CP v2

Blog

  • Mokslininkai aptiko keistas anomalijas Veneros oloje: po žeme gali slėptis nežinomos ertmės

    Mokslininkai aptiko keistas anomalijas Veneros oloje: po žeme gali slėptis nežinomos ertmės

    Geofizikiniai tyrimai pietų Italijoje esančioje vadinamojoje Veneros oloje atskleidė netikėtų požymių, rodančių galimai iki šiol nežinomas tuštumas po žeme. Anomalijas užfiksavo Maltos universiteto ir Italijos Nacionalinės tyrimų tarybos mokslininkai, taikę neinvazinius metodus.

    Vietoj įprastų archeologinių kasinėjimų tyrėjai rinkosi technologijas, leidžiančias „pažvelgti“ į gruntą jo nejudinant. Buvo pasitelktas georadaras ir elektrinės varžos tomografija, o gauti signalai kai kuriose zonose aiškiai skyrėsi nuo aplinkinio pagrindo savybių.

    Anomalijų išsidėstymas leidžia įtarti, kad šalia žinomos olos dalies gali būti papildomų ertmių, o dalis jų galimai jungiasi su pagrindine kamera. Vis dėlto šiame etape tyrėjai pabrėžia, kad ne kiekviena anomalija privalo reikšti naują urvą ar patalpą, nes panašius signalus kartais sukuria ir kitokios geologinės struktūros.

    Veneros ola plačiai aptarinėjama ne vien dėl galimų naujų erdvių, bet ir dėl išskirtinio archeologinio paveldo. Ji pavadinta dėl dviejų nedidelių figūrėlių, išdrožtų iš gyvūno kaulo ir vaizduojančių moters siluetą; didesnė jų siekia apie 9 centimetrus, mažesnė yra kiek ilgesnė nei 6 centimetrai.

    Tokio tipo vadinamosios Veneros figūrėlės aptinkamos įvairiose Europos vietose, tačiau jų prasmė iki šiol nėra vienareikšmiškai paaiškinta. Mokslinėje literatūroje jos siejamos su vaisingumo simbolika, tikėjimo praktikomis, socialiniu statusu ar to meto estetikos normomis, o pietų Italijos radiniai išsiskiria skirtingų regionų meninių tradicijų sąveika.

    Dar senesni to paties komplekso pėdsakai liudija ir neandertaliečių buvimą, todėl vietovė laikoma svarbia ilgalaikės žmonių veiklos priešistorėje chronologijai. Mokslininkai pažymi, kad panašūs atvejai jau yra pasitvirtinę kitur: 2021 metais Gibraltare, Gorhamo urvų komplekse, buvo aptikta anksčiau paslėpta maždaug 13 metrų ilgio kamera.

    Tolimesni tyrimai turėtų atsakyti, ar Veneros oloje fiksuotos anomalijos iš tiesų slepia naujas kameras ir ar jose gali būti išlikę archeologinių sluoksnių. Jei spėjimai pasitvirtintų, tai galėtų suteikti naujų duomenų apie žmonių gyvenimą pietų Europoje prieš dešimtis tūkstančių metų, ypač ten, kur kiekvienas nepažeistas sluoksnis turi itin didelę mokslinę vertę.

  • Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, virš Kyjivo skrenda rusiškas dronas su ant korpuso nupieštu Vladimiro Putino atvaizdu. Įrašai pasirodė Ukrainos ir užsienio kariniuose kanaluose, o incidentas siejamas su Rusijos lyderio 74-uoju gimtadieniu.

    Vis dėlto Ukrainos oro pajėgos, Kyjivo karinė administracija ir kitos institucijos šios informacijos oficialiai nepatvirtino. Viešai nepateikta ir nepriklausomų vaizdo įrašų iš kelių stebėjimo taškų, todėl nuotraukos autentiškumas bei aplinkybės išlieka neaiškios.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie simboliniai ženklai ant ginkluotės dažnai naudojami psichologiniam poveikiui ir propagandai. Dėl to dalis pareigūnų gali sąmoningai vengti komentaro, kad nebūtų sustiprintas informacinis efektas ir neprisidėta prie priešo kuriamo naratyvo.

    Tekste minimas „Geran-4“ įvardijamas kaip greitesnė, reaktyviniu varikliu varoma „Shahed“ tipo dronų šeimos atmaina. Skelbiama, kad tokie aparatai esą pradėti plačiau naudoti nuo 2026 metų pavasario, o jų paskirtis – sudėtingiau perimami smūgiai, kai lėtesnius dronus vis dažniau numuša oro gynyba ir perėmėjai.

