Category: Technologijos

  • Lenkija apie namų šildymą anglimi: viceministras siūlo mažiau taršų kurą ir paramą

    Lenkijoje senų kietojo kuro katilų keitimas dar truks ne vienerius metus, todėl milijonai namų ūkių pereinamuoju laikotarpiu ir toliau šildysis anglimi. Energetikos viceministras Marian Zmarzły teigia, kad emisijas galima mažinti jau dabar – nelaukiant, kol bus visiškai pakeisti šildymo šaltiniai.

    Kaip interviu portalui WNP sakė viceministras, sprendimų reikia būtent tiems namų ūkiams, kurie šiuo metu kietojo kuro katilus naudoja legaliai. Anot jo, valstybė turėtų būti suinteresuota, kad naudojamas kuras turėtų geresnius ir pastovesnius parametrus bei sukeltų kuo mažesnę taršą.

    Kartu pabrėžiama, kad „pereinamojo laikotarpio“ priemonės negali tapti būdu vilkinti privalomą šildymo įrenginių pakeitimą. Jei pagal galiojančius reikalavimus konkretus įrenginys turi būti pakeistas, laikinos priemonės neturėtų pratęsti jo eksploatacijos.

    Viceministras taip pat užsimena apie galimą paramos mechanizmą, kuris būtų orientuotas į išmatuojamą aplinkosauginį efektą. Jo vertinimu, toks modelis galėtų kainuoti apie 30 mln. zlotų per metus, tačiau diskusiją siūloma pradėti nuo klausimo, kokią taršos mažinimo naudą už šią sumą pavyktų pasiekti.

    Pereinamojo laikotarpio sprendimai: mažiau taršus kuras

    Pasak M. Zmarzły, didesnę reikšmę gali įgyti mažesnės emisijos kuras. Kaip pavyzdį jis mini rinkoje jau esantį produktą „Klasa Błękitny“ – mažadūmių ir mažiau taršių anglies kuro produktų liniją.

    Anot viceministro, sprendžiant, ar toks produktas gali būti naudojamas kaip viešosios politikos priemonė, svarbiausia turėtų būti objektyvūs kriterijai: kuro parametrai, kokybės pastovumas ir tyrimų rezultatai. Jis akcentuoja, kad visi panašūs sprendimai turėtų būti vertinami pagal vienodas taisykles, o ne išskiriant konkretų gamintoją.

    Tekste taip pat nurodoma, kad tyrimų rezultatai rodo galimybę mažinti emisijas daugiau nei iš pradžių numatyta 30 proc., todėl svarstytinas platesnis tokių sprendimų pritaikymas. Kartu pabrėžiama, jog konkrečių mišinių ir laboratorinių sąlygų rezultatai nėra garantija, kad identiškas efektas bus pasiektas kiekviename įrenginyje.

    Paramos modelis: pinigai namų ūkiui, o ne gamintojui

    Viceministras siūlo, kad bet koks galimas paramos mechanizmas būtų nukreiptas tiesiogiai į namų ūkius ir paremtas aiškiais, vienodais kokybės bei emisijų kriterijais. Jo pozicija – valstybė neturėtų finansuoti konkretaus gamintojo, o turėtų remti pamatuojamą aplinkosauginį rezultatą.

    Taip pat keliama mintis, ar kuriant naują paramą verta pradėti „nuo nulio“, ar dalį jau egzistuojančių priemonių galima būtų pritaikyti sprendimams, kurie taršą sumažintų nedelsiant – dar iki šildymo įrenginių pakeitimo.

    Aiškūs standartai vartotojams ir rinkai

    Dar vienas akcentas – rinkai reikia suprantamų standartų. M. Zmarzły teigia, kad vartotojui svarbi ne tik kaina ar produkto pavadinimas, bet ir kilmė, parametrų pastovumas bei patvirtintas poveikis aplinkai.

    Jo vertinimu, kai techninius kokybės dokumentus paprastam vartotojui sudėtinga interpretuoti, aiškūs standartai ir skaidri kontrolė tampa svarbiu įrankiu. Tokia logika, anot viceministro, ypač aktuali dėl to, kad šildymo sistemų modernizacija yra daugiametis procesas, o kiekvienas šildymo sezonas be taršą mažinančių veiksmų reiškia papildomas visuomenines sąnaudas.

  • IEA anglies patariamosios tarybos vadovu išrinktas „Ramaco Resources“ vadovas Randallas W. Atkinsas

    Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) Anglies pramonės patariamosios tarybos (CIAB) pirmininku išrinktas „Ramaco Resources“ prezidentas ir generalinis direktorius Randallas W. Atkinsas.

