CP v2

Category: Technologijos

  • Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Verslo komunikacijos platforma „Bird“, anksčiau žinoma kaip „MessageBird“, pritraukė apie 410 mln. eurų skolos finansavimą ir kartu pabrėžė persiorientavimą į dirbtinį intelektą. Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius metus jos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 1 000 piko metu iki 120.

    Finansavimo paketą sudaro maždaug 364 mln. eurų terminuota paskola ir apie 46 mln. eurų atnaujinama kredito linija. Sandorį vedė „JPMorgan“, „Capital One“ ir „Citi“, o iš viso dalyvavo septyni bankai.

    „Bird“ pabrėžia, kad šios lėšos nėra skirtos agresyviai plėtrai ar naujoms rinkoms užkariauti. Pasak bendrovės, finansavimas pirmiausia turi užtikrinti likvidumą esamiems akcininkams, tarp jų ir dabartiniams bei buvusiems darbuotojams.

    Nyderlanduose įkurta įmonė ilgą laiką buvo siejama su vieninga infrastruktūra, leidžiančia verslams bendrauti su klientais el. paštu, SMS, „WhatsApp“ ir balsu. Tačiau įkūrėjas Robertas Visas pastaruoju metu akcentuoja pasikeitusią klientų struktūrą ir tai, kad DI vis labiau keičia tiek produktą, tiek vidinius procesus.

    Bendrovė teigia, kad darbuotojų mažėjimą lėmė automatizacija visoje organizacijoje, o ne atsitraukimas nuo veiklos. Vienas ryškesnių signalų apie krypties pasikeitimą buvo ir anksčiau skelbti atleidimai, kai įmonė pranešė apie planus iš esmės peržiūrėti verslą DI bumo fone.

    Šiandien „Bird“ siekia pozicionuotis augančioje vadinamųjų DI agentų rinkoje, kur programinės sistemos gali savarankiškai atlikti veiksmus: siųsti žinutes, skambinti, valdyti el. paštą ar vykdyti užduotis be sudėtingų integracijų. Bendrovė tvirtina atnaujinusi sprendimų paketą, kad tokie agentai galėtų veikti jos tinkle, įskaitant ir ryšio paslaugas.

    Pasak „Bird“, pernai pelnas visoje grupėje siekė apie 150 mln. eurų. Anksčiau bendrovė buvo pritraukusi dideles investicijas augimo etape: 2021 metais skelbta apie 800 mln. JAV dolerių pritraukimą, o 2020 metais įmonė buvo įvardijusi planą išauginti komandą iki 1 000 žmonių.

    „Tai kryptis, kuria juda pasaulio ekonomika, o mes parodėme, kaip automatizacija gali veikti. Mes automatizavome ne tam, kad mažintume darbuotojų skaičių, o kad dirbtume produktyviau, ir dėl to darbuotojų skaičius natūraliai sumažėjo“, – sakė Robertas Visas.

    „Pusė programėlių jūsų telefone remiasi mūsų infrastruktūra, bet šį verslą valdome su gerokai mažesne komanda nei anksčiau. To nepadarytum be automatizacijos, kuri prieš kelerius metus būtų skambėjusi neįtikėtinai“, – pridūrė jis.

    Skolos finansavimo pasirinkimas vietoje naujo akcijų platinimo rodo, kad „Bird“ šiame etape svarbiau stabilizuoti kapitalo struktūrą ir suteikti likvidumo esamiems akcininkams. Tuo pat metu bendrovė bando įrodyti, kad mažesnė komanda, paremta DI ir automatizacija, gali išlaikyti didelės apimties ryšių infrastruktūrą ir kurti naujus produktus.

  • „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    Jungtinės Karalystės gyvybės mokslų startuolis „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų C serijos investiciją. Prie finansavimo raundo prisijungė „Nvidia“ ir naujas investuotojas „Anthropic“, o sandoris išsiskiria kaip vienas stambesnių tokios stadijos biotechnologijų rinkoje.

    Londone įkurta bendrovė kuria dirbtinio intelekto sprendimus, kurie, pasitelkdami biologinės įvairovės ir genomikos duomenis, turėtų pagreitinti naujų vaistų kūrimą. Įmonė orientuojasi į onkologinių, autoimuninių ir kitų sudėtingų ligų gydymo kryptis, kuriose didelę reikšmę turi tikslus biologinių taikinių parinkimas ir molekulių dizainas.

