir nesulaukti

    Nors Trumpas susilpnėjo vidaus politikoje, tai nereiškia, kad jis švelnins kursą tarptautinėje arenoje. JAV prezidentas išlaiko svarbias užsienio politikos prerogatyvas, o Kongreso svertai labiau susiję su biudžetu, paskyrimais ir tarptautinių susitarimų ratifikavimu.

    Tekste pabrėžiama, kad spaudimas Europai dėl prekybos, saugumo ar gynybos išlaidų gali išlikti, o kai kuriais atvejais net didėti. Lenkijai tai svarbu ne tik ekonominiu, bet ir saugumo požiūriu – ypač stebint JAV poziciją Ukrainos atžvilgiu ir platesnę regiono geopolitiką.

    Bendra išvada Lenkijos pramonei – net jei tiesioginis eksportas į JAV nėra didelis, pasekmės gali ateiti per Vokietijos tiekimo grandines, kinų prekių antplūdį į ES ir energijos bei strateginių žaliavų rinkų sukrėtimus. Tai spaudimas, kurį verslas gali pajusti greičiau nei politiniai sprendimai duos ilgalaikių teigiamų efektų.

  • Delikatesu laikomas grybas „Lanmaoa asiatica“ gali sukelti „liliputų“ haliucinacijas iki 3 dienų

    Retas, delikatesu laikomas grybas gali sukelti itin neįprastas haliucinacijas: žmonėms ima vaidentis mažytės žmogaus pavidalo būtybės, kurios „bėgioja“, šokinėja ar ropoja sienomis ir grindimis.

    Kalbama apie grybą „Lanmaoa asiatica“, augantį, be kita ko, Kinijos Junano provincijoje. Apie jo poveikį rašo „Discover Wildlife“, remdamasis mokslininkų tyrimais, tačiau kol kas vis dar nėra aišku, kokia tiksliai medžiaga sukelia tokį efektą.

    Svarbi detalė – šis grybas laikomas valgomu, bet rizika atsiranda tuomet, kai jis suvalgomas žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas. Tokiais atvejais haliucinacijos, kaip nurodoma, gali pasireikšti gana „nuspėjamai“.

    Simptomai dažniausiai prasideda po 12–24 valandų nuo suvalgymo ir gali tęstis nuo vienos iki trijų dienų. Kai kuriais atvejais žmonėms prireikia ir hospitalizacijos.

    Kas yra „liliputų“ haliucinacijos

    Tokie regėjimai mediciniškai vadinami „liliputų“ haliucinacijomis. Terminas kilo iš Džonatano Svifto romano „Guliverio kelionės“, kuriame aprašomi nykštukiniai Liliputijos gyventojai.

    Tekste pažymima, kad panašios haliucinacijos gali pasireikšti sergant įvairiomis ligomis ar būsenomis, pavyzdžiui, šizofrenijos atvejais arba per alkoholio abstinenciją. Vis dėlto „Lanmaoa asiatica“ išsiskiria tuo, kad po nepakankamo paruošimo gali sukelti būtent tokio tipo regėjimus.

    Kinijos Junano provincijoje šis grybas turi vietinį pavadinimą, o mažus „žmogučius“, pasirodančius per haliucinacijas, gyventojai taip pat vadina atskiru terminu. Grybas apibūdinamas kaip turintis ryškų umami skonį ir parduodamas vietos turguose bei restoranuose.

    Nurodoma, kad įstaigos, kurios jį patiekia, paprastai laikosi atsargumo priemonių: prieš valgant grybą rekomenduojama kaitinti ne trumpiau kaip 15 minučių.

    Kur šis grybas aptiktas

    Nors labiausiai „Lanmaoa asiatica“ siejamas su Kinijos Junano provincija, jis aptiktas ir Filipinuose, Kordiljerų administraciniame regione. Ten grybas ir haliucinacijų metu pasirodančios būtybės taip pat turi vietinius pavadinimus.

