Category: Technologijos

  • Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ užsitikrino 25 mln. JAV dolerių dydžio „Series D“ investiciją, skirtą plėsti žmogaus ląstelių modelių pasiūlą ir didinti technologijos prieinamumą farmacijos, biotechnologijų ir mokslinių tyrimų organizacijoms.

    Kaip skelbiama bendrovės pranešime, šis finansavimo etapas įvyko po šių metų „Series C“ raundo, o prie investuotojų prisijungė ir esami rėmėjai, tarp jų „M&G Investments“ bei „Abcam“ įkūrėjas ir buvęs vadovas dr. Jonathanas Milneris.

    Vaistų kūrimo procesas keičiasi, o tyrėjams vis dažniau reikia eksperimentinių modelių, kurie patikimiau parodytų, kaip potencialus gydymas gali veikti žmogaus organizmą. Tradiciniai bandymai su gyvūnais ne visada tiksliai atspindi žmonių biologiją, todėl auga susidomėjimas žmogaus ląstelėmis paremtais alternatyviais modeliais.

    Tuo pat metu dirbtinis intelektas spartina potencialių vaistų kandidatų identifikavimą ir projektavimą, todėl didėja poreikis nuosekliems, atkartojamiems žmogaus ląstelių modeliams, leidžiantiems vertinti saugumą ir veiksmingumą.

    Kas yra „opti-ox“ ir ką ji sprendžia

    „bit.bio“ teigia šiuos poreikius siekianti atliepti per nuosavą „opti-ox“ platformą, kuri skirta apibrėžtų žmogaus ląstelių tipų gamybai nuosekliai ir dideliu mastu. Bendrovės tikslas – užtikrinti stabilesnę, standartizuotą ląstelių kokybę ir pasiūlą.

    Tokio tipo technologijos kuriamos ir dėl praktinių ribojimų, su kuriais susiduriama dirbant su donorinėmis ląstelėmis: skirtingų donorų biologiniai skirtumai gali lemti rezultatų variaciją, o ląstelių pasiūla ne visada būna pakankama didesniems tyrimų poreikiams.

    Daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų

    Bendrovė nurodo, kad jos „ioCells“ portfelyje šiuo metu yra daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų, įskaitant širdies, kepenų ir centrinės nervų sistemos modelius. Tokios ląstelės naudojamos ligų tyrimams, funkcinei genomikai, vaistų paieškai ir toksikologijai.

    „bit.bio“ vadovė dr. Emma Pepperell atkreipė dėmesį į tai, kad pramonė pasiekė lūžio tašką: viena vertus, DI keičia greitį, kuriuo gali būti atrandami nauji vaistai, kita vertus, auga poreikis alternatyvoms bandymams su gyvūnais.

    Jos teigimu, šiuos pokyčius jungia bendras vardiklis – dideli kiekiai nuoseklių žmogaus ląstelių modelių, kuriuos reikia gebėti tiekti mastu, tinkamu pramoniniams ir moksliniams poreikiams.

    Kam bus panaudotas naujas finansavimas

    Turėdama jau įdiegtą gamybos infrastruktūrą, „bit.bio“ planuoja naujas lėšas skirti žmogaus ląstelių tipų portfelio plėtrai ir platesniam modelių prieinamumui tyrėjams.

    Bendrovė taip pat akcentuoja siekį augančią paklausą paversti tolesniu komerciniu augimu, kartu prisidedant prie naujų vaistų kūrimo ir testavimo.

  • „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų: su DI automatizuos JK daugiabučių administravimą

    „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų: su DI automatizuos JK daugiabučių administravimą

    JK proptech bendrovė „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų pradinį finansavimą ir planuoja plėsti dirbtiniu intelektu paremtą daugiabučių administravimo platformą.

    Finansavimą sudaro nuosavybės investicijų etapas, kurį bendrai vadovavo fondai 2150 ir „OpenOcean“, taip pat prisidėjo KOMPAS VC, Actia Capital Partners ir HEARTFELT. Papildomai bendrovė gavo skolos finansavimo liniją iš vieno didžiųjų JK skolintojų.

    „Supa“ kuria „DI gimtą“ platformą, skirtą gyvenamųjų namų kvartalų ir daugiabučių administravimui: strategija remiasi vietinių, jau veikiančių administravimo įmonių įsigijimais ir jų procesų modernizavimu technologijomis.

    Bendrovė tikina, kad taip siekia spręsti sektoriaus problemas – augančius paslaugų mokesčius, didėjančius administracinius krūvius ir kylančius gyventojų lūkesčius, kai technologijų diegimas rinkoje vis dar nėra spartus, o mažesnėms įmonėms ypač sunku suvaldyti didėjantį darbo kiekį.