    Finansavimo raundui vadovavo S32, Kalifornijos rizikos kapitalo fondas, įkurtas Billo Mariso, anksčiau vadovavusio „Google“ patronuojamos grupės „Alphabet“ investiciniam padaliniui GV. Į raundą taip pat investavo „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures bei „Anthropic“ „Anthology Fund“, kurį „Anthropic“ vykdo kartu su rizikos kapitalo bendrove „Menlo Ventures“.

    Tarp kitų investuotojų minimi „Catalio“, NATO Innovation Fund, „Rockefeller“, European Tech Collective ir Jungtinės Karalystės vyriausybės Sovereign AI Fund. Bendrovė skelbia, kad tai leis spartinti naujos kartos jos modelių mokymą ir plėsti DI suprojektuotų terapijų kūrimo programą, artinant ją prie klinikinės plėtros etapų.

    „Basecamp Research“ teigia kurianti biologinius pagrindinius modelius, vadinamus „Eden“, kurie taikomi terapiniam dizainui. Viena prioritetinių krypčių yra in vivo ląstelių terapija, kai paciento ląstelės perprogramuojamos organizme, o ne laboratorijoje, taip siekiant paprastesnio pritaikymo ir mažesnių kaštų.

    Bendrovės vertinimu, šiuo metu dalį ląstelių terapijų riboja ne tik jų „krovinio“ sudėtingumas, bet ir brangus gamybos procesas, kai vienam pacientui išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Įmonė tikisi, kad DI sugebėjimas projektuoti ilgas ir sudėtingas DNR sekas, derinamas su specializuotais fermentais, galinčiais tiksliai pristatyti genetinę informaciją, padės kurti labiau pritaikomas ir lengviau administruojamas terapijas.

    Startuolį 2019 metais įkūrė gydytojai Glenas Gowersas ir Oliveris Vince’as. Bendrovė pabrėžia, kad jos modeliai mokomi naudojant didelės apimties nuosavą genomikos duomenų rinkinį, surinktą per partnerystes daugiau nei 30 šalių, o naujas kapitalas turėtų sustiprinti tiek duomenų, tiek skaičiavimo infrastruktūros pajėgumus.

    „Tikime, kad medicinos ateitis yra kūno perprogramavimas, kad jis pats galėtų save taisyti“, – sakė Glenas Gowersas.

    „Glenas ir Oliveris susipažino studijuodami Oksforde ir, užuot pasirinkę akivaizdų kelią, į Arktį nusigabeno nešiojamą laboratoriją ir atliko tai, ko niekas anksčiau nebuvo padaręs: DNR sekoskaitą visiškai neprisijungus prie tinklų“, – sakė Sovereign AI atstovė Joséphine Kant.

    Pastaraisiais metais DI taikymas vaistų kūrime tapo viena aktyviausių biotechnologijų investicijų temų, tačiau investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus kelio nuo modelių demonstracijų iki realių ikiklinikinių ir klinikinių rezultatų. „Basecamp Research“ teigimu, papildomas finansavimas gautas po daug žadančių ikiklinikinių rezultatų keliose ligų srityse, o kuriamas terapijų portfelis juda klinikinės plėtros link.

  • Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Berlyne įkurta legaltech bendrovė „Noxtua“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Kartu pasikeitė ir akcininkų struktūra: Vokietijos teisės leidybos grupė „C.H.BECK“ tapo pagrindine įmonės akcininke.

    „Noxtua“ buvo įkurta 2017 metais, o pirmąją savo sprendimo versiją pristatė 2024 metais. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 30 000 naudotojų, apie 100 darbuotojų ir šešias veiklos vietas Europoje, įskaitant Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Zagrebą, Miuncheną ir Freiburgą.

    Kas keičiasi po sandorio

    Naujasis finansavimo etapas ne tik atnešė kapitalo plėtrai, bet ir perbraižė investuotojų ratą. „C.H.BECK“, investavusi ir ankstesniame etape, dabar įgyja kvalifikuotą daugumą, o Austrijos teisės leidėjas MANZ prisijungia kaip naujas investuotojas.

    Tuo metu dalis ankstesnių investuotojų iš projekto pasitraukia, nes „Noxtua“ deklaruoja kryptį į glaudesnes strategines partnerystes su Europos teisės leidėjais. Tokia struktūra signalizuoja posūkį nuo tradicinio rizikos kapitalo logikos į turinio ir platinimo sinergiją.

    „Mums svarbu, kad „Noxtua“ turėtų laisvę ir lankstumą, o mes produktų strategiją siejame su jų platforma“, – sakė „C.H.BECK“ valdybos narys Klausas Weberis.