    Bendrovė pranešė, kad Atkinsą vienbalsiai pasirinko CIAB vykdomasis komitetas ir visi tarybos nariai. Tai turėtų atspindėti narių palaikymą jo patirčiai tarptautiniame anglies, energetikos ir kritinių mineralų sektoriuje.

    CIAB buvo įkurta 1979 metais ir laikoma seniausia IEA patariamąja taryba. Ji vienija pasaulinės anglies pramonės, energetikos ir mineralinių žaliavų gavybos atstovus.

    Tarybos paskirtis – pateikti IEA pramonės perspektyvą ir konsultuoti anglies, energetinio saugumo, technologijų, rinkų, žaliavų gavybos bei su tuo susijusios vyriausybių politikos klausimais.

    Atkinsas: anglis turi išlikti svarbi

    R. W. Atkinsas teigė esantis „giliai pagerbtas“ kolegų pasitikėjimo ir dėkojo už vienbalsį palaikymą. Jo žodžiais, pasaulis įžengė į laikotarpį, kai energija, elektros tiekimas, elektrifikacija ir žaliavų saugumas tampa vis labiau tarpusavyje susiję.

    Atkinsas pabrėžė, kad anglis „turi ir toliau atlikti istoriškai svarbų vaidmenį“ pasaulinėje metalurgijoje ir energijos gamyboje. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujos technologijos gali atverti galimybių anglį panaudoti ir kaip retųjų žemių elementų bei kritinių mineralų šaltinį.

    Be to, jo teigimu, anglis gali būti naudojama kaip žaliava didesnės pridėtinės vertės pažangiems anglies produktams.

    Patirtis energetikos politikoje ir versle

    Pranešime akcentuojama, kad vadovavimas CIAB papildo ankstesnes R. W. Atkinso pareigas energetikos politikos srityje. Jis anksčiau vadovavo JAV Energetikos departamento Nacionalinei anglies tarybai (NCC).

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metų gruodį JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas paskyrė Atkinsą dar vienai kadencijai kaip NCC narį. NCC konsultuoja JAV energetikos sekretorių moksliniais, techniniais ir programiniais klausimais, susijusiais su anglimi ir anglies politika.

    Atkinsas į naują vaidmenį atsineša daugiau nei 40 metų patirtį energetikos ir žaliavų sektorių plėtros, investicijų bei finansavimo srityse. Jis yra „Ramaco“ įkūrėjas ir eina valdybos pirmininko bei generalinio direktoriaus pareigas.

    „Ramaco Resources“ veikla

    „Ramaco Resources“ veikia metalurginės anglies segmente pietų ir pietvakarių Virdžinijoje. Bendrovė taip pat vykdo žvalgybą Vajominge – projektą, siejamą su anglies, retųjų žemių elementų ir kitų kritinių mineralų ištekliais.

    Prieš įkurdamas „Ramaco“, Atkinsas dirbo bankininku „JP Morgan & Co.“ ir ėjo įvairias pareigas investicinės bankininkystės bei privataus kapitalo fonduose, daugiausia dėmesio skirdamas kasybos ir energetikos sektoriams.

  • Asbis rekordinis ketvirtis: pelnas šoktelėjo 4,5 karto, AI serveriai augo daugiau kaip 500 proc.

    Varšuvos biržoje kotiruojama Kipro informacinių technologijų įrangos gamintoja ir platintoja „Asbis Enterprises“ skelbia rekordinį trečiąjį 2026 metų ketvirtį: grupės grynasis pelnas per metus išaugo beveik 4,5 karto ir viršijo 50 mln. JAV dolerių.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, tai geriausias ketvirtis per daugiau nei 35 metų bendrovės istoriją, nors akcijos kaina tuo metu reagavo vangiai. Lapkričio 5 dieną apie vidurdienį viena „Asbis“ akcija kainavo apie 155 zlotus, o visa grupė buvo vertinama maždaug 8,6 mlrd. zlotų.

    Bendrovė teigia, kad rezultatus ypač stipriai kelia pasaulyje sparčiai plečiama dirbtinio intelekto infrastruktūra, kuri didina valstybių ir įmonių investicijas į duomenų centrus. „Asbis“ pabrėžia, jog nepaisant karo Ukrainoje (vienoje svarbiausių jos rinkų) ir neramumų Artimuosiuose Rytuose, pardavimų tempas trečiąjį ketvirtį išliko itin aukštas.

    Lietuvos skaitytojui ši tema aktuali tuo, kad DI bumas visame regione didina paklausą serveriams ir su duomenų centrais susijusiai įrangai, o tai keičia IT rinkos struktūrą ir stambiausių platintojų finansinius rezultatus.

