CP v2

Blog

  • Kriptovaliutų biržų apyvartos per 5 dienas padvigubėjo: rinka atsigavo, bet rekordai dar toli

    Kriptovaliutų biržų apyvartos per 5 dienas padvigubėjo: rinka atsigavo, bet rekordai dar toli

    Kriptovaliutų biržose fiksuojamas aktyvumo šuolis: per penkias dienas prekybos apyvartos padvigubėjo ir atsispyrė nuo žemiausio šių metų lygio. Pagal rinkos duomenis, dienos apyvarta dabar siekia apie 34 mlrd. eurų.

    Nors toks šuolis atrodo įspūdingai, jis vis dar gerokai mažesnis už pastarųjų 12 mėnesių viršūnę. Rekordiniais laikotarpiais dienos apyvartos buvo pasiekusios maždaug 97 mlrd. eurų, tad dabartinis atsigavimas labiau primena sugrįžimą į vidutinį ritmą, o ne euforiją.

    Kas kelia apyvartas aukštyn?

    Rinkos suaktyvėjimas sutapo su stipriu didžiųjų kriptovaliutų kainų judėjimu. Per pastarąją savaitę bitkoino ir eterio kainos šoktelėjo dviženkliu tempu, o tai įprastai didina tiek spekuliacinę prekybą, tiek apsidraudimo sandorių apimtis.

    Lygiagrečiai augo ir platesnė alternatyviųjų kriptovaliutų rinka. Segmentas, kuris dažnai reaguoja su vėlavimu, kilo nuosaikiau, tačiau tai taip pat prisidėjo prie didesnės prekybos mažesnės kapitalizacijos žetonais.

    ETF keičia žaidimo taisykles

    Mėnesio pjūvyje vaizdas kiek ramesnis: rugpjūtį iki šiol biržose suprekiauta apie 449 mlrd. eurų, kai liepą apyvarta siekė maždaug 614 mlrd. eurų. Tai rodo, kad trumpalaikis šuolis dar nereiškia ilgalaikės tendencijos pasikeitimo.

    Vienas svarbiausių struktūrinių pokyčių šiame cikle yra tai, kad dalis paklausos pasiskirsto per biržoje prekiaujamus fondus. Kai investuotojai renkasi ETF, dalis srauto aplenkia tradicines centralizuotas kriptovaliutų biržas, todėl šių platformų apyvartos auga nebe taip tiesiogiai, kaip ankstesniais metais.

    Centralizuotos ir decentralizuotos biržos varžosi dėl srautų

    Centralizuotos biržos vis dar išlaiko pranašumą daugelyje alternatyviųjų kriptovaliutų, nes gali greičiau įtraukti naujus žetonus, pasiūlyti daugiau prekybos porų ir gilesnį likvidumą. Tai ypač svarbu mažesnės kapitalizacijos projektams, kurių prekyba per ETF struktūras praktiškai nevyksta.

    Vis dėlto konkurencija aštrėja ir iš decentralizuotų sprendimų pusės. Greitėjančios decentralizuotos prekybos platformos pamažu atsiima dalį apyvartų, o jei rinkos augimas tęsis, kova dėl likvidumo gali tik stiprėti.

    Artimiausiu metu biržų apyvartos greičiausiai išliks jautrios kainų svyravimams. Jei volatilumas išsilaikys, prekybos aktyvumas gali išlikti padidėjęs, tačiau norint grįžti prie rekordinių lygių, rinkai reikėtų ne tik kainų kilimo, bet ir platesnio naujo kapitalo įplaukų.

  • JAV didina spaudimą Iranui: sankcijos kriptovaliutoms, aviacijai, laivybai ir auksui, įvardyta ekonominė D diena

    JAV didina spaudimą Iranui: sankcijos kriptovaliutoms, aviacijai, laivybai ir auksui, įvardyta ekonominė D diena

    Jungtinės Valstijos plečia spaudimą Iranui ir skelbia naują sankcijų paketą, nukreiptą į pajamas generuojančius sektorius, įskaitant kriptovaliutas, technologijas, aviaciją, auksą ir laivybą. JAV Iždo departamentas šiuos veiksmus pristato kaip platesnės kampanijos dalį, kurios tikslas – apriboti Irano galimybes finansuoti ekonominę veiklą ir apeiti tarptautinius apribojimus.

    Per spaudos konferenciją JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė, kad administracija sieks aktyviau taikyti antrines sankcijas, didinančias riziką ne tik Irano subjektams, bet ir trečiųjų šalių įmonėms bei tarpininkams. Tokios priemonės paprastai reiškia, kad už sandorius su sankcionuotais tinklais galima netekti prieigos prie JAV finansų sistemos ar patirti kitus ribojimus.

    Ką apima naujos sankcijos?

