Blog

  • Karalienė Camilla parodė, kodėl smėlio trencas nemiršta: stiliaus taisyklės kiekvienai

    Karalienė Camilla parodė, kodėl smėlio trencas nemiršta: stiliaus taisyklės kiekvienai

    Karalienė Camilla viešuose renginiuose dažnai renkasi santūrų, protokolo reikalavimus atitinkantį garderobą, o viena dažniausių jos stiliaus detalių – klasikinis smėlio spalvos trencas. Šis paltas laikomas universaliu pasirinkimu, nes dera ir prie kasdienės aprangos, ir prie oficialesnių derinių.

    Naujausiame derinyje Camilla trencą suderino su klostuota midi ilgio suknele, pasirinkdama švelnų melsvą atspalvį. Ryškiausiu akcentu tapo plačiabrylė skrybėlė su dekoratyvia plunksna, o visumą užbaigė šviesi, dygsniuota rankinė ir prie trenco priderinti bateliai.

    Trencas mados pasaulyje vadinamas nesenstančia klasika ne atsitiktinai: jo populiarumas grįžta beveik kas sezoną, ypač pereinamaisiais laikotarpiais – pavasarį ir rudenį. Tokį paltą renkasi ne tik karališkosios šeimos atstovai, bet ir aktorės, dainininkės bei gatvės mados gerbėjos, nes jis patikimai saugo nuo vėjo ir lietaus.

    Stilistai pabrėžia vieną esminę taisyklę, kurią Camilla dažnai išnaudoja praktiškai: palto ilgis turėtų „susikalbėti“ su sijono ar suknelės ilgiu. Kai proporcijos suderintos, siluetas atrodo harmoningesnis, o bendras vaizdas – optiškai lieknesnis ir tvarkingesnis.

    Kasdienai trencas lengvai pritaikomas su džinsais, o avalynę verta rinktis pagal progą ir orą: prie klasikinio derinio tinka aulinukai ar mokasinai, o formalesniam įvaizdžiui – elegantiški bateliai. Lietingomis dienomis toks paltas ypač praktiškas, o solidus skėtis gali tapti stilingu ir funkcionaliu priedu.

    Pastaraisiais sezonais madingi ir odiniai trencai, suteikiantys daugiau struktūros ir ryškesnį charakterį. Jei smėlio spalva atrodo per neutrali, alternatyva gali būti šokoladinė ruda, juoda, sodri raudona ar burgundiška – spalvos, kurios išlaiko klasikos įspūdį, bet leidžia atrodyti drąsiau.

  • Danutos Martyniuk metamorfozė pribloškė gerbėjus: nauja šukuosena ir makiažas – neatpažįstama

    Danutos Martyniuk metamorfozė pribloškė gerbėjus: nauja šukuosena ir makiažas – neatpažįstama

    Lenkijoje dėmesio sulaukė 58 metų Danutos Martyniuk išvaizdos pokyčiai – žinomo muzikanto Zenono Martyniuko žmona pastaruoju metu nuosekliai atnaujina savo įvaizdį. Ji vis dažniau renkasi moteriškas stilizacijas, drąsiau eksperimentuoja su makiažu ir šukuosenomis.

    Šį kartą didžiausias akcentas tapo plaukai: Danuta pasirinko šiltą blond atspalvį, o kartu buvo atliktas plaukų ilginimas. Rezultatas – ilgesni, tankesni plaukai, kurie vizualiai suteikia daugiau apimties ir išryškina veido bruožus.

    „Ponia Danuta Martyniuk mūsų salone pasirinko metamorfozę: dažymą ir plaukų ilginimą, o rezultatais nusprendė pasidalyti pati“, – rašoma grožio salono paskelbtame įraše.

    Vienas ryškiausių naujo įvaizdžio elementų – vadinamoji užuolaidinė kirpčiukų forma, kai plaukai trumpesni ties kaktos viduriu ir palaipsniui ilgėja į šonus. Tokie kirpčiukai pastaraisiais sezonais išlieka tarp populiariausių pasirinkimų, nes atrodo švelniai ir lengviau pritaikomi skirtingoms veido formoms.

    Šukuosena papildyta didelėmis, minkštomis bangomis ir garbanomis, kurios suteikia lengvo prabangos įspūdžio, bet išlaiko kasdienį natūralumą. Nuotraukose matyti, kad plaukai siekia žemiau pečių, o prie veido paliktos subtiliai išmodeliuotos sruogos vizualiai „atveria“ veidą.

