CP v2

Category: Technologijos

  • Retas binturngas, vadinamas medžiakate: kvepia spragėsiais, uodega kaip penkta galūnė, o rūšis sparčiai nyksta

    Binturngas, dažnai pramintas medžiakate, iš pirmo žvilgsnio primena ir katę, ir mešką, tačiau su abiem šiomis gyvūnų grupėmis nėra artimai susijęs. Tai viverridų šeimos žinduolis, gyvenantis atogrąžų miškuose nuo Indijos šiaurės rytų iki Pietryčių Azijos, įskaitant Indoneziją, Malaiziją ir Tailandą.

    Gyvūnas išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir elgsena: didžiąją gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, yra aktyvus sutemomis ir naktį. Binturngai svarbūs miškų ekosistemoms, nes platina sėklas ir padeda atsinaujinti augalijai.

    Uodega kaip penkta galūnė

    Vienas įspūdingiausių binturngo bruožų yra tvirta, sugriebianti uodega, kuria jis gali įsikibti į šakas ir išlaikyti kūno svorį. Tokia uodega veikia tarsi papildoma galūnė, leidžianti stabiliai judėti lajų aukštyje ir pasiekti maistą.

    Ši adaptacija tarp plėšriųjų žinduolių itin reta, todėl binturngas dažnai minimas kaip išskirtinis pavyzdys, kaip evoliucija pritaiko rūšis gyvenimui medžiuose. Dėl to jis laikomas svarbiu objektu tiek zoologams, tiek gamtosaugos specialistams.

    Kodėl jis kvepia spragėsiais?

    Didžiausią smalsumą visuomenėje kelia binturngo kvapas, dažnai lyginamas su šviežiai spragintais kukurūzais. Tyrimai sieja šį aromatą su junginiu 2-acetil-1-pirolinu, kuris aptinkamas gyvūno šlapime ir taip pat susidaro kaitinant tam tikrus maisto produktus.

    Kvapas gamtoje atlieka praktinę funkciją: binturngai juo žymi teritoriją, palieka signalus kitiems tos pačios rūšies individams ir palengvina tarpusavio komunikaciją tankiuose atogrąžų miškuose.

    Kodėl rūšis nyksta?

    Per pastaruosius dešimtmečius binturngų populiacijos daug kur sumažėjo dėl buveinių nykimo ir žmogaus veiklos. Atogrąžų miškų kirtimas, kelių plėtra ir plantacijų plėtimasis mažina vientisas teritorijas, kurių šiems gyvūnams reikia maisto paieškai ir veisimuisi.

    Dar viena grėsmė yra nelegali prekyba laukiniais gyvūnais: egzotiška išvaizda ir ramus būdas daro binturngus patraukliais neteisėtos rinkos taikiniais. Gamtosaugininkai pabrėžia, kad spąstai ir gaudymas paveikia ne tik atskirus individus, bet ir ardo vietines populiacijas.

    Vis dėlto yra ir gerų ženklų: zoologijos sodai bei apsaugos programos kai kuriose šalyse fiksuoja sėkmingus jauniklių gimimus, kurie padeda išsaugoti genetinę įvairovę. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikė išeitis yra buveinių apsauga, nuoseklesnė kova su brakonieriavimu ir vietos bendruomenių įtraukimas į gamtosaugą.

  • Tyrimas Australijoje: laukinės katės naikina daugiau rūšių nei manyta, siūlomos saugomos teritorijos

    Laukinės katės Australijoje daro didesnę žalą vietinei faunai, nei iki šiol rodė dauguma ankstesnių vertinimų. Naujausias Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų darbas, aptartas ir tarptautinėje žiniasklaidoje, rodo, kad kai kurios grėsmės buvo sistemingai neįvertintos dėl ribotų stebėsenos metodų.

    Tyrėjai primena, kad per maždaug 250 metų Australijoje išnyko daugiau nei 40 žinduolių rūšių, o dar apie 700 rūšių yra pavojuje. Nors prie spaudimo prisideda buveinių nykimas, invaziniai plėšrūnai ir ligos, sulaukėjusios katės įvardijamos kaip vienas dažniausiai tiesiogiai prisidedančių veiksnių.

