CP v2

Category: Technologijos

  • Mokslininkas savaitę fiksavo samanų signalus: 5 mln. matavimų atskleidė netikėtą aktyvumą

    Mokslininkai nustatė, kad samanos gali generuoti sudėtingą elektrinį aktyvumą, kuris panašus į lėtai sklindančius signalų „bangavimus“ per visą koloniją. Tyrimas rodo, jog samanos nėra tik atskirų, nepriklausomų ląstelių rinkinys, o veikiau tarpusavyje susijusi dinamiška sistema.

    Šias išvadas pateikė tyrėjas Andy Adamatzky, analizavęs paprastosios šluotosios samanos Brachythecium rutabulum elektrinius impulsus. Darbas publikuotas mokslo žurnale Royal Society Open Science, o rezultatai atkreipė dėmesį ir į platesnį klausimą, kaip net „paprasti“ augalai perduoda informaciją be nervų sistemos.

    Tyrimo metu samanos buvo stebimos laboratorijoje, į jų pagalvėles įsmeigus elektrodus ir nuolat registruojant elektrinius pokyčius. Kadangi samanų fiziologiniai procesai vyksta lėčiau nei daugelio kitų organizmų, stebėjimai truko apie savaitę, per kurią surinkta maždaug 5 000 000 elektrinių impulsų.

    Duomenys parodė „turtingą elektrinių įvykių repertuarą“: dalis bangų buvo greitesnės, kitos lėtai svyravo, o signalai dažnai plito per visą samanų paviršių, o ne apsiribodavo viena maža zona. Pasak autoriaus, tai leidžia svarstyti, kad samanos gali koordinuoti ir integruoti elektrinius signalus tiek erdvėje, tiek laike.

    „Mes net stebėjome impulsus, primenančius didelės amplitudės veikimo potencialus ir neuronų sekas“, – sakė Andy Adamatzky.

    Nors samanos yra vieni seniausių sausumos augalų ir neturi išsivysčiusios laidžiosios sistemos, jos sugeba išgyventi sudėtingomis sąlygomis, sudarydamos tankias „pagalvėles“. Tokios pagalvėlės dažnai yra daugybė atskirų, tačiau giminingų individų, todėl signalų sklaida per visą darinį gali būti susijusi su kolektyviniu atsaku į drėgmės, šviesos ar temperatūros pokyčius.

    Šiuolaikinėje augalų biologijoje vis dažniau akcentuojama, kad elektriniai signalai augaluose nėra egzotika: jie siejami su reakcijomis į stresą, mechaninį dirgiklį, vandens trūkumą ar pažeidimus. Nauji samanų duomenys papildo šią kryptį, nes rodo, kad net labai paprastos sandaros augalai gali turėti elektrinio „bendravimo“ mechanizmus, veikiančius kolonijos mastu.

    Tokio tipo matavimai atveria kelią detalesniems tyrimams, kaip elektriniai signalai susiję su ekologiniu atsparumu ir kolonijų gyvybingumu. Praktiniu požiūriu tai gali būti reikšminga ir aplinkos stebėsenai, nes samanos dažnai naudojamos kaip jautrūs indikatoriai, reaguojantys į taršą ar mikroklimato pokyčius.

    Kartu tai yra ir duomenų analizės iššūkis: milijonai impulsų per trumpą laiką reiškia, kad svarbią vietą gali užimti automatizuoti metodai, įskaitant DI, padedantys atpažinti pasikartojančius dėsningumus ir galimas „signalo gramatikas“. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tokie rezultatai nereiškia, jog samanos turi smegenis ar sąmonę, greičiau tai signalų perdavimo ir koordinacijos reiškiniai augalų fiziologijos rėmuose.

  • Černobylio draustinyje rudenį suaktyvėję vilkai keliautojus stebina: mokslininkai paaiškino kodėl

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos draustinyje rudenį fiksuojamas didesnis vilkų aktyvumas. Tyrėjai teigia, kad tai susiję ne su išskirtiniais pavojais, o su natūraliu metų laiko ritmu, kai jaunikliai sparčiai bręsta ir šeimos grupės persitvarko.

    Pasak specialistų, vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį vilkiukai tampa labiau savarankiški. Šiuo laikotarpiu jie mokosi medžioklės, treniruoja persekiojimą ir vis daugiau laiko praleidžia kartu su suaugusiais vilkais, perimdami elgseną, reikalingą žiemai.

