CP v2

Category: Technologijos

  • Antarktida nuo 2020 metų netikėtai kaupia ledą: mokslininkai aiškina, kas iš tiesų vyksta

    Nuo 2020 metų Antarktidos ledo skydas, remiantis palydoviniais matavimais, netikėtai fiksuoja masės prieaugį. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog globalus atšilimas sustojo, o veikiau atspindi trumpalaikius klimato sistemos svyravimus.

    Naujausi darbai sieja šį reiškinį su didesniu sniego kiekiu Rytų Antarktidoje. Būtent gausesni krituliai gali laikinai padidinti ledo masę net ir šylant planetai, nes šiltesnė atmosfera pajėgia išlaikyti daugiau drėgmės.

    Mokslininkai nurodo, kad svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti įšilęs vandenynas tropikuose, ypač regione, kur susitinka vakarinė Ramiojo vandenyno dalis ir rytinė Indijos vandenyno dalis. Toks ilgiau trunkantis šilumos perteklius gali pakeisti atmosferos cirkuliaciją ir drėgmės pernašą į pietus.

    2021–2023 metais, tyrėjų vertinimu, susiformavo atmosferinių bangų grandinė, susijusi su Rossby bangomis, kuri nukreipė daugiau drėgmės Antarktidos link. Dalis papildomos drėgmės atkeliauja vadinamosiomis atmosferos upėmis, kurios trumpais laikotarpiais atgabena didžiulius vandens garų kiekius ir sukelia intensyvius snygius.

    Net jei Rytų Antarktidoje laikinai daugėja sniego ir ledo masės, Vakarų Antarktida išlieka pažeidžiama dėl šiltesnio vandenyno poveikio ledo lentynoms ir spartėjančio ledynų slinkimo į jūrą. Tai reiškia, kad trumpalaikis prieaugis vienoje žemyno dalyje gali tik iš dalies kompensuoti nuostolius kitoje.

    Be to, keli metai su mažiau atmosferos upių ar pasikeitusia cirkuliacija gali greitai apversti balansą. Todėl tyrėjai šį epizodą vertina kaip trapų, nuo natūralių svyravimų priklausantį laikotarpį, o ne ilgalaikę tendenciją.

    Antarktidos masės pokyčiai dažnai vertinami naudojant gravitacinių matavimų palydovų duomenis, kurie leidžia aptikti, kur ir kiek keičiasi ledo skydą sudarančios masės. Tokie stebėjimai padeda atskirti regionus, kur ledo daugėja dėl snygio, nuo vietų, kur ledo netenkama dėl tirpsmo ir ledynų „nutekėjimo“ į vandenyną.

    Mokslininkai primena, kad Antarktidos ledo skydas turi milžinišką jūros lygį kelti galinčio vandens atsargą: visiškas jo ištirpimas teoriškai reikštų apie 58 metrų pasaulinio vandenyno lygio kilimą. Dėl to net ir laikini masės prieaugiai nekeičia esminio klausimo: ilgalaikė rizika išlieka, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nemažės.

    „Antarktida šiuo metu yra trapaus balanso būsenoje“, – sakė klimatologė Ruth Mottram.

    Jos teigimu, nors gausesni snygiai kurį laiką gali padaryti masės balansą teigiamą, ledo tekėjimas į vandenyną kai kuriose vietose tuo pat metu greitėja. Tai reiškia, kad dabartinę situaciją reikėtų vertinti kaip signalą apie sudėtingą klimato sistemos dinamiką, o ne kaip paneigimą, kad planeta šyla.

  • Kodėl paukščiai nenukrenta nuo šakų miegodami: mokslininkai paaiškina mechanizmą

    Paukščiai, priešingai nei žmonės, miegodami retai praranda pusiausvyrą ir gali valandų valandas ramiai tūnoti ant šakos. Tai įmanoma dėl jų kojų sandaros ir vadinamojo automatinio suėmimo mechanizmo, kuris veikia net tada, kai raumenys atsipalaiduoja.

    Dauguma ant šakų tupinčių smulkių paukščių priklauso žvirbliniams, kuriems būdingas patogus pirštų išsidėstymas: trys pirštai nukreipti į priekį, o vienas atgal. Toks „žnyplinis“ suėmimas leidžia šaką apimti iš kelių pusių ir stabiliai išlaikyti kūno svorį.

