CP v2

Blog

  • „Stability AI“ pritraukė apie 70 mln. eurų: tarp investuotojų „Sony“, „Warner“ ir „Universal“

    „Stability AI“ pritraukė apie 70 mln. eurų: tarp investuotojų „Sony“, „Warner“ ir „Universal“

    Dirbtinio intelekto startuolis „Stability AI“, žinomas dėl vaizdų generavimo modelio „Stable Diffusion“, pritraukė apie 70 mln. eurų naujo finansavimo. Prie šio etapo prisidėjo kelios didžiosios muzikos industrijos grupės, o bendrovė teigia lėšas skirsianti kūrybiniams produktams ir tyrimams.

    Pranešime nurodoma, kad investuotojų gretose atsirado „Sony Music Group“, „Universal Music Group“ ir „Warner Music Group“. Taip pat dalyvavo žaidimų rinkos bendrovė „Electronic Arts“, o tarp kitų investuotojų minimos „AMD Ventures“ ir „Pacific Alliance Ventures“.

    Finansavimo etape dalyvavo ir ankstesni investuotojai, tarp jų „Coatue“ ir „Greycroft“, taip pat buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas. Bendrovės valdyboje yra „Napster“ bendraįkūrėjas Seanas Parkeris ir režisierius Jamesas Cameronas.

    Fokusas persikelia į JAV

    „Stability AI“ buvo įkurta 2019 metais Londone, tačiau pastaruoju metu stiprina veiklą Jungtinėse Valstijose. Bendrovė yra uždariusi biurą Londone ir dirba iš biuro Los Andžele, siekdama būti arčiau pagrindinių pramogų industrijos partnerių.

    Įmonė save pozicionuoja kaip profesionaliems kūrėjams skirtų DI produktų tiekėją, orientuotą į muziką, žaidimus ir pramogas. Toks krypties akcentas atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai generatyvaus DI kūrėjai ieško aiškaus komercinio pritaikymo ir patikimų partnerių turinio industrijose.

    Naujas vadovas ir produktų kryptis

    Pasak bendrovės, naujas finansavimo etapas padidino visą pritrauktą kapitalą iki maždaug 214 mln. eurų, įskaitant akcijų etapus ir konvertuojamas paskolas. Įmonė nurodo, kad šie pokyčiai siejami su vadovų kaita ir nauju plėtros etapu, kuriame svarbus dėmesys skiriamas stabilumui bei produktų komercializavimui.

    „Stability AI“ vadovauja generalinis direktorius Premas Akkaraju, paskirtas 2024 metų birželį. Jis pakeitė įkūrėją Emadą Mostaque, kurio pasitraukimą lydėjo pranešimai apie vidinius nesutarimus, darbuotojų išėjimus ir teisinius ginčus.

    Partnerystės su turinio savininkais

    Investicijos ateina tuo metu, kai DI bendrovės vis dažniau derasi su turinio teisių savininkais dėl mokymui ir naujų modelių kūrimui naudojamų katalogų. „Stability AI“ teigia sudariusi susitarimus su „Warner“ ir „Electronic Arts“, kad kurtų naujus modelius, paremtus partnerių katalogais ir intelektine nuosavybe.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad šiemet pristatė naujų modelių, įskaitant sprendimus, galinčius generuoti ilgesnės trukmės muziką, orientuotą į profesionalesnį naudojimą. Tokios galimybės rinkoje vertinamos kaip žingsnis nuo eksperimentinių demonstracijų link darbo įrankių kūrėjams.

    „Mūsų investuotojai suteikia ne tik kapitalo, bet ir patirties, patikimumo bei tiesioginį ryšį su menininkais“, – sakė Premas Akkaraju.

  • „Lunar“ įkūrėjai pristatė DI audito startuolį „Repodo“: pritraukė per 8 mln. eurų

    „Lunar“ įkūrėjai pristatė DI audito startuolį „Repodo“: pritraukė per 8 mln. eurų

    Danijos skaitmeninio banko „Lunar“ bendraįkūrėjai pradeda naują etapą: jie pristatė dirbtiniu intelektu paremtą audito startuolį „Repodo“ ir ankstyviausioje finansavimo stadijoje pritraukė daugiau nei 8 mln. eurų. Bendrovė startuoja Danijoje ir žada mažinti daug rankinio darbo reikalaujančią audito rutiną, kuri vis dar dominuoja daugelyje rinkų.

