Category: Technologijos

  • Pavojingas triukas dėl PS5 žaidimų PC: „GitHub“ plinta netikri emuliatoriai, vagia duomenis

    Pavojingas triukas dėl PS5 žaidimų PC: „GitHub“ plinta netikri emuliatoriai, vagia duomenis

    Internete sparčiai plinta netikri „PlayStation 5“ emuliatoriai, kuriais susigundę žaidėjai rizikuoja užkrėsti kompiuterį ir prarasti prisijungimus prie paskyrų. Kibernetinio saugumo specialistai perspėja, kad kenkėjiškos programos vis dažniau platinamos per „GitHub“, apsimetant teisėtais projektais.

    Pastaraisiais metais dalis „Sony“ žaidimų pasiekė PC, tačiau daugelis populiariausių „PlayStation 5“ naujienų vis dar išlieka konsolės ekosistemoje. Dėl to dalis vartotojų ieško alternatyvų ir atsisiunčia emuliatorius, nors realiai veikiantys PS5 emuliatoriai viešoje erdvėje yra reta išimtis, o ne taisyklė.

    Kaip veikia apgaulė

    Kenksmingi failai dažnai pateikiami kaip patikimai atrodantys projektai su aprašymais, instrukcijomis ir net suklastotais atnaujinimų įrašais. Tarp vardų, kuriais bandoma sudaryti įspūdį, kad tai tikri emuliatoriai, minimi ir tariami projektai, tokie kaip AnyPS5 ar Kyttyps5.

    Pagrindinis tikslas yra ne žaidimų paleidimas, o duomenų vagystė. Vartotojui paleidus atsisiųstą programą, ji gali įdiegti papildomus komponentus, kurie renka slaptažodžius, naršyklės saugomus prisijungimus ir kitą jautrią informaciją.

    Kodėl tai pavojinga „Windows“ naudotojams

    Vienas pavojingiausių scenarijų yra bandymas apeiti apsaugą pačioje sistemoje. Specialistai nurodo, kad dalis netikrų emuliatorių gali pakeisti „Microsoft Defender“ nustatymus ir įtraukti kenkėjiškus failus į išimtis, todėl apsauga jų nebefiksuoja.

    Po to aktyvuojamas vykdomasis failas, kuris atlieka duomenų vagystės veiksmus, o vėliau gali būti paleidžiamas valymo scenarijus. Tokiu būdu pėdsakai kompiuteryje sumažinami, o vartotojas ilgą laiką gali nepastebėti, kad informacija jau nutekėjo.

    Kaip sumažinti riziką

    Svarbiausia taisyklė yra tikrinti šaltinį ir nepasitikėti vien tuo, kad failas patalpintas „GitHub“. Patikimumą dažniau rodo aiški projekto istorija, realūs kūrėjai, aktyvūs pakeitimų įrašai ir platesnė bendruomenės peržiūra, tačiau net ir tai nėra absoliuti garantija.

    Saugumo ekspertai taip pat primena niekada neišjungti antivirusinės apsaugos ir neįsidiegti programų, kurios prašo keisti sistemos saugumo nustatymus. Jei kyla įtarimų, saugiausia yra atsisakyti atsisiuntimo, atnaujinti operacinę sistemą ir pasikeisti svarbiausių paskyrų slaptažodžius, ypač jei failas jau buvo paleistas.

  • „Sony“ PlayStation Store testuoja DI kainas: ta pati žaidimo kopija gali kainuoti skirtingai

    „Sony“ PlayStation Store testuoja DI kainas: ta pati žaidimo kopija gali kainuoti skirtingai

    Skaitmeninių žaidimų parduotuvė PlayStation Store vis dažniau siejama su dinaminio kainų nustatymo eksperimentais, kai ta pati žaidimo kopija skirtingiems pirkėjams ar regionams gali būti siūloma už nevienodą sumą. Tokia praktika seniai paplitusi e. prekyboje, tačiau žaidimų bendruomenėje ji kelia daugiau emocijų, nes tikimasi aiškios ir visiems vienodos kainodaros.