    Kaip veikia „Supa“ modelis

    Pasak „Supa“, ji perka vietines daugiabučių administravimo bendroves, išlaiko jų pavadinimus ir integruoja savo DI technologiją į kasdienę veiklą.

    Platforma automatizuoja tokius darbus kaip remonto darbų planavimas, paslaugų mokesčių suderinimas, saugos atitikties dokumentų tvarkymas ir rangovų koordinavimas.

    Bendrovės teigimu, tai gali sumažinti laiką, kurį turto valdytojai skiria administraciniams darbams, iki 90 proc. – daugiau dėmesio esą lieka priežiūrai ir bendravimui su gyventojais.

    Vadovas: gyventojai moka daugiau, bet ne visada gauna geresnes paslaugas

    „Supa“ bendraįkūrėjas ir vadovas Calumas Brannanas teigė, kad gyventojai susiduria su augančiais paslaugų mokesčiais, tačiau paslaugų kokybė ne visada gerėja, o didėjant valdomam būstų skaičiui ir naudojant pasenusias sistemas nukenčia komunikacija bei operatyvumas.

    „Mes darome priešingai. Paliekame vietines įmones, nuimame nuo jų pečių administracinę naštą ir grąžiname valdytojus į pastatus, o ne į telefoninių eilių galą. Visi turėtų žinoti, už ką moka paslaugų mokestį, ir sulaukti atsakymo, kai paskambina“, – sakė jis.

    Augimas po pirmųjų įsigijimų

    Po pirmųjų dviejų įsigijimų 2025 metų pabaigoje „Supa“ skelbia fiksavusi daugiau nei 700 proc. pajamų augimą.

    Šiuo metu bendrovė per septynias vietines administravimo įmones valdo apie 20 000 būstų, tarp jų – „Hunters“ Sasekse, „FW Block Management“ Hertfordšyre ir „Lamberts“ Londone.

    „Supa“ planuoja toliau plėstis per įsigijimus ir kartu vystyti DI platformą, kad ji geriau palaikytų turto valdymo operacijas ir, kaip teigiama, gerintų paslaugas gyventojams visame portfelyje.

  • „Revolut“ patvirtino 115 mlrd. dolerių vertinimą po antrinio akcijų pardavimo

    „Revolut“ patvirtino 115 mlrd. dolerių vertinimą po antrinio akcijų pardavimo

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ patvirtino, kad po įvykdyto antrinio akcijų pardavimo jos vertinimas pasiekė 115 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia, kad per maždaug dvejus metus įmonės vertė daugiau nei padvigubėjo.

    Antrinis pardavimas – tai sandoris, kai parduodamos jau egzistuojančios akcijos, o ne leidžiamos naujos. „Revolut“ teigimu, šį etapą vedė investuotojų grupė, tarp jų – „Glade Brook Capital Partners“, „Coatue“, „Durable Capital Partners“, „T. Rowe Price“ ir „Baillie Gifford“.

    Naujas vertinimas įtvirtina „Revolut“ kaip didžiausios vertės privačią technologijų bendrovę Europoje. Įmonė tai sieja su pastaraisiais banko licencijų laimėjimais, įskaitant licencijas Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.

    „Revolut“ nurodo turinti daugiau nei 80 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje, tačiau neatskleidė, kokios apimties sandoris buvo įvykdytas. Skelbiama, kad pardavimas sudarė galimybę esamiems darbuotojams ir investuotojams realizuoti turimas akcijas, o naujo kapitalo įmonei šiuo etapu nepritraukta.

    Kas pasikeitė po sandorio

    Įmonės teigimu, antrinio akcijų pardavimo metu akcijos buvo parduotos maždaug po 2 017 JAV dolerių. Tokie sandoriai dažnai tampa būdu ilgamečiams investuotojams ir darbuotojams „įgryninti“ dalį sukurtos vertės, kai bendrovė dar nėra listinguota biržoje.

    Praėjusiais metais „Revolut“ jau buvo vykdžiusi antrinius sandorius, kurių metu bendrovė buvo vertinama 75 mlrd. JAV dolerių. Straipsnyje taip pat minima, kad vertinimas buvo augęs nuo 45 mlrd. JAV dolerių 2024 metais.

    „Revolut“ teigia, kad šiame pardavime dalyvavo ir ilgamečiai partneriai, ir nauji pasauliniai investuotojai. Bendrovė nekomentavo, kokią tiksliai dalį akcijų pakeitė savininkus.

    Vadovų tikslai: 100 mln. klientų

    „Revolut“ vadovas ir įkūrėjas Nikas Storonsky pabrėžė, kad kiekvienas naujo banko paleidimas, bendrovės vertinimu, leidžia daugiau žmonių pasiūlyti patogesnį būdą tvarkyti savo finansus, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Jis akcentavo, kad darbuotojų turimos akcijos nuo pat pradžių buvo svarbi įmonės kultūros dalis.

