Category: Technologijos

  • Brazilijos teismas laikinai uždraudė „Meta“ rinkti žiniasklaidos turinį DI mokymui

    Brazilijos teismas laikinai uždraudė JAV technologijų bendrovei „Meta“, valdančiai „Facebook“, rinkti žiniasklaidos publikuojamą turinį ir naudoti jį dirbtinio intelekto modeliams mokyti.

    Sprendimą priėmė San Paulo teismas, nagrinėjantis trijų žiniasklaidos organizacijų skundą dėl „Meta“ siūlytų naujų platformų naudojimo sąlygų, kurias bendrovė planavo taikyti nuo lapkričio 20 dienos.

    Skundo autoriai teigė, kad numatomi pakeitimai būtų leidę „Meta“ automatiškai paimti, saugoti ir analizuoti straipsnius, nuotraukas, įrašus bei kitą redakcijų turinį.

    Teismas nurodė, kad skundo nagrinėjimo laikotarpiu „Meta“ privalo susilaikyti nuo naujų taisyklių taikymo subjektams, priklausantiems skundą pateikusioms organizacijoms.

    Apribojimai taikomi ir paskyrų blokavimui

    Be draudimo diegti naujas sąlygas, teismas taip pat užkirto kelią galimam spaudimui žiniasklaidai per platformas: „Meta“ negali blokuoti šių organizacijų narių paskyrų.

    Tai apima ne tik „Facebook“, bet ir kitas „Meta“ platformas – „Instagram“ bei „WhatsApp“.

    Kaip rašo „O Globo“, už teismo nurodymų nevykdymą numatyta 1 mln. Brazilijos realų bauda už kiekvieną dieną, tačiau bendra suma negalėtų viršyti 100 mln. realų.

    Žiniasklaida sprendimą vadina istoriniu

    Brazilijos žiniasklaidos atstovai sprendimą įvertino kaip reikšmingą precedentą, pabrėždami, kad jis rodo ribas, kiek toli gali eiti didelės skaitmeninės platformos naudodamos savo ekonominę galią.

    Vienos iš skundą pateikusių organizacijų vadovas Marcelo Rechas teigė, kad toks laikinas draudimas yra teigiamas signalas tūkstančiams žiniasklaidos priemonių, kurių interesams atstovauja šios organizacijos.

    Brazilija didina spaudimą skaitmeninėms platformoms

    Tekste primenama, kad Brazilijos teismai ir kairiųjų pažiūrų prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos vadovaujama valdžia jau kurį laiką griežčiau spaudžia technologijų milžinus.

    2024 metais Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas buvo daugiau nei mėnesiui sustabdęs platformos X veiklą šalyje.

    Po sprendimo dėl „Meta“ Brazilijos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad panašus verdiktas neseniai priimtas ir Norvegijoje, kur prieš bendrovę kartu stojo didžiausios šalies žiniasklaidos priemonės.

  • Lenkija įspėja: 2027 metų rinkimuose sprendimus gali veikti pokalbų robotai ir dezinformacija

    Lenkijoje vis garsiau kalbama, kad 2027 metų parlamento rinkimų kampanija gali vykti ne tik kovojant dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms „pasakys“ pokalbų robotai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į naujas grėsmes: nuo bandymų manipuliuoti pačiais DI įrankiais iki dezinformacijos „plovimo“, kai melagingas turinys kuriamas ne tiek žmonėms, kiek tam, kad patektų į kalbos modelių „žinias“.

    Kaip aprašo portalas WNP, Lenkijos valdžia dar nėra pristaciusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano, nors viešai kalbama apie programą, kuri turėtų apimti dezinformacijos stebėseną, visuomenės informavimą ir kovą su koordinuotomis atakomis interneto erdvėje.

    Problema ta, kad technologinė kampanijų pusė keičiasi greičiau nei visuomenės supratimas: net ir sąžiningai informacijos ieškantis rinkėjas gali atsidurti situacijoje, kai atsakymus apie partijas ar kandidatus formuoja modeliai, kuriuos galima kryptingai „maitinti“ turiniu.

    DI rinkimuose: patarėjas ar tarpininkas?

    Ekspertai pabrėžia, kad pokalbų robotai gali tapti tarpininku tarp partijų ir rinkėjų. Net jei dauguma modelių atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, jie gali pateikti informaciją, kuri, vartotojo akimis, „padeda apsispręsti“.