    Metamorfozė neapsiribojo vien plaukais – socialiniuose tinkluose pasirodė ir vaizdo įrašas iš apsilankymo pas visažistę. Jame Danuta rodoma su švytinčia, vizualiai glotnesne oda, šiltesnės tonacijos makiažu ir ryškiau paryškintomis blakstienomis.

    Makiaže dominuoja natūralūs rusvi akių šešėlių atspalviai, išryškinti antakiai ir švelniai paryškinti skruostai. Lūpoms pasirinktas gaivesnis rožinis tonas, paliekantis tvarkingą, tačiau neperkrautą įspūdį.

    Naujas įvaizdis dera su kryptimi, kurią Danuta Martyniuk renkasi jau kurį laiką: anksčiau viešumoje buvo pastebėta, kad ji pasikeitė ne tik šukuoseną ar makiažą, bet ir bendrą stiliaus pojūtį. Šiltas blond atspalvis, ilgesni plaukai ir švelnus, švytintis makiažas šįkart sukūrė vientisą, aiškiai apgalvotą rezultatą.

  • Margaret Sopot festivalyje pavergė scena: dvi ryškios stilizacijos sukėlė diskusijas

    Margaret Sopot festivalyje pavergė scena: dvi ryškios stilizacijos sukėlė diskusijas

  • Natasza Urbańska sprogdino Sopote: suknelė sudegė, bet ją išgelbėjo dvi stulbinančios išvaizdos

    Natasza Urbańska sprogdino Sopote: suknelė sudegė, bet ją išgelbėjo dvi stulbinančios išvaizdos

    Pirmadienį, rugpjūčio 24 dieną, Sopote startavo šių metų Top of the Top Sopot Festival, subūręs ryškiausias Lenkijos muzikos scenos pavardes. Renginys vyko Operoje Leśnoje, kur žiūrovai išgirdo ir specialiai šiai progai parengtų koncertinių programų.

    Festivalio atidarymą pažymėjo išskirtinis koncertas Stanisławo Soykos atminimui, kuriame skambėjo jo geriausiai žinomi kūriniai. Šįkart juos interpretavo atlikėjai ir scenos kolegos, kuriems Soyka buvo artimas arba darė didelę kūrybinę įtaką.

    Scenoje pasirodė Kayah, Justyna Steczkowska, Ralphas Kaminskis, Zbigniewas Zamachowskis, Czesławas Mozilis, Renata Przemyk, Januszas Radekas, Natalia Szroeder, Kasia Sienkiewicz, Kuba Badachas bei Soykos šeimos nariai. Tokia sudėtis sustiprino vakaro emocinį krūvį ir priminė, kokią vietą atlikėjo kūryba užima lenkų kultūroje.

    Antrąją vakaro dalį užpildė Top of the Pop koncertas, kuriame žinomi hitai skambėjo naujose aranžuotėse. Publikai pasirodė Dawidas Kwiatkowskis, Margaret, Kayah, Kaśka Sochacka, Oskaras Cymsas, Zalia, Piotras Kupicha ir Ralphas Kaminskis.

    Viena ryškiausių vakaro žvaigždžių tapo Natasza Urbańska, paruošusi muzikinę staigmeną ir dvi išskirtines scenines stilizacijas. Daug dėmesio sulaukė jos pasirodymas ant raudonojo kilimo, kur ji pozavo su safyro atspalvio suknele ir skulptūrišku korsetu.

    „Pirminė suknelė sudegė prieš kelias dienas siuvėjų dirbtuvėje, todėl viską teko sukurti iš naujo žaibišku tempu“, – sakė Natasza Urbańska.

    Pasak atlikėjos, atsarginė suknelė gimė labai greitai, o įkvėpimo ieškota aukštosios mados estetikoje. Tokios istorijos užkulisiuose nėra retenybė: dideliems renginiams drabužiai dažnai siuvami pagal individualius matmenis, o nenumatyti incidentai priverčia komandas per kelias dienas priimti kūrybiškai drąsius sprendimus.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir jos sceninis įvaizdis, kai Urbańska atliko Bonnie Tyler repertuaro dainą Holding Out for a Hero. Koncerto metu ji vilkėjo baltą, giliai iškirptą halter tipo bodį su spindinčia apykaklės detale, o judesį pabrėžė ilgi sidabriniai kutai.