    Svarbiausia dalis prasideda paukščiui nutūpus: sulenkiant koją įsitempia sausgyslės, susijusios su pėda ir pirštais, o pirštai automatiškai tvirčiau susiveržia aplink šaką. Tai reiškia, kad paukščiui nereikia sąmoningai „laikyti“ šakos ar nuolat įtempti raumenų, kad nenukristų.

    Ornitologijos tyrimuose šis reiškinys dažnai apibūdinamas kaip pasyvus fiksavimas: svoris, tenkantis kojai, padeda suaktyvinti sausgyslių darbą, o suėmimas išlieka stabilus net miego metu. Dėl to paukščio poilsis ant šakos tampa energetiškai taupesnis, nes mažiau eikvojama raumenų darbo.

    Kai kurioms rūšims vien suėmimo nepakanka, todėl svarbus ir balansas bei kūno sandara. Paukščių kojų anatominė „logika“ skiriasi nuo žmogaus: tai, kas iš šono atrodo kaip atgal sulenktas kelis, dažniausiai yra čiurna, o tikrasis kelis yra aukščiau ir neretai paslėptas po plunksnomis.

    Tokia kaulų ir sąnarių padėtis padeda kūno masei išlikti virš atramos taško, todėl išlaikoma pusiausvyra net ilsintis. Kai kurių paukščių sausgyslės ir sąnarių konstrukcija dar labiau sumažina pastangas, reikalingas stabiliai laikysenai ant laktos ar šakos.

    Įdomu ir tai, kad dalis paukščių ilsisi stovėdami ant vienos kojos, pavyzdžiui, flamingai ar garniai. Toks poilsis siejamas ne tik su stabilumu, bet ir su šilumos taupymu, nes sumažėja per kojas ir pėdas prarandamos šilumos kiekis, ypač vėsesnėmis sąlygomis.

    Apibendrinant, paukščiai nenukrenta nuo šakų miegodami todėl, kad jų pėdos, pirštai, sausgyslės ir pusiausvyros sistema yra evoliuciškai pritaikyti tupėjimui. Vieniems svarbiausias automatinis pirštų suėmimas, kitiems papildomai padeda laikysena ir subtili raumenų kontrolė.

    Kaip tai susiję su paukščių elgsena?

    Toks mechanizmas paaiškina, kodėl paukščiai gali saugiai miegoti aukštai medžiuose, kur mažiau plėšrūnų. Be to, gebėjimas stabiliai ilsėtis ant šakos leidžia taupyti energiją, kuri būtina skrydžiui, termoreguliacijai ir maisto paieškai.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugelis rūšių gali rinktis nakvynės vietas net ir vėjuotose, nepatogiose medžių vietose, o rizika nukristi išlieka maža. Vis dėlto stipri audra, staigus išgąstis ar prasta sveikata gali sutrikdyti pusiausvyrą, todėl visiška „garantija“ gamtoje neegzistuoja.

  • Odesos srityje nufilmuota reta akimirka: rožiniai pelikanai ir mažosios baltosios garnės ruošiasi migracijai

    Odesos srityje, Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke, mokslininkai užfiksavo, kaip reti paukščiai intensyviai maitinasi ir telkiasi prieš rudeninę migraciją. Vaizdo įraše matyti rožiniai pelikanai ir mažosios baltosios garnės, besimaitinančios greta sekliose lagūnose.

    Apie stebėjimą pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas. Pasak jo, paukščiai ruošiasi ilgam skrydžiui net ir karo fone, kai natūralias buveines nuolat pasiekia triukšmas.

    „Tai karo 2026 metų ruduo. Paukščiai aktyviai maitinasi ir ruošiasi rudeninei migracijai, nepaisant galingo karo triukšmo Tuzlų limanų nacionaliniame parke“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Kodėl šis laikotarpis ypač svarbus?

    Rudeninė migracija vandens paukščiams reiškia didžiulį energijos poreikį, todėl prieš išskrisdami jie kaupia riebalų atsargas. Lagūnos ir limanai tam itin tinkami, nes seklūs vandenys dažnai būna turtingi smulkia žuvimi ir bestuburiais, o tai leidžia greitai atkurti jėgas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokiose vietose paukščiams ypač svarbi ramybė: trikdymas gali priversti juos dažniau kilti į orą ir be reikalo eikvoti energiją. Tai aktualu ir saugomose teritorijose, ypač kai aplinkos foną papildo intensyvūs garsai.