    Viešai aptartuose stebėjimuose minėta, kad kainų svyravimai galėjo siekti maždaug nuo 5 iki 17,6 proc., priklausomai nuo paklausos, konkurencinės aplinkos ar vartotojo elgsenos segmentų. Kitaip tariant, vienas pirkėjas tą patį žaidimą galėjo matyti brangiau nei kitas, net jei abu naudojosi ta pačia platforma.

    Konvertuojant nurodytus pavyzdžius į eurus, skirtumai gali būti apčiuopiami ir kasdieniam pirkėjui. Jei vienas žmogus už žaidimą sumoka apie 30 eurų, kitas tuo pačiu metu gali matyti maždaug 23 eurų pasiūlymą, jei platforma pritaiko kitą kainos lygį ar tikslinę nuolaidą.

    Kainų skirtumai ypač pastebimi išpardavimų metu, kai vienai pirkėjų grupei gali būti priskirta didesnė tikslinė nuolaida nei kitai. Skaitmeninėse parduotuvėse tai vadinama personalizuotais pasiūlymais, o jų veikimas dažnai remiasi duomenų analitika ir automatizavimu.

    Ko ieško „Sony“?

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad „Sony“ viešai skelbė ieškanti darbuotojo, kuris būtų atsakingas už skaitmeninių pardavimų monetizaciją, akcijų planavimą ir komercinį optimizavimą. Tokiose pareigose paprastai akcentuojamas darbas su duomenimis, automatizacija ir kainodaros sprendimų vystymas visos parduotuvės mastu.

    „Pagrindinis tikslas būtų plėsti išmaniųjų kainų nustatymo diegimą ir spartinti naujas monetizacijos galimybes visoje parduotuvėje“, – sakoma pareigybės aprašyme, viešai cituojamame žaidimų žiniasklaidoje.

    Ši formuluotė leidžia suprasti, kad kainodara ateityje gali vis labiau priklausyti nuo algoritmų ir skirtingoms auditorijoms pritaikytų pasiūlymų. Tokiu atveju tradicinė vienoda premjeros kaina gali tapti mažiau reikšminga, o kainos dažniau kistų reaguojant į rinkos situaciją ir vartotojų aktyvumą.

    Kodėl tai kelia tiek ginčų?

    Žaidėjai ypač jautriai reaguoja į skaidrumo trūkumą, nes skaitmeniniai pirkimai yra negrąžinami taip paprastai kaip fizinės prekės, o kainos istorija ne visada aiškiai paaiškina, kodėl pasiūlymas vieniems geresnis nei kitiems. Jei platforma nenurodo taisyklių, kyla įtarimų dėl nesąžiningo kainų diferencijavimo.

    Dinaminė kainodara pati savaime nėra neteisėta, tačiau vartotojų pasitikėjimui svarbu aiškiai komunikuoti, ar taikomos personalizuotos nuolaidos, ar kainos priklauso nuo regiono, ar nuo kitų veiksnių. Žaidimų rinkoje, kur dominuoja skaitmeniniai pardavimai, šis klausimas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių metų vartotojų teisių ir platformų skaidrumo debatų.

  • Lenkijos Seime neįprasta iniciatyva: kurs žaidimus kovai su dezinformacija ir DI klastotėmis

    Lenkijos Seime neįprasta iniciatyva: kurs žaidimus kovai su dezinformacija ir DI klastotėmis

    Lenkijos Seime startuoja neįprasta iniciatyva „GameChanger“ – hakatonas, kuriame kuriami edukacinių vaizdo žaidimų projektai, skirti kovai su dezinformacija ir stiprinti medijų raštingumą. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bandymas sujungti žaidimų industrijos patirtį su mokyklų praktika ir jaunų žmonių požiūriu.