    Ilgą laiką kačių mityba dažniausiai buvo vertinama tiriant skrandžio turinį ar ekskrementus, ieškant matomų liekanų, tokių kaip plaukai, kaulai ar plunksnos. Problema ta, kad smulkus grobis ir minkštieji audiniai suvirškinami greitai, todėl dalis aukų tiesiog nepatenka į apskaitą.

    Naujajame tyrime pritaikytas teismo genetikoje naudojamas metodas, leidžiantis aptikti net menkiausius suėstų gyvūnų DNR pėdsakus. Tokia analizė išplečia identifikavimo galimybes ir leidžia tiksliau nustatyti, kiek ir kokių rūšių tampa plėšrūnų grobiu.

    Tyrėjų vertinimu, Australijoje gyvenančios laukinės katės gali daryti poveikį didesniam žinduolių ir paukščių rūšių skaičiui, nei manyta anksčiau. Tai nereiškia, kad ankstesni skaičiavimai apie sugautų gyvūnų mastą visada buvo neteisingi, tačiau pabrėžia, kad rūšinė įvairovė tarp aukų galėjo būti nuvertinta.

    Genetiniai pėdsakai dažniau nei tikėtasi atskleidė ir smulkių, sunkiau aptinkamų rūšių buvimą plėšrūnų racione. Tai ypač svarbu Australijai, kur daug endeminių rūšių evoliucionavo be panašaus spaudimo ir dėl to yra labiau pažeidžiamos.

    Mokslininkai ragina aktyviau kurti aptvertas saugomas teritorijas, kuriose būtų ribojamas plėšrūnų patekimas į jautriausias buveines. Tokie barjerai gali padėti apsaugoti nykstančias rūšis ne tik nuo kačių, bet ir nuo kitų invazinių gyvūnų, pavyzdžiui, lapių ar triušių.

    Pasak tyrėjų, tikslas nėra vien tik sumažinti plėšrūnų skaičių, o sukurti praktines, ilgalaikes „saugias užuovėjas“ pažeidžiamoms populiacijoms. Tokiose zonose gyvūnai galėtų išlikti sąlygomis, labiau artimomis toms, kurios vyravo iki didelių ekosistemų pokyčių kolonijiniu laikotarpiu.

  • JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė 2,2 mln. eurų: už indėlius žada atlygį iškart, ne tik palūkanas

    JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė 2,2 mln. eurų: už indėlius žada atlygį iškart, ne tik palūkanas

    JK fintech startuolis „Stoa“ pritraukė apie 2,2 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos, kad paspartintų grynųjų pinigų valdymo platformos plėtrą. Bendrovė siūlo modelį, kuriame už lėšų laikymą nustatytam terminui klientai gali gauti atlygį iš karto, o ne vien palūkanas.

    Investicijų raundą bendrai vedė fondai „Bespokeist Partners“ ir „Ingenii Capital“, taip pat prisidėjo „Force Over Mass Capital“ ir „Fuel Ventures“. Prie investuotojų prisijungė ir pavieniai finansų sektoriaus atstovai, anksčiau dirbę tarptautinėse finansų institucijose bei konsultavimo versle.

    „Stoa“ teigia derinanti elgsenos finansų principus, įterptinės bankininkystės infrastruktūrą ir prekybininkų partnerystes. Tokia kombinacija, bendrovės vertinimu, leidžia sukurti sistemą, kuri sujungia finansų įstaigas, prekių ženklus ir klientus į vieną atlygio už santaupas grandinę.

    Platforma jau veikia Jungtinėje Karalystėje privatiems ir verslo klientams. Vartotojai gali lėšas perkelti į fiksuoto termino sprendimą, vadinamą „Stoa Pots“, ir vietoj tradicinio palūkanų principo gauti išankstinį atlygį iš partnerių prekių ženklų.

    Indėliai laikomi pas reguliuojamus bankinius partnerius, o tinkamos lėšos, kaip nurodo bendrovė, patenka į Jungtinės Karalystės indėlių apsaugos schemos rėmus. Tai svarbus elementas, nes alternatyvūs taupymo modeliai dažnai kelia klausimų dėl rizikos ir vartotojų apsaugos.

