CP v2

Category: Technologijos

  • Japonijoje – netikėtas žaidimų šuolis: „Resident Evil“ efektas kelia pardavimus ir keičia rinką

    Japonijoje – netikėtas žaidimų šuolis: „Resident Evil“ efektas kelia pardavimus ir keičia rinką

    Japonijos vaizdo žaidimų rinka 2026 metais fiksuoja pastebimą augimą: kompiuterinių žaidimų ir „PlayStation“ ekosistemos pardavimai, vertinant parduotų kopijų apimtį, didėjo apie 13 proc. Bendrai šalyje per nagrinėjamą laikotarpį parduota apie 21 milijonas žaidimų kopijų, o pagrindiniu augimo varikliu tapo naujausias serijos leidimas „Resident Evil – Requiem“.

    Žaidimo leidėja „Capcom“ išsiskyrė kaip viena stipriausių rinkos žaidėjų tiek kompiuterių segmente, tiek konsolėse, kur Japonijoje tradiciškai dominuoja „PlayStation“. Analitikų vertinimu, „Xbox“ platformos dalis Japonijoje išlieka palyginti maža, todėl daugelis rinkos ataskaitų didžiausią dėmesį skiria pardavimams „PlayStation“ ir „Steam“ kanalais.

    „Steam“ reikšmė Japonijoje auga

    Analitikai pabrėžia, kad „Steam“ vaidmuo Japonijos premium segmente ryškėja: šis kanalas leidėjams suteikia greitą prieigą prie pasaulinės auditorijos ir padeda išplėsti franšizių pasiekiamumą už tradicinės konsolių bazės ribų. Ši tendencija ypač svarbi žaidimams, kurie remiasi tarptautiniais leidimais, ilgalaikiu turinio palaikymu ir bendruomenės įsitraukimu.

    Skelbiama, kad „Resident Evil – Requiem“ per pirmą mėnesį pasiekė rekordą tarp serijos žaidimų ir pardavė apie 2,6 milijono kopijų. Vėliau pardavimai augo toliau, o vasarą buvo pranešta apie peržengtą 8 milijonų ribą, kas dar labiau sustiprino leidėjos finansinius rezultatus.

    Įsitraukimas ir išankstinė rinkodara

    Vienas iš signalų, kodėl naujas leidimas tapo išskirtiniu, yra žaidėjų įsitraukimas kompiuterių platformoje: nurodoma, kad „Steam“ naudotojai žaidime vidutiniškai praleido apie 25 valandas. Tokio lygio rodikliai dažnai siejami su gerai subalansuotu turiniu, patrauklia progreso sistema ir stipria bendruomene.

    Taip pat akcentuojama ilga išankstinės komunikacijos fazė: žaidimo puslapis „Steam“ platformoje buvo sukurtas gerokai prieš išleidimą, o tai leido kaupti norų sąrašus ir palaikyti nuolatinį matomumą. Platus susidomėjimas JAV, Kinijoje, Japonijoje ir Europoje padėjo lūkesčius paversti ilgalaikiu žaidimu po starto.

    Mobilieji žaidimai lėtėja, reklamos išlaidos – milžiniškos

    Kol premium segmentas auga, mobiliojoje rinkoje situacija sudėtingesnė: nurodomas pajamų iš mobiliųjų žaidimų ir mikrotransakcijų mažėjimas apie 5,1 proc. per metus, o atsisiuntimų skaičius taip pat traukėsi maždaug 5,4 proc. Vis dėlto Japonija ir toliau laikoma viena svarbiausių mobiliojo žaidimo rinkų Azijoje.

    Mobiliajame segmente didžiausią pajamas generavusių žaidimų kontekste minimas „eFootball“, kurio rezultatams įtakos galėjo turėti dideli sporto renginiai ir sezoninis susidomėjimo šuolis. Tuo metu visa Japonijos žaidimų industrija reklamai, remiantis pateiktais skaičiavimais, skyrė apie 650 milijonų eurų, kas rodo itin didelę konkurenciją dėl vartotojų dėmesio.

    Bendra kryptis aiški: dideli franšizių leidimai, ypač turintys stiprią istoriją ir tarptautinį atpažįstamumą, gali laikinai pakeisti visos rinkos dinamiką. Kartu ryškėja platformų strategijų svarba, kai „Steam“ Japonijoje tampa nebe antriniu, o vis reikšmingesniu kanalu aukštesnės vertės žaidimams.