    „Rugsėjį vilkų gyvenimas pamažu pereina į rudeninį režimą: jaunikliai mokosi medžioti, o gauja daugiau juda ir tikrina savo maršrutus“, – sakė draustinio tyrėjai.

    Mokslininkai aiškina, kad rudenį vilkai tampa mobilesni, nes plečiasi jų klajonių teritorijos, intensyvėja kvapinių žymių palikimas, dažnėja kontaktai su kitomis gaujomis. Trumpėjant dienoms, aktyvumas vis dažniau persikelia į prieblandą ir naktį, todėl gyvūnai dažniau užfiksuojami fotospąstais.

    Kartu tai metas, kai plėšrūnai ruošiasi šaltajam sezonui: kaupia riebalų atsargas, augina tankesnį pavilnį, o jaunikliams perduoda svarbiausius išgyvenimo įgūdžius. Tyrėjai pabrėžia, kad toks suaktyvėjimas rudenį būdingas daugeliui vilkų populiacijų Europoje ir paprastai rodo ne „staigų pagausėjimą“, o sezoninį elgsenos pokytį.

    Draustinio darbuotojai taip pat primena, kad atskirų rūšių gausėjimo ar migracijos vertinimui neužtenka vien pavienių vaizdo įrašų. Patikimesnį vaizdą suteikia ilgalaikiai stebėjimai, fotospąstų duomenys ir pėdsakų analizė, leidžianti vertinti ne tik buvimą, bet ir judėjimo kryptis bei įpročius.

    Pastaruoju metu Černobylio zonoje fiksuojama ir kitų stambių žinduolių veikla. Specialistai skelbia, kad fotospąstai bei lauko stebėjimai padeda sekti kanopinių migraciją ir plėšrūnų pasiskirstymą, o tai svarbu vertinant ekosistemos būklę teritorijoje, kur žmogaus veikla dešimtmečius yra smarkiai apribota.

  • Žmogaus plaukų baltymas dantų pastoje: Londono fondai į emalio atkūrimą investuoja 3,7 mln. eurų

    Žmogaus plaukų baltymas dantų pastoje: Londono fondai į emalio atkūrimą investuoja 3,7 mln. eurų

    Londone įsikūręs rizikos kapitalo fondas Hoxton Ventures kartu su The Venture Collective investuoja į Jungtinės Karalystės startuolį Eterna Regeneratives, kuris kuria dantų emalį galinčią atkurti technologiją. Pasak su sandoriu susipažinusių šaltinių, sėklos etapo raundas siekia apie 3,7 mln. eurų.

    Startuolis siekia komercializuoti keratiną – baltymą, randamą žmogaus plaukuose ir avių vilnoje – ir pritaikyti jį priemonėse, skirtose emalio pažeidimams mažinti. Pagrindinė idėja paprasta: ne tik apsaugoti dantis, bet ir skatinti mineralinio sluoksnio „užlopymą“ ten, kur emalis jau nusidėvėjęs.

    Kaip tai veikia?

    Eterna Regeneratives yra King’s College London mokslinių tyrimų pagrindu sukurta įmonė, įsteigta 2024 metais. Komanda vysto biomaterialų regeneracijos platformą, o pirmasis praktinis pritaikymas orientuotas į emalio ir kaulo atstatymą.

    Startuolio teigimu, jų tyrimai rodo, kad keratinas, užteptas ant danties paviršiaus ir sąveikaudamas su seilių mineralais, gali suformuoti storesnę mineralinę dangą. Ši danga siekia atkartoti natūralaus emalio struktūrą ir taip sustiprinti pažeistas vietas.

    Įmonė svarsto kelias produkto formas: kasdienę dantų pastą arba gelį, kurį būtų galima tiksliau užtepti ant jautriausių vietų. Tokie sprendimai būtų ypač aktualūs žmonėms, kurių emalis silpnėja dėl rūgščių poveikio, dantų griežimo ar dažnų ėduonies epizodų.

    Ar tai pakeis fluoridą?

