Category: Uncategorized

  • Neišmeskite maisto likučių: 6 paprasti triukai, kurie sutaupys daugiau, nei manote

    Naudokite citrusų žieveles gėrimuose

    Citrusų žieveles galite panaudoti sirupui – vėliau jis tiks kokteiliams. Taip pat žievelės puikiai tinka arbatai ar tiesiog vandeniui pagardinti.

    Ypač verta prisiminti, kad citrinos žievelėje dažnai būna daugiau eterinių aliejų nei minkštime – būtent jie suteikia ryškų aromatą. Be to, žievelėse yra antioksidantų ir bioaktyvių junginių, pavyzdžiui, flavonoidų. Tai paprastas būdas sustiprinti skonį nepridedant cukraus.

    Dar viena idėja – žieveles užšaldyti ir vėliau panaudoti kaip kokteilių dekorą.

    Neišmeskite žolelių stiebelių

    Daugelis naudoja tik bazilikų lapelius, tačiau verta išsaugoti ir stiebelius. Petražolių, salierų ar krapų stiebelius dėkite į sriubas ar sultinį – jie suteiks gilesnį skonį. Prieš patiekiant stiebelius galima tiesiog išimti.

    Stiebelius galima ir išdžiovinti bei sumalti – taip pasigaminsite naminių džiovintų žalumynų. Kitas patogus būdas: susmulkintus stiebelius sumaišykite su aliejumi ir užšaldykite ledukų formelėse – vėliau bus patogu įmesti į keptuvę ar puodą.

    Jaunus, minkštus stiebelius galima smulkiai supjaustyti į salotas arba įmaišyti į kruopas, pavyzdžiui, ryžius ar bulgurą.

    Pasigaminkite pesto

    Naminis pesto dažnai būna skanesnis už pirktinį, ypač parduodamą stiklainiuose. Be to, tai puikus būdas panaudoti tai, kas dažnai tampa atliekomis. Pesto galite tepti ant skrebučių arba įmaišyti į makaronus.

    Susmulkinkite petražolių, krapų ar kalendrų stiebelius su riešutais, česnaku, sūriu ir aliejumi – gausite sodrų padažą. Jį galima tepti ant sumuštinių arba patiekti su kepta mėsa.

    Paruoškite salotas iš to, ką turite

    Laikykitės paprasto balanso: kažkas traškaus (agurkas, kopūstas), sotesnio (ryžiai, bulvės, mėsa) ir sultingo (pomidoras, kukurūzai). Produktus pjaustykite panašaus dydžio gabalėliais – taip skoniai geriau susijungs.

    Jei turite vakarykščių produktų (mėsos, ryžių, daržovių), juos drąsiai derinkite, tik prieš tai įsitikinkite, kad jie švieži. Paprastam padažui pakanka aliejaus, rūgšties (acto arba citrinos sulčių) ir druskos.

    Maisto likučius panaudokite sriuboms

    Ryžių, makaronų ar pupelių likučiai gali sriubai suteikti daugiau tekstūros ir padėti sunaudoti ingredientus, kai jų likę per mažai pilnaverčiam patiekalui.

    Kompostas

    Kompostavimas – natūralus organinių atliekų skaidymo procesas, kurį vykdo mikroorganizmai. Vaisių ir daržovių likučiai ilgainiui virsta maistingomis medžiagomis turtingu kompostu, tinkamu daržui ar kambarinėms gėlėms.

    Kompostui dažniausiai tinka:

    • daržovių ir vaisių likučiai;
    • kavos tirščiai, arbata (be plastikinių maišelių);
    • kiaušinių lukštai;
    • lapai, žolė.

    Rezultatas – natūrali trąša, kuri:

    • gerina dirvožemį;
    • mažina atliekų kiekį;
    • padeda augalams augti geriau.
  • Velykų hitas: kosminiai margučiai su raudonu vynu – pavyks net tiems, kas nemoka dažyti

    Kosminiai margučiai namuose: paprastas būdas

    Norite įspūdingo „kosminio“ efekto be didelio vargo? Šis margučių dažymo būdas su raudonu vynu padeda išgauti sodrią spalvą ir kristalinį blizgesį.