    Projektas rengiamas bendradarbiaujant su Video Games Poland, Futuregames Warsaw ir Lenkijos Seimo kanceliarija. Iniciatyvą globoja Lenkijos kultūros, mokslo ir švietimo institucijos, taip pat valstybinis mokslinių tyrimų institutas NASK, kuris šalyje atlieka svarbų vaidmenį kibernetinio saugumo ir informacinio atsparumo srityse.

    Žaidimai kaip medijų raštingumo įrankis

    Organizatorių teigimu, hakatono komandos kurs žaidimų idėjas, mechanikas ir scenarijus, kurie padėtų mokytis atpažinti manipuliacijas, patikrinti faktus ir suprasti informacijos sklaidos logiką. Pabrėžiama, kad šiuolaikinėmis sąlygomis dezinformacija dažnai prisitaiko prie auditorijų, todėl tradicinės pamokos ne visada suveikia.

    Pastaraisiais metais tyrimai vis dažniau akcentuoja, kad gerai sukurti edukaciniai žaidimai gali didinti įsitraukimą, stiprinti problemų sprendimo įgūdžius ir motyvuoti mokytis. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių informacijos vartojimas dažnai persikelia į socialinių tinklų ir trumpų vaizdo formatų aplinką.

    Dezinformacija, „deepfake“ ir DI

    Kaip nurodoma iniciatyvos aprašyme, viena svarbiausių temų bus melagingo turinio atpažinimas sparčiai kintančioje skaitmeninėje erdvėje. Vis dažniau minimos ir vadinamosios DI klastotės, kai vaizdas ar garsas sugeneruojamas taip, kad imituotų realius žmones, jų kalbą ar veiksmus.

    Toks turinys kelia rizikų ne tik politinėje komunikacijoje, bet ir švietime, kai mokiniai ar mokytojai susiduria su vizualiai įtikinama, tačiau netikra informacija. Todėl medijų raštingumo iniciatyvos vis dažniau orientuojasi ne į vieną klaidingą naujieną, o į gebėjimą vertinti šaltinius, kontekstą ir atpažinti emocinį spaudimą.

    Seimas taps jaunimo dirbtuvėmis

    Lenkijos Seimo kanceliarijos atstovai akcentuoja, kad gebėjimas atskirti faktus nuo manipuliacijos šiandien tampa viena svarbiausių kompetencijų. Pasak jų, informacijos perteklius ir vis realesnės klastotės didina poreikį praktiniams, kasdienėje aplinkoje pritaikomiems įrankiams.

    „Todėl Seimas bus vieta, kur jaunimas kartu kurs priemones, padedančias atpažinti dezinformaciją“, – teigiama pranešime. Hakatono pabaigoje numatytos sukurtų projektų prezentacijos ir platesnė diskusija apie vaizdo žaidimų vaidmenį ugdyme, kritinio mąstymo stiprinime bei skaitmeninių įgūdžių plėtroje.

  • „Orlen“ mažina benzino ir dyzelino kainas: nuo šeštadienio pokyčiai visose Lenkijos degalinėse

    Valstybinė energetikos grupė „Orlen“ pakoregavo didmenines degalų kainas – benzinas atpigo 0,03 zloto už litrą, o pigiau kainuoja ir dyzelinas. Tokie sprendimai paprastai greitai persikelia į degalinių švieslentes, nes didmena tiesiogiai lemia mažmenininkų savikainą.

    Skaičiuojant į eurus, benzino 95 didmeninė kaina Lenkijoje sumažėjo maždaug 0,007 euro už litrą, o dyzelino litras atpigo panašia apimtimi. Nors pokytis nedidelis, jis svarbus rinkai jautriu metu, kai dėl šventinio savaitgalio išauga vairuotojų srautai ir degalų paklausa.

    Ką reiškia vairuotojams?