  • Perki žaidimą PS5 ir atgauni pinigus? „PlayStation“ slapta bando naują atsiskaitymo triuką

    Perki žaidimą PS5 ir atgauni pinigus? „PlayStation“ slapta bando naują atsiskaitymo triuką

    „Sony“ valdoma „PlayStation“ ekosistema testuoja naują pirkimo paskatą, kuri daliai PS5 žaidėjų jau pasirodė „PlayStation Store“. Idėja paprasta: įsigijus pasirinktą žaidimą, pirkėjui grąžinama dalis sumos kaip kreditai vidinėje piniginėje.

    Šie kreditai nėra tiesioginis pinigų grąžinimas į banko sąskaitą. Jie įkrenta į „PlayStation“ virtualų balansą ir gali būti panaudoti tik platformos viduje, pavyzdžiui, perkant kitą žaidimą ar skaitmeninį turinį.

    Žaidėjų pasidalintos patirtys rodo, kad pasiūlymai gali skirtis priklausomai nuo rinkos ir konkretaus pirkėjo. Vienu atveju prie 70 eurų kainuojančio žaidimo buvo rodoma apie 12 eurų kredito grąža, kitu atveju kai kurie vartotojai teigė matę net visos sumos kompensaciją kreditu.

    Iš pradžių programa, sprendžiant iš vartotojų liudijimų, buvo pastebėta JAV, o vėliau ėmė rodytis ir Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje. Pasiūlymai paprastai matomi pirkimo lange, kai vartotojas jau yra pasirinkęs žaidimą ir ruošiasi atsiskaityti.

    Kas tai per modelis ir kam jo reikia?

    Tokio tipo kreditai primena lojalumo programą ir skatina žaidėjus dažniau pirkti skaitmeninėje parduotuvėje, o ne rinktis fizines kopijas ar kitus kanalus. Platformoms tai naudinga, nes didina vartotojo prisirišimą prie vienos ekosistemos ir leidžia tiksliau valdyti akcijas pagal regioną, žaidimo populiarumą ar pardavimų tikslus.

    Pastaraisiais metais skaitmeninių pardavimų svarba tik augo, o vartotojai vis dažniau tikisi asmeninių nuolaidų, kreditų ar prenumeratinių naudų. Todėl nenuostabu, kad „PlayStation“ ieško papildomų svertų, kurie leistų konkuruoti ne vien kainomis, bet ir patogumu bei grąžomis.

    Ką žaidėjai pastebėjo parduotuvėje?

    Internautai atkreipė dėmesį ir į „Wallet Credit“ pavadinimą „PlayStation Store“ aplinkoje. Kol kas tokia funkcija atrodo kaip testavimo etapas, nes ne visiems ji matoma, o daliai vartotojų ji gali būti neprieinama arba veikti tik su atrinktais žaidimais.

    Taip pat minima, kad programa apima ne vieną konkretų naują titulą, o platesnį sąrašą. Tai leidžia manyti, jog „Sony“ tikrina kelis scenarijus: nuo dalinės grąžos iki agresyvesnių pasiūlymų, kurie gali būti skirti trumpalaikiam susidomėjimui paskatinti.

    Ką svarbu žinoti prieš perkant?

    Kol „Sony“ nėra paskelbusi oficialių taisyklių, vartotojams verta atidžiai perskaityti, ar kreditas taikomas visiems pirkėjams, ar tik pasirinktiems, ir kiek laiko jis galioja. Ne mažiau svarbu įsitikinti, ar kreditai neapriboti papildomomis sąlygomis, pavyzdžiui, minimaliu pirkinių krepšeliu ar konkrečiu turinio tipu.

    Jei programa bus išplėsta globaliai, tai gali tapti nauju įpročiu perkant skaitmeninius žaidimus PS5, ypač aktyviems pirkėjams. Kol kas tai atrodo kaip riboto masto bandymas, kuriuo „PlayStation“ matuoja vartotojų reakciją ir ekonominį efektą.

