Category: Technologijos

  • DI sukūrė „Lenkiją GTA V“: vaizdas įtikinamas, bet lenkų kalbos – nė kvapo

    DI sukūrė „Lenkiją GTA V“: vaizdas įtikinamas, bet lenkų kalbos – nė kvapo

    „YouTube“ kūrėjas Aillusory paskelbė naują klipą „Grand Theft Auto V: Poland“, kuriame Lenkijos vaizdas atkurtas dirbtinio intelekto įrankiais ir stilizuotas kaip GTA žaidimo scena.

    Vaizdo įrašas trunka kiek daugiau nei minutę, tačiau per tokį trumpą laiką į jį sutalpinta nemažai lengvai atpažįstamų detalių – nuo miestų gatvių iki specifinių kasdienybės „simbolių“.

    Pasak klipo apžvalgos, DI gana solidžiai atkuria architektūrą, miesto kraštovaizdį ir net kelių ženklus, todėl pirmas įspūdis gali būti stebėtinai tikroviškas.

    Vis dėlto autentiškumą ryškiai mažina viena detalė: veikėjai nekalba lenkiškai – vietoje to girdėti angliški dialogai, kurie labiau primena stilizuotą, o ne realistišką „lenkiško GTA“ versiją.

    „Lenkiško GTA“ smulkmenos: nuo „Żabka“ iki tramvajų

    Klipe matyti keli akivaizdūs kultūriniai „kabliukai“: tramvajai, iškabos su gerai žinomais lenkiškais bankais, taip pat vaistinė beveik ant kiekvieno kampo.

    Šalia vaistinės – ir neišvengiamas elementas, kurį DI įdėjo kaip atpažįstamą kasdienybės ženklą: parduotuvė „Żabka“.

    Be to, kadruose pasirodo lenkiškos vėliavos pastatų viduje, rajoniniai maisto prekių kioskeliai, taip pat traktoriai ir automobilių dirbtuvės.

    Paplūdimio scena su WOPR ir „parawanų“ humoru

    Vaizdo įrašas baigiamas paplūdimio epizodu: pirmame plane rodoma gelbėtojų būdelė su WOPR (Lenkijos vandens gelbėjimo tarnybos) žymėjimu.

    Fone matyti molas, keliantis asociacijas su Sopotu, o humoro prideda dar viena detalė – į smėlį įbestos paplūdimio užuovėjos („parawanai“), tapusios savotišku Lenkijos pajūrio stereotipu.

    Nors įraše pastebimi trūkumai, pats formatas išlieka aiškiai humoristinis ir dinamiškas – toks, kokio galima tikėtis iš DI generuojamos GTA stilizacijos.

  • JK planuoja naujas taisykles: nepilnamečiams ribotų balso pokalbius su nepažįstamais

    JK planuoja naujas taisykles: nepilnamečiams ribotų balso pokalbius su nepažįstamais

    Jungtinėje Karalystėje svarstoma dar labiau sugriežtinti interneto saugumo taisykles – šįkart dėmesio centre atsidūrė balso komunikacija, ypač vaikų ir paauglių pokalbiai su nepažįstamaisiais.

    Kaip primena britų portalas „Interia“, šalyje jau galioja interneto saugumo įstatymas, įpareigojęs platformas taikyti griežtesnę amžiaus patikrą jauniesiems vartotojams. Daugiausia diskusijų anksčiau kilo dėl „Discord“, kur kai kuriais atvejais prašyta skenuoti tapatybės dokumentą pilnametystei patvirtinti.

    Siūlomi pokyčiai, kuriuos ketinama įgyvendinti kitų metų pavasarį, būtų susiję su papildomomis kliūtimis nepilnamečiams naudotis socialinių tinklų ir žaidimų funkcijomis. Tikslas – sumažinti riziką, kad jauni žmonės internete bendraus balsu su nepažįstamais asmenimis.

    Britų ministras, atsakingas už interneto saugumą, Ianas Murray teigia, kad naujos „barjero“ priemonės praktiškai panaikintų nepilnamečių galimybę balso kanalu kalbėtis su nepažįstamaisiais. Pačių žaidimų poravimo (matchmaking) principai, anot jo, nesikeistų, tačiau esminiai pokyčiai paliestų būtent balso pokalbius.