    Teigiama, kad 2024 metais atliktas DNR sekoskaitos tyrimas patvirtino: nepaisant išorinių skirtumų, Kinijoje ir Filipinuose randami grybai priskiriami tai pačiai rūšiai.

    Pranešimų apie grybus, sukeliančius „mažų žmonių“ regėjimus, esą būta ir Papua Naujojoje Gvinėjoje. Tačiau mokslininkai kol kas nėra tikri, ar ten kalbama apie tą pačią rūšį.

    Kodėl poveikis vis dar mįslingas

    Laboratoriniai tyrimai, į kuriuos remiamasi tekste, neaptiko genetinių požymių, susijusių su dviem gerai žinomais grybų haliucinogenais – psilocibinu ir ibotenine rūgštimi. Tai reikštų, kad poveikį gali lemti iki šiol mokslui nežinomas mechanizmas ar junginys.

    Mokslininkus stebina ir haliucinacijų pastovumas: teigiama, kad, kitaip nei vartojant kai kurias kitas psichoaktyvias medžiagas, šiuo atveju regėjimai neretai būna labai panašūs.

    Be haliucinacijų, apsinuodijimas gali pasireikšti ir kitais simptomais – minimi kliedesiai bei galvos svaigimas. Tekste nurodoma, kad kai kuriais atvejais dėl šių būklių prireikia medikų pagalbos.

    Tolimesni tyrimai turėtų padėti identifikuoti nežinomą psichoaktyvią medžiagą ir geriau paaiškinti, kodėl susidaro „liliputų“ haliucinacijos – tai galėtų praplėsti žinias apie žmogaus smegenų veiklą ir suvokimą.

  • Mokslininkai aptiko, kad Černobylio zonoje gyvenančių šunų genai skiriasi – priežastis gali būti atranka

    Černobylio atominės elektrinės apylinkėse gyvenantys šunys turi pastebimai kitokį genetinį „parašą“ nei gyvūnai, gyvenantys vos už 15 kilometrų. Naujas tyrimas rodo, kad šie skirtumai greičiausiai susiję ne su radiacijos sukeltomis mutacijomis, o su natūralios atrankos procesu.

    Mokslininkai identifikavo daugiau nei 100 genomo vietų, kuriose matyti evoliucinių pokyčių požymių. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Genes“, apie juos taip pat rašo „Phys.org“.

    Ankstesni darbai jau buvo parodę, kad šunys, gyvenantys netoli Černobylio AE, genetiškai skiriasi nuo aplinkinių teritorijų populiacijų. Tačiau šį kartą tyrėjai siekė atsakyti į konkretesnį klausimą: ar skirtumus galėjo suformuoti natūrali atranka, ar tai – atsitiktinių pokyčių, vadinamų genetiniu dreifu, pasekmė.

    Genetinis dreifas paprastai pasireiškia mažose ir izoliuotose populiacijose, kai tam tikrų genetinių variantų dažnis kinta atsitiktinai. Tyrėjai pabrėžia, kad vien populiacijos izoliacija nepaaiškina to, ką jie mato Černobylio zonoje.

    Daugiau nei 100 genomo vietų su atrankos ženklais

    Tyrėjų komanda, kurioje dirbo ir Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mokslininkai, lygino Černobylio šunų genetinius duomenis su kitų izoliuotų populiacijų – Rytų Europoje ir Galapagų salose – charakteristikomis. Taip buvo tikrinama, ar Černobylio atvejį galima paaiškinti vien atsitiktiniais procesais.

    Analizė parodė: Černobylio populiacijos išskirtinumo nepavyksta paaiškinti vien izoliacija ir genetiniu dreifu. Dėl to daroma išvada, kad dalis genetinių pokyčių galėjo būti nulemti kryptingos atrankos – kai palankesnius požymius turintys individai dažniau išgyvena ir perduoda juos palikuonims.

    Tarp genų, kuriuose aptikta tokių signalų, minimos sritys, susijusios su DNR taisymu, ląstelių dalijimusi, imuninės sistemos veikla ir procesais, siejamais su vėžio vystymusi. Tyrėjai akcentuoja, kad tai – biologiniai mechanizmai, kurie teoriškai gali būti svarbūs gyvenant užterštoje aplinkoje.

