CP v2

Blog

  • „Strive“ akcijos šoktelėjo: žada kasdienius dividendus ir skelbia tapusi visiškai be skolų

    „Strive“ akcijos šoktelėjo: žada kasdienius dividendus ir skelbia tapusi visiškai be skolų

    JAV biržoje listinguojamos „Strive“ akcijos prekybos sesijos metu brango iki maždaug 7 proc. po to, kai bendrovė pristatė naują strategiją, susijusią su privilegijuotomis akcijomis ir dažnesniu dividendų mokėjimu. Kartu įmonė pranešė, kad per ketvirtį visiškai padengė visas trumpalaikes ir ilgalaikes skolas.

    Bendrovės teigimu, jos kintamų palūkanų „Series A“ neterminuotos privilegijuotos akcijos, biržoje prekiaujamos SATA ženklu, dividendus pradės mokėti kiekvieną darbo dieną nuo birželio 16 dienos. Skelbiamas metinis dividendų dydis šiuo metu siekia apie 13 proc., tačiau jis gali kisti pagal emisijos sąlygas.

    „SATA bus pirmasis JAV kapitalo rinkų istorijoje listinguojamas vertybinis popierius, mokėsiantis piniginius dividendus kiekvieną darbo dieną“, – sakė „Strive“ generalinis direktorius Matthew Cole.

    Naujienos paskelbtos kartu su „Strive“ 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatais. Bendrovė taip pat pranešė užbaigusi kitos su bitkoino kaupimo strategija siejamos įmonės „Semler Scientific“ įsigijimą, kuris anksčiau buvo pristatomas kaip modelis, paremtas nuosavu kapitalu, siekiant sumažinti skolos refinansavimo ir terminų rizikas.

    Įmonė nurodė, kad per ketvirtį išpirko likusį ilgalaikių obligacijų ar vekselių balansą ir šiuo metu neturi nei trumpalaikių, nei ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Taip pat pabrėžta, kad bendrovės turimi bitkoinai nėra įkeisti, tai yra nėra suvaržyti kreditorių ar susieti su užstato reikalavimais.

    „Strive“ duomenimis, bendrovė valdo 15 009 bitkoinus, kurių vertė gegužės 12 dieną viršijo apie 1,1 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį portfelis padidėjo 6 001 bitkoinu, iš jų 5 048 bitkoinai gauti per „Semler Scientific“ įsigijimą, o antrąjį ketvirtį bendrovė nurodė papildomai įsigijusi dar 1 381 bitkoiną.

    Šie skaičiai „Strive“ leidžia įsitvirtinti tarp didesnių viešai kotiruojamų bendrovių, kurios savo balansuose kaupia bitkoiną kaip strateginį turtą. Toks modelis pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl siekio pritraukti kapitalą per akcijas ar su akcijomis susietus instrumentus, tačiau kartu jis didina rezultatų jautrumą kriptovaliutų kainų svyravimams.

    Ketvirčio ataskaitoje „Strive“ taip pat fiksavo reikšmingą neįgyvendintą nuostolį, kuris daugiausia siejamas su bitkoino vertės perskaičiavimu pagal apskaitos taisykles. Tokie nuostoliai nereiškia, kad turtas buvo parduotas, tačiau jie gali smarkiai paveikti pelno ir nuostolio ataskaitą bei investuotojų lūkesčius trumpuoju laikotarpiu.

    Bendrovė papildomai atskleidė turinti poziciją su bitkoinu susietose privilegijuotose akcijose STRC, kurias išleido „Strategy“. Rinka šiuos instrumentus dažnai vertina kaip alternatyvų būdą gauti grąžą, susietą su kriptoturto tema, tačiau jų rizika priklauso ir nuo emitento finansinio stabilumo, ir nuo konkrečių emisijos sąlygų.

    Dažnesnis dividendų mokėjimas, ypač kasdienis, JAV rinkoje išlieka itin reta praktika. Investuotojams tai gali atrodyti patrauklu dėl reguliaraus pinigų srauto, tačiau galutinė grąža priklausys nuo to, ar emitentas sugebės tvariai finansuoti išmokas, kaip keisis kintamas dividendų dydis ir kokią įtaką turės bitkoino kainos svyravimai bendrovės finansiniams rodikliams.

