Category: Technologijos

  • Pradėjus lapkritį degalinėse laukiama pokyčių: benzinas turėtų pigti, dyzelinas stabilizuotis, dujos brangs

    Lapkritį vairuotojai degalinėse gali pamatyti skirtingas tendencijas: benzino kainos turėtų po truputį trauktis, dyzelino brangimas – slopti, o suskystintos naftos dujos (LPG) gali brangti. Tokį scenarijų formuoja naftos kainų svyravimai ir kuro produktų kainodara didmeninėje rinkoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad spalį naftos rinkoje buvo juntama didesnė įtampa, o tai tradiciškai greitai persiduoda degalinėms. Tokiais laikotarpiais kainas labiausiai kilsteli dyzelinas, nes jo paklausa ir tiekimo grandinės Europoje dažnai būna jautresnės nei benzino.

    Kas laukia benzino ir dyzelino?

    Didmeniniai benzino rodikliai pastarosiomis dienomis signalizavo atvėsimą, todėl mažmeninėje rinkoje tikėtinas nuosaikus kainų mažėjimas. Kainų pokyčiai paprastai vėluoja kelias dienas, nes degalinės išparduoda anksčiau įsigytas atsargas ir tik tada perskaičiuoja kainodarą.

    Dyzelino kainoms prognozuojamas stabilizavimasis po spartesnio šuolio ankstesnėmis savaitėmis. Tai reiškia, kad ryškaus pigimo gali tekti palaukti, tačiau didesnė tikimybė – kainų „pauzė“, kai augimas nurimsta ir rinka ieško naujo balanso.

    Kodėl gali brangti LPG?

    LPG kainas dažniau nei benziną ar dyzeliną veikia regioniniai pasiūlos ir paklausos svyravimai, logistika bei sezoniškumas. Šaltuoju metų laiku dalis LPG paklausos persikelia į šildymo segmentą, todėl net ir stabilizuojantis naftai autogazo kainos gali judėti į viršų.

    Be to, LPG kainodara dažnai priklauso nuo trumpesnių tiekimo ciklų, todėl reakcija į pokyčius rinkoje gali būti greitesnė. Vairuotojams tai reiškia, kad autogazo kainos gali kilti net tuo metu, kai benzinas degalinėse pinga.

    Kaip vairuotojams planuoti išlaidas?

    Jei benzinas artimiausiomis dienomis iš tiesų pigs, didžiausią efektą pajus dažniau važinėjantys ir užsipilantys pilną baką. Tuo metu dyzelino vairuotojams svarbiausia stebėti, ar stabilizacija nevirsta nauja brangimo banga, kuri dažniausiai pasireiškia staigesniais šuoliais.

    LPG naudotojams verta įvertinti, kad pigiausios kainos dažnai būna ne didmiesčių centruose ar prie magistralių, o toliau nuo intensyviausių srautų. Vis dėlto ilgalaikę naudą labiausiai lemia ne vienkartinis „pataikymas“ į pigesnę dieną, o nuoseklus kainų palyginimas skirtingose vietose.

  • JSW sprendžia, kaip gauti apie 250 mln. eurų iš ARP: parduoti dukterines ar rinktis paskolą?

    Sprendimas atidėtas dar mėnesiui

    Lenkijos anglies ir koksinės anglies gamintoja Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) dar kartą atidėjo sprendimą, kaip pritraukti didelį finansavimą iš Agencijos Rozwoju Przemysłu (ARP). Bendrovė pranešė pasirašiusi dar vieną preliminarios sutarties pakeitimą, kuris nukelia galutinį apsisprendimą iki 2026 metų lapkričio 30 dienos.

    Kalbama apie sandorį, kuriuo ARP turėjo perimti dalį JSW grupei priklausančių įmonių akcijų ir taip suteikti bendrovei reikalingą grynųjų pinigų injekciją. Tai jau trečias kartas, kai šio plano įgyvendinimas atidedamas.

    Pardavimas ar paskola: ką renkasi JSW?

    Pagal pirminę schemą ARP būtų įsigijusi 95,81 proc. Przedsiębiorstwo Budowy Szybów (PBSz) akcijų ir 59,39 proc. Jastrzębskie Zakłady Remontowe (JZR) akcijų. Bendra planuota sandorio vertė siekia 1 066 000 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 250 000 000 eurų.

    Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau svarstomas alternatyvus scenarijus: vietoj dukterinių įmonių pardavimo JSW galėtų gauti iki tokios pat sumos paskolą iš ARP. Tokiu atveju PBSz ir JZR liktų JSW grupėje, tačiau bendrovė prisiimtų įsipareigojimą grąžinti finansavimą.