    „Repodo“ turi keturis bendraįkūrėjus. Tarp jų – buvęs „Lunar“ vadovas Ken Villum Klausen, buvęs finansų vadovas Peter Andreasen ir buvęs produktų vadovas Joachim Strøjer Hansen, taip pat profesionalus auditorius Anders Houmann.

    Į daugiau nei 8 mln. eurų dydžio išankstinės stadijos investicijų raundą, skelbiama, įsitraukė fondai Hedosophia ir Seed Capital, anksčiau rėmę ir „Lunar“ augimą, taip pat kiti investuotojai. „Lunar“ per savo plėtros laikotarpį buvo pritraukęs daugiau kaip 500 mln. eurų finansavimo ir pasiekęs daugiau nei 1 mln. klientų, o dabar trys jo bendraįkūrėjai pasitraukė iš vykdomųjų pareigų.

    Kaip DI keis auditą

    „Repodo“ tikslas – sumažinti įmonėms ir auditoriams tenkančias pasikartojančias užduotis, kad auditas taptų greitesnis, sklandesnis ir pigesnis. Bendrovė teigia, kad DI integravo nuo pat pradžių, automatizuodama duomenų surinkimą, suderinimus, dokumentacijos parengimą ir sandorių analizę.

    Vis dėlto „Repodo“ pabrėžia, kad atsakomybė už profesinį vertinimą, kontrolę ir galutinį audito patvirtinimą lieka kvalifikuotiems auditoriams. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: DI dažniau naudojamas kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip visiškai žmogų pakeičiantis sprendimas, ypač reguliuojamose srityse.

    „Auditas vis dar paremtas veiklos modeliu, kuris labai priklauso nuo rankinio darbo. DI suteikia galimybę tą modelį perkurti iš pagrindų – ne pašalinant auditorius, o leidžiant technologijoms atlikti daugiau pasikartojančio apdorojimo, kad auditoriai galėtų daugiau dėmesio skirti sprendimams, rizikai ir klausimams, kuriuose jų kompetencija svarbiausia“, – sakė Ken Villum Klausen.

    Plėtra už Danijos ribų

    Startuolis pirmiausia orientuosis į mažas ir vidutines įmones – segmentą, kuriame audito kaštai ir pasirengimo našta dažnai jaučiami labiausiai. „Repodo“ taip pat planuoja plėstis į kitas Europos rinkas, siekdamas pritaikyti tą patį technologinį modelį skirtingiems reguliavimo ir apskaitos standartams.

    Bendrovė nurodo, kad pasaulinė audito rinka vertinama apie 80 mlrd. eurų. Toks mastas paaiškina investuotojų dėmesį sprendimams, kurie žada efektyvinti procesus, gerinti duomenų kokybę ir trumpinti audito ciklus, kartu išlaikant atsakomybės grandinę žmogaus rankose.

  • „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI finansų platforma taikosi į Europos smulkųjį verslą

    „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI finansų platforma taikosi į Europos smulkųjį verslą

    Amsterdame įsikūręs finansinių paslaugų startuolis „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų pradinės stadijos investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos technologijai vystyti, apskaitos ir mokesčių paslaugų apimtims didinti bei pasirengti plėtrai į kitas Europos rinkas.

    Investicijų raundui vadovavo Niujorke veikiantis ankstyvos stadijos fondas „AlleyCorp“, prie jo prisidėjo „Motive Partners“, „Firstminute Capital“ ir grupė verslo angelų. Tarp jų minimi vadovai ir aukščiausio lygio specialistai iš įvairių finansų technologijų ir programinės įrangos bendrovių.

    „Neno“ veiklą pradėjo 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir orientuojasi į mažas bei vidutines įmones. Bendrovė siūlo vienoje platformoje sujungtą apskaitą, mokesčius ir finansų administravimą, o nuo starto jau beveik pasiekė 200 klientų ribą.

    Startuolis taikosi į rinką, kurioje, bendrovės vertinimu, daugiau nei pusė iš maždaug 26 mln. Europos smulkių ir vidutinių įmonių bent dalį apskaitos, darbo užmokesčio ar mokestinių prievolių patiki išorės paslaugų teikėjams. Tokios paslaugos Europoje sudaro apie 200 mlrd. eurų vertės industriją per metus.

    „Neno“ teigimu, įmonėms dažnai tenka dirbti su išskaidytais procesais: bankininkystė, apskaita, mokesčiai ir darbo užmokestis valdomi skirtingais įrankiais, todėl kontekstinė finansinė informacija tampa sunkiai pasiekiama. Papildomą spaudimą tradiciniam modeliui, pasak bendrovės, didina apskaitos specialistų trūkumas.