  • GTA 6 reklama užtvindė Majamį: ant „Kaseya Center“ stogo atsirado milžiniškas užrašas

    GTA 6 reklama užtvindė Majamį: ant „Kaseya Center“ stogo atsirado milžiniškas užrašas

    „Rockstar Games“ rinkodaros kampanija, susijusi su žaidimo „Grand Theft Auto VI“ premjera, įgauna pagreitį Majamio regione. Po diskusijų su Majamio Bičo valdžia gamintojams buvo atvertas kelias ryškesnėms reklaminėms iniciatyvoms, kurios, tikimasi, pritrauks papildomus turistų srautus.

    Vietos politikai sprendimą priėmė minimalia persvara, pabrėždami ekonominę naudą miestui. Skelbiama, kad „Rockstar Games“ įsipareigojo skirti apie 2 800 000 eurų paramą ir su renginiais susijusias investicijas, kurios turėtų atitekti viešosioms reikmėms ir miesto infrastruktūros poreikiams.

    Ryškiausias kampanijos akcentas atsirado ant gerai žinomos sporto arenos „Kaseya Center“ stogo, kur įrengtas milžiniškas užrašas „Welcome to Vice City“. Konstrukcija kelias dienas buvo surenkama vietoje, o vėliau, kaip nurodoma liudininkų vaizdo įrašuose, į stogą perkelta pasitelkus sraigtasparnį.

    „Kaseya Center“ yra viena matomiausių regiono vietų, nes čia vyksta NBA rungtynės, o namų arena naudojasi Majamio „Heat“ klubas. Dėl pasirinktos lokacijos užrašas geriausiai matomas iš aukštai, todėl socialiniuose tinkluose sparčiai plinta dronais filmuoti vaizdai.

    Neoficialūs vertinimai rodo, kad vien šiai instaliacijai galėjo būti skirta apie 900 000 eurų. Teigiama, kad užrašas dengia daugiau nei 400 kvadratinių metrų plotą, o konstrukcijai prireikė per 10 tonų plieno, todėl projektas prilygsta mažam inžineriniam statiniui, o ne trumpalaikei reklamai.

    Pagal susitarimą su objekto valdytojais instaliacija gali likti bent metus, tad reklaminis akcentas veiks ir po premjeros, kai susidomėjimas paprastai persikelia į atnaujinimus ir papildomą turinį. Tai taip pat sutaps su naujo NBA sezono startu, kai arena sulaukia didžiausių auditorijų ir žiniasklaidos dėmesio.

    Tokio masto reklama dera su įprasta „Rockstar Games“ strategija, kai didžiausi projektai remiami ne tik skaitmenine reklama, bet ir fiziškai matomais, sunkiai ignoruojamais miesto simboliais. Rinkoje pastebima tendencija žaidimų leidėjams vis dažniau derinti lauko instaliacijas, socialinių tinklų turinį ir bendruomenių aktyvaciją, kad žinia apie produktą būtų matoma ne tik internete.

    Kol kas ženklų, kad tai būtų vienintelis „Grand Theft Auto VI“ reklamos elementas, nėra. Atsižvelgiant į ankstesnes serijos kampanijas, tikėtina, kad artėjant premjerai bus pasitelkta daugiau vietinių partnerių, papildomos vizualinės instaliacijos ir renginiai, kurie vienu metu aptarnautų ir fanų susidomėjimą, ir turistinę miesto darbotvarkę.

  • Kultinis Medal of Honor gali sugrįžti? Studijos „BULKHEAD“ vadovas meta iššūkį „Electronic Arts“

    Kultinis Medal of Honor gali sugrįžti? Studijos „BULKHEAD“ vadovas meta iššūkį „Electronic Arts“

    Vienas garsiausių karo tematikos šaudyklių vardų „Medal of Honor“ vėl atsidūrė dėmesio centre. Britų studijos „BULKHEAD“ įkūrėjas Joe Brammeris viešai paragino „Electronic Arts“ suteikti komandai teisę atgaivinti seriją ir sukurti naują žaidimą.

    „Medal of Honor“ istorija prasidėjo 1999 metais pirmojoje „PlayStation“ konsolėje, o vėliau serija tapo svarbiu atskaitos tašku karo FPS žanrui. Daugelis žaidėjų iki šiol geriausiai prisimena „Medal of Honor: Allied Assault“, kurio įtaką dažnai mini ir patys industrijos kūrėjai.

