CP v2

Blog

  • „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ derasi su „Anthropic“ dėl galimybės tiekti savo kuriamus dirbtinio intelekto lustus ir taip sustiprinti pozicijas prieš pagrindinius debesijos konkurentus. Jei susitarimas būtų pasiektas, tai būtų reikšmingas signalas rinkai, kad „Microsoft“ siekia ne tik kurti DI modelius, bet ir kontroliuoti jiems reikalingą aparatinę įrangą.

    Kalbama apie „Microsoft“ kurtą „Maia“ linijos lustą, kurį bendrovė pristatė kaip antrąją kartą ir kuris kol kas daugiausia naudojamas jos pačios duomenų centruose. Bendrovė viešai yra teigusi, kad toks procesorius skirtas didelio masto DI darbams, kai svarbiausia tampa našumas ir sąnaudos.

    Milžiniškas poreikis skaičiavimo galios

    „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais sparčiai augino produktų, tokių kaip „Claude“ ir programavimui skirtų įrankių, apimtis, todėl jos skaičiavimo galios poreikis tapo kritiniu. Rinkoje tai matoma kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl DI bendrovės vis aktyviau ieško alternatyvų tradiciniams grafikos procesoriams.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei viešai yra užsiminęs, kad įmonei trūko skaičiavimo išteklių, o tai ribojo plėtrą. Tokios aplinkybės paprastai didina spaudimą užsitikrinti ilgalaikius kontraktus, net jei jie reiškia technologinių partnerių diversifikavimą.

    Vienas ryškiausių skaičių, atskleidžiančių paklausą, yra įsipareigojimas mokėti maždaug 1,1 mlrd. eurų per mėnesį už skaičiavimo pajėgumus iki 2029 metų gegužės. Tokios sumos rodo, kad DI lenktynėse įmonės konkuruoja ne vien modelių kokybe, bet ir tuo, kas greičiau užsitikrina lustus, serverius ir elektros infrastruktūrą.

    Kas laimėtų iš „Maia“ sandorio

    „Microsoft“ toks susitarimas būtų strateginis laimėjimas, nes leistų įrodyti, kad jos specializuoti lustai gali tapti komerciškai patrauklūs ir išorės klientams. Debesijos rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas pasiūlys geresnį našumo ir kainos santykį, ypač tada, kai DI užklausos skaičiuojamos milijardais.

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella anksčiau yra sakęs, kad „Maia“ lustai gali pagerinti sugeneruojamų žetonų kiekį už dolerį daugiau nei 30 proc., lyginant su naujausiais tuo metu naudojamais sprendimais. Konvertuojant į eurus, esmė išlieka ta pati: kiekvienas efektyvumo procentas tiesiogiai mažina vienos užklausos savikainą ir didina maržą.

    „Anthropic“ šiuo metu remiasi kelių tiekėjų infrastruktūra ir, be kita ko, yra skelbusi apie ilgalaikius planus naudoti specializuotus kitų debesijos žaidėjų lustus. Todėl „Microsoft“ derybos būtų dar vienas ženklas, kad DI ekosistemoje formuojasi mišrūs modeliai, kai viena įmonė vienu metu naudoja skirtingus tiekėjus, kad sumažintų rizikas ir kainų spaudimą.

    Ką tai reiškia DI lustų rinkai

    DI lustų rinka sparčiai keičiasi: didieji debesijos tiekėjai investuoja į nuosavus procesorius, kad mažintų priklausomybę nuo „Nvidia“ ir stabilizuotų tiekimą. Tokios iniciatyvos paprastai pasiteisina tik tada, kai lustai pritaikomi ne vien vidiniams poreikiams, bet tampa pakankamai patrauklūs ir dideliems klientams iš šalies.

    Kol kas viešai nepatvirtinta, kad „Anthropic“ ir „Microsoft“ sandoris jau suderintas, o abi bendrovės vengia detalių. Tačiau pats derybų faktas rodo augantį spaudimą DI sektoriuje: laimi tie, kurie pirmi užsitikrina skaičiavimo pajėgumus, o lustai tampa ne mažiau svarbūs nei patys modeliai.

  • „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ derasi su DI bendrove „Anthropic“ dėl galimo jos pačios kurtų specializuotų DI lustų tiekimo, patvirtino su situacija susipažinę šaltiniai. Jei susitarimas įvyktų, tai būtų reikšmingas žingsnis „Microsoft“ bandant konkuruoti su „Amazon“ ir „Google“ DI infrastruktūros rinkoje.