    Mažosios baltosios garnės ir rožiniai pelikanai

    Mažosios baltosios garnės yra socialūs paukščiai, dažnai perintys kolonijomis, o jų mitybos pagrindą sudaro smulki žuvis, varliagyviai, vandens vabzdžiai ir vėžiagyviai. Skirtingai nei didžiosios baltosios garnės, kurios neretai ilgai tyko grobio, mažosios dažniau medžioja aktyviai, judėdamos seklumoje ir išbaidydamos žuvis.

    Rožiniai pelikanai yra vieni įspūdingiausių vandens paukščių: suaugę individai išsiskiria šviesiu plunksnų apdaru su rožiniu atspalviu ir dideliu sparnų mostu. Ukrainoje šis paukštis laikomas saugotinu, o tinkamų maitinimosi ir poilsio vietų išsaugojimas yra viena svarbiausių jo apsaugos sąlygų.

    Migracijos kryptys ir iššūkiai

    Pasak tyrėjų, mažosioms baltosioms garnėms gali tekti įveikti tūkstančius kilometrų iki žiemojimo vietų Afrikoje, o rožinių pelikanų maršrutai paprastai būna kiek trumpesni, tačiau vis tiek reikalauja didelių energijos atsargų. Tokios kelionės sėkmę lemia ne tik oras, bet ir tai, ar paukščiai pakeliui ras tinkamų šlapynių pailsėti ir pasimaitinti.

    Gamtininkai primena, kad šlapynių būklė Europoje ir kaimyniniuose regionuose turi tiesioginę įtaką migracijai, nes prastėjant buveinėms mažėja saugių sustojimų skaičius. Dėl to tokie parkai kaip Tuzlų limanai išlieka kritiškai svarbūs tiek retoms rūšims, tiek platesniems migracijos srautams.

  • Netikėtas vaizdas Zakarpate: vienoje vietoje užfiksuotos kelios retos lūšys, aiškinasi mokslininkai

    Zakarpato srityje, Huklyvo kaimo apylinkėse, užfiksuotos kelios eurazinės lūšys. Specialistų teigimu, toks vienoje vietoje pastebėtų individų skaičius yra neįprastas, nes lūšys dažniausiai gyvena ir medžioja pavieniui.

    Lūšis Ukrainos Karpatuose laikoma reta rūšimi ir yra įtraukta į Ukrainos Raudonąją knygą. Todėl kiekvienas aiškesnis šio plėšrūno pastebėjimas yra svarbus ne tik gamtosaugininkams, bet ir mokslininkams, bandantiems tiksliau vertinti populiacijos būklę.

    Tikslią lūšių gausą regione nustatyti sudėtinga, nes gyvūnai yra slapti, aktyviausi sutemomis ir vengia žmogaus. Ankstesniais metais skelbta, kad Zakarpate galėjo būti daugiau nei 100 individų, tačiau tyrėjai pabrėžia, jog tradiciniai apskaitos metodai ne visada atspindi realų skaičių.

    Pastaraisiais metais vis daugiau duomenų suteikia fotospąstai ir vaizdo kamerų stebėsena, leidžianti atpažinti individualius gyvūnus pagal kailio raštą, kūno proporcijas ar elgsenos ypatumus. Toks metodas laikomas vienu patikimiausių, kai kalbama apie retas ir sunkiai pastebimas rūšis kalnuotuose miškuose.

    2026 metais atskiras monitoringas buvo atliktas Užansko nacionaliniame gamtos parke, kur tyrėjams pavyko identifikuoti septynias skirtingas lūšis. Tai rodo, kad saugomose teritorijose rūšis gali išlikti stabilesnė, tačiau ilgalaikė tendencija vis tiek priklauso nuo buveinių būklės, grobio gausos ir žmogaus trikdymo.

    Panašūs stebėjimai fiksuojami ir kituose Ukrainos regionuose: 2026 metų vasarą lūšis buvo užregistruota Šacko nacionaliniame gamtos parke Voluinėje. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad fotospąstais gaunami kadrai padeda geriau suprasti plėšrūnų migracijos kelius ir įvertinti, kaip keičiasi laukinės gamtos procesai.