    Kuo išsiskiria „Noxtua“ sprendimas

    „Noxtua“ kuria teisinio darbo procesą apimantį sprendimą, skirtą paieškai, sudėtingų teisinių klausimų analizei ir dokumentų rengimui. Esminis akcentas – jurisdikcijoms pritaikytos darbo erdvės, kurios remiasi kruopščiai atrinktais teisės duomenimis iš leidėjų, tarp jų „C.H.BECK“, MANZ ir „Helbing Lichtenhahn“.

    Bendrovė pabrėžia, kad teisiniame darbe vien tik apytiksliai teisingų atsakymų nepakanka, todėl didelis dėmesys skiriamas šaltiniams, citavimui ir paaiškinamumui. Praktikoje tai reiškia, kad rezultatai turi būti pagrįsti konkrečiais dokumentais ir matoma, kaip prie išvadų prieita.

    „Negalite tiesiog pasakyti: taip pasakė „ChatGPT“. Teisininkams reikia matyti šaltinius ir suprasti, kaip sistema priėjo prie išvados“, – sakė Klausas Weberis.

    Plėtra Europoje ir saugumo kartelė

    „Noxtua“ teigia, kad investicija bus skirta produkto vystymui, komandos augimui ir plėtrai visoje Europoje, taip pat partnerystėms su vietiniais leidėjais. Bendrovės vadovas Leifas-Nissenas Lundbækas sako siekiantis, kad įmonė taptų didžiausiu Europos teisės DI sprendimu, o augimas pastaruoju metu buvęs itin spartus.

    Teisinė rinka yra viena jautriausių DI pritaikymui dėl konfidencialumo, profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. „Noxtua“ nurodo atitinkanti teisininkams taikomas profesines ir duomenų apsaugos nuostatas Vokietijoje bei turinti BSI C5, ISO 27001 ir ISO 42001 sertifikacijas.

    „Kai advokatas, įmonės vyriausiasis teisininkas ar teisėjas naudoja DI, jie turi žinoti, kad jų įvestys ir rezultatai yra saugūs“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

    Rinka keičiasi: nuo įrankių prie platformų

    „Noxtua“ strategija remiasi prielaida, kad teisinis DI sparčiai evoliucionuos iš atskirų funkcijų į platformą, sujungiančią kasdienius teisininkų darbo įrankius. Tokia kryptis matoma ir platesnėje rinkoje, kur specializuoti sprendimai konkuruoja su universaliais modelių tiekėjais bei tarptautinėmis teisės platformomis.

    Bendrovė taip pat akcentuoja europietišką suvereniteto ir infrastruktūros elementą: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su vietiniais partneriais, kad būtų galima diegti sprendimus ir institucijoms, įskaitant teismų sistemą. Šiame segmente svarbiausiais argumentais tampa ne vien našumas, bet ir duomenų kontrolė bei atitiktis reglamentams.

    „Mūsų tikslas yra mažiau išorinio blizgesio ir daugiau turinio: saugumas, duomenys ir realūs klientų poreikiai“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

  • Berlyno startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų: DI žada supaprastinti buhalteriją ir mokesčius mažoms įmonėms

    Berlyno startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų: DI žada supaprastinti buhalteriją ir mokesčius mažoms įmonėms

    Berlyne įsikūręs startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų pradinio etapo investiciją ir žada sumažinti vieną didžiausių mažų įmonių galvos skausmų – buhalterijos ir mokesčių administravimo naštą. Investicijai vadovavo visos Europos mastu veikiantis fondas Smedvig Ventures, prisidėjo ir Bazelyje įsikūręs šeimos biuras Wecken & Cie. (Care4 AG) bei keli žinomi technologijų verslininkai.

    Prie raundo taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund, padidinę savo dalis. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas augimui ir produkto vystymui, ypač automatizavimo tikslumui ir platesniam funkcionalumui.

    Problema, kurią jaučia beveik visi

    Vokietijoje veikia beveik milijonas mažų kapitalo bendrovių, daugiausia GmbH ir UG formų, kurios privalo tvarkyti apskaitą ir teikti mokesčių deklaracijas. Nors teoriškai tai galima daryti savarankiškai, praktikoje procesus dažnai perima mokesčių konsultantai, nes klaidos gali brangiai kainuoti.

    Būtent čia mika mato nišą: įmonė kuria DI pagrįstą finansinę operacinę sistemą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ji skirta kasdienei buhalterijai, PVM deklaracijoms, metinėms ataskaitoms ir mokesčių dokumentams parengti.