    Finansų direktorius Victor Stinga teigė, kad šių metų pasiekimai buvo ruošiami ne vienerius metus ir, anot jo, leidžia stiprinti skaitmeninės bankininkystės pasiūlymą pagrindinėse rinkose. Jis taip pat sakė, kad investuotojų pasitikėjimas atspindi „Revolut“ galimybę kurti pasaulinį banką.

  • Europos Komisija karpo 2027 metų darbotvarkę: atsisako dalies įstrigusių iniciatyvų

    Europos Komisija karpo 2027 metų darbotvarkę: atsisako dalies įstrigusių iniciatyvų

    Europos Komisija mažina savo 2027 metų teisėkūros užmojus ir į prioritetų viršų kelia konkurencingumą, reguliavimo supaprastinimą bei ekonominį saugumą. Likus vis mažiau laiko iki Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos pabaigos, Briuselis nori daugiau dėmesio skirti tam, kas realiai gali būti priimta.

    Kaip rašo „POLITICO“, metinėje Komisijos darbo programoje numatyta ne tik naujų iniciatyvų kryptis, bet ir vadinamasis „teisėkūros valymas“ – atsisakoma pasiūlymų, kurie nebeturi politinių šansų, taip pat panaikinamos pasenusios taisyklės.

    Dokumente akcentuojama, kad ES siekia stiprinti bendrąją rinką, mažinti biurokratiją, modernizuoti pramonę ir didinti gynybinius pajėgumus geopolitinės įtampos bei ekonominio neapibrėžtumo fone.

    Toks posūkis reiškia, kad dalis anksčiau aptartų reformų keliauja į stalčių, o didesnis dėmesys bus skiriamas jau parengtiems teisės aktams „pervaryti“ per finišo liniją – net jei tai mažiau skambu, bet labiau įgyvendinama.

    Kas dingsta iš darbotvarkės

    Komisija ketina oficialiai atsisakyti bandymo reformuoti energijos apmokestinimą – iniciatyvos, kuri buvo pradėta 2021 metais. Ja siekta pakeisti ES mokesčių taisykles taip, kad elektra būtų apmokestinama mažesniu tarifu nei iškastinis kuras, skatinant švaresnės energijos vartojimą.

    Tačiau valstybės narės penkerius metus nesugebėjo susitarti: daliai sostinių reforma būtų reiškusi didesnius mokesčius benzinui, dyzelinui ar gamtinėms dujoms. Dėl to šis pasiūlymas įtrauktas į iniciatyvų, kurių atsisakoma, sąrašą.

    Taip pat numatyta atsiimti vadinamąją „žaliųjų teiginių“ direktyvą (Green Claims Directive), kuri turėjo nustatyti taisykles, kaip įmonės turi pagrįsti aplinkosauginius teiginius apie savo produktus ar paslaugas. Komisija aiškina, kad per „protingą laikotarpį“ nepavyktų užsitikrinti pakankamos valstybių narių paramos.

    Kitas stabdomas projektas – pasiūlymas dėl finansinių duomenų prieigos (Financial Data Access). Jis būtų atvėręs trečiosioms šalims prieigą prie finansų sektoriaus turimų duomenų (pavyzdžiui, draudikų ar pensijų fondų), siekiant paskatinti „fintech“ inovacijas, tačiau susidūrė su stipriu tradicinių rinkos dalyvių pasipriešinimu.

    Kas lieka prioritetuose 2027-aisiais

    Darbo programoje numatyta ir naujų teisėkūros paketų kryptis. Minimas energijos „supaprastinimo paketas“ bei po 2030 metų laikotarpio klimato ir energetikos sistemos rėmai, susiję su ES 2040 metų klimato tikslais, nors konkrečios supaprastinimo priemonės dokumente neišdėstomos.

    Tarp kitų numatomų priemonių – švarios šilumos rinkos mechanizmas, kuris turėtų padėti skatinti šilumos siurblių diegimą. Taip pat planuojama Europos kritinių žaliavų korporacija, kuri galėtų pirkti ir kaupti metalus, reikalingus švariai energetikai, gynybai ir technologijoms.

    Numatyta peržiūrėti laikinas valstybės pagalbos taisykles, taikomas pramonėms, kurios labiausiai nukenčia dėl aukštų energijos kainų. Be to, Komisija planuoja peržiūrėti CO2 standartus sunkiosioms transporto priemonėms.

    Skaitmeninė ir bankų darbotvarkė: daugiau „supaprastinimo“

    Komisija žada 2027 metų viduryje pristatyti skaitmeninės transformacijos paketą – jame turėtų atsirasti supaprastinimo ir autorių teisių klausimai. Tai tęsia jau anksčiau pradėtą supaprastinimo kryptį skaitmeninėje politikoje.