    Gamtosaugininkai primena, kad lūšis užima dideles individualias teritorijas ir paprastai stengiasi išvengti kontakto su žmonėmis, todėl atsitiktiniai susitikimai gamtoje yra reti. Dėl to kiekvienas naujas užfiksavimas laikomas svarbia informacija tolimesniems tyrimams ir rūšies apsaugos sprendimams.

  • „Veridion“ pritraukė 20 mln. eurų: DI atnaujinami duomenys keičia verslo žvalgybą realiu laiku

    „Veridion“ pritraukė 20 mln. eurų: DI atnaujinami duomenys keičia verslo žvalgybą realiu laiku

    Verslo žvalgybos startuolis „Veridion“ pritraukė apie 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią planuoja skirti DI pagrįstos platformos plėtrai ir tarptautiniam augimui. Investicijai vadovavo „Hoxton Ventures“, prie jos prisidėjo ir ankstesni investuotojai.

    2019 metais įkurta bendrovė kuria vadinamąjį gyvą verslo grafiką – skaitmeninį pasaulio įmonių žemėlapį, kuris nuolat atnaujinamas pagal naujausius veiklos pokyčius. „Veridion“ teigia, kad jo duomenų bazė apima apie 640 mln. verslų visame pasaulyje.

    Platforma analizuoja milijardus skaitmeninių signalų iš įmonių svetainių, viešų registrų, reguliacinių dokumentų, produktų katalogų, socialinių profilių ir patikimų naujienų šaltinių. Tokiu būdu siekiama greičiau fiksuoti pasikeitimus, kurių tradicinės rinkos informacijos sistemos dažnai nepastebi mėnesiais.

    Rinkoje tai sprendžia seną problemą: daug įmonių profilių atnaujinami kas ketvirtį ar net rečiau, todėl rizikos ir galimybių vertinimas vėluoja. Bankams, draudikams, investuotojams ir pirkimų komandoms aktualu matyti, ar įmonė plečia veiklą, keičia produktų kryptį, patiria tiekimo trikdžių ar persitvarko valdymą.

    „Veridion“ augimo vadovas Stefanas Gergely pabrėžė, kad šiandien verslo rizika gali keistis labai greitai dėl geopolitinių įvykių, prekybos įtampos, ekstremalių orų, pandemijų ar finansinių sukrėtimų.

    „Organizacijoms reikia daug aiškesnio ir naujesnio vaizdo, kaip iš tikrųjų veikia verslo pasaulis. Komercinė rizika dabar gali keistis valandomis, o kas ketvirtį ar kartą per metus atnaujinama informacija nebėra žvalgyba – tai istorija“, – sakė S. Gergely.

    Pasak bendrovės, šiandien „Veridion“ paslaugomis naudojasi daugiau nei 100 organizacijų, o komandoje dirba per 60 žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Didžiausia įmonės rinka jau dabar yra Šiaurės Amerika.

    Naujas finansavimas turėtų būti nukreiptas į produkto galimybių plėtrą ir mastelio didinimą, kad nuolat atnaujinami įmonių duomenys taptų praktiškai pritaikomi kasdieniams sprendimams. Tokie sprendimai vis dažniau vertinami ne kaip papildomas informacijos šaltinis, o kaip būtina priemonė greitai kintančioje ekonominėje aplinkoje.

  • Ne skalbyklė ir ne televizorius: šis namų prietaisas dažniausiai išpučia sąskaitas už elektrą

    Ne skalbyklė ir ne televizorius: šis namų prietaisas dažniausiai išpučia sąskaitas už elektrą

    Sąskaitos už elektrą dažniausiai išauga ne dėl atsitiktinumo, o dėl kelių kasdien naudojamų prietaisų. Vieni jų per trumpą laiką pareikalauja didelės galios, kiti suvartoja nedaug, tačiau veikia be pertraukos visą parą.

    Didžiausias skirtumas paprastai atsiranda tarp prietaisų, kurie nuolat palaiko temperatūrą, ir tų, kuriuos įjungiame tik trumpam. Todėl dažniausiais namų elektros vartojimo lyderiais tampa šaldytuvai ir šaldikliai, elektriniai vandens šildytuvai bei patalpų šildymo ir vėsinimo įranga.

    Kas labiausiai kelia sąnaudas?

