CP v2

Blog

  • Palanga skelbia jaunimo iniciatyvų konkursą: 7 800 eurų biudžetas ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Palangos miesto savivaldybė paskelbė jaunimo iniciatyvų skatinimo projektų atrankos konkursą, kuriam iš savivaldybės biudžeto numatyta 7 800 eurų. Finansavimu siekiama paskatinti jaunų žmonių idėjas ir jų įgyvendinimą mieste, stiprinant įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą.

    2026 metams išskirtos keturios prioritetinės kryptys: jaunimo įgalinimas ir įtraukimas į pilietinę veiklą, lyderystės įgūdžių stiprinimas, kultūrinių veiklų kūrimas bei įgyvendinimas ir sportinių veiklų skatinimas Palangoje. Savivaldybė tikisi projektų, kurie būtų aiškiai orientuoti į jaunimo poreikius ir duotų apčiuopiamą rezultatą vietos bendruomenei.

    Vienam projektui galima skirti nuo 500 iki 2 000 eurų. Toks finansavimo rėžis reiškia, kad daugiausia galimybių turi konkrečios, gerai suplanuotos iniciatyvos, kurias galima įgyvendinti per palyginti trumpą laiką ir su aiškiu biudžetu.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas konkursui gali teikti nevyriausybinės organizacijos, registruotos ir veiklą vykdančios Palangos savivaldybės teritorijoje, taip pat respublikinių organizacijų padaliniai ar skyriai, jeigu jie realiai veikia Palangoje. Organizacijų steigimo dokumentuose turi būti numatyta veikla, susijusi su konkurso tikslu.

    Taip pat paraiškas gali teikti neformalios jaunimo grupės, veikiančios savivaldybės teritorijoje. Tokiu atveju reikalinga bendradarbiavimo sutartis su nevyriausybine organizacija arba ne pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, registruotu ir veiklą vykdančiu Palangoje.

    Kaip ir iki kada pateikti?

    Projektų paraiškos turi būti užpildytos kompiuteriu lietuvių kalba ir pateiktos iki 2026 metais birželio 15 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad po pateikimo paraiškų taisyti, tikslinti, pildyti ar teikti papildomų dokumentų nebus galima, todėl dokumentus svarbu parengti kruopščiai.

    Paraiškos priimamos dviem būdais: tiesiogiai savivaldybės administracijos priimamajame (Vytauto g. 112, Palanga) užklijuotame voke arba elektroniniu paštu, siunčiant vienu laišku ir temos eilutėje nurodant konkurso pavadinimą. Jei paraiška siunčiama paštu ar per kurjerį, lemiama yra siuntos data pašto žymeklyje.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Tuo metu dalyvavimas partnerio teisėmis kituose projektuose nėra ribojamas, todėl organizacijos gali prisidėti prie kelių iniciatyvų kaip partneriai.

    Konsultacijos pareiškėjams

    Konkursą administruoja Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Janina Balužė. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 13.30 iki 16.00 valandos telefonu ir elektroniniu paštu.

    Taip pat numatytos bendros konsultacijos Palangos jaunimo ir savanorystės centre (Vytauto g. 110). Jos vyks 2026 metais gegužės 27 dieną ir gegužės 28 dieną, taip pat 2026 metais birželio 3 dieną, birželio 4 dieną ir birželio 10 dieną, 17.00–19.00 valandomis.

  • Amber Wind 2026 Palangoje: trijų dienų pučiamųjų festivalis su „Mnozil Brass“ ir orkestrų paradu

    Gegužės 22–24 dienomis Palanga aštuntą kartą taps tarptautinio pučiamųjų muzikos festivalio Amber Wind 2026 centru. Tris dienas kurorte vyks koncertai, orkestrų paradas, naktinės muzikos sesijos ir edukaciniai užsiėmimai, subursiantys atlikėjus iš Lietuvos ir užsienio.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet programoje susitinka klasikinė pučiamųjų tradicija ir šiuolaikiniai eksperimentai. Greta akademinio repertuaro numatyti džiazo, elektronikos ir sceninių šou elementai, todėl renginiai vyks ne tik koncertų salėse, bet ir miesto erdvėse.