    Šiems iššūkiams spręsti „Neno“ sukūrė DI pagrįstą darbo aplinką, kurios branduolys yra realiuoju laiku veikianti agentinė didžioji knyga. Joje sujungiami duomenys iš įmonės banko sąskaitų, verslo kortelių, mokėjimų tiekėjams ir gautinų sumų, kad apskaitininkai matytų pilnesnį finansinį kontekstą vienoje sistemoje.

    Platforma šiuos duomenis naudoja procesams automatizuoti ir spartinti, įskaitant suderinimą ir pridėtinės vertės mokesčio parengimą. „Neno“ skaičiuoja, kad dalį užduočių pavyksta atlikti iki penkių kartų greičiau, o klientai vidutiniškai sutaupo apie 8 valandas administracinio darbo per mėnesį ir apie 20 proc. metinių apskaitos išlaidų.

    „Vietoje to, kad verslo savininkai koordinuotų veiksmus tarp bankų, buhalterių ir mokesčių konsultantų, mes pateikiame vieną padaryta už jus darbo būseną, kur suderinimas, atitiktis ir ataskaitos automatiškai vyksta fone. Verslo savininko vienintelis prisilietimas yra peržiūrėti, kas jau sutvarkyta“, – sakė „Neno“ įkūrėjas ir vadovas Nickas Knuppe.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos tikslas nėra pakeisti apskaitininkus, o padidinti jų pajėgumą. „Neno“ teigimu, tokia infrastruktūra leidžia specialistams aptarnauti daugiau įmonių, nes rutininės administracinės užduotys labiau automatizuojamos, o konsultacinis darbas gali išlikti kokybiškas.

    „Mes nepakeičiame apskaitininkų, mes plečiame jų pajėgumą. Tai leidžia vienam „Neno“ apskaitininkui prižiūrėti šimtus klientų vietoje įprastų trisdešimties, neprarandant konsultavimo kokybės“, – teigė Nickas Knuppe.

    Gautos investicijos taip pat bus naudojamos „Neno Labs“ padaliniui, kuris koncentruosis į tyrimus ir plėtrą, susijusią su vadinamuoju aplinkiniu DI. Lygiagrečiai bendrovė planuoja stiprinti apskaitos, mokesčių paslaugų ir rinkodaros bei pardavimų komandas, o į naujas Europos rinkas ruošiasi žengti 2027 metais.

  • Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Skaitmeninis bankas Revolut paskelbė įkuriantis naują padalinį, skirtą dirbtinio intelekto tyrimams finansinių paslaugų srityje. Bendrovė teigia sieksianti kuo didesnę DI kūrimo grandinės dalį vystyti savo viduje, o ne remtis trečiųjų šalių sprendimais.

    Naujasis padalinys pavadintas Revolut Research. Pasak įmonės, jis taps centru, kuris koordinuos nuosavus DI ir mašininio mokymosi projektus bei bendradarbiaus su akademinėmis ir technologijų institucijomis.

    Vienas pagrindinis modelis finansams

    Revolut nurodo sukūrusi nuosavą DI modelį, pritaikytą plačiam finansų laukui. Įmonė tvirtina, kad dalis finansų sektoriaus žaidėjų dažniau naudoja paruoštus įrankius arba kuria atskirus modelius skirtingoms sritims, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijai ar klientų aptarnavimui.

    Bendrovės teigimu, jos modelis PRAGMA „mokosi“ iš visos kliento kelionės duomenų ir sukuria vieną DI pagrindą, kurį galima panaudoti sukčiavimo aptikimui, kredito sprendimams, produktų rekomendacijoms ir klientų aptarnavimui.

    Testų rezultatai ir partnerystė

    Revolut skelbia, kad PRAGMA kuriamas bendradarbiaujant su „Nvidia“. Anot įmonės, ankstyvi bandymai parodė 65 papildomus atpažintus sukčiavimo atvejus, 2,3 karto didesnį tikslumą vertinant kredito neįvykdymo riziką ir 41 proc. daugiau produktų rekomendacijų.

    Įmonė taip pat akcentuoja masto efektą: teigiama, kad Revolut aptarnauja apie 80 mln. klientų, o per platformą vykdomi milijardai tarptautinių operacijų, todėl realiu laiku susidaro labai įvairių finansinių elgsenų duomenų rinkiniai.