  • Kriptovaliutų birža „Bridges News“: ką žinome apie naują platformą ir jos siūlomą institucinę prekybą

    Kriptovaliutų birža „Bridges News“: ką žinome apie naują platformą ir jos siūlomą institucinę prekybą

    Kriptovaliutų rinkoje pasirodė naujas vardas – „Bridges News“, pristatomas kaip naujienų ir informacijos kanalas, susietas su institucinei prekybai skirtos infrastruktūros reklama. Iš viešai matomos medžiagos akivaizdu, kad pagrindinis dėmesys skiriamas profesionaliems dalyviams ir realaus laiko duomenų prieigai.

    Platformoje akcentuojama institucinė kriptovaliutų prekyba, kuri paprastai reiškia griežtesnius atitikties reikalavimus, didesnius pavedimų kiekius ir aukštesnius likvidumo standartus. Tokie sprendimai dažniausiai orientuojasi į bankus, fondus, turto valdytojus ir profesionalius treiderius, kuriems svarbūs vykdymo greitis bei rizikos kontrolė.

    Kas slepiasi už „institucinės“ prekybos?

    Institucinėse biržose ir prekybos vietose įprasta siūlyti patikimesnę pavedimų vykdymo infrastruktūrą, aiškesnes klientų patikros procedūras ir priemones rinkos duomenims analizuoti. Tačiau vien reklaminiai teiginiai savaime negarantuoja nei paslaugų kokybės, nei saugumo, todėl vartotojams svarbu tikrinti licencijavimą, jurisdikciją ir taisykles.

    Vertinant bet kurią kriptovaliutų prekybos platformą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar skelbiama apie lėšų saugojimo modelį, ar taikomas rezervų įrodymo principas, kokios yra išėmimo taisyklės ir kaip sprendžiami ginčai. Taip pat aktualu, ar platforma aiškiai atskiria rinkodaros turinį nuo redakcinės informacijos.

    Ką rodo rinkos tendencijos 2024–2026 metais?

    Po kelių didelių sukrėtimų kriptovaliutų sektoriuje rinka nuosekliai juda į griežtesnį reguliavimą ir didesnį skaidrumą. Europos Sąjungoje tam didelę įtaką daro MiCA sistema, kuri palaipsniui suvienodina kriptoturto paslaugų teikėjų taisykles ir kelia reikalavimus vartotojų apsaugai.

    Augant institucijų interesui, didėja ir paklausa profesionaliems sprendimams: geresniam likvidumui, mažesniems vykdymo nuokrypiams, integracijoms su rizikos valdymo sistemomis. Tuo pat metu išlieka ir sukčiavimo rizikos, todėl nauji rinkos dalyviai dažnai vertinami per skaidrumo, reputacijos bei reguliacinės atitikties prizmę.

    Ką verta pasitikrinti prieš naudojantis?

    Prieš registruojantis ar pervedant lėšas į bet kurią su kriptovaliutomis susijusią platformą, verta patikrinti oficialius dokumentus, paslaugų teikimo sąlygas ir privatumo politiką. Ne mažiau svarbu įsitikinti, ar aiškiai nurodoma, kas valdo paslaugą, kokioje jurisdikcijoje ji veikia ir kaip užtikrinamas klientų lėšų saugumas.

    Jei „Bridges News“ komunikacijoje daugiausia dominuoja reklaminės nuorodos į prekybos paslaugas ir registraciją, tai signalas atidžiau įvertinti, ar naujienų turinys yra nepriklausomas. Kriptovaliutų rinkoje informacijos patikimumas yra ne mažiau svarbus nei technologinis platformos pajėgumas.

  • „Chainlink“ CCIP pritraukė 2,5 mlrd. eurų TVL: po atakų „Kraken“ kBTC traukiasi nuo „LayerZero“

    „Chainlink“ CCIP pritraukė 2,5 mlrd. eurų TVL: po atakų „Kraken“ kBTC traukiasi nuo „LayerZero“

    Kriptovaliutų birža „Kraken“ pranešė atsisakanti „LayerZero“ pagrindu veikiančios tarpgrandininės infrastruktūros ir perkelianti savo produktą „Kraken Wrapped Bitcoin“ (kBTC) į „Chainlink“ Cross-Chain Interoperability Protocol (CCIP). Šis sprendimas priimtas po pastaruoju metu suaktyvėjusių diskusijų dėl tiltų saugumo ir rizikų, susijusių su skirtingais verifikavimo modeliais.