    Didmeniniai įkainiai yra vienas pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso galutinė kaina degalinėse, tačiau galutinis pokytis ne visada būna identiškas. Kainą papildomai veikia atsargų įsigijimo momentas, konkurencija konkrečiame regione, logistikos kaštai ir naftos produktų biržų svyravimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalis degalinių kainas gali koreguoti jau artimiausiomis dienomis, ypač jei degalai perkami pagal naujus didmeninius tarifus. Kitur pokytis gali pasirodyti vėliau, jei dar parduodamos anksčiau įsigytos atsargos.

    Ryšys su valstybės reguliuojamomis kainomis

    Lenkijoje valdžia taiko laikiną degalų kainų reguliavimą – nustatomos maksimalios kainos, kurios galioja iki pirmadienio imtinai. „Orlen“ didmeninių kainų sumažinimas gali turėti įtakos tam, kokios maksimalios kainos bus patvirtintos artimiausiam laikotarpiui.

    Žiniasklaidoje skelbti skaičiavimai rodo, kad nauji „Orlen“ tarifai sudarytų prielaidas šiek tiek mažesnėms leistinoms riboms, todėl per šventinį savaitgalį vairuotojai galėtų mokėti mažiau nei ankstesnėmis dienomis. Vis dėlto galutinius sprendimus dėl maksimalių kainų priima atsakinga ministerija, todėl faktinės ribos priklausys nuo oficialaus paskelbimo.

  • „Stalprofil“ pelnas šoktelėjo 378 proc.: kas pakeitė plieno rinką ir kodėl pajamos vis tiek krito

    Lenkijos plieno ir infrastruktūros grupė „Stalprofil“ paskelbė preliminarius 2026 metų devynių mėnesių rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas išaugo iki maždaug 7,8 mln. eurų. Tai yra apie 378 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Tuo pat metu grupės pajamos mažėjo iki maždaug 275,3 mln. eurų, o tai reiškia apie 31 proc. kritimą per metus. Bendrovė pabrėžia, kad skaičiai yra pirminiai ir dar gali keistis iki oficialios ataskaitos paskelbimo.

    Kas didino pelningumą

    „Stalprofil“ nurodo, kad pelningumą gerino palankesnės sąlygos plieno prekybos segmente ir infrastruktūros veikloje. Viena svarbiausių priežasčių buvo aukštesnės nei pernai plieno produktų kainos, kurios, taikant FIFO apskaitos principą, leido fiksuoti didesnes maržas.

    Plieno kainų kilimas siejamas ir su griežtėjančiu ES reguliavimu, skirtu riboti pigesnio importo srautus į Bendriją. Tokie veiksniai kaip CBAM mechanizmo taikymas ir importo sąlygų pakeitimai rinkoje dažnai perskirsto konkurencines pozicijas vietos tiekėjų naudai.

    Kodėl pajamos smuko

    Bendrovė aiškina, kad didžiausią neigiamą įtaką pajamoms turėjo laikinas užsakymų sumažėjimas dujų rinkoje. Kritimas fiksuotas po to, kai 2025 metų pabaigoje buvo užbaigti didelės apimties kontraktai dėl izoliuotų plieninių vamzdžių tiekimo „Gaz-System“ projektams, susijusiems su FSRU infrastruktūra Gdansko įlankoje.

    Nors apyvarta sumažėjo, „Stalprofil“ teigia, kad pelną padėjo išlaikyti geresnė pardavimų struktūra ir didesnis veiklos efektyvumas. Tai reiškia, kad bendrovė daugiau uždirbo iš pelningesnių pozicijų, net ir esant mažesniam bendram pardavimų kiekiui.

    Vienkartinis efektas po įsigijimo

    Prie konsoliduoto rezultato prisidėjo ir vienkartinis finansinis veiksnys, susijęs su „Proma“ įsigijimu 2026 metų sausį. „Stalprofil“ nurodo, kad į konsoliduotą pelną įtraukta apie 3,0 mln. eurų finansinių pajamų, atsiradusių dėl to, kad įsigytos bendrovės grynasis turtas viršijo už akcijas sumokėtą kainą.