    Daugiau amžiaus patikros – norint kalbėti balsu

    Numatoma, kad vaizdo žaidimų leidėjai būtų priversti įdiegti papildomas amžiaus patikros sistemas. Kitaip tariant, norint naudotis balso komunikacija, tektų pereiti amžiaus kriterijaus patvirtinimo procesą.

    Tai reikštų, kad balso pokalbiai daugiaplatformėse bendruomenėse ir žaidimuose, kuriuose žmonės nuolat sutinka naujus žaidėjus, galėtų tapti prieinami tik patikrinus amžių.

    Žaidėjų atstovai įžvelgia rizikas

    Žaidėjų interesams Jungtinėje Karalystėje atstovaujanti organizacija „Gamer’s Voice“ sako matanti kelias problemas, kurios gali kilti įsigaliojus tokiems ribojimams.

    Organizacijos atstovas Tomas Shannon pabrėžia, kad balso komunikacijos pašalinimas iš daugelio daugelio žaidėjų (multiplayer) žaidimų iš esmės pakeistų jų veikimą, o kai kuriais atvejais žaisti taptų beveik neįmanoma.

    Be to, atkreipiamas dėmesys į finansinę pusę: žaidimų industrija pastaraisiais metais susiduria su augančiomis sąnaudomis, o papildomi reikalavimai gali dar labiau padidinti techninius kaštus ir išlaidas, susijusias su taisyklių laikymusi.

    Nors šie planai skirti Jungtinei Karalystei, jie gali būti svarbūs ir kitų šalių žaidėjams bei platformoms – panašūs interneto saugumo reguliavimo modeliai pastaruoju metu dažnai perimami ir kitur.

  • Lenkijos „DataWalk“ smarkiai blogina rezultatus: pajamos perpus mažesnės, akcijos krenta 15 proc.

    Lenkijos technologijų bendrovė „DataWalk“, kuri kuria analitines sistemas saugumo sektoriui, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius fiksavo ryškiai prastėjančius finansinius rodiklius. Pajamos krito beveik perpus, o nuostoliai gerokai išaugo.

    Investuotojų reakcija Varšuvos vertybinių popierių biržoje buvo itin aštri: bendrovės akcijos smuko daugiau nei 15 proc., o kaina nusileido iki žemiausių lygių per daugiau nei metus – apie 85 zlotus už akciją.

    Įmonė skelbia, kad per aptariamą laikotarpį jos koreguotas EBITDA nuostolis siekė 39,6 mln. zlotų, kai metais anksčiau buvo 7,9 mln. zlotų. Tuo metu veiklos nuostolis padidėjo iki 65,4 mln. zlotų (pernai – 58,4 mln. zlotų).

    Didžiausias smūgis teko pajamoms: konsoliduotos pardavimo pajamos sudarė 14,6 mln. zlotų, palyginti su 31,1 mln. zlotų tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendrovė aiškina, kad rezultatams didelę įtaką daro specifinis jos klientų – viešojo sektoriaus ir finansų institucijų – sprendimų priėmimo tempas.

    Sprendimų ciklai viešajame sektoriuje užsitęsė

    „DataWalk“ teigimu, saugumo ir gynybos srityje technologijų diegimas turi strateginę reikšmę valstybių suverenitetui, todėl sprendimai dažnai priimami lėčiau nei kituose sektoriuose. Dėl pailgėjusių ciklų institucijose bendrovei esą nepavyko pritraukti naujų klientų – pardavimai daugiausia rėmėsi esamų sutarčių tęsimu ir plėtra.

    Kartu įmonė nurodo pratęsusi strategines sutartis, tarp jų – ir su Lenkijos policijos generaline vadovybe. Pasak bendrovės, tokie klientai paprastai išsiskiria didesniu lojalumu, o kontraktai trunka ne vienerius metus.

    Bendrovė taip pat skelbia spartinanti perėjimą prie pasikartojančių pajamų modelio ir pabrėžia technologinius pasiekimus – sistemos našumas esą patvirtintas bandymuose su beveik 500 mlrd. objektų duomenų rinkiniu suverenioje „on-premises“ aplinkoje.

    Įmonė kalba ir apie DI „haliucinacijas“

    „DataWalk“ savo pranešime akcentuoja, kad tradicinės saugumo sistemos dažnai stokoja duomenų konteksto, o tai gali lemti klaidingas įžvalgas ir vadinamąsias DI „haliucinacijas“ tiriant nusikaltimus ar vertinant rizikas.