    Kaip veikia mika platforma

    Platformos branduolys – Vokietijos apskaitos specifikai pritaikyta didžioji knyga, sukurta kaip DI orientuota sistema. Sprendimas nuskaito kvitus, mokėjimus ir kitus dokumentus, o skirtingoms užduotims naudoja skirtingus DI modelius, juos derindamas su apskaitos taisyklėmis ir srities žiniomis.

    mika teigia, kad sistema ne tik suklasifikuoja operacijas ir jas užregistruoja, bet ir paaiškina vartotojui, kodėl konkretus įrašas atsirado būtent taip. Tai svarbu įmonėms, kurios nori automatizacijos, bet kartu turi išlaikyti kontrolę ir suprasti, kas vyksta jų finansuose.

    Įmonėje dirbantys apskaitininkai peržiūri rezultatą ir įsikiša, kai situacijoms reikia žmogaus sprendimo. Bendrovė pabrėžia, kad individualių mokesčių konsultacijų pati neteikia, o bendradarbiauja su licencijuotais mokesčių konsultantais iš partnerių tinklo.

    Augimas ir ambicijos

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje mika platforma naudojosi apie 400 GmbH ir UG, o dabar – daugiau nei 750. Pradžioje įmonė koncentravosi į skaitmenines paslaugas teikiančius verslus, pavyzdžiui, agentūras ir konsultacijas, tačiau vėliau išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto, elektroninės prekybos, mažmeninės prekybos ir amatininkų sektorius.

    „Vos tik Vokietijoje įkuriate GmbH, jums pasakoma, kad reikia mokesčių konsultanto. Kai kuriems steigėjams net susidaro įspūdis, jog tai teisinė prievolė. Akivaizdu, kad taip neturėtų veikti. Mika naudojame DI tam barjerui mažinti, kad galimybę kurti įmonę lemtų ne banko sąskaita ar šeimos aplinkybės“, – sakė mika įkūrėja ir vadovė Agnieszka Walorska.

    Rinka, į kurią taikosi mika, pastaraisiais metais sparčiai auga: smulkios įmonės ieško būdų mažinti administracinį krūvį, o apskaitos automatizavimas vis dažniau siejamas ne su vien tik dokumentų skenavimu, bet ir su paaiškinamu, audituojamu sprendimų priėmimu. mika sėkmė priklausys nuo to, ar jai pavyks suderinti DI greitį su reguliuojamos srities reikalaujamu tikslumu ir atsakomybe.

  • „ShinyHunters“ skelbia pavogę tūkstančių FTB darbuotojų duomenis: biuras tiria galimą įsilaužimą

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė tiriantis galimą įsilaužimą į savo internetinį darbo portalą po to, kai kibernetinių nusikaltėlių grupė „ShinyHunters“ viešai pareiškė pavogusi FTB personalo asmens duomenis.

    FTB nurodo, kad yra susipažinęs su pranešimais apie neleistiną veiklą, galėjusią paveikti FBIjobs.gov, ir šiuo metu aiškinasi aplinkybes. Tuo metu pats portalas daliai naudotojų buvo laikinai nepasiekiamas, rodant sistemos sutrikimo pranešimą.

    Kas teigiama nutekėjime

    „ShinyHunters“ tvirtino pasisavinę ypač jautrią informaciją apie didelę dalį FTB darbuotojų, taip pat kandidatų, teikusių paraiškas darbui biure, duomenis. Grupė neatskleidė, kokius konkrečiai vidinius registrus ar sistemas esą pasiekė, ir nenurodė, kokį laikotarpį apima nutekėjusi informacija.

    Žiniasklaidai pateiktame pavyzdiniame rinkinyje minimi keli tūkstančiai įrašų, kuriuose esą yra vardai, namų adresai, telefono numeriai ir šeimos narių duomenys. Net ir riboto masto tokio pobūdžio nutekėjimas gali kelti tiesioginę riziką pareigūnams bei jų artimiesiems.

    Galima spraga ir ankstesni incidentai

    Su tyrimu susipažinę šaltiniai nurodo, kad įsilaužimui galėjo būti išnaudota spraga „Oracle“ „PeopleSoft“ sistemoje, kuri dažnai naudojama žmogiškųjų išteklių procesuose. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar buvo pasitelkta anksčiau nežinoma spraga, ar pasinaudota neatnaujinta, jau ištaisyta pažeidžiamumo versija.