    „Kiaušiniai visai nekvepia vynu ir skonis – kaip įprastų, jei tik jie nesuskilo“, – rašė maisto tinklaraštininkė.

    Ko reikės

    • balti kiaušiniai (apie 4–5 vnt. 1 litrui skysčio)
    • raudonas vynas

    Kaip paruošti

    Prieš verdant kiaušinius palikite 2–3 valandas kambario temperatūroje – taip sumažės tikimybė, kad jie sutrūkinės. Tuomet nuplaukite šiltu vandeniu, kad neliktų nešvarumų.

    Sudėkite kiaušinius į puodą ir užpilkite raudonu vynu taip, kad jie būtų visiškai apsemti. Geriausia, kad kiaušiniai kuo mažiau liestųsi tarpusavyje.

    Užvirus virkite dar apie 10 minučių. Po to puodą nukelkite ir palikite kiaušinius tame pačiame skystyje per naktį arba parai – taip spalva bus intensyvesnė.

    Išėmę kiaušinius sudėkite ant popierinio rankšluosčio ir palikite išdžiūti.

    Svarbu: kiaušinių netrinkite ir nešluostykite – kitaip nubyrės susiformavę kristaliukai, kurie ir suteikia „kosminį“ efektą.

  • Pamėginkite vietoj sviesto: 8 produktai, kurie receptus padarys dar skanesnius ir sveikesnius

    Avokadas

    Avokade gausu širdžiai naudingų riebalų, taip pat jis turi beveik 20 vitaminų ir mineralų.

    Sviestą galima keisti trintu avokadu santykiu 1:1. Toks pakaitalas ypač tinka receptams su šokoladu, pavyzdžiui, brauniams: kreminė tekstūra ir švelnus skonis gerai dera su šokolado saldumu.

    Avokadas tinka ir sausainiams, tačiau tešla gali įgauti lengvai žalsvą atspalvį.

    Alyvuogių aliejus

    Alyvuogių aliejus – dažnas salotų padažų ingredientas. Jame yra širdžiai naudingų riebalų ir antioksidantų.

    Dažniausiai sviestą galima keisti aliejumi santykiu 1:1.

    Reikėtų turėti omenyje, kad alyvuogių aliejus kepiniams paprastai suteikia ryškesnį skonį, ypač naudojant pirmojo spaudimo aliejų. Jei toks skonis nepatinka, verta rinktis švelnesnio skonio aliejų.

    Jogurtas

    Viena priežasčių, kodėl sviestą verta keisti jogurtu (ypač graikišku), – jo tirštumas. Dėl to burnoje išlieka panašus kremiškumo pojūtis, kaip ir naudojant riebalus, pavyzdžiui, sviestą.

    Pradžiai rekomenduojama jogurtu pakeisti apie pusę recepte nurodyto sviesto kiekio, o likusią dalį palikti riebalams, pavyzdžiui, avokadų aliejui.

    Graikiškas jogurtas taip pat gali papildyti patiekalą baltymais.

    Obuolių tyrė

    Šį pakaitalą geriausia pasilikti keksiukams ir „muffinams“. Obuolių tyrė suteikia natūralaus saldumo ir papildomos drėgmės. Lyginant su sviestu, ji turi gerokai mažiau kalorijų, neturi riebalų, taip pat prideda kelis gramus skaidulų ir šiek tiek kalio.

    Vietoj 1 stiklinės sviesto siūloma naudoti 1/2 stiklinės obuolių tyrės ir 1/2 stiklinės aliejaus.

    Galite eksperimentuoti su obuolių tyrės ir aliejaus proporcijomis, kad rastumėte geriausiai jūsų receptui tinkantį variantą.

    Rinkitės nesaldintą obuolių tyrę, nes įprastos ar saldintos versijos turi papildomo cukraus, kuris didina kaloringumą ir gali pakeisti kepinių skonį.

    Trinti bananai

    Bananai garsėja kalio kiekiu: 1 stiklinėje jo yra apie 734 mg, tai sudaro maždaug 25 proc. rekomenduojamos paros normos.

    Kalis svarbus, nes padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį.