    Kaip pavyzdį bendrovė mini 1,2 mlrd. JAV dolerių baudą „Bank of America“ už nesugebėjimą aptikti kelių etapų pinigų plovimo tinklų. Bendrovės teigimu, jos kuriamas sprendimas padeda pašalinti šį „siaurą butelio kaklelį“ ir yra svarbus Europos gynybos rinkai, nes gali veikti pilnai vidinėje infrastruktūroje be priklausomybės nuo globalių technologijų tiekėjų.

    „DataWalk“ platforma naudojama tiriamojoje analitikoje viešajame sektoriuje ir finansų įstaigose – kovoje su nusikalstamumu, sukčiavimu, išmokų ar sandorių piktnaudžiavimu ir panašiais atvejais.

  • Turkijos žiniasklaida: „amerikiečiai nebenori karo“ – tai sieja su respublikonų pralaimėjimu

    Turkijos žiniasklaida, vertindama JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatus, teigia, kad jie atskleidė paprastą nuotaiką: amerikiečiai nebenori karo. Tokia interpretacija siejama su respublikonų nesėkme ir prezidento Donaldo Trumpo politika.

    Anot turkų dienraščio „Hurriyet“, rinkimų baigtis apvertė politinę situaciją Vašingtone, o perėjusi Senato kontrolė pas demokratus apribojo Baltųjų rūmų manevro laisvę. Leidinys akcentuoja, kad visuomenės nusiteikimas prieš karinius konfliktus tapo reikšmingu veiksniu.

    „Hurriyet“ cituojamas atsargos pulkininkas, buvęs Turkijos žvalgybos pareigūnas Coskunas Basbugas pagrindine Trumpo pralaimėjimo priežastimi įvardijo ekonomiką. Jis taip pat pabrėžė matantis aiškų atotrūkį tarp rinkiminių pažadų ir realių veiksmų.

    Pasak komentatoriaus, Trumpo neįgyvendinti pažadai „užbaigti karus“ prisidėjo prie nusivylimo, o vienu iš jautriausių klausimų tapo pragyvenimo kaina ir naftos brangimas, siejamas su karinėmis įtampomis. Jo vertinimu, dalis rinkėjų ėmė kelti klausimus, kodėl JAV įsitraukia į konfliktus ir ką iš to gauna.

    Naftos kainos ir politika Irano atžvilgiu

    Turkijos dienraštis „Daily Sabah“ demokratų pergalę pavadino visos šalies masto kritika Donaldui Trumpui, kuri, anot leidinio, gali apriboti jo galimybes įgyvendinti darbotvarkę per likusius dvejus kadencijos metus.

    Leidinys taip pat rašė, kad rinkimų rezultatai atspindi pyktį dėl pragyvenimo išlaidų, muitų ir Trumpo „karo su Iranu“, kuris esą prisidėjo prie staigaus degalų kainų augimo JAV ir didino nepasitenkinimą prezidentu.

    Tuo metu televizijos A Haber korespondentas teigė, kad respublikonų pralaimėjimą tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato rinkimuose lėmė pats Donaldas Trumpas, ypač jo politika Irano atžvilgiu ir jos sąsajos su degalų kainomis.

    Demokratų sėkmė siejama ir su kritika Izraeliui

    Televizijos TGRT komentatorius Mehmetas Beyhanas savo vertinime ragino rezultatų neatskirti nuo JAV santykių su Izraeliu. Jo teigimu, demokratai pasiekė gerų rezultatų ir dėl šių santykių kritikos.

    Ekspertas tvirtino, kad Izraelis amerikiečių politikams esą neatneša naudos, o priešingai – tampa nuostolių priežastimi. Tokie pasisakymai Turkijos žiniasklaidoje pateikiami kaip viena iš priežasčių, aiškinančių rinkėjų nuotaikų pokyčius.

  • Japonijos žiniasklaida: pralaimėjęs rinkimus Trumpas JAV nusilps, bet užsienyje gali eskaluoti veiksmus

    Demokratams perėmus daugumą abiejuose JAV Kongreso rūmuose, prezidento Donaldo Trumpo galimybės įgyvendinti vidaus politikos planus silps, tačiau užsienio ir prekybos politikoje jis gali imtis griežtesnių žingsnių. Tokį scenarijų trečiadienį aptarė Japonijos žiniasklaida ir analitikai.

