NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

Įtartinas pirkinys Švedijoje

Šiaurės Europoje vis dažniau keliami klausimai, ar Rusijos piliečiams ir su Kremliumi siejamiems asmenims priklausantys būstai strategiškai jautriose vietose nėra naudojami kaip priedanga. Apie tokius atvejus rašė „The Telegraph“, remdamasis pareigūnų ir politikų vertinimais.

Vienas labiausiai aptariamų pavyzdžių – septynių kambarių namas Muskö saloje Švedijoje, netoli įėjimo į karinių jūrų pajėgų bazę. Pasak publikacijos, būstas siejamas su Tatjana Sazonova, minima kaip Rusijos oligarcho Stanislavo Aleščenko žmona.

Nekilnojamasis turtas, kaip nurodoma, įsigytas 2017 metų rugpjūčio 14 dieną už 18,6 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 1 600 000 eurų. Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pabrėžė, kad tai vienintelė nuosavybė artimiausioje bazės aplinkoje, nepriklausanti kariuomenei, todėl gali atsirasti saugumo spraga.

Kodėl nekilnojamasis turtas kelia rizikų?

Apžvalgininkai ir saugumo ekspertai pabrėžia, kad grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginį karinės atakos planavimą. Strategiškai parinktas būstas gali sudaryti sąlygas stebėti infrastruktūrą, rinkti informaciją, daryti įtaką vietos bendruomenėms ar kurti prielaidas sabotažui.

„Pagrindinė rizika gali būti žvalgybinė veikla, o ne tiesioginis puolimas“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, komentuodamas tokio pobūdžio atvejus.

Švedijoje papildomo dėmesio sulaukė ir pranešimai apie darbus prie rūsio, kuriems, kaip teigta, galėjo būti naudojamas dinamitas. Kai žurnalistai apsilankė vietoje, namas, kaip rašyta, buvo apkaltas lentomis ir apsuptas pastoliais, o atsakymai į dalį klausimų taip ir nepateikti.

Situacija aktuali ir Lietuvai bei Norvegijai

Pasak „The Telegraph“, panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje, kur vertinami objektai šalia strategiškai reikšmingos infrastruktūros. Minimos teritorijos prie Šiaulių ir Panevėžio oro bazių, Gaižiūnų poligono bei Vilniaus ir Palangos oro uostų.

Šiaulių bazė ypač svarbi NATO, nes joje nuolat dislokuojami Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys sąjungininkų orlaiviai. Tokiose vietose net ir iš pirmo žvilgsnio civilinis nekilnojamasis turtas gali tapti patogia stebėjimo ar techninės veiklos platforma.

„Tokie pastatai teoriškai gali būti pritaikyti stebėjimui, įrangos slėpimui ar net dronų paleidimo taškams, tačiau tai yra galimi scenarijai, o ne įrodymai“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė, pabrėžęs poreikį vertinti rizikas.

Norvegijoje TV 2 skelbė apie Rusijos savininkų nekilnojamąjį turtą Målselv Fjellandsby komplekse, iš kurio, kaip teigiama, galima stebėti Bardufoss bazės apylinkes. Ši bazė laikoma svarbia ir dėl ten dislokuojamų naikintuvų F-35.

Atsakydamos į augančias hibridines grėsmes, Švedijos institucijos nuo liepos 1 dienos sustiprino kontrolę sandoriams, susijusiems su nacionaliniam saugumui jautria veikla. Vis dažniau pabrėžiama, kad peržiūros gali prireikti ne tik naujiems pirkiniams, bet ir objektams, įsigytiems prieš daugelį metų.