    Pasirašytas sutarties pakeitimas numato, kad paskolos atveju JSW turėtų grąžinti ARP jau sumokėtą avansą už planuotą pirkimą, papildomai sumokant palūkanas. Taip pat įtvirtinta ARP teisė atsitraukti nuo preliminarios sutarties, jei iki nustatyto termino nebus įvykdytos pardavimo sąlygos.

    Permainos vadovybėje derybų fone

    Derybos dėl finansavimo vyksta tuo metu, kai JSW susiduria ir su vadovybės pokyčiais. 2026 metų spalio 30 dieną atsistatydino JSW vadovas Bogusław Oleksy, o jo pasitraukimas įsigaliojo nuo spalio 31 dienos.

    „Bendrovė nepateikė sprendimo priežasčių“, – sakė JSW atstovai, informuodami apie vadovo pasitraukimą.

    Oleksy JSW vadovavo nuo 2025 metų spalio, iš pradžių eidamas vadovo pareigas laikinai. Jo kadencija sutapo su laikotarpiu, kai bendrovė ėmė įgyvendinti pertvarkos planą ir intensyviau ieškojo išorinio finansavimo.

    Finansinis spaudimas ir jau suteiktas finansavimas

    JSW finansinė padėtis išlieka įtempta: 2025 metais grupė fiksavo 6 250 000 000 Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tai yra apie 1 470 000 000 eurų. 2026 metų pirmąjį pusmetį nuostolis viršijo 1 000 000 000 Lenkijos zlotų, arba maždaug 235 000 000 eurų, o antrąjį ketvirtį nuostolis siekė 427 500 000 Lenkijos zlotų, arba apie 100 000 000 eurų.

    Bendrovė teigia tęsianti restruktūrizaciją, kurios tikslas yra mažinti sąnaudas, kelti veiklos efektyvumą ir užtikrinti likvidumą. Vienas pagrindinių atramos taškų šioje strategijoje yra bendradarbiavimas su ARP.

    Jau anksčiau JSW buvo sudariusi paskolos sutartį su ARP, kurios vertė siekė 824 130 000 Lenkijos zlotų, arba apie 194 000 000 eurų. Dabar ieškoma sprendimo, ar papildomas finansavimas turėtų ateiti per turto pardavimą, ar per dar vieną paskolą.

    Praktinis skirtumas JSW atžvilgiu yra esminis: pardavimas reikštų greitesnį pinigų pritraukimą, bet ir kontrolės praradimą dviejose įmonėse. Paskola leistų išsaugoti įmones grupėje, tačiau didintų skolą ir ateities grąžinimo naštą.

    Galutinis pasirinkimas priklausys nuo ARP atliktų finansinių ir teisinių vertinimų, taip pat nuo būtinų sprendimų ir sutikimų, reikalingų tokiam finansavimui patvirtinti.

  • Naujos OKI taisyklės nuo 2027 metų: iki 23 000 eurų investicijų be „Belkos mokesčio“

    Nuo 2027 metų Lenkijoje įsigalios naujas modelis, turintis paskatinti gyventojus daugiau investuoti, o ne laikyti santaupas vien banko sąskaitose ar terminuotuose indėliuose. Tam numatoma startuoti su asmeninėmis investicinėmis sąskaitomis OKI, kurioms bus taikomos palankesnės apmokestinimo taisyklės.

    Pagrindinis pokytis siejamas su vadinamuoju Belkos mokesčiu, kuris dabar taikomas kapitalo prieaugiui ir palūkanoms, o jo tarifas siekia 19 proc. Pagal naująją tvarką investicijų grąža OKI sąskaitose iki nustatytos ribos būtų atleista nuo šio mokesčio, taip siekiant didinti gyventojų įsitraukimą į kapitalo rinkas.

    Kas keisis OKI sąskaitose?

    Pagal numatomas taisykles, neapmokestinamas limitas investicijoms turėtų siekti iki 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų. Ši riba būtų taikoma investicinio pobūdžio priemonėms, pavyzdžiui, akcijoms ar investiciniams fondams, denominuotiems zlotais.

    Taip pat išskiriama atskira riba labiau taupomojo pobūdžio priemonėms, tokioms kaip obligacijos ar indėliai. Jai numatomas 25 000 zlotų limitas, tai yra apie 5 800 eurų, ir jis įeina į bendrą 100 000 zlotų ribą, o ne prisideda papildomai.

    Numatyta indeksacija ir naujas mokestis viršijus ribas

    Pagal įstatymo logiką, nuo 2030 metų šios ribos būtų kasmet indeksuojamos pagal infliaciją, skaičiuojant ją pagal pirmus tris praėjusių metų ketvirčius. Indeksuotos sumos būtų apvalinamos žemyn iki pilnų 100 zlotų, kad skaičiavimas būtų paprastesnis.