    Kaip serija prarado lyderystę

    Laikui bėgant „Medal of Honor“ pozicijas rinkoje pradėjo stumti kitos franšizės, ypač „Call of Duty“ ir „Battlefield“. Būtent konkurentų sėkmė ir nevienodas pačių tęsinių priėmimas lėmė, kad „Electronic Arts“ dėmesys vis labiau krypo į „Battlefield“, o „Medal of Honor“ liko nuošalyje.

    Serijos gerbėjai ilgus metus kėlė klausimą, kodėl prekės ženklas, kadaise formavęs žanro standartus, praktiškai buvo sustabdytas. Pastaraisiais metais didieji leidėjai dažniau remiasi tęsiniais ir gyvų paslaugų modeliu, todėl tradicinės, stipria istorija paremtos karo kampanijos tapo retesnės.

    Viešas kvietimas „Electronic Arts“

    Joe Brammeris platformoje „X“ kreipėsi į „Electronic Arts“ su idėja perleisti kūrimo iniciatyvą jo komandai. „O, „Electronic Arts“, tiesiog duokite mums „Medal of Honor“ teises, ir mes sukursime jums FPS“, – sakė Joe Brammeris.

    Įrašas greitai sulaukė reakcijų, o komentaruose netrūko nostalgijos dėl klasikinio „Allied Assault“ laikų. Dalis žaidėjų pabrėžia, kad rinkoje trūksta didelio biudžeto, aiškiai režisuotų, vieno žaidėjo karo istorijų, kokias kadaise siūlė „Medal of Honor“.

    Nostalgija ir gerbėjų iniciatyvos

    Nors oficialių „Electronic Arts“ signalų apie naują „Medal of Honor“ projektą nėra, nostalgija šiai serijai išlieka stipri. Pastaruoju metu populiarėja ir bendruomenės projektai, kai gerbėjai bando atkurti klasikinius žaidimus šiuolaikiniais įrankiais.

    Vienas iš tokių pavyzdžių yra neoficialus originalaus „Medal of Honor“ perdirbinys, kuriam, kaip skelbiama, naudotas „Unreal Engine 4“. Tokie projektai rodo, kad auditorija tebeieško būdų sugrįžti prie klasikinių patirčių, net jei didieji leidėjai į jas žiūri atsargiai.

    Ar „Medal of Honor“ iš tiesų sulauks dar vieno šanso, kol kas neaišku. Vis dėlto vieši industrijos kūrėjų raginimai ir aktyvi gerbėjų bendruomenė gali tapti tuo impulsu, kuris privers „Electronic Arts“ iš naujo įvertinti legendinės serijos potencialą.

  • „Sony“ siunčia slaptas apklausas: ar „PlayStation“ žaidimai diskuose dar turi ateitį?

    „Sony“ siunčia slaptas apklausas: ar „PlayStation“ žaidimai diskuose dar turi ateitį?

    Diskusijos dėl fizinių žaidimų laikmenų ateities „PlayStation“ ekosistemoje vėl įsiliepsnojo po ženklų, kad „Sony“ vertina galimą posūkį link visiškos skaitmeninės distribucijos. Žaidėjai baiminasi ne tik patogumo praradimo, bet ir to, ką realiai reiškia skaitmeninis pirkimas, kai turinį valdo licencijos.

    Pastaraisiais metais skaitmeniniai pardavimai tapo dominuojantys, o dalis leidėjų vis dažniau orientuojasi į atsisiuntimus. Tačiau fiziniai leidimai išlieka svarbūs kolekcininkams, dovanoms ir tiems, kurie nori perparduoti žaidimus ar skolinti juos draugams, taip išlaikydami kontrolę savo bibliotekoje.

    Kas slypi už apklausų

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad „Sony“ galėjo išplatinti didelės apimties apklausas žaidimų kūrėjams, siekdama įvertinti rinkos nuotaikas dėl diskų eros pabaigos. Tokie tyrimai paprastai padeda suprasti, ar leidėjai pasiruošę mažinti dėžučių tiražus, kaip tai paveiktų prekybą ir kokių kompromisų reikėtų vartotojams.