    Kas augo greičiausiai

    „Asbis“ skelbia, kad trečiąjį 2026 metų ketvirtį pardavimo pajamos išaugo 135 proc. ir siekė beveik 2,2 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 51,6 mln. JAV dolerių. Palyginimui, per pirmus tris 2026 metų ketvirčius pardavimo pajamos beveik padvigubėjo iki maždaug 5,2 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas pakilo daugiau kaip keturis kartus iki 132,2 mln. JAV dolerių.

    Bendrovė išskiria sparčiausiai augusį segmentą – serverius ir serverinius blokus, skirtus DI duomenų centrams. Pasak „Asbis“, šios krypties pardavimai trečiąjį ketvirtį šoktelėjo daugiau kaip 500 proc. per metus.

    Grupės vadovas Sergiej Kostewicz teigė, kad rugsėjį bendrovė peržengė 1 mlrd. JAV dolerių mėnesinių pajamų ribą. Jo vertinimu, tai po stipraus pirmojo pusmečio esą patvirtina bendrovės potencialą.

    Ko tikisi 2027 metais ir vėliau

    Žvelgdama į 2027 metus „Asbis“ nurodo, kad didžiausias jos augimo variklis turėtų likti tolesnė DI duomenų centrų infrastruktūros plėtra. Bendrovė teigia mananti, kad ši plėtra gali tęstis artimiausius penkerius metus, o centrų našumas per tą laiką gali išaugti net keturis kartus.

    Kaip papildomą augimo kryptį bendrovė mini ir „Apple“ produktų pardavimus – „Asbis“ yra išskirtinė šio prekės ženklo platintoja 25 EMEA regiono šalyse (Europa, Artimieji Rytai ir Afrika).

    Dividendų avansas: kada bus išmokėta

    „Asbis“ primena, kad bendrovės direktorių taryba nusprendė išmokėti dividendų avansą iš 2026 metų pelno – po 0,35 JAV dolerio už akciją. Išmokėjimo data numatyta 2026 metų lapkričio 26 dieną.

  • Poczta Polska atšaukė valdybos narį Sławomirą Żurawskį – dar vienas pokytis vadovybėje

    Poczta Polska vadovybėje – dar vienas ryškus pokytis: stebėtojų taryba nusprendė atšaukti Sławomirą Żurawskį iš bendrovės valdybos.

    Sprendimas priimtas lapkričio 4 dieną. Żurawskis buvo valdybos viceprezidentas, atsakingas už operacijas, anksčiau kuruodavo ir operacijų bei logistikos sritį.

    Šis atleidimas – ne pirma pastarojo meto rokiruotė nacionalinio pašto operatoriaus vadovybėje. Żurawskio pavardė ypač dažnai skambėjo per ankstesnius pokyčius bendrovės viršūnėje.

    Keliems mėnesiams jis buvo paskirtas laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas, kai iš prezidento pareigų buvo atšauktas Sebastianas Mikoszas.

    Laikinas vadovavimas ir transformacijos planas

    2026 metų kovo 25 dieną, po sprendimo atšaukti S. Mikoszą, Żurawskiui patikėta laikinai vadovauti bendrovei iki konkurso naujam prezidentui pabaigos.

    Netrukus, 2026 metų gegužės 28 dieną, stebėtojų taryba suformavo naują vadovybę – bendrovės prezidente tapo Magdalena Gaj, o Żurawskis joje liko kaip viceprezidentas operacijoms.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad Żurawskis buvo vienas iš Poczta Polska Transformacijos plano bendraautorių. Šio plano tikslas – didinti operatoriaus veiklos efektyvumą ir suderinti viešąją misiją su verslo efektyvumu.

    Bendrovės spaudos biuras patvirtino informaciją apie atšaukimą ir nurodė kreiptis į Valstybės turto ministeriją; žadama pateikti daugiau detalių.

  • Orlen prieš III ketv. rezultatų skelbimą: rafinavimas tempią į priekį, dujų verslas silpnesnis

    Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ ketina paskelbti 2026 metų trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus, o rinkoje jau skamba analitikų vertinimai, ko galima tikėtis. Bendra žinutė aiški: stipriausias variklis išlieka rafinavimas, tačiau dujų kryptis, bent dalyje veiklų, atrodo silpnesnė.

    Kaip nurodoma portale WNP, savo prognozes ir komentarus prieš rezultatų pristatymą pateikė XTB ir „Trigon“ analitikai. Jų vertinimuose daug dėmesio skiriama ne vien pajamų augimui, bet ir tam, kiek pelno bendrovei pavyks „išlaikyti“ po korekcijų, mokesčių bei didelių investicijų.