    „Grynųjų pinigų valdymo ateitis nėra vien palūkanų normos. Žmonės nori pasirinkimo, apčiuopiamos vertės ir aiškesnio jausmo, kaip jų pinigai dirba jiems“, – sakė „Stoa“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mike Saraswat.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje vartotojų sąskaitose laikoma daugiau nei 704 mlrd. eurų mažai uždirbančiose arba palūkanų nenešančiose sąskaitose, o smulkių ir vidutinių įmonių grynųjų atsargos siekia per 293 mlrd. eurų. „Stoa“ tikslas yra daliai šių lėšų pasiūlyti alternatyvą, sujungiančią fiksuotą laikotarpį ir išankstinį vartotojų atlygį.

    Gautos lėšos bus skirtos produkto kūrimui, partnerių tinklo plėtrai ir augimui Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Valstijose. „Stoa“ teigia jau kurianti partnerystes JAV rinkoje ir rengiasi planuojamam startui.

  • „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Klarna“, geriausiai žinoma dėl pirk dabar, mokėk vėliau tipo paslaugų, pranešė pateikusi paraišką JAV banko licencijai gauti. Bendrovė siekia įkurti „Klarna Bank“ JAV ir taip pati teikti dalį paslaugų, kurias iki šiol vykdė per partnerinius bankus.

    „Klarna“ teigia JAV turinti daugiau nei 30 mln. klientų, o jos pasiūloje yra ir debeto kortelė. Įėjimas į JAV bankininkystės rinką europinėms įmonėms paprastai būna sudėtingas, tačiau pastaruoju metu rinka vertinama kaip atviresnė naujiems dalyviams.

    Finansų technologijų įmonė nurodė, kad dėl licencijos kreipėsi į Jutos finansų institucijų departamentą ir Federalinę indėlių draudimo korporaciją. Gavusi leidimus, „Klarna“ galėtų veikti kaip bankas JAV ir išplėsti reguliuojamų finansinių paslaugų spektrą.

    Iki šiol „Klarna“ JAV klientams bankines paslaugas teikė per partnerinius bankus, o pati veikė kaip technologinė ir finansavimo sprendimų platforma. Bendrovė skelbia, kad amerikiečiams yra suteikusi prieigą prie maždaug 86 mlrd. eurų kredito.

    Banko licencija reikštų, kad dalį šių paslaugų „Klarna“ galėtų vykdyti savarankiškai, o ne per tarpininkus. Praktikoje tai paprastai suteikia daugiau kontrolės produktams, kainodarai ir rizikos valdymui, tačiau kartu reiškia griežtesnius priežiūros reikalavimus, kapitalo taisykles ir didesnę atskaitomybę reguliuotojams.

    „Bankininkystė paremta pasitikėjimu. JAV savo akimis matėme norą sąžiningesnio ir skaidresnio požiūrio, o nuosava banko licencija yra natūralus kitas žingsnis“, – sakė „Klarna“ bendraįkūrėjas ir vadovas Sebastianas Siemiatkowskis.

    „Klarna“ siekis stiprinti pozicijas JAV vyksta platesniame kontekste: vis daugiau Europos finansinių technologijų bendrovių ieško kelių į JAV rinką ir svarsto banko licencijas. Šiemet apie panašius žingsnius skelbė ir kiti rinkos dalyviai, bandantys įsitvirtinti didžiausioje pasaulio mažmeninės bankininkystės rinkoje.

    Bendrovės plėtra JAV apima ne tik produktus, bet ir rinkodarą: „Klarna“ yra bendradarbiavusi reklaminėse kampanijose su NBA legenda Shaquille’u O’Nealu. Tokie žingsniai rodo siekį stiprinti prekės ženklą konkurencingoje aplinkoje, kur kova vyksta tiek dėl klientų įpročių, tiek dėl reguliacinio pasitikėjimo.