    Kepiniuose bananai yra tarsi tarpinis variantas tarp avokado kremiškumo ir obuolių tyrės saldumo. Tiesa, jie suteiks ryškesnį vaisinį, bananinį poskonį.

    Riešutų sviestas

    Riešutų pastos, pavyzdžiui, žemės riešutų, migdolų ar anakardžių, gali būti puikus sviesto pakaitalas. Kambario temperatūroje jos gana tvirtos, todėl kepiniams suteikia tekstūrą, panašią į tą, kurią duoda sviestas.

    Pirmą kartą bandant receptą, siūloma riešutų pasta pakeisti maždaug pusę sviesto kiekio. Kai kuriais atvejais riešutinis skonis gali būti net pageidautinas priedas.

    Didesnis riešutų (įskaitant riešutų pastas) vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant išeminę širdies ligą, rizika.

    Moliūgų tyrė

    Sviestą galima keisti moliūgų tyre santykiu 1:1. Ji suteikia kepiniams drėgmės, kremiškumo ir žemiškos saldumos.

    Įdėję 1 stiklinę moliūgų tyrės, receptą papildysite apie 7 g skaidulų, taip pat vitaminu A ir kaliu.

    Moliūgų tyrė ypač tinka šokoladiniams pyragams ar brauniams. Moliūgai taip pat yra geras karotinoidų – antioksidantų – šaltinis, kuris gali padėti mažinti kai kurių ligų riziką.

    Pupelės

    Trintos ankštinės daržovės taip pat gali būti sviesto pakaitalas. Vienoje stiklinėje baltųjų pupelių yra apie 19 g baltymų, beveik 13 g skaidulų ir mažiau nei 1 g riebalų.

    Pupelės kepiniams suteikia specifinę tekstūrą, todėl šį variantą geriausia naudoti desertams, pavyzdžiui, pyragėliams ar brauniams.

    Užtepėlės, kurias galima rinktis vietoj sviesto

    Norėdami padidinti mitybos raciono maistinę vertę, vietoj sviesto ant sumuštinių galite rinktis šias užtepėles:

    • trintas avokadas – derinkite su prieskoniais ir alyvuogių aliejumi, kad konsistencija būtų dar kremiškesnė;
    • rikotos sūris – tinka tiek sūriems, tiek saldiems skrebučiams;
    • humusas – tepkite plonu sluoksniu ant skrebučio: jis suteikia baltymų, skaidulų ir gerai pasotina.
  • Valgote geltoną sūrį? Šis „Emmentaler“ stebina: mažiau druskos, daug baltymų ir skonis

    „Emmentaler“ – šveicariškas sūris, gaminamas iš karvės pieno. Jis kilęs iš Emmentalo regiono Šveicarijoje. Tai brandinamas fermentinis sūris, išsiskiriantis švelniu, lengvai riešutiniu skoniu.

    „Emmentaler“ daugelis atpažįsta dėl būdingų skylučių, kurias neretai vadina „akimis“. Jos atsiranda dėl fermentacijos proceso.

    Fermentacijos metu išsiskiria anglies dioksidas, kuris sūrio masėje susikaupia burbuliukų pavidalu. Būtent taip formuojasi šiam šveicariškam sūriui būdingos skylutės.

    Šis sūris laikomas puikiu baltymų šaltiniu: pagal „USDA“ (JAV Žemės ūkio departamento) duomenis, 100 g produkto yra apie 27 g baltymų. Baltymai yra pagrindinė raumenų „statybinė“ medžiaga, todėl jų pakankamas kiekis ypač svarbus, pavyzdžiui, jėgos treniruotes atliekantiems žmonėms.

    Taip pat teigiama, kad baltymai gali palankiai veikti leptino, dar vadinamo „sotumo hormonu“, lygį. Be to, „Emmentaler“ sudėtyje yra ir kitų organizmui reikšmingų mineralų, tokių kaip kalcis, geležis, magnis ir fosfor.

    Vis dėlto verta nepamiršti, kad „Emmentaler“ yra gana kaloringas: pagal „USDA“ duomenis, 100 g gali būti apie 393 kcal ir maždaug 31 g riebalų. Dėl to laikantis svorio mažinimo mitybos plano šį sūrį reikėtų vartoti saikingai.