    XTB atstovas Kamilas Szczepańskis pabrėžia, kad „Orlen“ situacija sudėtingesnė dėl rinkos lūkesčių nei dėl pačios bendrovės fundamentalių problemų. Anot jo, spaudimą rezultatams gali didinti kapitalui imlūs projektai, augantys veiklos kaštai ir vyriausybės mokesčių politika, kuri ypač jautri akcininkų nuotaikoms.

    Tuo metu „Trigon“ senior analitikas Michałas Kozakas prognozuoja labai tvirtą rafinavimo rezultatą, bet santykinai silpnesnį upstream segmente. Jo vertinimu, investuotojai gali tikėtis ir mažesnio grynojo skolos lygio, o bendrą rezultatų priėmimą rinka gali vertinti neutraliai.

    Ko iš vadovybės tikisi rinka

    Pasak XTB, rinkai svarbu ne tik skaičiai ataskaitoje, bet ir aiški strategija, kaip „Orlen“ ketina veikti nepastovioje aplinkoje. Akcentuojama, kad daug dėmesio gali tekti tam, kaip maksimaliai išnaudojamos palankios kainos ir rafinavimo maržos, o galutinis grynasis rezultatas gali būti itin jautrus korekcijoms ir mokesčiams.

    Analitikas taip pat atkreipia dėmesį į geopolitikos įtaką maržoms bei vertinimui. Jo teigimu, situacijos normalizacija Hormūzo sąsiauryje ar sumažėję smūgiai Rusijos perdirbimo infrastruktūrai teoriškai galėtų mažinti „Orlen“ pozicijos stiprumą, tačiau kol kas nėra daug ženklų, kad toks scenarijus artimas.

    Be geopolitinių veiksnių, viena iš neapibrėžtumų sričių išlieka „Nowa Chemia“ projektas – „Orlen“ petrochemijos pajėgumų plėtros kryptis. XTB pabrėžia, kad investuotojams svarbus ne tik apskaitinis projekto kaštas, bet ir realūs būsimų investicijų poreikiai, grafikas bei pinigų srautų perspektyva.

    „Trigon“ prognozė: rafinacija stipri, petrochemija su minusu

    „Trigon“ skaičiavimu, trečiąjį 2026 metų ketvirtį „Orlen“ galėjo pasiekti 15,2 mlrd. zlotų „išgrynintos“ EBITDA LIFO – tai būtų 9 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 112 proc. daugiau per metus. Tuo pat metu prognozuojamas ir 7,1 mlrd. zlotų grynasis pelnas, įvertinus finansinį balansą, efektyvų mokestinį tarifą bei galimą dar vieną atidėjinių poveikį.

    Analitikas nurodo, kad „Downstream“ segmente tikimasi 7,4 mlrd. zlotų EBITDA LIFO, o rafinavimo dalyje – 7,7 mlrd. zlotų, įskaitant neigiamą apsidraudimo (hedging) efektą. „Trigon“ taip pat daro prielaidą, jog nuo trečiojo ketvirčio bendrovė galėjo aktyviau apsidrausti rafinavimo maržą.

    Petrochemijos kryptis, pagal „Trigon“, galėjo būti nuostolinga: prognozuojama apie minus 0,3 mlrd. zlotų EBITDA LIFO. Tarp veiksnių minimi kritęs petrochemijos maržų rodiklis, mažesni pardavimų apimčių lūkesčiai bei planinis remontas „Anwil“ įmonėje.

    Dujų kainos kilo, bet lūkesčiai – ne visur geri

    Upstream segmente „Trigon“ tikisi 5,2 mlrd. zlotų EBITDA, numatydami mažesnes gamybos apimtis, bet didesnes dujų kainas. Pateikiama, kad TTF day-ahead dujų kaina vidutiniškai galėjo kilti 40 proc. per ketvirtį, o kainos Lenkijos TGE – 35 proc., tuo pačiu metu „dated Brent“ naftos kaina, jų prielaidomis, galėjo mažėti 7 proc.

    Vis dėlto analitikas išskiria, kad už lūkesčius gali „užkliūti“ dujų verslo rezultatai Lenkijoje už LNG prekybos ribų. „Trigon“ teigimu, žvelgiant į dabartinius TTF lygius, nuostoliai šioje dalyje per artimiausius du ketvirčius gali didėti, o ryškesnės LNG prekybos rezultatų pagerėjimo jie labiau lauktų tik 2027 metų antrą–trečią ketvirtį.