    Viršijus nustatytus limitus, visam perviršiui būtų taikomas naujas mokestis nuo turto vertės, kurio tarifas negalėtų viršyti 1 proc. Skelbiama, kad 2027 metais planuojamas 0,85 proc. tarifas, o skaičiavimo metodika turėtų atsižvelgti į kasdienes vertes, įmokų balansą ir laikymo trukmę.

    Kodėl tai daroma ir ko tikimasi?

    Sprendimas pristatomas kaip bandymas keisti gyventojų taupymo struktūrą, nes didelė dalis lėšų vis dar laikoma grynaisiais ar bankų depozituose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mažas gyventojų aktyvumas akcijų ir fondų rinkose riboja kapitalo rinkos gylį, o tai svarbu ir įmonių finansavimui.

    Finansų ministerija viešai sieja OKI su siekiu pritraukti daugiau ilgalaikio kapitalo į Varšuvos biržą. Kartu pabrėžiama, kad realus poveikis priklausys nuo to, kiek gyventojų iš tiesų rinksis šį instrumentą, ir nuo finansinio raštingumo, nes investicijos visada susijusios su rizika.

    Įstatymas taip pat leidžia turėti kelias OKI sąskaitas skirtingose finansų institucijose, tačiau bendra neapmokestinama riba išlieka ta pati. Todėl prieš atsidarant sąskaitą ar perskirstant santaupas gyventojams rekomenduojama įvertinti mokesčių taisykles, produktų kaštus ir investavimo horizontą.

  • Lavrovas kritikuoja Lenkijos kvietimą į G20: sako, kad Varšuva „nieko neįneša“ į darbotvarkę

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per G20 užsienio reikalų ministrų susitikimą Atlantoje sukritikavo Lenkijos dalyvavimą, teigdamas, kad jos kvietimas esą neatitinka įprastos daugiašalės diplomatijos praktikos. Pasak jo, tokio formato susitikimuose sprendimai ir darbotvarkė tradiciškai formuojami konsensusu.

    Lavrovas tikino, kad diskusijos turėtų vykti tarp pagrindinių G20 narių, o naujų dalyvių kvietimai, jo vertinimu, turėtų būti derinami taip, kad „neardytų“ susitikimo logikos. Šią poziciją jis grindė argumentu, kad Lenkijos ekonomika, jo žodžiais, nėra pakankamai didelė, kad pateisintų dalyvavimą.

    „Tai yra diplomatinės praktikos, ypač daugiašalės diplomatijos, pažeidimas, kai tokiose asociacijose kaip G20 dirbama konsensuso principu“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Jis taip pat tvirtino, kad G20 esą jau pakanka NATO ir Europos Sąjungos šalių atstovų, todėl papildomas Lenkijos dalyvavimas, jo nuomone, „nieko neprideda“ prie diskusijų. Tuo pačiu Lavrovas leido suprasti, kad sprendimas dėl kvietimo buvo JAV iniciatyva, o ne derybų rezultatas.

    Kaip Lenkija atsidūrė G20 formate

    Šiais metais G20 darbams pirmininkauja Jungtinės Amerikos Valstijos, o Lenkija į susitikimus pakviesta specialiu JAV kvietimu. Tokio tipo kvietimai nėra naujiena: G20 pirmininkaujanti valstybė paprastai gali kviesti svečius, jei tai, jos manymu, prisideda prie darbotvarkės ar atspindi regioninius interesus.

    Lenkijos dalyvavimas pastaraisiais metais siejamas su didesniu jos vaidmeniu saugumo ir regioninės politikos klausimais Europoje, taip pat su siekiu išlaikyti tęstinumą tarptautiniuose formatuose. Varšuva yra deklaravusi norą dalyvauti ir būsimose G20 diskusijose, o iš anksto derinami kvietimai priklauso nuo pirmininkaujančių valstybių sprendimų.

    G20 reikšmė geopolitikoje

    G20 išlieka vienu svarbiausių formatų, kuriame aptariami pasaulio ekonomikos, finansinio stabilumo, prekybos, energetikos ir kiti strateginiai klausimai. Nors tai nėra karinio saugumo organizacija, pastaraisiais metais diskusijose vis dažniau atsispindi geopolitinė įtampa, sankcijų politika ir karo Ukrainoje pasekmės globaliai ekonomikai.

    Šiame kontekste Maskvos reakcijos į atskirų valstybių įtraukimą į G20 darbus dažnai vertinamos kaip platesnės informacinės ir diplomatinės kovos dalis. G20 susitikimas Atlantoje prasidėjo penktadienį ir baigsis šeštadienį.