    Įtampos foną didina ir ankstesni atvejai, kai žaidėjai susidūrė su ribota prieiga prie jau įsigyto skaitmeninio turinio dėl licencijų pasikeitimų ar paslaugų pertvarkų. Daliai auditorijos tai tampa argumentu rinktis diskus, nes fizinė kopija dažniau suvokiama kaip apčiuopiamas ir labiau prognozuojamas pirkinys.

    Žaidėjų baimės: licencijos ir prieiga

    Didžiausias nerimas susijęs su tuo, kad skaitmeninėje aplinkoje vartotojas dažniausiai įgyja ne nuosavybę, o teisę naudotis turiniu pagal taisykles, kurios laikui bėgant gali keistis. Prieigą gali paveikti paskyros apribojimai, paslaugų sutrikimai ar net regioniniai pokyčiai, o atsarginės kopijos ne visada išsprendžia problemą.

    Be to, vis daugiau žaidimų remiasi nuolatiniais atnaujinimais, interneto ryšiu ir serveriais. Net turint diską, daliai naujų leidimų būtini dideli atsisiuntimai, todėl diskas kartais tampa labiau licencijos raktu nei pilnaverte žaidimo kopija.

    Rinka juda skaitmeninės ateities link

    Skaitmeninė distribucija gamintojams ir leidėjams patraukli dėl mažesnių gamybos ir logistikos sąnaudų, greitesnių akcijų bei geresnės kainodaros kontrolės. Prenumeratos ir paslaugų modeliai taip pat keičia įpročius, nes vartotojai vis dažniau renkasi prieigą prie bibliotekų, o ne pavienius pirkinius.

    Vis dėlto fizinių leidimų paklausa neišnyksta, ypač kai dalis žaidimų dėžučių versijose pasiekia netikėtai stiprius rezultatus. Dėl to tikėtina, kad „Sony“ siekia tiksliau įsivertinti, ar staigus atsisakymas diskų nesukeltų reputacinės žalos ir nepriverstų dalies pirkėjų ieškoti alternatyvų.

    Kol kas „Sony“ oficialiai nėra patvirtinusi, kad artimiausiu metu visiškai atsisakys fizinių laikmenų. Tačiau vien apklausų faktas rodo, kad sprendimas nėra vien techninis, o susijęs su vartotojų pasitikėjimu, prekybos grandine ir ilgalaike „PlayStation“ strategija.

  • „Rockstar“ pristatė GTA 6 kolekcinę dėžę: kaina apie 400 eurų, bet žaidimo joje nėra

    „Rockstar“ pristatė GTA 6 kolekcinę dėžę: kaina apie 400 eurų, bet žaidimo joje nėra

    „Rockstar Games“ pristatė kolekcinį rinkinį, susijusį su artėjančiu „Grand Theft Auto VI“ ir jo pasauliu. Tai prabangiai įpakuotas leidimas, vizualiai įkvėptas Vice City estetikos ir fikcinės Leonidos valstijos nuotaikos.

    Gamintojas skelbia, kad rinkinys vadinasi „Grand Theft Auto VI: The Goodtime State – Vice City Collection“ ir yra orientuotas į kolekcionierius. Pakuotė didelė, o viduje žadama 11 skirtingų daiktų, susietų su fikciniu serialu ir žaidimo visata.

    Kaina siekia 399,99 JAV dolerio, o perskaičiavus į eurus tai yra maždaug 370 eurų. Prie galutinės sumos pirkėjams gali prisidėti mokesčiai, pristatymas ar regioniniai kainodaros skirtumai, todėl reali kaina dažnai būna didesnė.

    Tačiau svarbiausia detalė, kurią dalis gerbėjų gali praleisti: rinkinyje nėra paties žaidimo. Tai reiškia, kad „GTA 6“ reikės pirkti atskirai, net jei įsigyjamas kolekcinis leidimas su suvenyrais.

    Toks sprendimas žaidimų rinkoje nėra naujiena: leidėjai vis dažniau siūlo vadinamuosius kolekcininkų rinkinius be disko ar skaitmeninio kodo. Taip taikomasi į fanus, kurie nori atributikos, o žaidimą planuoja įsigyti skaitmeniniu formatu pasirinktoje platformoje.

