CP v2

Blog

  • Kanada mažina priklausomybę nuo JAV ginklų: nauji kontraktai Europoje gali atverti kelią ir Lenkijai

    Kanada, ilgą laiką daugumą karinės įrangos pirkusi iš JAV, pradeda ryškiau persiorientuoti į alternatyvius tiekėjus Europoje ir Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Otavą tokiam žingsniui stumia įtempti prekybiniai santykiai su Vašingtonu ir politinis jautrumas, susijęs su užsakymų skyrimu JAV bendrovėms.

    Kanados valstybės sekretorius, atsakingas už karinius pirkimus, Stephenas Fuhr viešai pripažino, kad dabartinėmis aplinkybėmis kanadiečiams būtų sunku priimti sprendimus, kai nauja kariuomenės technika vėl masiškai užsakoma iš JAV. Pasak jo, valdžia siekia kuo greičiau pakeisti pirkimų kryptį, kad ateityje šalis nebūtų tokioje pažeidžiamoje padėtyje.

    „Turime ieškoti naujų galimybių ir kuo greičiau keisti kryptį, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė Stephenas Fuhr.

    Otava nori mažinti rizikas

    Kanadoje vis dažniau akcentuojama, kad vieno tiekėjo dominavimas gynybos pirkimuose kelia tiek politinių, tiek ekonominių rizikų. Viešojoje erdvėje skambėjo vertinimai, jog šiuo metu daugiau nei 70 centų iš kiekvieno dolerio, skiriamo ginkluotei, atitenka JAV tiekėjams, todėl Otava ieško būdų didinti vietos pramonės dalį.

    Kanados Vyriausybė yra paskelbusi kryptį, kad per artimiausią dešimtmetį didžioji dalis kariuomenės užsakymų turėtų tekti Kanados įmonėms, o tarptautiniai projektai labiau remtųsi partnerystėmis su Europa ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionu. Ši strategija pristatoma kaip gynybos stiprinimo ir ekonomikos augimo priemonė, skatinanti technologijų plėtrą bei darbo vietų kūrimą.

    SAFE ir galimybė Lenkijai

    Papildomu impulsu bendradarbiavimui su Europa tapo Kanados įsitraukimas į Europos Sąjungos gynybos iniciatyvas. Kanada yra vienintelė ne Europos valstybė, įtraukta į su Europos Sąjunga siejamą gynybos finansavimo ir bendrų pirkimų kryptį SAFE, o tai praktiškai atveria daugiau kelių bendriems projektams su Europos pramone.

    Viešai skelbta, kad pagal SAFE jau pasirašyta pirmoji Kanados sutartis, susijusi su ryšio sistemomis, o vienas partnerių šiame projekte yra Lenkijos įmonė „Enamor International“. Tai sustiprina signalą, kad Kanados perorientavimas gali tapti apčiuopiama galimybe ir Lenkijos gynybos sektoriui.

    Ką rodo konkretūs sprendimai

    Kanada savo pirkimų diversifikavimą rodo ir kitais sprendimais: pastaruoju metu ji pasirinko Vokietijos gamintoją kaip būsimą povandeninių laivų tiekėją, taip pat įsitraukė kaip stebėtoja į tarptautinę naujos kartos naikintuvo programą, kurią vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija. Tuo pat metu Kanadoje aptariami ir naikintuvų programos scenarijai, vertinant tiek tiekimo grandinių, tiek politinių rizikų aspektus.

    Rudenį Kanada turėtų būti pagrindinė šalis tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kur planuojamas platus Kanados įmonių ir delegacijos dalyvavimas. Tokie renginiai dažnai tampa vieta, kur ne tik demonstruojama technika, bet ir pasirašomi nauji memorandumai bei susitarimai, todėl dėmesys galimiems Kanados sandoriams su Europos partneriais, įskaitant Lenkiją, gali tik augti.