    Duomenų saugojimo tema dokumente įvardijama atsargiai: vietoje žadėto greito visos ES masto pasiūlymo Komisija nurodo dar vertinsianti duomenų saugojimo taisyklių poveikį ir prie šio klausimo grįšianti vėliau.

    Finansų sektoriuje numatomas bankų supaprastinimo ir konkurencingumo paketas pirmajame 2027 metų ketvirtyje. Kartu Komisija ketina atsiimti seniai stringantį Europos indėlių draudimo sistemos projektą, kuriam taip ir nepavyko rasti bendro sutarimo tarp valstybių narių.

    Valymas nuo pasenusių taisyklių

    Be politinių iniciatyvų atsisakymo, Komisija žada panaikinti ir keletą akivaizdžiai pasenusių teisės aktų. Tarp jų minima net taisyklė dėl specialaus intervencinio sviesto atsargų pardavimo Sovietų Sąjungai – valstybei, kuri nustojo egzistuoti 1991 metais.

    Komisija taip pat planuoja naikinti ilgai „užstrigusius“ pasiūlymus, kurie daugelį metų nesulaukė proveržio – pavyzdžiui, susijusius su oro eismo laiko langų paskirstymu ar bendru europiniu indėlių draudimu.

    Visa ši kryptis atspindi aiškų Briuselio signalą: likusios kadencijos pabaigoje bus ieškoma greitesnių, labiau įgyvendinamų sprendimų, o dalis ambicingų reformų užleidžia vietą paprastesniems ir labiau sutariamiems paketams.

  • Po kibernetinių atakų Europos prekybos tinkluose įtarimai krypsta į Rusiją

    Po kibernetinių atakų Europos prekybos tinkluose įtarimai krypsta į Rusiją

    Per kelias savaites Europą sudrebino dvi didelės kibernetinių atakų bangos prieš prekybos tinklus: sutrikdyta parduotuvių šaldymo įranga, o kai kuriose vietose teko spręsti, ką daryti su atšilusiomis prekėmis.

    Pirmoji atakų serija spalio 11–12 dienomis smogė Prancūzijos parduotuvėms, o naujausias incidentas fiksuotas pirmadienį – šįkart šaldymo sistemos sutriko mažiausiai devyniose ES šalyse, apie tai rašo „POLITICO“.

    Tokie taikiniai kibernetinėje erdvėje nėra atsitiktiniai: prekybos tinklai yra maisto tiekimo grandinės dalis, o šaldymo įrangos valdymas priskiriamas prie kasdienės, bet kritiškai svarbios infrastruktūros.

    Kibernetinio saugumo ekspertai ir analitikai vis garsiau svarsto, kad tai gali būti platesnio masto hibridinės veiklos dalis, tačiau pabrėžia: galutinis atsakymas, kas stovi už atakų, kol kas nėra patvirtintas.

    Šaldymo įranga sutriko mažiausiai devyniose ES šalyse

    Pranešama, kad problemos užfiksuotos Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Vokietijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Estijoje, Suomijoje ir Rumunijoje. Dalies prekybos tinklų atstovai nurodė, kad paveiktas buvo tik nedidelis parduotuvių skaičius.

    Vis dėlto pats incidento pobūdis atkreipė dėmesį: šaldymo ir šaldiklių sistemų išjungimas ar parametrų keitimas gali tiesiogiai paveikti prekių saugumą ir sukelti trikdžių parduotuvėse.

    Europos Komisijos saugumo pareigūnai ketina aiškintis šiuos incidentus, o už žemės ūkį ir maistą atsakingas eurokomisaras Christophe’as Hansenas juos apibūdino kaip tyčinį bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

    Kodėl įtarimai krypsta į Maskvą

    Nustatyti kibernetinės atakos vykdytojus sudėtinga: net ir surinkus techninius duomenis, oficialus priskyrimas dažnai užtrunka, o valstybės kartais vengia viešai įvardyti kaltininkus dėl diplomatinių ar žvalgybinių priežasčių.

    Belgijos kibernetinio saugumo agentūros atstovas teigė, kad šiuo metu nežinoma, kas yra už atakos, ir gali būti, kad to niekada nepavyks tiksliai nustatyti.

    Visgi dalis analitikų svarsto apie Rusijos pėdsaką. Kartu su Iranu, Kinija ir Šiaurės Korėja Rusija laikoma viena iš valstybių, kurios dažniausiai siejamos su valstybės remiamomis kibernetinėmis atakomis prieš Europą, o kai kurie ekspertai teigia, kad šiuo atveju taikiniai ir veikimo modelis mažiau dera su kitų trijų šalių įprasta taktika.