    Nuolat dirbantys prietaisai, tokie kaip šaldytuvas, daug energijos sunaudoja ne vien dėl amžiaus, bet ir dėl būklės. Susidėvėjusios durelių tarpinės, per aukšta nustatyta temperatūra ar prasta ventiliacija už šaldytuvo priverčia kompresorių veikti ilgiau, o tai tiesiogiai atsispindi sąskaitoje.

    Dar vienas dažnas sąskaitų „kaltininkas“ yra elektrinis vandens šildytuvas, ypač kai vanduo laikomas nuolat aukštoje temperatūroje. Kuo didesnė talpa ir kuo blogesnė izoliacija, tuo daugiau energijos reikia palaikyti šilumą, net jei karšto vandens tą dieną sunaudojama mažai.

    Didelės momentinės galios prietaisai, pavyzdžiui, elektrinis virdulys ar orkaitė, per trumpą laiką sunaudoja daug, tačiau jų įtaka metinėms sąnaudoms priklauso nuo įpročių. Dažna klaida yra kaitinti daugiau vandens nei reikia arba ilgai laikyti įjungtą orkaitę vien dėl įpročio, kai realiai pakaktų trumpesnio režimo ar konvekcijos.

    Paslėptas vartojimas ir būklės įtaka

    Sąnaudas didina ir techninės problemos: kalkėmis apaugęs kaitinimo elementas, prastai veikiantis termostatas ar užšalęs šaldiklis. Tokie prietaisai tą pačią užduotį atlieka ilgiau ir su didesne apkrova, todėl energijos suvartojimas auga net nepakeitus naudojimo įpročių.

    Nemažai žmonių nuvertina budėjimo režimą, kai televizoriai, garso sistemos ar kompiuterinė įranga lieka „miegoti“, bet vis tiek vartoja elektrą. Ilgainiui keli tokie prietaisai gali sudėti apčiuopiamą sumą, ypač jei namuose daug įrangos ir ji beveik niekada neatjungiama nuo tinklo.

    Ką galima padaryti be didelių išlaidų?

    Efektyviausia pradėti nuo paprastų veiksmų: atjungti budėjimo režimu paliekamą įrangą, naudoti jungiklius turinčius ilgintuvus ir peržiūrėti temperatūrų nustatymus šaldytuve bei vandens šildytuve. Taip pat verta reguliariai prižiūrėti prietaisus: nukalkinti virdulį, atitirpinti šaldiklį, išvalyti filtrus ir užtikrinti, kad įranga turėtų pakankamai oro cirkuliacijos.

    Jei taikomas dviejų laiko zonų tarifas, didesnės galios darbus, tokius kaip skalbimas, džiovinimas ar vandens šildymas, dažnai galima perkelti į pigesnes valandas. Prie apšvietimo sąnaudų mažinimo reikšmingai prisideda LED lempos, kurios, palyginti su kaitrinėmis, gali sumažinti apšvietimui tenkančias sąnaudas iki 80 proc.

  • DI sukurptas žvalgybos raportas beveik įplieskė JAV ir Kinijos konfliktą: operacija buvo per plauką

    DI sukurptas žvalgybos raportas beveik įplieskė JAV ir Kinijos konfliktą: operacija buvo per plauką

    Pavasarį JAV kariuomenėje ėmė plisti žvalgybos ataskaita, kurioje teigta, kad Kinijos laivas Artimuosiuose Rytuose gabena su branduoline programa siejamus komponentus. Pasak kelių su situacija susipažinusių šaltinių, dokumentas buvo vertinamas kaip pakankamai rimtas, kad būtų svarstoma karinė intervencija.

    Du informatoriai CNN nurodė, kad buvo rengiamasi operacijai: ginkluoti JAV kariai ruošėsi patekti į laivą, o ore patruliavo kariniai orlaiviai. Toks veiksmas prieš Kinijos vėliava plaukiojančią transporto priemonę galėjo tapti itin pavojingu eskalacijos tašku.

    Situacija pasikeitė tik prieš pat planuotus veiksmus, kai pareigūnai ataskaitą patikrino detaliau. Paaiškėjo, kad ją parengė analitikas, pasitelkęs dirbtinis intelektas įrankį, o „išvada“ apie krovinį buvo klaidinga ir neatitiko realybės.

    „Ataskaita buvo visiškai neteisinga, tačiau bet koks priešiškas veiksmas prieš Kinijos laivą galėjo peraugti į atvirą konfliktą“, – CNN situaciją apibūdino vienas su incidentu susipažinęs šaltinis.