    Kalbama apie „Microsoft“ „Maia“ šeimos lustus, kurie skirti dirbtinio intelekto modeliams apmokyti ir paleisti duomenų centruose. Bendrovė sausio mėnesį pristatė antros kartos „Maia 200“ procesorių, tačiau jo prieinamumas per „Azure“ klientams kol kas išlieka ribotas.

    Pasak šaltinių, galutinis susitarimas dar nėra pasiektas, o derybos gali užtrukti. „Anthropic“ šio klausimo nekomentavo, „Microsoft“ į užklausą iš karto neatsakė.

    Praėjusių metų lapkritį „Microsoft“ paskelbė investuosianti į „Anthropic“ 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,4 mlrd. eurų. Tuo pat metu „Anthropic“ įsipareigojo „Azure“ debesijos paslaugoms išleisti 30 mlrd. JAV dolerių, arba apie 26,4 mlrd. eurų, taip dar labiau pririšdama savo plėtrą prie skaičiavimo pajėgumų.

    „Anthropic“ poreikis skaičiavimo resursams pastaruoju metu auga ypač sparčiai, didėjant jos „Claude“ asistento ir programavimo įrankių naudojimui. Bendrovės vadovai viešai yra pripažinę, kad patiria skaičiavimo pajėgumų trūkumą, o tai DI sektoriuje tampa konkurenciniu barjeru net ir gerai finansuojamiems žaidėjams.

    Šią savaitę paaiškėjo ir dar vienas signalas, kiek brangiai kainuoja DI skaičiavimai: „Anthropic“ įsipareigojo iki 2029 metų gegužės kas mėnesį mokėti po 1,25 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,1 mlrd. eurų, už skaičiavimo galią. Tokie mastai rodo, kad vien modelių kūrimas vis labiau tampa infrastruktūros ir kapitalo lenktynėmis.

    Iki šiol „Anthropic“ daugiausia rėmėsi „Nvidia“ grafikos procesoriais, tačiau lygiagrečiai diversifikuoja tiekėjus. Balandžio mėnesį bendrovė paskelbė apie 10 metų trukmės planą naudoti „Amazon Web Services“ „Trainium“ lustus, kurio vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių, arba apie 88 mlrd. eurų, o anksčiau pranešė ir apie „Google“ debesijos TPU lustų naudojimą.

    „Microsoft“ savo ruožtu siekia įrodyti, kad gali pasiūlyti konkurencingą alternatyvą trečiųjų šalių lustams. „Microsoft“ vadovas Satya Nadella balandį teigė, kad „Maia 200“ suteikia daugiau nei 30 proc. geresnį žetonų skaičių vienam doleriui, palyginti su naujausiais bendrovės naudojamais sprendimais, o lustai jau veikia „Microsoft“ duomenų centruose Arizonoje ir Ajovoje.

    Jei „Anthropic“ pradėtų naudoti „Microsoft“ lustus, tai būtų svarbi reputacinė pergalė „Maia“ programai ir „Azure“ ekosistemai. Kartu tai dar labiau paaštrintų konkurenciją tarp didžiųjų debesijos tiekėjų, kurie DI bumo metu kovoja ne tik dėl klientų, bet ir dėl kritiškai svarbaus komponento, skaičiavimo galios.

  • „Spotify“ akcijos šovė 13 proc.: DI muzikos sandoris su UMG ir ambicingas planas iki 2030

    „Spotify“ akcijos šovė 13 proc.: DI muzikos sandoris su UMG ir ambicingas planas iki 2030

    „Spotify“ akcijos ketvirtadienį pabrango apie 13 proc., kai bendrovė investuotojams pristatė gaires iki 2030 metų ir paskelbė apie susitarimą su Universal Music Group (UMG) dėl DI sprendimų muzikoje. Rinka teigiamai įvertino tiek augimo tikslus, tiek bandymą sukurti aiškesnį licencijavimo modelį kūrėjams.

    Bendrovė nurodė, kad iki dešimtmečio pabaigos siekia dviženklio, vidutinio dydžio metinio pajamų augimo tempo ir 35–40 proc. bendrojo pelningumo maržos. Tarp ilgalaikių tikslų įvardyta 1 milijardas prenumeratorių ir 100 milijardų eurų metinės pajamos.

    DI įrankiai ir licencijos kūrėjams

    Pagal susitarimą su UMG „Spotify“ planuoja leisti naudotojams kurti kūrinių perdirbinius, įskaitant koverius ir remiksus, pasitelkiant atlikėjų bei dainų autorių balsus, kai šie yra davę sutikimą. Tokie įrankiai būtų siūlomi kaip mokamas priedas premium vartotojams, o dalis pajamų turėtų atitekti teisių turėtojams.