    Eterna Regeneratives viešai akcentuoja ambiciją kurti apsaugą nuo ėduonies, kuri tam tikrais atvejais galėtų būti veiksmingesnė nei fluoridas. Vis dėlto fluoridas šiuo metu išlieka plačiausiai moksliškai pagrįsta priemonė ėduonies prevencijai, todėl bet kokie alternatyvūs teiginiai praktikoje turės remtis klinikiniais tyrimais ir reguliaciniu patvirtinimu.

    Rinkoje pastaraisiais metais stiprėja tendencija kurti vadinamąsias remineralizacijos priemones: nuo kalcio ir fosfatų technologijų iki bioaktyvių dangų. Tokie produktai siekia ne pakeisti odontologiją, o sumažinti ankstyvų pažeidimų progresavimą ir atitolinti gręžimą ar plombavimą.

    Kodėl investuotojai tuo tiki?

    Investuotojų dėmesį traukia ne tik pati dantų pastos idėja, bet ir platesnė biomaterialų platforma, kuri ateityje galėtų būti pritaikoma ir kaulo regeneracijai. Jei technologija pasiteisintų, tai reikštų didesnį potencialą nei vienas vartotojiškas produktas.

    Hoxton Ventures bendraįkūrėjas Husseinas Kanji šią kryptį apibūdino trumpai ir ambicingai.

    „Atauginti dantis ir kaulus. Dar kartą įrodome, kad Jungtinė Karalystė gali inovacijomis aplenkti pasaulį“, – sakė Husseinas Kanji.

    Artimiausias etapas startuoliui – išplėsti tyrimus, įrodyti veiksmingumą realiomis naudojimo sąlygomis ir pasiruošti kelionei per saugumo, kokybės bei reguliacinius reikalavimus. Tik po to tokia technologija galėtų priartėti prie masinės rinkos ar odontologijos kabinetų.

  • „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų: DI agentais žada automatizuoti pramonės pirkimus ir operacijas

    „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų: DI agentais žada automatizuoti pramonės pirkimus ir operacijas

    DI skaitmeninių darbuotojų pramonės įmonėms kūrėja „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų A serijos investiciją, praėjus maždaug metams nuo starto. Finansavimo raundui vadovavo „Felicis“, dalyvavo ir ankstesni investuotojai „Sequoia Capital“ bei „The Westly Group“.

    Bendrovė kuria DI agentus, skirtus automatizuoti pirkimų ir operacinių procesų grandines dideliuose gamintojų tinkluose. „Magentic“ sprendimas veikia kaip kelių agentų sistema ir integruojasi su įrankiais, kuriais darbuotojai jau naudojasi kasdien, įskaitant „Microsoft Teams“, el. paštą ir vidines įmonių sistemas.

    Kam skirti DI agentai?

    „Magentic“ teigia, kad jos agentai gali valdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos: įvertinti, ar produktą geriau pirkti ar kurti viduje, atrinkti tiekėjus, derėtis dėl sutarčių, administruoti užsakymus ir apdoroti sąskaitas. Sprendimas taikomas tiek netiesioginiams pirkimams, tiek tiesioginėms žaliavų ir kitų gamybos įvesties resursų išlaidoms.

    Tokio tipo automatizavimas tampa aktualus pramonės ir pirkimų komandoms, kurios susiduria su augančiais darbo krūviais, tiekimo grandinių sutrikimais ir griežtesniu biudžetų spaudimu. Didelėse gamybos organizacijose dažnai tenka dirbti su nevienalyte IT aplinka, kur greta modernių sistemų išlieka senos verslo programos ir skaičiuoklės.

    Saugumas ir diegimas įmonėse

    Įmonė akcentuoja, kad platforma pritaikyta dideliems diegimams, todėl numato saugumo kontrolę ir skirtingus diegimo modelius. Tarp jų minimi susitarimai dėl duomenų nesaugojimo su didžiaisiais DI tiekėjais, kelių debesijos aplinkų palaikymas ir izoliuoti diegimai skirtinguose duomenų regionuose.

    Tokie sprendimai ypač svarbūs pramonės bendrovėms, kur pirkimų, sutarčių ir tiekėjų duomenys laikomi jautriais, o vidiniai procesai dažnai turi atitikti griežtus atitikties reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad DI agentai turi ne tik „parašyti laišką“ ar paruošti santrauką, bet ir veikti pagal įmonės taisykles bei audito logiką.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Magentic“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos paspartinti DI agentų vystymą, išplėsti platformą į papildomus pirkimų ir tiekimo grandinės scenarijus bei stiprinti tyrimus. Fokusas krypsta į DI sistemas, kurios geba spręsti sudėtingas optimizavimo užduotis pramonės operacijose, kai sprendimai priklauso nuo daugybės kintamųjų.