  • „Huawei“ Eco-Connect Polska 2026: DI ir išmanieji tinklai keičia IT infrastruktūrą, bet kyla ir kaštų klausimas

    2026 metų spalio 27 dieną Varšuvoje vykusi konferencija „Huawei“ Eco-Connect Polska 2026 subūrė verslo ir IT ekspertus aptarti, kaip DI keičia įmonių infrastruktūros planavimą. Pagrindinė renginio ašis buvo praktiniai sprendimai, leidžiantys diegti DI neauginant išlaidų nevaldomai ir kartu stiprinant duomenų saugą.

    Renginyje akcentuota, kad DI projektų sėkmę vis dažniau lemia ne vien programinė įranga, o tinklų pralaidumas, duomenų saugyklų našumas ir atsparumas incidentams. Augant duomenų kiekiams ir modelių skaičiavimų poreikiui, organizacijoms svarbu iš anksto numatyti, kaip bus užtikrinamas mastelio didinimas, patikimumas ir veiklos tęstinumas.

    DI infrastruktūra: kaip suvaldyti kaštus?

    Vienas svarbiausių konferencijos klausimų buvo tai, kaip DI plėtra keičia serverių, tinklų ir saugyklų investicijų logiką. Pranešimuose pabrėžta, kad įmonės vis dažniau vertina ne tik pradinę įsigijimo kainą, bet ir bendrą nuosavybės kainą: energijos sąnaudas, priežiūrą, licencijavimą, atsarginių kopijų strategiją bei incidentų valdymą.

    IDC atstovas Jarosławas Smulskis pristatė įžvalgas apie išlaidų optimizavimą ir investicijų grąžos vertinimą, kai DI apkrovos tampa nuolatinės, o ne epizodinės. Daug dėmesio skirta ir apsaugai nuo išpirkos reikalaujančių atakų, nes būtent duomenų atkūrimo greitis ir sistemos atsparumas dažnai tampa kritiniais kriterijais renkantis infrastruktūrą.

    Išmanieji tinklai ir duomenų saugyklos

    „Huawei“ ekspertai konferencijoje pristatė kryptį, kurioje tinklas tampa ne tik ryšio kanalu, bet ir aktyvia DI darbo dalimi: svarbu užtikrinti mažą delsą, stabilų pralaidumą ir segmentavimą, padedantį valdyti rizikas. Tarp aptartų temų buvo ir „Huawei“ Stellar Intelligent Network koncepcija, orientuota į saugią ir automatizuotą jungtį organizacijose.

    Ne mažiau svarbi dalis buvo duomenų infrastruktūra: saugojimo našumas, prieinamumas ir apsauga. Duomenų saugyklų temą renginyje plėtojo Data Storage Summit, kur minėti sprendimai „Huawei“ OceanProtect ir „Huawei“ OceanStor Dorado 2000, skirti didesniam patikimumui ir greitesniam duomenų atkūrimui.

    Partnerystės ekosistema ir apdovanojimai

    Konferencijoje pabrėžta, kad skaitmeninė transformacija dažnai remiasi ne vien technologijomis, bet ir partnerių kompetencijomis bei vietine patirtimi diegiant sprendimus skirtinguose sektoriuose. „Huawei“ atstovai akcentavo ilgalaikio bendradarbiavimo su partneriais svarbą ir investicijas į ekosistemos plėtrą Lenkijoje.

    „„Huawei“ Lenkijoje veikia jau daugiau nei 22 metus. Didžiuojamės galėdami remti ekonomikos skaitmeninę plėtrą ir teikti sprendimus, atitinkančius klientų poreikius“, – sakė Ronnie Yang.

    Vakarinės renginio dalies metu pagerbti partneriai ir specialistai, prisidedantys prie sprendimų diegimo ir kompetencijų stiprinimo. Pranešta, kad HCIE sertifikatus gavo IT inžinieriai Adamas Koziełas iš S4E ir Szymonas Jańczakas iš Integrale IT, o partnerių kategorijose paminėtos bendrovės Ascomp, Grupa E, EHC, Net-o-logy, Arrow ECS ir Acnet.

    Renginio apibendrinime skambėjo mintis, kad DI vertė verslui atsiskleidžia tik tada, kai pagrindas yra patikima infrastruktūra: nuo tinklo ir duomenų saugyklų iki saugumo priemonių ir aiškaus investicijų planavimo. Būtent todėl įmonės vis dažniau ieško ne pavienių produktų, o tarpusavyje suderintų sprendimų ir partnerių, galinčių užtikrinti diegimo kokybę.

  • Pelletas brangsta ir jo trūksta: kokį kurą rinktis vietoj jo ir kiek realiai galima sutaupyti

    Prasidėjus šildymo sezonui, granuliuotas kuras daugelyje rinkų pabrango, o kai kur jo tiekimas tapo mažiau stabilus. Dėl to vis daugiau žmonių ieško alternatyvų, kurios leistų šildyti namus panašiai efektyviai, bet pigiau ir su mažiau rizikos likti be atsargų.