    Stilizaciją papildė sidabrinės aukštakulnės basutės su dirželiais, o ilgi plaukai buvo supinti į smulkias kasas. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau matomi didžiosiose scenose, kur vizualinė dinamika ir drabužio „judėjimas“ tampa ne mažiau svarbūs už pačią dainą.

    Festivalio publika Sopote reagavo itin šiltai, o socialiniuose tinkluose netruko prasidėti diskusijos, kuri iš dviejų Nataszos Urbańskos stilizacijų buvo stipresnė. Tokie momentai rodo, kad didieji muzikos renginiai šiandien veikia kaip visuma: koncertinė programa, įvaizdis ir užkulisių istorijos kuria vieną bendrą pasakojimą.

  • Gurmanai dėl jo kraustosi iš proto: legendinis Chateaubriand kepsnys ir viena klaida, kuri jį sugadina

    Chateaubriand – klasikinis prancūziškos virtuvės kepsnys, dažnai laikomas vienu prabangiausių jautienos patiekalų restoranų meniu. Jis ruošiamas iš storos, vidurinės jautienos išpjovos dalies – raumens, kuris mažai dirba, todėl tinkamai paruošta mėsa būna itin minkšta ir sultinga.

    Restoranuose šis kepsnys paprastai pateikiamas kaip porcija dviem žmonėms: mėsa pjaustoma storais griežinėliais ir derinama su daržovėmis, bulvėmis ar ryškaus skonio padažu. Skirtingose vietose receptas gali kisti, tačiau pagrindas išlieka tas pats – kokybiškas, tolygus ir nuo plėvių kruopščiai nuvalytas mėsos gabalas.

    Kas lemia sultingą kepsnį

    Vienas svarbiausių žingsnių – prieš kepimą mėsą išimti iš šaldytuvo iš anksto, kad ji sušiltų iki artimesnės kambario temperatūros. Šaltas išpjovos gabalas dažnai kepa netolygiai: paviršius per greitai apskrunda, o vidus lieka per žalias arba, bandant „pataisyti“, perdžiovinamas.

    Kepimui dažniausiai pasirenkama stipriai įkaitinta keptuvė storu dugnu: taip greičiau susidaro plutelė ir lengviau išlaikyti viduje sultis. Druską patikimiau berti prieš pat kepimą arba iškart po jo, o pipirus – pabaigoje, kad kaitroje nesukartėtų.

    Temperatūra ir poilsis – esminiai

    Tiksliausias būdas pasiekti norimą iškepimo lygį yra virtuvinis termometras. Jei siekiate medium rare, mėsą verta nuimti nuo kaitros, kai vidinė temperatūra siekia apie 52–54 laipsnius, nes ilsintis ji dar pakyla keliais laipsniais.

    Dar viena dažna klaida – mėsą pjaustyti iškart po kepimo. Kepsniui būtina „pailsėti“ kelias minutes, kad sultys tolygiai pasiskirstytų ir neišbėgtų ant lentelės, o griežinėliai išliktų sultingi.

    Su kuo patiekti Chateaubriand

    Tradiciniai garnyrai dažnai sukasi apie bulves ir sezonines daržoves: jaunų bulvių ar bulvių košės tekstūra gerai „surenka“ mėsos sultis, o žalios daržovės suteikia gaivos. Populiarūs deriniai apima žaliuosius šparagus, taip pat tinka brokoliai, cukinijos ar šparaginės pupelės.

    Padažų pasirinkimas priklauso nuo norimo charakterio: pipirinis, sviestinis ar intensyvesnis mėsos padažas pabrėžia jautienos skonį, tačiau svarbu neužgožti pačios išpjovos. Būtent todėl šio patiekalo sėkmę dažniausiai lemia ne sudėtingi priedai, o žaliavos kokybė, temperatūrų kontrolė ir kantrybė prieš pjaustant.

  • Turite per daug pomidorų? 3 paprasti būdai juos sunaudoti ir turėti atsargų visai žiemai

    Turite per daug pomidorų? 3 paprasti būdai juos sunaudoti ir turėti atsargų visai žiemai

    Gausus pomidorų derlius džiugina, bet kartu sukelia ir rūpestį: prinokę vaisiai genda greitai, ypač laikomi šilumoje. Maistingumu jie vertingi dėl skaidulų, vitamino C ir likopeno, o šis geriausiai pasisavinamas termiškai apdorojus pomidorus su trupučiu riebalų.