    „Chainlink“ atstovų teigimu, vien protokolų migracijos į CCIP per kelias savaites atnešė apie 2,57 mlrd. JAV dolerių bendros užrakintos vertės, kuri konvertavus sudaro apie 2,36 mlrd. eurų. Tarp minėtų projektų įvardijami Kelp DAO, „Solv Protocol“ ir „Re“, o „Kraken“ prisijungimas laikomas reikšmingu signalu rinkai, jog saugumo standartai tampa prioritetu net ir dideliems rinkos dalyviams.

    Pagal „DeFiLlama“ duomenis, kBTC užrakinta vertė siekia apie 333 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 306 mln. eurų. Nors TVL rodiklis pats savaime nėra tiesioginis rizikos matas, jis dažnai naudojamas kaip orientyras, kiek kapitalo priklauso nuo konkrečios infrastruktūros patikimumo ir veikimo stabilumo.

    Kas lėmė migracijų bangą?

    Migracijų banga suintensyvėjo po Kelp DAO incidento, kai buvo pranešta apie maždaug 292 mln. JAV dolerių nuostolį, tai yra apie 268 mln. eurų. Dalis ekspertų incidentą siejo su tiltų konfigūracijomis, ypač tais atvejais, kai sandoriai tvirtinami vienu verifikatoriumi, o tai didina vieno gedimo taško riziką.

    Vėliau viešumoje buvo aptarinėjama, kad reikšminga dalis programų, naudojusių „LayerZero“ technologiją, veikė su vieno verifikatoriaus schema. „LayerZero“ komunikacijoje pabrėžta, jog esą buvo rekomenduojama rinktis griežtesnius nustatymus, tačiau bendrovė pripažino, kad komunikacija ir aiškumas dėl numatytųjų praktikų turėjo būti geresni.

    Ką „Kraken“ akcentuoja apie CCIP?

    „Kraken“ nurodo, kad CCIP pasirinkta dėl griežtesnių saugumo ir rizikos valdymo reikalavimų bei „enterprise“ lygio architektūros. Birža taip pat išskyrė, jog CCIP modelyje tarpgrandininėms operacijoms patvirtinti dalyvauja 16 nepriklausomų mazgų operatorių, be to, taikomi įgimti srautų limitai.

    Birža teigė, kad „Chainlink“ infrastruktūra ateityje turėtų palaikyti ir kitus „Kraken“ „Wrapped“ tipo aktyvus. Kontekstas svarbus ir dėl to, kad „LayerZero“ OFT standartas anksčiau buvo pristatomas kaip būdas užtikrinti kBTC perkeliamumą per daugiau nei 150 grandinių, todėl dabar pasikeitusi kryptis rodo, jog tarpgrandininėje rinkoje sprendimai gali sparčiai kisti dėl rizikų valdymo.

    Saugumas tiltams tampa pagrindiniu kriterijumi

    Po didelių incidentų rinka dažnai juda link konservatyvesnių sprendimų, didesnės nepriklausomos verifikacijos ir aiškesnių operacinių procedūrų. Tiltai ir tarpgrandininiai pranešimų protokolai išlieka viena jautriausių DeFi ekosistemos vietų, nes jie sujungia skirtingas grandines ir dažnai tampa didelės vertės taikiniu.

    Šiame kontekste „Kraken“ migracija į „Chainlink“ CCIP ir su tuo siejama 2,36 mlrd. eurų TVL apimties migracijų statistika rodo platesnę tendenciją: didėjant kapitalo mastui, infrastruktūros tiekėjams keliami reikalavimai artėja prie tradicinių finansų standartų, o sprendimų kaina tampa mažiau svarbi nei patikimumas.

    „Kraken“ ir „Chainlink“ viešuose komentaruose pabrėžiama, kad tikslas yra užtikrinti sklandų aktyvų judėjimą tarp tinklų, kartu išlaikant aukštą saugumo kartelę. Rinkos dalyviams tai gali reikšti daugiau migracijų ir konkurencijos tarp tarpgrandinių sprendimų, ypač jei incidentai ir toliau formuos vartotojų bei institucijų lūkesčius.

    „Kraken“ teigimu, CCIP pasirinktas todėl, kad atitinka griežtus saugumo ir rizikos valdymo reikalavimus.