    Incidentas minimas platesniame kontekste, nes šiais metais viešojo sektoriaus institucijos JAV jau susidūrė su keliomis didelio masto kibernetinėmis atakomis. Tokie atvejai ypač jautrūs dėl kontržvalgybinių rizikų, kai identifikuojami pareigūnai ir jų ryšiai.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau

    Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad pareigūnų asmens identifikavimo duomenys gali būti panaudoti priekabiavimui, šantažui, tikslinėms apgaulės kampanijoms ar net fizinėms grėsmėms. Tokia informacija taip pat gali dominti užsienio žvalgybos tarnybas ir organizuotas nusikalstamas grupuotes.

    „Tai labai bloga situacija“, – sakė su incidentu susipažinęs asmuo, kalbėjęs anonimiškai dėl temos jautrumo.

    Kol tyrimas tęsiasi, institucijoms įprastai tenka ne tik nustatyti pažeidžiamumo kelią, bet ir įvertinti duomenų apimtį, informuoti potencialiai nukentėjusius asmenis bei skubiai peržiūrėti prieigos valdymo ir sistemų atnaujinimo procesus.

  • Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Vokietijos pareigūnas Jürgenas Ebneris atrinktas vadovauti Europolui: laukia svarbus balsavimas

    Europos Sąjungos šalių ambasadoriai atrinko Vokietijos policijos pareigūną Jürgeną Ebnerį į Europolo vykdomojo direktoriaus postą. Tai reiškia, kad ilgametis agentūros darbuotojas tapo pagrindiniu kandidatu vadovauti Hagoje įsikūrusiai ES teisėsaugos institucijai.

    Šis sprendimas dar nėra galutinis. Toliau J. Ebnerio kandidatūrą turės įvertinti Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, o po to sprendimą oficialiai priims ES Taryba.

    Kas yra Jürgenas Ebneris?

    J. Ebneris šiuo metu yra Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už valdymą, o nuo gegužės pabaigos ėjo laikinojo vadovo pareigas. Jis laikomas tęstinumo kandidatu, nes dirbo greta kadenciją baigusios belgės Catherine De Bolle ir buvo siejamas su pagrindiniais agentūros valdymo sprendimais.

    Karjerą Vokietijos policijoje J. Ebneris pradėjo 1988 metais ir vėliau dirbo Federalinėje kriminalinės policijos tarnyboje, kur ėjo įvairias operacines ir administracines pareigas. Į Europolą jis persikėlė 2019 metais, kai buvo paskirtas vykdomojo direktoriaus pavaduotoju.

    Konkurentai ir atrankos kontekstas

    Į finalinį atrankos trejetą, be J. Ebnerio, pateko Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė Alicia Malo ir Lietuvos teisėsaugos vadovas Linas Pernavas. ES sostinėse kelių savaičių diskusijos dėl kandidatūrų parodė, kad Europolo vadovo paskyrimas vertinamas kaip strategiškai svarbus sprendimas.

    Europolas pastaraisiais metais tapo matomesniu koordinavimo centru kovojant su organizuotu nusikalstamumu, finansiniais nusikaltimais ir kibernetinėmis atakomis. Dėl to vadovo atranka dažnai siejama ne tik su profesine patirtimi, bet ir su platesniais valstybių interesais dėl agentūros krypties.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    J. Ebneris kandidatūrą perima tuo metu, kai Europos Komisija siūlo stiprinti Europolo pajėgumus, didinti technines galimybes ir plėsti vaidmenį reaguojant į kibernetines grėsmes bei hibridines atakas. Europolo reikšmė auga ir dėl nusikalstamų tinklų internacionalizacijos, kai verbavimas, sukčiavimo schemos bei pinigų plovimas vis dažniau remiasi skaitmeninėmis platformomis.

    Jei Europos Parlamentas pateiks palankią nuomonę, o ES Taryba patvirtins sprendimą, J. Ebneris taps naujuoju Europolo vykdomuoju direktoriumi. Tai reikštų, kad agentūra tęstų dabartinę kryptį, tačiau kartu turėtų prisitaikyti prie spaudimo greičiau diegti pažangius analitinius ir skaitmeninius sprendimus.

  • Macronas siunčia Ukrainai naują ginklą: atskleista, kokią oro gynybą gaus Kyjivas

    Macronas siunčia Ukrainai naują ginklą: atskleista, kokią oro gynybą gaus Kyjivas

    Prancūzija ir Ukraina paskelbė apie naują susitarimą dėl radarų ir oro gynybos sistemų tiekimo, kuris turėtų sustiprinti Kyjivo galimybes atremti raketų ir dronų atakas. Apie tai pranešta po Emmanuelio Macrono ir Volodymyro Zelenskio susitikimo Niujorke, vykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.