    Pasak JAV pareigūnų, sankcijų akiratyje atsiduria sektoriai, kurie, jų vertinimu, padeda Iranui gauti valiutos įplaukų ir palaikyti tiekimo grandines. Ypatingas dėmesys skiriamas kriptoturtui, nes jis gali būti naudojamas atsiskaitymams ir lėšų judėjimui per tarpininkų tinklus, kai tradiciniai kanalai yra apriboti.

    Į sankcijų sąrašus įtraukiami ir konkretūs kriptoturto adresai, kuriuos JAV sieja su sankcijų apėjimu. JAV praktikoje tai reiškia, kad finansų tarpininkams ir atitikties komandoms atsiranda pareiga vertinti riziką bei blokuoti operacijas, susijusias su pažymėtais adresais ar jų infrastruktūra.

    „Šios priemonės išplečia antrinių sankcijų riziką visiems, kurie toliau vykdo verslą su šiuo režimu, ir paspartina mūsų veiksmus“, – sakė Scottas Bessentas.

    Kodėl akcentuojamos kriptovaliutos?

    JAV institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad kriptovaliutų ekosistema gali būti naudojama sankcijų apėjimui, ypač kai pasitelkiamos tarptautinės biržos, nepakankami klientų patikros procesai ar sudėtingos lėšų judėjimo schemos. Dėl to sankcijų politika kriptoturto srityje vis labiau remiasi ne tik subjektų įtraukimu į sąrašus, bet ir atskirų skaitmeninių adresų identifikavimu.

    Pranešime taip pat primenama, kad JAV jau buvo ėmusis veiksmų prieš Irano kriptovaliutų infrastruktūrą, o dalis su Iranu siejamo kriptoturto, JAV teigimu, buvo konfiskuota. Konfiskuotų lėšų vertė, remiantis pareiškimais, siekia apie 930 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai paprastai kinta priklausomai nuo kriptoturto kainų ir teisinio proceso stadijos.

    Šį kartą JAV akcentuoja, kad tolesni veiksmai bus derinami ne tik šalies viduje, bet ir su tarptautiniais partneriais. Teigiama, jog institucijos planuoja konsultacijas su pasauliniais rinkos dalyviais, o valstybėms esą bus aiškiai nurodyti terminai, per kuriuos tikimasi nutraukti identifikuotas veiklas.

  • Kriptovaliutų fondo byla JAV: San Francisko įkūrėjas pripažintas kaltu apgavęs investuotojus

    Kriptovaliutų fondo byla JAV: San Francisko įkūrėjas pripažintas kaltu apgavęs investuotojus

    JAV federalinė prisiekusiųjų komisija pripažino kaltu 48 metų San Francisko gyventoją Japhethą Dillmaną, siejamą su apgaulingu kriptovaliutų prekybos fondu. JAV teisingumo departamentas paskelbė, kad jis nuteistas dėl elektroninio sukčiavimo ir sąmokslo įvykdyti elektroninį sukčiavimą.

    Bylos duomenimis, kaltinimai susiję su fondu Block Bits Capital, kurį Dillmanas padėjo įkurti. Prokurorų teigimu, daugiau nei 20 investuotojų patyrė beveik 1 000 000 eurų žalą, kai jiems buvo pateikta klaidinanti informacija apie fondo veiklą.

    Kaip buvo viliojami investuotojai?

    Tyrėjai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 metų birželio iki 2018 metų rugpjūčio investuotojams buvo žadama esą stabiliai veikianti ir pelninga kriptovaliutų prekybos strategija. Esminė istorijos dalis buvo tariamas automatizuotas prekybos įrankis, vadintas „Autotrader“.

    Teisme pateiktais įrodymais teigta, kad Dillmanas žinojo, jog deklaruojamas algoritminis sprendimas realiai neveikė taip, kaip buvo pristatomas investuotojams. Nepaisant to, buvo tęsiamas lėšų pritraukimas, akcentuojant tariamą technologinį pranašumą ir uždarbių perspektyvas.

    Kur, anot prokurorų, dingo pinigai?

    Pasak kaltinimo, dalis investuotojų lėšų buvo panaudota išmokoms patiems schemos organizatoriams, o kita dalis nukreipta į itin rizikingas investicijas kituose kriptovaliutų projektuose. Šie statymai, kaip skelbta, atnešė reikšmingų nuostolių.

    Prokuratūra teigė, kad rizikos lygis ir realūs rezultatai nuo investuotojų buvo slepiami, o komunikacijoje buvo kuriamas įspūdis, jog fondas generuoja didelį pelną. Tokia praktika atitinka klasikinį finansinio sukčiavimo modelį, kai skaidrumo trūkumą dengia pažadai apie technologijas ir aukštą grąžą.

    Kokios bausmės jam gresia?