    Startas Palangos kurhauze

    Festivalio pradžia numatyta gegužės 22 dieną Palangos kurhauze, kur lankytojų laukia susitikimai su varinių pučiamųjų kvartetu „Tetra Brass“ iš Vokietijos. Ansamblis pristatomas kaip aktyviai Europoje koncertuojantis kolektyvas, garsėjantis šiuolaikiškomis programomis ir energingu sceniniu pateikimu.

    Gegužės 23 dieną 13 valandą „Tetra Brass“ surengs meistriškumo dirbtuves jauniems atlikėjams, o 19 valandą Kurhauzo koncertų salėje pristatys programą METALL. Joje skambės kūriniai ir aranžuotės, pritaikytos varinių pučiamųjų kvartetui.

    Pirmąją dieną užbaigs naktinė sesija kultūros erdvėje „Oldman Palanga“. Čia savo albumą XIDEA pristatys saksofonininkas ir kompozitorius Karolis Šarkus su kvintetu, jungiančiu džiazo improvizaciją, elektroniką ir šiuolaikinę ritmiką.

    Edukacija ir pagrindiniai šeštadienio renginiai

    Šeštadienio rytą edukacinę programą tęs iš JAV atvykstantis trimitininkas Dovas Lietuvninkas, kurio meistriškumo dirbtuvėse dėmesys bus skiriamas šiuolaikiniam solo repertuarui ir atlikimo technikoms. Dirbtuvės vyks Palangos kurhauzo koncertų salėje, Grafų Tiškevičių al. 1.

    „Šiemet tikrai bus daugiau edukacijos – festivalyje vyks meistriškumo dirbtuvės su tarptautiniais atlikėjais, skirtos jauniems muzikantams ir ansambliams“, – sakė VšĮ „Palangos orkestras“ vadovas ir dirigentas Vygandas Rekašius.

    Pagrindiniai orkestriniai renginiai suplanuoti šeštadienį: 12 valandą Palangos jaunimo ir savanorystės centro amfiteatre vyks koncertas Orkestrai sveikina miestą. Jame pasirodys Šiaulių pučiamųjų orkestras, Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“, Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

    Vėliau, 14.30 valandą, Vytauto gatve pajudės tradicinis orkestrų paradas, kurio priešakyje žygiuos Palangos orkestras. Eisena finišuos prie Gintaro muziejaus šiaurinės terasos, kur 15 valandą planuojamas jungtinio orkestro koncertas, sutelksiantis apie 200 muzikantų.

    Tą pačią dieną Palangoje simboliškai bus skelbiama ir vasaros koncertų sezono pradžia Birutės parke. Gegužės 23 dieną 17.30 valandą parko rotondoje koncertuos „Pan Big Band“ kartu su vokaliste Kristina Jatautaite, atidarydami ciklą Orkestro vasara.

    Gala akcentas ir festivalio pabaiga

    Didžiausio dėmesio šeštadienį tikimasi Gala koncerte Palangos koncertų salėje, kur 19 valandą pasirodys austrų ansamblis „Mnozil Brass“, šiemet minintis 30 metų veiklos jubiliejų. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus vienintelis kolektyvo koncertas Baltijos šalyse šiais metais.

    Šeštadienio vakarą festivalio lankytojai vėl kviečiami į „Oldman Palanga“, kur „Vilnius JJAZZ Ensemble“ pristatys projektą RavenJazz. Programoje žadamas elektronikos, šiuolaikinių ritmų ir džiazo improvizacijos derinys, scenoje pasirodys Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.

    Festivalį gegužės 24 dieną užbaigs koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 13 valandą čia gros Palangos orkestras, diriguojamas Vygando Rekašiaus ir svečio iš Slovėnijos Simon Perčič, kartu pasirodys trimitininkas Dovas Lietuvninkas.

    Festivalį Amber Wind 2026 organizuoja viešoji įstaiga „Palangos orkestras“. Projektą finansuoja Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba, o pagrindinis informacinis partneris – LRT.

  • VERT primena: SND ir nefasuotų naftos produktų prekybos leidimus reikia patikslinti iki nustatyto termino

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena ūkio subjektams, kad pasikeitus Energetikos įstatymo nuostatoms dalis anksčiau išduotų leidimų turi būti patikslinti. Tai aktualu įmonėms ir kitiems asmenims, vykdantiems didmeninę ir (ar) mažmeninę prekybą suskystintomis naftos dujomis (SND) bei nefasuotais naftos produktais.