  • Migracijos kryptys keičiasi: iš Vokietijos išvyksta vis daugiau lenkų, rodo 2025 metų duomenys

    Naujausi Vokietijos migracijos statistikos duomenys rodo ryškų poslinkį: iš Europos Vidurio ir Rytų šalių atvykstančių žmonių mažėja, o išvykstančių daugėja. Nors bendras Vokietijos migracijos balansas išliko teigiamas, jį vis labiau palaiko atvykstantieji iš Ukrainos, Indijos ir Sirijos.

    2025 metais iš Vokietijos išvyko maždaug 37 000 daugiau Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečių, nei į ją atvyko. Kalbama apie devynias šalis: Lenkiją, Bulgariją, Kroatiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją, Čekiją ir Vengriją.

    Ši tendencija ryškiai kontrastuoja su situacija prieš kelerius metus. 2023 metais migracijos balansas dar buvo Vokietijos naudai ir siekė daugiau nei 47 000, tačiau 2024 metais įvyko lūžis, o 2025-ųjų skaičiai rodo, kad pokytis gali įsitvirtinti ilgesniam laikui.

    Lenkai išsiskiria labiausiai

    Didžiausias neigiamas migracijos balansas fiksuotas su Lenkija: 2025 metais Vokietijos migracijos saldo su šia šalimi siekė minus 13 600 žmonių. Tai prasčiausias rezultatas ne tik tarp analizuojamų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, bet ir tarp visų šalių, kurioms Vokietija skelbia palyginamąją statistiką.

    Pagal neigiamą balansą iškart po Lenkijos rikiuojasi Bulgarija su maždaug minus 13 000. Kiti ryškesni atvejai regione taip pat signalizuoja platesnį reiškinį: Kroatijos rezultatas siekė apie minus 9 300, o Rumunijos apie minus 2 400.

    Lenkijos atveju esminė priežastis siejama su mažėjančiu atvykstančiųjų į Vokietiją dirbti skaičiumi. Skaičiuojant nuo rekordinių 2013 metų, lenkų darbo migracijos srautas į Vokietiją sumažėjo apie 66 proc., o grįžtančiųjų į Lenkiją skaičius mažėjo, tačiau lėčiau.

    Ekonomika keičia sprendimus

    Analitikai šį poslinkį sieja su dviem priešingomis kryptimis: Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos pastaruosius trejus metus augo, o Vokietijos ekonomika patyrė sulėtėjimą. Tai reiškia, kad atlyginimų atotrūkis, kuris anksčiau stipriai skatino emigraciją į Vokietiją, daugelyje profesijų tapo mažiau lemiamas.

    Kai tokiose šalyse kaip Lenkija sparčiau kyla darbo užmokestis, o darbo rinka išlieka pakankamai aktyvi, daliai žmonių mažėja motyvacija vykti dirbti į užsienį. Tuo pat metu Vokietijoje lėtesnis augimas ir didesnis neapibrėžtumas gali mažinti darbo migracijos patrauklumą, ypač tiems, kurie anksčiau rinkdavosi trumpesnės trukmės išvykas.

    Šie pokyčiai svarbūs ir Vokietijos darbo rinkai, kuri ilgus metus rėmėsi darbuotojais iš regiono. Jei tendencija tęsis, didės spaudimas darbdaviams konkuruoti atlyginimais ir darbo sąlygomis, o migracijos augimą vis labiau lems atvykstantieji iš kitų pasaulio regionų.

  • Lenkijos 2027 metų biudžetas kelia įtampą rinkose: 7,1 proc. BVP deficitas ir reitingų rizika

    Lenkijos Vyriausybė rugpjūčio 28 dieną pritarė 2027 metų biudžeto projektui, kuriame numatytas 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto deficitas. Toks rodiklis iškart atsidūrė investuotojų ir reitingų agentūrų dėmesio centre, nes signalizuoja apie užsitęsusį didelį valstybės skolinimosi poreikį.