    Bendrovė taip pat primena, kad galutiniai trečiojo ketvirčio ir devynių mėnesių skaičiai bus patikslinti ketvirtinėje ataskaitoje. Ją „Stalprofil“ planuoja paskelbti 2026 metų lapkričio 27 dieną.

  • BP fiksuoja rekordinius ketvirčio pelnus: kas juos pakėlė ir ką žada strategija iki 2030 metų

    Jungtinės Karalystės naftos ir dujų koncernas BP paskelbė apie itin stiprius trečiojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas grynasis pelnas siekė apie 7,9 mlrd. eurų. Pelnas, priskiriamas pagrindinės bendrovės akcininkams, sudarė maždaug 4,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad vidutinė gavyba per ketvirtį išliko stabili ir siekė apie 2,2 mln. barelių naftos ekvivalento per dieną. Stabilūs srautai iš gavybos leido palaikyti rezultatus net ir svyruojant atskirų regionų tiekimui.

    Kas labiausiai augino pelną

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo ypač aukšta perdirbimo marža: trečiąjį ketvirtį ji pasiekė 46,7 JAV dolerio už barelį lygį, tai yra apie 43 eurus. Tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų panaudojimas didėjo iki 96,5 proc., rodydamas intensyvų įrenginių darbą.

    BP taip pat akcentavo, kad prie rezultatų prisidėjo didesnės suskystintų gamtinių dujų kainos ir palanki maržų dinamika šiame segmente. Rinkos dalyviams tai svarbu, nes LNG dažnai veikia kaip tiltas tarp tradicinių angliavandenilių ir lankstesnės energetikos sistemos.

    „Perdirbimo maržos ir didelis gamyklų pajėgumų panaudojimas reikšmingai sustiprino ketvirčio finansinius rezultatus“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Skolos mažinimas ir investuotojų laukiama strategija

    BP skelbia, kad per ketvirtį ryškiai sumažino įsiskolinimus bankams: bendra skola sumenko nuo maždaug 20,8 mlrd. eurų iki apie 13,0 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius tris mėnesius įsipareigojimai sumažinti apytikriai 7,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat informavo, kad vidutinio laikotarpio strategiją iki 2030 metų investuotojams pristatys 2026 metų gruodžio 15 dieną Niujorke. Rinkai tai signalas, kad po pelningo laikotarpio BP sieks aiškiau apibrėžti prioritetus tarp gavybos, LNG ir energetikos transformacijos projektų.

    Pastaraisiais metais didžiųjų naftos bendrovių strategijose daug dėmesio skiriama kapitalo drausmei, grąžai akcininkams ir atsargesniam žingsniavimui į atsinaujinančią energetiką. BP rezultatai rodo, kad aukštos maržos tradiciniuose segmentuose vis dar išlieka pagrindinis pelno variklis, o investuotojai laukia, kaip tai bus suderinta su ilgalaikiais 2030 metų tikslais.

  • Europos dujų kainos perkopė 100 eurų už MWh: rinkas spaudžia Artimųjų Rytų rizikos

    Europos gamtinių dujų kainos vėl peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą, o rinkos nervingumą kursto geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina scenarijus, kad galimi JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną gali dar labiau sutrikdyti energijos žaliavų tiekimą.

    Didžiausią dėmesį rinkoje tradiciškai traukia Amsterdamo TTF indeksas, laikomas pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu. Šio etalono ateities sandoriai kilo iki maždaug 101,9 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniniai veiksniai: atvėsę orai didina šildymo poreikį, todėl greičiau naudojamos saugyklose sukauptos atsargos. Kai atsargų lygis mažesnis, rinkoje jautriau reaguojama į bet kokias naujienas apie galimus tiekimo sutrikimus.