    VERT nurodo, kad leidimai, kurie buvo išduoti iki 2019 metais liepos 2 dienos, turi būti patikslinti ne vėliau kaip iki 2021 metais sausio 2 dienos. Jei ūkio subjektai to nepadarys, leidimai nuo šios datos neteks galios.

    Norint laiku patikslinti leidimą, VERT prašo iki 2020 metais lapkričio 1 dienos pateikti nustatytos formos deklaraciją ir prašymą. Dokumentai teikiami VERT, o jų pateikimas yra būtinas net ir tais atvejais, kai įmonės veikla realiai nesikeitė.

    VERT atkreipia dėmesį, kad jei leidime nurodyti duomenys nesikeičia, patikslintas leidimas išduodamas nemokamai. Tačiau nepateikus deklaracijos ir prašymo nustatyta tvarka, ūkio subjektas nebegalės vykdyti veiklos ir turės kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo.

    Rinkos priežiūrą ir licencijavimą VERT vykdo nuo 2019 metais liepos 2 dienos, kai ši funkcija perėjo iš savivaldybių administracijų. VERT rekomenduoja ūkio subjektams iš anksto pasitikrinti, ar įmonės duomenys leidime yra tikslūs, ir nepalikti dokumentų pateikimo paskutinei dienai.

  • Palangoje – trys tarptautinės šunų parodos per tris dienas: varžysis apie 1 000 augintinių

    Gegužės 29–31 dienomis Palangoje, Nemirsetoje esančiame Palangos kempinge (Klaipėdos pl. 33i), vyks trys tarptautinės šunų parodos, kurias rengia Lietuvos kinologų draugija. Organizatoriai skelbia, kad per renginio dienas ringuose pasirodys apie 1 000 įvairių veislių šunų.

    Į pajūrį atvyks dalyviai iš įvairių Europos šalių, tarp jų – Suomijos, Švedijos, Lenkijos ir Estijos. Šunis vertins tarptautinę patirtį turintys teisėjai, o žiūrovams žadami ne tik vertinimai ringuose, bet ir papildomi konkursai bei pasirodymai.

    Kada vyks parodos?

    Penktadienį ir šeštadienį parodos prasidės 10 valandą, o sekmadienį – 9 valandą. Kasdien renginiai planuojami iki 18 valandos, o gražiausių šunų rinkimai ir dalis konkursų paprastai vyksta nuo 15 valandos.

    Tokio formato parodos vertinamos ne tik kaip pramoga žiūrovams, bet ir kaip svarbus etapas veisėjams bei šunų savininkams. Parodų rezultatai dažnai turi reikšmės siekiant čempiono titulų, o dalyviams tai – proga palyginti skirtingų linijų šunis bei susitikti su veislės bendruomene.

    Veiklos šeimoms ir mugė

    Organizatoriai praneša, kad renginio metu numatomos švietėjiškos veiklos vaikams ir šeimoms, kurias koordinuos Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras. Taip pat veiks zoologijos prekių mugė, kurioje lankytojai paprastai ieško pašarų, priežiūros priemonių ar įrangos augintiniams.

    Renginys bus atviras lankytojams, įėjimas nemokamas. Planuojantiems apsilankyti patariama atvykti anksčiau, nes didesni srautai dažniausiai susidaro prieš pagrindinius konkursus ir finalinius rinkimus.

  • Hunga Tonga išsiveržimas parodė netikėtą „savaiminį valymąsi“: kaip dulkės mažino metaną

    2022 metais įvykęs povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga–Hunga Haʻapai išsiveržimas laikomas vienu galingiausių šiame amžiuje. Naujų tyrimų duomenys rodo, kad jo atmosferinis šleifas suaktyvino iki šiol taip aiškiai nefiksuotą savaiminio „apsivalymo“ procesą, kuris dalį metano pavertė kitais junginiais.

    Vulkanų poveikis klimatui nėra vienareikšmis: į atmosferą patekę pelenai ir aerozoliai trumpam sumažina Saulės spinduliuotės patekimą ir gali vėsinti, o šiltnamio efektą sukeliančios dujos prisideda prie šiltėjimo. Įprastai kietosios dalelės iškrinta greičiau, o dujos išlieka ilgiau, todėl bendras efektas laikui bėgant keičiasi.