    Maistinės vertės rodikliai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus gamintojo.

    Virtuvėje šis šveicariškas sūris pritaikomas labai plačiai. Jis puikiai tinka sumuštiniams – tiek pusryčiams, tiek vakarienei, o prireikus galima pasiimti ir kaip greitą užkandį į darbą.

    „Emmentaler“ taip pat dažnai naudojamas makaronų apkepuose: kaitinamas jis tampa kremiškas ir lengvai tirpsta, todėl patiekalui suteikia sodrų skonį.

    Dar vienas populiarus variantas – keptos bagetės su sūriu. Tokiu atveju galima įdėti šiek tiek svogūnų laiškų, kurie suteiks patiekalui daugiau aromato ir ryškesnį skonį.

  • Aromatyczna przyprawa do kurczaka i wieprzowiny. Raz dodasz, później trudno się będzie obejść

  • Naminė varškė iš 2 ingredientų per 15 minučių: parduotuvėje tokios nerasite

    Varškė puikiai tinka daugeliui patiekalų ir itin gardi ant sumuštinių. Nors parduotuvėse pasirinkimas didelis, namuose ją pasigaminti verta – tam prireiks vos dviejų produktų: pieno ir ingrediento, kuris sukelia baltymų koaguliaciją. O skoniui papildyti užteks žiupsnelio mėgstamų prieskonių.

    Šis sūris šiek tiek primena itališką rikotą: yra purus, švelnus, natūralaus skonio (nors jį lengva pagardinti pagal norą). Gamyba neužtruks ilgiau nei keliolika minučių. Tai tradicinis būdas, žinomas nuo seno: piene esantys baltymai (kazeinas), pašildyti ir susilietę su rūgštimi, suformuoja baltus gumulėlius, kurie nukošti virsta varške.

    „Svarbiausia – pieno neužvirinti, nes tuomet baltymai elgiasi kitaip, o sūris gali tapti gumuliuotas ir guminės tekstūros“, – pabrėžiama instrukcijoje.

    Kaip paruošti:

    Pieną supilkite į nedidelį puodą ir kaitinkite lėtai. Palaukite, kol prie kraštų pradės kilti mažyčiai burbuliukai ir pasirodys garai. Kai tik tai įvyks, puodą nukelkite nuo kaitros.

    Tuomet po truputį, šaukštas po šaukšto, supilkite citrinos sultis. Netrukus pienas pradės trauktis. Mišinį palikite maždaug 10 minučių, o vėliau perkoškite per sietelį arba marlę.

    Varškę galima lengvai nuspausti, kad pašalintumėte skysčio perteklių, ir suformuoti norimą formą. Šiame etape tinka įmaišyti žiupsnelį druskos ar mėgstamų žolelių. Gautas sūris būna gana tvirtos konsistencijos, netirpsta, jį galima pjaustyti kubeliais ir net kepti ant grotelių.

    Pati varškė yra labai švelnaus skonio, todėl norint ryškesnio aromato verta naudoti prieskonius. Tam tinka įvairūs pasirinkimai, pavyzdžiui, aitriosios paprikos dribsniai, rūkyta paprika, juodgrūdė ar sezamas.

    Kadangi naminis sūris neturi priedų, prailginančių galiojimą, jį reikėtų suvalgyti per ne daugiau kaip 3 dienas nuo pagaminimo. Varškę laikykite šaldytuve, geriausia apatinėje lentynoje, kur temperatūra žemiausia.

    Taip pat patariama atsisakyti lėkštutės ir rinktis sandarų stiklinį indą, kad šaldytuvo kvapai neįsigertų į sūrį.

  • Gydytojai pataria senjorams: šis vaisius gali padėti sąnariams, akims ir kraujospūdžiui

    Indinis tamarindas – tropinis medis, augantis daugiausia Pietų Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Jo vaisiai atrodo išskirtinai: po rusva, šiurkščia luobele slypi lipnus, tamsiai rudas minkštimas. Būtent jis yra valgomas ir vertinamas dėl maistinių medžiagų gausos.