    Energetikos segmente „Trigon“ prognozuoja 2,3 mlrd. zlotų EBITDA, o „Consumers & Products“ – 1,38 mlrd. zlotų EBITDA, kuri, jų vertinimu, galėjo mažėti ketvirčio palyginimu dėl prastėjančių ne degalų maržų.

    Galiausiai, vertindami pinigų srautus, „Trigon“ numato 70 proc. OCF/EBITDA LIFO konversiją ir 8,1 mlrd. zlotų capex. Taip pat į prognozę įtraukiamas teigiamas efektas, susijęs su depozito už „Energa“ akcijas atsiskaitymu ir 5,1 mlrd. zlotų perklasifikavimu į konsoliduotą grynųjų poziciją, dėl ko grynoji skola, jų skaičiavimu, galėjo sumažėti.

  • Australijoje – 3 valandos nemokamos elektros per dieną: vartojimas šokteli per dvi minutes

    Kai kuriose Australijos valstijose gyventojai kasdien gali gauti tris valandas elektros nemokamai – taip siekiama „sunaudoti“ saulės elektrinių pagaminamą perteklių vidurdienį.

    Programa taikoma ne visoje šalyje: nuo 2026 metų liepos ji veikia Kvinslande, Naujajame Pietų Velse ir Pietų Australijoje, o Viktorijoje įsigalioja nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

    Nemokamos valandos parinktos neatsitiktinai – jos sutampa su didžiausia saulės energijos gamyba, kai didmeninės elektros kainos neretai krenta net žemiau nulio. Apie tai kalbėdamas COP31 konferencijoje Turkijoje pabrėžė Australijos energetikos ministras Chrisas Bowenas, kurį citavo naujienų agentūra „Bloomberg“.

    Pasak ministro, siūlymas nėra „visiems“ – tai papildoma galimybė tiems, kurie gali perkelti dalį vartojimo į vidurdienio laiką ir taip mažinti savo sąskaitas bei padėti elektros sistemai.

    Nemokama elektra – skirtingomis valandomis

    Naujajame Pietų Velse, Kvinslande ir Viktorijoje nemokama elektra tiekiama nuo 11 iki 14 valandos, o Pietų Australijoje – nuo 12 iki 15 valandos.

    Australijos atvejis išsiskiria tuo, kad stogo saulės elektrinių gamyba šalyje jau viršija anglimi kūrenamų elektrinių generaciją. Prie to prisideda ir vėjo parkai, didelio masto saulės elektrinės bei hidroenergija – todėl vidurdienį elektros sistemoje susidaro perteklius.

    Vartojimo „šuolis“ vos prasidėjus nemokamoms valandoms

    Ministras teigė, kad programos populiarumas kol kas nėra itin didelis ir neprilygsta namų energijos kaupiklių (baterijų) paklausai. Vis dėlto tie, kurie pasirenka šią galimybę, esą iš tiesų perkelia reikšmingą elektros vartojimo dalį į vidurdienį.

    Įdomiausia detalė – elektros vartojimo duomenyse matomas beveik momentinis efektas: vos prasidėjus nemokamam laikotarpiui, paklausa ryškiai šokteli. Pasak ministro, tinklo statistikoje aiškiai matomas pokytis tarp 10:59 ir 11:01.

    Kam toks sprendimas naudingiausias?

    Programos tikslas – mažinti vadinamąją „anties kreivę“: kai dieną, esant didelei saulės gamybai, vartojimas iš tinklo mažas, o vakare, saulės gamybai krentant, paklausa staigiai išauga.

    Ministro vertinimu, nemokamos valandos kartu su energijos kaupikliais padeda „išlyginti“ šiuos svyravimus. O praktiškai tai patogu tiems, kurie dieną būna namuose: pavyzdžiui, indaplovę galima įjungti vidurdienį, o ne vakarais; taip pat patrauklu elektromobilių savininkams, galintiems krauti automobilį namuose būtent šiomis valandomis.

  • Air France-KLM pelnas auga brangstant kurui, bet didėja priemokos prie lėktuvo bilietų

    „Air France-KLM“ 2026 metų trečiąjį ketvirtį didino pajamas ir pelną, nors aviacinio kuro sąnaudos smarkiai išaugo. Grupė pranešė, kad per ketvirtį pajamos augo 7,6 proc. ir siekė 9,92 mlrd. eurų, o pakoreguotas veiklos pelnas – 1,35 mlrd. eurų.

    Grynasis pelnas per trečiąjį ketvirtį sudarė 938 mln. eurų – 170 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Tuo pat metu veiklos pelno marža pasiekė 13,6 proc., palypėjusi 0,3 proc. punkto.