    JAV teisingumo departamentas nurodė, kad už kiekvieną pripažintą kaltės epizodą maksimali bausmė gali siekti iki 20 metų laisvės atėmimo. Taip pat gali būti skirta piniginė bauda iki maždaug 230 000 eurų už kiekvieną nusikaltimo epizodą.

    Teismo sprendimu Dillmanas šiuo metu yra laisvėje už užstatą, o nuosprendžio skyrimas numatytas 2026 metų gruodžio 8 dieną. Galutinė bausmė paprastai priklauso nuo teismo įvertintų aplinkybių, žalos masto ir kitų byloje nustatytų faktų.

    Ši byla dar kartą primena, kad kriptovaliutų rinkoje technologiniai pažadai ir kalbos apie automatizuotą prekybą neretai naudojami kaip priemonė pritraukti kapitalą. Reguliuotojai ir teisėsauga pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja būtinybę tikrinti faktus, reikalauti aiškios atskaitomybės ir vertinti rizikas prieš investuojant.

  • Blockchain Association remia GENIUS Act taisykles: stabiliosioms monetoms siūloma aiškesnė klientų patikra

    Blockchain Association remia GENIUS Act taisykles: stabiliosioms monetoms siūloma aiškesnė klientų patikra

    JAV kriptovaliutų sektoriaus lobistinė organizacija Blockchain Association pateikė pastabas, kuriomis iš esmės palaiko iždo institucijų siūlomas taisykles stabiliosioms monetoms pagal GENIUS Act. Siūlomos nuostatos apibrėžia, kokių klientų tapatybės nustatymo procedūrų turėtų laikytis mokėjimo stabiliosios monetos emitentai.

    Dokumentas pateiktas reaguojant į kelias institucijas apimantį bendrą projektą, kurį rengė Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN), Valiutos kontrolieriaus tarnyba (OCC), Federalinė rezervų sistema, Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) ir Nacionalinė kredito unijų administracija (NCUA). Pastabų teikimo terminas baigėsi rugpjūčio 21 dieną.

    Kas numatyta GENIUS Act

    GENIUS Act suformuoja pagrindinį mokėjimo stabiliųjų monetų reguliavimo karkasą: kas gali jas leisti, kokiu turtu jos turi būti padengtos ir kaip žetonų turėtojai gali juos išsipirkti. Viena svarbiausių dalių yra reikalavimas leidžiamiems mokėjimo stabiliųjų monetų emitentams turėti veiksmingą klientų identifikavimo programą.

    Blockchain Association teigia, kad klientų patikros pareiga turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai emitentas tiesiogiai bendrauja su klientu pirminėje rinkoje. Tai reikštų, kad kasdieniai pervedimai tarp vartotojų antrinėje rinkoje nepatektų į emitento klientų identifikavimo programos taikymo ribas.

    „Blockchain Association taip pat tvirtai pritaria siūlymui klientų identifikavimo pareigas riboti pirminės rinkos santykiais, kai emitentas tiesiogiai sąveikauja su klientu, o ne bandyti taikyti tapatybės nustatymo reikalavimus visai tolesnei antrinės rinkos veiklai“, – sakoma organizacijos pozicijoje.

    Ko prašoma iš reguliuotojų

    Asociacija taip pat ragina aiškiau apibrėžti sąvokas, kurios praktikoje lems, kada ir kam atsiranda prievolės. Tarp jų minimi terminai sąskaita, klientas ir skaitmeninio turto paslaugų teikėjas, nes skirtingas aiškinimas gali išplėsti arba susiaurinti reikalavimų taikymą.

    Konkrečiai siūloma, kad vienkartiniai išpirkimai ar veiksmai, nesusiję su stabiliosiomis monetomis, nebūtų automatiškai priskiriami prie santykių, kuriems taikomos pilnos klientų patikros procedūros. Organizacijos vertinimu, per platus apibrėžimas galėtų sukurti neapibrėžtumo ir bereikalingų atitikties kaštų.

    Kita svarbi tema yra reikalavimų dubliavimas. Blockchain Association prašo, kad taisyklės būtų suderintos taip, jog emitentai nebūtų verčiami vykdyti kelių iš esmės tą patį tikslą turinčių procedūrų skirtinguose režimuose, o taip pat turėtų pakankamai lankstumo pasirinkti, kaip tikrinti klientų informaciją.

    Organizacija taip pat siūlo suderinti planuojamų klientų identifikavimo taisyklių įsigaliojimo datą su kitais pagal GENIUS Act diegiamais pinigų plovimo prevencijos reikalavimais. Tokiu būdu, jos teigimu, būtų lengviau įgyvendinti pokyčius ir sumažėtų rizika, kad įmonės turės kelis kartus per trumpą laiką perkurti atitikties procesus.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Rinkai šios diskusijos reikšmingos dėl pusiausvyros tarp finansinių nusikaltimų prevencijos ir mokėjimo technologijų patogumo. Jei emitentams būtų nustatyta pareiga identifikuoti vartotojus ir antrinėje rinkoje, tai praktiškai būtų sunkiai įgyvendinama, nes daug operacijų vyksta tarp piniginių ir paslaugų teikėjų, su kuriais emitentas neturi tiesioginio ryšio.