    „Didėjant duomenų rinkiniui, modeliai eksponentiškai gerėja aptikdami sukčiavimą, vertindami riziką ir prognozuodami naudotojų poreikius, taip sukurdami nuosavą intelekto pranašumą, kurį tradiciškai struktūruotiems bankams sunku pasivyti“, – teigia Revolut.

    „Norint lyderiauti išmanaus bankininkystės ateityje, negalima remtis trečiųjų šalių brėžiniais. Įkūrėme Revolut Research, kad įtvirtintume principą kurti, o ne tik prijungti. Treniruodami pagrindinius modelius su mūsų pasauliniais veiklos duomenimis, suteikiame inžinierių komandoms neregėtą variklį greičiau diegti išmanesnes funkcijas, mažinti sisteminę trintį ir pasiūlyti klientams saugesnę, iš esmės geresnę finansinę patirtį“, – sako Revolut DI padalinio vadovas Pavel Nesterov.

    Tokios iniciatyvos rodo augančią konkurenciją dėl nuosavų DI sprendimų finansų sektoriuje, kur ypač svarbūs duomenų saugos, modelių patikimumo ir reguliacinių reikalavimų klausimai. Jei Revolut pavyks realiai sujungti skirtingas funkcijas į vieną pagrindinį modelį, tai gali pagreitinti produktų kūrimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

  • Laisvės dienos renginiai Vilniaus centre: eisena, vėliavų ceremonija ir eismo ribojimai

    Kas vyks sostinės centre?

    Vilniaus centre vyks Lietuvos laisvės dienos minėjimo renginiai, kurių metu numatyta iškilminga eisena ir ceremonija Lukiškių aikštėje. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dėl renginių laikinai keisis eismo organizavimas Gedimino prospekte ir gretimose atkarpose.

    Renginiai prasidės eisena: Lietuvos kariuomenės orkestras, Garbės sargybos kuopa ir kariai žygiuos nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Maršrutas pasirinktas per vieną pagrindinių miesto arterijų, todėl vairuotojams patariama keliones planuoti iš anksto.

    Lukiškių aikštėje vyks vėliavų pakėlimo ceremonija ir orkestro koncertas. Tokie minėjimai sostinėje paprastai sutraukia ne tik renginio dalyvius, bet ir daugiau pėsčiųjų miesto centre, todėl tikėtini trumpalaikiai žmonių srautų pasikeitimai ir didesnis dėmesys viešajai tvarkai.

    Kokie eismo ribojimai numatyti?

    Dėl renginių laikinai bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo Vasario 16-osios gatvės iki J. Tumo-Vaižganto gatvės. Ribojimai numatyti renginių laiku, todėl vairuotojai raginami rinktis alternatyvius maršrutus.

    Eismas taip pat gali būti trumpam ribojamas eisenos judėjimo metu nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės. Tokiais atvejais ribojimai dažniausiai taikomi tik tiek, kiek reikia saugiam dalyvių judėjimui per sankryžas ir pėsčiųjų perėjas.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams ir keleiviams?

    Vairuotojų prašoma būti atidiems, vadovautis laikinais kelio ženklais ir pareigūnų nurodymais. Taip pat rekomenduojama iš anksto pasitikrinti planuojamą maršrutą, numatyti ilgesnį kelionės laiką ir, jei įmanoma, rinktis viešąjį transportą.

    Gyventojams ir miesto svečiams, planuojantiems judėjimą miesto centre, verta įvertinti, kad didesni renginiai dažnai lemia trumpalaikius spūsčių židinius ir intensyvesnį pėsčiųjų srautą. Jei kelionė nėra skubi, patariama pasirinkti laiką prieš arba po pagrindinių renginio dalių.

  • Vilnius pradeda Metų mokytojo rinkimus: kviečia nominuoti iki rugsėjo 11 dienos

    Vilnius pradeda Metų mokytojo rinkimus: kviečia nominuoti iki rugsėjo 11 dienos

    Vilniuje devintus metus iš eilės pradedamas Metų mokytojo ir Metų vadovo apdovanojimų ciklas. Sostinės gyventojai iki rugsėjo 11 dienos kviečiami siūlyti pedagogus bei švietimo įstaigų vadovus, kurių darbas paliko ryškų pėdsaką bendruomenėje.

    Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimai skirti ne vien už rezultatus, bet ir už kasdienį mokytojo indėlį kuriant saugią, motyvuojančią aplinką mokiniams. Vertinamos ir pastangos padėti vaikams augti, atrasti stiprybes, įveikti mokymosi ar emocinius sunkumus.

    „Geras mokytojas nebūtinai žino visus atsakymus. Geras mokytojas parodo kryptį ir tampa užuovėja, kai to labiausiai reikia“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Metų mokytojo nominacijai gali būti siūlomi pedagogai, kurie per pastaruosius trejus metus išsiskyrė inovatyvia ir kūrybiška veikla, dalijosi gerąja patirtimi, aktyviai dirbo metodinėje srityje arba reikšmingai prisidėjo sprendžiant švietimo bendruomenei svarbius iššūkius.

    Kandidatus gali teikti mokiniai ir jų tėvai, kolegos mokytojai, ugdymo įstaigų vadovai, mokytojų ir mokinių organizacijos, bendruomenės, socialiniai partneriai, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Organizatoriai pažymi, kad vienas žmogus gali pasiūlyti kelis kandidatus.

    Metų mokytojo vardas Vilniaus miesto mokytojams teikiamas nuo 2017 metais, o per šį laiką apdovanojimą yra pelnę apie 80 sostinės pedagogų. Kasmet vardas suteikiamas 10 mokytojų, taip pat apdovanojami 2 švietimo įstaigų vadovai.

    Laureatai bus pagerbti spalio 1 dieną renginyje „Arena Vilnius“, kuriame tradiciškai minimos ir Mokytojų dienos progos. Padėkos vakare apdovanotiesiems planuojama įteikti po 1 000 eurų vertės dovanų čekius.

    Šalia pagrindinių apdovanojimų numatytas dėmesys ir edukacinėms iniciatyvoms: renginio metu ketinama pagerbti aktyviausius projekto „Vilnius yra mokykla“ dalyvius. Tai iniciatyva, skatinanti mokymąsi už klasės ribų ir platesnį miesto erdvių bei partnerių įtraukimą į ugdymą.

    Mokytojų dienos laikotarpiu sostinės pedagogams taip pat planuojama pasiūlyti specialią renginių savaitę. Joje numatomi kultūriniai renginiai, ekskursijos ir kitos veiklos, kuriomis siekiama ne tik padėkoti mokytojams, bet ir stiprinti bendruomeniškumą bei emocinę gerovę po intensyvių mokslo metų pradžios.

  • „Tesla“ FSD Lite nepastebi kliūčių kelyje: vairuotojai rodo įrašus su rąstais ir medžiais

    „Tesla“ FSD Lite nepastebi kliūčių kelyje: vairuotojai rodo įrašus su rąstais ir medžiais

    Socialiniame tinkle X pasirodę vaizdo įrašai pakurstė naują diskusiją apie „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) sistemos patikimumą. Vairuotojai teigia, kad naujesnė FSD Lite versija kai kuriose situacijose per vėlai atpažįsta kliūtis kelyje, įskaitant nuvirtusius medžius ir rąstus.

    Viename įraše matyti naktinis važiavimas, kai važiuojamojoje dalyje guli didelė šakų ir lapų sankaupa. Automobilis, pasak vairuotojo, nesiėmė aiškaus stabdymo, todėl žmogus turėjo įsikišti ir sustabdyti rankiniu būdu, kad išvengtų susidūrimo.

    Vairuotojas tikino bandęs tą pačią atkarpą dar kelis kartus ir rezultatas esą kartojosi. Komentaruose kitas „Tesla“ savininkas pateikė vaizdo įrašą, kuriame automobilis, jo teigimu, užvažiavo ant rąsto važiuodamas maždaug 51 kilometro per valandą greičiu.

    Kas yra FSD Lite?

    Abu vairuotojai nurodė naudoję FSD v14.1 Lite. Ši programinės įrangos atmaina sukurta taip, kad veiktų automobiliuose su „Tesla“ Hardware 3 kompiuterine platforma, pristatyta 2019 metais, kai tuo tarpu naujesni modeliai vis dažniau komplektuojami su Hardware 4.

    Skirtumai tarp platformų svarbūs, nes jie lemia, kiek duomenų sistema gali apdoroti realiuoju laiku. Viešai aptariama, kad Hardware 4 turi galingesnius skaičiavimo resursus ir aukštesnės raiškos kameras, o Hardware 3 galimybės labiau ribotos.

    Kodėl tai kelia klausimų dėl saugumo?