    Žurnalistų teigimu, DI įrankis šiame epizode sujungė atvirų šaltinių informaciją su duomenimis iš vyriausybinių sistemų, todėl klaida įgavo patikimumo įspūdį. Analitikas esą DI pagalba ne tik tikrino laivo krovinio sąrašo detales, bet ir vėliau suformavo standartinio formato žvalgybinę pažymą, kuri buvo išplatinta grandinėje.

    Neaišku, ar naudotas pokalbių robotas buvo komercinis, ar sukurtas valdžios institucijoms. Vis dėlto buvęs aukšto rango JAV pareigūnas CNN yra sakęs, kad daug kariuomenėje naudojamų DI modelių nuo rinkoje prieinamų sprendimų skiriasi tik nežymiai, todėl klaidų ir neteisingų interpretacijų rizika išlieka aktuali.

    Pentagonas ir JAV Ramiojo vandenyno specialiųjų operacijų vadovybė į prašymą pakomentuoti neatsakė. Tačiau incidentas gali tapti rimtu argumentu griežtinti DI naudojimo žvalgyboje taisykles, ypač ten, kur sprendimai gali turėti tiesioginių karinių pasekmių.

    Pastaraisiais metais JAV gynybos institucijos DI diegimą įvardija kaip prioritetą, nes šie įrankiai gali apdoroti milžiniškus duomenų srautus, padėti greičiau vertinti rizikas, planuoti logistiką ar parinkti taikinius. Vis dėlto tokie atvejai primena, kad kartu būtini aiškūs patikros protokolai, atsakomybės ribos ir principas, jog sprendimus dėl jėgos panaudojimo turi patvirtinti žmonės, remdamiesi nepriklausomai patikrintais šaltiniais.

  • NATO pratybose – pirmas kartas: lenkų FA-50 su „Rafale“ treniravosi realiems dronų smūgiams

    NATO pratybose – pirmas kartas: lenkų FA-50 su „Rafale“ treniravosi realiems dronų smūgiams

    Lenkijos karinių oro pajėgų lengvieji naikintuvai FA-50 pirmą kartą nuo jų įvedimo į rikiuotę dalyvavo bendrose pratybose su kitais NATO orlaiviais. Per pratybas pavadinimu „Nieustraszony Orzeł“ jie vykdė bendras oro gynybos užduotis kartu su Prancūzijos naikintuvais „Rafale“.

    Pirmasis FA-50 „krikštas“ NATO

    Lenkijos Generalinis štabas nurodė, kad pilotai treniravosi aptikti ir atpažinti grėsmes, jas perimti bei užtikrinti tarpusavio priedangą. Pratybų scenarijuose taip pat buvo numatyta oro erdvės apsauga ir veikimas komandoje su oro erdvės stebėjimą bei taikinių paskirstymą užtikrinančiais ankstyvojo perspėjimo orlaiviais.

    Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija savo operacinėje ataskaitoje pažymėjo, kad manevrų esmė buvo greitas orlaivių, personalo ir kritinių techninių resursų pergrupavimas. Tokia praktika laikoma svarbia didėjant grėsmei, kurią kelia balistinės raketos ir dronai, o taip pat stiprinant gebėjimą vykdyti kovinius skrydžius iš išsklaidytų vietų, mažiau priklausant nuo nuolatinės infrastruktūros.

    Ką gali turimi FA-50 ir kam jie skirti

    Lenkija iš Pietų Korėjos gamintojo Korean Aerospace Industry užsakė 48 FA-50 pagal dvi 2022 metais rugsėjo 16 dieną pasirašytas vykdomąsias sutartis, kurių bendra vertė siekia apie 3,4 mlrd. eurų. Iki šiol šalis gavo 12 pereinamosios versijos FA-50GF, skirtos greitai užpildyti pajėgumų spragą ir palaikyti pilotų rengimo tempą.

    Pirmieji du FA-50GF Lenkiją pasiekė 2023 metais liepos 9 dieną. Šie orlaiviai, be kita ko, turi užtikrinti tęstinumą po to, kai dalis MiG-29 buvo perduota Ukrainai, o Su-22 buvo išimti iš naudojimo.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, Lenkijai perduoti FA-50GF gali naudoti įvairią ginkluotę „oras–žemė“, įskaitant Mk 82 bombas ir lazeriu valdomas AGM-65 „Maverick“ raketas, taip pat „oras–oras“ AIM-9L. Orlaivyje integruotas ir 20 milimetrų kalibro pabūklas, skirtas artimo nuotolio užduotims.