    Remiantis Ukrainos žvalgybos vertinimais ir techninėmis analizėmis, „Geran-4“ parametrai galėtų siekti apie 3,5 metro ilgio ir apie 3 metrų sparnų mojį. Taip pat nurodoma, kad kruizinis greitis gali būti apie 300–350 kilometrų per valandą, o maksimalus – maždaug 400–500 kilometrų per valandą, su 50–90 kilogramų kovine galvute.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos šaltiniai kai kuriuos smūgius siejo būtent su šio tipo dronais, minėdami žalą infrastruktūrai Kyjive ir atakas kituose regionuose. Tačiau šios žinutės nėra tiesiogiai susijusios su dronu, ant kurio esą buvo Putino portretas, todėl istorija kol kas lieka nepatvirtinta.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad informaciją apie naujus ginkluotės modelius ir jų panaudojimą būtina vertinti atsargiai: karo metu socialiniuose tinkluose greta tikrų kadrų cirkuliuoja ir klaidinanti medžiaga. Patikimiausiu patvirtinimu paprastai laikomi keli nepriklausomi vaizdiniai įrodymai, geografinis kadrų patikrinimas bei institucijų komentarai.

  • Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai dar daugiau MiG-29: Sikorskis atskleidė, kas stabdė sprendimą

    Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai dar daugiau MiG-29: Sikorskis atskleidė, kas stabdė sprendimą

    Lenkija yra pasirengusi perduoti Ukrainai papildomų naikintuvų MiG-29, o techninės galimybės tai padaryti jau yra, teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. Pasak jo, klausimas svarstomas ne pirmą kartą, tačiau procesas anksčiau buvo sustojęs.

    Ministras aiškino, kad dar ankstesniais metais buvo derintas net konkretus orlaivių perdavimo kalendorius. Vėliau derybos sulėtėjo, o viena iš galimų priežasčių, jo vertinimu, galėjo būti Ukrainos susidomėjimas švediškais naikintuvais „Gripen“.

    „Lenkijos pusėje lėktuvai yra paruošti perdavimui, tačiau sprendimai priklauso nuo suderinimo su Ukraina ir platesnio partnerių konteksto“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Pasirengimą galimam perdavimui rodo ir tai, kad Lenkijoje jau buvo apsilankiusios dvi Ukrainos techninės delegacijos. Tokie vizitai paprastai susiję su suderinamumo klausimais, atsarginių dalių baze, ginkluotės integracija, aptarnavimo procedūromis ir pilotų bei technikų rengimu.

    Kartu Sikorskis pabrėžė, kad karinė parama ir tiesioginis karių siuntimas į karą yra skirtingi dalykai. Jo teigimu, Lenkijoje vyrauja politinis sutarimas nesiųsti kariuomenės į Ukrainą karo metu, o atsargumą didina ir jautrūs istorinių bei simbolinių klausimų ginčai.

    Parama oru ir žemei – skirtingi sprendimai

    Ministro teigimu, nei Varšuva, nei kitos Europos Sąjungos ar NATO šalys šiuo metu nesvarsto karių siuntimo į Ukrainą vykstant aktyviems kovos veiksmams. Lenkija siekia remti Kyjivą logistika, mokymais ir bendromis pratybomis, kurios padėtų greičiau perimti vakarietiškas procedūras.

    Jis taip pat užsiminė, kad rudenį planuojami vadinamosios norinčiųjų koalicijos mokymai, kuriuose numatomas Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pajėgų dalyvavimas. Tokios pratybos paprastai orientuojasi į sąveiką, planavimą ir paramos teikimo scenarijus, o ne į kovines misijas Ukrainoje.

    Kodėl MiG-29 vis dar svarbūs?

    MiG-29 išlieka Ukrainai reikšmingi dėl to, kad tai platforma, kurią šalis eksploatavo dar iki plataus masto karo ir kurios infrastruktūra, specialistai bei dalis ginkluotės yra geriau pažįstami. Tai leidžia greičiau didinti operacinius pajėgumus, kai lėktuvų reikia čia ir dabar.

    Sikorskis argumentavo, kad pateisinamas ne tik naikintuvų perdavimas, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas dronų srityje bei jų neutralizavimo sprendimuose. Pastaruoju metu būtent dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių pranašumo paieškos įrankių, darant įtaką tiek fronto žvalgybai, tiek smūgiams į logistiką.

    F-16 pajėgumai ir aptarnavimo iššūkiai

    Ministro pateiktais skaičiais, Ukraina jau turi 14 MiG lėktuvų, perduotų iš Lenkijos, taip pat 39 naikintuvus F-16, gautus iš Nyderlandų ir Danijos. Belgija yra įsipareigojusi iki 2028 metų perduoti dar 30 F-16, tačiau kol kas jų neperdavė.