    Kibernetinio saugumo įmonės „Lupovis“ vadovas Xavieras Bellekens sakė, kad tyrėjų surinkti duomenys iš vadinamųjų „medaus puodų“ (spąstų, skirtų užpuolikams aptikti) leidžia įtarti valstybės remiamą grupę. Jo teigimu, tokiai atakai reikia specifinių žinių apie pramonines valdymo sistemas ir šaldymo technologijas.

    Anot jo, infrastruktūra, kuria naudotasi atakuojant „medaus puodus“, anksčiau esą buvo siejama su rusų grupėmis, o pasikartojantis atakų scenarijus taip pat vertinamas kaip papildomas signalas.

    Neatmetamos ir kitos versijos

    Ekspertai pabrėžia, kad, nepaisant konteksto ir netiesioginių požymių, šiame etape trūksta galutinių įrodymų. Britų analitinio centro RUSI kibernetinio saugumo direktorius Jamesas Sullivanas teigė, kad svarstytinos įvairios versijos – nuo valstybinių veikėjų iki pavienių asmenų.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra požymių, jog prekybos tinklai būtų buvę šantažuojami išpirkos reikalavimais – tai dažniausia finansiškai motyvuotų įsilaužimų forma. Taip pat kol kas neatsirado grupių, kurios viešai prisiimtų atsakomybę.

    Belgijos federalinė prokuratūra patvirtino, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas. Rusijos užsienio reikalų ministerija į prašymą pakomentuoti neatsakė.

    Tyrimas dar tik įsibėgėja, o ekspertai prognozuoja, kad priešiški veikėjai, kad ir kas jie būtų, atidžiai stebės, kokį realų poveikį tokios atakos sukelia ir kaip greitai į jas reaguojama.

  • Kibernetinė ataka palietė ir Prancūzijos kraujo bankų šaldymo sistemas – atsargos nenukentėjo

    Kibernetinė ataka palietė ir Prancūzijos kraujo bankų šaldymo sistemas – atsargos nenukentėjo

    Prancūzijos kraujo surinkimo tarnyba patvirtino, kad kibernetinės atakos metu buvo paveiktos kai kurios kraujo bankų šaldymo įrangos stebėjimo ir valdymo sistemos. Vis dėlto institucija pabrėžė, kad kraujo atsargos dėl incidento nenukentėjo.

    Apie tai antradienį pranešė Prancūzijos kraujo įstaiga (EFS), nurodžiusi, kad trijuose jos padaliniuose sutriko šaldymo patalpų kontrolės sistemos. Pasak EFS, atakos metu temperatūros ir atitirpinimo ribos buvo pakeltos į „labai aukštus lygius“.

    EFS taip pat teigia nebuvusi tiesioginis šių atakų taikinys. Institucija nurodo, kad nebuvo pažeisti nei kraujo mėginiai, nei kraujo produktai.

    Incidentas siejamas su pastaruoju metu Europoje užfiksuota atakų banga, kai taikomasi į prekybos centrų šaldytuvus. Dėl tokių atakų kai kurios parduotuvės buvo priverstos išmesti sugedusį maistą.

    Kas nutiko EFS padaliniuose

    EFS pranešime teigiama, kad paveiktos būtent šaldymo patalpų stebėjimo ir kontrolės sistemos, naudojamos įrangai prižiūrėti. Manipuliacijos esą lėmė nenormaliai aukštus nustatymus, kurie kėlė riziką šaldymo grandinei.

    Institucija nurodė, kad šaldymo įrangoje laikyti kraujo produktai, įskaitant plazmos maišelius transfuzijoms, buvo „perkelti arba apsaugoti“. Dėl to, pasak EFS, tiekimo tęstinumas ir atsargų saugumas buvo užtikrinti.

    Ryšys su atakomis prieš prekybos centrus

    EFS incidentas, kaip teigiama, sutapo su atakomis prieš prekybos centrų šaldymo įrangą keliose Europos Sąjungos šalyse. Pastaraisiais atvejais taip pat buvo keičiami atitirpinimo nustatymai, kad šaldytuvų temperatūra pakiltų iki labai aukštų reikšmių.

    Prancūzijos žiniasklaidoje skelbta, kad EFS šaldymo įrangą tiekia šaldymo sprendimų bendrovė „Coolworld“. Įmonė savo pranešime teigė žinanti apie incidentą ir pažymėjo, kad jis susijęs su komponentu, kurį tiekė trečiosios šalies paslaugų teikėjas, o ne pačios „Coolworld“ tiesiogiai valdoma sistema.

    „Coolworld“ taip pat tvirtino, kad paveiktas buvo tik „ribotas skaičius“ jos įrenginių.

    Valdžios reakcija: smūgis ekonomikai ir tiekimo grandinei

    Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Hénanff, kalbėdama Senate, pareiškė, kad pastarieji išpuoliai prieš šaldymo įrangą „tiesiogiai taikėsi į mūsų ekonomiką ir tiekimo grandinę“.