    Kodėl radiacijos poveikis dar nėra įrodytas

    Nors Černobylio zona pirmiausia siejama su radioaktyvia tarša, mokslininkai pabrėžia, kad kol kas negali tiksliai pasakyti, kas konkrečiai „atrinko“ būtent tokius genetinius variantus. Aplinkoje yra ir kitų veiksnių – pavyzdžiui, sunkieji metalai bei įvairios toksinės medžiagos.

    Tyrime dalyvavęs genetikas Matthew Breenas neatmeta, kad dalis šunų galėjo turėti naudingų genetinių variantų dar iki tol, o sudėtingomis sąlygomis tokie gyvūnai tiesiog turėjo daugiau šansų išgyventi. Tokiu atveju populiacijos pokyčiai galėjo vykti be „naujų“ radiacijos sukeltų mutacijų – per kelias kartas tiesiog dažnėjant jau buvusiems palankiems variantams.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad galutinės šių genetinių skirtumų priežastys dar nėra nustatytos. Tam reikės papildomų tyrimų, kurie leistų tiksliau atskirti skirtingų aplinkos veiksnių poveikį.

    Ankstesnė analizė taip pat yra parodžiusi, kad skirtingose vietovėse aplink zoną gali formuotis atskiros genetinės šunų grupės – pavyzdžiui, šunys prie elektrinės skiriasi nuo gyvenančių Černobylio mieste, o dar viena grupė fiksuota Slavutyčiuje, maždaug už 45 kilometrų nuo elektrinės.

  • Ukrainos gandras kirto pusiaują ir pasiekė Serengečio parką Tanzanijoje

    Vienas Ukrainoje pažymėtas gandras, kurio migraciją stebi ornitologai, kirto pusiaują ir pasiekė Serengečio nacionalinį parką Tanzanijoje.

    Tyrėjai paukščių judėjimą seka GPS siųstuvais, o lapkričio 3 dieną vėl gavo duomenis apie visų keturių stebimų gandrų buvimo vietą, praneša UNIAN.

    Dalis maršruto kurį laiką buvo „akla zona“ – Sudane kai kuriuose regionuose mobilusis ryšys nestabilus, todėl koordinatės pasiekdavo ne visada.

    Naujausi atnaujinimai rodo, kad paukščiai juda skirtingais Afrikos keliais: du jau priartėjo prie Pietų Sudano, vienas laikosi šalia didžiulių pelkių, o vienas pasiekė garsiausias Tanzanijos savanas.

    Duomenys vėl pasiekė tyrėjus

    Su dviem gandrais – Šikidimu ir Stefanija – ryšys buvo nutrūkęs ilgesniam laikui, nes paukščiai buvo vietovėse, kur mobiliojo ryšio padengimas ypač nepastovus.

    Vis dėlto lapkričio 3 dieną signalas atsinaujino: tyrėjai vėl pradėjo matyti jų koordinates ir galėjo patikslinti migracijos eigą.

    Šikidimo maršrutas: Egiptas–Čadas–Sudanas

    Skelbiama, kad 2026 metų rugsėjo 2 dieną Šikidimas išskrido iš Nasero ežero apylinkių Egipte, kirto sieną su Sudanu ir pasuko į pietvakarius.

    Rugsėjo 5 dieną jis pasiekė Čadą ir iki spalio 17 dienos laikėsi netoli Mangalmės miesto Gera regione. Po ilgesnės sustojimo paukštis vėl pajudėjo.

    Spalio 22 dieną Šikidimas sugrįžo į Sudaną, o lapkričio 3 dieną kirto sieną su Pietų Sudanu.

    Ornitologai atkreipia dėmesį, kad šis maršrutas iš esmės kartoja kito gandro – Hartbito – kelią: Egiptas, Sudanas, Čadas, vėl Sudanas ir toliau per Abjėjaus regioną į Pietų Sudaną.