    Dažniausiai lyginamos dvi kryptys: medienos briketai ir vadinamasis agropelletas, gaminamas iš žemės ūkio žaliavų bei atliekų. Abu variantai gali būti patrauklūs, tačiau pasirinkimas priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo katilo tipo, kuro laikymo sąlygų bei peleningumo.

    Medienos briketai: kam tinka?

    Medienos briketai dažniausiai rekomenduojami tiems, kurie kūrena įprastus užpildomus (rankiniu būdu pakraunamus) kietojo kuro katilus ar krosnis. Pagal šiluminę grąžą jie gali būti artimi kokybiškam granuliuotam kurui, tačiau praktikoje svarbi ir degimo valdymo galimybė: briketai paprastai patogesni ten, kur kurą vis tiek tenka pildyti rankomis.

    Ekonominis argumentas dažnai būna paprastas: jei granulės kainuoja apie 580–620 eurų už toną, briketai kai kuriais atvejais gali atsieiti maždaug 370–470 eurų už toną. Tokiu skirtumu teoriškai galima sutaupyti iki maždaug 200 eurų už toną, nors galutinė nauda priklauso nuo konkretaus kuro kokybės ir katilo efektyvumo.

    Laikymas čia kritiškai svarbus: briketai turi būti saugomi labai sausai, nes drėgmė sparčiai mažina jų degimo efektyvumą. Praktikoje tai reiškia, kad paletė ar pakuotės turėtų stovėti po stogu, ant pagrindo, apsaugotos nuo kritulių ir kondensato.

    Agropelletas: pigiau, bet ne visiems katilams

    Automatiniams granulių katilams daliai vartotojų kaip alternatyva minimas agropelletas, gaminamas, pavyzdžiui, iš saulėgrąžų lukštų, šieno, šiaudų ar kitų žemės ūkio žaliavų. Jo privalumas dažniausiai siejamas su mažesne kaina ir platesniu žaliavų pasirinkimu, ypač kai medienos granulių rinka patiria spaudimą.

    Vis dėlto toks kuras tinka ne visiems įrenginiams: skirtinga peleningumo ir šlako susidarymo rizika gali reikšti dažnesnį valymą, o kai kuriems katilams reikalingi konkretūs tiekimo ir degimo nustatymai. Prieš perkant didesnį kiekį svarbu patikrinti katilo gamintojo rekomendacijas ir pradėti nuo bandomojo kiekio.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant kurą

    Renkantis pakaitalą granuliuotam kurui, vien kainos neužtenka: svarbūs tiek kuro parametrai, tiek jūsų įranga. Rankiniu būdu kūrenamoms sistemoms briketai dažnai būna paprasčiausias kelias, o automatiniams katilams alternatyvos turi būti derinamos su techninėmis galimybėmis.

    Praktinis patarimas išlieka universalus: įvertinkite, kiek realiai sunaudojate per sezoną, ir apskaičiuokite sąnaudas ne tik eurais už toną, bet ir pagal šilumos kiekį, kurį gaunate. Taip pat verta įsivertinti tiekimo riziką ir pasirūpinti sausu sandėliavimu, nes drėgmė gali „suvalgyti“ didelę dalį numanomo sutaupymo.

  • Lūžis pramonėje: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos sektorių ir robotizuoja gamybą

    Pastaraisiais metais Europos pramonėje ryškėja aiški tendencija: dalis anksčiau tik civilinę produkciją gaminusių bendrovių vis aktyviau ieško vietos gynybos tiekimo grandinėje. Šį poslinkį skatina geopolitinė įtampa, didėjantys gynybos užsakymai ir siekis greitai didinti gamybos pajėgumus.

    Suvirinimo ir metalo apdirbimo sektoriuje tai ypač matoma per robotizacijos ir automatikos plėtrą. Suvirinimo įrangos rinkoje dirbantys specialistai pastebi, kad tarp aktyviausiai investuojančių į automatizuotas linijas dabar išsiskiria gynybos ir transporto pramonės užsakovai.

    „Dalis įmonių, kurios anksčiau gamino tik civilinius produktus, vis dažniau prie pavadinimo prideda žodį defence ir bando bendradarbiauti su gynybos pramone“, – sakė CLOOS Polska pardavimų direktorius Tomasz Jastrzębski.

    Jo teigimu, matomas ir platesnis profilį keičiančių verslų ratas: po laikino sulėtėjimo kelių transporto sektoriuje kai kurios su juo susijusios įmonės ima ieškoti gamybos krypčių, kurios galėtų atverti duris į gynybos užsakymus. Kartu geležinkelių sektorius, tradiciškai turintis daug metalo konstrukcijų ir suvirinimo darbų, vis aktyviau domisi robotizacija.