    Čia slypi esminė rizika: atsakymas priklauso nuo to, kokiais šaltiniais modelis remiasi ir ką „mato“ internete. Jei politinės jėgos kryptingai kuria turinį taip, kad jis būtų patrauklus kalbos modeliams, jos gali netiesiogiai daryti įtaką tam, kaip rinkėjui bus pristatytos pozicijos ar pasirinkimo alternatyvos.

    Kalbama ir apie tai, kad klausiant netiesiogiai (pavyzdžiui, „kuri partija turi pažiūras kaip aš?“) vartotojui gali būti pateikiami apibendrinimai, kurie atrodo neutralūs, bet realiai gali būti paveikti šališkų ar specialiai paruoštų informacijos šaltinių.

    „Duomenų nuodijimas“ ir dezinformacijos „plovimas“

    Viena iš aptariamų grėsmių – masinis tam tikrų naratyvų publikavimas internete, kad jie patektų į modelių mokymui naudojamus duomenis arba būtų cituojami kaip „šaltiniai“. Tokia praktika siejama su terminu LLM grooming.

    Kitas reiškinys – dezinformacijos „plovimas“, kai melaginga informacija į informacinę ekosistemą įterpiama dideliais kiekiais ne tam, kad ją skaitytų žmonės, o tam, kad ją perimtų ir vėliau kartotų pokalbų robotai, pateikdami ją kaip tariamai patikimą santrauką.

    Šiame kontekste minima ir užsienio įtakos rizika (FIMI – užsienio informacijos manipuliavimas ir kišimasis). Kaip pavyzdys nurodoma rusiškos „Pravda“ tinklo veikla, kai dezinformacijos turinys kuriamas masiškai ir gali tapti „žaliava“ dideliems kalbos modeliams.

    Ką rodo JAV patirtis ir apklausos

    Lenkijos ekspertai žvilgsnį kreipia ir į JAV, kur DI jau naudojamas politinėje komunikacijoje: nuo reklamos kūrimo ir žinučių taikymo iki informacijos apie kandidatus paieškos.

    Pew Research Center apklausos duomenimis, 8 proc. suaugusiųjų teigė ieškoję informacijos apie rinkimus pasitelkdami DI pokalbių robotus. Iš jų 40 proc. pripažino to darę ir tam, kad gautų užuominų, už ką balsuoti.

    Kartu pabrėžiama, kad realus pinigų ir pastangų mastas, skiriamas siekiui paveikti generatyvinių sistemų atsakymus (vadinamasis GEO – generatyvinių paieškos sistemų optimizavimas), gali būti sunkiai pamatuojamas, nes dalis tokių veiksmų vyksta slapta.

    Lenkijos pasirengimas ir pasitikėjimo problema

    Lenkijoje planuojama programa „Bezpieczne wybory 2027“, kuri turėtų būti ankstesnių iniciatyvų tęsinys. Taip pat numatomas naujo Centro kovai su dezinformacija vaidmuo, koordinuojant veiksmus su kitomis institucijomis.

    Vis dėlto pasitikėjimą tokiais mechanizmais, pasak publikacijoje minimų argumentų, silpnina incidentai, kai aukšto rango pareigūnai patys pasidalija nepažymėtu deepfake turiniu. Tai tampa priminimu, kad problema yra ne vien technologijos, bet ir institucinis atsparumas bei kompetencija.

    Ekspertai akcentuoja, jog visuomenė gali nepasiruošti savarankiškai atpažinti melagingos informacijos masto, jei rinkimų kampanijos metu ji bus kuriama ir platinama pramoniniu tempu.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir visuomenės atsparumas

    Tekste minimas ir platesnis kontekstas – skaitmeniniai įgūdžiai bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją. „Dezinformacija očami Polaków 2026“ ataskaitoje nurodoma, kad 20 proc. respondentų teigė susidūrę su DI sugeneruotomis melagingomis žiniomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu.

    Kartu nemaža dalis apklaustųjų prisipažįsta net nežinantys, ar buvo susidūrę su deepfake (34 proc.). Tai rodo, kad neapibrėžtumas ir nepasitikėjimas savo gebėjimu atpažinti klastotes išlieka didelis.

    Galiausiai keliama prielaida, kad žmonėms vis labiau „prisijaukinant“ pokalbių robotus kasdieniams klausimams, jie natūraliai gali tapti patarėjais ir politinių pasirinkimų srityje. Didžiausia rizika, anot ekspertų, yra ne pati technologija, o vartotojų supratimo apie jos ribas ir veikimo principus stoka.