    „Spotify“ atstovai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pokyčių yra teisinis pagrindas, leidžiantis kūrėjams dalyvauti DI inovacijose. Pastaraisiais metais muzikos pramonė su tuo tvarkėsi sunkiai, nes DI generuojamas turinys sparčiai plito greičiau nei atsirado aiškūs licencijavimo standartai.

    „Iki šiol kūrėjams buvo sunku dalyvauti, nes trūko teisėto licencijavimo rėmo“, – sakė „Spotify“ vadovas Gustavas Söderströmas.

    Pramonės kontekstas: ginčai, ieškiniai, susitarimai

    DI muzika tapo vienu didžiausių iššūkių autorių teisių sistemai: leidyklos ir atlikėjai siekia apsaugos nuo kūrinių naudojimo modelių mokymui bei nuo klaidinančių imitacijų. Dėl to pastaraisiais metais kilo keli didelio atgarsio ginčai ir ieškiniai, o rinkoje vis dažniau ieškoma kompromisų, kai leidžiama kurti tik su aiškiu sutikimu ir atlygio mechanizmu.

    Tokie susitarimai svarbūs platformoms, nes jos siekia išlaikyti augimą ir kartu sumažinti teisinę riziką. Investuotojams tai signalizuoja, kad DI muzikos produktai gali būti kuriami ne tik technologiniu, bet ir komerciniu bei teisiniu požiūriu tvaresniu keliu.

    „Spotify“ persigrupavimas ir kitos augimo kryptys

    Šis pristatymas buvo pirmoji investuotojų diena per kelerius metus ir vyko bendrovei keičiant valdymo struktūrą. „Spotify“ taip pat bando įtvirtinti strategiją, kurioje muzika išlieka pagrindu, tačiau augimas remiamas ir kitomis kryptimis, įskaitant tinklalaides bei garsines knygas.

    Bendrovė akcentuoja, kad nuo 2022 metų ženkliai augino tiek bendrą naudotojų skaičių, tiek mokančių prenumeratorių bazę. Papildomi produktai, kūrėjų prenumeratos ir didesnės vertės pasiūlymai superfansams yra dalis plano didinti pajamas iš vieno vartotojo ir mažiau priklausyti nuo vien tik muzikos srautų.

  • Kvantinių technologijų akcijos šauna į viršų: JAV žada apie 1,9 mlrd. eurų ir akcijų dalį

    Kvantinių technologijų akcijos šauna į viršų: JAV žada apie 1,9 mlrd. eurų ir akcijų dalį

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Kvantinių technologijų bendrovių akcijos ketvirtadienį brango po žinios, kad JAV valdžia planuoja skirti 2 mlrd. JAV dolerių paramą devynioms įmonėms. Ši suma prilygsta maždaug 1,9 mlrd. eurų, o lėšos būtų skiriamos dotacijomis.

    JAV Nacionalinis standartų ir technologijų institutas pranešė pasirašęs ketinimų protokolus, numatančius ir mažumos, nekontroliuojančią akcijų dalį kiekvienoje bendrovėje. Tai ne tik finansinė injekcija, bet ir signalas rinkai apie strateginį sektoriaus prioritetą.

    Didžiausias kąsnis – „IBM“

    Didžiausia paketo gavėja – „IBM“: JAV Prekybos departamentas sutiko skirti 1 mlrd. JAV dolerių, arba apie 930 mln. eurų. Reaguodamos į naujieną, „IBM“ akcijos šoktelėjo apie 12 proc.

    Įmonė patvirtino ketinanti kartu su JAV vyriausybe kurti pirmąją šalyje specialiai kvantinėms technologijoms skirtą puslaidininkių gamyklą. Tikslas – paspartinti kvantinių lustų kūrimą ir pereiti nuo laboratorinių prototipų prie pramoninių apimčių.

    „Ši iniciatyva paspartins JAV kvantinę inovaciją ir leis pažangiai gaminti kvantinius lustus daugeliui bendrovių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kas dar gauna paramą?

    Tarp paramos gavėjų – lustų gamintoja „GlobalFoundries“, kuriai numatyta 375 mln. JAV dolerių, arba apie 350 mln. eurų. Kvantinių kompiuterių kūrėjos „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“ ir „Infleqtion“ turėtų gauti po 100 mln. JAV dolerių, arba po maždaug 93 mln. eurų.

    Rinka reagavo audringai: „D-Wave Quantum“ akcijos brango apie 33 proc., „Rigetti Computing“ – apie 30 proc., „Infleqtion“ – apie 31 proc. Brango ir kitos, į paketą tiesiogiai neįtrauktos kvantinių technologijų bendrovės, investuotojams pervertinus viso sektoriaus perspektyvas.