    Tuo metu automobilių pramonė, ilgą laiką buvusi vienas didžiausių robotizacijos variklių, dalyje rinkų pristabdė investicijas. Tai nekeičia bendros krypties: robotizacijos paklausa persiskirsto, o augimo centrai vis dažniau siejami su gynyba ir infrastruktūros atnaujinimu.

    DI keičia suvirinimo procesus

    Reikšmingą postūmį suteikia dirbtinis intelektas, kuris leidžia automatizaciją taikyti ten, kur anksčiau trūko tikslumo ar duomenų. Praktikoje DI sprendimai gali padėti analizuoti ruošinį prieš suvirinimą, stebėti patį procesą realiu laiku ir vertinti siūlės kokybę po darbo.

    Tokios galimybės ypač svarbios gamybose, kuriose keliami aukšti atsekamumo ir kokybės reikalavimai. Gynybos užsakymuose tai neretai reiškia griežtesnę kontrolę, detalesnį dokumentavimą ir mažesnę toleranciją klaidoms, todėl automatizuotos patikros ir stabilus proceso kartojamumas tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis. Dabar, kai vaizdą ir duomenis galima analizuoti DI modeliais, atsiveria gerokai platesnės automatizacijos galimybės“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Programinė įranga kuriama greičiau

    Pokyčiai susiję ne vien su įranga, bet ir su programinės įrangos kūrimo tempu. Pasak pašnekovo, DI įrankiai sutrumpina laiką, kurio reikia kurti individualiems projektams pritaikytą programinę logiką, integruojančią skirtingas stakles, robotus, kameras ir kokybės kontrolės sistemas.

    Anksčiau sudėtingiems, konkrečiam klientui pritaikytiems sprendimams parengti galėjo prireikti kelių mėnesių, o dabar tai vis dažniau telpa į kelias savaites ar net dienas. Dėl to gamintojai greičiau diegia automatizuotas linijas, o įmonėms paprasčiau persiorientuoti į naujus produktus ar užsakymus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis pramonės persigrupavimas nėra vien trumpalaikė reakcija į dabartines aplinkybes. Augant investicijoms į gynybą, Europoje stiprinant vietinę gamybą ir didinant tiekimo grandinių atsparumą, civilinių įmonių įsitraukimas į gynybos sektorių greičiausiai tik didės, o robotizacija ir DI taps vienu pagrindinių greito pajėgumų didinimo įrankių.

  • DI agentai žengia į Lenkijos įmones: kaip „Comarch“ automatizuoja apskaitą ir skolų išieškojimą

    Lenkijos technologijų bendrovė „Comarch“ pristatė DI agentus, kurie įmonėse perima vis daugiau rutininių užduočių – nuo sąskaitų faktūrų tikrinimo ir pavedimų suderinimo iki vadinamosios švelniosios skolų administracijos, kai klientui primenama apie pradelstą mokėjimą.

    Bendrovės atstovai teigia, kad tokie agentai gali ne tik generuoti tekstą, bet ir atlikti veiksmus verslo valdymo sistemoje: fiksuoti pokalbio rezultatą, atnaujinti būsenas, priskirti dokumentus ir inicijuoti tolimesnius žingsnius pagal nustatytas taisykles.

    Kas yra DI agentai versle?

    DI agentas šiame kontekste – tai programinė funkcija, kuri vykdo konkrečias užduotis informacinėse sistemose pagal apibrėžtą scenarijų ir leidimų ribas. Skirtumas nuo įprastų generatyvinių įrankių tas, kad agentas neapsiriboja atsakymu ar juodraščiu, o pats atlieka veiksmą sistemoje.

    „Comarch“ sprendimai diegiami į ERP aplinką, kurioje paprastai sujungta apskaita, pardavimai, pirkimai, sandėlis, gamyba ir personalo procesai. Tokia integracija leidžia mažinti rankinio darbo kiekį ten, kur daug pasikartojančių žingsnių.

    Efektas: daugiau laiku apmokėtų sąskaitų

    „Comarch“ nurodo, kad pradėjus DI agentą naudoti viduje, laiku apmokamų sąskaitų dalis padidėjo 10 proc. Kartu, įvertinus trumpesnį skolų administravimo ciklą ir pinigų vertę laike, bendrovė skaičiuoja apčiuopiamą finansinę naudą.

    Įvardijama, kad tai gali reikšti maždaug nuo 70 000 iki 115 000 eurų papildomų lėšų įmonės sąskaitoje, priklausomai nuo veiklos masto ir vėluojančių mokėjimų apimties.

    Nuo dokumentų tikrinimo iki sandėlio veiksmų

    Apskaitoje DI agentams priskiriamos užduotys apima duomenų sąskaitose sutikrinimą, neatitikimų paiešką ir dokumentų priskyrimą sąnaudų kategorijoms. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinio suvedimo ir mažiau klaidų, kai dokumentų srautai dideli.