  • Po 5 mėnesių paieškų netoli Lvivo sugautas savanos katės hibridas: įspėjo elgtis atsargiai

    Netoli Lvivo, Čiškių kaime, po beveik penkis mėnesius trukusių paieškų pavyko surasti ir sugauti neįprastą augintinį – savanos veislės katės hibridą vardu Savažas.

    Kaip rašo ZAXID.NET, gyvūnas dar birželio 6 dieną pabėgo Jamnicos kaime Ivano Frankivsko srityje, kai ištrūko nuo pavadėlio. Apie sėkmingą paieškos pabaigą feisbuke pranešė katės savininkė, prisistatanti „Stefa Kosmetyka“.

    Savažas – savanos F1, t. y. pirmos kartos hibridas, išveistas sukryžminus laukinį afrikinį servalą ir naminę katę. Dėl tokios kilmės gyvūnas gali elgtis labiau kaip laukinis: šnypšti, rodyti dantis, neprisileisti žmonių.

    Dėl šios priežasties paieškų metu žmonių buvo prašoma nebandyti katės gaudyti patiems, o pastebėjus – informuoti šeimininkę ir stebėti, kuria kryptimi ji juda.

    Kur katė buvo pastebėta paieškų metu

    Savininkė dar dingimo dieną paskelbė apie paiešką ir pažadėjo 100 JAV dolerių atlygį tam, kas padės sugrąžinti augintinį.

    Istorija greitai išplito socialiniuose tinkluose. Rugpjūčio 10 dieną žmonės pranešė katę matę Halyče, tačiau tuomet jos sugauti nepavyko.

    Vėliau, rugsėjį, gyvūnas jau buvo pastebėtas Lvivo srityje – pranešta, kad jis judėjo tarp Zvenyhorodo, Šolomyjos ir Vydnykų kaimų. Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė žinučių apie katės pasirodymą Berežanuose, Hajų ir Vynnykų apylinkėse.

    Nors šeimininkai ne kartą vyko į vietas, kur augintinis buvo matytas, beveik penkis mėnesius jo sugrąžinti nepavyko. Galiausiai katė pastebėta prie Čiškių kaimo – ir šį kartą paieškos baigėsi sėkmingai.

    Kas padėjo sugauti Savažą

    Savininkė viešai dėkojo vietos gyventojams Aleksandrui ir jo mamai Irynai, kurie prisidėjo prie paieškų ir padėjo katę pagauti.

    Pasak moters, Aleksandras buvo pirmasis, pastebėjęs Savažą Lvivo srityje, o vėliau nuolat įsitraukė į paiešką: vyko į pranešimų vietas, perstatinėjo gaudykles, palikdavo maisto ir padėdavo pervežti reikalingą įrangą.

    Taip pat, anot įrašo, prie gyvūno gelbėjimo prisidėjo Lvivo srities gelbėtojai.

    Ką svarbu žinoti apie savanos F1 veislę

    Savanos F1 – pirmos kartos hibridas, kurio protėviai yra laukinis afrikinis servalas ir naminė katė. Ši veislė buvo išvesta ir registruota Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Tokioms katėms būdingi laukinių kačių bruožai – didesnis kūnas, ilgesnės galūnės, dėmėtas kailis. Kartu jos gali būti prisirišusios prie šeimininkų, o kartais elgesiu priminti šunis.

    Tekste pabrėžiama, kad savanos yra labai aktyvios ir pasižymi gebėjimu šokti aukštai bei toli. Vis dėlto, net ir auginamos namuose, pirmos kartos savanos gali išlaikyti nemažai laukinių protėvių elgesio ypatybių.

  • Prie stoties „Akademik Vernadskij“ Antarktidoje aptikti pirmieji pingvinų kiaušiniai

    Prie Ukrainos Antarktidos stoties „Akademik Vernadskij“ Galindezo saloje šį sezoną aptikti pirmieji subantarktinių pingvinų kiaušiniai. Biologai jau suskaičiavo 14 kiaušinių skirtingose salos vietose ir tikisi, kad netrukus čia gali išsiristi keli tūkstančiai jauniklių.

    Nacionalinis antarktinis mokslo centras nurodo, kad perėjimo pradžios buvo laukiama – pirmuosius paukščių poravimosi atvejus komanda fiksavo dar rugsėjo pabaigoje. Dėl to pastaruoju metu mokslininkai nuolat apžiūrinėjo salą, ypač atidžiai stebėdami gerai įrengtus lizdus.