    Susitarimas laikomas anksčiau skelbtų prancūzų ir ukrainiečių planų tąsa, susijusia su naujos kartos oro gynybos sistema SAMP/T NG ir „Aster 30“ raketomis. Ši kryptis ypač svarbi Ukrainai, nes Rusija toliau taiko masinių smūgių taktiką, derindama sparnuotąsias, balistines raketas ir bepiločius orlaivius.

    Kas yra SAMP/T NG?

    SAMP/T NG yra moderni priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, sukurta saugoti pajėgas ir kritinius objektus nuo įvairių oro grėsmių. Ji skirta kovai su pilotuojamais orlaiviais, dronais, sparnuotosiomis raketomis ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra naujas daugiafunkcis AESA tipo radaras, užtikrinantis 360 laipsnių aprėptį. Prancūziškoje konfigūracijoje minimas „Thales Ground Fire 300“ radaras, kuris turi padėti greičiau aptikti taikinius ir efektyviau valdyti perėmimą.

    „Aster“ raketos ir didesnis nuotolis

    Sistema naudoja „Aster“ perėmėjus, įskaitant naujos kartos „Aster 30 B1NT“. Pasak gamintojų, SAMP/T NG sprendimas gali užtikrinti orlaivių naikinimą iki maždaug 150 kilometrų atstumu, kartu plečiant priešraketinės gynybos galimybes.

    Toks nuotolis ir daugiasluoksnės gynybos logika yra kritiškai svarbūs, kai atakos vykdomos skirtingais aukščiais ir skirtingomis trajektorijomis. Ukrainos oro gynybai tai reiškia didesnę tikimybę apsaugoti didmiesčius, energetikos infrastruktūrą ir karinės logistikos mazgus.

    Radarai ir pereinamasis laikotarpis

    Pagal aptariamą planą taip pat numatyti keli radarų tiekimai, kurie turėtų pagerinti oro erdvės stebėjimą ir taikinių paskirstymą. Tekste minimi GM400 radarai, taip pat atskiri kitų tipų radarai, skirti sustiprinti situacijos matymą ir ugnies valdymą.

    Kol bus gaminamos naujos kartos baterijos, Prancūzija įsipareigojo laikinai dislokuoti Ukrainoje dvi SAMP/T sistemas, kurios vėliau būtų grąžintos, kai atvyks užsakytos SAMP/T NG. Tokia schema turėtų užpildyti spragas pereinamuoju laikotarpiu ir leisti greičiau didinti apsaugos lygį.

    Susitarimuose taip pat akcentuojamas „Aster 30“ raketų tiekimo pagreitinimas ir licencinės gamybos Ukrainoje perspektyva. Jei šie planai bus įgyvendinti, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių ir padėti stabiliau užtikrinti perėmėjų atsargas ilgalaikiame kare.

    „Mums reikia tokio oro gynybos stiprinimo, kuris leistų nuosekliai apsaugoti žmones ir infrastruktūrą nuo raketų bei dronų atakų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    Elono Musko įmonė „Neuralink“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame klinikinio tyrimo dalyvis, ALS sergantis Terry, atkuria galimybę komunikuoti balsu. Vyras nebeištaria žodžių aiškiai, tačiau dabar gali generuoti sintezuotą kalbą, naudodamas vien mintis.

    Įraše rodoma, kad sistema geba atpažinti kalbos ketinimą ir paversti jį garsu, o balsas atkuriamas pagal paciento ankstesnius įrašus. Emociškiausia akimirka tapo pirmą kartą po ligos progresavimo žmonai ištarti žodžiai „aš tave myliu“, – būtent tai ir išplatino žinią socialiniuose tinkluose.

    Kaip veikia N1 ir kalbos dekodavimas

    „Neuralink“ teigia, kad N1 implantas fiksuoja neuroninius signalus smegenų srityse, susijusiose su kalbos planavimu. Šie signalai dekoduojami, o tuomet perduodami į balso generavimo modulį, siejamą su Elono Musko bendrove „xAI“ ir jos „Grok Voice“ sprendimu.

    Mokymas, kaip nurodoma pristatyme, vyko etapais: iš pradžių pacientas bandė imituoti kalbėjimo judesius, kad sistema surinktų pakankamai pažymėtų signalų. Vėliau pereita prie įsivaizduojamos kalbos, kai žmogus nebejudina lūpų, o tik mintyse formuoja žodžius.