    Iš kur pinigai ir kas toliau?

    Pranešta, kad finansavimas būtų skiriamas pagal 2022 metais priimtą JAV Chips and Science Act, kuriuo siekiama stiprinti kritinių technologijų kūrimą ir gamybą šalies viduje. Sandoriai dar turės būti formaliai užbaigti, todėl galutinės sąlygos gali kisti.

    Kvantinės technologijos laikomos vienu svarbiausių ateinančių dešimtmečių proveržių, nes teoriškai leidžia spręsti uždavinius, kurių klasikiniai kompiuteriai praktiškai neįveikia. Tačiau sektoriui būdinga didelė rizika: technologinis kelias iki komercinių pritaikymų ilgas, o rinkos euforiją dažnai keičia staigūs koregavimai.

  • „Workday“ šokas biržoje: akcijos brango 14 proc., DI padėjo pakelti pelningumo prognozę

    „Workday“ šokas biržoje: akcijos brango 14 proc., DI padėjo pakelti pelningumo prognozę

    Rezultatai viršijo lūkesčius

    Personalo ir finansų valdymo programinės įrangos kūrėja „Workday“ po ketvirčio rezultatų paskelbimo pabrango iki 14 proc. Investuotojai palankiai įvertino ne tik geresnius nei tikėtasi skaičius, bet ir pakeltą visų finansinių metų pelningumo prognozę.

    Bendrovė pranešė, kad per fiskalinį pirmąjį ketvirtį, pasibaigusį balandžio 30 dieną, pajamos augo 13 proc. Grynas pelnas siekė 222 mln. JAV dolerių, arba apie 205 mln. eurų, kai prieš metus buvo 68 mln. JAV dolerių, arba apie 63 mln. eurų.

    Pelningumo kartelė kyla

    Įmonė pateikė prognozę, kad fiskalinį antrąjį ketvirtį pakoreguota veiklos marža sieks 30 proc., o prenumeratų pajamos sudarys apie 2,46 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 2,27 mlrd. eurų. Tai iš esmės atitiko rinkos lūkesčius.

    Svarbiausia naujiena rinkai tapo visų metų prognozės korekcija: „Workday“ pakėlė pakoreguotos veiklos maržos tikslą iki 30,5 proc. Anksčiau bendrovė siekė 30 proc., o pajamų augimo gaires paliko tas pačias – 12–13 proc.

    DI tampa pagrindiniu augimo varikliu

    Pastaruoju metu dalis investuotojų nerimavo, kad generatyvusis DI gali sumažinti didžiųjų programinės įrangos tiekėjų augimo potencialą, tačiau „Workday“ bando įrodyti priešingai. Bendrovė skelbia, kad klientų, naudojančių jos sukurtus DI agentus, skaičius per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo, o bent vieną agentą naudoja daugiau kaip 4 000 klientų.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad metinė pajamų bazė iš agentinių DI sprendimų artėja prie 500 mln. JAV dolerių, arba maždaug 460 mln. eurų. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad DI produktai „Workday“ gali tapti ne tik efektyvumo priemone, bet ir savarankišku pajamų šaltiniu.

    „Mūsų pagrindinis verslas yra stiprus, mūsų DI strategija veikia, ir mes judame tokiu greičiu bei susitelkimu, kokio reikia lyderystei“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Aneel Bhusri.

    Bendrovė taip pat pabrėžė, kad sieks išlaikyti darbuotojų skaičių kuo artimesnį dabartiniam lygiui, daugiau pasikliaudama savo produktais ir DI įrankiais. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją technologijų sektoriuje: produktyvumo augimas vis dažniau siejamas su automatizavimu ir agentiniais DI sprendimais, o ne su sparčiu komandų didinimu.

  • „SpaceX“ atšaukė milžiniškos „Starship“ V3 bandymą: kodėl šis skrydis ypač svarbus?

    „SpaceX“ atšaukė milžiniškos „Starship“ V3 bandymą: kodėl šis skrydis ypač svarbus?

    „SpaceX“ ketvirtadienio vakarą atšaukė planuotą 12-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį ir skelbia mėginsianti dar kartą penktadienį. Bendrovė buvo atidariusi maždaug 90 minučių trukmės starto langą, tačiau iki pakilimo taip ir nebuvo pereita.

    Tiesioginės transliacijos metu „SpaceX“ atstovai teigė, kad raketa buvo pilnai pripildyta degalų ir parengta ant naujos paleidimo aikštelės. Vis dėlto tokiose bandymų kampanijose net ir smulkūs sistemų ar oro sąlygų nukrypimai dažnai reiškia sprendimą nestartuoti, kad būtų išvengta brangiai kainuojančios avarijos.