    Tyrėjai skaičiuoja, kad išsiveržimo metu į atmosferą galėjo patekti apie 330 000 tonų metano. Vis dėlto, stebint procesus palydovais, dėmesį patraukė ne tiek pats metano „pėdsakas“, kiek neįprastai didelė formaldehido koncentracija, kuri leido spręsti apie spartesnį metano virtimą kitomis medžiagomis.

    „Analizuodami palydovinius duomenis nustebome pamatę rekordines formaldehido koncentracijas. Kadangi formaldehidas atmosferoje išsilaiko tik trumpai, tai rodė, jog metanas turėjo būti nuolat skaidomas ilgiau nei savaitę“, – sakė „Acacia Impact Innovation“ atstovas Maartenas van Herpenas.

    Hunga Tonga–Hunga Haʻapai išsiveržimas įvyko po vandeniu, todėl į šleifą pateko ne tik vulkaniniai pelenai, bet ir dideli kiekiai sūraus vandens dalelių. Toks derinys, mokslininkų vertinimu, sukūrė palankias sąlygas cheminėms reakcijoms, kurios gali išlaisvinti reaktyvius chloro junginius.

    Chloras atmosferoje gali reaguoti su metanu ir pradėti reakcijų grandinę, kurios metu susidaro formaldehidas, o vėliau anglies dioksidas ir vanduo. Paprastai metanas atmosferoje išlieka apie dešimtmetį, todėl net dalinis jo suardymo pagreitinimas trumpuoju laikotarpiu yra reikšmingas klimato požiūriu.

    Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, kad aerozoliai, dulkės ir jūros druskos dalelės gali daryti įtaką metano balansui. Šis atvejis svarbus tuo, kad procesas, panašus į anksčiau sietą su dulkėmis ir jūrų purslais, galėjo vykti gerokai aukščiau, stratosferoje, kur sąlygos kitokios nei prie paviršiaus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad atmosferos dalelės, įskaitant vulkanines dulkes, gali būti reikšmingesnės metano ciklui, nei manyta iki šiol. Jei tokie procesai neįtraukiami į skaičiavimus, gali būti netiksliai įvertinamas tiek natūralus metano šalinimas, tiek žmonių pastangų mažinti emisijas efektyvumas.

    Praktinėje stebėsenoje iškyla ir matavimų problema: palydoviniai metano matavimai ne visur vienodai tikslūs, ypač virš vandenynų, kur mažiau atspindėtos šviesos. Todėl formaldehidas siūlomas kaip papildomas „indikatorius“, padedantis spręsti, ar metanas konkrečiomis sąlygomis buvo aktyviai skaidomas.

    Nors atradimas kelia klausimų apie galimas technologines idėjas, tyrėjai akcentuoja, kad tai pirmiausia yra natūralaus eksperimento pamoka. Ji padeda geriau suprasti, kaip ekstremalūs reiškiniai gali trumpam pakeisti atmosferos chemiją ir kodėl metano biudžeto skaičiavimuose svarbu įvertinti ne tik emisijas, bet ir šalinimo mechanizmus.

  • Sacharos dulkės kasmet maitina Amazoniją fosforu: kodėl šis ryšys svarbus visam klimatui

    Kasmet didžiuliai Sacharos dykumos dulkių debesys pasiekia kitą Atlanto vandenyno pusę ir nusėda Amazonės baseine. Mokslininkų skaičiavimais, per metus iki Amazonijos atkeliauja apie 27,7 mln. tonų dulkių, o kartu atgabenama ir maždaug 22 000 tonų fosforo.

    Šis fosforas Amazonijos atogrąžų miškams yra itin svarbus, nes vietinės dirvos yra senos, stipriai išplautos ir natūraliai skurdžios fosforo. Gausūs tropikų lietūs maistines medžiagas nuolat išplauna, todėl be išorinio papildymo miško produktyvumas ilgainiui mažėtų.

    Fosforas yra vienas pagrindinių elementų, be kurio augalai negali normaliai augti: jis reikalingas energijos apykaitai, šaknų sistemai, sėkloms ir fotosintezės procesams. Amazonijos dirvose šio elemento atsargos menkos, todėl net palyginti nedidelis, bet pastovus fosforo „pristatymas“ iš Afrikos tampa reikšmingas.