    Sandėliuose agentai gali padėti identifikuoti išskaidytus to paties produkto kiekius skirtingose vietose ir parengti perkėlimo nurodymus. Taip pat gali būti planuojamas komplektavimo vietų papildymas, kad užsakymų rinkimas vyktų sklandžiau.

    Bendrovė taip pat demonstruoja scenarijus, kai sąskaitos išrašomos balsu, tačiau tokie sprendimai įprastai reikalauja aiškių patvirtinimo žingsnių ir audito pėdsako, kad būtų išvengta klaidingų veiksmų.

    Žmogus vis dar nustato ribas

    „Comarch“ pabrėžia, kad DI agentų savarankiškumas priklauso nuo įmonės nustatytų taisyklių. Vietoje privalomo kiekvieno veiksmo tvirtinimo ranka dažnai taikomi patikimumo slenksčiai: jei suderinimo tikslumas pasiekia nustatytą lygį, agentas gali atlikti veiksmą automatiškai.

    Tokiais atvejais sistemoje pažymima, kad veiksmą atliko DI, o vartotojas turi galimybę peržiūrėti, patikrinti ir, jei reikia, atšaukti. Tai leidžia išlaikyti kontrolę ir kartu paspartinti procesus.

    Įmonėms, kurios į DI žiūri atsargiai, paliekama galimybė visus veiksmus atlikti rankiniu būdu, o agentų įjungimas nėra automatinis. Praktikoje diegimas dažnai pradedamas nuo vienos funkcijos, o vėliau plečiamas į platesnį procesų automatizavimą.

    Rinkoje ši kryptis stiprėja: analitikų prognozėse agentiniai sprendimai įvardijami kaip viena pagrindinių sričių, į kurią artimiausiais metais bus nukreipta reikšminga DI biudžetų dalis. Didžiausią poveikį jie žada ten, kur daug pasikartojančių operacijų ir aiškios taisyklės, tačiau galutinė atsakomybė vis tiek išlieka žmogui.

  • Karai kosmose artėja: Lenkijos „Ares Shield AI“ ruošia DI ir HPM sprendimus palydovų gynybai

    Karo veiksmai vis dažniau persikelia į orbitą, kur nuo palydovų priklauso ryšys, navigacija ir žvalgyba. Lenkijos bendrovė „Ares Shield AI“ teigia kurianti sprendimus, kurie padėtų aptikti grėsmes kosminėje infrastruktūroje ir į jas reaguoti.

    Įmonės vadovas Grzegorzas Zwolińskis nurodo, kad vyksta derybos dėl pirmosios misijos į orbitą. Pasak jo, tikslas – per 3–4 metus turėti operacines sistemas, galinčias veikti realioje kosminėje aplinkoje.

    Kodėl palydovai tampa taikiniu?

    Pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie vadinamąsias artimo priartėjimo operacijas, kai vienos valstybės palydovai manevruoja itin arti kitų šalių aparatų. Tokie veiksmai gali būti naudojami žvalgybai, signalų trukdymui ar bandymams paveikti palydovo darbą.

    „Matome vis daugiau atvejų, kai Kinijos ar Rusijos palydovai priartėja prie NATO palydovų ir taiko spaudimą: trikdo signalą ar bando perimti perduodamą informaciją“, – sakė Grzegorzas Zwolińskis.

    Jo vertinimu, incidentų rizika augs, nes orbitoje sparčiai daugėja tiek valstybinių, tiek komercinių palydovų. Didesnis objektų tankis apsunkina stebėseną, o kartu sudaro daugiau galimybių maskuoti priešiškus manevrus kaip „technines“ operacijas.

    Ką kuria „Ares Shield AI“?

    Įmonė save pristato kaip „space defense“ krypties kūrėją, apjungiantį DI analitiką ir HPM technologiją – didelės galios mikrobangas. Praktinis tikslas – laiku identifikuoti grėsmes palydovams ir pasiūlyti atsako priemonių spektrą.

    „Mūsų sistema veikia kaip eskalacijos laiptai: nuo vengimo manevrų iki galimybės sukelti priešo palydovo elektronikos sutrikimus ir galiausiai jį neutralizuoti nekontaktiniu būdu“, – sakė Grzegorzas Zwolińskis.

    Rinkoje tokios idėjos siejamos su platesne tendencija: kosmoso saugumas vis dažniau vertinamas kaip kritinės infrastruktūros apsauga. Palydovai yra pažeidžiami tiek kibernetinėms atakoms, tiek radijo ryšio trukdymui, tiek fizinio priartėjimo ar elektroninio poveikio scenarijams.