    Kuo tai skiriasi nuo ankstesnių bandymų

    Smegenų ir kompiuterio sąsajų sprendimai, skirti komunikacijai, vystomi ne vienerius metus, o akademiniuose projektuose yra demonstruota ir teksto, ir kalbos generacija. Vis dėlto ankstesni metodai dažnai reikalavo aktyvios artikuliacijos bandymų arba pateikdavo anonimišką, su pacientu nesusietą sintetinį balsą.

    Šiuo atveju pabrėžiama asmeninio balso rekonstrukcija ir perėjimas prie įsivaizduojamos kalbos, kas teoriškai gali mažinti nuovargį žmonėms, kurių motoriniai gebėjimai stipriai riboti. Tačiau kol kas tai išlieka individualiu klinikinio tyrimo rezultatu, o ne plačiai pritaikoma medicinine paslauga.

    Ką būtina žinoti apie klinikinį tyrimą

    Terry yra vienas iš dalyvių klinikiniame tyrime, registruotame ClinicalTrials.gov, kuris skirtas komunikacijos atkūrimui naudojant robotu implantuojamą smegenų ir kompiuterio sąsają. Viešai projektas siejamas su pavadinimu VOICE, o „Neuralink“ akcentuoja, kad dalyvių rezultatai gali skirtis.

    Įmonė nepateikė svarbių detalių, tokių kaip implanto įdiegimo data, žodyno apimtis, tikslumo rodikliai ar uždelsimas tarp minties ir sugeneruoto garso. Nepriklausomų, recenzuotų publikacijų apie VOICE dalyvių grupės rezultatus kol kas nėra, todėl technologijos efektyvumą ir ribas objektyviai įvertinti sudėtinga.

    Taip pat pabrėžiama, kad N1 yra tiriamas įrenginys: JAV Maisto ir vaistų administracijos suteiktas Breakthrough Device Designation statusas reiškia spartesnį vertinimo kelią, bet nėra leidimas komerciniam naudojimui. Kol nebus daugiau duomenų ir reguliacinių sprendimų, prieiga iš esmės apsiriboja tik klinikinių tyrimų dalyviais.

  • AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė atliko bandymą, per kurį iš bepiločio povandeninio aparato buvo paleista sunkioji torpeda. Bandymas vyko pagal AUKUS susitarimo antrąjį ramstį, orientuotą į pažangias gynybos technologijas, įskaitant autonomines sistemas.

    Pagrindinis bandymo tikslas buvo ne kovinis panaudojimas, o praktinis patikrinimas, ar amerikietišką ginkluotę galima patikimai integruoti į britų valdomą autonominę platformą. Tokiuose bandymuose paprastai vertinama mechaninė tvirtinimo schema, elektros maitinimas, ryšys ir programinės įrangos sąsajos.

    Kas buvo išbandyta?

    Bandyme naudotas „Excalibur“ yra apie 12 metrų ilgio autonominis povandeninis aparatas, sukurtas britų bendrovės „MSubs“ pagal programą „Cetus“. Skelbiama, kad aparatas sveria apie 19 tonų ir turi erdvės naudingajam kroviniui, tačiau šį kartą torpeda buvo tvirtinama išorėje.

    Kaip nurodoma viešai, pasirinkta amerikiečių karinių jūrų pajėgų torpeda Mk 48 yra skirta kovai tiek su povandeniniais laivais, tiek su paviršiniais taikiniais. Ji yra apie 5,8 metro ilgio, 533 milimetrų kalibro ir per savo gyvavimo ciklą ne kartą modernizuota, įskaitant atsparumo įvairioms trikdymo priemonėms didinimą.

    Kodėl tai svarbu kariniam laivynui?

    Didieji autonominiai povandeniniai aparatai šiandien dažniausiai naudojami žvalgybai, stebėjimui ir minų paieškai, tačiau ginkluotės integracija keičia jų paskirtį. Apginkluotos platformos teoriškai galėtų veikti prieš įguluotus povandeninius laivus, sekti rizikingas zonas ir reaguoti į aptiktas grėsmes.

    Toks modelis taip pat sumažina tiesioginę riziką įgulai, nes pavojingiausios užduotys gali būti perduodamos bepiločiams sprendimams. Jungtinės Karalystės atstovai viešai pabrėžė, kad kryptis aiški: karinis laivynas juda link mišrios flotilės, kurioje veikia ir įguluotos, ir autonominės platformos.