    „Fizinis pasaulis išgyvena didžiausią kapitalo išlaidų ciklą istorijoje, kurį skatina DI paklausa, ir tai vyksta prekybos trikdžių bei geopolitinių iššūkių fone. Įmonės, kurios į kiekvieną sprendimą įdiegs geriausią įmanomą intelektą, ir bus tos, kurios sistemingai didins savo konkurencinį pranašumą“, – sakė „Magentic“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Robin Van Aeken.

    „Kuriame DI, kuris gali diagnozuoti problemas, suplanuoti pataisymus, imtis veiksmų ir užbaigti darbus, vienu metu apdorodamas gigabaitus ir terabaitus įvairių formatų duomenų“, – sakė „Magentic“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Odhran O’Donoghue.

  • Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Kas pasakyta apie SAFE lėšas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per kreipimąsi užsiminė, kad dalis nepanaudotų programos SAFE lėšų galėtų būti nukreipta bendriems projektams su Ukrainos įmonėmis. Toks signalas iš karto sukėlė audringą reakciją: Ukrainoje tai vertinama kaip reali galimybė gauti užsakymų ir technologinių partnerių Europoje.

    SAFE yra Europos masto gynybos finansavimo instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų apimties paramą, orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą. Šio instrumento esmė yra skatinti bendrus pirkimus ir pramonės projektus, kad Europoje greičiau atsirastų daugiau kritinės karinės produkcijos.

    Lenkija perspėja: taisyklės kol kas aiškios

    Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad pristatyta idėja dar nėra patvirtintas sprendimas. Varšuva primena, jog galiojančiame SAFE reglamentavime yra aiškiai apibrėžta, kam lėšos gali būti naudojamos, todėl bet kokie nukrypimai turėtų būti politiškai ir teisiškai pagrįsti.

    Lenkijos gynybos ministerijos pozicija siejama ir su praktiniu interesu: dar anksčiau Europos Komisija buvo nurodžiusi, kad nepanaudotos SAFE lėšos galėtų būti perskirstomos vėlesniuose kvietimuose. Dėl to kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, yra rodžiusios susidomėjimą papildomu finansavimu savo poreikiams.

    Ukrainos žiniasklaida kalba apie konkurenciją

    Ukrainos gynybos tematikos leidinys Defence Express įvertino, kad Varšuva ir Kyjivas gali tapti konkurentais kovoje dėl SAFE dotacijų ir užsakymų. Ukrainos pusė tikisi, kad aiškesnis teisinis „langas“ europiniams ir ukrainietiškiems projektams padidintų garantijas, jog dalis nepanaudotų pinigų pasieks būtent bendras iniciatyvas.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai pranešė apie naują programą bendriems gynybos projektams su Ukraina, rasti priešininkų tarp ES šalių nebus sunku, ypač kai kalba pasisuka apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    Defence Express nurodo, kad iš 150 mlrd. eurų bendro SAFE „voko“ iki šiol buvo paskirstyta 130,5 mlrd. eurų. Tokiu atveju teorinis nepanaudotų lėšų dydis siektų 19,5 mlrd. eurų, o tai ir yra suma, kuri galėtų tapti politinių diskusijų objektu.

    Leidinys taip pat mini scenarijų, jog dėl vidaus politikos ir artėjančių rinkimų Italija galėtų atsisakyti maždaug 6 mlrd. eurų SAFE paskolos dalies, nukreipdama prioritetus į socialines reikmes. Jei taip nutiktų, nepanaudotų lėšų apimtis galėtų priartėti prie maždaug 25,5 mlrd. eurų.

    Iki kada galioja sprendimai ir išleidimo terminai?

    Pagal programos rėmus sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Taip pat numatyta, kad gautos lėšos turi būti panaudotos ir tinkamai atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turėtų būti pristatyta ir užsakyta karinė įranga.