  • JK fintech Kord pritraukė apie 7,5 mln. eurų: vienoje platformoje sujungia įtraukimą, atitiktį ir mokėjimus

    JK fintech Kord pritraukė apie 7,5 mln. eurų: vienoje platformoje sujungia įtraukimą, atitiktį ir mokėjimus

    Jungtinės Karalystės fintech bendrovė „Kord“ pritraukė 6,4 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 7,5 mln. eurų, A serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo Guinness Ventures, prisidėjo Beringea, SFC Capital ir privatūs investuotojai.

    Po šios investicijos „Kord“ bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė 9 mln. svarų, arba apie 10,5 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad kapitalas bus skirtas komandos plėtrai, produkto vystymui ir klientų bazės augimui.

    Vienas sprendimas vietoje kelių įrankių

    „Kord“, kurią įkūrė Jamesas Owusu, kuria viso proceso platformą reguliuojamoms įmonėms. Ji apjungia kliento tapatybės patikrinimą, pinigų plovimo prevencijos (AML) ir kitus atitikties patikrinimus, skaitmeninį įtraukimą, dokumentų pasirašymą ir mokėjimų apdorojimą.

    Pagrindinė idėja – pakeisti kelis tarpusavyje nesusietus, dažnai pasenusius įrankius viena darbo eiga. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose didelė dalis procesų priklauso nuo patikrų, dokumentų ir saugaus lėšų valdymo.

    Kas naudojasi „Kord“ ir kodėl

    Bendrovė nurodo, kad jos sprendimą naudoja nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos tarpininkai, teisės firmos, turto sandorių administravimo paslaugų teikėjai bei finansinių paslaugų įmonės. Šioms organizacijoms svarbu ne tik greitai įtraukti klientą, bet ir turėti įrodymus, kad atliktos privalomos patikros.

    „Kord“ veikia prižiūrima JK Finansinio elgesio institucijos (FCA). Platformoje numatytos skaitmeninės piniginės ir dedikuotos klientų sąskaitos, kurios leidžia reguliuojamoms įmonėms saugiai laikyti ir administruoti klientų lėšas.

    „Reguliuojamuose sektoriuose pasikliauti išskaidytais, tarpusavyje nesuderintais sprendimais reiškia lėtesnes operacijas ir didesnę riziką. „Kord“ sukūrėme tam, kad tai pakeistume“, – sakė „Kord“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Owusu.

    Akcentas – sukčiavimo rizikos mažinimas

    Pasak bendrovės, API pagrindu veikianti platforma leidžia tikrinti klientų dokumentus, sulyginant duomenis su keliais šaltiniais. Tokia logika padeda stiprinti sukčiavimo prevenciją ir sumažinti klaidų tikimybę, kai procesai vykdomi per kelias skirtingas sistemas.

    Rinkoje, kur vis griežtėja reikalavimai tapatybės patikrai, AML kontrolei ir lėšų atsekamumui, vieningo sprendimo poreikis auga. „Kord“ tikslas – padaryti šiuos procesus greitesnius, aiškiau audituojamus ir patogesnius tiek įmonėms, tiek jų klientams.

  • „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    Vokietijoje įsikūrusi „Lissi GmbH“, kuri kuria EUDI piniginės jungiamumo ir patikrinamų skaitmeninių įgaliojimų technologijas, užbaigė 3,5 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos sparčiau diegti skaitmeninės tapatybės sprendimus Europos rinkoje.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Ventech“, taip pat prisidėjo BM H Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen ir esami investuotojai, tarp jų „main incubator“ (priklausantis „Commerzbank Group“) bei „Ninepointfive Ventures“. Bendrovės teigimu, naujas kapitalas turėtų pagreitinti tiek produkto plėtrą, tiek projektų įgyvendinimą su organizacijomis, kurioms svarbūs atitikties ir saugumo reikalavimai.

    „Lissi“ įkurta 2019 metais ir vysto programinę įrangą, leidžiančią organizacijoms integruoti EUDI pinigines ir patikrinamus skaitmeninius įgaliojimus į savo paslaugas. Pagrindiniai klientai, kaip nurodo bendrovė, yra finansų sektoriaus įmonės, kurioms ypač aktualūs patikimi tapatybės patvirtinimo procesai ir suderinamumas su eIDAS reglamentu.