    Vis dėlto vertinant devynių mėnesių rezultatą vaizdas kitoks: nors pajamos augo iki 26,67 mlrd. eurų (7,5 proc. daugiau nei pernai), grynasis pelnas krito 25 proc. – iki 877 mln. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad jos veiklą vis labiau veikia geopolitinė įtampa, keičianti tiek sąnaudas, tiek skrydžių kryptis.

    Keleiviams tai reiškia dar vieną apčiuopiamą dalyką – grupė, siekdama amortizuoti brangstantį kurą, kelia priemokas prie lėktuvo bilietų ir perstato lėktuvus tarp rinkų pagal paklausą.

    Kuro sąnaudos šoktelėjo, padeda apsidraudimas

    Vienas didžiausių kaštų – reaktyvinis kuras. 2026 metų trečiąjį ketvirtį visos grupės kuro pirkimo išlaidos (neįtraukiant CO2 emisijų leidimų) augo 28 proc. ir pasiekė 2,13 mlrd. eurų.

    Atskirų grupės vežėjų dinamika skyrėsi: „Air France“ kuro sąnaudos per metus didėjo 27,2 proc., KLM – 29,5 proc., o „Transavia“ – 42,6 proc. Bendrovė nurodo, kad pabrangęs kuras, jau įvertinus apsidraudimą, palyginti su pernai, papildomai padidino naštą 436 mln. eurų.

    Grupė taip pat plečia kuro kainų apsidraudimą: pranešta, kad jau yra apsidrausta dėl 62 proc. prognozuojamo kuro suvartojimo 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir 54 proc. visiems 2027 metams (liepą šis rodiklis buvo 40 proc.).

    Be apsidraudimo, poveikis mažinamas ir kitais būdais – keliamos priemokos prie bilietų, mažinamos diskrecinės išlaidos, išlaikomas neoperacinių darbuotojų samdymo įšaldymas.

    Geopolitika perbraižo maršrutus ir kainas

    Artimųjų Rytų įtampa turėjo įtakos ne tik kuro kainai, bet ir skrydžių tinklui. Skelbiama, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį grupė pasiūlą maršrutuose į Artimuosius Rytus sumažino 68 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Anksčiau bendrovė didino pajėgumus į Aziją ir Rytų Afriką, išnaudodama didesnį tiesioginių skrydžių poreikį tarp verslo klientų, vengusių persėdimų Persijos įlankos šalyse. Vėliau, kai regiono vežėjai ėmė atkurti savo maršrutus, dalis pasiūlos buvo perkelta į Šiaurės ir Pietų Amerikos kryptis.

    Įmonė nurodo, kad tradiciniame „Air France“ ir KLM tinkle keleivių skaičius sumažėjo 1,5 proc., tačiau keleivių pervežimo pajamos išaugo 6,4 proc. Brangiausiai parduodamų klasių (La Première ir Business) tarifai kilo 11,5 proc., „Premium“ – 9,1 proc., o ekonominėje klasėje – 5 proc.

    Cargo segmentas išnaudoja prekybos sutrikimus ir DI infrastruktūrą

    Krovinių (cargo) veikla trečiąjį ketvirtį buvo viena sparčiausiai augusių: pajamos didėjo 25,2 proc. iki 677 mln. eurų. Tuo metu pervežtų krovinių masė augo gerokai kukliau – 5 proc., iki 236 tūkst. tonų.

    Grupė augimą aiškina sutrikusiu jūrų transportu Sueco kanalo regione ir Hormūzo sąsiauryje, dėl ko skubūs ir didelės vertės kroviniai dažniau nukreipiami į oro transportą. Papildomą paklausą, pasak bendrovės, kuria ir siuntos, susijusios su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra.

    KLM gerina pelningumą, bet ruošia dar vieną pertvarką

    Skelbiama, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Air France“ pakoreguotas veiklos pelnas siekė 811 mln. eurų – 5 mln. eurų daugiau nei prieš metus. KLM šį rodiklį gerino ryškiau: pakoreguotas veiklos pelnas augo 106 mln. eurų iki 458 mln. eurų, o veiklos marža siekė 11,4 proc.

    „Transavia“ per ketvirtį uždirbo 223 mln. eurų pakoreguoto veiklos pelno (6 mln. eurų daugiau nei pernai), tačiau per pirmus devynis 2026 metų mėnesius fiksavo 42 mln. eurų veiklos nuostolį, kai prieš metus turėjo 36 mln. eurų pelno.