    Apie tai rašęs laikraštis „Mainichi Shimbun“ pabrėžė, kad po daugumos praradimo Trumpui antroje kadencijos pusėje teks valdyti šalį gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis. Pasak leidinio korespondento Vašingtone, rinkimai buvo savotiškas „teismas“ jo administracijai dėl infliacijos, kuri, jo vertinimu, siejama su aukštais muitais, ir dėl naftos kainų augimo, susijusio su karu su Iranu.

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad demokratai perims komitetų pirmininkų postus abiejuose Kongreso rūmuose ir ketina suintensyvinti Trumpo stovyklos „atskaitomybės“ reikalavimą. Be to, Senate jie turės daugiau galimybių blokuoti administracijos paskyrimus.

    Japonijos analitikų vertinimu, būtent didesnės vidaus politikos kliūtys gali skatinti Trumpą ieškoti pergalių srityse, kuriose prezidentas tradiciškai turi daugiau veikimo laisvės be Kongreso pritarimo – užsienio politikoje ir muitų politikoje.

    Muitai, Iranas ir nerimas Tokijuje

    Taisuke Kasai iš Japonijos užsienio prekybos organizacijos JETRO akcentavo, kad pasikeitusi jėgų pusiausvyra Kongrese ribotai paveiks tarifų politiką. Jo teigimu, Japonijos įmonės turėtų numatyti, kad dabartinis muitų lygis bent kol kas gali išlikti.

    Tuo metu „Nomura Research Institute“ vyriausiasis ekonomistas Takahide Kiuchi perspėjo, kad iki naujojo Kongreso darbo pradžios 2027 metų sausio 3 dieną Trumpas, siekdamas savo politinio palikimo, per trumpą laiką galėtų eskaluoti ir tarifų priemones, ir veiksmus Irano atžvilgiu.

    „Mainichi Shimbun“ kitame straipsnyje taip pat išskyrė Tokijo nerimą, ar Trumpas diplomatinėje politikoje nepasuks į kraštutinumus. Kaip galimi pavyzdžiai minimi siekiai surengti aukščiausio lygio susitikimus su Kinija ir Rusija arba didesnis spaudimas Japonijai dėl gynybos išlaidų.

    Nuogąstavimai dėl JAV gynybos biudžeto

    Saugumo tema Japonijos žiniasklaidoje siejama ir su JAV gynybos finansavimu. Laikraštis „Sankei Shimbun“ pabrėžė, kad demokratai priešinasi Baltųjų rūmų siūlytam 1,5 trln. JAV dolerių gynybos biudžetui.

    Pasak leidinio, tai gali reikšti, jog Trumpo administracijai bus sunkiau užsitikrinti gynybos išlaidas, o tai, tikėtina, atsilieptų JAV kariuomenės veiksmams visame pasaulyje, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.

  • Dėl Ostrolenkos C elektrinės sprendimų Lenkijoje sulaikyti 25 asmenys: nuostoliai – virš 1,3 mlrd. zlotų

    Lenkijoje atsinaujino skandalas dėl anglimi kūrenamos Ostrolenkos C elektrinės projekto: lapkričio 4 dieną, vykdant tyrimą, sulaikyti 25 asmenys. Tyrimas susijęs su 2018–2019 metais priimtais sprendimais, dėl kurių investicija tapo vienu ryškiausių valstybinių įmonių neūkiškumo simbolių.

    Apie sulaikymus pranešta po Centrinio kovos su korupcija biuro (CBA) veiksmų, o informaciją viešai patvirtino specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojantis ministras Tomaszas Siemoniakas. Byla nagrinėja laikotarpį, kai energetikos bendrovės „Energa“ ir „Enea“ priėmė sprendimus dėl naujo akmens anglies bloko statybos Ostrolenkoje.

    Projektas pradėtas politinių sprendimų fone ir buvo pristatomas kaip viena didžiausių energetikos investicijų. Vis dėlto jo pagrįstumas kėlė abejonių dėl klimato tikslų, augančių emisijų kaštų perspektyvos ir mažėjančios akmens anglies gavybos Lenkijoje.

    Galiausiai planuota elektrinė taip ir nebuvo užbaigta, o nuostoliai, kaip nurodoma, viršijo 1,3 mlrd. zlotų. Plačiai aptarinėtu projekto simboliu tapo vadinamosios „dvi bokštų konstrukcijos“ – du beveik 140 metrų aukščio pyloniai, kuriuos vėliau teko ardyti.