    Tiksli pirmojo kiaušinio pasirodymo data tyrėjams svarbi ne tik kaip sezono pradžios ženklas. Šis rodiklis leidžia lyginti pokyčius skirtingais metais ir vertinti išorinių sąlygų, įskaitant klimato kaitą, įtaką.

    Šiuo metu Galindezo saloje gyvena daugiau kaip 8 tūkst. pingvinų, todėl paieškos tapo visos komandos užduotimi. Galiausiai pirmąjį kiaušinį lapkričio 2 dieną aptiko 31-osios ekspedicijos gydytoja Jelizaveta Podgajeckaja.

    Kur rastas pirmasis kiaušinis

    Jelizaveta Podgajeckaja pasakojo atsargiai apžiūrinėjusi skirtingas pingvinų grupes ir žvilgčiojusi į lizdus. Viename jų paukštis pakilo, o po juo pasimatė šviesi dėmelė – nuotraukoje priartinus paaiškėjo, kad tai kiaušinis.

    Kiaušinis rastas ant uolos netoli geokosminės laboratorijos (vadinamojo DNH namelio). Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad būtent šioje vietoje pirmasis kiaušinis aptinkamas jau trečius metus iš eilės.

    Specialistai spėja, jog tai viena aukščiausių pingvinų perėjimo vietų saloje. Dėl uolos aukščio ji anksčiau nusivalo nuo sniego ir greičiau tampa tinkama jaunikliams perėti.

    Kiek kiaušinių deda subantarktiniai pingvinai

    Pasak mokslininkų, subantarktiniai pingvinai dažniausiai deda du kiaušinius, rečiau – tris. Jie paprastai būna pilkšvai žalsvo atspalvio, o forma ir dydžiu primena žąsų kiaušinius.

    Pingvinai peri lizduose iš akmenukų, o pora kiaušinius šildo pakaitomis: kol patelė maitinasi vandenyne, lizde lieka patinas, vėliau jie keičiasi. Tokia tvarka leidžia išlaikyti nuolatinę šilumą ir kartu pasirūpinti maistu.

    Mokslo centras priminė, kad praėjusiais metais Galindezo saloje fiksuotas rekordinis perinčių paukščių skaičius – beveik 11 tūkst. pingvinų.

  • 1995-aisiais į Jeloustouną sugrąžinti vilkai pakeitė ekosistemą: po 80 metų atželia drebulės

    Jeloustouno nacionaliniame parke JAV po maždaug 80 metų pertraukos vėl pastebimai atželia jaunos drebulės – mokslininkai šį pokytį sieja su vilkų sugrįžimu į parką.

    Kaip rašo „Futura-sciences.com“, ryškesni atsinaujinimo ženklai išryškėjo lyginant skirtingais metais atliktus tuose pačiuose plotuose stebėjimus: vietose, kur ilgą laiką beveik nebuvo išgyvenančių jaunų medžių, situacija ėmė keistis.

    2012 metais drebulynus tyrę mokslininkai buvo fiksavę, kad dalyje teritorijų beveik nėra jaunų medžių, galinčių užaugti iki saugesnio aukščio – jų ūgliai buvo nuolat apgraužiami briedžių.

    Vėlesni vizitai į tas pačias vietas parodė kitokį vaizdą: ekologas Luke’as Painteris iš Oregono valstijos universiteto, grįžęs į anksčiau tirtas teritorijas, užfiksavo, kad dalyje masyvų atsirado gerokai aukštesnių jaunų drebulių, o tai šiaurinėje parko dalyje nebuvo įprasta nuo 1940-ųjų.

    Kas pasikeitė sugrąžinus vilkus

    Pagrindinis lūžis siejamas su vilkų sugrįžimu: iki 1926 metų Jeloustoune šie plėšrūnai buvo visiškai išnaikinti vykdant federalines programas, o jų nelikus ėmė augti kanopinių populiacija.

    Daugėjant gyvūnų, sustiprėjo spaudimas jaunai augmenijai – ypač drebulėms, gluosniams ir tuopoms, kurių ūgliai būdavo intensyviai apėdami ir nepasiekdavo brandos.

    1995 metais į parką išleista pirmoji 14 vilkų grupė. Tyrėjai pabrėžia, kad plėšrūnų sugrįžimas paveikė ne tik žolėdžių gausą, bet ir jų elgseną.