    „Rockstar Games“ pastaraisiais metais itin atsargiai dozuoja „GTA 6“ naujienas, todėl kiekvienas su projektu susijęs pranešimas sulaukia didžiulio dėmesio. Kolekciniai rinkiniai tampa papildomu būdu išlaikyti susidomėjimą ir monetizuoti franšizę dar iki žaidimo pasirodymo.

  • Jau aišku: „CD Projekt RED“ paskelbė „Witcher 3“ remasterio premjeros valandą

    Jau aišku: „CD Projekt RED“ paskelbė „Witcher 3“ remasterio premjeros valandą

    Lenkijos žaidimų kūrėjai „CD Projekt RED“ atskleidė, kada tiksliai pasirodys atnaujinta 2015 metais išleisto žaidimo „Witcher 3“ versija. Apie remasterį studija pranešė „gamescom 2026“ renginyje Kelne, o dabar patikslino ir starto laiką.

    Skelbiama, kad „Witcher 3“ remasteris žaidėjus pasieks rugsėjo 29 dieną 12:00 Rytų Europos laiku. Toks laikas išsiskiria iš įprastos industrijos praktikos, kai didžiųjų leidimų startas dažniau planuojamas vakare, siekiant suvaldyti serverių apkrovas ir sutelkti auditorijos dėmesį.

    Kas keisis remasteryje?

    Kūrėjai žada, kad tai nebus vien kosmetinis atnaujinimas. Tarp planuojamų patobulinimų minimi aukštesnės raiškos tekstūrų paketai, atnaujintas apšvietimas ir šešėlių sistema bei ray tracing technologijos palaikymas, turintis pagerinti scenų realistiškumą.

    Taip pat numatomi žaidimo eigos pakeitimai: perdirbtas ir praplėstas kovos modelis, nauji Geralto baigiamieji smūgiai, pakoreguota veikėjo judėjimo fizika. Kūrėjai mini ir pertvarkytą personažo tobulinimo medį bei optimizacijas, kurios turėtų padidinti našumą.

    Nemokamas atnaujinimas daliai žaidėjų

    Studija patvirtina, kad atnaujinta „Witcher 3“ versija bus suteikta nemokamai tiems, kurie jau turi originalų žaidimą. Tai tapo vienu iš svarbiausių pranešimo akcentų, nes nemokami atnaujinimai pastaraisiais metais yra tapę reikšminga konkurencine priemone siekiant išlaikyti bendruomenę ir prailginti žaidimo gyvavimo ciklą.

    Didelis susidomėjimas remasteriu juntamas ne tik tarp senų serijos gerbėjų, bet ir turinio kūrėjų, kuriems tokie leidimai dažnai reiškia naują transliacijų bei vaizdo įrašų bangą. Kūrėjai viliasi, kad atnaujinta versija paskatins dar vieną „Witcher 3“ sugrįžimą į populiariausių žaidimų gretas.

    Strategija prieš būsimą papildymą

    Pranešime taip pat akcentuojama, kad remasteris yra platesnio plano dalis. Studija yra užsiminusi, jog vėliau numatomas dar vienas turinio papildymas „Witcher 3“, tad atnaujinta versija gali tapti tiltu į kitą serijos etapą ir dar kartą išjudinti žaidėjų auditoriją.

    Kol kas svarbiausia žinia gerbėjams aiški: rugsėjo 29 dieną vidurdienį bus galima pradėti naują kelionę po atnaujintą pasaulį. Jei kūrėjų pažadai dėl grafikos ir mechanikų pasitvirtins, „Witcher 3“ gali vėl tapti vienu aptariamų metų leidimų.

  • Kanada gavybą kelia į prioritetą: „KGHM“ Victoria kasyklos projektas Ontarijuje gavo strateginį statusą

    Kanados Ontarijo provincija į strateginių projektų sąrašą įtraukė „KGHM International“ vystomą Victoria požeminės kasyklos projektą. Tai reiškia, kad projektas gali pretenduoti į provincijos finansinę paramą, kuri dažnai skiriama kritinių žaliavų ir pramonės grandinių plėtrai.

    Victoria projektas planuojamas maždaug 35 kilometrų atstumu į vakarus nuo Sadberio miesto Ontarijuje. Numatyta įrengti požeminę vario ir nikelio kasyklą, o projektas šiuo metu yra vystymo bei papildomų analizių stadijoje.