    „Tesla“ FSD sistemos pavadinime aiškiai paliktas žodis Supervised, reiškiantis, kad vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir būti pasirengęs bet kada perimti kontrolę. Tokia formuluotė svarbi ir reguliuotojų požiūriu, nes ši funkcija nėra prilyginama pilnam autonominiam vairavimui.

    Tokie atvejai, kaip nepakankamai ankstyvas didelių objektų atpažinimas, gali būti ypač pavojingi naktį, prastomis oro sąlygomis ar kaimo keliuose, kur kliūtys atsiranda netikėtai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir naudojant pažangias pagalbos sistemas, atsakomybė už saugų manevrą išlieka vairuotojui.

    Ribota įranga ir DI kompromisai

    FSD Lite idėja siejama su bandymu kuo daugiau funkcijų perkelti į automobilius su silpnesne įranga, taikant efektyvesnius DI modelius ir optimizuojant skaičiavimus. Tačiau tokia kryptis dažnai reiškia kompromisus, ypač sudėtingose „kraštinėse“ situacijose, kai objektai netipiški, dalinai uždengti, mažai kontrastingi arba pasirodo netikėtai.

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas anksčiau yra pripažinęs, kad Hardware 3 turi ribojimų, vertinant ateities savavaldžio vairavimo ambicijas. Tai sustiprina prielaidą, kad daliai automobilių gali būti taikomos skirtingos FSD funkcijų apimtys arba pasiektinas našumas.

    Kol kas „Tesla“ oficialiai nepatvirtino konkrečių socialiniuose tinkluose paplitusių epizodų detalių. Vairuotojams primenama, kad FSD (Supervised) nėra savarankiško vairavimo pakaitalas, todėl būtina laikyti rankas parengtas veiksmui ir nuolat sekti eismą.

  • „Tesla“ vėl kelia „Cybertruck“ kainą: pigiausias variantas per kelis mėnesius pabrango 13 000 eurų

    „Tesla“ vėl kelia „Cybertruck“ kainą: pigiausias variantas per kelis mėnesius pabrango 13 000 eurų

    „Tesla“ dar kartą pakėlė elektrinio pikapo „Cybertruck“ kainas, todėl įėjimo į modelio gamą kartelė tapo dar aukštesnė. Šią savaitę pabrango tiek bazinis, tiek brangesnis komplektacijos lygis, o pokytis siekia apie 4 600 eurų.

    Po šio sprendimo pigiausias „Cybertruck“ dabar kainuoja apie 68 500 eurų. Tai maždaug 13 700 eurų daugiau nei laikina kaina, kuri buvo taikyta vasarį, kai startas siekė apie 54 800 eurų.

    Brangesnė komplektacija taip pat pabrango ir dabar kainuoja apie 77 700 eurų. Tuo metu aukščiausios specifikacijos „Cyberbeast“ kaina, kaip skelbiama, nepasikeitė ir išlieka apie 91 500 eurų.

    Skaičiai vis dar neįtikina

    Kainų kėlimas stebina dėl to, kad „Cybertruck“ paklausa, vertinant pagal viešai aptariamus pardavimų mastus, nėra stulbinanti. Nors prieš kelerius metus buvo kalbama apie itin didelį išankstinių rezervacijų skaičių, reali rinka elektriniams pikapams išlieka sudėtinga.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį buvo parduota apie 7 263 „Cybertruck“ vienetų, o tai reikštų reikšmingą kritimą, palyginti su praėjusiais metais. Toks tempas atrodo menkas, jei jį lyginti su anksčiau įvardintomis ambicijomis dėl gamybos apimčių.

    Nuo 40 000 iki beveik 70 000

    „Cybertruck“ istorija ryškiai parodo, kaip per keletą metų pasikeitė lūkesčiai. Kai modelis buvo pristatytas 2019 metais, buvo komunikuojama, kad pradinė kaina sieks apie 40 000 JAV dolerių, tačiau šiandien reali startinė kaina yra gerokai aukštesnė.

    Net įvertinus infliaciją, ankstesni pažadai ir dabartinė kainodara smarkiai prasilenkia. Daliai pirkėjų tai reiškia ne tik brangesnį pirkinį, bet ir išaugusias finansavimo bei draudimo sąnaudas, kurios JAV rinkoje dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Kodėl „Tesla“ rizikuoja?

    Rinkoje vis dažniau keliama versija, kad „Tesla“ gali sąmoningai rinktis ne masinę „Cybertruck“ plėtrą, o didesnę maržą iš kiekvieno parduoto automobilio. Toks kelias įmanomas, jei gamintojas mano, kad modelis labiau tinka nišinei auditorijai, o ne masiniam pirkėjui.