    Pasak Sikorskio, dalis Ukrainai svarbių lėktuvų aptarnavimo procesuose Europoje gali užtrukti ilgai, o tai tiesiogiai mažina realiai prieinamų orlaivių skaičių. Jis nurodė, kad po 300 skrydžio valandų reikalingos patikros kai kur gali trukti iki 40 savaičių, kai Jungtinėse Valstijose tokie darbai neretai atliekami per 2–6 savaites.

    Tuo pat metu NATO valstybės Europoje svarsto galimybę dar prieš žiemą sukaupti didesnes ginklų atsargas Ukrainai. Tai siejama su vertinimais, kad šaltuoju sezonu Rusija gali didinti spaudimą įvairiose fronto kryptyse ir intensyvinti smūgius Ukrainos infrastruktūrai.

  • Ukraina smogė Rusijos aviacijos bazei Briansko srityje: NASA fiksavo gaisrus, taikytasi į An-124

    Ukraina smogė Rusijos aviacijos bazei Briansko srityje: NASA fiksavo gaisrus, taikytasi į An-124

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė apie du smūgius į Rusijos karinės aviacijos aerodromą Siesčioje Briansko srityje, esančioje maždaug 150 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Teigiama, kad atakos įvykdytos spalio 6 dieną ir naktį iš spalio 7 į 8 dieną, o padarinių mastas dar vertinamas.

    Ukrainos pusė nurodo, kad po smūgių aerodromo teritorijoje kilo gaisrai. Tai netiesiogiai patvirtina ir NASA FIRMS palydovinė gaisrų stebėsenos sistema, fiksavusi šiluminius židinius netoli lėktuvų stovėjimo aikštelių.

    Strateginis taikinys Rusijos logistikai

    Siesčios aerodromas laikomas svarbiu Rusijos karinės transporto aviacijos mazgu. Tokiose bazėse dislokuojami sunkieji transporto lėktuvai, naudojami kariams, amunicijai ir aprūpinimui gabenti, o tai tiesiogiai veikia fronto logistiką.

    Anksčiau šis aerodromas, kaip skelbiama viešuose pranešimuose, buvo naudojamas ir kitoms užduotims: čia galėjo būti dislokuojami naikintuvai bombonešiai, sraigtasparniai bei vykdomos operacijos, susijusios su smogiamųjų dronų panaudojimu.

    Kuo svarbūs An-124 ir Il-76

    Tarp minimų orlaivių – An-124-100, vienas didžiausių pasaulyje serijinių transporto lėktuvų, galintis gabenti itin sunkius krovinius. Tokios platformos ypač reikšmingos, kai reikia perkelti didelės masės techniką ar nestandartinius krovinius dideliais atstumais.

    Kitas Rusijos transporto aviacijos pagrindas yra Il-76 – keturių variklių reaktyvinis transporto lėktuvas, plačiai naudotas nuo sovietmečio ir iki šiol modernizuojamas skirtingomis versijomis. Karinėse užduotyse jis dažnai pasitelkiamas desanto, personalo ir krovinių pervežimui, nes gali gabenti didelius kiekius karių ir įrangos.

    Smūgiai ir prieš žvalgybą bei elektroninę kovą

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat pranešė, kad atakomis buvo taikomasi į Rusijos žvalgybos ir elektroninės kovos elementus, įskaitant radioelektroninės kovos sistemą ir radiolokacinę infrastruktūrą. Tokie objektai svarbūs oro erdvės stebėjimui, taikinių aptikimui bei ryšio ir navigacijos trikdymui.

    Be to, skelbta apie smūgius infrastruktūrai, susijusiai su dronų operacijomis, taip pat apie atakas prieš vadavietes ir logistinius objektus okupuotose teritorijose. Ukraina pabrėžia, kad tai yra platesnės kampanijos dalis, nukreiptos į Rusijos karinius transporto, oro gynybos, žvalgybos, vadovavimo ir aprūpinimo pajėgumus.

  • „Microsoft“ atskleidė „Surface Laptop Ultra“ kainas: už galingiausią versiją – beveik 5 500 eurų

    „Microsoft“ atskleidė „Surface Laptop Ultra“ kainas: už galingiausią versiją – beveik 5 500 eurų

    „Microsoft“ pradėjo „Surface Laptop Ultra“ išankstinę prekybą ir kartu atskleidė, kiek kainuos naujasis aukščiausios klasės nešiojamasis kompiuteris. Įrenginys buvo pristatytas prieš kelis mėnesius, o dabar patvirtinta, kad parduotuvėse jis pasirodys spalio 16 dieną.