    Pagal projektą planuojama apie 162 mlrd. eurų pajamų, apie 228 mlrd. eurų išlaidų ir maždaug 66 mlrd. eurų deficitą. Šie skaičiai rodo, kad biudžetas remiasi plačiomis viešojo sektoriaus programomis, o kartu didina spaudimą finansavimo kainai, ypač jei rinkos pradės reikalauti didesnės rizikos premijos.

    Rinkų reakcija jau matoma: Lenkijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausių lygių per kelis mėnesius ir laikėsi apie 6 proc. Augantis pajamingumas reiškia, kad naujas skolinimasis biudžetui gali brangti, o tai ilgainiui apsunkina deficitą mažinančias pastangas.

    Didžiausios numatytos išlaidų kryptys yra gynyba ir sveikatos apsauga. Projektas numato apie 46 mlrd. eurų gynybai ir apie 64 mlrd. eurų sveikatos sričiai, o grynasis skolinimosi poreikis gali siekti iki maždaug 74 mlrd. eurų, todėl biudžetas tampa itin jautrus palūkanų normų pokyčiams.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį į politinio ciklo įtaką: 2027 metų rudenį Lenkijoje turėtų vykti parlamento rinkimai, todėl konsolidacijos priemonės dažnai atidedamos. Tai paaiškina, kodėl projekte nematyti aiškių planų reikšmingai kelti mokesčius ar ryžtingai mažinti išlaidas.

    „Tai, kad vyriausybė nenumatė jokios fiskalinės konsolidacijos, yra šiek tiek neigiamas signalas, bet politiškai nestebina“, – sakė pagrindinis ekonomistas Ernestas Pytlarczykas.

    Reitingų agentūroms svarbiausia tampa ne vien pats 2027 metų deficito skaičius, o patikimas kelių metų planas, kaip jis bus mažinamas. Jei tokio plano nepakaks, gali didėti rizika, kad Lenkijos kredito reitingų perspektyva bus peržiūrėta nepalankiai, o tai dar labiau pabrangintų skolinimąsi.

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų yra vadinamasis Rumunijos pavyzdys, kai ilgą laiką dideli deficitai buvo toleruojami augimo metu, tačiau vėliau prireikė skausmingesnio išlaidų karpymo ir pajamų didinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol ekonomika išlieka stabili, valdžia turi laiko suvaldyti rizikas, tačiau delsimas gali sumažinti manevro laisvę.

    „Viešieji finansai šiandien yra didžiausia grėsmė ekonomikai“, – sakė ekonomistas Sławomiras Dudek.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs dėl vieno klausimo: ar Varšuva pateiks įtikinamą deficitą mažinantį planą, suderinamą su didelėmis gynybos ir socialinėmis išlaidomis. Nuo to priklausys, ar rinkų nervingumas išliks laikinas, ar virs ilgalaike tendencija, kurią pajustų ir įmonės, ir gyventojai per skolinimosi kainą.

  • Islandijos referendumas dėl derybų su ES: 52,8 proc. pasisakė prieš, rekordinis aktyvumas

    Islandija artimiausiu metu negrįš prie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje. Šeštadienį vykusiame visuotiniame referendume dauguma rinkėjų nepritarė įšaldytos stojimo procedūros atnaujinimui.

    Pagal oficialius galutinius rezultatus prieš derybų atnaujinimą balsavo 52,8 proc. dalyvavusiųjų, o už pasisakė 47,2 proc. rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas siekė 82,5 proc., o negaliojančių biuletenių buvo 0,7 proc.

    Premjerė Kristrun Frostadottir anksčiau buvo pareiškusi, kad jei rinkėjai atmes idėją grįžti prie derybų, klausimas politinėje darbotvarkėje nebebus keliamas iki dabartinės parlamento kadencijos pabaigos 2028 metais. Tai reiškia, kad bent artimiausius kelerius metus Islandijos santykių su ES formatas nesikeis.

    Kodėl šis klausimas vėl iškilo?