    Didžioji dalis Sacharos dulkių sudaryta iš silicio junginių ir molio mineralų, kurie patys savaime miškui nėra maistinga „trąša“. Tačiau mažesnė dalis dulkių neša būtent fosforo turinčias daleles, kurios ir padeda palaikyti pusiausvyrą tarp to, ką miškas praranda su nuotėkiu, ir to, ką gauna iš atmosferos.

    Anksčiau dažnai buvo manoma, kad itin reikšmingas fosforo šaltinis yra Bodėlės įduba šiaurės Čade, kur kadaise tyvuliavo didelis ežeras, o jam išdžiūvus liko fosforu turtingos nuosėdos. Tokios teritorijos gali būti ypač „dulkėtos“, nes vėjai lengvai pakelia smulkias daleles į atmosferą.

    Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad didelė dalis dulkių, kurios pasiekia Amazoniją, kyla ir iš kitų Sacharos regionų. Pavyzdžiui, reikšmingu šaltiniu įvardijamas El Džiufo dykumų plotas, besidriekiantis per Mauritaniją, Malį ir šiaurinį Alžyrą.

    Šis transatlantinis ryšys primena, kad Amazonija nėra visiškai uždara, savarankiškai besilaikanti sistema: jos „maistinių medžiagų biudžetas“ priklauso ir nuo procesų, vykstančių už tūkstančių kilometrų. Dulkių pernašą lemia pasatai, audros, sausros, dirvos būklė ir kiti atmosferos veiksniai.

    Didžiausias neatsakytas klausimas yra tai, kaip dulkių srautai keisis šylant klimatui ir kintant kritulių režimui Afrikoje bei virš Atlanto. Modeliai dar ne visada leidžia užtikrintai pasakyti, ar per artimiausią šimtmetį fosforo „tiltas“ tarp Sacharos ir Amazonijos išliks toks pat stabilus.

  • Atsitiktinis radinys Airijos miške: doktorantas aptiko naują itin nuodingą augalų rūšį

    2024 metų vasarą Kornelio universiteto doktorantas Džastinas Šoltenas, tyrinėdamas Summerhill miško augmeniją Airijoje, miško paklotėje pastebėjo neįprastą augalą su smulkiais rausvais, karoliukus primenančiais vaisiais. Iš pradžių jis manė radęs retą banebrio atmainą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai gali būti kur kas daugiau nei įprastas gamtos „kaprizas“.

    Augalas auga labai žemai, o po žydėjimo subrandina mažus rausvus vaisius. Nors išvaizda patraukli, mokslininkai pabrėžia, kad visos augalo dalys yra nuodingos, o vaisiai žmogui gali būti mirtinai pavojingi net ir palyginti nedidelėmis dozėmis.

    Patyręs lauko tyrėjas iš pradžių įtarė, kad tai natūralus hibridas, susidaręs susikryžminus dviem artimoms rūšims. Tokios hibridizacijos gamtoje pasitaiko, kai skirtingos rūšys dauginasi tarpusavyje ir atsiranda genetiškai išskirtinių palikuonių.

    Vis dėlto vien iš vaisių nepakanka tiksliai identifikacijai, todėl Šoltenas planavo sugrįžti į vietą žydėjimo metu. Šiame regione žydėjimas paprastai prasideda gegužės pradžioje, o būtent žiedų sandara dažnai padeda patikimiausiai atskirti artimas rūšis.

    Po beveik metų mokslininkas sugrįžo stebėti augalo žiedų ir pastebėjo svarbių požymių, kurie nebeatitiko hibrido versijos. Reprodukciniai organai skyrėsi nuo tų rūšių, kurios laikytos galimais „tėvais“.

    Vienas aiškiausių skirtumų buvo žiedo dalies, susijusios su apdulkinimu, spalvinė ypatybė: naujai aptikto augalo ji buvo raudona, kai tuo metu artimų rūšių ji apibūdinama kaip balta. Tokie morfologiniai skirtumai kartu su lauko stebėjimais sustiprino prielaidą, kad kalbama ne apie hibridą.

    „Pagalvojau, kad verta prieiti arčiau ir įsižiūrėti“, – sakė Džastinas Šoltenas.