    Geopolitinė rizika šį kartą siejama su Artimųjų Rytų regionu, kuris yra svarbus suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinei. Rinkos dalyviai baiminasi, kad užsitęsę ar išsiplėtę neramumai gali riboti srautus, o tai reikštų papildomą spaudimą kainoms Europoje, ypač žiemos sezono metu.

    Analitikai pabrėžia, kad kainas palaiko ir tai, jog Europos dujų atsargos šiuo metu yra palyginti žemos pagal pastarųjų metų standartus. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad atsargų užpildymas Europoje siekia apie 75 proc., o tai yra žemiausias tokio metų laiko lygis nuo 2011 metų.

    Didžiausią įtampą patiria Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir vienas svarbiausių dujų vartotojų regione. Skelbiama, kad Vokietijos saugyklų užpildymas nesiekia 62 proc., todėl šalis ir visas regionas tampa labiau pažeidžiami, jei šaltasis laikotarpis užsitęstų arba sustiprėtų konkurencija dėl SGD krovinių.

    „Mes irgi norėtume, kad dujų atsargų lygis būtų kiek aukštesnis“, – sakė Federalinės tinklų agentūros vadovas Klausas Mülleris.

    Kartu rinkoje vertinamas ir pasaulinis SGD kainų poveikis paklausai. Jei SGD išlieka brangios, dalis kainoms jautrių regionų, ypač Pietų ir Pietryčių Azijoje, gali mažinti pirkimus, tačiau Europai tai nebūtinai garantuoja pigesnį importą, jei tuo pačiu metu išlieka didelė geopolitinė rizika.

    Ekspertai įspėja, kad žemų atsargų ir įtampos Artimuosiuose Rytuose derinys gali ilgiau išlaikyti dideles trumpalaikių kontraktų kainas. Blogiausiu atveju reikšmingesni tiekimo sutrikimai galėtų turėti pasekmių ir keliems ateinantiems sezonams, todėl rinkos dalyviai stebi tiek orų prognozes, tiek politinius signalus.

  • „Mostostal Warszawa“ vėl svarstys gelbėjimo akcijų emisiją: kodėl geresni rezultatai dar negarantuoja stabilumo

    Lenkijos statybų bendrovė „Mostostal Warszawa“ spalio 30 dieną šaukia neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame dar kartą bus mėginama priimti sprendimą dėl vadinamosios gelbėjimo akcijų emisijos. Nors pastaruoju metu finansiniai rodikliai gerėjo, pati bendrovė pabrėžia, kad struktūrinės problemos niekur nedingo.

    Situaciją pakeitė Lenkijos finansų priežiūros institucijos sprendimas, leidęs pagrindiniam akcininkui „Acciona“ skelbti oficialų pasiūlymą supirkti jai nepriklausančias akcijas. Kartu buvo nurodyta minimali teisinga kaina, kuri sutampa su planuojama naujos emisijos kaina už akciją.

    Pagal susirinkimui teikiamą projektą „Mostostal Warszawa“ įstatinis kapitalas būtų didinamas nuo maždaug 31 300 000 eurų iki maždaug 43 700 000 eurų. Tam būtų išleidžiama nuo 136 000 000 iki 190 000 000 naujų vardinių akcijų, kurių nominali vertė po 1 zlotą, o emisijos kaina būtų 2,75 zloto už akciją.

    Bendrovės vadovybė akcentuoja, kad kapitalo didinimas yra būtinas ne vien dėl trumpalaikio „įkvėpimo“, bet dėl ilgalaikio finansinio tvarumo. Didžiausios rizikos įvardijamos trijose srityse: apyvartinių lėšų ir likvidumo pakankamumas, nuosavo kapitalo lygis bei galimybės gauti išorinį finansavimą.

    „Pastaruoju metu fiksuotas rezultatų pagerėjimas nepašalina struktūrinių iššūkių, susijusių su likvidumu, nuosavu kapitalu ir prieiga prie išorinio finansavimo“, – teigė „Mostostal Warszawa“ vadovybė.