    Diskusijos dėl integracijos su ES Islandijoje atsinaujino dėl vidaus ekonominių lūkesčių ir pasikeitusio geopolitinio fono. Dalis visuomenės siejo glaudesnius ryšius su ES su viltimis dėl stabilesnės kainų aplinkos, mažesnės infliacijos ir palankesnių skolinimosi sąlygų.

    Kita visuomenės dalis akcentavo suvereniteto argumentą ir baimę, kad narystė ES galėtų riboti nacionalinius sprendimus. Ypač jautri tema išliko žuvininkystė ir su ja susijusios kvotos, kurios Islandijoje tradiciškai laikomos strategine ekonomikos ir tapatybės dalimi.

    Ilga stojimo istorija ir dabartinis statusas

    Islandija paraišką dėl narystės ES pateikė 2009 metais, pasaulinės finansų krizės įkarštyje. Tačiau 2013 metais stojimo procesas buvo sustabdytas ir nuo to laiko iš esmės nejudėjo į priekį.

    Nors Islandija nėra ES narė, šalis yra glaudžiai integruota per Europos ekonominę erdvę, o taip pat priklauso Šengeno erdvei. Vis dėlto ši integracija neapima kai kurių esminių sričių, tarp jų pinigų politikos, žemės ūkio ir žuvininkystės.

    Referendumo rezultatai rodo, kad visuomenės nuomonė išlieka padalyta, tačiau šįkart persvara atiteko skeptiškesnei stovyklai. Politiniu lygmeniu tai sustiprina signalą, kad Islandija ir toliau rinksis dabartinį modelį, kai bendradarbiaujama su ES, bet išlaikomas sprendimų savarankiškumas kertinėse srityse.

  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.

  • Lenkija nuo 2027 metų planuoja kelti pelno mokestį didžiausioms įmonėms: kiek tai kainuos biudžetui?

    Lenkijos valdžia svarsto nuo 2027 metų padidinti pelno mokesčio (CIT) tarifą didžiausioms bendrovėms. Siūloma, kad įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, standartinis 19 proc. tarifas būtų pakeistas 22 proc. tarifu.

    Esminė detalė ta, kad aukštesnis tarifas būtų taikomas visam apmokestinamajam pelnui, o ne tik pajamų ar pelno daliai, viršijančiai nustatytą ribą. Dėl to įmonėms, esančioms arti slenksčio, vienas didesnis sandoris ar metų pabaigos pardavimai gali pastebimai pakeisti mokestinę naštą.

    Riba pagal pajamas kelia rizikų

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 50 mln. eurų riba siejama su pajamomis, o ne pelningumu. Tai reiškia, kad į aukštesnį tarifą gali patekti ir santykinai mažas maržas turinčios įmonės, kurios dirba didelės apyvartos sektoriuose ar vykdo brangius, bet nedidelį pelną generuojančius projektus.

    Tokio tipo riba sukuria paskatas peržiūrėti veiklos struktūrą, sandorių laiką ar vidinius atsiskaitymus, kad pajamų slenkstis nebūtų peržengtas konkrečiais metais. Nors pajamų pripažinimo momentą apibrėžia teisės aktai, praktikoje verslas dažnai ieško teisėtų būdų, kaip sumažinti „mokestinio skardžio“ efektą.

    Valdžia tikisi milijardų, bet skaičiai gali neatitikti

    Pagal pristatomus planus Lenkijos biudžetas tikisi papildomų įplaukų: 2027 metais apie 560 mln. eurų, o vėlesniais metais apie 1,1–1,3 mlrd. eurų per metus. Šios sumos remiasi prielaida, kad mokesčių bazė išliks panaši, o įmonių elgsena reikšmingai nesikeis.

    Vis dėlto praktikoje mokestiniai pakeitimai dažnai sukelia dinaminį efektą: bendrovės koreguoja struktūras, didina optimizavimą, o dalis veiklų gali būti pertvarkomos grupės viduje. Todėl realus įplaukų augimas gali būti mažesnis, nei rodo paprastas tarifo padidinimo skaičiavimas.