    Anksčiau bandos galėdavo ilgiau laikytis atvirose vietose prie upių ir upelių, kur gausu šviežios augmenijos. Atsiradus vilkų grėsmei, gyvūnai tapo atsargesni, dažniau judėjo ir ėmė vengti kai kurių pavojingesnių zonų, įskaitant tankesnius sąžalynus upių užliejamose teritorijose.

    Kodėl vilkai – ne vienintelis veiksnys

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad augmenijos atsigavimas nėra vien vilkų „nuopelnas“. Drebulynų būklę veikia ir kiti plėšrūnai bei gyvūnai, pavyzdžiui, lokiai, pumos ar bizonai.

    Svarbūs ir tokie veiksniai kaip orų sąlygos bei žmogaus veikla. Vis dėlto dabartiniai pokyčiai, tyrėjų vertinimu, rodo teigiamą Jeloustouno ekosistemos dinamiką.

  • Vokietijos „Quint Computing“ pritraukė 9,1 mln. eurų kvantinių lustų technologijai plėsti

    Vokietijos „Quint Computing“ pritraukė 9,1 mln. eurų kvantinių lustų technologijai plėsti

    Vokietijos kvantinių skaičiavimų startuolis „Quint Computing“ per pradinį investicijų etapą pritraukė 9,1 mln. eurų, kad galėtų sparčiau vystyti savo kvantinių procesorių technologiją.

    Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared“, jame taip pat dalyvavo „Quantonation“, „Nucleus Capital“, „Faber“, „Vanagon Ventures“ ir „ZOHO.VC“, kartu su pramonės ekspertais, tarp jų – prof. Mikko Möttönen.

    Bendrovė papildomai gavo 2,2 mln. eurų „Pathfinder“ grantą iš Europos inovacijų tarybos (EIC) – tai turėtų sustiprinti jos mokslinių tyrimų ir plėtros ambicijas.

    „Quint Computing“ buvo įkurta 2025 metų spalį: ją įsteigė kvantinės fizikos profesoriai Michaelas Hartmannas ir Christopheris Eichleris bei ekonomistas dr. Jona Stinneris, o ištakos siejamos su Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg (FAU) tyrimais ir „Munich Quantum Valley“ ekosistema.

    Taikosi į vieną didžiausių kvantinių kompiuterių problemų

    Įmonė kuria superlaidžių (superconducting) kvantinių lustų architektūrą, kuri skirta spręsti vieną pagrindinių kliūčių, stabdančių kvantinių kompiuterių pritaikymą pramonėje – didelį klaidų lygį.

    Kvantiniai kompiuteriai teoriškai gali spręsti uždavinius, kurie įprastiems superkompiuteriams yra pernelyg sudėtingi, tačiau tokios sistemos yra itin jautrios trikdžiams. Dėl to praktiškai sunku atlikti stabilias ir ilgai trunkančias skaičiavimo operacijas.

    Esami klaidų taisymo metodai dažnai reikalauja papildomos aparatinės įrangos, didina skaičiavimų sudėtingumą arba mažina darbo spartą. Tokie kompromisai apsunkina kvantinių sistemų mastelio didinimą.

    Architektūra, kuri dalį klaidų turėtų „sugauti“ aparatinėje įrangoje

    „Quint“ teigia kurianti patentuotą procesoriaus architektūrą, kuri reikšmingą klaidų dalį siekia eliminuoti pačiame aparatinės įrangos lygyje. Tokia kryptis, bendrovės vertinimu, galėtų sumažinti sistemos sudėtingumą ir reikalingos įrangos kiekį.

    Pasak įmonės, pilnai įgyvendinta technologija teoriškai galėtų iki 100 kartų sumažinti sistemos kompleksumą, aparatinės įrangos poreikį ir energijos sąnaudas, kartu išlaikant didelį skaičiavimo greitį.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas prof. Christopheris Eichleris pabrėžia, kad komerciškai pritaikomų kvantinių kompiuterių lenktynės spartėja, o jų kuriama architektūra esą leidžia mažinti sudėtingumą neprarandant aukšto „clock speed“.

    Kur planuojama pritaikyti ir kam bus skirtos lėšos

    „Quint“ nurodo, kad tokia technologija ateityje galėtų būti aktuali farmacijos, chemijos, logistikos ir gamybos sektoriams – ten, kur reikia itin sudėtingų optimizavimo ar modeliavimo skaičiavimų.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėsti mokslinių tyrimų ir inžinerijos komandą, toliau vystyti kvantinį procesorių ir siekti pirmųjų projektų su pramoniniais partneriais.