    Nors KLM ketvirtiniai rodikliai gerėjo, bendrovė teigia, kad iki šiol vykdytas taupymo planas nepakankamas ilgalaikiam tikslui – nuolatinei didesnei nei 8 proc. veiklos maržai. Todėl planuojama supaprastinti europinį lėktuvų parką, atsisakyti senesnių orlaivių, reorganizuoti ar perduoti išorės partneriams dalį antžeminės, krovinių ir techninės veiklos bei didinti darbuotojų produktyvumą bent 8 proc.

    Galiausiai „Air France-KLM“ taip pat sumažino 2026 metų siūlomų pervežimų apimties augimo prognozę – dabar tikimasi apie 2 proc. (anksčiau – 2–3 proc.).

  • „Google“ į Malezijos duomenų centrus investuos 15 mlrd. dolerių: auga spaudimas elektrai ir vandeniui

    „Google“ per artimiausius dvejus metus planuoja investuoti apie 15 mlrd. JAV dolerių į duomenų centrus ir skaitmeninę infrastruktūrą Malaizijoje, susijusią su debesijos sprendimais.

    Investicijas skatina sparčiai auganti duomenų apdorojimo debesyje paklausa ir paslaugos, susijusios su dirbtiniu intelektu. Apie tai rašo portalas WNP.pl.

    Pati „Google“ pabrėžia, kad Malaizija yra viena greičiausiai augančių Pietryčių Azijos ekonomikų, o interneto skverbties rodiklis šalyje siekia 99 proc.

    Vis dėlto milijardinės technologijų milžinų investicijos turi ir kainą: kartu auga spaudimas šalies energetikos sistemai bei gėlo vandens ištekliams, kurių reikia duomenų centrams vėsinti.

    Auganti duomenų centrų našta energetikai

    Iki šiol „Google“ Malaizijoje duomenų centrams ir panašiems sprendimams jau buvo skyrusi apie 2 mlrd. JAV dolerių, tačiau dabar projektų tempas gerokai spartėja.

    Tekste pažymima, kad prie tokio sprendimo galėjo prisidėti mažėjantis elektros prieinamumas ir vandens stoka šalyje – tai du kritiniai ištekliai dideliems duomenų centrams.

    Remiantis vyriausybės duomenimis, jei tarptautinių IT bendrovių projektų paraiškų tempas išliks, jau 2035 metais daugiau nei 30 proc. Malaizijoje pagaminamos energijos gali būti sunaudojama duomenų centruose.

    Tai reikštų rimtą iššūkį šalies energetiniam saugumui, o kartu – ir vandens išteklių valdymui.

    Nauji leidimai – su papildomomis sąlygomis

    Dėl didėjančios apkrovos planuojama, kad kiekvienas naujas leidimas statyti duomenų centrą būtų siejamas su reikalavimais užtikrinti papildomus pajėgumus.

    Taip pat numatoma, kad gali būti keliamos sąlygos dėl jūros vandens gėlinimo – jis būtų naudojamas vėsinimo poreikiams, siekiant mažinti spaudimą geriamojo vandens resursams.

    Emisijų problema: energija vis dar iškastinė

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į klimato aspektą: Malaizijoje 78 proc. energijos pagaminama iš iškastinio kuro.

    Iš jų 44 proc. sudaro akmens anglis, o 34 proc. – gamtinės dujos, todėl didėjantis duomenų centrų elektros poreikis gali prisidėti prie bendrų pasaulinių CO2 emisijų augimo.

  • Čilės Choros saloje sunaikinus invazinius triušius, jūrinių paukščių porų padaugėjo iki 90 tūkst.

    Čilės Choros saloje, pašalinus invazinius triušius, per kiek daugiau nei dešimtmetį įvyko ryškus jūrinių paukščių populiacijos atsigavimas. Per 11 metų perujinių nardančių audrapaukščių perinčių porų skaičius išaugo iki beveik 90 000.

    Apie šiuos pokyčius skelbia „Discoverwildlife“, pažymėdamas, kad Choros sala yra viena svarbiausių šios rūšies veisimosi vietų pasaulyje. 2013 metais saloje buvo skaičiuojama apie 12 000 perinčių porų, o 2024 metais – jau beveik 90 000.

    Toks augimas siejamas su nuosekliomis gamtosaugos priemonėmis, o lūžiu tapo invazinių triušių kontrolė. Šie gyvūnai naikino augaliją ir ardė urvus, kurių audrapaukščiams reikia perėjimui.

    Pašalinus grėsmę, salos ekosistema ėmė atsikurti: tinkamų perėti teritorijų plotas, nurodoma, padidėjo nuo 3,2 hektaro 2010 metais iki daugiau nei 10 hektarų 2024 metais.