    Didėjant poreikiui turėti patikimus, tarpusavyje suderinamus skaitmeninės tapatybės sprendimus, tokie tiekėjai kaip „Lissi“ tikisi augančios paklausos. Bendrovė akcentuoja, kad rinkos tempą stiprina ir artėjantys reguliaciniai pokyčiai, įskaitant ES kovos su pinigų plovimu sistemos stiprinimą, kurio praktinis taikymas numatomas 2027 metų liepą.

    Pasak „Lissi“, apie 90 proc. jos klientų bazės šiuo metu sudaro finansų sektorius: bankai, draudikai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir patikimumo paslaugų teikėjai. Tarp minimų klientų yra „itsme“ ir „Commerzbank“, o tai, bendrovės vertinimu, rodo, kad sprendimai pritaikyti didelių organizacijų informacinių technologijų aplinkoms.

    „Finansų institucijoms reikia sprendimų, kurie sklandžiai integruojasi į esamas informacinių technologijų aplinkas ir leidžia išlaikyti visišką klientų duomenų kontrolę“, – sakė „Lissi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Helge Michael.

    Bendrovės kuriamas „EUDI Wallet Connector Suite“ sprendimas skirtas suderinamumui tarp viešojo ir privataus sektoriaus EUDI piniginių visoje Europos Sąjungoje. „Lissi“ pozicionuoja save kaip nepriklausomą europinį technologijų tiekėją, galintį prisidėti prie bendros, suverenumą pabrėžiančios skaitmeninės tapatybės ekosistemos kūrimo.

    Gautos investicijos, kaip teigiama, bus nukreiptos į platformos ir produktų portfelio plėtrą. „Lissi“ tikisi, kad tai padės finansų įstaigoms lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių atitikties reikalavimų, o tapatybės piniginių infrastruktūra atvers ir naujus atvirojo finansavimo scenarijus, kuriuose svarbiausia tampa saugus ir patikimas vartotojo identifikavimas.

  • „Revolut“ taikosi į JAV banko licenciją: vadovas sako, kad bankas startuos 2027 metais

    „Revolut“ taikosi į JAV banko licenciją: vadovas sako, kad bankas startuos 2027 metais

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ planuoja pradėti veikti kaip bankas JAV 2027 metais, teigia naujai paskirtas įmonės padalinio vadovas. Tam būtina gauti JAV banko licenciją, kuri leistų „Revolut“ nebesiremti partnerių bankais ir savarankiškai plėsti paslaugų krepšelį.

    Bendrovė dar 2026 metų pradžioje pateikė paraišką dėl licencijos, o sprendimo laukia iš JAV priežiūros institucijų. Procese dalyvauja Bankų kontrolieriaus tarnyba ir Federalinė indėlių draudimo korporacija, kuri užtikrina indėlių draudimo sistemą JAV bankuose.

    Kas keistųsi klientams JAV?

    Šiuo metu „Revolut“ JAV rinkoje siūlo mokėjimo korteles, kelių valiutų sąskaitas, tarptautinius pervedimus ir kitas kasdienes finansines paslaugas, tačiau dalį jų teikia per partnerių infrastruktūrą. Gavus licenciją, bendrovė galėtų pasiūlyti FDIC apdraustus indėlius, taip pat aktyviau plėtoti kreditavimo ir kortelių produktus.

    Įmonė taip pat viešai signalizuoja apie planus suteikti prieigą prie kriptovaliutų ir stabiliosiomis monetomis paremto turto, tačiau tokie produktai JAV susiduria su griežtais atitikties ir rizikos valdymo reikalavimais. Skaitmeniniams bankams tai reiškia papildomas investicijas į pinigų plovimo prevenciją, klientų tapatybės patikrą ir sandorių stebėseną.

    Kodėl „Revolut“ siekia banko licencijos?

    JAV yra kreditu paremta rinka, kurioje didelę reikšmę turi kredito kortelių produktai, palūkanų pajamos ir atsiskaitymų mokesčiai. Banko licencija „Revolut“ suteiktų daugiau kontrolės kuriant produktus, greičiau juos diegiant ir didinant pajamas iš kreditavimo bei indėlių bazės.