    Kodėl keli tūkstančiai įmonių svarbios visai sistemai

    Didžiausi Lenkijos CIT mokėtojai sudaro labai mažą visų mokesčio mokėtojų dalį, tačiau generuoja didžiąją dalį įplaukų. Dėl to net ir santykinai nedideli šios grupės elgsenos pokyčiai gali turėti neproporcingą poveikį biudžetui.

    Diskusijose taip pat keliama mintis, kad didesnį efektą nei tarifo kėlimas gali duoti geresnė administravimo kokybė ir duomenų panaudojimas, ypač stiprinant rizikų analizę ir tikslinį patikrinimų planavimą. Kitaip tariant, didesnis tarifas nebūtinai automatiškai reiškia didesnes faktines įplaukas.

    Jei reforma bus priimta, svarbiausias jos testas bus tai, kaip greitai ir kokiu mastu įmonės prisitaikys. Būtent šis prisitaikymas gali lemti, ar planuojami papildomi biudžeto milijardai taps realybe, ar liks optimistinėmis prognozėmis.

  • Polesės miškuose rugpjūčio pabaigoje pražydo viržiai: visžalis krūmelis paskelbė rudens pradžią

    Tokį gamtos reiškinį socialiniuose tinkluose užfiksavo kelionių tinklaraštininkė Natalija Oksenjuk, pasidalijusi vaizdo įrašu iš miško proskynų. Žydėjimas sutampa su vasaros ir rudens sandūra, todėl viržynai dažnai vadinami vienu ryškiausių artėjančio rudens ženklų.

    Žydi paprastasis viržis, kompaktiškas visžalis krūmelis, paprastai užaugantis maždaug 30–70 centimetrų aukščio. Jo smulkūs rausvai alyviniai žiedai susitelkę tankiuose žiedynuose šakelių viršūnėse, o didesni sąžalynai iš tolo atrodo kaip vientisas spalvotas kilimas.

    Viržiai laikomi nereikliais augalais: jie geriausiai jaučiasi skurdžiuose smėlinguose ir rūgščiuose dirvožemiuose. Būtent todėl dažniausiai aptinkami pušynuose, saulėtose proskynose bei kirtavietėse, kur mažesnė konkurencija su kitais augalais.

    Viržių žydėjimas turi ir praktinę reikšmę gamtai. Kai daugelis augalų jau baigia sezoną, viržiai vis dar išskiria nektarą, tad tampa vienu paskutinių reikšmingų maisto šaltinių bitėms prieš žiemą.

    Dideli viržynai gali prisidėti prie vėlyvo medunešio, kai natūralių žydinčių augalų pasirinkimas smarkiai sumažėja. Dėl šios priežasties viržiai kai kuriose vietovėse vertinami ne tik kaip kraštovaizdžio puošmena, bet ir kaip svarbi ekosistemos dalis.

    Žmonės viržius nuo seno naudojo ne vien grožėjimuisi. Istoriškai jie siejami su liaudies medicina, taip pat buvo naudojami dažams ir rauginimo medžiagoms, o iš šakelių rišamos šluotos.

    Nors šiandien viržiai dažniau pastebimi kaip sezoniškas miškų akcentas, jų paplitimas pušynuose primena, kaip augalai prisitaiko prie skurdžių sąlygų. Toks žydėjimas Polesėje kasmet tampa savotišku gamtos kalendoriaus puslapiu, žyminčiu artėjančią rudens pradžią.

  • Kachovkos tvenkinio dugne sužėlė džiunglės: kodėl ši teritorija dabar ypač pavojinga fronte

    Po 2023 metais susprogdintos Kachovkos hidroelektrinės užtvankos buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje susiformavo visai kitoks kraštovaizdis, kuris keičia sąlygas tiek gamtai, tiek karo veiksmams. Ten, kur anksčiau buvo platus vandens plotas, dabar driekiasi smėlio salos, užmirkusios pievos, nendrynai ir sparčiai tankėjantys krūmynai.