    Kas buvo Ostrolenkos C projektas

    Ostrolenkos C sumanymas siejamas su sprendimais, priimtais prieš maždaug dešimtmetį, o ypač su laikotarpiu, kai antrą kartą valdė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Tuo metu energetikos ministro pareigas ėjo Krzysztofas Tchórzewskis, o „Energa“ vadovavo Arkadiuszas Siwko, „Enea“ – Mirosławas Kowalikas.

    2018 metų liepą buvo pasirašyta sutartis su generaliniu rangovu dėl anglimi kūrenamo bloko statybos. Projektas buvo pristatomas kaip paskutinė nauja anglies elektrinė Lenkijoje, tačiau kritika dėl ekonominio ir klimato konteksto tik stiprėjo.

    Statybos darbai kurį laiką vyko, tačiau 2020 metų birželį projekto bendrovės valdyba nurodė statybas sustabdyti. 2021 metų kovą pradėtas ardymas, o nebaigtos investicijos sąnaudos, kaip nurodoma, perkopė 1,3 mlrd. zlotų.

    Tyrimas, sulaikymai ir bandymai prisiteisti nuostolius

    Sulaikymai siejami su tyrimu dėl galimo veikimo bendrovių nenaudai ir pareigų neatlikimo – jis apima sprendimus, priimtus 2018–2019 metais. Tyrimas liečia tiek valdybų, tiek stebėtojų tarybų vaidmenį, kai buvo judama į priekį su projektu, kurio finansavimas, kritikuota, nebuvo tinkamai užtikrintas.

    Tekste taip pat minima, kad vienas iš sulaikytųjų, remiantis „Radio ZET“ informacija, gali būti buvęs „Enea“ vadovas Mirosławas Kowalikas. Tai jautri detalė ir dėl to, kad jis šiuo metu vadovauja „Westinghouse Poland“ – bendrovės „Westinghouse“ padaliniui, siejamam su technologijų tiekimu Lenkijos branduolinės elektrinės projektui Pamario regione.

    Projektas ilgą laiką išliko politiškai jautrus, o realūs bandymai ieškoti atsakomybės suaktyvėjo tik po valdžios pasikeitimų. Nurodoma, kad 2023 metų pabaigoje „Enea“ atnaujino klausimą ir ėmėsi teisinių veiksmų prieš buvusius vadovus, o 2024 metų lapkritį analogišką žingsnį žengė „Energa“.

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija (NIK) ankstesnėse išvadose buvo itin kritiška projektui. Ji skaičiavo, kad vien pasitraukimas iš statybų kainavo 958 mln. zlotų, o nuostoliai, anot NIK, buvo pasidalyti tarp „Enea“ ir „Energa“ po 479 mln. zlotų.

    Kas atsirado vietoje anglies bloko

    Nors anglimi kūrenamas blokas taip ir nebuvo pastatytas, jo vietoje pradėta vystyti dujinė elektrinė. Skelbiama, kad šis projektas taip pat vėluoja, o galutinis atidavimas naudoti planuojamas 2027 metais.

    Ostrolenkos C istorija Lenkijoje tapo pavyzdžiu, kaip strateginės energetikos investicijos gali virsti brangiai kainuojančiu politinių sprendimų ir neįvertintų rizikų deriniu. Dabar, atsinaujinus tyrimui ir sulaikymams, byla vėl grįžta į viešosios darbotvarkės centrą.

  • Nuo lapkričio 5-osios Lenkijoje brangs notaro paslaugos: testamentas pabrangs keturis kartus

    Nuo lapkričio 5 dienos Lenkijoje įsigalioja nauji maksimalūs notaro įkainiai, o ryškiausias pokytis palies testamentus – jų sudarymas brangs nuo 50 iki 200 zlotų.

    Tai reiškia 300 proc. šuolį, o kartu didės ir dalies kitų su paveldėjimu bei įgaliojimais susijusių notaro veiksmų kainos.

    Pagal naujas taisykles keisis ir tai, kaip skaičiuojamas notaro atlygis tais atvejais, kai paslaugos kaina priklauso nuo sudaromo sandorio ar veiksmo vertės.

    Svarbu tai, kad reglamentuojamos ne privalomos kainos, o tik jų „lubos“: galutinį atlygio dydį notaras su klientu nustato individualiai ir jis gali būti mažesnis.

    Kurios paslaugos brangs labiausiai

    Nustatytas maksimalus mokestis už testamento sudarymą nuo lapkričio 5 dienos sieks 200 zlotų, kai iki šiol buvo 50 zlotų.