    Įmonė taip pat planuoja samdyti specialistus kvantinių lustų projektavimo, gamybos, klaidų korekcijos ir praktinių taikymų srityse.

  • Italijos startuolis „CyberKord“ pritraukė 2,7 mln. eurų DI platformai kibernetikai automatizuoti

    Italijos startuolis „CyberKord“ pritraukė 2,7 mln. eurų DI platformai kibernetikai automatizuoti

    Italijos kibernetinio saugumo startuolis „CyberKord“ pritraukė 2,7 mln. eurų ikisėklinės (pre-seed) investicijos, kad paspartintų DI platformos, automatizuojančios IT ir kibernetinio saugumo operacijas, kūrimą.

    Investicijų raundui vadovavo „360 Capital“, o prie jo prisidėjo „Plus Partners“, „Addendum Capital“ ir „Vento“. Surinktos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir pasirengimui pirmai realiai veikiančių bandomųjų projektų bangai.

    „CyberKord“ įkurta Milane 2026 metais. Bendrovė kuria sprendimą, kuris įmonėms padėtų greičiau identifikuoti, ištirti ir išspręsti IT bei saugumo incidentus, sumažinant rankinio darbo apimtį.

    Startuolio idėja remiasi praktine problema: grėsmes saugumo įrankiai dažnai aptinka per minutes, tačiau jų suvaldymas ir sutvarkymas užtrunka gerokai ilgiau, nes procesai vis dar stipriai priklauso nuo žmonių įsikišimo ir „bilietų“ (ticket) tvarkymo.

    Kaip veikia „CyberKord“ platforma

    Bendrovė teigia, kad jos platforma automatizuoja užduotis, kurias įprastai rankiniu būdu atliktų IT ir saugumo komandos. Tam pasitelkiamas dirbtinis intelektas ir vadinamasis skaitmeninis dvynys (Digital Twin), atkartojantis įmonės IT infrastruktūrą.

    Platforma analizuoja incidentus, modeliuoja galimus sprendimus ir gali įgyvendinti korekcinius veiksmus. Kitaip tariant, tikslas – sutrumpinti kelią nuo signalo apie problemą iki realaus jos ištaisymo.

    Pasak „CyberKord“, sistema gali inicijuoti procesus gavusi saugumo perspėjimus, pagalbos tarnybos užklausas ar žinutes, gautas komunikacijos platformose, tokiose kaip „Microsoft Teams“ ir „Slack“.

    Integracijos ir kontrolė: kiek sprendimų paliekama DI

    „CyberKord“ akcentuoja, kad jų sprendimas integruojamas tiek su debesijos, tiek su vietoje (on-premise) veikiančiomis sistemomis, nereikalaujant įmonei keisti turimos infrastruktūros ar įrankių rinkinio.

    Organizacijos gali nuspręsti, kiek autonomijos suteikti DI. Visi platformos veiksmai yra fiksuojami, tad vėliau gali būti peržiūrimi ir vertinami.

    Bendrovės teigimu, automatizuojant rutininius operacinius darbus IT ir saugumo specialistams atsirastų daugiau laiko infrastruktūros plėtrai, strateginiams projektams ir sprendimams, kuriems būtina žmogaus patirtis.

    Kiti žingsniai po investicijos

    Gavusi finansavimą „CyberKord“ planuoja toliau vystyti platformą ir pradėti pirmuosius pilotinius projektus su didelėmis Europos įmonėmis. Tarp tikslinių sektorių įvardijami gamybos, technologijų, sveikatos priežiūros ir telekomunikacijų verslai.

    Taip pat numatyta plėsti komandą, ypač techninėse ir komercinėse pozicijose, kad būtų galima greičiau diegti sprendimą ir dirbti su didesniais klientais.

  • Portugalijos DI startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos DI startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų investiciją, kad galėtų plėsti dirbtiniu intelektu paremtą platformą, palengvinančią kelią į Europos finansavimo programas.

    Finansavimo raundui vadovavo „3XP Global“ per savo „Impact Innovation Fund“ rizikos kapitalo programą, susietą su Portugalijos valstybiniu kapitalizacijos ir atsparumo fondu.

    Prie investicijos taip pat prisidėjo „Celtis Venture Partners“, „Gateway Ventures“ (investuotojai iš Austrijos ir Vokietijos) bei JAV personalo technologijų bendrovė „Deel“.

    Po šio raundo bendra „Granter“ pritraukta suma siekia 2 mln. eurų, o įmonė planuoja investuoti į produkto tobulinimą, komandos augimą ir tarptautinę plėtrą.