    „Revolut“ skelbia turinti daugiau nei 75 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje, o JAV jau pasiekė daugiau nei 1 mln. mažmeninių naudotojų ir dešimtis tūkstančių verslo klientų. Didelė dalis jų, pasak bendrovės, yra tarptautinių ryšių turintys vartotojai, kuriems aktualios kelių valiutų paslaugos ir pigesni tarptautiniai atsiskaitymai.

    Konkurencija ir reputacijos iššūkis

    Net ir gavus licenciją, „Revolut“ JAV susidurtų su intensyvia konkurencija. Rinką dominuoja didieji bankai, kartu vis agresyviau plečiasi ir vietiniai skaitmeniniai žaidėjai, tokie kaip SoFi ar „Chime“, o tarptautinės bendrovės taip pat ieško būdų stiprinti pozicijas.

    Be to, įmonė turės spręsti reputacijos klausimą: kaip išlaikyti technologijų startuolio greitį, bet kartu vartotojams sukurti tradicinio banko patikimumo jausmą. Tai ypač svarbu JAV, kur indėlių saugumas, skaidrumas ir vartotojų apsauga yra vieni pagrindinių pasirinkimo kriterijų.

    „Norime pasiūlyti išskirtinę vertę amerikiečiams, turintiems tarptautinių ryšių, dažnai keliaujantiems ir tiems, kuriems trūksta gerų finansinių paslaugų pasirinkimų“, – sakė „Revolut“ JAV vadovas Cetin Duransoy.

    Bendrovė planuoja JAV banko būstinę įkurti Stamforde, Konektikuto valstijoje, o fizinių skyrių tinklo, kaip įprasta skaitmeniniams bankams, neketina vystyti. Augimui skatinti „Revolut“ yra minėjusi apie reikšmingas investicijas į plėtrą, darbuotojus ir rinkodarą JAV rinkoje.

  • Baltieji rūmai baigia DI priežiūros sistemą: ką ji keis kuriant ir diegiant pažangius modelius

    Baltieji rūmai užbaigė gaires, kaip federalinė valdžia vertins pažangius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tačiau kol kas neatskleidžia nei detalių, nei ar dokumentas bus paviešintas. Apie tai žiniasklaidai nurodė administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

    Pagal planą, didžiausi DI kūrėjai artimiausiu metu bus supažindinti su projekto turiniu susitikime su Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuru. Keli su planavimu susipažinę asmenys teigė, kad kvietimai numatyti tokioms bendrovėms kaip „Google“, „Meta“, „OpenAI“ ir „Anthropic“.

    Naujoji sistema turėtų apibrėžti, kaip valdžia ir DI kūrėjai bendradarbiaus prieš į rinką išleidžiant pažangiausius modelius ir po jų diegimo. Pagrindinis tikslas – sumažinti galimas saugumo ir nacionalinio saugumo rizikas, kartu išlaikant santykinai švelnų reguliavimo toną.

    „Savanoriška sistema, numatyta birželio 2 dienos vykdomajame įsakyme, buvo užbaigta iki termino. Dabar su pramone vyksta diskusijos dėl kitų žingsnių“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

    Kol kas neaišku, ar gaires gaus tik pakviestos įmonės, ar jos bus prieinamos plačiau. Šis neapibrėžtumas svarbus dėl pačios sistemos savanoriško pobūdžio: jei dokumentas nebūtų viešas, daliai rinkos dalyvių būtų sunku suprasti, kaip prie jo prisijungti ir kokių kriterijų tikimasi laikytis.

    Terminas parengti gaires siejamas su vykdomuoju įsakymu, kuriame buvo numatytas 60 dienų laikotarpis nuo jo pasirašymo. Tuo pat metu dalis pramonės atstovų jau buvo įsitraukę į teksto derinimą – skelbiama, kad „Google“, „OpenAI“ ir „Anthropic“ dar liepą kartu peržiūrėjo projektą ir pateikė siūlomus pakeitimus.