    Kai salotos ir sumuštiniai jau pabodo, verta rinktis sprendimus, kurie nereikalauja valandų prie puodų, bet leidžia išsaugoti skonį ilgesniam laikui. Praktika rodo, kad patogiausios atsargos žiemai yra pomidorų tyrė, naminis kečupas ir greitas pomidorų padažas makaronams ar troškiniams.

    Pomidorų tyrė ar passata

    Pomidorų tyrė yra vienas universaliausių paruošimų: ji tinka sriuboms, troškiniams, padažams, picai ar čili. Pagrindinis privalumas tas, kad užtenka nuplauti pomidorus ir juos sutrinti trintuvu iki vientisos masės.

    Skoniui galima pridėti česnako, svogūno ir žolelių, pavyzdžiui, baziliko, raudonėlio ar Provanso žolelių, taip pat druskos ir pipirų. Jei norisi švelnesnės tekstūros, masę galima pertrinti per sietelį, kad neliktų sėklų ir odelių.

    Trumpas pakaitinimas padeda išgarinti dalį vandens, todėl konsistenciją lengviau suvaldyti pagal poreikį. Paruoštą tyrę supilkite į švarius stiklainius ir saugiam laikymui pasterizuokite.

    Naminis kečupas ilgesniam laikui

    Naminis kečupas praverčia ne tik prie mėsos ar bulvyčių, bet ir kaip greitas priedas sumuštiniams, marinatams ar padažų pagrindas. Be to, gaminant namuose lengviau kontroliuoti cukraus ir druskos kiekį, o prieskonius priderinti pagal šeimos skonį.

    Pomidorus supjaustykite skiltelėmis, kartu su svogūnu, česnaku ir paprika sudėkite į puodą storesniu dugnu ir virkite apie valandą, kol daržovės suminkštės. Tuomet masę sutrinkite, sudėkite pasirinktus prieskonius ir virkite ant silpnos ugnies neuždengę, kol kečupas sutirštės.

    Galiausiai supilstykite į stiklainius ir pasterizuokite, kad atsargos saugiai išsilaikytų iki žiemos. Jei mėgstate aštresnį skonį, dalį paprikos galima keisti aitriąja, tačiau svarbu nepadauginti, kad kečupas liktų universalus.

    Greitas pomidorų padažas makaronams

    Kai norisi greito sprendimo vakarienei, pasiteisina keptų pomidorų padažas. Jam pakanka kelių pomidorų, poros svogūnų, kelių česnako skiltelių, druskos, pipirų ir alyvuogių aliejaus.

    Perpjaukite pomidorus ir svogūnus, česnaką nulupkite, viską sudėkite ant skardos, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite ir kepkite apie 30 minučių 180 laipsnių temperatūroje. Iškepusias daržoves sutrinkite iki glotnios masės ir patiekite su makaronais arba naudokite kaip pagrindą troškiniams.

    Šį padažą patogu ruošti didesniu kiekiu: dalį galima suvalgyti iškart, o likutį supilti į indelius ir užšaldyti porcijomis. Taip pomidorų perteklius virsta paruoštais pietumis toms dienoms, kai gaminti visai nesinori.

  • Slidus balkonas po vasaros? Štai kaip saugiai nuvalyti žalią apnašą ir apsaugoti dangą

    Slidus balkonas po vasaros? Štai kaip saugiai nuvalyti žalią apnašą ir apsaugoti dangą

    Po vasaros terasa ar balkonas neretai tampa slidus ir pažaliuoja: drėgmė, dulkės bei organinės liekanos sudaro palankią terpę dumbliams ir samanoms. Tai ne tik estetinis trūkumas, bet ir reali traumų rizika, ypač po lietaus ar ryte, kai paviršiai būna šlapi nuo rasos.

    Pirmasis žingsnis – kruopščiai pašalinti birius nešvarumus: smėlį, žemes, lapus, smulkias šakeles ir akmenukus. Ant švariai nušluotos dangos valymas bus efektyvesnis, o šlifavimo efektą sukeliantis smėlis mažiau braižys plyteles, medieną ar kompozitą.