    Tamarindas nuo seno naudojamas liaudies medicinoje ir įvairių šalių virtuvėse, ypač Indijoje ir Tailande. Dėl malonaus saldžiarūgščio skonio jis vis dažniau atrandamas ir Lietuvoje – tinka derinti su skirtingais patiekalais, o prireikus iš jo galima ruošti ir konservuotus gaminius.

    Tamarindo galima įsigyti egzotiško maisto parduotuvėse, didesniuose prekybos centruose ar užsisakyti internetu. Jo būna kelių formų: šviežių ankščių, tamarindo pastos, miltelių arba džiovintų gabalėlių. Kaina priklauso nuo produkto tipo ir gamintojo: švieži vaisiai dažniausiai kainuoja apie 3,5–7 eurus už kilogramą, o tamarindo pasta stiklainėlyje – maždaug 2,3–4,7 euro (kaina kinta pagal talpą).

    Tamarindas vertinamas dėl vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių. Jam priskiriamos savybės, galinčios prisidėti prie geresnės savijautos keliais skirtingais aspektais.

    Tamarinde esantys antioksidantai ir priešuždegiminės medžiagos gali padėti mažinti sąnarių skausmą ir sustingimą. Dėl to jis dažnai rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms, susiduriantiems su artritu ar reumatinėmis ligomis. Reguliarus vartojimas kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie geresnio sąnarių judrumo ir mažesnio uždegimo.

    Taip pat šis vaisius yra vitamino A šaltinis, o šis vitaminas svarbus regėjimui. Jis siejamas su akių sveikatos palaikymu, pagalba saugant nuo geltonosios dėmės degeneracijos ir tinkamu akių drėkinimu.

    Tamarinde gausu kalio, kuris prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės. Kalis padeda atpalaiduoti kraujagysles, todėl gerėja kraujotaka ir gali mažėti padidėjusio kraujospūdžio rizika. Be to, tamarinde esantys polifenoliai siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu.

    Tamarindo minkštimas taip pat gali veikti kaip švelni natūrali priemonė žarnynui. Dėl skaidulų jis padeda virškinimui ir gali prisidėti prie reguliaraus tuštinimosi. Ajurvedoje tamarindas neretai minimas kaip pagalba esant nevirškinimui ar pilvo pūtimui.

    Šio vaisiaus skonį įvertins daugelis, o ypač jis dažnai rekomenduojamas tiems, kurie ieško būdų, kaip papildyti mitybą natūraliais antioksidantų ir mineralų šaltiniais.

    Šviežią tamarindą prieš valgant reikia nulupti, o sėklas – pašalinti. Minkštimą galima valgyti žalią arba naudoti gaminant.

    Tamarindas plačiai naudojamas virtuvėje: saldžiarūgštis skonis tinka ir saldiems, ir sūriems patiekalams, ypač indiškos, azijietiškos bei tailandietiškos virtuvės receptuose. Jis dedamas į sriubas, padažus, kario patiekalus, mėsos patiekalus, marinatą. Tamarindas padeda išgauti būdingą skonį tokiuose patiekaluose kaip „Pad Thai“, taip pat įvairiuose padažuose ir prieskonių mišiniuose.

    Iš tamarindo minkštimo galima gaminti džemus, ledus ar saldžius desertinius kremus. Indijoje populiarūs tamarindo gėrimai, kurie karštomis dienomis maloniai atgaivina. Jei norisi vaisių išsaugoti ilgiau, jį galima džiovinti ir sumalti į miltelius – jie tampa aromatingu prieskoniu įvairiems patiekalams.

  • Įmeskite tai į puodą prieš verdant kiaušinius: lukštas nusilups be nervų ir vargo

    Nors kiaušinių virimas – viena paprasčiausių virtuvės užduočių, vėliau neretai laukia nemaloni dalis: jų lupimas. Lukštas dažnai limpa prie baltymo, kiaušinis išsikraipo, o procesas tampa varginantis. Laimei, yra keli paprasti būdai, kaip tai palengvinti.