    Tokios gairės JAV kontekste tampa dar vienu bandymu rasti pusiausvyrą tarp inovacijų ir rizikų valdymo, kai DI modeliai tampa vis pajėgesni ir plačiau pritaikomi. Praktikoje tai gali reikšti aiškesnius lūkesčius dėl testavimo prieš diegimą, incidentų pranešimo, kibernetinio atsparumo ir atsakomybės ribų, nors konkrečios nuostatos kol kas neatskleidžiamos.

  • JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    Kvantinių kompiuterių kūrėjai jau ne vienerius metus susiduria su itin „maža“, bet kritiška problema: atskirų atomų sukeliami magnetiniai signalai lustuose veikia kaip triukšmas ir ardo trapias kvantines būsenas. Dėl to kubitai lengviau praranda informaciją, o klaidų taisymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis.

    Skirtingai nei įprasti kompiuteriai, kvantiniai įrenginiai informaciją saugo kubituose, kurie yra ypač jautrūs aplinkai. Net menki pokyčiai medžiagos viduje, pavyzdžiui, branduolinių sukinio savybių turintys izotopai, gali sutrumpinti vadinamąjį koherencijos laiką, kai kubitas išlaiko savo kvantinę būseną.

    Naujas kelias į beveik „tylų“ silicį

    JAV nacionalinių laboratorijų mokslininkai paskelbė apie patentuotą sprendimą, leidžiantį išgauti itin gryną silicio-28 izotopą, kurio grynumas siekia 99,9999 proc. Tokia izotopinė sudėtis svarbi todėl, kad silicio-28 branduolys neturi sukinio, tad teoriškai sukelia mažiau kvantiniams įrenginiams žalingo triukšmo.

    Izotopams atskirti panaudota pažangi elektromagnetinė izotopų separacija, kai atomai rūšiuojami pagal masę. Tačiau vien atskirti izotopą nepakanka: vėliau, perdirbant medžiagą pramonėje, ji gali būti lengvai vėl „užteršta“, todėl reikalinga kontrolė per visą gamybos grandinę.

    Cheminis gryninimas ir sauga

    Kita komandos dalis sukūrė konversijos ir cheminio gryninimo sistemas, kurios praturtintą silicį ir germanį paverčia puslaidininkių pramonei reikalingomis ypač grynomis dujomis. Kalbama apie silaną ir germaną, kurie naudojami itin plonų sluoksnių nusodinimui ant pažangių lustų, įskaitant ir būsimus kvantinius įrenginius.

    Kadangi šios dujos yra pavojingos, procesuose įdiegta automatizuota valdymo ir stebėsenos sistema, nuolat tikrinanti daugybę darbo parametrų. Tai leidžia vienu metu užtikrinti ir saugą, ir išskirtinai aukštą cheminį grynumą, kuris būtinas siekiant sumažinti klaidas kvantiniuose komponentuose.

    Kodėl tai gali būti svarbu rinkai?

    Pramonės požiūriu, tokie izotopiškai gryni pirmtakai gali tapti vienu iš būdų didinti kubitų stabilumą, ilginti jų koherencijos laiką ir mažinti klaidų taisymo naštą. Tai ypač aktualu, nes kvantinių kompiuterių pažanga dažnai remiasi ne vien programiniais algoritmais, bet ir medžiagotyros sprendimais, kurie mažina triukšmą pačiame luste.

    Vis dėlto išlieka esminis klausimas: ar technologiją pavyks patikimai perkelti į masinę gamybą, išlaikant tą patį grynumo lygį ir priimtiną kainą. Būtent mastelio didinimas dažnai tampa riba tarp laboratorinio proveržio ir realaus proveržio puslaidininkių tiekimo grandinėje.

  • Į Gdansko įlanką ruošiamasi nuleisti ORP Wicher: istorinė „Miecznik“ akimirka

    Į Gdansko įlanką ruošiamasi nuleisti ORP Wicher: istorinė „Miecznik“ akimirka

    Lenkijos karinis jūrų laivynas artėja prie vieno svarbiausių pastarųjų dešimtmečių etapų: netrukus planuojamas pirmosios „Miecznik“ programos fregatos ORP Wicher nuleidimas į vandenį. Laivas statomas Gdynėje, o projektas laikomas didžiausiu Lenkijos laivyno modernizavimo žingsniu nuo 1989 metų.