    Taip pat numatyti didesni maksimalūs įkainiai už testamento atšaukimą (50 zlotų vietoje 30), taip pat už pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo (100 zlotų vietoje 50).

    Brangs ir įgaliojimai: įgaliojimas atlikti vieną veiksmą kainuos iki 100 zlotų (anksčiau – 30), o keliems veiksmams – iki 200 zlotų (anksčiau – 100).

    Didės ir kai kurių protokolų įkainiai: pavyzdžiui, UAB (Lenkijoje – sp. z o.o.) dalyvių susirinkimo ar kooperatyvo visuotinio susirinkimo protokolas – iki 900 zlotų (buvo 750), o akcininkų visuotinio susirinkimo protokolas – iki 1 300 zlotų (buvo 1 100).

    Naujos taisyklės sandoriams, kurių kaina priklauso nuo vertės

    Keičiamos ir maksimalios taksos skaičiavimo taisyklės tada, kai notarinis atlygis priklauso nuo sandorio vertės.

    Jei vertė siekia nuo 2 mln. iki 5 mln. zlotų, mokestis sudarys 6 770 zlotų ir 0,25 proc. nuo sumos, viršijančios 2 mln. zlotų.

    Kai vertė viršija 5 mln. zlotų, tarifas bus 14 270 zlotų, papildomai pridedant 0,15 proc. nuo dalies virš 5 mln. zlotų. Bendra suma negalės viršyti 25 tūkst. zlotų.

    Atskirai numatyta mažesnė riba – 15 tūkst. zlotų – kai veiksmai atliekami tarp asmenų, priskiriamų pirmajai mokesčių grupei pagal Lenkijos paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio įstatymą.

  • Už Bogdankos anglį teks mokėti daugiau: su „Enea“ pakeistos sutarties sąlygos iki 2036-ųjų

    Lenkijos bendrovė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ pranešė pakeitusi ilgalaikės anglies tiekimo sutarties su „Enea Wytwarzanie“ sąlygas – už energetinę anglį numatyta mokėti daugiau.

    Kaip nurodoma įmonės pranešime, sutarties priedas (anekso forma) pasirašytas 2026 metų lapkričio 4 dieną. Juo pakoreguota dar 2012 metų sausio 23 dieną sudaryta daugiametė anglies tiekimo sutartis, galiosianti iki 2036 metų gruodžio 31 dienos.

    Pagrindinis susitarimo objektas nesikeičia: „Bogdanka“ ir toliau parduoda energetinę anglį „Enea Wytwarzanie“. Tačiau po derybų atnaujintos kai kurios kainodaros ir tiekimo apimčių nuostatos.

    Įmonė pabrėžia, kad pakeitimai susiję su 2026 metų ketvirtojo ketvirčio pristatymais ir atspindi tuo metu esamą energetinės anglies rinkos situaciją.

    Keičiasi sutarties vertės skaičiavimai

    „Bogdanka“ skelbia, kad pasirašius priedą buvo atnaujinti visos sutarties vertės įvertinimai laikotarpiams, kuriuos apima daugiametis susitarimas.

    Visos sutarties vertė 2017–2036 metų laikotarpiui, neskaičiuojant galimų tolerancijų ar papildomų pasirinkimų, įvertinta maždaug 26 727 mln. Lenkijos zlotų (be PVM).

    Tuo metu 2026–2036 metų laikotarpio sutarties vertė, taip pat neįtraukiant galimų tolerancijų ar papildomų opcijų, įvertinta maždaug 13 673 mln. zlotų (be PVM).

    Įmonės teigimu, tai yra 1 088 mln. zlotų daugiau – 8,6 proc. didesnė vertė, nei buvo nurodyta ankstesniame pranešime už tą patį laikotarpį.

    Kitos sąlygos lieka galioti

    Pasak „Bogdankos“, likusios sutarties nuostatos nebuvo keičiamos ir atitinka tokiems susitarimams taikomus rinkos standartus.

    Bendrovė taip pat primena, kad jos anglis daugiausia tiekiama pramonės pirkėjams rytų ir šiaurės rytų Lenkijoje, o svarbiausios pardavimo kryptys – energetikos sektorius ir pramoninė energetika.

  • DI klastotės ir botai užliejo ginčą dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo: suklydo ir CWD vadovas

    Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo pastarosiomis dienomis persikėlė į socialinius tinklus, kur jį lydėjo emocijų banga, dezinformacija ir DI pagalba pakoreguoti vaizdai. Ši situacija tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip greitai manipuliuotas turinys gali pasiekti milžiniškas auditorijas.