    Ministrė taip pat teigė, kad tokių atakų tikslas galimai gali būti ir visuomenės nerimo didinimas. Kas konkrečiai surengė atakas, šiuo metu nėra aišku.

  • „World of Warcraft: Forever“ nutekėjo planai: mokamas priedas ir naujos rasės už papildomą kainą?

    „World of Warcraft: Forever“ nutekėjo planai: mokamas priedas ir naujos rasės už papildomą kainą?

    Internete pasirodė anoniminis nutekėjimas, kuriame pateikiami galimi „World of Warcraft: Forever“ plėtros planai – įskaitant mokamą priedą ir už pinigus užrakinamas naujas žaidėjų rases.

    Kaip teigiama, informacija esą atkeliavo iš 4chan forumo ir greitai išplito „Reddit“, kur sukėlė audringas diskusijas. Vis dėlto patys žaidėjai pabrėžia, kad anoniminiai įrašai tokiose platformose dažnai būna menkai patikimi.

    „World of Warcraft: Forever“ bendruomenėje dažnai vadinamas „Classic Plus“ projektu – žaidimu, kuris turėtų išlaikyti klasikinio Azerotho atmosferą, bet pasiūlyti modernesnius patogumus ir kitokį progresijos modelį, kai įranga nepraranda vertės su kiekvienu atnaujinimu.

    Nors oficialūs serveriai dar nėra startavę, susidomėjimas jau dabar didelis: uždaruose beta testuose, apėmusiuose 1–30 lygių progresą, žaidėjai sukūrė beveik 9 mln. personažų, o kūrėjai dar iki paleidimo balansavo kai kurias rases ir klases.

    Ką žada nutekintas „Shadows of Lordaeron“

    Nutekėjime teigiama, kad pirmasis „World of Warcraft: Forever“ priedas galėtų vadintis „Shadows of Lordaeron“. Jo tema – nuniokotos Šiaurės karalystės ir turinys maksimalų lygį pasiekusiems veikėjams.

    Daugiausia aistrų kelia užuominos apie galimą monetizaciją: priedas esą būtų skaidomas į kelis kainų lygius – 30, 60 ir 90 JAV dolerių paketus.

    Taip pat kalbama, kad naujos rasės galėtų būti prieinamos tik įsigijus mokamą paketą. Būtent ši detalė daugeliui veteranų atrodo jautriausia, nes kertasi su „Classic Plus“ idėja, kurios tikimasi iš „Forever“.

    Rasės už pinigus – sena tema, nauja kritikos banga

    Bendruomenė į tokius planus reaguoja itin atsargiai ir primena ankstesnį precedento skonį: nutekintame tekste minimas atvejis, kai „Skyborne“ rasė esą buvo siūloma brangesniuose išankstinio pardavimo paketuose, sulaukusiuose kritikos.

    Dabar, jei tikėti kalbomis, už mokamą barjerą galėtų atsidurti Worgenai ir Mrokiniai elfai. Dalis žaidėjų pripažįsta, kad tokios vietovės kaip Gilneas ar Lordaeronas tematiškai dera prie klasikinio pasaulio, bet pabrėžia, jog mokami rasės paketai gali pakenkti projekto „dvasiai“.

    Kita vertus, diskusijose pasigirsta ir pragmatiškas argumentas: jei alternatyva būtų tokie sprendimai kaip „WoW Token“ ar greiti lygio kėlimai (boostai), dalis žaidėjų net ir brangius priedo paketus vertintų kaip mažesnę blogybę.

    Kol kas – tik anoniminės spekuliacijos

    Svarbiausia, kad visa ši informacija remiasi anoniminiais įrašais, o ne oficialiais „Blizzard“ pranešimais. Todėl nutekėjimą reikėtų vertinti kaip spekuliaciją, o ne patvirtintą informaciją.

    Vis dėlto pati reakcija rodo, kad „World of Warcraft: Forever“ laukia ne tik didelis susidomėjimas, bet ir jautrus klausimas: kaip bus finansuojamas „amžinai“ kuriamas „Classic“ tipo žaidimas, kad bendruomenė nepasijustų spaudžiama mokėti už esminį turinį.

  • Steam duomenys: „Windows 11“ jau lenkia „Windows 10“ ir tampa pagrindiniu žaidėjų pasirinkimu

    Steam duomenys: „Windows 11“ jau lenkia „Windows 10“ ir tampa pagrindiniu žaidėjų pasirinkimu

    Naujausi „Steam“ naudotojų duomenys rodo ryškų lūžį kompiuterinių žaidimų pasaulyje: „Windows 11“ toliau sparčiai didina savo dalį ir jau aiškiai dominuoja prieš „Windows 10“.