    Blockchain Association argumentuoja, kad pirminės rinkos ribojimas leistų išlaikyti reguliavimo tikslus, bet kartu išvengtų perteklinių pareigų, kurios galėtų stabdyti inovacijas ir didinti sąnaudas. Galutinė taisyklių formuluotė parodys, kiek reguliuotojai bus linkę atskirti emitentų atsakomybę nuo kitų ekosistemos dalyvių, pavyzdžiui, biržų ar skaitmeninio turto paslaugų teikėjų.

  • Bitwise pristatė automatizuotus portfelius su tokenizuotomis JAV akcijomis: Mag 7, DI ir robotika vienoje vietoje

    Bitwise pristatė automatizuotus portfelius su tokenizuotomis JAV akcijomis: Mag 7, DI ir robotika vienoje vietoje

    Kriptovaliutų turto valdytoja Bitwise pristatė naują produktą Automated Token Portfolios, kuris leidžia tinkamiems ne JAV vartotojams tam tikrose jurisdikcijose automatiškai atkartoti ir periodiškai perbalansuoti iš anksto sukonstruotus portfelius iš tokenizuotų JAV akcijų. Sprendimas sukurtas taip, kad investuotojai galėtų išlaikyti savitvarką, o žetonai būtų laikomi jų pačių piniginėse, o ne perduodami fondui ar tarpininkui.

    Bitwise teigimu, šie portfeliai yra taisyklėmis paremti modeliai, kuriuos parengia Bitwise Investment Manager, o jų vykdymas automatizuojamas per „Glider“. Tokenizuotų akcijų infrastruktūra remiasi „Coinbase“ sprendimu, todėl produktas orientuotas į vartotojus, kurie nori akcijų temų ekspoziciją pasiekti skaitmeninio turto formatu.

    Starto metu portfeliai skirti kelioms temoms, tarp jų vadinamajam Magnificent 7 krepšeliui, taip pat DI, robotikos ir kitoms technologijų kryptims. Taikomas 0,15 proc. metodikos prieigos mokestis, tačiau papildomai gali būti skaičiuojami prekybos ir platformos mokesčiai, priklausomai nuo to, kaip ir kur vartotojas vykdo sandorius.

    Bitwise investicijų vadovas Mattas Houganas akcentavo, kad modelinių portfelių idėja tradiciškai buvo siejama su turto perdavimu fondui, o naujas formatas siekia tą logiką pakeisti. „Daugiau nei šimtmetį profesionalų modelis reiškė, kad turėdavai perduoti savo turtą fondui. ATP reiškia, kad galite laikyti turtą savo piniginėje, o modelis ateina pas jus“, – sakė M. Houganas.

    Pasak bendrovės, vienas svarbiausių produkto argumentų yra tai, kad tokenizuotos akcijos visą laiką išlieka nepatikėtinioje piniginėje, todėl vartotojas potencialiai išsaugo daugiau kontrolės. Tokia struktūra taip pat gali atverti papildomas galimybes naudoti turtą decentralizuotuose finansuose, pavyzdžiui, skolinimui ar skolinimuisi, tačiau tai priklauso nuo konkrečių protokolų sąlygų, reguliavimo apribojimų ir rizikų.

    „Glider“ bendraįkūrėjas ir vadovas Brianas Huangas pabrėžė, kad tikslas yra suteikti platesnę prieigą prie investavimo galimybių per blokų grandinės infrastruktūrą. „Pagaliau turime globalią prieigą prie tų pačių institucinių valdytojų, kuriuos gerbiame tradiciniuose finansuose, bet dabar skaitmeninio turto formatu“, – sakė B. Huangas.

    Šis pristatymas tęsia Bitwise kryptį plėsti onchain produktų pasiūlą. Pastaraisiais metais rinka vis aktyviau eksperimentuoja su realaus pasaulio turto tokenizacija, tačiau investuotojams svarbu įvertinti kelis esminius aspektus: ar tokenizuotos akcijos suteikia ekonomines teises, kaip sprendžiami korporatyviniai veiksmai, kokia yra likvidumo ir atsiskaitymo schema, bei kokie taikomi jurisdikciniai apribojimai.

    Bitwise nurodo, kad produktas skirtas ne JAV vartotojams, o prieinamumas priklauso nuo jurisdikcijų sąrašo ir atitikties reikalavimų. Tai reiškia, kad net ir norintiems pasinaudoti automatizuotu perbalansavimu, pirmiausia teks pasitikrinti, ar jų šalis ir naudojama platforma patenka į leidžiamą geografiją.