    Naujas bandymas turėtų tapti „Starship“ V3 debiutu. Ši versija, pasak pačios bendrovės, projektuota taip, kad visiškai daugkartinėje konfigūracijoje galėtų į Žemės orbitą nugabenti apie 100 metrinių tonų krovinį ir greitai būti paruošiama kitam skrydžiui.

    Kas pasikeitė su „Starship“ V3

    „Starship“ V3, pilnai sukomplektuota, siekia apie 124 metrus. „SpaceX“ nurodo, kad naujieji varikliai ir konstrukciniai patobulinimai turėtų užtikrinti didesnę trauką ir didesnį sistemos atsparumą, o tai itin svarbu didinant skrydžių dažnį.

    Bandomajame skrydyje planuojama gabenti „Starlink“ palydovų maketus, tačiau nenumatoma nei astronautų, nei komercinio krovinio. Tokia praktika įprasta ankstyvuose bandymų etapuose, kai pagrindinis tikslas yra patikrinti sistemas realiomis sąlygomis ir surinkti telemetrijos duomenis.

    Investuotojų dėmesys ir „Starlink“ vaidmuo

    Šis bandymas vyksta laikotarpiu, kai „SpaceX“ viešai akcentuoja „Starship“ reikšmę savo augimo strategijai. Bendrovė yra pareiškusi, kad jos plėtra priklauso nuo gebėjimo didinti paleidimų tempą ir keliamąją galią, o tai tiesiogiai siejama su sėkmingu „Starship“ vystymu masiniu mastu.

    „SpaceX“ taip pat nurodė, kad į „Starship“ programą yra investavusi daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Tokios apimties išlaidos paaiškina, kodėl kiekvienas didelis bandymas vertinamas kaip itin svarbus žingsnis, galintis turėti įtakos tiek technologiniams planams, tiek finansiniams lūkesčiams.

    „SpaceX“ dokumentuose taip pat išskiriamas „Starlink“ tinklas, kuris generuoja reikšmingą dalį pajamų ir pelno. Bendrovė siekia greitesnio palydovų iškėlimo į orbitą nei leidžia dabartinis „Falcon 9“ pajėgumas, todėl „Starship“ laikomas esminiu įrankiu didinant „Starlink“ žvaigždyno mastą.

    Mėnulis, Marsas ir NASA planai

    „Starship“ programa svarbi ne tik komerciniams tikslams. NASA yra pasirinkusi „Starship“ kaip nusileidimo modulio pagrindą Artemis programos etapui, kuris šiuo metu planuojamas 2028 metų pradžioje ir turėtų sugrąžinti JAV astronautus į Mėnulio paviršių po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos.

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas jau seniai kalba ir apie dar ambicingesnį tikslą: Marso kolonizaciją, kuriai „Starship“ turėtų tapti pagrindine transporto sistema, galinčia vienu reisu gabenti didelius krovinius ir iki 100 žmonių.

    Kol kas pagrindinis artimiausių bandymų uždavinys išlieka pragmatiškas: stabiliai pakartojamas startas, skrydis ir saugus sistemų sugrąžinimas. Nuo to priklausys, ar „SpaceX“ pavyks priartėti prie pažadėto greito, daugkartinio ir palyginti nebrangaus kosminių skrydžių modelio.

  • Pokémon kortų karštinė: kainos šovė 1 350 proc., „Logan Paul“ pardavimas įplieskė burbulą

    Pokémon kortų karštinė: kainos šovė 1 350 proc., „Logan Paul“ pardavimas įplieskė burbulą

    Pokémon kolekcinių kortų rinka, kuri daugeliui siejosi su vaikystės hobiu, per kelerius metus virto karštine, kurioje sukasi dideli pinigai, spekuliantai ir nusikaltėliai. Naujos serijos išparduodamos per minutes, o žmonės seka papildymus socialiniuose tinkluose ir renkasi į ilgas eiles prie parduotuvių.

    Rinkos šuolį iliustruoja kolekcinių kortų kainų indeksai: 2004–2020 metais Pokémon kortų kainos pakilo 282 proc., o nuo 2020 metų fiksuotas dar įspūdingesnis, maždaug 1 350 proc. augimas. Toks tempas išstūmė šią nišą už įprasto kolekcionavimo ribų ir pritraukė investuotojų, ieškančių greito pelno.

    Kaip kortos tapo investicija

    Paklausą pastaraisiais metais maitina keli veiksniai: nostalgiją jaučiantys tūkstantmečio kartos pirkėjai, nuolat leidžiamos naujos serijos ir riboti jubiliejiniai leidimai. Papildomą impulsą duoda ir didelis dėmesys socialiniuose tinkluose, kur kortos aptarinėjamos beveik kaip biržos instrumentai.