    „Kraken“ ir „Chainlink“ pabrėžia, kad tikslas yra suderinti sklandų perkeliamumą tarp tinklų su institucinio lygio apsauga.

  • Pinigų medžio lapuose aptiko Voronojaus diagramą: mokslininkai paaiškino, kaip susidaro gyslos

    Pinigų medžio lapuose aptiko Voronojaus diagramą: mokslininkai paaiškino, kaip susidaro gyslos

    Niujorko valstijoje veikiančios Cold Spring Harbor Laboratory mokslininkai pranešė atradę aiškų Voronojaus diagramos pėdsaką populiaraus kambarinio augalo, vadinamo pinigų medžiu, lapuose. Tyrėjai išnagrinėjo, kaip aplink lapų poras susiformuoja kilpinis gyslų tinklas, ir padarė išvadą, kad augalas tarsi „taiko“ paprastą geometrinę taisyklę.

    Voronojaus diagrama matematikoje apibūdina erdvės padalijimą į sritis taip, kad kiekvienas taškas priklausytų artimiausiam „centrui“. Tokie principai gamtoje pasitaiko įvairiai, pavyzdžiui, vabzdžių sparnų struktūrose ar kai kuriuose raštuose, tačiau šiame tyrime išskirtinė detalė ta, kad lapuose galima atsekti aiškiai apibrėžtus centrus ir ribas aplink poras.

    Kas yra Voronojaus diagrama

    Paprastai tariant, jei turėtume daug taškų plokštumoje, Voronojaus diagrama nubrėžtų ribas taip, kad kiekvienas plokštumos plotelis būtų arčiausiai vieno konkretaus taško. Būtent dėl šios „artimiausio centro“ logikos tokios diagramos plačiai naudojamos ir technologijose, pavyzdžiui, optimizuojant maršrutus, ryšio tinklus ar teritorijų padalijimą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad biologijoje tokie modeliai padeda paaiškinti, kaip gyvi organizmai formuoja efektyvias struktūras be sąmoningo „planavimo“. Lapų audiniuose augimas ir medžiagų pernaša turi vykti taupiai, todėl gyslų tinklo architektūra gali būti ne atsitiktinė, o išauganti iš paprastų fizinių ir biologinių apribojimų.

    Ką parodė pinigų medžio lapai

    Tyrėjai analizavo lapų poras ir jas supančias gyslas, ypač vietas, kur matyti kilpinės, tinklą sudarančios linijos. Jų teigimu, būtent porų išsidėstymas ir aplink jas susiformuojantys „uždari“ gyslų kontūrai leidžia atkurti Voronojaus principą: aplink kiekvieną porą tarsi susidaro jai „priklausanti“ teritorija.

    Paaiškinimui galima įsivaizduoti vazoną, kuriame auga daug lapų, ir kiekvienas lapas „pasiimtų“ arčiausiai esančius išteklius. Tokiu atveju vazono paviršius natūraliai pasidalytų į zonas, o ribos tarp jų būtų analogiškos Voronojaus diagramos linijoms.

    Prie algoritmo prisidėjo lenkų mokslininkas

    Komanda į darbą įtraukė ir augalų formų modeliavimo srityje žinomą mokslininką Przemysławą Prusinkiewiczių, prisidėjusį prie modelio, aiškinančio gyslų tinklo susidarymą. Tyrėjų tikslas buvo ne tik aprašyti formą, bet ir pasiūlyti mechanizmą, kuris galėtų paaiškinti, kodėl lapai „renkasi“ būtent tokią struktūrą.

    „Algoritmus gamtoje vertiname kaip būdą paaiškinti organizmų elgseną ir geriau suprasti pasaulį. Šis pavyzdys gražiai sujungia klasikinę geometriją, šiuolaikinę augalų biologiją ir informatiką“, – sakė tyrėjai.

    „Stebina, kiek matematikos slypi dar viename augalų formų aspekte. Ilgą laiką klausimas, kaip tiksliai formuojasi gyslos, buvo atviras, o dabar turime įtikinamą paaiškinimą“, – sakė Przemysławas Prusinkiewiczius.

    Mokslininkai tikisi, kad toks modeliavimas padės geriau suprasti, kaip augalai paskirsto vandens ir maisto medžiagų tiekimą audiniuose, o ilgainiui gali būti pritaikomas ir biomedžiagų kūrime ar efektyvių tinklų projektavime. Tokie tyrimai taip pat stiprina bendrą kryptį biologijoje: sudėtingos struktūros dažnai atsiranda iš paprastų taisyklių, kurias galima aprašyti matematika.