    Kam skirta „Granter“ platforma

    „Granter“ kuria DI platformą, kuri padeda verslui rasti viešojo finansavimo galimybes, pasirengti paraiškoms ir vėliau administruoti patvirtintus projektus.

    Pagrindinis dėmesys skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams – toms organizacijoms, kurios dažnai neturi pakankamai resursų ar patirties įveikti sudėtingas paraiškų teikimo procedūras.

    Įmonė pabrėžia, kad paraiškos viešajam finansavimui paprastai reikalauja daug dokumentų, administracinių veiksmų ir laiko, o tai mažesniems žaidėjams tampa rimta kliūtimi.

    Nauja chat tipo konsultanto versija

    Neseniai bendrovė iš naujo pristatė „AI Grant Consultant“ – pokalbio principu veikiančią sąsają, leidžiančią organizacijoms tiesiogiai bendrauti su DI agentu ieškant tinkamų programų, rengiant paraiškas ir valdant projektus.

    Taip pat įdiegta nemokama bandomoji versija, kad vartotojai galėtų iš karto pradėti ruoštis paraiškų teikimui.

    Pasak įmonės, užduotys, kurios anksčiau trukdavo savaites ir neretai reikalaudavo išorinių konsultantų pagalbos, dabar gali būti atliktos greičiau – kai kuriais atvejais per mažiau nei valandą.

    Plėtra: nuo Portugalijos į didžiąsias Europos rinkas

    „Granter“ nurodo, kad 2025 metų lapkritį laimėjo „Web Summit“ startuolių konkursą „PITCH“, o nuo to laiko padėjo daugiau nei 140 įmonių teikti paraiškas dėl daugiau nei 30 mln. eurų finansavimo.

    Tarp klientų įvardijami ANA Airports, MC Sonae, „Galp“, Portugalijos karinis jūrų laivynas ir „Fidelidade“.

    Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Bernardo Seixas teigia, kad daugybė stiprių projektų lieka už viešojo finansavimo ribų ne dėl kokybės stokos, o dėl laiko, komandos ar žinių trūkumo biurokratiniuose procesuose.

    Naujas kapitalas bus skirtas plėtrai: planuojama iki metų pabaigos daugiau nei padvigubinti darbuotojų skaičių ir, be Portugalijos, žengti į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją. Vidutiniu laikotarpiu bendrovė taip pat svarsto JAV rinką.

  • Rygoje įsikūrusi „Unitoq“ pritraukė 155 tūkst. eurų: leis į NT investuoti nuo 100 eurų

    Rygoje įsikūrusi „Unitoq“ pritraukė 155 tūkst. eurų: leis į NT investuoti nuo 100 eurų

    Rygoje įsikūręs Latvijos proptech startuolis „Unitoq“ pritraukė 155 000 eurų pradinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Lėšas skyrė verslo angelų sindikatas, tarp jų – ir Latvijos verslo angelų tinklo LatBAN nariai.

    Bendrovė kuria platformą, kuri leistų privatiems asmenims investuoti į gyvenamosios paskirties būstą pradedant nuo 100 eurų. Idėja – suteikti galimybę uždirbti iš nuomos pajamų ir galimo turto vertės augimo.

    Tiesioginis investavimas į butus ar namus dažniausiai reikalauja didelio pradinio kapitalo, neretai – būsto paskolos, o vėliau atsiranda ir kasdieniai rūpesčiai: nuomininkų paieška, priežiūra, remontai, administravimas.

    Alternatyvos, tokios kaip nekilnojamojo turto fondai, taip pat ne visada suteikia aiškų matomumą, į kokius konkrečius objektus nukreipiamos lėšos. „Unitoq“ tikslas – pasiūlyti modelį, kuriame investuotojai gali rinktis konkrečius būstus.

    Kaip veiktų „Unitoq“ platforma

    Pagal startuolio planą, platformoje būtų pateikiami atrinkti gyvenamieji objektai, į kuriuos vartotojai galėtų investuoti pasirinkdami konkrečią nuosavybę. Skelbiama, kad prieš pasiūlant objektus investuotojams jie būtų patikrinami.

    Tuo metu nuomininkų valdymą ir priežiūros darbus atliktų patyrę operatoriai – taip siekiama sumažinti investuotojams tenkančią administracinę naštą. Investuotojai gautų dalį nuomos pajamų ir galėtų tikėtis naudos, jei turto vertė didėtų.