    Dažniausia priežastis, kodėl kiaušiniai sunkiai lupasi, susijusi su jų šviežumu. Skirtumą lemia baltymo pH: šviežiuose kiaušiniuose jis žemesnis, todėl baltymas stipriau sukimba su plėvele po lukštu. Senesniuose kiaušiniuose ryšys silpnesnis, tad jie lupasi lengviau.

    Svarbus ir virimo laikas. Per trumpai verdant baltymas nespėja tinkamai „atsitraukti“ nuo lukšto, o per ilgai – baltymas pernelyg susispaudžia. Kietai virtam kiaušiniui dažniausiai pakanka apie 10–12 minučių.

    Reikšmės turi ir tai, kaip pradedate virti. Jei kiaušinius dedate į šaltą vandenį, temperatūra kyla pamažu ir baltymas gali labiau prilipti prie lukšto plėvelės. Dėdami į verdantį vandenį sukeliate staigesnį temperatūros pokytį, kuris gali padėti baltymui lengviau atsiskirti.

    Norint, kad kiaušiniai luptųsi lengviau, pirmiausia verta pasirūpinti, jog jie būtų kambario temperatūros. Taip pat rekomenduojama juos dėti į jau užvirusį vandenį, o ne pradėti virti nuo šalto.

    Pagrindinis triukas – į vandenį įberti ar įdėti po arbatinį šaukštelį druskos arba valgomosios sodos. Ypač naudinga soda: ji padidina terpės pH, todėl baltymas mažiau limpa prie po lukštu esančios plėvelės.

    Išvirus kiaušinius, juos kuo greičiau perkelkite į dubenį su labai šaltu vandeniu. Toks „terminis šokas“ padeda baltymui susitraukti ir dar lengviau atsiskirti nuo lukšto.

    Yra ir keli praktiški lupimo būdai, kurie gali išgelbėti, kai skubate.

    Viena populiariausių metodikų – lupti kiaušinį po šalto vandens srove. Lengvai padaužykite kiaušinį, tuomet pradėkite lupti laikydami po tekančiu šaltu vandeniu: vanduo padeda atskirti plėvelę ir nuplauna smulkius lukšto gabalėlius.

    Dar vienas būdas – kiaušinį „ridenti“. Švelniai stuktelėkite kiaušinį į stalviršį, tuomet, lengvai spausdami delnu, paridenkite jį per paviršių. Taip lukštas suskeldėja smulkiais įtrūkimais per visą kiaušinį ir ima luptis tolygiau.

    Veiksminga ir „šaukštelio“ technika. Atvėsintą kiaušinį lengvai apdaužykite, kad lukštas suskiltų daugelyje vietų. Tuomet viename gale įkiškite šaukštelį tarp lukšto ir baltymo bei vedžiokite jį aplink kiaušinį – lukštas dažnai nusiima didesniais gabalais.

  • Kad velykiniai kiaušiniai nesutrūktų: paprastos virimo taisyklės, kurias pamiršta daugelis

    Virimo taisyklės

    Apžiūra. Gerai apšviestoje vietoje atidžiai apžiūrėkite lukštą. Mikroįtrūkimai dažnai matomi kaip plonos, kartais vos įžiūrimos linijos.

    Paruošimas. Kiaušinius iš šaldytuvo išimkite iš anksto (mažiausiai 1–2 valandoms), kad sušiltų iki kambario temperatūros. Verta žinoti, kad šaltas kiaušinis, patekęs į karštą vandenį, gerokai dažniau sutrūksta.

    Pradėkite nuo šalto vandens. Sudėkite kiaušinius į puodą ir užpilkite šaltu vandeniu taip, kad vanduo juos apsemtų 2–3 cm. Jokiu būdu nemeskite kiaušinių į verdantį vandenį.

    Įberkite druskos arba įpilkite acto. Į vandenį įdėkite 1 arbatinį šaukštelį druskos arba įpilkite 1 valgomąjį šaukštą acto 1 litrui vandens. Tai nesuteikia 100 proc. apsaugos, tačiau jei įtrūkimas vis dėlto atsirastų, baltymas greičiau sukrešės ir neišbėgs.

    Kaitinkite pamažu. Vandenį iki užvirimo kaitinkite palaipsniui, ant vidutinės ugnies. Staigus temperatūros pokytis yra viena pagrindinių lukšto trūkinėjimo priežasčių.