    FA-50PL vėluoja iki 2027 metų

    Likę 36 orlaiviai turėtų būti pristatyti gerokai patobulintoje FA-50PL konfigūracijoje, pritaikytoje Lenkijos poreikiams. Numatoma modernesnė avionika, įskaitant AESA tipo „PhantomStrike“ radarą, bei galimybė naudoti pažangesnę ginkluotę, pavyzdžiui, vidutinio nuotolio AIM-120 „AMRAAM“ ir artimo nuotolio AIM-9X.

    Vis dėlto FA-50PL programa susidūrė su dideliais vėlavimais. Pagal ankstesnį planą šios versijos bandomasis skrydis buvo numatytas 2025 metais, tačiau terminas nebuvo įgyvendintas.

    2026 metų pradžioje Lenkijos ginkluotės agentūra su Korean Aerospace Industry pasirašė sutarties pakeitimą, pagal kurį pirmasis FA-50PL turėtų būti pristatytas 2027 metų viduryje. Vėlavimai siejami su sudėtingu JAV leidimų gavimo procesu pagal FMS procedūras, taip pat su ilgesniais bandymais ore ir amerikietiškų sistemų bei ginkluotės integracijos testais.

    Ši situacija atspindi platesnę NATO aviacijos tendenciją: valstybės vienu metu siekia greitai užkamšyti pajėgumų spragas, tačiau modernizaciją dažnai riboja ilgos tiekimo grandinės, licencijavimo reikalavimai ir sudėtinga ginklų integracija. Todėl pratybos, kuriose mokomasi veikti iš išsklaidytų aerodromų ir remtis sąjungininkų oro situacijos valdymo pajėgumais, tampa vis svarbesne praktika.

  • Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad dalis nepanaudotų SAFE programos lėšų galėtų būti nukreipta bendriems Europos Sąjungos ir Ukrainos projektams, įtraukiant Ukrainos įmones. Ši žinutė iškart sukėlė aštrią diskusiją dėl to, kam ir kokiomis sąlygomis galėtų atitekti nepanaudoti pinigai.

    Ukrainoje tai vertinama kaip galimybė sparčiau integruoti šalies gynybos pramonę į Europos tiekimo grandines ir gauti užsakymų bendroms gamybos bei modernizavimo programoms. Tačiau kartu pabrėžiama, kad kai kurios ES valstybės gali nepritar­ti tokiam perskirstymui, jei tai reikštų mažesnes galimybes nacionaliniams projektams.

    Lenkija: pasiūlymas dar nepatvirtintas

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas viešai akcentavo, kad pristatyta idėja kol kas nėra galutinis sprendimas ir nėra formaliai patvirtinta. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka priminė, kad šiuo metu SAFE reglamentas aiškiai apibrėžia, kokioms reikmėms lėšos gali būti naudojamos.

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express šią reakciją įvertino kaip signalą, kad gali prasidėti konkurencija dėl finansavimo. Ukrainos pusė baiminasi, jog dėl didelių sumų dalis ES šalių sieks, kad nepanaudotos lėšos liktų jų nacionaliniams poreikiams, o ne tarptautiniams projektams su Ukraina.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai paskelbė apie ketinimą atverti kelią bendriems su Ukraina gynybos projektams, oponentų tarp ES valstybių rasti nebus sunku, ypač kai kalbama apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    SAFE programos biudžetas siekia 150 000 000 000 eurų, o iki šiol, kaip nurodoma Ukrainos analizėje, paskirstyta 130 500 000 000 eurų. Tai reiškia, kad reikšminga dalis lėšų teoriškai dar gali būti persvarstoma, jei valstybės nepasinaudos visa joms numatyta dalimi.

    Analizėje taip pat minima, kad dėl vidaus politikos veiksnių Italija gali atsisakyti dalies SAFE paskolos, kuri būtų skirta socialinėms reikmėms, o tai galėtų didinti nepanaudotų lėšų sumą maždaug iki 25 500 000 000 eurų. Toks scenarijus sustiprintų diskusijas dėl to, kas ir kokiu pagrindu galėtų pretenduoti į likučius.