    Kanados sprendimas siejamas su platesniu valstybės kursu stiprinti kasybos sektorių, ypač kritinių mineralų tiekimo grandines. Pastaraisiais metais Kanada siekia pritraukti kapitalą į naujas kasyklas, perdirbimą ir rafinavimą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir sustiprintų Šiaurės Amerikos bei sąjungininkų pramoninį saugumą.

    „Kasybos investicijų galimybės apima platų veiklų spektrą: nuo naujų kasyklų kūrimo iki rafinavimo, perdirbimo ir kritinių mineralų tiekimo grandinių“, – sakė „KGHM“ atstovai.

    Įmonė nurodo, kad remiantis 2017 metais atliktų analitinių darbų pagrindu, bazinis Victoria projekto scenarijus numato dvi plėtros fazes. Pirmoje fazėje planuojamas pirmojo šachtos įrengimas kartu vykdant papildomą žvalgybą, o vėliau būtų pereinama prie gamybinės šachtos gilinimo.

    Strateginis statusas nebūtinai reiškia automatinį finansavimą, tačiau paprastai sutrumpina kelią iki paramos priemonių, leidimų derinimo ir infrastruktūros sprendimų. Kasybos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelių pradinių investicijų, ilgo projekto vystymo laikotarpio ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

    Vario ir nikelio projektai Kanadoje pastaruoju metu laikomi itin aktualiais dėl energetikos transformacijos. Varis yra būtinas elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilių infrastruktūrai, o nikelis išlieka svarbus baterijų ir lydinių pramonei, nors rinkoje daugėja alternatyvų ir technologinių variacijų.

    Victoria projektą šimtu proc. valdo „KGHM International“, kuri priklauso „KGHM Polska Miedź“ grupei. „KGHM“ yra vienas didžiausių vario gamintojų Europoje, o varis Europos Sąjungos politikoje dažnai įvardijamas strategine žaliava dėl kritinės reikšmės pramonei ir infrastruktūrai.

  • Senatas pritarė naftos milžinų viršpelnių mokesčiui: sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos Senatas 2026 metų rugsėjo 24 dieną pritarė įstatymui dėl naftos sektoriaus bendrovių viršpelnių apmokestinimo be pataisų. Dabar dokumentas perduodamas prezidentui, kuris spręs, ar pasirašyti įstatymą, ar jį blokuoti.

    Įstatymas numato naują vadinamąjį viršpelnių mokestį, kurio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų apsaugos paketą Ceny Paliwa Niżej. Jo tikslas – amortizuoti degalų kainų šuolius, kai tarptautinė naftos rinka patiria sukrėtimus.

    Plenariniame posėdyje buvo pateiktos dvi pataisos: viena siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2026 metų lapkričio 1 dienos, kita – įtvirtinti aiškų reikalavimą mokesčio pajamas skirti degalų kainoms mažinti. Abi pataisos buvo atmestos Senato komitetuose, todėl balsavimui pateiktas pirminis variantas.

    Antroji viršpelnių mokesčio versija

    Tai jau antrasis valdančiosios koalicijos bandymas įvesti viršpelnių mokestį naftos koncernams. Ankstesnį įstatymo variantą prezidentas liepą perdavė Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, argumentuodamas galimu draudimo taikyti įstatymą atgaline data pažeidimu.

    Naujajame variante pakeistas apmokestinamas laikotarpis: mokestis būtų skaičiuojamas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Ši korekcija tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo pakeistas ir įstatymo pavadinimas.

    Taip pat atsirado papildoma „lubų“ nuostata toms įmonėms, kurios ne gamina degalus, o juos parduoda: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. proporcingai mokestiniams metams tenkančio pelno arba grynojo rezultato. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką mažesniems rinkos dalyviams.

    Tarifai, marža ir programos kaina

    Pagal įstatymą degalų gamintojams būtų taikomas 60 proc. tarifas nuo apmokestinamosios bazės, o ne gamintojams pardavėjams – 50 proc. Apmokestinamoji bazė apibrėžiama kaip pajamų perviršis virš to lygio, kuris būtų gautas taikant vadinamąją referencinę maržą.