    Planuoja biržos debiutą ir emisiją

    „Ares Shield AI“ planuoja žengti į NewConnect rinką ir taip pritraukti lėšų tolesnei plėtrai. Skelbiama, kad vyksta akcijų pasirašymas, o pasiūlymo vertė siekia apie 2 300 000 eurų.

    Dalis pritrauktų pinigų turėtų būti skirta HPM technologijos demonstratoriui, orientuotam į grėsmių palydovams aptikimą ir neutralizavimą orbitoje. Likusi suma, pasak bendrovės, būtų nukreipta komandos stiprinimui ir kasdienėms veiklos reikmėms.

    Įmonė tikisi, kad pirmieji realūs orbitiniai bandymai ir komerciniai susitarimai taps atspirties tašku greitesniam augimui. Vis dėlto kosmoso gynybos srityje didžiausi iššūkiai paprastai susiję ne tik su technologijomis, bet ir su sertifikavimu, eksporto kontrolės taisyklėmis bei tarptautiniais saugumo reikalavimais.

  • Tyrimas: mikroplastikas ištisus metus su krituliais nusėda ant Everesto ir Tibeto plynaukštėje

    Naujas tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Communications Earth & Environment“, rodo, kad mikroplastiko ir nanoplastiko dalelės į Himalajus atkeliauja ne tik dėl vietinės žmonių veiklos, bet ir per atmosferos pernašą. Tai reiškia, kad net atokiausios teritorijos nėra apsaugotos nuo plastikinių teršalų, kurie cirkuliuoja ore.

    Mokslininkai, kelis mėnesius stebėję šiaurinį Everesto šlaitą ir aplinkines aukštikalnes, nustatė, kad plastiko dalelės nusėda ištisus metus. Dalį jų į kalnų paviršių atneša krituliai, o dalis nusėda „sausuoju“ būdu, kai ore esančios mikrodalelės tiesiog krenta ant žemės ar ledo.

    Tyrime pateikiami du ryškiai besiskiriantys taškai: aukštikalnių Tyrimų stotyje Čomolungma (Tibete) per parą vidutiniškai nusėda apie 64 mikroplastiko dalelės viename kvadratiniame metre. Palyginimui, Everesto bazinėje stovykloje fiksuota maždaug 23 dalelės viename kvadratiniame metre per parą.

    Šie skirtumai leidžia manyti, kad tarša priklauso ne vien nuo turistų srautų ar alpinizmo intensyvumo. Didesnę reikšmę gali turėti oro masių judėjimas, vietos meteorologinės sąlygos bei tai, kaip teršalai „sugaunami“ debesų ir kritulių.

    Tarp dažniau aptiktų medžiagų minimi poliamidas, polietilentereftalatas ir polietilenas. Tyrėjai taip pat fiksavo, kad aukštikalnių stotyje nanoplastiko koncentracija buvo didesnė nei bazinėje stovykloje, o tai kelia papildomų klausimų dėl dalelių kilmės ir jų elgsenos atmosferoje.

    Mikroplastiku vadinamos mažesnės nei 5 milimetrų plastiko dalelės. Nanoplastikas yra dar smulkesnis, todėl gali būti lengviau pernešamas vėjo srautais ir potencialiai sąveikauti su gyvais organizmais bei ekosistemomis, nors poveikio mastas ir mechanizmai vis dar aktyviai tiriami.

    Tyrėjų vertinimu, Tibeto plynaukštėje, aukščiau nei 4 000 metrų, per metus gali kauptis daugiau nei 56 tonos plastiko dalelių. Tokie skaičiai rodo, kad kalnų regionai, dažnai laikomi „švarumo etalonu“, realybėje tampa ilgalaikiais ore pernešamų teršalų „gaudyklėmis“.

    Dar viena svarbi tyrimo išvada – musonų laikotarpiu nusėdančio mikroplastiko kiekiai didėja. Tai siejama su vadinamuoju drėgnuoju nusėdimu, kai ore esančias daleles „išplauna“ lietus, sniegas ar rūkas, o kartu su krituliais jos patenka ant ledo, uolienų ir dirvožemio.

    Mokslininkai pabrėžia, kad atmosfera tampa efektyviu kanalu, kuriuo plastikiniai teršalai pasiekia vadinamąjį Trečiąjį polių – Tibeto plynaukštės regioną, kuriame sutelkta itin daug ledynų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali kelti rizikų jautrioms aukštikalnių ekosistemoms ir vandens ištekliams, nuo kurių priklauso didelė Azijos dalis.

    Šis tyrimas papildo vis augantį įrodymų lauką, kad plastiko tarša nėra tik pakrančių ar miestų problema. Net jei vietoje imamasi griežtesnių atliekų valdymo priemonių, dalis mikroplastiko į aplinką patenka per tekstilės pluoštus, padangų dilimą, pramonės šaltinius ir yra paskleidžiama oro cirkuliacijos pasauliniu mastu.