    Bazinės komplektacijos kaina JAV startuoja nuo maždaug 2 400 eurų. Ši suma taikoma pradiniam modeliui su 24 GB operatyviosios atminties, o galutinė kaina gali augti priklausomai nuo pasirinktos konfigūracijos.

    Norintiems maksimalios galios „Microsoft“ siūlo versiją su „Nvidia“ „RTX Spark“ grafika, 20 branduolių centriniu procesoriumi ir iki 128 GB operatyviosios atminties. Tokios komplektacijos kaina siekia apie 5 500 eurų, todėl tai vienas brangiausių „Surface“ šeimos kompiuterių.

    Kas žinoma apie specifikacijas

    „Surface Laptop Ultra“ yra vienas pirmųjų modelių su „Nvidia“ „RTX Spark N1X“ lustu, kurio bazinė versija turi 18 CPU branduolių ir 5 120 GPU branduolių. Gamintojas taip pat numato iki 128 GB operatyviosios atminties ir 512 GB–2 TB SSD kaupiklius.

    Kompiuteryje įdiegtas 15 colių lietimui jautrus „PixelSense Ultra“ ekranas, kurio ryškumas, anot gamintojo, siekia iki 2 000 nitų. Toks parametras labiau būdingas aukštesnės klasės įrenginiams, skirtiems darbui ryškioje aplinkoje ir turinio kūrimui.

    Jungčių rinkinys apima „Wi‑Fi 7“, USB C su USB 4, USB 3.1, HDMI 2.1b ir 3,5 mm garso lizdą, taip pat numatytas atminties kortelių skaitytuvas bei 1080p kamera. Tokia komplektacija rodo orientaciją į profesionalius naudotojus, kuriems svarbus ir našumas, ir praktiškumas.

    Autonomija ir programinė įranga

    „Microsoft“ teigia, kad baterijos turėtų pakakti iki 12 valandų darbui naršyklėje arba iki 15 valandų vaizdo įrašų peržiūrai. Nešiojamasis kompiuteris sveria apie 2 kilogramus.

    Pradinė konfigūracija komplektuojama su „Windows 11“ „Home“, o dalis brangesnių variantų turės „Windows 11“ „Pro“. Pastarasis pasirinkimas dažnesnis verslo segmente, kai aktualios papildomos valdymo ir saugumo funkcijos.

    Kada laukti Lietuvoje

    Kol kas oficialiai patvirtinta išankstinė prekyba tik pasirinktuose regionuose, o Lietuvoje šis modelis dar nepasirodė. Dėl to kol kas neaišku, kokios būtų vietinės kainos ir konfigūracijų pasirinkimas.

    Tuo metu „Microsoft“ jau aktyviai siūlo ir kitus „Surface“ linijos kompiuterius su „Snapdragon“ lustais, kurie kai kuriose rinkose pozicionuojami kaip energijos taupymo ir našumo kompromisas. Vis dėlto „Surface Laptop Ultra“ aiškiai taikosi į aukščiausią segmentą, kur kainą daugiausia lemia grafikos posistemė ir didelės atminties konfigūracijos.

  • Satelitarinis Wi-Fi traukiniuose: „PKP Intercity“ Pendolino keleiviai išbandys naujovę

    Satelitarinis Wi-Fi traukiniuose: „PKP Intercity“ Pendolino keleiviai išbandys naujovę

    Pilotas su keleiviais jau šį rudenį

    Lenkijos keleivių vežėjas PKP Intercity ruošiasi pradėti palydovinio interneto pilotą viename „Pendolino“ traukinyje, kuriame ryšį išbandys ir keleiviai. Bendrovė skelbia, kad iki šiol tokie bandymai buvo vykdomi be keleivių, o naujasis etapas leis įvertinti paslaugos kokybę realiomis kelionės sąlygomis.

    Pilotą planuojama paleisti spalio ir lapkričio sandūroje, o jo trukmė turėtų siekti penkis mėnesius. Po kelionės keleivių bus prašoma užpildyti apklausą, kad vežėjas gautų grįžtamąjį ryšį apie greitį, stabilumą ir ryšio veikimą skirtingose maršruto atkarpose.

    Kam reikalingas palydovinis ryšys?

    PKP Intercity aiškina, kad palydovinis Wi-Fi skirtas vadinamosioms baltosioms zonoms, kuriose mobilusis ryšys traukinių maršrutuose dingsta arba tampa nestabilus. Tokios atkarpos dažniausiai pasitaiko toliau nuo urbanizuotų teritorijų, kur trūksta operatorių infrastruktūros.

    Bendrovės teigimu, palydovinis internetas nėra planuojamas kaip mobiliojo ryšio pakaitalas. Tikslas – papildyti esamus ryšio sprendimus ir užtikrinti kuo tolygesnę paslaugą visame maršrute, kai GSM signalas svyruoja arba visiškai nutrūksta.

    „Norime padengti vietas, kur ryšys dingsta, ir būtent ten pasitelkti palydovinį internetą. Jis neišstums GSM paslaugų, o veiks kaip papildoma priemonė“, – sakė PKP Intercity valdybos narė Joanna Siecińska.

    Bandė kelis sprendimus: nuo „Starlink“ iki „OneWeb“

    Vežėjas nurodo, kad pirmuosius palydovinio interneto bandymus traukiniuose atliko 2025 metų vasarį. Tuomet buvo testuojamas „Starlink“ ryšys ED160 tipo sąstatuose, dar vadinamuose „Stadler Flirt“.

    Vėliau bandymai vyko ir „Pendolino“ traukiniuose, o 2025 metų rugpjūtį įvertintas ir „Eutelsat“ valdomos „OneWeb“ palydovų sistemos sprendimas. PKP Intercity pabrėžia, kad tikrina ne vieną tiekėją, kad galėtų pasirinkti stabiliausią ir ekonomiškai pagrįstą variantą.

    Kada palydovinis Wi-Fi gali tapti standartu?

    Jei bandymai su keleiviais bus sėkmingi, palydovinio interneto įranga „Pendolino“ traukiniuose galėtų būti diegiama per kapitalinius remontus 2028–2029 metais. Kol kas bendrovė orientuojasi į „Pendolino“ parką, o vėliau palydovinis ryšys būtų svarstomas ir didesnio greičio projektams.

    Tuo pačiu PKP Intercity plečia įprasto Wi-Fi aprėptį: nuo 2023 metų Wi-Fi turinčių vagonų skaičius, vežėjo duomenimis, padidėjo 525. Šiuo metu internetą turi apie 70 proc. vagonų ir 100 proc. elektrinių traukinių sąstatų, o aprėptį žadama toliau nuosekliai didinti.

    Aplikacija, savikontrolė ir nauja bilietų sistema

    PKP Intercity taip pat stiprina skaitmenines paslaugas: vežėjo teigimu, jo mobiliąja programėle naudojasi apie 6 mln. keleivių, o šis skaičius auga. Programėlėje diegiami priminimai apie rezervacijas, artėjančią kelionę, persėdimui skirtą laiką bei užsakymų būsenos pokyčius.

    Bendrovė atnaujino vėlavimų pateikimą, kad aktuali informacija būtų matoma tiek pagrindiniame programėlės lange, tiek biliete. Taip pat įdiegti papildomi prisijungimo būdai, o lojalumo programoje dalyvių skaičius, vežėjo duomenimis, pasiekė 600 tūkst.

    Artimiausiu metu planuojama įdiegti patogesnį vietų pasirinkimą kelionėms su persėdimais šalies viduje, nes šiuo metu tokia galimybė pilnai veikia tik tiesioginiuose reisuose. Taip pat ruošiama savikontrolės funkcija „Pendolino“ traukiniuose, kai keleivis bilietą patvirtina programėlėje, o palydovui nebereikia atlikti įprastos patikros.

    Vežėjas praneša ir apie naują centrinę bilietų pardavimo sistemą, kuri turėtų automatiškai parinkti geriausią pasiūlymą bei pritaikyti nuolaidas nepriklausomai nuo pirkimo kanalo. Sistema būtų pritaikyta sudėtingesnėms kelionėms, įskaitant maršrutus su persėdimais ir tarptautinius bilietus, viename pirkime apjungiant iki šešių atkarpų.

    PKP Intercity yra didžiausias Lenkijos tarpmiestinis geležinkelių operatorius. Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais ji pervežė 89,2 mln. keleivių, o 2026 metais tikisi pasiekti 96 mln. keleivių.

  • „Microsoft“ žada dideles „Windows 11“ naujoves: „Copilot“ agentai ir protingesnė paieška

    „Microsoft“ žada dideles „Windows 11“ naujoves: „Copilot“ agentai ir protingesnė paieška

    Po spalio mėnesio „Microsoft“ pristatymo aiškėja, kad „Windows 11“ laukia ryškesni pokyčiai, nei vien kosmetiniai patobulinimai. Bendrovė daugiausia dėmesio skiria dirbtiniam intelektui, kuris turėtų pakeisti kasdienius veiksmus kompiuteryje ir sumažinti rankinio darbo kiekį.

    Renginio metu daugiau dėmesio skirta „Copilot“ plėtrai ir vadinamiesiems DI agentams. „Microsoft“ kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai operacinės sistemos ir programos pereina nuo atskirų DI funkcijų prie asistentų, galinčių atlikti užduotis pagal kontekstą.

    „Copilot“ agentai ateina į failus

    Viena svarbiausių žinių – „Copilot“ turėtų įgyti galimybę dirbti su užduotimis, susijusiomis su lokaliai kompiuteryje saugomais failais. Tai reikštų, kad asistentas būtų naudingas ne tik naršyklėje ar debesyje, bet ir tvarkant dokumentus bei kitą turinį pačiame įrenginyje.

    Kartu žadama ir daugiau automatizavimo scenarijų: nuo pagalbos kuriant programėles ar valdiklius iki skirtingų sistemos veiksmų inicijavimo pagal vartotojo užklausą. Tokie sprendimai vis dažniau siejami su DI agentais, kurie veikia kaip tarpininkai tarp vartotojo ir sistemos įrankių.

    Vietinis apdorojimas ir galingesni kompiuteriai

    „Microsoft“ akcentuoja, kad dalis DI funkcijų turėtų veikti ypač sklandžiai įrenginiuose su galingesne aparatine įranga, įskaitant „Surface“ linijos kompiuterius. Rinkoje vis labiau įsitvirtina kryptis, kai DI užduotys perkeliamos arčiau vartotojo – į patį kompiuterį, kad būtų mažesnė delsa ir daugiau privatumo.

    Praktiškai tai gali reikšti greitesnį atsaką, kai DI funkcijos vykdomos lokaliai, o ne vien siunčiant užklausas į nuotolinius serverius. Tokia architektūra tampa ypač aktuali augant modelių dydžiui ir didėjant poreikiui apdoroti daugiau duomenų realiu laiku.

    Paieška „Windows 11“ taps panašesnė į macOS?

    Kita kryptis – „Windows 11“ paieškos atnaujinimai. „Microsoft“ pripažįsta, kad paieška sistemoje ilgą laiką buvo viena kritikuojamų vietų, todėl dabar siekiama ją paversti centriniu valdymo tašku, artimesniu tam, ką macOS vartotojai pažįsta per „Spotlight“.

    Žadama, kad jau rudenį iš užduočių juostos paieškos laukelio bus galima greičiau atlikti įvairius veiksmus. Tarp pavyzdžių minimi tamsaus režimo įjungimas, ekrano kopijos darymas, garso nustatymų keitimas ar žinučių siuntimas, taip sumažinant poreikį naršyti per nustatymų meniu.

    Šie pakeitimai turėtų keisti kasdienį darbą su sistema, nes dalis komandų virsta trumpomis užklausomis paieškoje. „Microsoft“ taip pat sieja naujoves su pastangomis susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą, todėl tikėtina, kad artimiausiuose atnaujinimuose bus daugiau stabilumo ir našumo patobulinimų.

  • Lenkijoje kuriamas DI onkologijai: žada sutrumpinti kelią iki vaistų ir nuimti gydytojų naštą

    Lenkijoje kuriamas DI onkologijai: žada sutrumpinti kelią iki vaistų ir nuimti gydytojų naštą

    Lenkijoje pristatomas naujas dirbtinio intelekto sprendimas, skirtas medicinai, pirmiausia onkologijai. Projekto idėja – sukurti sistemą, kuri vienu metu apdorotų skirtingus paciento duomenis ir padėtų gydytojams greičiau priimti sprendimus, nekeičiant atsakomybės principo: galutinį žodį visada taria medikas.

    Skirtingai nei siauri įrankiai, dirbantys tik su vienos rūšies informacija, planuojamas modelis būtų daugialypis. Jis turėtų „skaityti“ tekstinę dokumentaciją, vertinti laboratorinių tyrimų rezultatus, analizuoti diagnostinius vaizdus ir įtraukti paciento gydymo istoriją, kad susidarytų vientisas klinikinis vaizdas.

    Didelis dėmesys skiriamas kalbai ir vietiniams standartams. Kūrėjai akcentuoja, kad sistema projektuojama taip, jog tiksliai suprastų lenkišką klinikinę terminiją ir dokumentacijos struktūrą, nes praktikoje būtent tai dažnai riboja įdiegtų sprendimų pritaikomumą ligoninėse.

    Pirmasis taikinys – plaučių vėžys

    Pirmuoju bandomuoju lauku įvardijama plaučių vėžio diagnostika. Šioje srityje laikas yra kritinis: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau lieka gydymo galimybių, o delsimas gali lemti, kad pacientas į sistemą patenka per vėlai.

    Projekto pristatymo metu Seime pabrėžta, kad vien geresnis diagnostikos kelio stebėjimas kai kuriuose centruose jau leido dažniau aptikti ligą ankstesnėse stadijose. DI čia matomas kaip būdas šį principą pritaikyti plačiau ir nuosekliau, ypač ten, kur pacientų srautai dideli.

    Numatoma, kad sistema greitai peržvelgtų paciento dokumentus ir automatiškai fiksuotų situacijas, kai diagnostika nepagrįstai užsitęsia. Tikslas – kuo labiau sutrumpinti laiką nuo įtarimo dėl onkologinės ligos iki pirmojo paskirto gydymo.

    Mažiau biurokratijos, daugiau laiko pacientui

    Viena aiškiausių problemų, kurią siekiama spręsti, yra administracinė našta. Šiuolaikinėje sveikatos sistemoje gydytojai daug laiko praleidžia informacinėse sistemose: ieško tyrimų, lygina ankstesnius rezultatus ir naršo didelės apimties ligos istorijas.

    DI būtų naudojamas kaip išmanus asistentas, padedantis sutvarkyti informaciją ir pateikti ją gydytojui suprantamu, klinikinei praktikai patogiu būdu. Taip medikai galėtų daugiau laiko skirti konsultacijai, paaiškinimams ir individualiam paciento situacijos įvertinimui.

    „DI turi padėti ir pasiūlyti, bet sprendimą priima gydytojas, o atsakomybė lieka jo rankose“, – sakė projekto atstovai.

    Duomenų apsauga ir federacinis mokymas

    Didžiausia jautri tema tokiose iniciatyvose – medicininių duomenų saugumas. Projekte kaip viena pagrindinių krypčių įvardijamas federacinis mokymas, kai modelis mokosi ne perkeliant pacientų duomenis į vieną centrinę bazę, o apmokant sistemą vietoje, konkrečių ligoninių aplinkoje.

    Tokiu principu ligoninės išlaiko kontrolę: paciento informacija lieka jų sistemose, o modelis „išsineša“ tik apibendrintas statistines įžvalgas ir dėsningumus. Praktikoje tai turėtų sumažinti masinio duomenų nutekėjimo rizikas ir palengvinti atitiktį privatumo reikalavimams.

    Vis dėlto sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių: duomenų kokybės, suderinamumo tarp skirtingų informacinių sistemų ir aiškių taisyklių, kaip DI rekomendacijos integruojamos į klinikinius procesus. Sveikatos sektoriuje tokie sprendimai vertinami ypač atsargiai, nes klaidų kaina gali būti labai didelė.

  • Užrasoję automobilio veidrodėliai erzina kas rytą: viena gudrybė padeda iškart

    Užrasoję automobilio veidrodėliai erzina kas rytą: viena gudrybė padeda iškart

    Rudenį ir ankstyvą pavasarį pakanka vėsesnės nakties bei drėgno oro, kad ryte ant išorinių veidrodėlių susidarytų rasos lašeliai. Matomumas suprastėja per minutes, o nuvalius šluoste efektas dažnai būna trumpas, ypač po lietaus ar automobilio plovimo.

    Svarbu atskirti dvi situacijas: drėgmę ant veidrodėlių išorėje ir aprasojusius langus salone. Išorėje dažniausiai veikia rasa, kai stiklo paviršius atvėsta žemiau rasos taško, o salone drėgmę sukelia keleivių kvėpavimas, šlapi drabužiai, kilimėliai ir prastai išvėdintas oras.

    Viena populiariausių buities gudrybių – ant švaraus veidrodėlio stiklo labai plonai paskleisti lašelį indų ploviklio ir paviršių kruopščiai nupoliruoti, kol nelieka dryžių. Tokiu būdu paviršiaus aktyviosios medžiagos gali padėti vandeniui pasiskirstyti plona plėvele, o ne susidaryti į smulkius lašelius, kurie labiausiai sklaido šviesą.

    Vis dėlto tai nėra ilgalaikė apsauga ir ji nepašalina pačios kondensacijos priežasties, nes veidrodėlis nuo to netampa šiltesnis. Jei priemonės užtepsite per daug, stiklas gali pradėti teptis ir dar labiau akinti nuo kitų automobilių žibintų, todėl perteklį geriau nuplauti ir bandyti iš naujo plonesniu sluoksniu.

    Jei veidrodėliai turi specialią dangą ar gamintojas instrukcijoje nurodo konkrečias valymo taisykles, jų verta laikytis. Agresyvūs valikliai ar netinkamos priemonės gali pažeisti paviršių, o tada problemos su matomumu tik didės.

    Praktinis sprendimas, kuris dažnai veikia patikimiau nei buitiniai metodai, yra veidrodėlių šildymas. Daugelyje automobilių jis įjungiamas kartu su galinio stiklo šildymu, tad verta paieškoti mygtuko su stačiakampio stiklo ir banguotų linijų simboliu.

    Kituose modeliuose šildymas gali būti įjungiamas ratuku, skirtu veidrodėlių reguliavimui, šalia kairiojo ir dešiniojo veidrodėlio padėčių. Vien elektrinis veidrodėlių reguliavimas ar jų užsilenkimas dar nereiškia, kad šildymas įdiegtas – tai priklauso nuo komplektacijos ir metų.

    Jei šildymą įjungus vienas veidrodėlis nusivalo, o kitas lieka aprasojęs, tikėtina, kad problema yra šildymo elemento arba elektros maitinimo grandinėje. Tokiu atveju papildomos priemonės ant stiklo gedimo neišspręs, o saugiausia išeitis – diagnostika servise.

    Kai drėgmė kaupiasi salone, logika kita: reikia sausinti orą ir šildyti stiklą. Padeda oro srauto nukreipimas į priekinį stiklą, oro paėmimas iš lauko bei įjungta klimato kontrolė, nes ji efektyviai mažina drėgmę, jei tik leidžia temperatūra ir sistemos veikimas.

    Jei langai nuolat rasoja, verta patikrinti salono filtrą, ar nėra užsikimšusių ventiliacijos kanalų, taip pat ar kiliminė danga nėra šlapia. Užsitęsusi drėgmė kartais rodo vandens patekimą per sandarinimo vietas arba užsikimšusius kėbulo vandens nubėgimo kanalus, o vien drėgmės sugėriklis čia problemos neišspręs.

    Prieš pradedant važiuoti būtina atkurti matomumą per langus ir abiejuose veidrodėliuose. Jei ant stiklo jau susidarė šerkšnas, priemonės nuo rasojimo nepadės – tuomet reikalingas šildymas arba tinkamas atitirpinimas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydžiams iš Floridos: istorinė 39A aikštelė jau ant slenksčio

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydžiams iš Floridos: istorinė 39A aikštelė jau ant slenksčio

    Istorinis posūkis „Starship“ programai

    „SpaceX“ jau kelerius metus vysto itin didelės keliamosios galios raketą „Starship“, kuri laikoma kertiniu kompanijos projektu tiek palydovų, tiek būsimų misijų į Mėnulį ir Marsą planuose. Iki šiol bandomieji skrydžiai ir starto infrastruktūra buvo sutelkti Teksase, „Starbase“ bazėje.

    Tačiau kompanija vis aktyviau ruošiasi dalį „Starship“ operacijų perkelti į Floridą. Pagrindinis tikslas – turėti daugiau nei vieną starto vietą ir užtikrinti didesnį lankstumą planuojant bandymus bei skrydžius.

    Atnaujinama 39A: kodėl tai svarbu

    Vienas svarbiausių Floridos projektų – legendinė 39A starto aikštelė Kennedy kosmoso centre. Ši aikštelė priklauso NASA ir yra viena garsiausių JAV kosmoso istorijoje, nes iš čia kilo „Apollo“ programos Mėnulio misijos ir vėliau buvo leidžiami daugkartiniai erdvėlaiviai.

    „Iš esmės jau baigėme didelę dalį pradinių statybos darbų ir įdiegėme „Starship“ startui būtinas sistemas, dabar pereiname į priėmimo ir operacinių bandymų fazę“, – sakė „SpaceX“ atstovė Julianna Scheiman.

    120 metrų milžinas kelia naujus reikalavimus

    39A modernizacija „Starship“ poreikiams pradėta dar 2021 metų pabaigoje. Tam yra aiški priežastis: „Starship“ su pirma pakopa „Super Heavy“ yra daugiau nei 120 metrų aukščio sistema, todėl infrastruktūrai keliami visai kiti apkrovų, liepsnos nukreipimo ir aptarnavimo reikalavimai.

    Iš 39A jau buvo leidžiamos „Falcon 9“ ir „Falcon Heavy“ raketos, tačiau jos gerokai mažesnės, tad „Starship“ pritaikymas pareikalavo sudėtingesnių konstrukcinių sprendimų ir kitokios įrangos.

    Kada gali įvykti pirmasis startas iš Floridos?

    Pasak viešai skelbtų planų, „SpaceX“ dar numato bent vieną „Starship“ startą iš Teksaso, o tik po to gali rimtai svarstyti skrydį iš Floridos. Tai reiškia, kad pirmasis „Starship“ startas iš 39A greičiausiai neįvyks artimiausiu metu.

    Vertinant bandymų tempą ir infrastruktūros užbaigimo bei testavimo etapą, realistiškiausias scenarijus – startas iš Floridos galėtų būti planuojamas tik vėlesnėms misijoms. Galutinė data priklausys nuo techninių patikrų rezultatų ir reguliavimo procedūrų.