  • Kur dingo kolorado vabalai bulvių laukuose: mokslininkai paaiškino netikėtą priežastį

    Šį sezoną daugelyje Ukrainos regionų daržininkai pastebi neįprastą vaizdą: ant bulvių lapų kolorado vabalų gerokai mažiau nei įprastai. Įprastai vasarą daug žalos darantis kenkėjas šiemet kai kur tarsi pranyko, tačiau specialistai ragina neskubėti daryti išvadų.

    Ukrainos nacionalinės agrarinių mokslų akademijos Bulvininkystės instituto mokslininkė Tetiana Oliinyk teigia, kad pagrindinė priežastis yra ne vienas veiksnys, o kelių nepalankių sąlygų sutapimas. Pasak jos, smūgis populiacijai prasidėjo dar žiemą ir tęsėsi visą sezoną.

    Orai sudavė dvigubą smūgį

    Kolorado vabalų suaugėliai žiemoja dirvožemyje, todėl stiprūs šalčiai ir giliai įšalusi žemė gali sumažinti peržiemojusių individų skaičių. Po to sekusi užsitęsusi vėsi pavasario pradžia lėtina kenkėjų aktyvumą, poravimąsi ir kiaušinių dėjimą, o tai tiesiogiai atsiliepia naujos kartos gausai.

    Dar vienas svarbus veiksnys buvo vasaros karščiai. Esant maždaug 35–37 laipsnių karščiui, kiaušinėliai gali perdžiūti, o lervoms didėja dehidratacijos rizika, todėl dalis jų neišgyvena arba vystosi prasčiau.

    Mažiau bulvių plotų, mažiau maisto

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į pokyčius žemės ūkyje: kai kur sumažėjo bulvių auginimo plotai. Mažesni pasėliai reiškia mažiau maisto ir mažiau vietų, kur kenkėjai gali sėkmingai daugintis bei sparčiai plisti.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra ženklas, jog kolorado vabalas išnyko. Populiacija gali greitai atsigauti, jei kitą sezoną bus daugiau vidutinės šilumos ir drėgmės, o tokios sąlygos dažnai sudaro palankų foną kenkėjų gausėjimui.

    Kodėl nereikėtų atsipalaiduoti

    Agronomai primena, kad kolorado vabalas pasižymi dideliu prisitaikymu ir gali sparčiai atkurti skaičių, kai sąlygos pagerėja. Be to, kenkėjų gausą lemia ne tik temperatūra, bet ir kritulių režimas, dirvožemio drėgmė bei tai, kiek anksti pasirodo bulvių daigai.

    Net jei vabalų matyti mažai, patariama reguliariai apžiūrėti bulvių lapus ir stebėti, ar nėra kiaušinėlių sankaupų ir lervų. Ankstyvas aptikimas paprastai leidžia išvengti masinio išplitimo, kai žala pasėliui padidėja per labai trumpą laiką.

  • Mįslingas radinys Peru: prie piramidės aptiktas skeletas kelia klausimą dėl ritualinės aukos

    Mįslingas radinys Peru: prie piramidės aptiktas skeletas kelia klausimą dėl ritualinės aukos

    Peru sostinėje Limoje, Huaca Pucllana archeologiniame komplekse, tyrėjai aptiko žmogaus griaučius šalia piramidės papėdės. Skeletas rastas kanale, susietame su ceremoniniu vandens telkiniu, o tokia vieta ir palaidojimo aplinkybės mokslininkams kelia įtarimų dėl ritualinės aukos.

    Pasak archeologų, kūnas buvo paguldytas ant kairiojo šono, o galva nukreipta į piramidę ir Ramųjį vandenyną. Toks orientavimas laikomas neatsitiktiniu ir gali rodyti religinę prasmę, susijusią su vietos apeigomis bei šventos erdvės simbolika.

    Radiniu besirūpinantys specialistai sieja palaikus su kanalo uždarymo ceremonija, kuri, kaip manoma, galėjo būti lydima aukojimo. Vis dėlto kol kas negalima patikimai pasakyti, kokia buvo šio žmogaus mirties priežastis, nes vien radimo vieta neleidžia daryti vienareikšmės išvados.

    „Šis atradimas gali padėti tiksliau suprasti Limos kultūros ritualus ir tai, kaip buvo organizuojamos ceremonijos“, – sakė archeologė Gladys Paz.

    Artimiausiu metu numatyti detalesni antropologiniai ir teismo medicinos tyrimai: bus tikslinamas amžius, lytis, ieškoma galimų traumų, ligų ar kitų žymių, galinčių patvirtinti arba paneigti smurtinės mirties hipotezę. Tokiose situacijose ypač svarbūs kaulų pažeidimų pobūdis ir jų „gyjimo“ pėdsakai, padedantys atskirti traumą iki mirties nuo pažeidimų po palaidojimo.