    Kas pasikeitė pašalinus triušius

    Gamtosaugos projektų vadovė Maria Jose Vilches teigė, kad triušių pašalinimas tapo lemiamu veiksniu, leidusiu paukščių populiacijai atsigauti. Anot jos, būtent invaziniai žinduoliai labiausiai trikdė natūralią paukščių buveinę.

    Katalikiškojo Šiaurės universiteto tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad nuo 1980 metų perujinių nardančių audrapaukščių skaičius Choros saloje padidėjo maždaug 300 kartų.

    Tyrėjai pabrėžė, kad rezultatas nėra vienkartinė sėkmė – tai ilgamečio darbo pasekmė. Dar iki 2013 metų, kai buvo imtasi triušių naikinimo, mokslininkai ir gamtosaugininkai vykdė priemones, skirtas mažinti paukščių trikdymą ir saugoti jų veisimosi vietas.

    Vis dėlto po invazinių gyvūnų pašalinimo populiacijos atsikūrimo tempas, nurodoma, paspartėjo daugiau nei dvigubai. Tai leido pereiti nuo lėto augimo prie gerokai spartesnio atsistatymo.

    Salos reikšmė ir rūšies statusas

    Choros salos svarba pabrėžiama ir platesniame kontekste: ankstesni tyrimai rodė, kad apie 95 proc. Čilėje perinčių perujinių nardančių audrapaukščių veisdavosi būtent čia.

    Sėkmingos gamtosaugos priemonės atsispindėjo ir tarptautiniame rūšies vertinime. 2020 metais rūšis Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše perkelta iš „nykstančių“ kategorijos į „artimų pažeidžiamai padėčiai“.

  • Jakartos įlankoje gaudomos žaliosios midijos gali kaupti šviną ir mikroplastiką

    Indonezijos sostinės Jakartos įlankoje jau dešimtmečius gaudomos azijinės žaliosios midijos yra vienas pigiausių baltymų šaltinių, tačiau jų vartojimas kelia vis daugiau klausimų dėl taršos. Mokslininkų tyrimai rodo, kad šie moliuskai, filtruodami vandenį, gali sukaupti žmogui potencialiai kenksmingų medžiagų.

    Apie šią problemą rašo leidinys „Hamu es Gyemant“, atkreipdamas dėmesį į tai, kad midijos Jakartoje išlieka itin paklausios būtent dėl mažos kainos. Vietos gyventojams tai prieinamas produktas, o žvejų šeimoms – svarbus pragyvenimo šaltinis.

    Midijos dažniausiai auginamos ant virvių, pritvirtintų prie jūros dugno, o derlius renkamas neriant į 4–5 metrų gylį. Teigiama, kad vienas nėrimas gali trukti iki 45 minučių, o oras neretai tiekiamas per senus kompresorius – jų gedimai gali kelti rimtą pavojų nardytojams.

    Didžiausia rizika siejama su aplinka, kurioje šie moliuskai auga: į Jakartos įlanką ilgą laiką patekdavo buitinės nuotekos, plastiko atliekos ir pramonės teršalai. Kadangi žaliosios midijos maitinasi filtruodamos vandenį, jų audiniuose gali kauptis sunkieji metalai, pavyzdžiui, švinas ir gyvsidabris, taip pat mikroplastikas.

    Tyrimai rodo taršos pėdsakus

    Taršos pasekmes patvirtina ir moksliniai darbai. 2018 metais publikuotame tyrime apie 60 proc. tirtų midijų buvo užfiksuotos kriauklių deformacijos, kurias mokslininkai siejo su kompleksiniu sunkiųjų metalų ir kitų aplinkos veiksnių poveikiu.

    Kitas tyrimas, paskelbtas 2025 metais, analizavo mėginius iš penkių Jakartos turgų. Juose aptikta mikroplastiko dalelių ir potencialiai kenksmingų junginių – tai sustiprino diskusiją dėl tokio produkto saugumo.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad rizikos lygis gali priklausyti nuo suvalgomo kiekio ir konkrečios taršos koncentracijos. Kitaip tariant, svarbios ne tik pačios medžiagos, bet ir tai, kiek jų iš tiesų patenka į žmogaus organizmą per mitybą.

    Kodėl midijos vis tiek išlieka paklausios

    Nepaisant galimų grėsmių, žaliosios midijos Jakartoje išlieka populiarios – jos dažnai būna pigesnės už mėsą ir padeda užtikrinti kasdienį baltymų poreikį mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

    Be to, jų gavyba yra vienas iš svarbiausių vietos žvejų pragyvenimo šaltinių. Dėl to problema tampa ne tik sveikatos, bet ir socialine: griežtesni ribojimai galėtų atsiliepti šeimų pajamoms, o taršos mažinimas reikalautų ilgalaikių sprendimų.