    Terminais spaudžia ir taisyklės

    Pagal aptariamas nuostatas sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Skirtos lėšos turi būti panaudotos ir atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turi būti ir pristatyta užsakyta karinė įranga.

    Todėl artimiausiais metais gali daugėti situacijų, kai dalis finansavimo lieka neišnaudota dėl vėluojančių pirkimų, pramonės pajėgumų ribojimų ar politinių sprendimų. Būtent tai ir kuria prielaidas naujiems ginčams, ar nepanaudotos SAFE lėšos turėtų keliauti į papildomus nacionalinius projektus, ar į bendras Europos ir Ukrainos iniciatyvas.

  • JAV ruošią 1 000 lojalių sparnuočių F-35 ir F-47: pasirinkti „General Atomics“ ir „Anduril“

    JAV ruošią 1 000 lojalių sparnuočių F-35 ir F-47: pasirinkti „General Atomics“ ir „Anduril“

    JAV Karinės oro pajėgos oficialiai įvardijo du pirmuosius Collaborative Combat Aircraft (CCA) programos orlaivius, vadinamus lojaliomis sparnuotėmis: FQ-42 „Vengeance“, kurį kuria „General Atomics“, ir FQ-44 „Fury“, kurį kuria „Anduril Industries“.

    Šis sprendimas reiškia perėjimą nuo bandymų ir vertinimo prie inžinerinės plėtros bei pasirengimo gamybai. JAV planas numato, kad CCA klasės aparatai veiks greta pilotuojamų naikintuvų ir padės didinti kovinį pajėgumą be proporcingo rizikos augimo pilotams.

    Kas yra lojalios sparnuotės?

    CCA – tai pusiau autonominiai bepilotai orlaiviai, kurių paskirtis yra veikti komandoje su naikintuvais, tokiais kaip F-35, ir su ateities 6 kartos platformomis, į kurias JAV orientuoja naujos kartos pajėgumus, įskaitant programoje minimą F-47.

    Numatoma, kad tokie aparatai galės nešti sensorius ir ginkluotę oras–oras, vykdyti žvalgybą, nustatyti taikinius, taip pat veikti arčiau priešo valdomos oro erdvės. Esminė idėja yra išsklaidyti funkcijas tarp didesnio kiekio pigesnių platformų ir taip apsunkinti priešo sprendimų priėmimą.

    Kiek bepilotų planuojama įsigyti?

    Naujausiose JAV Karinių oro pajėgų deklaracijose minimas tikslas iki šio dešimtmečio pabaigos turėti daugiau nei 150 kovai parengtų CCA klasės orlaivių. Taip pat patvirtinamas ketinimas iki 2032 metų pasiekti 500 vienetų ribą, o tai reikštų spartų gamybos masto didinimą po pirmųjų partijų.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir dar ambicingesnis scenarijus, siejamas su ilgalaikiu poreikiu turėti apie 1 000 lojalių sparnuočių, kad jos galėtų nuolat papildyti naikintuvų grupes skirtinguose regionuose. Tokiam tikslui pasiekti reikėtų ne tik gamybos pajėgumų, bet ir patikimos tiekimo grandinės bei greito parengties ciklo.

    Ką tai keičia F-35 ir būsimų naikintuvų taktikoje?

    FQ-42 ir FQ-44 nėra kuriami kaip pažangių pilotuojamų naikintuvų pakaitalai. Jų vaidmuo labiau primena pajėgumų daugiklį: daugiau jutiklių, daugiau raketų, daugiau taktinių variantų tame pačiame skrydžio uždavinyje.

    Tokie bepilotai galėtų skristi prieš pilotuojamas platformas, padėti elektroninėje kovoje, atlikti rizikingesnes užduotis ar priversti priešo naikintuvus ir oro gynybos sistemas vienu metu reaguoti į daug taikinių. Praktikoje tai gali keisti oro mūšio matematiką, kai ribotas F-35 ar būsimų naikintuvų skaičius būtų sustiprinamas keliomis pusiau autonominėmis platformomis.

    Programos sėkmę lems tai, kaip greitai bus pasiektas patikimas autonomijos lygis, kaip bus užtikrintas ryšys ir valdymas trukdymo sąlygomis bei kaip efektyviai pavyks sumažinti vieneto kainą. Būtent šie veiksniai nulems, ar ambicingi JAV planai virs realiu masiniu pajėgumu.