    Panašiai situaciją vertina ir „Acciona“, raginanti kitus akcininkus pritarti dokapitalizavimui. Jos vertinimu, delsimas priimti sprendimus gali dar labiau apsunkinti bendrovės padėtį ir padidinti veiklos tęstinumo riziką.

    „Tolimesnis proceso vilkinimas ar trukdymas gali pagilinti ir taip sudėtingą finansinę bendrovės situaciją bei kelti grėsmę jos veiklos tęstinumui“, – teigė „Acciona“.

    Rinkos požiūriu tokio tipo emisijos statybų sektoriuje paprastai siejamos su poreikiu atkurti balansą po nuostolingų ar per mažai įkainotų projektų, taip pat su brangesnio skolinimosi aplinka. Statybų bendrovėms ypač svarbus stabilus apyvartinių lėšų finansavimas, nes pinigų srautai dažnai priklauso nuo užsakovo atsiskaitymo grafikų ir darbų perdavimo etapų.

    Akcininkų sprendimas dėl emisijos taps esminiu signalu ir kreditoriams, ir užsakovams: ar bendrovė turi pakankamai „pagalvės“ užtikrinti projektų vykdymą bei prisiimti naujus įsipareigojimus. Jei kapitalo didinimas būtų patvirtintas ir sėkmingai įgyvendintas, „Mostostal Warszawa“ gautų daugiau erdvės stabilizuoti likvidumą ir sumažinti spaudimą finansavimo paieškoms.

  • Eurostato duomenys: Lenkija – tarp brangiausios elektros šalių ES, įvertinus perkamąją galią

    Lenkija pagal elektros kainų naštą namų ūkiams Europos Sąjungoje atsidūrė tarp lyderių, kai skaičiuojama ne vien nominali kaina, o gyventojų perkamoji galia. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Lenkijoje elektros kaina sudarė 41,1 PPS už 100 kWh ir nusileido tik Rumunijai, kur fiksuota 46,9 PPS.

    PPS, arba perkamosios galios standartas, leidžia palyginti, kiek elektra „kainuoja“ skirtingų šalių gyventojams, atsižvelgiant į kainų lygį ir pajamas. Dėl to valstybės, kur nominali kaina nėra pati aukščiausia, reitinge gali šoktelėti į viršų, jei gyventojų perkamoji galia mažesnė.

    Vidutinė kaina ES mažėjo

    Eurostato skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina namų ūkiams ES sumažėjo 2,2 proc. ir siekė apie 0,28 euro už kWh. Ankstesnį laikotarpį, 2025 metų antrąjį pusmetį, vidurkis buvo apie 0,29 euro už kWh.

    Kartu nežymiai mažėjo ir mokesčių bei įvairių reguliuojamų dedamųjų dalis galutinėse sąskaitose. 2026 metų pirmąjį pusmetį jos sudarė 28,4 proc. galutinės kainos, kai prieš pusmetį buvo 28,9 proc.

    Kur elektra brangiausia ir pigiausia?

    Nominaliai didžiausios elektros kainos namų ūkiams fiksuotos Airijoje, kur vidurkis siekė apie 0,39 euro už kWh. Toliau rikiavosi Vokietija ir Belgija, kur kaina sudarė maždaug po 0,36 euro už kWh.

    Mažiausios nominalios kainos tuo pačiu laikotarpiu buvo Vengrijoje, kur vidurkis siekė apie 0,11 euro už kWh. Tarp pigiausių taip pat minimos Malta ir Bulgarija, kur kainos buvo apie 0,13 euro už kWh.

    Lyginant su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, sparčiausiai kainos augo Rumunijoje, Airijoje ir Suomijoje. Didžiausi mažėjimai per metus fiksuoti Danijoje ir Liuksemburge, kas rodo, kad galutines sąskaitas skirtingose šalyse stipriai veikia reguliavimo sprendimai, kompensacijos ir rinkos kainų svyravimai.