    Po to verta imtis plovimo vandeniu: daugeliu atvejų pakanka šilto vandens ir standesnio šepečio, ypač jei apnašos dar nėra įsigėrusios. Jei naudojate aukšto slėgio plovyklą, svarbu nepersistengti su slėgiu ir nepriartėti per arti, kad nepažeistumėte siūlių, medienos plaušo ar paviršiaus struktūros.

    Jeigu žalia apnaša įsisenėjusi, gali prireikti specialių priemonių nuo dumblių ir samanų, pritaikytų konkrečiai dangai. Valikliai paprastai tepami ant sudrėkinto paviršiaus, paliekami trumpam suveikti, o vėliau paviršius nušveičiamas ir labai gerai nuplaunamas švariu vandeniu, kad neliktų cheminių likučių.

    Švelnesnei priežiūrai tinka vanduo su biologiškai suyrančiu kalio muilu: tirpalą galima palaikyti apie 30 minučių ir tuomet nušveisti šepečiu. Vis dėlto prieš valant bet kokia priemone pravartu ją išbandyti mažiau matomoje vietoje, nes skirtingos plytelės, akmuo ar mediena gali reaguoti nevienodai.

    Išvalius paviršių, rekomenduojama jį apsaugoti impregnantais: yra priemonių, kurios mažina slydimą, riboja vandens įsigėrimą ir lėtina dumblių atsinaujinimą. Medienai, jei ji nepadengta laku, dažniausiai tinka alyvavimas, o betonui, klinkeriui ar lauko plytelėms – konkrečiai dangai skirti impregnantai.

    Prieš sezoną, kai daugėja drėgmės ir krenta lapai, verta įvertinti siūlių ir dangos būklę: sutrūkinėjusios ar ištrupėjusios siūlės sulaiko vandenį ir purvą, todėl apnašos atsinaujina greičiau. Sutvarkytos siūlės taip pat mažina piktžolių įsitvirtinimą ir palengvina vėlesnę priežiūrą.

    Kad terasa ar balkonas kuo ilgiau liktų švarus, padeda paprasta rutina: reguliariai nušluoti lapus ir žemes, nepalikti šlapių vazonų padėklų ant dangos, o po audringų orų greitai pašalinti organines šiukšles. Kuo mažiau ant paviršiaus užsilaiko drėgmė ir nešvarumai, tuo mažesnė tikimybė, kad jis vėl taps žalias ir slidus.

  • Senjorai gali nemokėti už šiukšles: kada priklauso lengvata ir kaip pateikti prašymą

    Senjorai gali nemokėti už šiukšles: kada priklauso lengvata ir kaip pateikti prašymą

    Atliekų tvarkymo mokestis daugelyje savivaldybių siejamas su tuo, ar būstas faktiškai gyvenamas. Jei žmogus laikinai išvyksta ir nekilnojamojo turto objektas tuo laikotarpiu nenaudojamas, kai kuriais atvejais mokestis gali būti perskaičiuotas arba apskritai netaikomas.

    Tokia situacija ypač aktuali senjorams, kurie ilgesniam laikui išvyksta į sanatoriją, gydymo įstaigą ar slaugos namus. Logika paprasta: jei būste niekas negyvena, atliekos negeneruojamos, todėl atsiranda pagrindas prašyti laikinai netaikyti mokesčio arba jį sumažinti.

    Kada mokestis gali būti netaikomas?

    Praktikoje viskas priklauso nuo konkrečios savivaldybės taisyklių: vienur pakanka deklaruoti, kad būstas laikinai negyvenamas, kitur reikia pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Dažniausiai prašoma nurodyti laikotarpį, kuriuo patalpos bus nenaudojamos, ir įsipareigoti informuoti apie pasikeitimus.

    Svarbu suprasti, kad lengvata paprastai nėra automatinė. Net jei žmogus realiai išvykęs, mokestis gali būti skaičiuojamas toliau, kol gyventojas pateikia prašymą ir savivaldybė priima sprendimą dėl perskaičiavimo.

    Kaip pateikti prašymą?

    Gyvenantiems individualiuose namuose dažniausiai reikia kreiptis į savivaldybę arba atliekų tvarkymo administratorių. Daugiabučiuose papildomai aktualus ir namo administratorius ar bendrija, nes mokestis neretai administruojamas per pastato valdymą ir gyventojų deklaruotus duomenis.