  • Po 4 000 metų prabilo molinės lentelės: užkalbėjimai, medicina ir net alaus sąskaita

    Po 4 000 metų prabilo molinės lentelės: užkalbėjimai, medicina ir net alaus sąskaita

    Daugiau kaip 4 000 metų senumo molinės lentelės su dantiraščiu atskleidė netikėtai platų senųjų civilizacijų gyvenimo vaizdą: nuo magiškų užkalbėjimų ir medicininių instrukcijų iki kasdienių prekybos įrašų. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai leidžia vienu metu matyti ir valdžios, ir paprastų žmonių kasdienybės sluoksnius.

    Dantiraštis laikomas viena seniausių rašto sistemų pasaulyje, atsiradusia Mesopotamijoje prieš maždaug 5 200 metų. Iš pradžių jis buvo skirtas apskaitai ir prekybai, tačiau vėliau tapo administracijos, religinių tekstų ir literatūros pagrindu, leidusiu kurtis dideliems miestams ir biurokratijai.

    Didžiausią susidomėjimą sukėlė lentelės, siejamos su senoviniu Hamos miestu dabartinės Sirijos teritorijoje. Miestą 720 metais prieš mūsų erą sunaikino asirai, o dalis ten rastų lentelių dešimtmečius pragulėjo muziejų saugyklose, kol buvo pradėtos sistemingai tyrinėti.

    Tarp perskaitytų tekstų aptikti reti magiški ritualai ir sveikatos priežiūros aprašymai, kurie, mokslininkų vertinimu, galėjo priklausyti didesnei šventyklos bibliotekai. Tokie tekstai regione randami itin retai, todėl jie tampa svarbiais duomenimis apie tai, kaip buvo suvokiamos ligos, apsauga nuo blogio ir dievų vaidmuo kasdienybėje.

    Vienas iš išskirtiniausių įrašų aprašo naktinį ritualą, skirtą apsaugoti valdovą nuo kerų, nelaimių ir politinio chaoso. Jame minimos molio ir vaško figūrėlės, kurios per ceremoniją būdavo sudeginamos, kartu tariant specialius užkalbėjimus, o pati praktika buvo laikoma realiu valstybės stabilumo užtikrinimo įrankiu.

    Tyrėjams netikėta, kad panašaus pobūdžio tekstas rastas ne pagrindiniuose Asirijos imperijos centruose. Tai gali reikšti, kad politinės ir religinės įtakos sklaida buvo platesnė, nei manyta anksčiau, o ritualinės tradicijos pasiekdavo ir toliau nuo valdžios branduolio esančias teritorijas.

    Kolekcijoje aptikta ir karališkų laiškų, istorinių dokumentų bei valdovų sąrašų. Ypatingo dėmesio sulaukė lentelė, kurioje, mokslininkų teigimu, gali būti užuominų apie Gilgamešą, garsųjį Epo herojų, o tai vėl kelia diskusijas, kiek legendiniai pasakojimai galėjo remtis realiais istoriniais prototipais.

    Vis dėlto nemaža dalis lentelių pasakoja ne apie karalius, o apie kasdienę administraciją: prekių sąrašus, darbuotojų apskaitą, tarnybinę korespondenciją ir prekybos dokumentus. Vienas įspūdingiausių smulkių radinių buvo paprasta alaus sąskaita, primenanti, kad žmonių rūpesčiai prieš tūkstantmečius dažnai buvo labai panašūs į šiandieninius.

    Pažymima ir technologijų reikšmė šiuolaikinei archeologijai: ilgą laiką tokie tekstai likdavo menkai ištyrinėti dėl sudėtingų, išnykusių kalbų ir reikalingos ekspertizės. Skaitmeniniai skenavimo metodai ir pažangios analizės priemonės pagreitina detalių fiksavimą, leidžia tiksliau lyginti ženklus ir sistemingiau versti dideles kolekcijas.