    Nors „Windows 11“ pasirodė daugiau nei prieš penkerius metus, ilgą laiką dalis žaidėjų ją rinkosi atsargiai. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais tendencija pasikeitė, o „Steam“ statistika šį poslinkį atspindi itin aiškiai.

    Šiuos skaičius fiksuoja „Valve“ – „Steam“ platformos valdytoja, kas mėnesį atliekanti naudotojų apklausą apie kompiuterių komponentus ir naudojamas operacines sistemas. Remiantis 2026 metų spalio ataskaita, „Windows 11“ tapo ryškiu lydere.

    Žaidėjams tai svarbu praktiškai: operacinė sistema tiesiogiai susijusi su saugumo atnaujinimais, suderinamumu ir ilgalaikiu kompiuterio naudojimu, ypač kai senesnė „Windows“ versija pamažu praranda palaikymą.

    „Windows“ vis dar karaliauja „Steam“

    Žvelgiant plačiau, „Steam“ ekosistemoje aiškiai dominuoja „Windows“: ši operacinė sistema sudaro beveik 94 proc. visų platformos naudotojų.

    Likusią dalį pasidalija kitos sistemos: įvairios „Linux“ distribucijos sudaro kiek mažiau nei 4 proc., o „macOS“ įrenginiai – šiek tiek daugiau nei 2,3 proc.

    Kodėl žaidėjai palieka „Windows 10“

    Vienas svarbiausių veiksnių – „Windows 10“ amžius. Tai daugiau nei dešimtmetį skaičiuojanti sistema, kurios populiarumas pastaraisiais metais pradėjo mažėti sparčiau.

    Tekste pabrėžiama, kad „Microsoft“ oficialiai baigė standartinį „Windows 10“ techninį palaikymą 2025 metų spalio viduryje. Tai reiškia, jog sistema nebegaus techninės pagalbos ir nemokamų saugumo atnaujinimų.

    Tokioje situacijoje daugeliui vartotojų natūrali alternatyva tampa „Windows 11“, kuri ir toliau užtikrina reguliarias saugumo pataisas bei palaikymą.

  • „Zelda: Ocarina of Time“ perkurta „Switch 2“ konsolėje: premjera lapkričio 5-ąją ir aukščiausi 2026-ųjų įvertinimai

    „Zelda: Ocarina of Time“ perkurta „Switch 2“ konsolėje: premjera lapkričio 5-ąją ir aukščiausi 2026-ųjų įvertinimai

    „The Legend of Zelda: Ocarina of Time“ sugrįžta kaip pilnas perdirbinys, pritaikytas „Nintendo Switch 2“ galimybėms. Žaidimo premjera numatyta lapkričio 5 dieną, o pirmosios apžvalgos jį jau kelia į 2026 metų lyderių pozicijas.

    Apie naująją versiją rašoma kaip apie vieną ryškiausių „Nintendo“ sugrįžimų: legendinis 1998 metų titulas atgimė su iš esmės atnaujinta technine ir menine puse. Tai ne kosmetinis „patobulinimas“, o projektas, kuriame perkurti svarbiausi patirties elementai.

    Originali „Ocarina of Time“ 1998-aisiais pasirodė „Nintendo 64“ konsolėje ir tapo vienu žanrą suformavusių kūrinių. Žaidimas išsiskyrė istorija apie Linką, ryškia fantazijos pasaulio atmosfera ir mechanikomis, kurios vėliau tapo standartu daugeliui kitų veiksmo nuotykių žaidimų.

    Remake’o atveju kūrėjai akcentuoja, kad tai ta serijos dalis, kuriai toks perdirbinys atrodė labiausiai pagrįstas: norėta išsaugoti esmę, bet patį žaidimą pritaikyti šiuolaikiniam valdymui, tempui ir lūkesčiams.

    Kas atnaujinta perdirbinyje

    Naujoje versijoje žadama visiškai atnaujinta vizualinė stilistika – pasak apžvalgininkų, išlaikant būdingą „Zeldos“ braižą. Taip pat minimos sklandesnės animacijos ir perprojektuotas veikėjo valdymas, artimesnis šių dienų standartams.

    Be grafikos ir valdymo, atnaujintas ir garso takelis. Kartu praplėstos atskiros dialogų sekos – tai reiškia, kad kai kuriose vietose istorija pateikiama detaliau nei anksčiau.

    Įvertinimai ir konkurentai 2026 metų sąrašuose

    Jau pasirodžiusios kritikų apžvalgos leidžia spręsti, kad „Ocarina of Time“ perdirbinys startuoja itin stipriai. Vertinama ne tik išvaizda, bet ir gyvenimo kokybės patobulinimai – pavyzdžiui, patogesnis judėjimas bei greitosios prieigos meniu.