    Prašyme įprastai nurodomos tikslios datos, kada būstas bus negyvenamas, taip pat pateikiama informacija, kas ir kodėl išvyksta. Rekomenduojama išsaugoti įrodymus apie buvimą kitur, pavyzdžiui, gydymo įstaigos išrašą ar sutartį su slaugos įstaiga, nes jų gali būti paprašyta tikrinant aplinkybes.

    Kitos nuolaidos: kam jos taikomos?

    Be laikino nemokėjimo už negyvenamą būstą, savivaldybės gali taikyti ir papildomas lengvatas. Dažniausiai jos susijusios su namų ūkio pajamomis ir socialinės paramos kriterijais, todėl senjorams svarbu įsivertinti ne amžių, o tai, ar pajamos atitinka nustatytas ribas.

    Kai kur numatomos nuolaidos didesnėms šeimoms, taip pat dalinis mokesčio sumažinimas gyventojams, kurie kompostuoja bioatliekas ir tai oficialiai deklaruoja. Tokiais atvejais savivaldybė gali turėti teisę patikrinti, ar kompostavimo priemonės iš tiesų naudojamos.

    Taip pat pasitaiko vietinių programų, skirtų vieniems gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jų sąlygos skiriasi. Vienose savivaldybėse jos apima atliekų mokestį, kitur labiau orientuojasi į šildymo, būsto išlaikymo ar kitų komunalinių paslaugų kompensacijas.

    Patikimiausia išeitis norint sužinoti, ar priklauso lengvata, yra kreiptis į savo savivaldybę ir pasitikrinti atliekų tvarkymo mokesčio tvarką bei prašymo formą. Jei taikomos socialinės nuolaidos, dažnai reikia papildomai konsultuotis su socialinės paramos skyriumi, nes sprendimai priimami individualiai, įvertinus pateiktus dokumentus.

  • Po kriaukle laikote šiuos daiktus? Specialistai įspėja: rizikuojate sveikata ir namais

    Po kriaukle laikote šiuos daiktus? Specialistai įspėja: rizikuojate sveikata ir namais

    Spintelė po virtuvės kriaukle daugeliui yra patogiausia vieta valymo priemonėms ir šiukšlių maišams, tačiau būtent čia dažnai susikerta didžiausios buitinės rizikos. Uždara erdvė, prastesnė ventiliacija ir galimi vamzdžių pratekėjimai sudaro sąlygas nelaimėms, kurių būtų galima išvengti.

    Didžiausias pavojus kyla tada, kai laikomos stiprios cheminės priemonės, galinčios reaguoti tarpusavyje. Chloro turintis baliklis neturėtų būti laikomas greta rūgštinių priemonių ar amoniako, nes atsitiktinai susimaišius gali išsiskirti dirginančios ir toksiškos dujos, ypač mažoje, menkai vėdinamoje spintelėje.

    Cheminės priemonės ir degūs skysčiai

    Valiklius saugiausia laikyti atskirai, originaliose pakuotėse ir taip, kaip nurodyta etiketėje. Ypač svarbu niekada neperpilti chemijos į gėrimų butelius, nes tai didina apsinuodijimo riziką, ypač jei namuose yra vaikų.

    Po kriaukle netinka vieta tirpikliams, skiedikliams, dažų likučiams ar degiems aerozoliams. Tokios medžiagos gali garuoti, o uždaroje spintelėje garai kaupiasi ir padidina užsidegimo tikimybę, todėl jas geriau laikyti vėsesnėje, gerai vėdinamoje ūkinėje patalpoje, toliau nuo šilumos šaltinių.

    Vaistai, maistas ir augintinių pašaras

    Vaistų, vitaminų ir papildų spintelėje po kriaukle laikyti nerekomenduojama dėl drėgmės ir temperatūros svyravimų. Net ir sandari pakuotė ne visada apsaugo nuo ilgalaikio drėgmės poveikio, o menkas pratekėjimas gali nepastebimai sugadinti preparatus.

    Vaistus patariama laikyti sausoje vietoje, originaliose dėžutėse, atokiau nuo buitinės chemijos. Ta pati taisyklė galioja ir maistui bei augintinių pašarui: net jei produktas tiesiogiai nesusiliečia su valikliu, išsiliejusi priemonė gali užteršti pakuotę, o drėgmė skatina gedimą ir pritraukia kenkėjus.