    Ukrainos mokslininkai ir vietos žurnalistai fiksuoja, kad augmenija čia plinta itin greitai: minimi šimtai augalų rūšių, o kai kur susidaro ištisinės, sunkiai praeinamos gluosnių ir krūmų juostos. Kariai tokį reljefą lygina su džiunglėmis, nes orientuotis sudėtinga, o matomumas vietomis siekia vos kelis metrus.

    Tanki augmenija sukuria natūralų „stogą“, todėl dienos metu dronams ir kitoms žvalgybos priemonėms sunkiau pastebėti žmonių ar technikos judėjimą. Dėl to dažniau remiamasi šiluminiais vaizdais, o kontaktas su priešu neretai įvyksta tik labai arti.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra gruntas: buvusio telkinio dugne smėlis, dumblas ir užpelkėjusios vietos apsunkina judėjimą, ypač sunkesnei technikai. Tai riboja šarvuotos technikos panaudojimą ir apsunkina logistiką, kai atsargas ar sužeistuosius tenka gabenti pėsčiomis arba mažomis grupėmis.

    Teritorijoje išlieka vienas pavojingiausių karo „palikimų“: minos ir nesprogę sprogmenys. Kai augmenija uždengia dirvos paviršių, aptikti užminuotas zonas tampa gerokai sudėtingiau, o išminavimo darbai reikalauja daugiau laiko ir kelia didesnę riziką.

    Dėl to klasikinė apkasų sistema tokiose vietose dažnai tampa nepraktiška: bandant kasti įtvirtinimus galima greitai pasiekti vandenį, o tankūs krūmynai riboja ir matomumą, ir manevrą. Tokiose sąlygose daugiau lemia mažų pėstininkų grupių veiksmai, artimos distancijos susidūrimai ir atsargus judėjimas.

    Ekologiniu požiūriu teritorija virsta dideliu nauju gamtiniu masyvu: po vandens nuslūgimo atsiveria milžiniški plotai, kuriuose formuojasi šlapynės ir savaiminiai miškai. Kai kurie Ukrainos mokslininkai yra viešai kėlę idėją, kad ateityje ši zona galėtų tapti reikšminga saugoma teritorija, tačiau karo sąlygos ir užterštumas sprogmenimis tokias diskusijas stumia į antrą planą.

    Kol vyksta karas, buvusio Kachovkos vandens telkinio dugnas išlieka sudėtinga ir sunkiai prognozuojama erdvė. Gamtos atsigavimas čia vyksta greitai, bet kartu jis sukuria naują, itin pavojingą reljefą, kuriame žmones, techniką ir minas paslepia tanki augmenija.

  • Seniausios pasaulyje Grenlandijos ryklio amžius pervertintas? Mokslininkai paaiškino, kur dingo 240 metų

    Grenlandijos ryklys laikomas vienu ilgaamžiškiausių stuburinių pasaulyje, tačiau jo amžius nėra „užrašytas“ jokiuose dokumentuose. Plačiausiai cituojamas skaičius – apie 392 metus – atsirado iš statistinio vertinimo, o ne iš tikslaus biologinio „gimimo datos“ nustatymo.

    Didžiausio 2016 metais tirtame mėginyje patelės ilgis siekė 5,02 metro. Jos amžiaus mediana įvertinta 392 metais, bet mokslininkai pabrėžė 95,4 proc. tikėtinumo intervalą nuo 272 iki 512 metų, todėl teiginys, kad rykliui „tiksliai 512 metų“, yra klaidinantis.

    Kaip gautas skaičius 392

    Amžius buvo skaičiuojamas radiokarbono metodu tiriant akies lęšiuko centro audinius, kurie susiformuoja ankstyvame gyvenimo etape ir vėliau beveik nekinta. Tokia medžiaga gali padėti suprasti, kiek seniai gyvūnas gimė, bet vien matavimo neužtenka, nes rezultatus reikia interpretuoti per augimo modelį.