  • Po Jeruzalės gatvėmis aptiko paslaptingą tunelį: archeologai dar nežino, kam jis tarnavo

    Po Jeruzalės gatvėmis aptiko paslaptingą tunelį: archeologai dar nežino, kam jis tarnavo

    Jeruzalės centre archeologai aptiko didelį požeminį tunelį, kurio tiksli kilmė ir paskirtis kol kas lieka neaiški. Pirminiai duomenys rodo, kad tai ne atsitiktinė ertmė, o sąmoningai suformuota konstrukcija su akivaizdžiais žmogaus darbo pėdsakais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tunelio sienos ir lubos yra stabilios, akmeninės, kai kur matyti preciziški akmens pjūviai. Dalis atkarpų turi vėlesnių pertvarkymų ir sutvirtinimų ženklų, todėl spėjama, kad objektas buvo naudojamas ilgą laiką arba pritaikomas keičiantis poreikiams.

    Kam galėjo būti skirtas?

    Didžiausia mįslė – tunelio funkcija. Ekspertai neatmeta, kad jis galėjo turėti praktinę paskirtį, pavyzdžiui, būti susijęs su vandens tiekimu, slaptu judėjimu mieste ar strateginiais perėjimais po tankiai apgyvendintomis teritorijomis.

    Kartu svarstoma ir ritualinė ar simbolinė reikšmė, nes Jeruzalės istoriniame sluoksnyje persipina skirtingų epochų religiniai bei politiniai kontekstai. Vis dėlto kol kas trūksta tiesioginių radinių, kurie leistų vienareikšmiškai pririšti tunelį prie konkretaus laikotarpio ar tradicijos.

    Kuo šis radinys išsiskiria?

    Nors Jeruzalėje anksčiau aptikta ne viena požeminė struktūra – cisternų, vandens kanalų ar siaurų praėjimų – šis tunelis išsiskiria savo mastu ir atlikimo kokybe. Kai kurios atkarpos išliko beveik nepaliestos, nepaisant šimtmečius trukusio grunto slėgio ir vėlesnės žmogaus veiklos mieste.

    Tyrėjams ypač įdomi tunelio vieta miesto audinyje, nes požeminė infrastruktūra dažnai atspindi, kaip Jeruzalė augo ir persitvarkė per skirtingas epochas. Kai kuriose vietose įžvelgiami požymiai, galintys sietis su gynybinėmis funkcijomis ar prieigos prie vertingų išteklių kontrole.

    Kas laukia toliau?

    Archeologai planuoja tęsti darbus ir tiksliau sužymėti visą tunelio trasą, taip pat patikrinti, ar jis jungiasi su kitais po žeme esančiais objektais. Tam ketinama pasitelkti modernius metodus, įskaitant lazerinį skenavimą ir 3D žemėlapių sudarymą, kurie leidžia detaliai fiksuoti net sunkiai pasiekiamas vietas.

    Tikimasi, kad nuoseklios analizės padės atkurti pirminį tunelio planą ir suprasti jo vaidmenį senojo miesto infrastruktūroje. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai gali papildyti žinias apie to meto inžineriją, geologijos išmanymą ir kasdienius Jeruzalės gyventojų poreikius.

  • „Netflix“ pigesnis planas su reklamomis ateina į Lenkiją: atskleidė, kada jis pasieks ir mus

    „Netflix“ pigesnis planas su reklamomis ateina į Lenkiją: atskleidė, kada jis pasieks ir mus

    „Netflix“ skelbiasi fiksuojantis rekordinius rezultatus su pigesniu prenumeratos planu, kuriame rodoma reklama. Pasak bendrovės, šiuo planu jau naudojasi daugiau kaip 250 000 000 žiūrovų visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje jis kol kas dar nepasiūlytas.

    Apie plėtrą „Netflix“ pranešė reklamos rinkai skirtame renginyje „Upfront“. Bendrovė nurodė, kad planą su reklamomis ketina išplėsti į dar 15 naujų rinkų, o tarp jų įvardyta ir Lenkija.

    Kada planas atsiras regione?

    „Netflix“ teigia, kad plėtra numatyta 2027 metais, tačiau tikslesnės datos kol kas nepateikė. Tai reiškia, kad pigesnio plano su reklamomis mūsų regione gali tekti palaukti, o konkretesni terminai veikiausiai paaiškės artėjant startui.

    Nors oficialiai kalbama apie Lenkiją, tokie sprendimai dažnai daromi regioniniu principu, todėl vartotojai Lietuvoje taip pat stebi, ar planas galiausiai bus pasiūlytas ir mūsų rinkoje. Kol kas „Netflix“ Lietuvai atskiro grafiko nepaskelbė.