    Elektronika ir baterijos

    Po kriaukle rizikinga laikyti elektrinius prietaisus, įkroviklius, ilgintuvus ar baterijas. Net nedidelis vandens kiekis gali sukelti kontaktų koroziją, o įjungus sudrėkusį prietaisą atsiranda trumpojo jungimo ir elektros smūgio pavojus.

    Jeigu prietaisas buvo apipiltas ar laikytas drėgnoje vietoje, jo nereikėtų skubiai jungti į elektros tinklą. Saugiausia jį atjungti, kruopščiai išdžiovinti ir, jei kyla abejonių, patikrinti kvalifikuotam specialistui.

    Praktiškas sprendimas spintelėje po kriaukle palikti tik švelnesnius, kasdienius valiklius sandariose pakuotėse, gumines pirštines, šiukšlių maišus ir tuščią kibirą. Valymo priemones verta pastatyti į plastikinį padėklą, kuris sulaikytų nedidelį pratekėjimą ir padėtų greičiau pastebėti problemą.

    Taip pat svarbu neužstatyti prieigos prie sifono ir užsukimo ventilių, kad avarijos atveju būtų galima greitai reaguoti. Kas kelias savaites verta apžiūrėti, ar nėra lašų, dėmių, pelėsio požymių ar drėgmės kvapo, o šlapias šluostes ir kempines prieš uždarant spintelę geriau išdžiovinti.

  • Kas turėtų kasdien valgyti abrikosus: šioms grupėms gali pagerėti svarbūs sveikatos rodikliai

    Kas turėtų kasdien valgyti abrikosus: šioms grupėms gali pagerėti svarbūs sveikatos rodikliai

    Abrikosai – saldūs kaulavaisiai su oranžine odele ir minkštimu, artimi persikams bei slyvoms. Sezono metu jie dažniau valgomi švieži, tačiau tinka ir košėms, kokteiliams bei kepiniams, o taip pat dera su paukštiena ar kiauliena.

    Mitybos požiūriu abrikosai vertinami dėl skaidulų, kalio, vitamino C ir provitamino A karotenoidų. Šios medžiagos siejamos su geresne virškinimo funkcija, normalia kraujospūdžio kontrole ir imuninės sistemos veikla.

    Vaisiuose gausu antioksidantų, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą, siejamą su lėtinių ligų rizika. Abrikosuose esantys karotenoidai taip pat svarbūs regėjimui, nes organizme gali būti paverčiami į vitaminą A.

    Kasdienė porcija gali būti ypač naudinga žmonėms, kurių mityboje trūksta daržovių ir vaisių, taip pat tiems, kurie siekia padidinti skaidulų kiekį racione. Didesnis skaidulų kiekis dažnai siejamas su geresniais cholesterolio rodikliais ir pastovesniu sotumu.

    Abrikosai gali būti palankus pasirinkimas ir žmonėms, kurie prižiūri kūno svorį, nes švieži vaisiai yra santykinai nekaloringi ir padeda „sukaupti“ dienos porciją vaisių. Vis dėlto džiovintuose abrikosuose cukrų ir kalorijų koncentracija didesnė, todėl jų kiekį verta riboti.

    Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems gliukozės kontrolės iššūkių, svarbu stebėti porcijos dydį ir vaisius derinti su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu ar riešutais. Toks derinys dažnai padeda išvengti staigesnių gliukozės svyravimų.

    Jei vartojami kalį sulaikantys vaistai arba yra inkstų funkcijos sutrikimų, dėl didesnio kalio kiekio racione verta pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu nepainioti vaisiaus su kauliuku: abrikosų branduoliai nėra skirti reguliariam vartojimui dėl galimo toksiškumo.

    „Vaisiai, tokie kaip abrikosai, geriausiai veikia tada, kai tampa dalimi bendro mitybos modelio: daugiau skaidulų, mažiau pridėtinio cukraus ir pakankamai daržovių“, – sako mitybos specialistas.

    Praktiškai kasdienė porcija gali būti 1–2 švieži abrikosai arba nedidelė jų dalis kaip užkandis, ypač sezono metu. Renkantis parduotuvėje, verta ieškoti nepernokusių, bet kvapnių vaisių, o namuose laikyti vėsiai ir suvartoti per kelias dienas.