    Kas yra Huaca Pucllana

    Huaca Pucllana buvo vienas reikšmingiausių ceremoninių ir administracinių centrų, siejamų su vadinamąja Limos kultūra. Ši visuomenė klestėjo dabartinės Peru pakrantėje maždaug nuo I iki VII amžiaus, tai yra gerokai anksčiau nei susiformavo inkų valstybė.

    Monumentalus kompleksas didžiąja dalimi pastatytas iš saulėje džiovintų molio plytų, o jo struktūros rodo, kad čia vyko ne tik religinės, bet ir socialinės, valdžios bei išteklių kontrolės praktikos. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vanduo tokioje dykumų pakrantės aplinkoje turėjo ypatingą reikšmę, todėl su vandens telkiniais susieti ritualai galėjo būti ir religiniai, ir politiškai svarbūs.

    Kodėl radinys svarbus

    Tai nėra pirmas signalas, kad Huaca Pucllana teritorijoje galėjo vykti aukojimo praktikos: ankstesni kasinėjimai čia jau buvo pateikę su ritualais siejamų palaidojimų ar žmonių liekanų. Šį kartą išskirtinis elementas yra palaikų padėtis kanale ir ryšys su vandens infrastruktūra, kas gali atskleisti iki šiol menkiau suprastus apeigų aspektus.

    Šiandien Huaca Pucllana stovi modernios metropolijos apsuptyje, Miraflores rajone, greta intensyvaus miesto gyvenimo. Archeologai pabrėžia, kad atsakyti į pagrindinį klausimą, ar tai tikrai ritualinės aukos atvejis, bus galima tik užbaigus laboratorinius tyrimus ir sujungus juos su platesniu radinio kontekstu.

  • Borneo miškų milžinai slepia atsparumo sausroms paslaptį: mokslininkai pagaliau rado, kur ieškoti

    Borneo miškų milžinai slepia atsparumo sausroms paslaptį: mokslininkai pagaliau rado, kur ieškoti

    Ilgą laiką mokslininkai laikėsi logiškos prielaidos: kuo medis aukštesnis, tuo jam sunkiau išgyventi sausrą. Vanduo turi būti pakeltas iš dirvožemio į lapus per plonų indų tinklą, o drėgmės trūkumas gali sukelti vadinamąją hidraulinę avariją, kai nutrūksta vandens srautas ir medis ima džiūti.

    Ankstyvieji stebėjimai dažnai šią prielaidą patvirtindavo. Per sausras didesni medžiai kai kuriose ekosistemose augo lėčiau arba dažniau žūdavo, nes jų lajos yra aukščiau, kur stipresnė saulės spinduliuotė, aukštesnė temperatūra ir sausesnis oras.

    Ryškus pavyzdys buvo 2015–2016 metais pasireiškęs stiprus El Ninjo, smarkiai paveikęs Amazoniją. Tyrimuose, apėmusiuose šimtus tūkstančių medžių, fiksuota didesnė medžių mirtingumo banga, o miškas laikinai susilpnino gebėjimą sugerti anglies dioksidą, nes labiausiai nukentėjo būtent stambiausi individai.

    Tačiau vėlesni duomenys parodė, kad ši taisyklė nėra universali. Tropiniuose Afrikos miškuose per panašius klimato svyravimus didžiausi medžiai kai kuriose vietovėse pasirodė esantys atsparesni, o ryškiausias augimo sulėtėjimas fiksuotas mažesnių medžių grupėse.

    Toks kontrastas rodo, kad svarbiausia yra ne vien medžio dydis, o jo rūšis, fiziologija ir aplinkos sąlygos. Tyrimai kituose tropikuose, pavyzdžiui, Puerto Rike, rodo, kad net tos pačios rūšies medžiai gali skirtingai pakelti sausrą priklausomai nuo to, ar jie auga drėgnesnėje, ar sausesnėje buveinėje.

    Ypatingo dėmesio sulaukė Pietryčių Azijos miškuose paplitę dvusparninių šeimos medžiai, tarp jų ir itin aukšti Borneo saloje. Nors jų aukštis įspūdingas, dalis jų išsiskiria anatominiais ir fiziologiniais prisitaikymais, leidžiančiais palaikyti vandens transportą net tada, kai drėgmės trūksta, o karštis ir sausas oras lajų zonoje didžiausi.