    Tekste minima, kad „OpenCritic“ platformoje šis leidimas atsidūrė tarp aukščiausiai vertinamų 2026 metų žaidimų. Jis minimas greta tokių pavadinimų kaip „Wiedźmin 3: Dziki Gon – Remastered“, „Forza Horizon 6“, „Valheim“, „Pokemon Pokopią“ ir „Resident Evil Requiem“.

    Kalbos apie paslaptis ir papildomą turinį

    Nors perdirbinys pristatomas kaip ištikimas sugrįžimas, užkulisiuose daugėja kalbų apie galimas staigmenas. Minima, kad technologinis šuolis ir ankstyvos demonstracijos kursto diskusijas apie paslaptis, paslėptas žaidimo kode.

    Neoficialūs pasakojimai iš priešpremjerinių pristatymų leidžia suprasti, jog „Nintendo“ galėjo paruošti daugiau nei vien pažįstamų vietovių atkūrimą: kalbama apie naujas užduočių linijas ir net alternatyvią pabaigą, kuri galėtų pakeisti kai kuriuos visatos akcentus.

    Kol kas tokie teiginiai skamba kaip gandai, tačiau jie papildo bendrą vaizdą, kodėl šis perdirbinys sulaukia tiek daug dėmesio dar iki oficialaus starto.

  • „GTA 6“ išankstiniai užsakymai muša rekordus: žaidimą jau įsigijo per 7,7 mln. žmonių

    „GTA 6“ išankstiniai užsakymai muša rekordus: žaidimą jau įsigijo per 7,7 mln. žmonių

    „Grand Theft Auto 6“ dar net nepasirodė, tačiau jau spėjo tapti aiškiu išankstinių pardavimų lyderiu žaidimų rinkoje. Analitikų vertinimu, šeštoji „Rockstar“ serijos dalis iš anksto jau parduota daugiau nei 7,7 mln. kartų.

    Kaip skelbia „Sensor Tower“, per pastarąsias dvi savaites vien išankstinių užsakymų skaičius paaugo dar 1,3 mln. Tai rodo, kad susidomėjimas artėjant premjerai ne slopsta, o toliau sparčiai auga.

    Žaidėjų bendruomenėje neretai kartojamas argumentas, kad pramogų industrijoje daugėja pasikartojančių idėjų, o naujų, gaivių projektų – mažiau. Vis dėlto rinkoje išlieka kelios itin galingos franšizės, kurių naujos dalys pritraukia milžinišką dėmesį, o „GTA“ serija čia yra vienas ryškiausių pavyzdžių.

    „GTA 6“ šiuo metu artėja prie simbolinės ribos – maždaug 1 mlrd. JAV dolerių pajamų. Nors tai vis dar yra vertinimai, skaičiai rodo, kad žaidimo komercinis startas gali būti vienas įspūdingiausių per pastaruosius metus.

    Rekordai prieš „Call of Duty“ ir kitus hitus

    „Sensor Tower“ tyrime buvo lyginami didžiausių žaidimų išleidimai per pastaruosius šešerius metus ir jų išankstinių užsakymų apimtys. Rezultatai atskleidė itin ryškią disproporciją – „GTA 6“ konkurentus lenkia labai dideliu skirtumu.

    Skelbiama, kad „GTA 6“ išankstinių užsakymų lygis yra 148 proc. didesnis nei iki šiol rekordą laikiusio „Call of Duty: Modern Warfare 2“ (2022). Pastarasis ilgą laiką buvo laikomas vienu stipriausių pavyzdžių, kaip didelis žaidimas gali startuoti dar prieš oficialią premjerą.

    Dar ryškiau „GTA 6“ pranašumas matomas prieš kitus pastarųjų metų superhitus: „Cyberpunk 2077“, „Hogwarts Legacy“, „Diablo 4“ ar „God of War Ragnarök“. Nors šie žaidimai turėjo milžiniškas auditorijas, jų išankstinių pardavimų tempas, kaip teigiama, buvo gerokai kuklesnis.

    Kodėl susidomėjimas toks didelis?

    Tekste primenama, kad gerbėjai naujos „GTA“ dalies laukė daugiau nei dešimtmetį. Tuo metu „Rockstar“ ilgai vystė „GTA 5“, kuri ypač dėl savo internetinio režimo daugelį metų išliko viena pelningiausių bendrovės krypčių.

    Autoriai pabrėžia, kad dabartiniai skaičiai gali būti tik pradžia. Artėjant premjerai, išankstiniai užsakymai dar gali augti, o kartu – ir galimi komerciniai rekordai, prie kurių kitiems leidėjams artimiausiais metais gali būti sunku priartėti.

    Žaidimų rinkai tai taip pat svarbus signalas: net ir kalbant apie pasikartojančias idėjas, kai kurios serijos sugeba sukurti tokį laukimą, kad joms beveik neįmanoma rasti lygiaverčių varžovų.