    Startuolio teigimu, investicijų rezultatus būtų galima sekti pačioje platformoje, stebint pasirinkto portfelio našumą.

    Licencija Latvijoje ir planai startuoti 2027-ųjų pradžioje

    Įmonė šiuo metu kreipiasi dėl licencijos Latvijos banke pagal Europos Sąjungos Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų (ECSP) reglamentą. Jei licencija būtų gauta, „Unitoq“ galėtų siūlyti paslaugas investuotojams visoje Europos Sąjungoje.

    Platformos startas numatomas 2027 metų pradžioje, tačiau tai priklausys nuo reguliuotojų sprendimų. Bendrovė nurodo, kad laukiančiųjų sąraše jau yra prisiregistravę daugiau nei 1 000 žmonių.

    Naujos investicijos, pasak „Unitoq“, bus naudojamos licencijavimo procesui, platformos paleidimui ir pirmiesiems investiciniams objektams pristatyti. Tuo pat metu bendrovė ruošiasi ir būsimam seed investicijų etapui.

  • Europos Komisija tirs kibernetines atakas prieš prekybos tinklus: dalyje ES šalių išjungti šaldytuvai

    Europos Komisija tirs kibernetines atakas prieš prekybos tinklus: dalyje ES šalių išjungti šaldytuvai

    Europos Komisija žada įvertinti, kaip prekybos tinklai pasirengę kibernetinėms atakoms, po kurių dešimtyse parduotuvių keliose ES šalyse sutriko šaldymo įranga.

    ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas portalui „POLITICO“ sakė, kad incidentai bus aptarti artimiausiame Komisijos Saugumo kolegijos posėdyje – siekiant įvertinti mažmenininkų atsarginius planus ir gebėjimą greitai reaguoti į tokio tipo sutrikimus.

    Pasak komisaro, Europos maisto tiekimo grandinė turi būti pasirengusi naujoms ir besikeičiančioms grėsmėms. Nors Europos maisto saugumui, jo teigimu, pavojaus nėra, pasikartojančios atakos kelia rimtą susirūpinimą dėl visos sistemos atsparumo.

    Tokie sutrikimai, anot jo, gali reikšti ekonominius nuostolius prekybininkams, didesnį maisto švaistymą ir tuštesnes lentynas, o vartotojams – mažesnį pasitikėjimą tiekimu.

    Šaldymo sistemos sutriko mažiausiai šešiose šalyse

    Pranešama, kad trikdžiai pirmadienį paveikė šaldymo ir šaldiklių sistemas įvairiuose prekybos tinkluose. Incidentai fiksuoti mažiausiai šešiose ES šalyse: Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Estijoje.

    Kai kurie mažmenininkai nurodė, kad šaldytuvų temperatūra staiga galėjo pakilti net iki 50 laipsnių Celsijaus. Tokie svyravimai gali lemti maisto gedimą ir priverstinius prekių nurašymus.

    Klausimas keliamas platesniame saugumo kontekste

    Šiuos incidentus Komisija ketina vertinti ne tik kaip pavienį smūgį atskiroms įmonėms. Saugumo kolegijos formatas leidžia analizuoti atakas platesniame kontekste – įskaitant grėsmes, kurios priskiriamos vadinamajam hibridiniam karui.

    Tokio tipo atakos, nukreiptos į būtinąsias tiekimo grandines, gali būti naudojamos siekiant sutrikdyti kasdienę veiklą ir menkinti visuomenės pasitikėjimą, pažymi Europos Komisijos atstovai.

    Ne pirmas kartas: anksčiau panašūs atvejai fiksuoti Prancūzijoje

    Dabartiniai sutrikimai seka po ankstesnių kibernetinių incidentų Prancūzijoje spalį, kai įsilaužėliai, kaip įtariama, nuotoliniu būdu manipuliavo šaldymo sistemomis – aktyvuodami atitirpinimo mechanizmus ir taip smarkiai pakeldami temperatūrą.

    Tuomet Komisijos žemės ūkio pareigūnai buvo susitikę su paveiktais prekybininkais ir aptarė situaciją kaip dalį ES maisto saugumo pasirengimo ir atsparumo stiprinimo pastangų.

    Ch. Hansenas pabrėžia, kad nors bendra maisto saugumo situacija Europoje nėra kritinė, šie išpuoliai aiškiai parodo pažeidžiamas grandis – nuo technologinių sistemų iki vartotojų pasitikėjimo, kurį atkurti gali būti sunkiau nei pašalinti patį gedimą.