    Referencinė marža siejama su 2025 metų istorine konkrečios įmonės degalų pardavimo marža, ją didinant 20 proc., tačiau nustatant ir minimalų 2 proc. slenkstį. Tokia konstrukcija pasirinkta siekiant apmokestinti ne įprastą verslo grąžą, o išskirtinį, rinkos sukrėtimų metu susidariusį „perteklinį“ pelną.

    Lenkijos finansų ministerija anksčiau skelbė, kad planuotos įplaukos siektų apie 900 000 000 eurų, o viso vartotojų apsaugos paketo Ceny Paliwa Niżej kaina – apie 1 200 000 000 eurų. Tai reiškia, kad vien viršpelnių mokesčio gali nepakakti visam paketui padengti, todėl lieka klausimas dėl papildomų finansavimo šaltinių.

    Įstatyme taip pat numatyta galimybė už finansus atsakingam ministrui, esant poreikiui, mažinti akcizą degalams poįstatyminiu aktu. Šis elementas suteiktų vykdomajai valdžiai daugiau lankstumo greitai reaguoti į kainų bangas, tačiau kartu kelia diskusijų dėl fiskalinės drausmės ir politinės atsakomybės.

    „Garantuoju, kad jei prezidentas pagaliau pasirašys iš naujo pateiktą įstatymą dėl viršpelnių, iš karto įgyvendinsime kitą CPN variantą, tai yra degalų kainų mažinimą“, – sakė Donald Tusk.

    Diskusijų epicentre išlieka rizika, kad įmonės dalį mokesčio naštos perkels vartotojams per kainas, todėl realus efekto mastas priklausys nuo konkurencijos rinkoje ir priežiūros mechanizmų. Kartu tai yra platesnės Europos tendencijos dalis: po 2022–2024 metų energetinių sukrėtimų daugelyje šalių buvo svarstomi arba taikyti laikini viršpelnių mokesčiai energijos ir iškastinio kuro sektoriams.

  • Hormūzo sąsiauris po konflikto: pervežama tik apie 40 proc. buvusio naftos srauto, laivai slepia maršrutus

    Hormūzo sąsiauryje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos logistika pasikeitė iš esmės: dalis tanklaivių pradėjo plaukti naktimis, o jų judėjimas vis rečiau matomas viešuose sekimo duomenyse. Analitikų vertinimu, šiuo keliu dabar gabenama apie 6–7 mln. barelių naftos per dieną, arba kiek daugiau nei 40 proc. prieš konflikto eskalaciją buvusio kiekio.

    Associated Press cituojami rinkos dalyviai teigia, kad tanklaiviai dažnai išjungia automatinės laivų identifikavimo sistemos signalą, todėl standartinės statistikos lentelės neparodo realaus srauto. Tuo pat metu duomenys, pagrįsti tik įjungtais signalais, rodo gerokai mažesnį laivų skaičių ir vis dažniau fiksuoja ne tanklaivius, o kitų tipų krovinius gabenančius laivus.

    „Didelė dalis tanklaivių juda naktį ir su išjungtais identifikavimo signalais, todėl viešai matomas srautas neatspindi realybės“, – pažymi AP cituojami analitikai.

    Tiekimo grandinėms palaikyti Saudo Arabija ir kiti Persijos įlankos eksportuotojai vis aktyviau naudojasi maršrutais, kuriuos lydi JAV karinės jūrų pajėgos ir kurie driekiasi arčiau Omano krantų. Tai rodo, kad rizikos vertinimas regione tapo nuolatiniu veiksniu, lemiančiu tiek laivybos taktiką, tiek draudimo bei frachto kainas.

    Iki karo per Hormūzo sąsiaurį būdavo pervežama apie 15 mln. barelių naftos per dieną. Dabar dalis srauto nukreipiama alternatyvomis: maždaug 2 mln. barelių per dieną aplenkia sąsiaurį Jungtinių Arabų Emyratų naftotiekiu į Fudžairą prie Omano įlankos.

    Prie pokyčių prisideda ir paklausos pusė: analitikai vertina, kad dėl aukštų kainų ir lėtesnio ekonomikos augimo pasaulinė naftos paklausa galėjo sumažėti apie 5 mln. barelių per dieną. Trūkstamas dalis rinkoje dengiamos didesnėmis kitų eksportuotojų, įskaitant JAV, apimtimis ir naftos atsargų išleidimu, tačiau Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių kainų bei rizikos indikatorių.