  • Lenkijoje atveriama svarbi S7 atkarpa prie Krokuvos: ką turi žinoti važiuojant į Varšuvą

    Lenkijos nacionalinė kelių direkcija GDDKiA pranešė, kad penktadienį vairuotojams atveriamos abi S7 greitkelio važiuojamosios dalys estakadoje ties Mistrzejovicių mazgu Krokuvoje. Tai reiškia, kad nuo Krokuvos Nowa Huta rajono S7 kryptimi į Varšuvą bus galima važiuoti tiesiogiai, be laikinų apylankų.

    Kartu numatomi ir eismo organizavimo pokyčiai: maždaug 400 metrų už Mistrzejoviciai II vietos laikinuose pravažiavimuose srautas iš dviejų važiuojamųjų dalių bus sujungtas į vieną. Pradžioje taip pat planuojamas greičio ribojimas iki 80 kilometrų per valandą, kad eismas per naujai atvertą infrastruktūrą vyktų saugiai.

    Papildomai tą pačią dieną po pietų turėtų būti atverta ir Łowińskio gatvės atkarpa nuo žiedo ties Grębałów mazgu iki Ujastek gatvės, eismas joje vyks abiem kryptimis. Dieną prieš tai kelininkai taip pat leido naudotis išorine žiedo juosta Mistrzejoviciai II mazge, kas turėtų sumažinti spūstis įvažiavimuose ir išvažiavimuose.

    S7 prie Krokuvos: kas pasikeičia

    Atveriama atkarpa yra pietinė daugiau nei 18 kilometrų ilgio projekto tarp Widomos ir Krokuvos dalis. GDDKiA nurodo, kad ankstesniais etapais vairuotojams jau buvo atiduota 13,3 kilometro atkarpa tarp Widoma ir Mistrzejowice mazgų, o vėliau dar 2,6 kilometro tarp Grębałów ir Nowa Huta.

    Šios investicijos dalimi tapo ir didžiausias Mažosios Lenkijos vaivadijoje Mistrzejovicių mazgas, kuris yra svarbus jungiamasis taškas tarp miesto ir tranzitinio eismo. Nors atkarpos atidarymas pagerins srautų pralaidumą, vairuotojams rekomenduojama pirmosiomis dienomis įvertinti galimus „butelio kaklelio“ efektus vietose, kur eismas dar suvedamas į vieną juostą.

    Kiek kainavo ir kodėl tai svarbu

    S7 atkarpos Widoma–Krokuva projekto vertė siekė apie 394 000 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų. Dalis lėšų skirta iš Europos Sąjungos infrastruktūros ir aplinkos programų, o darbus vykdė rangovų konsorciumas, kuriam vadovavo „Gulermak“.

    Kelininkai skelbia, kad visas Mistrzejovicių mazgas pilna apimtimi turėtų pradėti veikti lapkričio ir gruodžio sandūroje, kai bus sujungti S52 šiaurinis Krokuvos aplinkkelis ir S7. Tuomet aplink Krokuvą faktiškai užsidarys greitųjų kelių žiedas, leisdamas tranzitui patogiau aplenkti miestą tiek iš šiaurės, tiek iš pietų.

    Praktinė nauda aktuali ne tik Krokuvos regionui: vairuotojams iš Katovicų ar Žešuvo atsiranda daugiau pasirinkimų, kaip kirsti aglomeraciją nevažiuojant per miesto centrą. Toks sprendimas paprastai mažina kelionės laiką piko metu ir gerina eismo saugą, tačiau realų efektą labiausiai lems tai, kaip greitai bus užbaigti likę laikini eismo suvaržymai.

    „Didžiausio vaivadijoje Mistrzejovicių mazgo atvėrimas yra vienas svarbiausių šios investicijos etapų“, – pranešime nurodė GDDKiA.