    Pagal viešai skelbiamus planus, iškilminga laivo vardo suteikimo ceremonija turėtų įvykti 2026 metų rugpjūčio 12 dieną PGZ Stoczni Wojennej teritorijoje Gdynėje. Pats nuleidimas į vandenį numatytas 2026 metų rugpjūčio 13 dieną Gdansko įlankoje, o pasirengimo darbai turėtų prasidėti 2026 metų rugpjūčio 8 dieną.

    ORP Wicher yra pirmasis iš trijų naujų daugiafunkcių laivų, kuriuos Lenkija stato pagal „Miecznik“ programą. Antroji fregata ORP Burza statoma nuo 2025 metų gegužės, o trečiajai, ORP Huragan, 2026 metų balandį simboliškai pradėtos gamybos procedūros, pjaunant pirmąsias metalo plokštes.

    Kaip vyks nuleidimas į vandenį

    Nuleidimo operacija planuojama kaip sudėtingas logistikos ir inžinerijos procesas. Korpusas turėtų būti išgabentas iš statybos angaro ant specialios baržos, pasitelkiant platformą, sudarytą iš 278 ašių ir sveriančią apie 1 250 tonų.

    Toliau numatoma naudoti pusiau panardinamo tipo baržą „Boabarge 33“. Skelbiama, kad jos ilgis siekia apie 140 metrų, keliamoji galia sudaro 30 200 tonų, o denio plotas yra apie 5 800 kvadratinių metrų; sumontavus stabilizuojančius bokštus, plotis turėtų viršyti 60 metrų.

    Nurodoma, kad baržos balastinių talpų bendra talpa siekia 37 750 kubinių metrų, o siurbliai gali perpumpuoti iki 10 000 kubinių metrų vandens per valandą. Procesas turėtų vykti palaipsniui, su periodinėmis sandarumo patikromis, kol laivas savarankiškai atsidurs ant vandens.

    Technologinis šuolis ir ginkluotė

    „Miecznik“ laivai kuriami pagal britišką „Arrowhead 140“ projektą ir turi pakeisti senstančias Oliver Hazard Perry tipo fregatas, kurių ištakos siekia praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Lenkija taip siekia sustiprinti oro gynybos, priešlėktuvinės ir priešpovandeninės kovos pajėgumus Baltijos jūroje.

    Skelbiama, kad fregatos bus komplektuojamos su vertikalaus leidimo įrenginiais Mk 41, priešlėktuviniais ir priešlėktuvinės gynybos sprendimais, taip pat priešlaivinėmis raketomis NSM. Be to, numatytos 76 milimetrų OTO Melara Super Rapid artilerijos sistemos, lenkiškos OSU-35K sistemos, lengvųjų torpedų paleidimo įrenginiai ir kiti ginkluotės bei apsaugos elementai.

    Laivuose planuojami ilgo ir vidutinio nuotolio radarai, radioelektroninės kovos įranga ir hidrolokacinės sistemos. Tokia komplektacija svarbi ne tik karinei gynybai, bet ir kritinės infrastruktūros jūroje apsaugai, įskaitant laivybos maršrutus ir strateginius objektus.

    Kada laivai turėtų pradėti tarnybą

    Pagal skelbiamus grafikus, visi trys „Miecznik“ programos laivai į tarnybą turėtų būti priimti 2029–2032 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę. Pirmosios fregatos perdavimas kariniam jūrų laivynui numatomas 2029 metais.

    Tokie terminai atitinka bendrą regiono tendenciją spartinti karinių jūrų pajėgų atnaujinimą, ypač po to, kai Baltijos jūros saugumas tapo vienu esminių NATO planavimo prioritetų. Lenkijai tai reiškia ne tik naujus laivus, bet ir ilgalaikį pramonės bei kompetencijų stiprinimą laivų statybos sektoriuje.