    „Cybertruck“ startą temdo ir reputaciniai iššūkiai, susiję su surinkimo kokybės bei patikimumo kritika, kuri anksčiau ne kartą pasirodė žiniasklaidoje ir savininkų bendruomenėse. Prie to prisideda ir aštri konkurencija elektrinių pikapų segmente, kur pirkėjai lygina ne tik dizainą, bet ir praktiškumą, nuvažiuojamą atstumą bei aptarnavimo kaštus.

    „Elonas Muskas dar anksčiau pripažino, kad „Cybertruck“ gali patirti nesėkmę, tačiau teigė, kad jam svarbiausia yra dizaino idėja“, – sakė su bendrovės komunikacija susipažinę šaltiniai.

    Kainų didinimas šiuo metu „Cybertruck“ daro sunkiau prieinamą, o kartu kelia klausimą, ar modelis gali išaugti iki tokio masto, kokio iš jo tikėtasi pradžioje. Artimiausi ketvirčiai turėtų parodyti, ar pabrangimas neatsigręš dar didesniu paklausos kritimu.

  • „Waymo“ ruošiasi Vokietijos startui: Miunchene jau netrukus pasirodys robotaksi kolona

    „Waymo“ ruošiasi Vokietijos startui: Miunchene jau netrukus pasirodys robotaksi kolona

    „Waymo“ pranešė plečianti veiklą Europoje ir artimiausiomis savaitėmis pradėsianti bandomuosius važiavimus Vokietijoje. Pirmuoju miestu pasirinktas Miunchenas, kur gatvėse pasirodys bendrovės automobiliai, skirti technologijai ir maršrutams parengti.

    Nors tai bus vadinama robotaksi programos pradžia, realybėje automobiliai iš pradžių nevažiuos savarankiškai. Juos valdys specialiai apmokyti bendrovės darbuotojai, o pagrindinis tikslas bus sudaryti itin detalius žemėlapius ir surinkti duomenis apie vietos eismo ypatumus.

    „Miunchenas yra pasaulinio lygio mobilumo ir inžinerijos centras, o buvimas šio miesto dalimi mums yra svarbus plėtros žingsnis“, – sakė „Waymo“ vadovė Tekedra Mawakana.

    Vokietijos transporto politikos atstovai taip pat viešai signalizuoja palankumą autonominiam transportui, pabrėždami, kad šalyje kuriamas tam palankus reguliavimas. Vis dėlto komercinių, už keliones mokančių keleivių vežimo paslauga Vokietijoje planuojama tik 2027 metų pabaigoje, jei bandymai ir derinimai vyks pagal planą.

    Kodėl pasirinktas Miunchenas

    Miunchenas „Waymo“ bus reikšmingas testas dėl intensyvaus viešojo transporto, gausaus pėsčiųjų ir dviratininkų srauto bei kitokio eismo organizavimo nei daugelyje JAV miestų. Tokiose sąlygose autonominė sistema turi ne tik atpažinti dalyvius, bet ir numatyti jų elgseną, ypač sankryžose ir tankiuose centruose.

    Vokietijoje papildomai svarbūs ir sezoniniai veiksniai: žiemą pasitaikantis sniegas, prastesnis matomumas, kelio ženklinimo uždengimas. Tokie scenarijai autonominio vairavimo sistemoms yra vieni sudėtingiausių, todėl pradinėje fazėje duomenų rinkimas ir žemėlapių tikslinimas tampa kritiškai svarbūs.

    Europa ir robotaksi varžybos

    „Waymo“ jau turi komercinės robotaksi patirties JAV, kur paslauga veikia keliuose didmiesčiuose. Tačiau Europa laikoma kitokiu iššūkiu dėl griežtesnių reikalavimų saugai, duomenų apsaugai ir atsakomybės paskirstymui, kai transporto priemonė juda savarankiškai.

    Ši plėtra vyksta tuo metu, kai autonominio transporto rinka spartėja, o konkurencija auga. Gamintojai ir technologijų bendrovės investuoja į DI valdomą aplinkos suvokimą, jutiklių sintezę ir saugos procedūras, o miestai vis dažniau reikalauja aiškių įrodymų, kad technologija realiomis sąlygomis yra patikimesnė už žmogų vairuotoją.