    Tai reiškia, kad „nepanaudotų lėšų“ tema greičiausiai kartosis ir ateinančiais metais: vėluojant pirkimams, keičiantis vyriausybėms ar prioritetams, dalis numatytų sumų gali likti neišnaudota. Būtent todėl Kyjivo siekis įsitraukti į europinius gynybos projektus gali susidurti su konkurencija ir politiniu atsargumu iš kai kurių ES sostinių.

  • DI agentai pradėjo kurti savo kalbą: mokslininkai sunerimę, kontrolė gali slysti

    DI agentai pradėjo kurti savo kalbą: mokslininkai sunerimę, kontrolė gali slysti

    Mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, kas nutinka, kai šimtai ar tūkstančiai dirbtinio intelekto agentų veikia kartu ir ilgą laiką bendrauja tarpusavyje be žmogaus įsikišimo. Naujesni eksperimentai rodo, kad tokiose aplinkose agentai ima trumpinti žinutes, keisti gramatiką ir kurti savitus „dialektus“, kurių prasmė žmonėms tampa sunkiai atsekama.

    Tokią tendenciją aprašė bendrovė „Emergence AI“, atlikusi kelių paralelinių skaitmeninių pasaulių simuliacijas su agentais, turinčiais skirtingas užduotis ir elgsenos taisykles. Ilgesnės trukmės bandymai leido pamatyti, kaip nauji žodžiai ar formuluotės atsiranda staiga ir greitai išplinta visoje agentų „bendruomenėje“, nes kiti agentai jas perima kaip patogesnes.

    „Esame giliai susirūpinę, nes ne iki galo suprantame, kodėl šios sistemos pradeda komunikuoti taip, kad žmogui darosi vis sunkiau tai perskaityti ir patikrinti“, – sakė „Emergence AI“ vadovas Satya Nitta.

    Ekspertai pabrėžia, kad problema susijusi ir su vadinamuoju juodosios dėžės efektu, kai net kūrėjams sudėtinga paaiškinti, kodėl modelis priima vieną ar kitą sprendimą. Kai agentų tarpusavio dialogas tampa labiau sutankintas ir „kodinis“, žmogaus galimybės audituoti ketinimus, klaidas ar piktnaudžiavimą mažėja, ypač jei agentai veikia realiose sistemose.

    Tyrėjai aiškina, kad agentų kalbos pokyčius gali skatinti patys mokymo metodai. Šiuolaikiniai modeliai siekia efektyvumo, todėl natūralios kalbos aiškumas jiems nėra būtinybė, jei tik užduotys atliekamos greičiau ir su mažesnėmis skaičiavimo sąnaudomis. Daugiagentėse aplinkose prie to prisideda ir „užkrato“ efektas, kai vieno agento patogi formuluotė kitų greitai nukopijuojama ir įtvirtinama.

    Kita rizikos pusė – kibernetinis saugumas. Tekste minimi atvejai, kai analitikams būna sunku interpretuoti automatizuotų sistemų vidinius mainus, nes komunikacija per trumpą laiką tampa stipriai iškraipyta. Specialistai lygina tai su žmonių naudojamais kodais ar žargonu, kai siekiama apsunkinti stebėseną, tik šiuo atveju greitį ir mastą užtikrina automatizavimas.

    Technologijų bendrovės ir reguliuotojai vis dažniau kalba apie poreikį nustatyti taisykles, kad autonominės sistemos privalėtų bendrauti žmonėms suprantamu, audituojamu būdu. Pavyzdžiui, „Microsoft“ yra viešai aptarusi principą, kad autonominis programinis agentas neturėtų naudoti nepermatomo, žmogui neįskaitomo komunikacijos formato nei bendraudamas su žmogumi, nei su kitais agentais.

    Vis dėlto dalis inžinierių mato ir pragmatinę pusę: mašinoms optimizuota kalba teoriškai galėtų sumažinti dviprasmybes, kurios natūraliose kalbose išsprendžiamos kontekstu. Tokios iniciatyvos kaip „Ainglish“ siekia sukurti tikslesnį, mažiau dviprasmišką dialektą, kuris būtų efektyvesnis mašinų tarpusavio koordinacijai, tačiau kartu išlaikytų galimybę viską išversti atgal į žmonių kalbą.