    Platesnė tendencija ir kiti projektai

    Jungtinei Karalystei tai aktualu ir dėl riboto įguluotų povandeninių laivų skaičiaus: Royal Navy turi penkis „Astute“ klasės laivus iš planuotų septynių. Autonominiai aparatai galėtų perimti dalį ilgalaikio stebėjimo užduočių, o įguluotos platformos būtų sutelktos į sudėtingesnes misijas.

    Gynybos sektoriuje lygiagrečiai vystomi ir kiti sprendimai. JAV viešai mini bandymų kryptį su „Anduril“ kuriamu „Dive-XL“, Australija plėtoja „Ghost Shark“, o „Boeing“ dirba su didesniu „Orca“ tipo XLUUV projektu, rodančiu, kad autonominiai povandeniniai aparatai tampa vis svarbesne jūrinės gynybos dalimi.

  • Britas sukūrė viršgarsinį trebušetą: viduramžių ginklas moderniai pramušė garso barjerą

    Britas sukūrė viršgarsinį trebušetą: viduramžių ginklas moderniai pramušė garso barjerą

    Tomo Stantono, britų inžinieriaus ir „YouTube“ kūrėjo, projektas primena viduramžių apgulties laikus, tačiau rezultatas – visiškai šiuolaikinis. Jis suprojektavo ir pastatė mechaninį trebušetą, kurio paleistas sviedinys pirmą kartą jo bandymuose pasiekė viršgarsinį greitį.

    Trebušetas – tai kontrsvorio valdoma metamoji mašina, veikusi svirties principu: krentanti masė perduoda energiją ilgam svirčiai, o ši staigiai išmeta sviedinį. Istoriškai tai buvo vienos galingiausių apgulties mašinų, galėjusios svaidyti labai sunkius akmenis ir pasiekti kelis šimtus metrų.

    Tačiau klasikinė konstrukcija, nors ir efektyvi, paprastai yra per lėta, kad vien mechanika įveiktų garso barjerą. Todėl Stanton teko iš esmės pergalvoti, kaip sukauptą energiją paversti didesniu svirties galo greičiu per labai trumpą laiką.

    Kas leido pasiekti viršgarsį?

    Autorius modifikavo tradicinį sprendimą, pritaikydamas skriemulių ir lyno sistemą, taip pat 3D spausdintą ritę. Toks derinys veikė panašiai kaip perdavimo mechanizmas ir leido padidinti svirties kampinį greitį.

    Dar vienas kritinis pakeitimas – lengvesnė ir aerodinamiškesnė, trumpesnė nei įprasta svirtis, kuri sumažino energijos nuostolius. Sviedinys buvo itin mažos masės: pradžioje apie 6 gramus, vėliau sumažintas iki maždaug 4 gramų, kad pasipriešinimas orui kuo mažiau stabdytų greitėjimą.

    Kokie rezultatai užfiksuoti bandymuose?

    Stantono pateiktais duomenimis, galutinėje versijoje jis naudojo apie 40 kilogramų kontrsvorį. Vien krentančios masės varoma sistema pasiekė 2 342 apsisukimus per minutę, o sviedinio greitis – 346,6 metro per sekundę.

    Toks greitis viršija garso greitį ore įprastomis sąlygomis: apie 340 metrų per sekundę esant 15 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Pats kūrėjas teigė išgirdęs būdingą viršgarsinį trenksmą, susidarantį objektui judant viršgarsiniu greičiu.

    Kodėl šis eksperimentas svarbus?

    Projektas parodo, kaip senos technologijos ribas galima reikšmingai praplėsti pasitelkiant šiuolaikinį projektavimą, prototipavimą ir 3D spausdinimą. Nors tai nėra praktinis ginklas, inžinerine prasme tai – aiški demonstracija, kaip optimizuojamas energijos kaupimas, perdavimas ir aerodinamika.

    Stanton pasakojo, kad trebušetais domisi nuo vaikystės, o viršgarsinio varianto idėją brandino ir įgyvendino ilgą laiką. Pasak jo, visas kelias iki galutinio rezultato užtruko apie šešerius metus, o bandymų metu buvo nuolat koreguojami mechaniniai mazgai ir masių santykiai.

    Eksperimentas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip internete populiarėjantis „pasidaryk pats“ inžinerijos turinys skatina domėtis fizika ir mechanika praktiškai. Tokie projektai dažnai remiasi tiksliais matavimais, iteracijomis ir saugumo sprendimais, be kurių aukštų energijų bandymai būtų per rizikingi.