    Kaip aprašo WNP, vieną iš tokių vaizdų platformoje X pasidalijo Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Pawełas Olszewskis. Paradoksas tas, kad jis neseniai tapo naujai kuriamo Centro kovai su dezinformacija (CWD) vadovu ir pats yra atsakingas už kovą su melaginga informacija.

    Tekste teigiama, kad dalis įrašų rėmėsi vaizdu, kuris buvo pateiktas kaip tikrovę atspindintis kadras iš incidento prie Konstitucinio Teismo, nors iš tiesų tai buvo DI pagalba pakeistas turinys. Kritikai atkreipė dėmesį, kad toks platinimas dar labiau didina sumaištį ir menkina pasitikėjimą institucijomis, turinčiomis ginti informacinį saugumą.

    Ekspertai svarsto, kad tai gali būti savotiška repeticija prieš būsimus politinius ciklus: DI generuojami ar pakoreguoti vaizdai, automatizuotos paskyrų grupės ir aštri poliarizacija gali tapti kasdienybe, o visuomenei vis sunkiau atskirti tikrą informaciją nuo suklastotos.

    Kaip DI turinys tampa dezinformacijos įrankiu

    Aprašomas atvejis rodo, kad net ir tada, kai originalus įrašo autorius tekste užsimena apie DI naudojimą, pats vaizdas dažnai „atskiriamas“ nuo konteksto ir pradeda gyventi savarankišką gyvenimą. Kuo daugiau žmonių juo dalijasi, tuo labiau dingsta pirminis paaiškinimas, o auditorija linkusi priimti vaizdą kaip faktą.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad DI pakoreguoti kadrai gali tapti pagrindu visai melagingų interpretacijų grandinei: vieni vartotojai juos pateikia kaip įrodymą, kiti komentuoja matydami tik emociją, o treti perkelia į kitus kanalus be jokio patikrinimo.

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai tokį turinį ima platinti politikai ar dideles auditorijas turinčios paskyros. Tuomet klaidinanti informacija per labai trumpą laiką įgauna „patikimumo“ įspūdį vien dėl sklaidos masto.

    Botai ir koordinuotos paskyros: kiek jų matyti diskusijoje

    Tekste cituojami „Res Futura“ analitikai teigia, kad karštose politinėse diskusijose automatizuotų ar į botus panašių paskyrų aktyvumo būna visada, o jų rodikliai nebūtinai smarkiai išsiskiria iš „normos“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į koordinuotų paskyrų branduolius, kurie komentuoja tuose pačiuose įrašuose panašiais laiko intervalais.

    Analitikai aprašo ir platesnį paskyrų ratą, kuris keliauja per skirtingas temas ir sudaro reikšmingą dalį priešiškų komentarų. Nurodoma, kad didžiausią poveikį gali turėti ne masė mažų paskyrų, o keli dideli profiliai, įskaitant ir užsienio paskyras, surenkančias daugiausia sąveikų.

    Taip pat pabrėžiama, kad įrašai užsienio kalbomis gali sudaryti mažesnę komentarų dalį, tačiau generuoti neproporcingai daug peržiūrų ir reakcijų. Tai sukuria įspūdį, jog tarptautinė auditorija aktyviai „patvirtina“ vieną ar kitą vidaus politinę žinutę.

    Kodėl 2027 metų rinkimai įvardijami kaip išbandymas

    Kalbėdami apie ateitį, ekspertai prognozuoja, kad per Lenkijos parlamento rinkimų kampaniją 2027 metais DI sukurti ar modifikuoti vaizdai (deepfake), botų tinklai ir ypač aštri poliarizacija gali tapti vienais pagrindinių informacinės kovos įrankių. Tai, jų manymu, gali paveikti ir pasitikėjimą pačiu rinkimų procesu.

    Tekste akcentuojama, kad rizika susijusi ne tik su užsienio įtakos operacijomis: dalį turinio gali generuoti ir platinti vietiniai politiniai aktyvistai ar itin angažuoti vartotojai, kurie DI įrankius naudos „saviškiams“ paremti arba oponentams kompromituoti.