    Rinką kaitina ir garsūs sandoriai. Plačiai nuskambėjo atvejis, kai influencerius Loganas Paulas pardavė retą „Pikachu Illustrator“ kortą už daugiau nei 16 mln. JAV dolerių, tai yra apie 15 mln. eurų, nors anksčiau ją buvo įsigijęs už maždaug 4,7 mln. eurų.

    Spekuliantai ir perpardavimo antkainiai

    Gerbėjai spekuliantus vadina perpardavinėtojais, kurie iššluoja lentynas ir tą patį produktą iškart siūlo brangiau. Problemą didina automatizuotos pirkimo programos, dėl kurių elektroninės parduotuvės patiria apkrovas, o įprastam pirkėjui lieka tik antrinė rinka.

    Perpardavimo kainos kai kuriais atvejais keliskart viršija oficialią kainą: Jungtinėje Karalystėje dėžutės, oficialiai kainuojančios apie 65 eurus, antrinėje rinkoje dažnai siūlomos už maždaug 120 eurų, o retesni, ypač paklausūs rinkiniai pasiekia ir apie 530 eurų ar didesnes sumas. Tokie skirtumai kuria trūkumo jausmą ir skatina impulsyvius pirkimus.

    Nuo eilių iki vagysčių

    Paklausos šuolis turi ir tamsiąją pusę: fiksuojami atvejai, kai dėl kortų kyla grumtynės, o parduotuvės tampa vagysčių taikiniais. Kai vertingiausios kortos aukcionuose parduodamos už milijonus eurų, didėja ir paskata nusikalsti dėl fizinių kortų atsargų.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad dalį pirkėjų sudaro ne tradiciniai kolekcininkai, o žmonės, siekiantys apsaugoti ar padidinti kapitalą alternatyviuose turto objektuose. Tarp aktyviausių dalyvių minimi ir tie, kurie anksčiau uždirbo iš kriptovaliutų, o dabar ieško naujų, emocijomis ir retumu paremtų investicijų.

    Vis dėlto šalia spekuliacijos išlieka ir autentiškas kolekcionavimas: žmonės perka kortas norėdami užbaigti serijas ar turėti mėgstamų personažų korteles, o vietiniai kortų renginiai ir bendruomenės toliau plečiasi. Ekspertai pabrėžia, kad būtent pusiausvyra tarp tikrų kolekcininkų ir greito pelno ieškančių pirkėjų lems, ar ši rinka stabilizuosis, ar išliks itin nepastovi.

  • Mega IPO banga: „SpaceX“ ir „OpenAI“ ruošiasi rekordams, analitikai įspėja apie viršūnę

    Mega IPO banga: „SpaceX“ ir „OpenAI“ ruošiasi rekordams, analitikai įspėja apie viršūnę

    Didžiųjų pirminių viešų akcijų siūlymų, vadinamų mega IPO, banga šiemet gali tapti signalu, kad rinkos artėja prie ciklo viršūnės, įspėja dalis strategų. Jie lygina dabartinį investuotojų entuziazmą su 1990-ųjų pabaigos dotkomų laikotarpiu, kai į biržą plūdo itin ambicingos, bet dar nuostolingai dirbančios įmonės.

    Didžiausio dėmesio sulaukia „SpaceX“, kuri, remiantis viešai skelbtais pranešimais, ruošiasi itin dideliam akcijų platinimui. Kartu apie ketinimus vėliau šiais metais tapti viešomis bendrovėmis kalba ir dirbtinio intelekto rinkos žaidėjai „OpenAI“ bei „Anthropic“.

    Analitikų argumentas: istorija kartojasi

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad stambūs, plačiai reklamuojami IPO dažnai sutampa su momentu, kai investuotojų apetitas rizikai būna didžiausias. Toks fonas gali reikšti ne tik aukštus įverčius, bet ir jautrumą bet kokiems nusivylimams, ypač kai finansiniai rezultatai dar neįrodo tvaraus pelningumo.

    „Aš tai matau kaip rinkos viršūnę: tokias viršūnes dažnai reklamuoja milžiniški IPO, o panašų vaizdą matėme 1999 metais“, – sakė Zacks vyriausiasis akcijų strategas Johnas Blankas.

    „SpaceX“ finansai ir rizikos

    Pagal publikacijoje aptariamus duomenis, „SpaceX“ pastarąjį ketvirtį patyrė kelių milijardų eurų dydžio grynąjį nuostolį, o 2025 metais nuostoliai taip pat buvo reikšmingi. Didžiausią pajamų dalį generuoja palydovinio interneto padalinys „Starlink“, o kitos kryptys, įskaitant dideles investicijas į naujas technologijas, išlieka kapitalui imlios.