    Tyrėjai radiokarbono duomenis susiejo su Bajeso statistiniu modeliu, leidžiančiu apskaičiuoti tikimybių pasiskirstymą pagal žinomus augimo dėsningumus. Didžiausiems, dar iki branduolinių bandymų gyvenusiems rykliams modelis pateikė ne vieną datą, o visą galimų amžių spektrą.

    Praktiškai tai reiškia, kad 392 metai yra pasiskirstymo vidurinė reikšmė, o paklaida labai didelė: 392 plius minus 120 metų. Taip ir atsiranda intervalas nuo 272 iki 512 metų, kuris apima daugiau nei du šimtmečius.

    Ką iš tiesų leidžia teigti duomenys?

    Platus intervalas nėra „klaida“, o sąžiningas neapibrėžtumo įvardijimas, kai matavimas ir modelis negali pateikti vienos tikslios datos. Tai svarbu, nes antraštėse neretai pasirenkama įspūdingiausia riba, nors ji tėra viena iš mažiau tikėtinų intervalo dalių.

    Vis dėlto net konservatyvesnė riba yra įspūdinga: duomenys pagrįstai rodo, kad Grenlandijos rykliai gali gyventi mažiausiai apie 272 metus. Tai pakanka, kad rūšis išliktų tarp ilgiausiai gyvenančių stuburinių, net jei konkretus rekordas negali būti patvirtintas „metų tikslumu“.

    Mokslininkai taip pat naudoja vadinamąjį „bombos impulso“ orientyrą, kai atmosferoje po branduolinių bandymų padidėjęs anglies izotopų kiekis padeda tiksliau atskirti jaunesnius audinius. Tačiau seniausių gyvūnų atveju, ypač gimusių iki šio laikotarpio, neapibrėžtumas išlieka didelis.

  • Zelenskis įvardijo tikslą: iki 1 000 ukrainiečių dronų smūgių per dieną į taikinius Rusijoje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi paskelbė nurodęs kariuomenei reikšmingai didinti tolimojo nuotolio dronų atakų intensyvumą prieš taikinius Rusijoje. Jo teigimu, siekiama pasiekti 1 000 bepiločių smūgių per dieną, kai dabar vidurkis esą siekia apie 300.

    Pasak Zelenskio, toks tempas yra realus tikslas, jei bus nuosekliai didinama gamyba, spartinamas dronų tiekimas į dalinius ir gerinama operacijų logistika. Kartu tai signalas, kad Ukraina sieks perkelti karo kaštus į agresoriaus užnugarį ir nuolat trikdyti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    „Užduotis yra aiški: 1 000 dronų tolimojo nuotolio smūgiams per dieną prieš Rusiją. Dabar jų yra apie 300, turi būti daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šis klausimas aptartas susitikime su karine vadovybe. Tarp prioritetų liko ir gynyba nuo Rusijos bepiločių atakų prieš Ukrainą, įskaitant „Shahed“ tipo dronus, kurie pastaraisiais mėnesiais dažnai naudojami smūgiams į energetikos, pramonės ir civilių infrastruktūros objektus.

    Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje pastaruoju metu dažniausiai siejami su degalų ir energetikos infrastruktūra, taip pat logistikos grandinėmis, kurios gali būti naudojamos kariuomenės tiekimui. Kyjivas argumentuoja, kad tokie objektai prisideda prie Rusijos karo veiksmų tęstinumo, todėl laikomi teisėtais kariniais taikiniais, nors Maskva tokius smūgius vadina eskalacija.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad 1 000 dronų per dieną tikslas reikštų naują mastą tiek gamybos, tiek valdymo prasme. Tam reikėtų ne tik didesnio bepiločių skaičiaus, bet ir patikimų ryšių, žvalgybos duomenų, elektroninės kovos sprendimų bei pakankamos operatorių parengties, nes Rusija stiprina oro gynybą ir trukdymo priemones.