    Kiek galėtų kainuoti Lietuvoje?

    „Netflix“ kainos Lietuvoje priklauso nuo pasirinkto plano, o pigesnis variantas su reklama, jei būtų pristatytas, tikėtina būtų pozicionuojamas kaip įėjimo į platformą pasiūlymas. Lenkijos žiniasklaidoje svarstoma, kad kaina turėtų būti apčiuopiamai mažesnė už bazinį planą, tačiau oficialių skaičių nėra.

    Jungtinėse Valstijose pigiausias „Netflix“ planas su reklama šiuo metu kainuoja apie 8 eurus per mėnesį. Pagal įprastą kainodarą Europoje tai nebūtinai reikštų identišką sumą Lietuvoje, nes įtaką daro mokesčiai, valiutų kursai ir rinkos specifika.

    Kodėl „Netflix“ stumia reklamomis paremtą modelį?

    Bendrovė pabrėžia, kad reklaminis planas yra vienas populiariausių tarp naujų klientų ir pastaraisiais ketvirčiais sudarė daugiau kaip 60 proc. naujų prenumeratų tose rinkose, kur jis prieinamas. Tai signalizuoja, kad vartotojai vis dažniau renkasi mažesnę kainą mainais į reklamas.

    „Netflix“ taip pat akcentuoja reklamos verslo augimą ir skaičiuoja, kad per šiuos metus reklamos pajamos gali siekti maždaug 2 800 000 000 eurų. Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su daugiau kaip 4 000 reklamuotojų ir tikisi, kad reklaminis planas taps svarbia ilgalaikės strategijos dalimi.

    „Daugiau kaip 80 proc. reklaminio plano naudotojų į platformą sugrįžta kiekvieną savaitę“, – teigia „Netflix“.

    Kol kas Lietuvos žiūrovams belieka laukti oficialių naujienų, ar ir kada reklaminis planas pasieks mūsų šalį. Akivaizdu viena: srautinių transliacijų rinkoje pigesni, reklama paremti pasiūlymai tampa vis svarbesne kova dėl auditorijos.

  • „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ plečia „Instagram“ galimybes ir dalyje rinkų pristato naują funkciją bei atskirą programėlę „Instants“. Ji jau pasiekiama ir mūsų regione, todėl atsisiųsti gali ir naudotojai Lietuvoje.

    „Instants“ idėja paprasta: tai greitas, privatumu paremtas nuotraukų siuntimas, kai vaizdas dingsta vos jį peržiūrėjus. Tokie sprendimai socialiniuose tinkluose dažnai vadinami efemeriniu turiniu ir yra skirti spontaniškam bendravimui.

    Naudotojai gali nufotografuoti ir išsiųsti kadrą tiesiai iš „Instagram“ žinučių skilties arba pačios „Instants“ programėlės. Gavėjas gali reaguoti emocijomis, parašyti žinutę arba atsakyti savo nuotrauka, o atsakymai matomi privačiuose pokalbiuose.

    Nors nuotrauka dingsta po peržiūros, siuntėjas turi galimybę matyti išsiųstą turinį savo privačiame archyve. Jis saugomas ribotą laiką, kad žmogus galėtų prisiminti, ką siuntė, tačiau nepaverstų šios funkcijos įprastu viešu albumu.

    „Meta“ teigia, kad „Instants“ taikomos tos pačios saugumo ir privatumo priemonės kaip ir kitose „Instagram“ dalyse, įskaitant apsaugą nuo šlamšto bei nepageidaujamo turinio. Praktikoje tai reiškia, kad veikia tie patys blokavimo, pranešimų ir paskyrų kontrolės mechanizmai.

    Atskira „Instants“ programėlė, skirtingai nei „Instagram“, yra sąmoningai supaprastinta ir orientuota tik į dingstančių nuotraukų siuntimą. Tokie ribotos apimties bandymai dažnai naudojami įvertinti, ar funkcija prigis, prieš diegiant ją plačiau visiems „Instagram“ naudotojams.

  • „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    Lenkijos valdžios kuriama programėlė „mObywatel“ sulaukė naujo atnaujinimo 4.82.0, kuriame atsirado dvi praktiškos funkcijos. Pagrindinė naujovė – integruota paieška, leidžianti greičiau rasti dokumentus ir paslaugas pačioje programėlėje.