    Kita įvardijama kryptis – kalbos modelių, tokių kaip „ChatGPT“ ar panašūs įrankiai, įtaka rinkėjų apsisprendimui. Ekspertai kelia klausimą, kokius atsakymus gaus žmonės, kai pradės klausti, kuri partija jiems artimiausia pagal jų pažiūras, ir kaip tokie atsakymai bus formuojami bei ar jais bus bandoma manipuliuoti.

    Galiausiai pažymima, kad kova su dezinformacija gali pati tapti politinės kovos instrumentu: abipusiai kaltinimai, nepateikiant patikimų įrodymų, dar labiau gilina visuomenės susiskaldymą ir silpnina pasitikėjimą viešąja diskusija.

  • Startuoliams lengviau gauti milijonus pradžiai, bet produkto gamyba „užstringa“ ties šimtais milijonų

    Startuolį įkurti ir gauti pirmąjį finansavimą šiandien lengviau nei prieš kelerius metus, tačiau didžiausia kliūtis dažnai prasideda vėliau – kai technologiją reikia paversti masiškai gaminamu produktu. Verslininkai sako, kad tarp idėjos ir rinkos atsiveria finansavimo spraga.

    Kaip akcentuojama lenkų startuolių patirtyse, viešasis palaikymas ir grantai dažniausiai padeda ankstyvoje stadijoje, tačiau komercializacijos etape prireikia nepalyginamai didesnio kapitalo ir daugiau institucinio lankstumo. Kartu išlieka biurokratija ir ilgos paraiškų procedūros.

    Startuoliams, anot jų atstovų, kelių milijonų finansavimas „įsibėgėjimui“ neretai yra pasiekiamas, bet perėjimas prie pramoninės gamybos pareikalauja jau šimtų milijonų. Būtent šiame etape dalis inovacijų įstringa – ne todėl, kad technologija bloga, o todėl, kad trūksta priemonių ir investuotojų apetito rizikai.

    Ši dilema ypač ryški gilesnių technologijų (deeptech), dvejopo panaudojimo (dual-use) ar kosmoso projektuose, kur rizika didesnė, o grąžos tenka laukti ilgiau. Pasak verslo atstovų, finansavimo sistema vis dar linkusi remti mažesnės rizikos projektus.

    Milijonai technologijai, šimtai milijonų produktui

    Startuolių atstovai atkreipia dėmesį į paprastą, bet dažnai nuvertinamą faktą: sukurti technologiją ir ją industrializuoti – du skirtingi uždaviniai. Technologijos vystymas iki galutinio sprendimo gali kainuoti, pavyzdžiui, 10 mln. eurų, tačiau produkto išleidimas į rinką ir gamybos paleidimas gali pareikalauti jau šimtų milijonų.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – baterijų sprendimai. Net ir turint proveržinę technologiją, reali gamyba dideliais mastais reikalauja automatizacijos, brangios įrangos ir procesų, galinčių be klaidų veikti tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių vienetų apimtimis per valandą ar parą.

    Verslininkai pabrėžia, kad Lenkijoje esama daug programų startui, kuriose galima gauti nuo 50 tūkst. iki 800 tūkst. zlotų idėjos vystymui. Tačiau vėlesnėse stadijose finansavimas tampa gerokai sunkiau pasiekiamas, o rizikingesni projektai dažniau lieka nuošalyje.

    Grantų procedūros: lėtos, bet atsiranda lankstumo

    Nors grantų sistemos per pastaruosius metus keitėsi, startuoliai vis dar susiduria su nemenku administraciniu krūviu. Kai kurių įmonių patirtis rodo, kad biurokratija gali sulėtinti kelią iki realios komercializacijos.

    Kita vertus, verslo atstovai pastebi ir pozityvių ženklų: kai kuriose programose atsiranda daugiau galimybių koreguoti projektų prielaidas jau įgyvendinimo metu. Tai svarbu, nes paraiškos dažnai rengiamos remiantis literatūra ir pradiniais bandymais, o vėlesni tyrimai gali pakeisti kryptį.

    DI keičia paraiškų rašymą, bet konkurencija tik auga

    Startuoliai pastebi, kad paraiškų rengimą supaprastina įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai. Tai mažina laiko sąnaudas, reikalingas dokumentams parengti.

    Tačiau kartu didėja ir konkurencija: jei anksčiau paraiškos rengimas galėjo užtrukti kelias dienas intensyvaus darbo, dabar daugiau komandų pateikia paraiškas greičiau, todėl į vieną programą gali pretenduoti šimtai startuolių, o vietų skaičius lieka ribotas.