    Ši tema svarbi ne tik botanikams. Stambiausi medžiai paprastai sukaupia neproporcingai daug biomasės, todėl ir anglies, tad jų išlikimas tiesiogiai veikia miškų gebėjimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos augimą atmosferoje.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad didžiausi medžiai yra reti, o ilgalaikiuose stebėjimuose jų imtys dažnai per mažos, kad būtų lengva daryti apibendrinimus visiems regionams. Todėl išlieka atviras klausimas, ar Borneo atsparūs miškų milžinai yra išskirtinis atvejis, ar panašūs mechanizmai plačiai paplitę, tik dar nepakankamai ištirti.

    Aiškėja viena: vien medžio aukštis dar nepasako, kaip jis reaguos į sausrą. Atsparumą greičiausiai lemia rūšies savybės, gebėjimas išvengti vandens transporto sutrikimų, toleruoti karštį ir prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų, kurios ypač ryškios viršutinėje miško lajų dalyje.

  • 11 000 metų paslaptis Turkijoje: Karahantepėje rastas žmogus, jojantis ant lamparto

    11 000 metų paslaptis Turkijoje: Karahantepėje rastas žmogus, jojantis ant lamparto

    Turkijos pietryčiuose, Karahantepės archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko maždaug 11 000 metų senumo akmeninę kompoziciją, vaizduojančią žmogų, sėdintį ant lamparto nugaros. Šis siužetas laikomas išskirtiniu, nes ankstyvojo neolito mene plėšrūnai dažniau vaizduojami kaip medžioklės grobis, o ne gyvi ir galingi gyvūnai.

    Apie 70 centimetrų aukščio skulptūra rasta mažoje, maždaug 3 metrų skersmens konstrukcijoje su grindimis iš plokščių akmenų. Ji gulėjo ant akmeninės suolo pavidalo platformos, einančios palei sieną, o tai leidžia manyti, kad erdvė galėjo būti skirta susibūrimams ar ritualinėms praktikoms.

    Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmet Nuri Ersoy, pristatydamas radinį, pabrėžė, kad tai neįprasto stiliaus ir iki šiol Karahantepėje nematyta skulptūrinė kompozicija. Archeologai kol kas vengia galutinių išvadų, nes šio laikotarpio bendruomenės nepaliko rašytinių šaltinių, kurie padėtų tiesiogiai paaiškinti simboliką.

    Ypač intriguoja tai, kad ankstesniuose Karahantepės radiniuose buvo fiksuotas atvirkštinis motyvas, kai žmogus savo nugara neša lampartą, o gyvūnas atrodo gyvas. Naujoji scena, kur žmogus tarsi „valdo“ plėšrūną, gali rodyti kintančias reikšmes arba skirtingus pasakojimus toje pačioje simbolinėje tradicijoje.

    Lampartas Karahantepėje yra vienas dažniausiai pasikartojančių vaizdinių: jis randamas tiek reljefuose ant akmens elementų, tiek atskirose trimatėse skulptūrose. Archeologas Necmi Karul yra atkreipęs dėmesį, kad nuolatinis žmonių ir plėšrūnų sugretinimas gali liudyti ne vien praktinį santykį su gyvūnais, bet ir gilesnes idėjas apie galią, pavojų, globą ar bendruomenės tapatybę.

    Kodėl Karahantepė taip svarbi?

    Karahantepė priklauso Taş Tepeler, vadinamųjų Akmeninių kalvų, kompleksui Šanliurfos regione ir yra maždaug už 30 kilometrų nuo garsiojo Göbekli Tepe. Abi vietovės siejamos su ankstyvuoju neolitu, kai žmonės Artimuosiuose Rytuose sparčiai perėjo nuo klajokliško medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo prie sėslesnių bendruomenių.

    Šio laikotarpio paminklinių statinių, akmeninių suolų, žmonių ir gyvūnų atvaizdų gausa rodo, kad sudėtingos socialinės ir ritualinės praktikos atsirado anksčiau, nei ilgą laiką buvo manyta. Karahantepėje sistemingi kasinėjimai vyksta nuo 2019 metų, o atradimų dinamika leidžia tikėtis, kad panašių, iki šiol neregėtų kompozicijų dar bus aptikta.

    Ką gali reikšti jojantis žmogus?

    Mokslininkai pabrėžia, kad bet kokios interpretacijos apie konkrečius dievus, mitus ar apeigas šiandien tėra hipotezės. Vis dėlto plėšrūno, vaizduojamo ne kaip sumedžioto, o kaip gyvo ir galingo, pasirinkimas gali atspindėti simbolinį santykį su laukine gamta, kur baimė ir pagarba egzistavo greta.

    Naujas radinys papildo ankstesnį Karahantepės rinkinį, kuriame jau yra ir įspūdingų monumentalių figūrų. Ši skulptūra, vaizduojanti žmogų ant lamparto, gali tapti svarbia detale bandant suprasti, kaip ankstyvojo neolito bendruomenės apibrėžė žmogaus vietą gamtoje ir kaip kūrė vaizdinius, išlikusius iki mūsų dienų.

  • GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    Kas vyksta Pomeranijoje

    Lenkijos Pomeranijos regione, įskaitant Trimiestį, 2026 metais fiksuojamas rekordinis palydovinės navigacijos sutrikimų mastas. Gdansko Ryšių instituto (valstybinio tyrimų instituto) stebėsenos stoties duomenimis, vasaros piko metu ilgalaikiai trikdžiai apimdavo visas GNSS juostas iki 70 proc. mėnesio dienų.

    Nors anomalijos regione registruojamos reguliariai nuo 2024 metų sausio, nuo 2026 metų pradžios jų intensyvumas ir dažnis ryškiai šoktelėjo. Gegužę ir birželį visiškų, ilgai trunkančių sutrikimų dienos sudarė apie 70 proc., o visiškai ramių dienų buvo tik 10 proc. gegužę ir 13 proc. birželį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienų visiškų sutrikimų dalis siekė 63 proc., tad civilinė navigacija dažnai neveikė vidutiniškai dvi dienas iš trijų. Daliniai, vieną juostą apimantys sutrikimai vasarą taip pat buvo dažni ir kito plačiame diapazone.

    Kaip tai veikia kasdienybę

    Trikdžiai pirmiausia matomi išmaniuosiuose telefonuose: netiksliai rodoma vieta, dingsta signalas, maršrutas prarandamas arba šokinėja. Tai ypač pavojinga vairuotojams, dviratininkams ir turistams, kurie pasikliauja navigacija nepažįstamose vietovėse.

    Problemos paliečia ir miesto bei dalijimosi transporto sistemas, kurios remiasi vietos nustatymu. Dviračių, paspirtukų ar automobilių parkų geolokacija gali būti klaidinama, todėl sunkėja priemonių paieška, atsiranda ginčų dėl nuomos zonų ar maršrutų.

    Didelę riziką patiria dronų naudotojai, nes GNSS signalas yra svarbus stabilizacijai ir grįžimo funkcijoms. Netikslumai ar signalo praradimas gali reikšti ryšio sutrikimus ir kontrolės praradimą, ypač virš vandens ar urbanizuotose teritorijose.

    Kas laikoma šaltiniu ir kokia rizika transportui

    Ryšių institutas teigia, kad reiškinys turi išorinę kilmę ir siejamas su elektroninės kovos sistemų aktyvumu Baltijos jūros baseine. Ekspertai pabrėžia, kad tokie trikdžiai gali tęstis tol, kol regione vyksta operacijos, kurioms reikalinga slopinanti spinduliuotė.

    „Sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsis tiek, kiek regione bus vykdomos gynybinės ir operacinės užduotys, reikalaujančios slopinančių signalų“, – sakė Ryšių instituto ekspertai.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo didelį mastą: bendrovė „Blue Dot Solutions“ skelbė, kad 2026 metų liepą Pomeranijos stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų, daugiausia L1 juostoje, kuri ypač svarbi civiliniams imtuvams. Panašūs dėsningumai buvo stebėti ir ankstesniais mėnesiais.

    GNSS trukdžiai veikia ir jūrų bei oro transportą, nes klaidinama padėtis gali iškreipti laivų ar orlaivių navigacinius sprendimus. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad laivai realiai būdami prie Helio gali būti atvaizduojami visai kitoje vietoje, kas didina incidentų riziką.

    2026 metų rugpjūčio 21 dieną NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum patvirtino, kad Lenkijos priešmininis laivas ORP Albatros operacijos Baltijos jūroje metu patyrė GPS slopinimą. Regiono akademinės institucijos ir Ryšių institutas kaip tikėtiną šaltinių kryptį dažniausiai nurodo Karaliaučiaus sritį.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl geografinio artumo bei bendrų Baltijos jūros saugumo iššūkių: GNSS sutrikimai gali pasireikšti platesnėje erdvėje, o jų poveikis juntamas nuo kasdienės navigacijos iki logistikos ir kritinės infrastruktūros procesų. Specialistai pabrėžia, kad tai yra hibridinio poveikio priemonė, glaudžiai susijusi su geopolitine situacija regione.

    Ryšių institutas ragina nepasikliauti vien telefono žemėlapiais ir turėti alternatyvų. Praktinis patarimas keliaujant ar plaukiant yra iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, o svarbesnėse situacijose remtis ir tradiciniais orientavimosi būdais.

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija plečia stebėsenos priemones: vystomas RTGMS.pl sprendimas, paremtas ASG-EUPOS tinklu, taip pat planuojama jutiklių infrastruktūra, kurią sieja su Lenkijos kosmoso agentūros iniciatyvomis. Tokia stebėsena padeda greičiau atpažinti trikdžių židinius ir jų pobūdį, tačiau pati savaime problemos neišsprendžia.