    Kada Vokietijoje bus galima važiuoti

    Iki pilnavertės paslaugos starto Miunchene laukiama kelių etapų: nuo žemėlapių sudarymo ir bandymų su saugos vairuotojais iki leidimų bei veiklos modelio suderinimo su vietos institucijomis. Tik tuomet galėtų prasidėti riboto masto autonominiai važiavimai, o po jų ir komercinė veikla.

    Kol kas tai signalas, kad Vokietija tampa viena pagrindinių „Waymo“ stotelių Europoje. Galutinis sėkmės matas bus ne vien technologiniai rezultatai, bet ir tai, ar paslauga pelnys gyventojų pasitikėjimą, ypač mieste, kuriame viešasis transportas ir aktyvus judumas jau dabar užima didelę kasdienio susisiekimo dalį.

  • „Tesla“ autopilotas išbandytas ekstremaliai: ar FSD įveiktų stačiausią žvyrkelį JAV?

    „Tesla“ autopilotas išbandytas ekstremaliai: ar FSD įveiktų stačiausią žvyrkelį JAV?

    Bandymas Kolorade: be linijų ir ant žvyro

    „The Fast Lane EV“ komanda su „Tesla Model 3“ išbandė „Full Self-Driving (Supervised)“ funkciją viename sudėtingiausių maršrutų JAV – Kolorado valstijoje esančiame negrįstame Lick Skillet kelyje. Šis ruožas garsėja aklais posūkiais, nelygia danga ir tuo, kad čia nėra kelio ženklinimo, į kurį galėtų orientuotis kameros.

    Skelbiama, kad kelio vidutinis nuolydis siekia 14,2 proc., o stačiausiose vietose – iki 18 proc. Tokios sąlygos yra rimtas išbandymas bet kuriai vairuotojo pagalbos sistemai, nes sukibimas ir matomumas nuolat keičiasi, o klaidos kaina gali būti didelė.

    Kaip sekėsi „Tesla“: laikėsi kelio, bet prireikė žmogaus

    Vaizdo įraše užfiksuota, kad automobilis gana tiksliai suprato kelio plotį ir visą laiką išliko savo eismo pusėje, nors nebuvo juostų linijų. Komanda tyčia nelaikė priešais važiuojančio automobilio, kad sistema neturėtų paprasto orientyro, todėl „Tesla“ turėjo remtis tik tuo, ką „matė“ aplinkoje.

    Vis dėlto išryškėjo ir ribos: priartėjus prie dviratininkų, automobilis laikėsi saugaus atstumo, tačiau nesiėmė ryžtingo apvažiavimo manevro. Galiausiai vairuotojui teko perimti kontrolę ir aplenkti rankiniu būdu, nes tinkamų vietų lenkimui dėl aklų posūkių buvo nedaug.

    Dar vienas momentas privertė suklusti – sistema pėstįjį šalia dviratininkų, kaip teigiama, pastebėjo tik paskutinę akimirką. Nors pavojingos situacijos pavyko išvengti, toks epizodas primena, kodėl „Supervised“ režime vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir būti pasirengęs įsikišti.

    Ką tai sako apie FSD ir atsakomybę

    Bandymo autoriai pabrėžė, kad net ir prasilenkiant su priešpriešiais atvažiuojančiais automobiliais „Tesla“ išliko savo pusėje ir neprovokavo pavojingų manevrų. Tai leidžia daryti išvadą, kad sistema gali susitvarkyti ir su prastai „draugiškomis“ sąlygomis, tačiau ji nėra savarankiškas autopilotas, kuris panaikina vairuotojo pareigą.

    Ekspertai nuosekliai akcentuoja, kad tokios funkcijos priskiriamos vairuotojo pagalbos technologijoms, o ne visiškai autonominiam vairavimui. Praktikoje tai reiškia, kad reali sauga priklauso ne tik nuo programinės įrangos, bet ir nuo žmogaus budrumo, ypač netradicinėse situacijose, kai nėra aiškių kelių ribų, ženklinimo ar prognozuojamo eismo.

    Šis testas taip pat atspindi platesnę tendenciją: automobilių gamintojai vis dažniau demonstruoja sistemų galimybes sudėtinguose scenarijuose, tačiau kartu visuomenėje auga lūkestis aiškiai atskirti rinkodarą nuo realių funkcijų ribų. Kol kas tokie važiavimai parodo pažangą, bet kartu primena, kad be vairuotojo įsikišimo ekstremalios situacijos vis dar išlieka rizikingos.