Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė apie išskirtinę istoriją: savanoris Kostiantynas Vlasenka, kovojęs Kupjansko kryptimi prie Oskilo upės, fronto linijoje išbuvo net 491 dieną. Pasak kariškių, didžiąją šio laiko dalį jis praleido vienas stebėjimo poste vadinamojoje pilkojoje zonoje, kur nuolatinis apšaudymas ir dronų grėsmė riboja bet kokį judėjimą.
Kariškiai nurodo, kad jo pozicija buvo įrengta betoniniame drenažo vamzdyje, kurį kariai vadino Wertun. Į šią vietą jis atėjo 2025 metų birželio 2 dieną kartu su bendražygiu, tačiau perėjimo metu kolega žuvo, o Vlasenka galiausiai liko vienas ir tęsė užduotį.
2026 metų vasario 14 dieną rusų dronas numetė sprogmenį, sunkiai sužeisdamas abi jo kojas. Dėl išsivysčiusios gangrenos ir audinių nekrozės karys, kaip teigiama, vieną koją amputavo pats, o kita vėliau nekontroliuojamai sunyko. Jis nebegalėjo savarankiškai palikti pozicijos, tačiau ryšio su saviškiais nenutraukė.
Erdvinės ir antžeminės evakuacijos galimybės ilgą laiką buvo minimalios: teritorija buvo intensyviai apšaudoma, gausiai užminuota, o viršuje nuolat veikė priešo dronai. Ukrainos kariškiai skelbia, kad rusų pajėgos per garsiakalbius ragino jį pasiduoti, tačiau jis atsisakė ir toliau teikė stebėjimo informaciją.
Išgyvenimui palaikyti kelis mėnesius jam buvo tiekiami paketai bepiločiais orlaiviais: vanduo, maistas, vaistai, baterijos ir kitos būtinos priemonės. Tokia logistika tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio karo bruožų, kai dronai naudojami ne tik smūgiams, bet ir aprūpinimui bei ryšio palaikymui itin rizikingose vietovėse.
Evoliucionuojanti evakuacija iš oro
Lūžis įvyko 2026 metų spalio 4 dieną, kai buvo surengta evakuacijos operacija pasitelkiant sunkųjį heksakopterį Heavy Shot Ajutag-6, pritaikytą sužeistųjų kėlimui gervės sistema. Pranešama, kad operatorius, kurį kariai vadino Czornij, pakėlė sužeistąjį ir nuskraidino maždaug 16 kilometrų, vengdamas priešo elektroninės kovos poveikio.
Toliau evakuacija buvo tęsiama mišriu būdu: tarpinėje vietoje karys perduotas antžeminiam ratiniam robotui „Myrotworec“, kuris nugabeno jį iki medikų. Tokie sprendimai rodo kryptį, kuria juda karinė medicina fronte, kai žmogaus išgabenimas vis dažniau grindžiamas nuotolinėmis, mažiau rizikingomis platformomis.
Kelios brigados vienoje operacijoje
Ukrainos pusė nurodo, kad operacijoje dalyvavo 92-osios šturmo brigados, 30-osios ir 14-osios mechanizuotųjų brigadų bei 10-ojo armijos korpuso pajėgos. Vlasenka šiuo metu gydomas, jo būklė stabilizuojama, o kariškiai praneša, kad jis pateiktas svarstyti dėl Ukrainos didvyrio vardo.
Kariškių vertinimu, ši istorija tapo simboliu, kaip šiuolaikiniame kare išgyvenimą lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir ryšio disciplina, nuoseklus aprūpinimas bei technologijų pritaikymas realioms fronto problemoms spręsti. Vlasenkos atvejis taip pat pabrėžia dronų vaidmens plėtrą nuo žvalgybos ir smūgių iki gyvybę gelbstinčių misijų.
Leave a Reply