    Šoltenas augalą įvardijo kaip naują rūšį ir suteikė pavadinimą Actaea rhodostigma. Tokie atradimai rodo, kad net ir gerai tyrinėtose Europos teritorijose vis dar aptinkama neaprašytų rūšių, ypač kai jos painiojamos su panašiais augalais arba yra retos ir auga nedidelėmis populiacijomis.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nuodingi dekoratyviai atrodantys vaisiai neretai klaidina žmones, ypač gamtoje, todėl ragina ne ragauti ir neliesti nepažįstamų uogų. Tyrimams tęsti paprastai reikia nustatyti daugiau populiacijų, stebėti jų žydėjimą, apdulkinimą ir įvertinti, kokie veiksniai palaiko rūšies atskirtį gamtoje.

  • Jono Aisčio literatūros premija Rumšiškėse: laureatu tapo poetas Vytautas Kaziela

    Jono Aisčio literatūros premija Rumšiškėse: laureatu tapo poetas Vytautas Kaziela

    2026 metais gegužės 20 dieną Rumšiškių kultūros centre įvyko Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris renginys, tapęs ir Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos įteikimo švente. Nepaisant lietingo vakaro, susirinkę poezijos mylėtojai salėje kūrė jaukią, literatūrai palankią atmosferą.

    2026 metų Jono Aisčio literatūros premijos laureatu paskelbtas poetas Vytautas Kaziela. Apdovanojimą jam įteikė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna ir premijos skyrimo komisijos pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė Ieva Mažulienė.

    Premija poetui skirta už eilėraščių knygą „Juodi išbaidyti žvėrys“, išleistą 2025 metais Vilniuje leidykloje „Slinktys“, taip pat už kūryboje nuosekliai puoselėjamą aistiškos lyrikos dvasią. Jono Aistis lietuvių literatūroje siejamas su emociniu tikslumu, muzikalia kalba ir vidinės žmogaus būsenos refleksija, todėl premija tradiciškai akcentuoja šios poetikos tęstinumą.

    Šventiniame vakare skambėjo poezijos skaitymai ir autoriaus balsu perteiktos eilės: savo kūryba dalijosi aktorė Olita Dautartaitė, poetai Sara Poisson, Rimas Užgiris, Agnė Žagrakalytė, Rūta Vyžintaitė, Eglė Perednytė. Renginyje dalyvavo ir ankstesni Jono Aisčio premijos laureatai Stanislovas Abromavičius bei Vladas Vaitkevičius, pabrėžę premijos tęstinumą ir bendruomeniškumą.

    Programą papildė dainos Jono Aisčio žodžiais, kurias atliko gitaristė ir dainininkė Ilona Papečkytė, o fleita pritarė Vidmantas Šinkūnas. Tokie muzikiniai intarpai Poezijos pavasario renginiuose dažnai tampa tiltu tarp klasikinės poezijos ir šiandienos klausytojo, padedančiu tekstui suskambėti naujai.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad literatūrinės šventės regionuose išlieka svarbios ne tik kaip kultūros sklaida, bet ir kaip gyvas susitikimas su autoriais. Padėkota Rumšiškių kultūros centrui už bendradarbiavimą ir pagalbą organizuojant vakarą, o įvykusi premijos įteikimo ceremonija dar kartą priminė, kad poezija Lietuvoje turi tvirtą bendruomenę ir aiškias tradicijas.

  • Kultūros paveldo departamento specialistai Žiežmariuose konsultuos gyventojus: ką svarbu žinoti

    Kultūros paveldo departamento specialistai Žiežmariuose konsultuos gyventojus: ką svarbu žinoti

    2026 metų gegužės 26 dieną 11.00 valandą Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus specialistai Žiežmariuose surengs konsultaciją miestelio gyventojams. Susitikimas vyks Žiežmarių seniūnijoje, Žaslių gatvėje 62, Kaišiadorių rajone.

    Konsultacijos metu ketinama teikti metodinę pagalbą kultūros paveldo objektų valdytojams ir gyventojams, kurie prižiūri istorinius pastatus ar sklypus saugomoje teritorijoje. Specialistai paaiškins, kokie paveldosaugos reikalavimai taikomi tvarkybai, remontui ir kasdienei priežiūrai.