    Kritikai primena, kad čia slypi esminė dilema: kuo komunikacija labiau optimizuojama mašinoms, tuo sunkiau garantuoti, kad žmogus išliks galutinis sprendimų prižiūrėtojas. Todėl vis dažniau akcentuojama ne tik modelių „protingumo“, bet ir jų skaidrumo, atsekamumo bei saugaus diegimo praktika, ypač kai agentai pradedami taikyti infrastruktūroje, kibernetinėje gynyboje ar moksliniuose tyrimuose.

    „Emergence AI“ teigia paviešinusi eksperimentų žurnalus ir konfigūracijas, kad kitos tyrėjų grupės galėtų tikrinti rezultatus ir gilintis į mechanizmus, dėl kurių atsiranda tokie dialektai. Ekspertų vertinimu, šių procesų supratimas tampa viena svarbiausių sąlygų saugiai plėsti daugiagenčių DI sistemų naudojimą realiame pasaulyje.

  • Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Rugsėjo 19–20 naktį Ukraina surengė didelę dronų ir raketų ataką prieš taikinius Maskvos srityje. Pranešta apie gaisrus logistikos parke Sofjino ir naftos perdirbimo objektuose Kapotnios rajone, maždaug 15 kilometrų nuo Kremliaus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakoje panaudota naujausia šalies arsenalo ginkluotė – sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“, kurią kuria bendrovė „Fire Point“. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose esą matyti raketos nuolaužos, rastos apie 25 kilometrus nuo Maskvos centro.

    Nepriklausomai patvirtinti, kokią žalą padarė smūgiai ir ar visi taikiniai buvo pasiekti, kol kas sudėtinga. Tokiais atvejais informacija dažnai skiriasi: dalis pranešimų remiasi vietos gyventojų liudijimais, o dalis – oficialių institucijų pareiškimais, kurie karo metu paprastai būna riboti.

    Kas žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ pristatoma kaip pirmasis Ukrainoje pagamintas sunkesnės klasės tolimojo nuotolio raketinis sprendimas. Pasak gamintojo, raketos sparnų mojis siekia apie 6 metrus, startinė masė – apie 6 000 kilogramų, o kovinė apkrova – iki 1 150 kilogramų.

    Gamintojo nurodomas nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o maksimalus greitis – apie 950 kilometrų per valandą. Specialistai pažymi, kad tokie skaičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis, o reali skrydžio sparta gali skirtis priklausomai nuo profilio ir aukščio.

    Vokietijos raketinės ginkluotės analitikas Fabianas Hoffmannas anksčiau yra vertinęs, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Ukraina galėjo panaudoti apie 50 tokio tipo raketų, o patvirtintų pataikymų skaičius galėjo būti gerokai mažesnis. Tačiau tikslus efektyvumas viešai lieka neaiškus dėl ribotos patikimos vaizdinės ir techninės informacijos.

    Technologijos ir partnerystės klausimas

    Raketa, kaip skelbiama, naudoja turboventiliatorinį variklį AI-25TL. Toks sprendimas būdingas sparnuotosioms raketoms, kurių pagrindinis pranašumas – didelis nuotolis ir galimybė skristi žemiau, apsunkinant aptikimą radarais.

    Prancūzijos leidinyje skelbta, kad FP-5 gali būti integruota prancūzų koncerno „Safran“ sukurta navigacijos ir taikymo sistema, apie tai esą kalbėta gynybos parodoje Paryžiuje. Jei tokia integracija iš tiesų įvyko, ji galėtų reikšmingai didinti pataikymo tikslumą, ypač ilgo nuotolio skrydžiuose.

    Ši ataka dar kartą parodo tendenciją, kai Ukraina siekia perkelti karo dinamiką į tolimą Rusijos užnugarį ir spausti logistikos bei energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu tokie smūgiai kelia vis daugiau klausimų dėl oro gynybos efektyvumo aplink Maskvą ir dėl to, kaip greitai abi pusės prisitaiko prie besikeičiančių technologijų.

  • Rusija patobulino „Gieran-5“ dronus: smogia netoli Lenkijos sienos ir gali skristi dar toliau

    Rusija patobulino „Gieran-5“ dronus: smogia netoli Lenkijos sienos ir gali skristi dar toliau

    Ukrainos saugumo tarnyba kartu su ukrainiečių gamintoju „Wild Hornets“ paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti ore perimami rusiški „Gieran-5“ dronai. Šis modelis siejamas su rusiškais smogiamaisiais bepiločiais, kurie naudojami atakoms prieš infrastruktūrą ir taikinius dideliu atstumu.

    Skelbiama, kad „Gieran-5“ yra turboreaktyviniu varikliu varomas dronas, galintis pasiekti iki 600 kilometrų per valandą greitį. Taip pat minima, kad kai kuriais atvejais šie dronai galėjo nuskristi iki maždaug 960 kilometrų, o kovinė galvutė gali sverti iki 90 kilogramų.

    Kas pasikeitė konstrukcijoje

    Ukrainos karinės tematikos šaltiniai atkreipė dėmesį į naują konstrukcinę detalę: variklis matomas ne išorinėje gondoloje virš fiuzeliažo, o integruotas į patį korpusą. Tokia schema skiriasi nuo anksčiau viešai fiksuotų „Gieran-5“ variantų.

    Variklio perkėlimas į korpusą gali sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą, nes nelieka papildomų tvirtinimų ir išsikišimų, didinančių priekinį plotą. Esant deklaruojamam 450–600 kilometrų per valandą greičiui, toks pasipriešinimo sumažinimas tampa ypač reikšmingas.

    Mažesni nuostoliai ore paprastai reiškia ir efektyvesnį degalų naudojimą, lengviau išlaikomą kreiserinį greitį bei stabilesnį skrydį. Dėl to gali augti ir realus nuotolis, o kai kurios analizės leidžia svarstyti, kad po modifikacijų jis gali perkopti 1 000 kilometrų ribą.

    Kodėl tai svarbu regiono saugumui

    Tokio nuotolio ir greičio smogiamieji dronai kelia grėsmę ne tik fronto zonai, bet ir Vakarų Ukrainos objektams, nes leidžia smogti iš gilesnių užnugario teritorijų. Praktikoje tai apsunkina gynybą, nes įspėjimo laikas trumpėja, o perėmimo langas tampa siauresnis.

    Tekste minima, kad „Gieran-5“ buvo panaudotas atakai naktį iš rugsėjo 12 į 13 dieną, kai taikiniu tapo sunkvežimis pasienio perėjimo zonoje Dorohusk–Jagodzin, maždaug už 800 metrų nuo Lenkijos sienos. Taip pat nurodoma, kad per kitą ataką rugsėjo 17 dieną dronas galėjo nukristi maždaug už 3 kilometrų nuo sienos.

    Mažesnis matomumas ir kompromisai

    Integruotas variklis gali turėti ir papildomą efektą: korpusas iš dalies pridengia įkaitusias variklio dalis, todėl teoriniu požiūriu gali mažėti šiluminis kontrastas infraraudonųjų spindulių ruože. Tai gali apsunkinti dalį aptikimo priemonių, nors realus poveikis priklauso nuo konkrečios konstrukcijos ir skrydžio režimų.

    Kita vertus, toks sprendimas paprastai reikalauja sudėtingesnės vidaus sandaros: reikia oro įsiurbimo kanalų, izoliacijos, tvirtinimų, o tai užima vietą fiuzeliaže. Dėl to gamintojams tenka rinktis, ar aukoti dalį degalų talpos, ar keisti kitus komponentus, kad būtų išlaikyti ankstesni parametrai.

    Ukrainos pusės paviešinta medžiaga rodo, kad dronų evoliucija tęsiasi, o konstrukciniai pakeitimai orientuoti į didesnį efektyvumą ir sudėtingesnį perėmimą. Tai reiškia, kad oro gynybai vis dažniau tenka prisitaikyti prie greitesnių, toliau skrendančių ir potencialiai sunkiau aptinkamų grėsmių.

  • Lenkijos mokesčių inspekcija pradėjo patikras: tikrina banko sąskaitas ir kriptovaliutų pajamas

    Lenkijos mokesčių administracija suintensyvino patikras, kurių metu analizuoja gyventojų banko sąskaitas ir galimai nedeklaruotas pajamas. Daug dėmesio skiriama operacijoms, susijusioms su kriptovaliutomis, ypač laikotarpiu po spartaus rinkos augimo ir vėlesnių korekcijų.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad pareigūnai naudojasi tarptautiniu CRS standartu, pagal kurį mokesčių institucijos keičiasi informacija apie finansines sąskaitas tarp EBPO šalių. Tai leidžia greičiau gauti duomenis apie užsienio sąskaitas, o vėliau prašyti paaiškinimų arba pradėti kontrolės veiksmus.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu krypsta į 2021 metus, kai kriptovaliutų rinka pasiekė aukštumas ir daug gyventojų aktyviai prekiavo. Pabrėžiama, kad tokie veiksmai dažnai nėra viso turto patikrinimas, o orientuojasi į konkrečius sandorius ir deklaracijas, susijusias su virtualiomis valiutomis.

    Lenkijos Finansų ministerija yra patvirtinusi, kad patikros vyksta, tačiau detalių, kiek asmenų ar sąskaitų jau patikrinta, nepateikia. Skelbiama, kad 2025 metais finansinių paslaugų ir prekybos kriptovaliutomis srityje atlikta daugiau nei 100 mokestinių ir muitinės bei mokesčių kontrolės veiksmų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 40.

    Ekspertai teigia, kad mokesčių administratorius asmenis dažniausiai atsirenka pagal kelis požymius: ryšius su kriptovaliutų paslaugų teikėjais, automatizuotų rizikos modelių signalus ir iš trečiųjų asmenų gaunamą informaciją. Praktikoje tai reiškia, kad riziką gali padidinti ne tik didesnės sumos ar dažni pervedimai, bet ir iš aplinkos gauti pranešimai apie galimai nedeklaruotas pajamas.

    Jei mokesčių mokėtojas negali pagrįsti teisėtos pajamų kilmės, institucija gali nustatyti papildomą mokestinę prievolę ir taikyti 75 proc. tarifą nedeklaruotoms pajamoms. Tyčinio pajamų slėpimo atvejais, pavyzdžiui, naudojant suklastotą tapatybę ar kitus neteisėtus veiksmus, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

  • Lenkija svarsto trumpesnį darbo laiką vyresniems: ką planuoja Vyriausybė ir kam tai galiotų

    Lenkijos Vyriausybė svarsto galimybę nuo tam tikro amžiaus taikyti trumpesnį darbo laiką vyresniems darbuotojams, siekiant sudaryti daugiau galimybių poilsiui ir atsigavimui. Šią kryptį viešai įvardijo šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk, pabrėždama, kad darbo rinka turėtų labiau prisitaikyti prie senstančios visuomenės.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad įstatyminis pensinis amžius nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodantys siūlymai šia tema esą tėra pavienės nuomonės. Pasak jos, valstybės tikslas yra ne prievarta, o paskatos, kad žmonės, jei nori, galėtų išlikti darbo rinkoje ilgiau.

    Kol kas nėra aišku, kaip praktiškai atrodytų trumpesnio darbo laiko modelis, nuo kokio amžiaus jis būtų taikomas ir ar apimtų visas profesijas. Vis dėlto užsimenama, kad sprendimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o prieš priimant politinį sprendimą būtų vykdomas bandomasis projektas.

    „Jeigu darbo laikas galėtų būti trumpesnis, o poilsio būtų daugiau, galbūt žmonės būtų labiau linkę ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje. Paskatos – taip, prievarta – ne“, – sakė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk.

    Verslo atstovai akcentuoja, kad vyresnių darbuotojų įsitraukimas tampa vis svarbesnis dėl demografinių pokyčių ir darbuotojų trūkumo. Organizacija Pracodawcy RP pažymi, kad patyrę specialistai suteikia įmonėms stabilumo ir žinių, o kartų įvairovė darbo vietose padeda jaunesniems greičiau mokytis.

    Diskusijoje apie trumpesnį darbo laiką neišvengiamai kils klausimas, kas ir kaip finansuotų tokį pokytį: ar mažėtų atlyginimas, ar dalį kaštų kompensuotų valstybė, ar būtų numatytos mokesčių lengvatos darbdaviams. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip būtų sprendžiama darbuotojų trūkumo problema sektoriuose, kuriuose pamaininis darbas ar fizinis krūvis yra didelis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sprendimai galėtų būti vertinami kaip priemonė didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir atidėti ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo konkretaus modelio, jo taikymo apimties ir to, ar paskatos bus pakankamai patrauklios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.