    Investuotojams tai reiškia, kad didelė vertės dalis remiasi ateities lūkesčiais, o ne dabartiniu pelnu. Be to, rinkos vertinimai gali tapti ypač jautrūs palūkanų normų pokyčiams, kapitalo kainai ir reguliaciniams klausimams, kurie dažnai išryškėja bendrovėms tapus viešomis.

    DI bendrovės: didelis augimas, bet neaiški ekonomika

    „OpenAI“ ir „Anthropic“ atvejis analitikams kelia kitą klausimą: kaip viešosios rinkos įvertins DI verslų ekonomiką, kai teks detaliai atskleisti pajamas, sąnaudas ir ilgalaikius įsipareigojimus. DI paslaugų plėtra reikalauja milžiniškų investicijų į duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir aukštos kvalifikacijos talentus, todėl pelningumas dažnai nusikelia į vėlesnį etapą.

    Dalies rinkos dalyvių nuomone, būtent finansinio skaidrumo momentas per IPO gali tapti lūžio tašku visam sektoriui. Jei investuotojai pamatytų, kad net sparčiai augančios DI bendrovės ilgą laiką negali pasiekti tvaraus pelningumo, tai gali pakeisti rizikos vertinimą platesnėje rinkoje.

    „Jei „OpenAI“ ir „Anthropic“ negali uždirbti pinigų, visa ši istorija gali subyrėti“, – sakė „BlueBox Asset Management“ portfelio valdytojas Williamas de Gale.

    Ekspertai pabrėžia, kad IPO investuotojams svarbiausi tampa keli dalykai: aiškus pajamų šaltinis, suprantama kaštų struktūra, realistiškas kelias į pelningumą ir skaidrumas. Kitaip tariant, vien technologinė lyderystė ar įspūdingi augimo tempai gali nebeužtekti, jei rinkos nuotaikos pradėtų vėsti.

  • „Stellantis“ užsimojo šoktelėti JAV rinkoje: žada 35 proc. pardavimų augimą ir „Chrysler“ sugrįžimą

    „Stellantis“ užsimojo šoktelėti JAV rinkoje: žada 35 proc. pardavimų augimą ir „Chrysler“ sugrįžimą

    Automobilių koncernas „Stellantis“ pristatė planą iki 2030 metų Šiaurės Amerikoje pardavimus padidinti 35 proc. Bendrovė siekia kilstelėti apimtis nuo maždaug 1 400 000 automobilių pernai iki 1 900 000, nors visa rinka, prognozuojama, iš esmės liks stabili.

    Strategija remiasi tradiciniais JAV prekių ženklais ir jų modelių plėtra. Skelbiama, kad „Chrysler“ ir „Ram Trucks“ pardavimai turėtų augti po 60 proc., „Jeep“ – 15 proc., o „Dodge“ sportinių versijų kryptis – 10 proc.

    „Mes nesirenkame tarp augimo ir pelningumo. Sieksime gerinti abu dalykus kartu“, – sakė „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa.

    Kaip ketinama pasiekti augimą

    „Stellantis“ planuoja Šiaurės Amerikoje padidinti modelių skaičių apie 50 proc. Bendrovė taip pat kelia tikslą regione pajamas iki 2030 metų padidinti 25 proc. ir pasiekti 8–10 proc. pakoreguotą veiklos pelno maržą.

    Vienas akcentų – vadinamųjų įperkamų automobilių pasiūla. Koncernas nurodo, kad automobilių, kainuojančių mažiau nei apie 37 000 eurų, skaičių iki 2030 metų ketina išplėsti nuo dviejų iki devynių, taip taikydamas į pirkėjus, jautrius kainai ir finansavimo sąlygoms.

    „Chrysler“ atgaivinimas ir „Ram“ naujovės

    „Ram Trucks“ vadovas Timas Kuniskis, prižiūrintis ir kitus JAV prekių ženklus, teigė, kad augimas bus grindžiamas naujais modeliais bei geresne aprėptimi segmentuose. Pasak jo, rinka gali išlikti apie 20 000 000 automobilių per metus, todėl „Stellantis“ tikisi laimėti dalį pirkėjų iš konkurentų.

    Didelį dėmesį koncernas skiria „Chrysler“ prekės ženklo stiprinimui, kuris pastaraisiais metais praktiškai rėmėsi vienu pagrindiniu modeliu. Planuojama pristatyti tris naujus krosoverius, tarp jų ir pigesnius modelius, kad pasiūla būtų platesnė nei dabartinis vienatūris.