    Iki šiol naudotojams dažnai tekdavo naršyti per kelias skiltis, kol pavykdavo pasiekti reikiamą funkciją, todėl paieškos laukelis laikomas vienu svarbiausių naudojimo patogumo patobulinimų. Paieška veikia pagal raktinius žodžius, tad pakanka įvesti dokumento ar paslaugos pavadinimo dalį.

    Po paieškos juosta taip pat pateikiamos naujausios platformos funkcijos, sugrupuotos piktogramomis, kad naudotojai greičiau pamatytų, kas pasikeitė. Toks sprendimas dažnai taikomas skaitmeninių viešųjų paslaugų platformose, nes padeda mažinti informacinę sumaištį ir skatina naudotis naujomis galimybėmis.

    Antroji atnaujinimo naujovė – įrankis, skirtas pranešti apie spartaus interneto poreikį konkrečioje vietovėje. Programėlėje atsidarius atitinkamą paslaugą, galima pateikti užklausą, kuri vėliau perduodama ryšio operatoriams, o naudotojas mato, kurie teikėjai jo vietovėje siūlo paslaugas.

    Jei paaiškėja, kad šviesolaidžio ar kito plataus spektro sprendimo adresu nėra, užklausą vis tiek verta pateikti. Tokie signalai rinkoje dažnai naudojami planuojant tinklų plėtrą, nes sukaupta paklausa leidžia operatoriams ir viešajam sektoriui tiksliau nustatyti prioritetines teritorijas.

    „mObywatel“ pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečiamas: atnaujinimais didinamas dokumentų ir paslaugų spektras, gerinamas valdymas ir saugumas. Skaitmeninių tapatybės ir paslaugų sprendimų kryptis sutampa su Europos Sąjungos siekiu plėtoti skaitmeninės tapatybės ekosistemą, kad paslaugomis būtų patogiau naudotis ir už savo šalies ribų.

    Naujausia „mObywatel“ versija jau platinama programėlių parduotuvėse, o atnaujinimo diegimo laikas gali skirtis priklausomai nuo įrenginio ir sistemos. Naudotojams rekomenduojama atnaujinti programėlę, kad būtų pasiekiami visi patobulinimai ir naujausios saugumo pataisos.

  • „PKP Intercity“ ruošia dviratininkų vagonus: 24 dviračiai, 160 km/val., bet vėl vėluoja

    „PKP Intercity“ ruošia dviratininkų vagonus: 24 dviračiai, 160 km/val., bet vėl vėluoja

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ rengia specialius vagonus, kurie vienu reisu galės vežti iki 24 dviračių. Projektas turėjo pajudėti greičiau, tačiau jo įgyvendinimas dar kartą atidėtas, nes modernizavimo darbai vis dar siejami su rangos sutarties etapais.

    Planuojami vagonai kuriami modernizuojant 609A tipo riedmenis, kurie anksčiau buvo naudojami kaip bagažo vagonai. Po pertvarkos juose numatoma įrengti patogesnes vidurines duris, kad dviračius būtų lengviau įkelti ir iškelti, o pats krovinių skyrius būtų pritaikytas intensyviam srautui sezono metu.

    „Projektas šiuo metu yra rangos sutarties pasirašymo etape“, – sakė „PKP Intercity“ atstovė spaudai Anna Zakrzewska.

    Be dviračių zonos, vagonuose numatytos ir keleiviams skirtos erdvės: planuojama apie 32 sėdimas vietas, taip pat kondicionavimas. Dviračiai galės būti tvirtinami ant laikiklių arba statomi vertikaliai, kad būtų išnaudota didesnė vidaus erdvė.

    Vežėjas taip pat nurodo, kad pakeitus važiuoklės mazgus vagonai galės važiuoti greičiau, o maksimalus greitis turėtų siekti 160 km/val. Tokie sąstatai būtų skiriami maršrutams, kurie dažniausiai pasirenkami keliaujant su dviračiais, pavyzdžiui, į pajūrio kryptis ar į ežeringus regionus.

    „PKP Intercity“ dviratininkams skirtų vietų didinimą vykdo ir kitomis priemonėmis: dalis turimų vagonų jau dabar turi zonas, kuriose galima vežti kelis ar keliolika dviračių. Vis dėlto specializuoti 609A modernizacijos projektai turėtų tapti didžiausiu šuoliu, jei planuojami terminai bus išlaikyti.