    Hartbitas: pusiaujas ir Serengetis

    Intensyviausias pastarųjų dienų kelias fiksuotas Hartbitui: spalio 28–31 dienomis jis judėjo į pietus per Keniją ir netoli Mogotijo gyvenvietės kirto pusiaują.

    Paukštis praskrido pro Nakuru miestą, užsuko į Nakuru, Elementaitos ir Naivašos ežerų rajoną, esantį Didžiajame Rifto slėnyje – tai vietovė, garsėjanti didele paukščių įvairove.

    Ilgai ten neužsibuvęs, lapkričio 3 dieną Hartbitas pasuko į pietvakarius, praskrido tarp nacionalinių parkų „Vartai į pragarą“ ir Longonoto kalno, o tuomet kirto Kenijos ir Tanzanijos sieną maždaug už 50 km į šiaurę nuo Natrono ežero.

    Dienos pabaigoje jis jau buvo įskridęs į Serengečio nacionalinį parką ir sustojo pietvakarinėje saugomos teritorijos dalyje. Per savaitę gandras įveikė apie 550 km.

    Kur šiuo metu yra kiti gandrai

    Skelbiama, kad Stefanija, kuri anksčiau taip pat buvo dingusi iš stebėjimo zonos, lapkričio 3 dieną buvo pasiekusi Sudano ir Pietų Sudano pasienį Pietų Darfūro regione.

    Tuo metu gandras Bojus iki spalio pabaigos buvo netoli Abjėjaus – ginčijamos teritorijos tarp Sudano ir Pietų Sudano. Lapkričio 1 dieną jis paliko šį rajoną ir pasuko į rytus per El Vahdos (Juniti) valstiją.

    Duomenimis, lapkričio 3 dieną Bojus buvo šiaurės rytinėje valstijos dalyje, maždaug už 25 km į šiaurę nuo No ežero, o per tris dienas įveikė apie 200 km.

    No ežeras yra netoli Baltąjį Nilą formuojančių upių santakos, o aplink plyti Suddo pelkės – vienos didžiausių šlapynių pasaulyje. Būtent šioje vietovėje ir laikėsi Bojus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šiuo metu jie vėl mato visų keturių stebimų gandrų judėjimą: Šikidimas ir Stefanija juda per Pietų Sudaną, Bojus – netoli Suddo šlapynių, o Hartbitas sustojo Serengečio savanose.

  • Peru oro uoste sulaikyta per 3 tūkst. tarantulų: vorai buvo paslėpti kojinėse

    Peru oro uoste muitinės pareigūnai konfiskavo daugiau nei 3 000 tarantulų, kurie buvo slapta gabenami keleivių lagaminuose. Vorai rasti paslėpti kojinėse.

    Kaip skelbia „The Independent“, su neįprastu kroviniu į Vokietiją ketino išskristi du Vokietijos piliečiai ir vienas Lenkijos pilietis. Tarantulai aptikti dar registracijos į skrydį metu.

    Patikrinimas pradėtas gavus anoniminį pranešimą. Vaizdo įrašuose, kuriuos paviešino Peru Nacionalinė miškų ir laukinės gamtos tarnyba (Serfor), matyti, kaip pareigūnai atranda įvairiose vystymosi stadijose esančius vorus.

    Serfor atstovė Cora Suárez nurodė, kad kiekviename lagamine rasta nuo 15 iki 22 kojinių, o kiekvienoje jų – skirtingas kiekis įvairių rūšių tarantulų. Pasak jos, šie gyvūnai vertinami dėl spalvų ir dydžio, todėl tikėtina, kad buvo skirti kolekcionieriams.

    Įtariamiesiems gresia baudžiamasis persekiojimas

    Peru policijos padalinys, kovojantis su nusikaltimais aplinkai, sulaikė tris užsieniečius oro uoste. Valdžios institucijos nurodo, kad jų atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

    Bylą turėtų kuruoti specializuota prokuratūra, nagrinėjanti nusikaltimus aplinkai. Detalesnės informacijos apie galimus kaltinimus ar sankcijas pranešime nepateikiama.

    Kuo išsiskiria tarantulai

    Serfor paviešinti vaizdai parodė, kad konfiskuoti tarantulai buvo skirtingo amžiaus – nuo jaunų iki labiau subrendusių. Tai gali rodyti, kad gabenimas buvo organizuotas tikslingai, renkant skirtingus egzempliorius.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad tarantulai laikomi gyvūnais, gebančiais orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti prie sąlygų, o jų elgesys gali būti sudėtingesnis, nei dažnai įsivaizduojama.

  • 70 metų trukęs eksperimentas: atrinkdami draugiškas lapes mokslininkai priartėjo prie šunų

    Beveik 70 metų mokslininkai kryptingai veisė lapes, rinkdamiesi tik tas, kurios mažiausiai bijojo žmogaus ir elgėsi draugiškai. Naujas tyrimas rodo, kad tokių gyvūnų smegenyse aptinkama mažiau neuronų srityje, siejamoje su agresyviu elgesiu.

    Apie šiuos rezultatus rašo „ZME Science“, remdamasis naujausiais mokslininkų darbais ir ilgalaikio veisimo eksperimento duomenimis. Tyrėjai pabrėžia, kad pokyčiai elgsenoje atsirado palyginti greitai, o vėliau ėmė ryškėti ir išvaizdos bruožai.

    Eksperimentas prasidėjo 1959 metais Sibire, kai sovietų genetikams iš kailių fermų pavyko atrinkti sidabrines lapes ir pradėti jas tarpusavyje poruoti pagal vieną kriterijų – draugiškumą žmogui. Buvo veisiami tie individai, kurie nerodė agresijos ir mažiausiai vengė kontakto.

    Jau po šešių kartų dalis jauniklių patys ieškojo žmogaus dėmesio, o ilgainiui atsirado ir naminiams šunims būdingų požymių – pavyzdžiui, nulėpusios ausys bei trumpesnės nosys. Tai leido manyti, kad dirbtinė atranka gali greitai „atkartoti“ domestikacijos kryptį.

    Kaip tyrėjai lygino draugiškumą ir agresiją

    1970 metais tyrėjai sudarė ir priešingą – agresyvaus elgesio – grupę, atrinkdami lapes, kurios į žmones reaguodavo priešiškai. Taip buvo galima palyginti, kaip selekcija veikia gyvūnų elgesį ir biologiją, kai kryptis sąmoningai pasirenkama skirtinga.

    Neseniai Kornelio universiteto (JAV) mokslininkų grupė šiuos gyvūnus įvertino šiuolaikiniais laboratoriniais metodais. Tyrimo vadovė profesorė Eyrin Markenscoff-Papadimitriou aiškino, kad tikslas buvo suprasti neurologinius mechanizmus, kurie galėjo lemti sparčius elgsenos pokyčius.

    Tyrėjai ištyrė devynis išlikusius lapių smegenų mėginius: tris iš „draugiškos“ grupės, tris iš „agresyvios“ ir tris laukinių lapių. Dėmesys sutelktas į ventromedialinį pagumburį – sritį, dalyvaujančią agresijos ir socialinio elgesio reguliavime.

    Nustatyta, kad draugiškų lapių mėginiuose buvo mažiau su agresija siejamų neuronų nei agresyvių gyvūnų grupėje. Vis dėlto patys autoriai atkreipia dėmesį, jog dėl mažo tirtų mėginių skaičiaus dar neįmanoma tvirtai įrodyti, kad būtent šie skirtumai „sukelia“ prijaukinimą.

    Ką tai gali reikšti šunų kilmės supratimui

    Papildomi duomenys paskelbti 2026 metų spalio 30 dieną žurnale „Molecular Biology and Evolution“. Ten pateikiama išvada, kad šunų genetiniuose duomenyse matyti atrankos požymiai, susiję su mažesne baime ir agresyvumu – ir tai galėjo būti bendra kryptis skirtingose veislių linijose.

    Tyrėjai svarsto, kad vieni ankstyviausių pokyčių kelyje nuo vilko iki šuns galėjo būti biologinių sistemų, reguliuojančių baimę, agresiją ir socialinį elgesį, persitvarkymas. Tačiau lieka atviras klausimas, ar smegenų pokyčiai vyko anksčiau nei fiziniai požymiai, ar abu procesai klostėsi paraleliai.

  • Černobylio zonos kapinėse mokslininkai rado netikėtą lobyną: per 400 augalų rūšių ir šimtamečius ąžuolus

    Apleistos Černobylio atskirties zonos kapinės, pasirodo, slepia ne tik istorijos pėdsakus, bet ir išskirtinę gamtos įvairovę. Tyrėjai jose užfiksavo daugiau kaip 400 augalų rūšių, aptiko šimtamečius ąžuolus ir pušis bei retų, saugomų augalų.

    Apie tokius radinius pranešė Černobylio radiacinis-ekologinis biosferos rezervatas. Nurodoma, kad buvo ištirtos daugiau nei dvi dešimtys kapinių, kurios po avarijos ir gyventojų evakuacijos liko be įprastos priežiūros.

    Mokslininkų teigimu, būtent tai ir nulėmė netikėtą efektą: teritorijos, kurios anksčiau buvo bendruomenių gyvenimo dalis, palaipsniui virto savotiškomis „gamtos salomis“. Jose išliko augalai ir medžiai, kurie kitur dėl įvairių pokyčių nyko greičiau.

    Tokie radiniai svarbūs ne tik botanikams – jie padeda suprasti, kaip apleistos, žmogaus beveik neliestos vietovės ilgainiui gali tapti biologinės įvairovės prieglobsčiu. Kartu tai jautrios, sakralios erdvės, kuriose persipina gamta ir kultūrinė atmintis.

    Įspūdingi medžiai ir retos rūšys

    Tyrimo metu buvo ištirtos 24 Černobylio zonos kapinės. Jose, pasak specialistų, užfiksuota daugiau kaip 400 augalų rūšių, o daugiau nei 350 jų įvardijamos kaip laukinės arba sulaukėjusios.

    Didelį įspūdį paliko ir seni medžiai. Nurodoma, kad rasta ąžuolų, kurių kamieno apimtis viršija 4 metrus, o storiausio gyvo ąžuolo apimtis siekia 446 cm; taip pat minimos pušys, kurių apimtis – iki 259 cm.

    Kapinėse aptikta ir retų, saugomų augalų. Tarp paminėtų radinių – mėlynžiedė galvenė, pavasarinė raktažolė bei paprastasis kadagys.

    Kapinės – ir istorijos liudytojos

    Tyrėjai pažymi, kad šios vietos įdomios ne vien dėl floros. Kapinėse aptikta ir istorinių objektų – nedidelių pilkapių, sampilų bei medinių laidojimo statinių, siejamų su sentikiais.

    Tokie radiniai, pasak mokslininkų, padeda geriau pažinti Polesės regiono praeitį ir senąsias tradicijas. Kapinės išlieka svarbiu kultūriniu sluoksniu net ir ten, kur įprastas gyvenimas buvo staiga nutrauktas.

    Kodėl seni medžiai išliko būtent čia?

    Viena iš priežasčių, kodėl kapinėse išliko dideli, seni medžiai, siejama su vietos papročiais. Dėl sakralaus požiūrio į laidojimo vietas medžiai kapinėse dažnai nebuvo kertami – baimintasi pažeisti kapus.

    Dėl to už kapinių ribų senieji ąžuolai ir pušys pamažu nyko, o kapinėse galėjo augti toliau. Šiandien tai tapo ir moksliškai svarbia užuomina, kaip kultūrinės normos kartais netiesiogiai prisideda prie gamtos išsaugojimo.

    Mokslininkai planuoja tyrimus tęsti skirtingais metų laikais, nes vieno apsilankymo nepakanka visai botaninei įvairovei įvertinti. Daug vilčių siejama su pavasarinėmis ekspedicijomis, kai pražysta ankstyvieji augalai – tuomet tikimasi aptikti ir orchidėjų bei kitų trumpą vegetacijos laikotarpį turinčių rūšių.

  • Į Loch Neso baseiną po 500 metų sugrįžo bebrai: perkeltos šešių gyvūnų šeimos

    Į Škotijos Loch Neso ežero baseiną pirmą kartą per maždaug 500 metų sugrįžo bebrai – čia perkelta šešių gyvūnų šeima.

    Kaip rašo „The Independent“, bebrai atgabenti iš kitos Škotijos dalies gavus gamtosaugos tarnybos NatureScot leidimą ir paleisti nedideliame ežere Dandreggano valdoje Glenmoristono slėnyje.

    Gyvūnų perkėlimas tapo įmanomas po to, kai jie buvo sugauti Teisaido regione, kur kėlė rūpesčių vietos ūkininkams. Vėliau bebrai buvo nugabenti veterinarinei patikrai į specializuotą zoologijos sodą.

    Projekto organizatoriai sako, kad gyvūnai naujoje vietoje greitai nurimo: šeima iš karto nėrė į vandenį ir ėmė tyrinėti aplinką, o jaunikliai, pasak stebėtojų, elgėsi ramiai.

    Šeimą sudaro šeši bebrai

    Perkeltoje šeimoje yra patelė, du dvejų metų jaunikliai ir trys šiemet metų pradžioje gimę bebrų jaunikliai.

    „Trees for Life“ vykdomasis direktorius Steve’as Micklewrightas agentūrai Press Association teigė, kad stebėti bebrų sugrįžimą į natūralią aplinką buvo itin malonu, o jų ramybė vandenyje esą yra geras ženklas.

    Jis pasakojo matęs, kaip jaunikliai plaukiojo šalia kranto, o bebrai ant ežero pakrantės vieni kitiems prižiūrėjo kailį – tai, pasak jo, rodo, kad gyvūnai pradeda apsiprasti.

    Startavo „Ness Beaver Project“

    Pirmasis paleidimas tapo projekto „Ness Beaver Project“ pradžia. Jį įgyvendina „Trees for Life“ kartu su „Beaver Trust“.

    Projektu siekiama per artimiausius trejus metus į Loch Neso baseiną perkelti mažiausiai 15 bebrų šeimų, kad regione susiformuotų gyvybinga populiacija.

    Gamtosaugininkai šį etapą vadina svarbia gamtos atkūrimo Jungtinėje Karalystėje gairėmis ir pabrėžia, kad vietovėje yra palankios sąlygos bebrams įsikurti bei daugintis.

    Kodėl bebrų sugrįžimas laikomas svarbiu

    Projekto dalyviai primena, kad prieš kelis šimtmečius bebrai Škotijoje buvo išnaikinti medžioklės metu, tačiau dabar rūšis palaipsniui vėl grįžta į upes ir šlapynes.

    Pasak „Trees for Life“ atstovų, bebrų veikla – užtvankų ir kanalų statymas – gali padėti atkurti upių ir šlapžemių ekosistemas bei didinti biologinę įvairovę.

    Taip pat akcentuojama, kad bebrų kuriami vandens telkiniai gali prisidėti prie geresnio kraštovaizdžio atsparumo ekstremalioms sąlygoms, įskaitant potvynius, sausras ar miškų gaisrus.

    Apie būsimus bebrų paleidimus organizatoriai žada pranešti tik tuomet, kai gyvūnai jau bus saugiai įsikūrę – siekiama jų netrikdyti prisitaikymo laikotarpiu.

    Prieš perkėlimą visi gyvūnai, kaip nurodoma, tikrinami specialiame laikino laikymo centre prie „Five Sisters Zoo“ netoli Vest Kolderio – čia įvertinama jų sveikata ir būklė.