    Papildoma apsauga. Nepridėkite į puodą per daug kiaušinių, kad jie nesidaužytų tarpusavyje.

    Kokie kiaušiniai geriausiai tinka dažymui per Velykas

    Šviežumas. Geriausia rinktis kiaušinius, kuriems yra iki 5–7 dienų. Šviežių kiaušinių baltymas paprastai būna tvirtesnis, todėl jie geriau išlaiko formą virimo ir dažymo metu.

    Vientisumas. Lukštas turi būti be įtrūkimų ir nuskilimų. Tik tokie kiaušiniai nepraleidžia dažų į vidų ir išlieka saugūs vartoti.

    Dydis ir tipas. Patogiausia rinktis vidutinius arba didelius, vienodo dydžio kiaušinius – taip jie išverda tolygiau. Ant baltų kiaušinių spalvos paprastai būna ryškesnės, o rudi suteikia šiltesnius, gilesnius atspalvius.

    Kokybė. Lukštas turėtų būti švarus, be purvo ar dėmių. Jei yra nešvarumų, juos geriau švelniai nuplauti, nepažeidžiant paviršiaus.

  • Pūri velykinė „paska“ kaip iš paveikslėlio: patikrintas receptas, kurio ieško visi

    Velykinės „paskos“ receptas, kuris visada pavyksta

    Ingredientai 5 vnt.:

    • pienas – 160 ml
    • mielės – 25 g (šviežios)
    • druska – 1/2 a. š.
    • cukrus – 160 g
    • vanilinis cukrus – 10 g
    • sviestas – 170 g
    • kiaušiniai – 4 vnt.
    • miltai – 650 g
    • konjakas – 2 v. š.
    • kardamonas – 1/3 a. š.
    • apelsino žievelė – nuo 1 vnt.
    • citrinos žievelė – nuo 1 vnt.
    • razinos – 100 g
    • cukatai – 100 g

    Gaminimas

    Šiltame piene ištirpinkite mieles, suberkite dalį cukraus ir šiek tiek miltų, išmaišykite. Palikite šiltoje vietoje apie 20 min., kad suaktyvėtų raugas.

    Atskirame inde sumaišykite druską, kiaušinius, vanilinį cukrų ir likusį cukrų. Masę išplakite mikseriu. Tuomet sudėkite nutarkuotas citrusinių vaisių žieveles, supilkite ištirpintą sviestą, suberkite kardamoną, miltus ir paruoštą raugą. Užminkykite tešlą ir palikite šiltoje vietoje apie 40 min. pakilti.

    Pakilusią tešlą dar kartą permaišykite ir palikite šiltoje vietoje dar apie 30 min.

    Į tešlą įmaišykite cukatus ir razinas. Sudėkite tešlą į formas ir palikite šiltoje vietoje dar apie 30 min., kad pakiltų.

    Kepkite 165 laipsnių temperatūroje apie 30 min.

    Ši kepinių tešla paprastai iškepa puri ir minkšta, o kepinys ilgiau neišdžiūsta. Tešla kyla tolygiai, todėl rezultatas būna stabilus.

    Kaip laikyti velykinę „paską“

    Kambario temperatūroje. Tai geriausias pasirinkimas skoniui ir tekstūrai išsaugoti:

    • įvyniokite į medvilninį rankšluostį arba pergamentą
    • įdėkite į popierinį maišelį arba laikykite duoninėje
    • laikykite sausoje, vėsioje vietoje, atokiau nuo saulės

    Nedėkite iškart į polietileninį maišelį, nes gali susidaryti kondensatas, o vėliau – pelėsis.

    Šaldytuve. Įvyniokite į plėvelę arba dėkite į sandarų indą su dangčiu. Prieš valgant geriau šiek tiek pašildyti, kad grįžtų minkštumas.

    Šaldiklyje. Šis būdas tinka, jei „paską“ reikia išlaikyti ilgiau:

    • supjaustykite gabalėliais
    • sandariai suvyniokite (plėvelė + maišelis)
    • atitirpinkite kambario temperatūroje