    „Stellantis“ taip pat žada „Ram“ naują vidutinio dydžio pikapą ir didelį visureigį, o „Jeep“ – atnaujinimus plačiam esamam asortimentui. „Dodge“ numatytas naujas krosoveris, siekiant išlaikyti auditoriją, kuri nori praktiškesnių modelių, bet tikisi sportiškesnio įvaizdžio.

    SRT grąžinimas ir pelningumo statymai

    Dar viena ašis – sportinės SRT versijos, vadinamos įvaizdžio automobiliais, skirtos pritraukti dėmesį ir kelti viso prekės ženklo vertę. „Stellantis“ ketina pristatyti aštuonis naujus SRT modelius ir pakelti jų pardavimus nuo maždaug 3 000 pernai iki maždaug 50 000 per laikotarpį iki 2030 metų.

    Pasak T. Kuniskio, SRT automobiliai dažnai dalijasi daugeliu komponentų su įprastomis versijomis, tačiau gali generuoti gerokai didesnę grąžą. Koncernas šią kryptį sieja ir su tikslu pritraukti jaunesnį bei didesnes pajamas gaunantį pirkėją, kuris labiau linkęs rinktis brangesnes komplektacijas.

    Planuojami pokyčiai vyksta tuo metu, kai JAV rinkoje automobilių gamintojai bando suderinti investicijas į elektrifikaciją, griežtėjančius taršos reikalavimus ir pirkėjų norą gauti gerą kainos bei vertės santykį. „Stellantis“ planas rodo bandymą išplėsti pasiūlą tiek prieinamesniuose, tiek aukštos maržos segmentuose, ypač pikapų ir visureigių klasėse.

  • STASIS sistemos atnaujinimas: įstaigos ir paslaugų teikėjai raginami sukelti prieinamumo duomenis

    Pagėgių savivaldybė primena, kad pastatų ir aplinkos prieinamumas yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių asmenų su negalia galimybes savarankiškai gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir visapusiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Praktikoje tai reiškia ne tik fizinę patekimą į pastatą, bet ir aiškią navigaciją, pritaikytas erdves bei paslaugų prieinamumą skirtingų poreikių žmonėms.

    Šiam tikslui naudojama STASIS – Statinių prieinamumo asmenims su negalia stebėsenos informacinė sistema. Joje kaupiama ir atnaujinama informacija apie pastatų, patalpų ir paslaugų teikimo vietų pritaikymą, kad gyventojai galėtų lengviau įvertinti, ar konkreti vieta jiems bus pasiekiama.

    Ką svarbu padaryti įstaigoms?

    Savivaldybė kviečia savivaldybei pavaldžias įstaigas, viešąsias paslaugas teikiančias organizacijas ir privačius paslaugų teikėjus įsivertinti naudojamų pastatų bei patalpų prieinamumą ir atnaujinti duomenis STASIS sistemoje. Atnaujinti informaciją svarbu ir tais atvejais, kai pastate atlikti remonto darbai, pasikeitė įėjimų tvarka ar atsirado naujų paslaugų teikimo vietų.

    Aktualiausia tai švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto ir komunalinių paslaugų įstaigoms, taip pat seniūnijoms. Kartu raginami ir privatūs subjektai, teikiantys paslaugas gyventojams, pavyzdžiui, prekybos vietos, maitinimo įstaigos ar grožio paslaugų salonai.

    Kodėl duomenų atnaujinimas svarbus?

    Reguliariai atnaujinami duomenys padeda žmonėms priimti informuotus sprendimus ir planuoti vizitus, o įstaigoms leidžia aiškiau matyti, kokių pritaikymų dar trūksta. Tai taip pat prisideda prie skaidresnės prieinamumo situacijos stebėsenos ir gali paskatinti greitesnius sprendimus, kai reikia šalinti kliūtis.

    Prieinamumo informacija turi būti tiksli ir aktuali, nes net nedideli pasikeitimai, pavyzdžiui, laikinas panduso užstatymas ar įėjimo perkėlimas, kai kuriems žmonėms gali tapti esminiu barjeru. Dėl to rekomenduojama duomenis peržiūrėti periodiškai, o ne tik vieną kartą.

    Kur kreiptis dėl registracijos ir klausimų?

    Registracija ir informacijos pildymas vyksta STASIS sistemoje. Registracijos procesas apibūdinamas kaip paprastas, o pagalbinė informacija pateikiama sistemos instrukcijose.

    Kilus klausimų, Pagėgių savivaldybė nurodo kreiptis į asmenų su negalia reikalų koordinatorę Dainą Korženkienę telefonu +370 699 53 068 arba el. paštu.