    Taip pat numatyta aptarti pažeidimų prevenciją ir dažniausiai pasitaikančias situacijas, kai darbai pradedami neįvertinus reikalavimų. Gyventojai kviečiami ateiti su konkrečiais klausimais apie savo pastatų būklę, planuojamus darbus ar dokumentus, kurių gali prireikti.

    Kas saugoma Žiežmariuose?

    Konsultacija siejama su Žiežmarių miesto istorine dalimi, kuri Kultūros vertybių registre įregistruota kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šiai teritorijai nustatytos vertingosios savybės, apibrėžtos ribos ir reikšmingumo lygmuo, todėl taikomi specialūs apsaugos bei tvarkymo principai.

    Žiežmarių miesto istorinės dalies vertingųjų savybių pobūdis apima archeologinį, architektūrinį ir istorinį aspektus, taip pat kraštovaizdžio ir urbanistinę struktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad svarbūs ne tik atskiri pastatai, bet ir jų aplinka, gatvių tinklas, tūriai bei istoriniai teritorijos bruožai.

    Ką verta pasiruošti prieš konsultaciją?

    Gyventojams, planuojantiems tvarkybos ar remonto darbus, pravartu atsinešti turimą informaciją apie objektą: nuotraukas, planuojamų darbų aprašymą, turimus projektinius pasiūlymus ar kitus dokumentus. Kuo konkretesnė situacija, tuo tiksliau specialistai galės paaiškinti, kokių derinimų gali prireikti ir kokie sprendiniai būtų tinkami.

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl prieš susitikimą galima pasitikrinti registracijos informaciją ir teritorijos ribas. Tokia praktika padeda iš anksto suprasti, ar konkretus sklypas ar pastatas patenka į saugomą zoną ir kokie reikalavimai jam taikomi.

  • Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    2026 metų gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekos patalpose vyks mokymai, skirti stiprinti švietimo pagalbos teikimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymai orientuoti į tai, kaip mokykloje ir už jos ribų praktiškai derinti švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama laiku, nuosekliai ir aiškiai pasidalijus atsakomybėmis tarp specialistų ir institucijų.

    Daugiapakopis pagalbos modelis

    Mokymų metu bus aptariami kompleksinių ir daugialypių paslaugų teikimo švietimo pagalbos modeliai, taip pat daugiapakopio pagalbos principai, kai sprendimai ir pagalbos intensyvumas pritaikomi pagal vaiko poreikių lygį. Daug dėmesio skiriama tam, kad SUP mokinių poreikiai būtų atpažįstami anksti, o nukreipimas pagalbai vyktų be perteklinės biurokratijos.

    Numatyta nagrinėti ir savivaldybėje teikiamų paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimą, kad mokyklos geriau žinotų, kokios paslaugos prieinamos, kaip jas pasitelkti ir kaip užtikrinti tęstinumą. Tai ypač aktualu situacijose, kai vaikui reikalinga ne viena, o kelių sričių pagalba.

    Komandinis darbas ir įtrauktis

    Vienas iš mokymų akcentų – komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžiai. Praktikoje koordinuotos paslaugos dažniausiai priklauso nuo to, kaip efektyviai susitaria mokyklos administracija, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai ir kiti partneriai.

    Taip pat bus nagrinėjamas įtraukusis švietimas ir įvairovės valdymas, siekiant sukurti mokymosi aplinką, kurioje skirtingų poreikių mokiniai gauna jiems pritaikytą pagalbą. Aptariamos situacijos, kai reikalingas aiškus pagalbos planavimas, nuosekli stebėsena ir bendras komandos susitarimas dėl tikslų.

    Technologijų vaidmuo teikiant pagalbą

    Mokymuose numatyta aptarti technologijų naudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, įskaitant informacijos apsikeitimą, pagalbos organizavimą ir priemones, kurios gali palengvinti mokinių ugdymą bei specialistų darbą. Pabrėžiama, kad technologijos gali padėti koordinuoti procesus, tačiau svarbiausia išlieka profesionalus vertinimas ir gyvas komandinis darbas.

    Mokymų lektorius – socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Dalyvauti kviečiami švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai.

    Planuojamos dvi grupės po 15 dalyvių, kiekvienai grupei skirta po 16 akademinių valandų. Vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Daugiau informacijos apie mokymus suteikia projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja).