Lenkija yra pasirengusi perduoti Ukrainai papildomų naikintuvų MiG-29, o techninės galimybės tai padaryti jau yra, teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. Pasak jo, klausimas svarstomas ne pirmą kartą, tačiau procesas anksčiau buvo sustojęs.
Ministras aiškino, kad dar ankstesniais metais buvo derintas net konkretus orlaivių perdavimo kalendorius. Vėliau derybos sulėtėjo, o viena iš galimų priežasčių, jo vertinimu, galėjo būti Ukrainos susidomėjimas švediškais naikintuvais „Gripen“.
„Lenkijos pusėje lėktuvai yra paruošti perdavimui, tačiau sprendimai priklauso nuo suderinimo su Ukraina ir platesnio partnerių konteksto“, – sakė Radosławas Sikorskis.
Pasirengimą galimam perdavimui rodo ir tai, kad Lenkijoje jau buvo apsilankiusios dvi Ukrainos techninės delegacijos. Tokie vizitai paprastai susiję su suderinamumo klausimais, atsarginių dalių baze, ginkluotės integracija, aptarnavimo procedūromis ir pilotų bei technikų rengimu.
Kartu Sikorskis pabrėžė, kad karinė parama ir tiesioginis karių siuntimas į karą yra skirtingi dalykai. Jo teigimu, Lenkijoje vyrauja politinis sutarimas nesiųsti kariuomenės į Ukrainą karo metu, o atsargumą didina ir jautrūs istorinių bei simbolinių klausimų ginčai.
Parama oru ir žemei – skirtingi sprendimai
Ministro teigimu, nei Varšuva, nei kitos Europos Sąjungos ar NATO šalys šiuo metu nesvarsto karių siuntimo į Ukrainą vykstant aktyviems kovos veiksmams. Lenkija siekia remti Kyjivą logistika, mokymais ir bendromis pratybomis, kurios padėtų greičiau perimti vakarietiškas procedūras.
Jis taip pat užsiminė, kad rudenį planuojami vadinamosios norinčiųjų koalicijos mokymai, kuriuose numatomas Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pajėgų dalyvavimas. Tokios pratybos paprastai orientuojasi į sąveiką, planavimą ir paramos teikimo scenarijus, o ne į kovines misijas Ukrainoje.
Kodėl MiG-29 vis dar svarbūs?
MiG-29 išlieka Ukrainai reikšmingi dėl to, kad tai platforma, kurią šalis eksploatavo dar iki plataus masto karo ir kurios infrastruktūra, specialistai bei dalis ginkluotės yra geriau pažįstami. Tai leidžia greičiau didinti operacinius pajėgumus, kai lėktuvų reikia čia ir dabar.
Sikorskis argumentavo, kad pateisinamas ne tik naikintuvų perdavimas, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas dronų srityje bei jų neutralizavimo sprendimuose. Pastaruoju metu būtent dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių pranašumo paieškos įrankių, darant įtaką tiek fronto žvalgybai, tiek smūgiams į logistiką.
F-16 pajėgumai ir aptarnavimo iššūkiai
Ministro pateiktais skaičiais, Ukraina jau turi 14 MiG lėktuvų, perduotų iš Lenkijos, taip pat 39 naikintuvus F-16, gautus iš Nyderlandų ir Danijos. Belgija yra įsipareigojusi iki 2028 metų perduoti dar 30 F-16, tačiau kol kas jų neperdavė.
Pasak Sikorskio, dalis Ukrainai svarbių lėktuvų aptarnavimo procesuose Europoje gali užtrukti ilgai, o tai tiesiogiai mažina realiai prieinamų orlaivių skaičių. Jis nurodė, kad po 300 skrydžio valandų reikalingos patikros kai kur gali trukti iki 40 savaičių, kai Jungtinėse Valstijose tokie darbai neretai atliekami per 2–6 savaites.
Tuo pat metu NATO valstybės Europoje svarsto galimybę dar prieš žiemą sukaupti didesnes ginklų atsargas Ukrainai. Tai siejama su vertinimais, kad šaltuoju sezonu Rusija gali didinti spaudimą įvairiose fronto kryptyse ir intensyvinti smūgius Ukrainos infrastruktūrai.
Leave a Reply